Pagaliau kažkas tvirto!!!!

2010 liepos 13, 0:06

Delsiau rašyti apie TAI daugiau nei pusmetį. Nesinorėjo apsimeluoti..

Parašysiu apie mobilų telefoną Sonim X3.20 quest Pro.

Labai pasiilgau kažko ne vienadienio, kad nenugaištų nukritęs is 20 cm ant sofos. ar prigertų ikritęs i balą. Pagaliau turiu. Mano svajonių telefonas…

Pradedam.  Aparatas tikrai didelis ir sunkus (berods 250 g). Tuoj pat surandu sena nokia 5110 palyginimui - kažkas panašaus. ;-) .

Dirbant darbą, kuriame reikalingi ypač patvarūs aparatai - tai pasirodo pats tas pasirinkimas. Jau antrą diena atbega kranistas ir sako - va čia kažką radau užmynes purve…

Žodžiu liaupses paliekam reklamai ( jei pardavėjas finansuos ;-) ).

Įspūdžiai po pusės metų.

Pokalbių registro skaitliukai apsivertė jau 4 ar 5 kartą (99 val…).
Turime senos gamybos technologijos (gamintojas teigia, kad ir kiekviena smd detale priklijuota prie plokstes, kaip senoveje ;-) ) ypatingai patvarų, ko gero nieko nebijantį (apart kūjo) telefono aparatą, kuris sugeba dirbti budejimo režime 8-9 paras (tuo pat šnekant apie 2 valandas per parą!!!). Sako kad budi iki 2 mėn. , bet nešnekant.
Galimybės pakankamai menkos, bet pilnai patenkinančios mano poreikius (tiesa su vidiniu GPS nesusitvarkiau…Softas reikalauja prijungimo prie interneto, o manoji sim atjungta).

Vienintelis rimtesnis pastebėtas trūkumas - nusitryne trijų mygtukų užrašai. O tai jau verčiai mane jaustis nejaukiai. Tiesa, dėl dažno buvimo metalo apdirbimo cechuose, atsirado metalo dulkių ant garsiakalbio. Teks vėl kompresorium papūsti.

Kas dar?  - korpusas kaip naujas, ekranas pakankamai prastai įžiūrimas saulėje. mp3 groja tik per garsiakalbį (na as ir taip neklausau, tai nera muzikinis telefonas). Radijas dirba puikiai.
Žodžiu žemai lenkiu galvą prieš gamintoją (jis beja nieko naujo neišrado, tik “nebetobulino”). Na ir PATS DIDŽIAUSIAS privalumas - super geras prožektorius.

sonimsm.gif

Galvosūkis

2010 birželio 30, 20:22

Foto nera specialiai taip padaryta. Fotografas labai bijojo..

hv.JPG

Kas tai?

Galvos skausmas vėjo tema

2009 gruodžio 13, 22:47

Neramina velniava - 99% atvežamu kinietiskų malūnų (ir savadarbiu) krauna žemos įtampos akumuliatorių baterijas. Kad butų aiškiau - paimkim pavyzdį su skaičiais. Turime tarkim 5 kW generatorių. Akumuliatoriai 300 AH 24V. Pagalvojam logiškai - ar galime mes kada nors pakrauti tokią bateriją? Nea.. Kodėl? Akumuliatoriai prijungti uz diodų tilto (tipinis komplektas..). Paleidus tarkim 30A - apie 750W - gal ir viskas bus gerai. Bet generatorius neduoda tokios srovės.. 5kW galia paskaičiuota prie 400V ir 12,5A. Tiesa dar kaitinam generatorių… O dabar išvada - kol nenaudosim aukštos itampos akumuliatorių (na nors 100V..) arba nepadarysim teisingo krovimo (aukšta įtampa žeminsim iki reikamos akumuliatoriams)- sėdėsim tamsoje. Tiesa dar nepamirštam, kad 99.99% naudojamų akumuliatorių - švino. Kaip jie kraunami Srove? Tikrai ne. Jie kraunami įtampa, ribojant (!) max srovę. Ant akumuliatoriaus juk parašyta “Constant voltage charge”. Aukštos įtampos akumuliatorių naudojimą stabdo inverterių nebuvimas - visi 220V daro iš 12V arba iš 24V..

Vėjo jėgainės kontroleris smartLoad V3

2009 gruodžio 09, 14:50

Prisižiūrėjus ivairiu kinietišku baisybių, išanalizavus pageidavimus ir pasiūlymus atsirado naujasis vėjo elektrinės kontroleris.

Kontroleris skirtas autonomiškai valdyti bet kokio galingumo vėjo jėgainę, kuri naudojama krauti akumuliatorius, šildymui, ar kombinuotai. Kontroleryje įvertintos visos saugumo sąlygos (kaip analogija imant  pramonių jegainių valdymo algoritmus). Šiuo metu jau dirba variantas su 20 kW jegaine. Kontroleriui panaudota pramoninio valdiklio platforma.
Dabar apie valdymo funkcijas:

Vėjo jėgainės kontroleris Smartload W3

 

I. Vėjo greičio parametrai (laisvai keičiami vartotojo):

Vėjo greitis, prie kurio jėgainė startuoja (Start wind).

Vėjo greitis, prie kurio jėgainė stabdoma (Standby).

Vėjo greitis, prie kurio jėgainė stabdoma avariniu būdu (Emmergency).

Vėjo greitis , prie kurio jegainė vėl paleidžiama po avarinio stabdymo (Emmergency).

Papildomai atliekama kontrolė:

Anemometro tikrinimas – tikrinama galia ir vėjo greitis – esant nustatytiems neatitikimams – jėgainė stabdoma.

II. Generatoriaus įtampos parametrai (laisvai keičiami vartotojo):

 

1 šildymo elementų pakopos įjungimas/išjungimas

2 šildymo elementų pakopos įjungimas/išjungimas

3 šildymo elementų pakopos įjungimas/išjungimas

Avarinė stabdymo įtampa.

Minimali akumuliatorių įtampa, prie kurios negalimas šildymo elementų prijungimas (akumuliatorių prioritetas).

Akumuliatorių itampa, prie kurios prioritetas suteikiamas šildymo elementams.

III. Kiti parametrai (laisvai keičiami vartotojo):

Maksimali generatoriaus galia.

Maksimalūs generatoriaus sūkiai (avarinis stabdymas)

Gondolos pasukimo valdymo kilpos parametrai (vėjarodė, pasukimo mechanika).

Nusukimo nuo vėjo kampai   esant per dideliam vejui.

IV. Indikacija

Ekrane atvaizduojama:

Esamas vėjo greitis

Generatoriaus įtampa

Akumuliatorių įtampa

Galia

Kiti statuso parametrai servisui.

V. Kiti kontroliuojami parametrai:

Kabelių susisukimas

Vibracijos daviklis

Generatoriaus temperaturos apsauga

Kontrolerio būsena (watchdog)

Klaidu kontrolė organizuota taip, kad klaidos suskirstytos į dvi grupes – vienos numetamos automatiškai, kitos tik rankiniu būdu.

Galimas įvairių nestandartinių funkcijų realizavimas.

Ir dar - tai valdymo sistema. jegines dalie nėra. Ji individuali kiekvienu atveju.

Vėjo jėgainės kontroleriukas

2009 birželio 01, 10:17

Tai labai paprastas vėjo jėgainės kontroleriukas, skirtas junginėti tenams. Kontrolerio Smart Load pirmtakas. Lm3914 mc skirta matuoti itampai ir atvaizduoti ją LED stulpu. Tai bene paprasčiausias vėjo jėgainės kontroleris. Schema teisingai dirbs prie bet kokių iėjimo įtampų (30-350V), tik reikės ją teisingai suderinti. Vietoje LM3914 galima naudoti bet kokią kitą schemą – VU metrą ar baterijų lygio indikatorių. Galų gale kad ir LED meter rinkinį is parduotuvės. Tipinė pajungimo schema: http://www.national.com/images/pf/LM3914/00797001.jpg http://www.elektronika.lt/schematic/theme/64/78/ Kaip matome čia nėra nieko sudetingo. Vietoje LED pajungiame optronus. Jei optronus prijungti nuosekliai diodams – turesime ir išėjimu indikaciją. Kanalų skaičius priklausys nuo esamų apkrovų (tenų) skaičiaus. O tai kas už optronų – prijungiame pvz MOSFET raktus. Ir jungiame apkrovas. Kitas niuansas – kaip matome reikalingas maitinimas. Kad nereikėtų atskiro maitinimo iš tinklo (visgi darome autonominį daiktą) paieškome namie seną mobilaus telefono pakrovėją. Žinoma tiks ne visi, reikia eksperimentuoti. Senesni (Siemens, Nokia) dirba įtampų diapazone 24-320 DC !!!!. Na bent pas mane papuolė keletas tokių. Esant kitam įtampų diapazonui gali tekti sugalvoti kažką kito. Šito čia nenagrinėsiu. Veikimas: Generatoriaus įtampa išlygimama diodu tilte. Ji bus didesnė nei gen išėjimo! Ir eina į maitinimo šaltinuką. Tas pats įtampos signalas keliauja į varžų daliklį. Kadangi LM3914 įėjime tegali būti 0-5V, tai reikia taip paskaičiuoti daliklį, kad esant max gen įtampai reikšmė neviršytų 5 V. Su potenciometru atliekamas tikslus paderinimas. Paimkime , kad įtampa įėjime 100V. Daliklį imame 1/20. Turime 10 LED išėjimų. Išėjimai veiks taip – pirmasis užsidegs prie 10V, antrasis 20V, … Kondensatorius HIS reikalingas įvesti histereze. Konkrečiu atveju jis bus kitoks, bet tai 100-1000uF.

sl.JPG

Saulės baterijos 2

2009 gegužės 23, 17:04

Po nemenkų vargų užkėliau saules paneles ant stogo. Ne visas - kol kas tik tris. Viso 720Wp ir plotas apie 5 m2.

Taigi ka mes turime ? Turime 100 V iki 8A .8 A realiai pamatavau. Saules aktyvumas dabar ne mažas ir aplinkos temperatūra žema. Wp - tai atidavimas prie 1000 W/m2.

Niekad nereikėjo spręsti tokio klausimo - kur dėti energiją? Kol kas dar jo iki galo neišspręndžiau…

Elektros ūkis kol kas gavosi toks:

solar.JPG

Keletas komentarų.

DC/DC keitiklis - mano modernizuotas impulsinis 700W maitinimo šaltinis. Manau yra teorinė galimybė pritaikyti bet kurį, kad ir kompiuterinį.

Nuostoliai manajame apie 7W (budintis režimas). Neteko ardyti firminių saulės sistemu keitiklių, bet manau kad tai lygiavertis variantas (žinoma ir pigesnis).

Be to - KAS LABAI SVARBU - realizuotas net prietemos energijos  surinkimas. Kai  apsiniaukę ir paimti iš saulės baterijų tegalime tik keletą watų, keitiklis veikia kondensatoriaus principu - sukaupia energiją, o po to ją trumpu impulsu atiduota akumuliatoriams. Nuo apšvietimo priklauso impulsų dažnumas. Jei jau visai prastai - tai per minutę išeis keli sekundės - dviejų trukmės impulsai. Tais impulsais per akumuliatorių prateka iki 4 A srovė. Panašu, kad akumuliatoriams tai netgi sveika. Be to padeda sugaudyti ir menkiausius energijos kiekius. Papildomai šiam darbui padeda ir C 1 kondensatorius. Plaukiant debesims stabilizuoja keitiklio darbą.

Tai supaprastinta  ir kiek kitaip dirbanti MPPT (maximum power point tracking) sistema. Plačiau apie tai galima paskaityti kad ir čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/Maximum_power_point_tracker

Esant pakankamam saulės kiekiui - viskas dirba kaip eilinis maitinimo šaltinis.

Apskritai tokio tipo valdymas  labai padidina energijos pasisavinimą iš saulės baterijų. Ir jokie pigus saulės baterijų krovikliai (kontroleriai) to nesugebės padaryti.

ROZETĖ - taip tai eiline rozetė. Kam? Nešiojamam kompiuteriui, mobilaus pakrovejui įkišti. Kaip žinia panašių aparatų impulsiniai šaltiniai dirba nuo 90-240V AC, bet taip pat puikia dirba ir nuo DC. Jei kam kils noras tuo pasinaudoti - Tai darote savo atsakomybe. Aš už Jūsų pasekmes neatsakau. Pats aš žinau ką darau…
Diodai baterijose. Jie šuntuoja netolygiai apšviestas baterijos dalis (pvz debesys). Shotki po 10A. Be jų šešeliuota zona dirba ne kaip baterija, o kaip varža.

Kadangi dar liko neišnaudojamos energijos - teks tempti laidus lauko apšvietimui.  Papildomai reiktų dar vienos akumuliatoriu baterijos.

Žodžiu čia  jau tik fantazijos klausimas.

Bačka…

2009 gegužės 19, 16:30

Kaip žinia laistyti šiltnamio negalima šaltu vandeniu. Paprastai elgiamasi taip - statoma bačka, ji siurbliu pripildoma vandeniu. Vanduo nuo saulės ar šiaip nuo oro sušyla. Po to jau imamas kibiras ir juo semiama, laistoma.

Ka daryti jei kibiro nesinori?

Sprendimas nesudėtingas - šiek tiek modernizuoti bačką.

Jokiu budu nenupjauname bačkos dangčio. Būtų gerai jei turime ir kamščius nuo jos (bent jau didesnį, mažasis 3/4 - standartinis). Į didijį kamštį itvirtinam vamzdelį. Aš litavau, nors galima ir kitaip. Vamzdelis turi buti tokio ilgio, kad beveik pasiektų bačkos dugną. Analogiiškai padaroma su mažuoju kamščiu. Tik vamzdelis trumpesnis - apie 10 cm.

Veikimas. Iš siurblio paduodamas vanduo į ilgajį vamzdelį. Vanduo laistymui nuimamas iš trumpojo. Tiesiog sušilęs vanduo būna viršuje, o šaltas papuola į dugną. Vat ir viskas.

Viskas aišku iš foto.

Pastaba . Kaip matosi  paskutinėje foto - bačka išsipūtė. Gali ir sprogti. Niekada neuždarykit išėjimo slangos. Man taip nutiko.. Reiktų dar apsaugini vožtuvą pastatyti.

Dar vienas privalumas. Kadangi bačka uždara - nesiveisia uodai. Atviroje talpoje paprastai būna pilna lervų.
vamzdis.JPG backa1.JPG backa2.JPG

Šiluma iš nuotekų

2009 gegužės 12, 19:12

Tikriausiai visi pastebi ar bent jau pagalvoja, kokie kiekiai šilumos išteka į kanalizaciją. Tai atsitinka plaunant indus, prausiantis po dušu, skalbiant.

Ko gero ne vienas yra girdėję apie vėdinimo sistemos rekuperatorių. Tai toks prietaisas, kuris perduoda išeinančio oro šilumą įeinančiam orui. Tai ženkliai sumažina šilumos nuostolius.

O kaip elgtis kai šiluma “pabėga” nuotekų pavidalu?

Atsiranda daug vienas kitam prieštaraujančių veiksnių – kanalizuojamas vanduo nešvarus, o tą kurį reik sušildyti – švarus. Temperatūrų skirtumas nėra didelis, vietos sumontuoti tokį įrenginį paprastai nėra daug.

Įrengimas turi būti atsparus įvairiems chemikalams naudojamiems buityje. Tuo pat metu būtina užtikrinti saugumą, kad nuotekos nepatektų į geriamą vandenį.

Galų gale aptarnauti jo nesinori. Instaliuoti turi buti paprasta. Pagrindinis reikalavimas – TAI TURI BŪTI PIGU IR GREIT ATSIPIRKTI.

Kaip spresti šias problemas  buvo nemažai svarstyta ir to pasekoje sukonstruotas tam skirtas įrengimas – nuotekų šilumos rekuperatorius.

Dabar trumpai apie veikimo principą. Principas paprastas ir nėra naujas. Tekančios nuotekos atiduoda šilumą ateinančiam iš vandentiekio vandeniui, kuris po to keliauja į boilerį tolimesniam pašildymui ir vartojimui. Įrengimas veikia tik tuo metu, kai yra naudojamas karštas vanduo (prausimasis po dušu, indų plovimas).

Bandymai buvo atliekami kai kriauklėje iš krano tekėjo 38 C vanduo. Debitas – 4 litrai/min. Tai beveik atitinka indų plovimą, prausimasi kriauklėje ar maudymasi po dušu.

Šiluminis režimas nusistovi per 30-50 sek. Tiek laiko reikia, kad nuotekos atiteketų iki rekuperatoriaus.

Keletas bandymų metu padarytų nuotraukų:

input.JPG

Ateinantis vanduo iš šulinio.

waste_in.JPG

Nuotekų vamzdžiu teka mūsų šiluma…

water_out.JPG

Išeinantis, nuotekomis pašildytas vanduo, iš rekuperatoriaus.

waste_out.JPG

Atvėsintos nuotekos.

Iš gautų duomenų matosi, kad vandentiekio vanduo pašildomas 9 C !!

Per minutę iš nuotekų paimama apie 35 W energijos !! Vieno prausimosi metu (tarkim 7 min) tai 240W!!

Netgi patys grubiausi skaičiavimai rodo, kad tai naudinga ir sutaupo apie 20-25% šiltam vandeniui ruošti skirtos energijos. Pagal įrenginio kainą – atsipirkimas – nepilni metai.

Nepatikrinta idėja. Gal yra norinčių?

2009 gegužės 06, 9:33

Važinėjant po Lietuvą vis labiau pradeda erzinti radarai. Tokie stacionarūs greičio matuokliai. Kaip inkiliukas. Nesu greičio mėgėjas, bet kartais vis vien gali užsimiršti..

Veikia jie ir dieną ir naktį. Kadangi naktį anie fotografuoja naudodami IR pašvietimą, tai kilo tokia mintis.
Ant optikos stovi filtrai praleidžiantys tik IR spektrą (čia as galiu ir suklysti) idant automobilio šviesos “neapakintų” foto kameros.

Jei mes į automobilio priekines lempas imontuosim daug IR diodų arba nupirksim gatavą IR prožektorių (yra tokiu po pora šimtų litų su spinduliu iki 100 m), tai sudarytas akiai nematomas pašvietimas “apakins” greičio matuoklio foto kamerą ir nuotraukoje matysis tik šviesos kamuolys. Pabandyti tą galite praktiškai ir namie. Imat mobilu telefoną su kamera ir bet kokį distancinio valdymo pultelį. Prie mobilaus kameros pridekit distancinio diodą ir paspauskit bet ka pultelyje. Ka matome?
IDĖJA ŽALIA. Tikrinkit savo kailiu. Jei išlupsit iš šito komercinės naudos - pasidalinkit. Nesumokėtos baudos - uždirbti pinigai…

Šukes laimę neša? Saulės baterijos

2009 balandžio 26, 0:05

Sako šukės laime neša. Bet kai sudūžta saulės baterija…

Kadangi alternatyios energetikos bacila sklando ore ir skiepu dar nėra, tai toliau plėtoju saulės temą. Dabar jau fotoelektros - saulės baterijos.

Taigi atvažiavo…. Beveik KILOWATAS saulės elektros. Tiesa panelės dar kol kas rūsyje ilsisi ir ant stogo lipt ruošiasi. Firma garsi. Gaminta tikrai ne Kinijoje. Aukščiausia rūšis už labai gerą kainą (neklauskit kiek tai kainavo - atsakymo nebus..).
Žinoma kilovatas dydis santykinis, ypač saulės energetikoje. Pagal Lietuvos saulę ko gero pavyks paimti kiek mažiau. Gal 700W. Pirmieji bandymai parodė, kad užrašas 240 Wp nera labai jau tolima nuo realybes. Pavasarį saulės aktyvumas nemažas. Pavyko pike išmatuoti apie 180W.

Tiesa būta ir aukų - dužo 40 W prabangios vokiečių firmos saulės elementas (tiksliau grūdintas apsauginis stiklas), kuris buvo skirtas saulės kolektoriaus siurblio maitinimui. Veikti jis veikia(palyginus su nauju gal 10-15% prasčiau),  bet atmosferos poveikiui pasidare nebeatsparus.
Kol kas tik tiek. Pratesimas būtinai bus…