Po nemenkų vargų užkėliau saules paneles ant stogo. Ne visas - kol kas tik tris. Viso 720Wp ir plotas apie 5 m2.

Taigi ka mes turime ? Turime 100 V iki 8A .8 A realiai pamatavau. Saules aktyvumas dabar ne mažas ir aplinkos temperatūra žema. Wp - tai atidavimas prie 1000 W/m2.

Niekad nereikėjo spręsti tokio klausimo - kur dėti energiją? Kol kas dar jo iki galo neišspręndžiau…

Elektros ūkis kol kas gavosi toks:

Keletas komentarų.

DC/DC keitiklis - mano modernizuotas impulsinis 700W maitinimo šaltinis. Manau yra teorinė galimybė pritaikyti bet kurį, kad ir kompiuterinį.

Nuostoliai manajame apie 7W (budintis režimas). Neteko ardyti firminių saulės sistemu keitiklių, bet manau kad tai lygiavertis variantas (žinoma ir pigesnis).

Be to - KAS LABAI SVARBU - realizuotas net prietemos energijos  surinkimas. Kai  apsiniaukę ir paimti iš saulės baterijų tegalime tik keletą watų, keitiklis veikia kondensatoriaus principu - sukaupia energiją, o po to ją trumpu impulsu atiduota akumuliatoriams. Nuo apšvietimo priklauso impulsų dažnumas. Jei jau visai prastai - tai per minutę išeis keli sekundės - dviejų trukmės impulsai. Tais impulsais per akumuliatorių prateka iki 4 A srovė. Panašu, kad akumuliatoriams tai netgi sveika. Be to padeda sugaudyti ir menkiausius energijos kiekius. Papildomai šiam darbui padeda ir C 1 kondensatorius. Plaukiant debesims stabilizuoja keitiklio darbą.

Tai supaprastinta  ir kiek kitaip dirbanti MPPT (maximum power point tracking) sistema. Plačiau apie tai galima paskaityti kad ir čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/Maximum_power_point_tracker

Esant pakankamam saulės kiekiui - viskas dirba kaip eilinis maitinimo šaltinis.

Apskritai tokio tipo valdymas  labai padidina energijos pasisavinimą iš saulės baterijų. Ir jokie pigus saulės baterijų krovikliai (kontroleriai) to nesugebės padaryti.

ROZETĖ - taip tai eiline rozetė. Kam? Nešiojamam kompiuteriui, mobilaus pakrovejui įkišti. Kaip žinia panašių aparatų impulsiniai šaltiniai dirba nuo 90-240V AC, bet taip pat puikia dirba ir nuo DC. Jei kam kils noras tuo pasinaudoti - Tai darote savo atsakomybe. Aš už Jūsų pasekmes neatsakau. Pats aš žinau ką darau…
Diodai baterijose. Jie šuntuoja netolygiai apšviestas baterijos dalis (pvz debesys). Shotki po 10A. Be jų šešeliuota zona dirba ne kaip baterija, o kaip varža.

Kadangi dar liko neišnaudojamos energijos - teks tempti laidus lauko apšvietimui.  Papildomai reiktų dar vienos akumuliatoriu baterijos.

Žodžiu čia  jau tik fantazijos klausimas.

Kaip žinia laistyti šiltnamio negalima šaltu vandeniu. Paprastai elgiamasi taip - statoma bačka, ji siurbliu pripildoma vandeniu. Vanduo nuo saulės ar šiaip nuo oro sušyla. Po to jau imamas kibiras ir juo semiama, laistoma.

Ka daryti jei kibiro nesinori?

Sprendimas nesudėtingas - šiek tiek modernizuoti bačką.

Jokiu budu nenupjauname bačkos dangčio. Būtų gerai jei turime ir kamščius nuo jos (bent jau didesnį, mažasis 3/4 - standartinis). Į didijį kamštį itvirtinam vamzdelį. Aš litavau, nors galima ir kitaip. Vamzdelis turi buti tokio ilgio, kad beveik pasiektų bačkos dugną. Analogiiškai padaroma su mažuoju kamščiu. Tik vamzdelis trumpesnis - apie 10 cm.

Veikimas. Iš siurblio paduodamas vanduo į ilgajį vamzdelį. Vanduo laistymui nuimamas iš trumpojo. Tiesiog sušilęs vanduo būna viršuje, o šaltas papuola į dugną. Vat ir viskas.

Viskas aišku iš foto.

Pastaba . Kaip matosi  paskutinėje foto - bačka išsipūtė. Gali ir sprogti. Niekada neuždarykit išėjimo slangos. Man taip nutiko.. Reiktų dar apsaugini vožtuvą pastatyti.

Dar vienas privalumas. Kadangi bačka uždara - nesiveisia uodai. Atviroje talpoje paprastai būna pilna lervų.

Tikriausiai visi pastebi ar bent jau pagalvoja, kokie kiekiai šilumos išteka į kanalizaciją. Tai atsitinka plaunant indus, prausiantis po dušu, skalbiant.

Ko gero ne vienas yra girdėję apie vėdinimo sistemos rekuperatorių. Tai toks prietaisas, kuris perduoda išeinančio oro šilumą įeinančiam orui. Tai ženkliai sumažina šilumos nuostolius.

O kaip elgtis kai šiluma “pabėga” nuotekų pavidalu?

Atsiranda daug vienas kitam prieštaraujančių veiksnių – kanalizuojamas vanduo nešvarus, o tą kurį reik sušildyti – švarus. Temperatūrų skirtumas nėra didelis, vietos sumontuoti tokį įrenginį paprastai nėra daug.

Įrengimas turi būti atsparus įvairiems chemikalams naudojamiems buityje. Tuo pat metu būtina užtikrinti saugumą, kad nuotekos nepatektų į geriamą vandenį.

Galų gale aptarnauti jo nesinori. Instaliuoti turi buti paprasta. Pagrindinis reikalavimas – TAI TURI BŪTI PIGU IR GREIT ATSIPIRKTI.

Kaip spresti šias problemas  buvo nemažai svarstyta ir to pasekoje sukonstruotas tam skirtas įrengimas – nuotekų šilumos rekuperatorius.

Dabar trumpai apie veikimo principą. Principas paprastas ir nėra naujas. Tekančios nuotekos atiduoda šilumą ateinančiam iš vandentiekio vandeniui, kuris po to keliauja į boilerį tolimesniam pašildymui ir vartojimui. Įrengimas veikia tik tuo metu, kai yra naudojamas karštas vanduo (prausimasis po dušu, indų plovimas).

Bandymai buvo atliekami kai kriauklėje iš krano tekėjo 38 C vanduo. Debitas – 4 litrai/min. Tai beveik atitinka indų plovimą, prausimasi kriauklėje ar maudymasi po dušu.

Šiluminis režimas nusistovi per 30-50 sek. Tiek laiko reikia, kad nuotekos atiteketų iki rekuperatoriaus.

Keletas bandymų metu padarytų nuotraukų:

Ateinantis vanduo iš šulinio.

Nuotekų vamzdžiu teka mūsų šiluma…

Išeinantis, nuotekomis pašildytas vanduo, iš rekuperatoriaus.

Atvėsintos nuotekos.

Iš gautų duomenų matosi, kad vandentiekio vanduo pašildomas 9 C !!

Per minutę iš nuotekų paimama apie 35 W energijos !! Vieno prausimosi metu (tarkim 7 min) tai 240W!!

Netgi patys grubiausi skaičiavimai rodo, kad tai naudinga ir sutaupo apie 20-25% šiltam vandeniui ruošti skirtos energijos. Pagal įrenginio kainą – atsipirkimas – nepilni metai.

Važinėjant po Lietuvą vis labiau pradeda erzinti radarai. Tokie stacionarūs greičio matuokliai. Kaip inkiliukas. Nesu greičio mėgėjas, bet kartais vis vien gali užsimiršti..

Veikia jie ir dieną ir naktį. Kadangi naktį anie fotografuoja naudodami IR pašvietimą, tai kilo tokia mintis.
Ant optikos stovi filtrai praleidžiantys tik IR spektrą (čia as galiu ir suklysti) idant automobilio šviesos “neapakintų” foto kameros.

Jei mes į automobilio priekines lempas imontuosim daug IR diodų arba nupirksim gatavą IR prožektorių (yra tokiu po pora šimtų litų su spinduliu iki 100 m), tai sudarytas akiai nematomas pašvietimas “apakins” greičio matuoklio foto kamerą ir nuotraukoje matysis tik šviesos kamuolys. Pabandyti tą galite praktiškai ir namie. Imat mobilu telefoną su kamera ir bet kokį distancinio valdymo pultelį. Prie mobilaus kameros pridekit distancinio diodą ir paspauskit bet ka pultelyje. Ka matome?
IDĖJA ŽALIA. Tikrinkit savo kailiu. Jei išlupsit iš šito komercinės naudos - pasidalinkit. Nesumokėtos baudos - uždirbti pinigai…