Saulės baterijos 2

Po nemenkų vargų užkėliau saules paneles ant stogo. Ne visas - kol kas tik tris. Viso 720Wp ir plotas apie 5 m2.

Taigi ka mes turime ? Turime 100 V iki 8A .8 A realiai pamatavau. Saules aktyvumas dabar ne mažas ir aplinkos temperatūra žema. Wp - tai atidavimas prie 1000 W/m2.

Niekad nereikėjo spręsti tokio klausimo - kur dėti energiją? Kol kas dar jo iki galo neišspręndžiau…

Elektros ūkis kol kas gavosi toks:

solar.JPG

Keletas komentarų.

DC/DC keitiklis - mano modernizuotas impulsinis 700W maitinimo šaltinis. Manau yra teorinė galimybė pritaikyti bet kurį, kad ir kompiuterinį.

Nuostoliai manajame apie 7W (budintis režimas). Neteko ardyti firminių saulės sistemu keitiklių, bet manau kad tai lygiavertis variantas (žinoma ir pigesnis).

Be to - KAS LABAI SVARBU - realizuotas net prietemos energijos  surinkimas. Kai  apsiniaukę ir paimti iš saulės baterijų tegalime tik keletą watų, keitiklis veikia kondensatoriaus principu - sukaupia energiją, o po to ją trumpu impulsu atiduota akumuliatoriams. Nuo apšvietimo priklauso impulsų dažnumas. Jei jau visai prastai - tai per minutę išeis keli sekundės - dviejų trukmės impulsai. Tais impulsais per akumuliatorių prateka iki 4 A srovė. Panašu, kad akumuliatoriams tai netgi sveika. Be to padeda sugaudyti ir menkiausius energijos kiekius. Papildomai šiam darbui padeda ir C 1 kondensatorius. Plaukiant debesims stabilizuoja keitiklio darbą.

Tai supaprastinta  ir kiek kitaip dirbanti MPPT (maximum power point tracking) sistema. Plačiau apie tai galima paskaityti kad ir čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/Maximum_power_point_tracker

Esant pakankamam saulės kiekiui - viskas dirba kaip eilinis maitinimo šaltinis.

Apskritai tokio tipo valdymas  labai padidina energijos pasisavinimą iš saulės baterijų. Ir jokie pigus saulės baterijų krovikliai (kontroleriai) to nesugebės padaryti.

ROZETĖ - taip tai eiline rozetė. Kam? Nešiojamam kompiuteriui, mobilaus pakrovejui įkišti. Kaip žinia panašių aparatų impulsiniai šaltiniai dirba nuo 90-240V AC, bet taip pat puikia dirba ir nuo DC. Jei kam kils noras tuo pasinaudoti - Tai darote savo atsakomybe. Aš už Jūsų pasekmes neatsakau. Pats aš žinau ką darau…
Diodai baterijose. Jie šuntuoja netolygiai apšviestas baterijos dalis (pvz debesys). Shotki po 10A. Be jų šešeliuota zona dirba ne kaip baterija, o kaip varža.

Kadangi dar liko neišnaudojamos energijos - teks tempti laidus lauko apšvietimui.  Papildomai reiktų dar vienos akumuliatoriu baterijos.

Žodžiu čia  jau tik fantazijos klausimas.

11 komentarai į “Saulės baterijos 2”

  1. virgius
    2009 rugpjūčio 02 09:44
    1

    Pamastymai labai geri, as pats ruosiu projekta turbinai po to prisijungti saules baterijas iki 10Kw. bet turiu viena klausima: kaip uzkurti prietaisa veikianti (kintamaja energija) su pastove energija?

  2. VytasS
    2009 rugpjūčio 02 10:35
    2

    Ta prasme inverteris reikalingas?

  3. Dairis
    2010 kovo 07 17:40
    3

    Jai gali pakomentuok placiau apie DC/DC keitikli, is ko Tu ji pasidarei. Ir jai galima is kompiuterinio pasidaryti, kaip tai padaryti man pakaktu kokiu 300 W.

  4. karamba
    2010 liepos 28 20:46
    4

    nelabai gaudausi elektronikoj, tai norejau paklaust apie kompiuterinio maitblokio panaudojima uz kontroleri. ta prasme is kompo maitblokio ismeti iejimo diodu tilteli ir pajungi savo gaunama +/- itampa i iejima ir turetu veikt? nebus ten blogumu del per zemos itampos, kai pvz saule prastai sviecia ir itampa is elementu labai maza?

  5. VytasS
    2010 liepos 28 21:11
    5

    diodu tiltelio gali ir nemesti.

    Kad butu aiskiau - paimkk koki telefono pakroveja ir vietoj 220V pajunk kokius 50 V? veikia?
    Taip ir su kompo maistu. Bet!! jei iejimo srove pvz 2A (prie 220V) ir galia tarkim 400W, tai prie iejimo 100V galia bus tik 200W

    Saules elemento galia turetu atitikti maitblokio galia. Kai sviecia mazai - isikrauna kondensatorius C1. kai itampa pasiekia maitblokio startavimo itampa (pas mane apie 70V) -tas startuoja. Jei saules mazai - kondensatorius issikrove ir maitblokis nustojo veikti iki pasikraus vel kondensatorius.

  6. karamba
    2010 liepos 29 00:32
    6

    na pakroveju esu ardes, ten sedi mazas trafukas ir diodu tiltelis. as kiek suprantu, ten yra galios ribojimas per trafuko serdi. o itampa antrineje tiesiog uzkelta bent 3 kartus. ir kai pajungi akumuliatoriuka krovimui, jis sriubteli maksimalia imanoma gaut srove. itampa nukrinta ir prisiderina prie akumo poreikio. paskui isikrovinejant srove mazeja - auga itampa. kol akumas isikrauna ir sroves tekejimas praktiskai nutruksta. jei mazini itampa iejime - tiesiog kazkiek pamazeja itampa antrineje - bet ji vistiek pakankama. o kaip veikia impulsinis tai neturiu zalio supratimo.

  7. karamba
    2010 liepos 29 01:11
    7

    nepabaigiau klausti - netilpo :) tai jei teisingai isivaizduoju kaip veikia ikrovejas, tai ir impulsiniame kompo maitinime vyksta tas pats sroves ribojimas per ta aukstadazni trafuka? ar as cia kazka nusineku… ir dar idomu tas 15000 x 200v kondikas, ten mikrofaradai?

  8. VytasS
    2010 liepos 29 09:08
    8

    Mikrofaradai.

    Maistas isejime turi duoti pvz 14,5V (12V akumui)
    Svino akumai kraunami pastovia itampa. IR reik tik riboti max srove

  9. karamba
    2010 liepos 29 12:05
    9

    tai kaip supratau savo maitblokyje tu iejimo nieko net neperdirbinejai. pajungei koks yra. persidirbai tik zemavolte dali kur stabilizacija ir viskas?
    ir pajungei per tilteli ar po tiltelio?
    jei per tilteli, ar neperdegs diodai kai istisai apkrauti. juk is kintamos itampos jie filtruoja tik pusperiodzius, o cia turi dirbt ant maksimumo.
    ir ka manai jei pvz neuztenka vieno maitblokio galingumo, gal galima pvz pastatyt du identiskus, o + isejimus tiesiog atskirt diodais (na kur pas tave tas diodas 30A tai tiesiog po toki dioda ties kiekvienu maitblokiu)

  10. karamba
    2010 liepos 29 12:17
    10

    ir dar norejau paklaust, gal dar ka istobulinai ar prijungei sitoje sistemoje? domintu pajungimo sprendimai. negalvoji pvz didint akumu skaiciu ir issivedziot 12V linija po nama rezerviniam/pagalbiniam apsvietimui. nes cia tikrai patiko sprendimas. gaunasi labai pigus kontrolerio variantas - naudotu maitblokiu galima gaut po 5-10lt devetu.

  11. VytasS
    2010 liepos 29 19:07
    11

    Lygegretinti galima per diodus.
    Galima ir kiekvienam akumui po maitbloki atskira. Diodas reikalingas ir taip. maistas turi duoti apie 15V, diodas gabaliuka nupjaus ir liks i akumuliatotiu tiek kiek reik.
    Poto visus akumuliatorius jungti nuosekliai. fantazijos reikalas.
    Pas mane per namus eina 100V dc. jei kur ko reik - galiu prijungti silpna maitbloki (sena mobilaus pakroveja) ir gauti pvz 12V kokiam diodu sviestuvui.

    Perdirbta zema puse. Tai velniskai sudetingas blokas buvo ir mano patirtis cia netiks.

Komentuoti