Visiems šiuo metų laiku labai aktualu kuo šildyti savo būstą. Čia negvildensiu daugiabučių šildymo niuansų. Ten praktiškai ir nera pasirinkimo.

Nuosavas namas. Taigi turime keletą galimų variantų.

Dujos. Pas manę jos neatvestos. Žinoma tik tiek – iš 1 m3 galima išgauti apie 10 kWh šilumos energijos. Pagal tai šilumos kaina išeina (atvirai net nežinau kiek tikslai kainuoja dujos.) apie 14-17 ct/kWh. Jei dar ivertinti ir n.k. kitus kaštus, tai ko gero bus ir daugiau.

Įrengimas 8-20 t. Lt. Jei dujos neatvestos – dar daugiau.

Geoterminis šildymas. Sistemos n.k. bus apie 2 (pataisykit jei klystu). Jis kis einant žiemai. Pradžioje, kol žemė dar išilus jis bus didesnis, į žiemos pabaiga mažes. Jums pasiseke, jei esate prie tekančios upės. Bet ir ten savos problemos. Sudėjus dar aptarnavimo kaštus ir priėmus elektros kainą 30 ct (naktinė +dieninė)  kWh kainą gausim 15-17 ct. Jei priskaičiuosim ir įrengimo kainą (30-50 t. Lt), tai visai nepatraukliai atrodo. Kaip sakė vienas žmogus – padedam į banką  50 000 ir už palūkanas šildomės…

Kietas kuras. Tiksliau degimo procesas. Dega viskas. Asmeniškai išbandžiau beveik visus deginamus produktus. Anglis, malkos, durpės, pjuvenų briketai, padangos, tepalas, aliejus kur fabrike kepė fri bulvytės.

Dar lieka skysto kuro katilai. Žymėtas kuras 2-2.30 Lt/l. Sudeginus 1 l gausim apie 12 kWh.

Paskutiniu metu smarkiai pašokusios kainos privertė susimastyti. Pigesnės liko tik durpės (320 Lt/t 2009 sausis). Bet tai baisus kuras. Ko gero baisiau už padangas… Smarvė, pelenų kiekis didžiulis, katilinė pilna dulkių.

Malkų pardavejai visai pasiuto - sausas ažuolas - 180 lt/kubas, beržas 140 lt . Žinoma jei tai butų tikras kubas.. Ertmetris? Dar mažiau.

Anglis 560 Lt/tona. Lenkiska. Kaune kitos ir neradau. Papildomai atvežimas. Ir juoda nosis.

Dabar visa tai kW.

Anglys – 6-8 kWh/kg

Durpės – 3-4 kWh/kg

Malkos (nepriklausomai nuo medienos rūšies, bet labai priklauso nuo drėgnumo) 2-3 kWh/kg.

Lyginamasis svoris – sausas ąžuolas apie 600kg/m3, pušis 250 kg/m3.

Dabar litais:

Anglis – 10 -12 ct/kWh

Durpės – 9- 10 ct/kWh

Malkos – 10-12  ct/kwh. Cia jei tikrai nupirkot m3 ir tikrai sausas.

Degimo metu viso energijos kiekio nenuimsime. Na pasiseks – 75 %. Taigi:

Anglis – 13 -15 ct/kWh

Durpės – 11- 13 ct/kWh

Malkos – 13-15  ct/kwh.

Pridedam pusdienį kuro tampymui, kas dieną pelenų šalinimą, kūrimą po 15-30 min per dieną. Katilinė kainuos 6 (jei darysit viską patys)-20 t.Lt. Tarnaus ne amžinai. Gal 10 metų?

Vėjo, saulės sistemos.

Galiu atsakingai teigti, kad nuosavos 2-5 kW vėjo jėgainės pagaminta 1 elektros kWh kainuos ne mažiau 45 ct. Be to, kad patenkinti poreikius tokios jėgainės neužteks.

Su saule žiemos metu prastai, bet jei mastyti, kad vasara sutaupę vandens šildymui tą sumą išleisim žiemą patalpoms šildyti – tai gal patruklu, bet vistiek nera labai pigu.

Lieka dar vienas būdas – elektra. Iš pirmo žvilgsnio atrodantis labai brangus. Tačiau..

100 m2 namui suinstaliuoti šildymą su programuojamais termostatai, radiatoriais, ir kitom medžiagomis tikrai nekainuos daugiau nei 3000 lt. Nei kaminų, nei pelenų, nei juodos nosies. Ir per šildymo sezoną sutaupytos 2-3 paros laiko.

kWh kaina naktį 22 ct (jei įteisinta el. viryklė), dieną 36 ct.

Dabar apie realiai pabandytą šį būdą. Yra rekonstruotas namas. Šildomų patalpų apie 100 m2. Buvo modernizuota kieto kuro sistema. Na tiesiog į tam numatytą vieta katile buvo įsuktas el trifazis tenas 3×1500 W. Termostatu sistemoje nustatyta max temperatūra 60C. Visa kita valdo esantys termostatai ant radiatorių ir sistemoje. Pradžioje pajungta tik 2/3 teno – 3 kW.

Galu gale sužinojau kiek paleidžiu energijos į aplinką. Esant –10 C per parą „pabėga“ 50 kWh. Temperatūra namie 21C. Kai paspaudė iki –20C poreikis pasidarė 70 kWh/parai.

Esant apie -1-3C apie 30-35 kWh.

Su kietu kuru tikrai sudegindavau didesnį kiekį energijos. Prie –10 C per parą apie 20 kg angliu – o tai apie 120 kWh. Tikriausiai per kaminą nemaža dalis pabėga.

Jei šį mėn. (2009m sausis) temperatūra vidutinė svyruos -1-6C, tai saskaita is tinklų bus apie 400-450  lt. Gruodį sukurenau malkų už 350 Lt… Pasikartosiu – tai 100 m2 šildomų patalpų tikrai ne įdeliame šiluminiu požiūriu name.

Žinoma uždarius atominę perspektyvos ne kokios, bet ir tos pačios malkos brangs. Galų gale ką nors sugalvosim….

Lietuviai zmones isradingi. Teko tuo eilini karta isitikinti.

Kaip zinai mikrovisata uzkodavo piratams savo transliacijas.

Daugelis pilieciu kaune puole i nevilti. Taciau jei i procesa pazvelgti kuribiskai ir kitu rakursu - pasirodo viskas imanoma.

Taigi jums reikes:

1. Kaimyno, kuris kaip doras pilietis tvarkingai ir legalai ziuri mikrovisatos tv.

2. Decimetrines antenos. Tiks beveik bet kokia, pageidautina mazesnio gabarito ir su reguliuojamu stiprintuvu.

3. Rozetes sienoje. Va cia ir prasideda…

Rozete turi buti sienoje su doru kaimynu. Taigi imate savo antena statote prie rozetes, gaudote kanalus ir ziurite. Dar reiktu paprasyti, kad kaimynas neisjunginetu is rozetes savo konverterio. Viskas. Kai kuriu kanalu kokybe gal ir nebus gera, bet tai nemokama…

Metodas pamatytas vieno tulo gudraus lietuvio namuose. Manau tobulinti si metoda galima daaaug. Svarbu kitoks poziuris.

Lenkiškos vėjo energetikos įpatumai

Teko pabūvoti Lenkijoje. Paleidom naudotą 225 kW „Vestas 27“ vėjo jėgainę. Visko as buvau girdėjęs apie lenkijoje statomus vėjo malūnus. Bet tai, ka pamačiau – dar labiau nustebino. Pirma – žmogus savam sklype gal 30 metrų nuo namų pastatęs dvi vėjo jėgaines. Bokštai po 40 metrų. Net transformatorius į 15 kV liniją – ir tas kieme stovi. Žmonės jie paprasti ir nereikalingom problemom savęs neapsunkina. Pabandykit tai padaryti Lietuvoje…. Kad ir tai , kad lenkas nupirko ne tą malūną nei kad gavo leidimą statybai. Na aš pajuokavau, kad reikėjo paimti pendzelį ir uždažyti ta netinkamą pavadinimą – sako ale mes taip ir padarėm, o priėmimo komisijai pasakėm, kad tai tas, kas reikia. Vėlgi paprastas sprendimas. Gaila, kad fotoaparatą namie palikau – gerų būtų buve vaizdų. Na tarkim šeimininko rytas – pasemia anglių ir eina kurti pečiaus…. Va ir sakau – žmogau, nuvesk kabelioka nuo maluno ir prijunk prie gero teno – po dešimt minučių tavo sistema virs. Ale jak to? Jake kabel? Jus įsivaizduojate žmogų gaminantį elektrą ir dar mokantį sąskaitas tinklams už savo suvartotą energiją? Vietoj to kad prijungti prie namo įvado kabelioką i malūną. Malūnas juk visvien prijungtas prie tinklo, ir kai vėjo nėra namas turės elektrą. Na ir dar - lenkas pasigyrė, kad dujų balionas dujinei viryklei laiko net mėnesį. Žodžiu ne visiems Dievas davė….

Sukonstruotas ir išbandytas naujas vėjo generatoriaus valdymo blokas. Pirmasis buvo ne visiškai vykes - jam reikejo išorinės maitinimo įtampos. Naujasis visiškai autonominis. Tiesiog jungiame generatorių ir tenų bateriją. Tokia sistema naudojama šildymui.

Dabar apie tai kam to reik? Blokas pagal realų pagaminamą galingumą kontroliuoja apkrovą. Ta prasme apkrova daug maž atitinka tai kas pagaminama. Taip užtikrinamas didesnis vejo jegaines efektyvumas. O be to sumazina reigalinga pradini sukimo momenta. Leidziam isisukti - o po to prijungiama apkrovima. Va ir kilo idėja pavadinti Smart Load.

Beda tai, kad ir isejimo įtampa ir galingumas labai priklauso nuo vėjo greičio. Paprasčiausiu atveju blokas valdo triju tenu grupę (trifazis tenas). Palikta galimybė naudoti daugiau tenų.

Blokas leidžia prie jo prijungti praktiškai bet kokį generatorių. tai ir DC ir AC ir trifazis su pastoviais magnetais. Galingumas iki 1 kW. Praktiškai išbandytas iki 1,5 kW - visgi reikejo kazkam išbandyt. Iėjimo itampų diapazonas AC/DC 15-320V.

Tai jau antroji versija - pirmoji atidirbo 2 menesius prie Lietuvos žieminiu vėjų.

Šis egzempliorius taip pat jau valdo vėjo malūną.

Foto nebus informatyvi - viskas užlieta epoksidine derva - nemegstu kopijavimo. Juolab, kad tai greiciausi bus komercinis produktas. Ir greiciausia uz tokia kaina, kad nevertes jo kopijuoti.

Kaip tik dabar vedami darbai valdymui iki 5 kW. Na bazinis moduliukas tas pats - skiriasi tik jėginė dalis.

Beja reiktų ir pasigirti - šio kontrolerio beta variantas - pabuvojo televizijos ekranuose. Per LTV rodo tokia laidą - “Gamtos patruliai”. Kontroleris turejo garbes joje sudalyvauti kartu su valdoma vejo jegaine.

2009 12 - nauja smartLoad V3 kontrolerio versija. Ieškokite mano bloge

Lietuvoje šiuo metu statoma daug vėjo jėgainių. Deja na visos jos naujos. Taigi kartas nuo karto tenka padirbėti šioje srityje. Kaip tik teko padirbeti su vėjo energetikos pradininku Lietuvoje ponu Vidu.

Sunkiai norėjo pasiduoti šis vėjo malūnas. Tai vienas iš sudėtingiausių mano čiupinėtų - remontuotų aparatų. Beveik kosminis laivas. Su begale kontrolės, proporcine hidro sistema, ir visokais kitais gerais mazgais. Tai Vestas V29 aparatas. Sakyčiau Mersedesas tarp malūnų. Kita didelė bėda - kruopščiai saugoma bet kokia rimtesniam remontui reikalinga informacija. Taigi belieka pasikliauti savo jėgomis.

 

 

 

Apsižiūrėjau, kad elektronikos blogas virsta šildymo problemu blogu.

Matomai užsikrėčiau kažkokia liga. Reiktų pavadinimą sugalvoti. Vejo jėgainių savininkai vadinami vėjo ligoniais… Reikia kažkokio naujadaro.

Pabodo kurti tą nelemtą pečių. Kilo mintis - o ka jei per vasarą akumulioti šilumą ir žiema ja naudoti?

Pasirodė visai reali užduotis. Gal kai kurie skaičiai ir neteisingi, bet tiesos čia yra. Beveik 99%.

Tarkime turime namą 100 m2. Jam šildyti reikia maždaug 6 kWh energijos (lauke -15C, namas naujos statybos).

Žinome, kad vanduo sugeba akumuliuoti (vandens šiluminė talpa) 1 litre 1,2-1,6 W (čia pagal skirtingus šaltinius) pasikeitus vandens temperatūrai 1C. Jei turime 1000 litru akumuliacinę talpa - ir vandens temperatūra pakeičiame nuo 70 iki 20 C tai turime 60 kW energijos… Čia ėmiau 1.2W/C.

Dabar pažiūrim kiek reik šildymo sezonui (  6 mėn.). Visi sutiks, kad ne visada bus -15C.

Taigi skaičiai labai apytikslai ir rezultatas bus i mažesnę pusę.

Jei pvz turėsime talpą 30 m3, tai sukaupsime energijos 1800 kW….. Jei naudoti po 6 kWh tai užteks 300 val. O tai 12,5 paros prie -15 C. Įspudinga? Man taip pat. Belieka tokia talpa susildyti.

 

Manau, kad dabar liks daugiau laiko parašinėti ir užsiimt kitais naudingesniais nei indų plovimas reikalais.

Kas paskatino isigyti indaplovę?

Tikriausis daug kam žinoma neplautų indų problema ir visos iš to išeinančios pasekmės - žmonos priekaištai, laiko praradimas ir panašios. Bet kuriuo atveju pliusų daug.

Panagrinėsiu ne moralinius o ekonominius aspektus.

Taigi :

1. Ženkliai krenta sunaudojamo vandens kiekis - ciklui imama tik 9 litrai vandens.

Plaunant rankomis manau apie 50-70 litrų.

2. Sunaudojama tik apie 1 kWh elektros. Jei skaičiuoti kiek plaunan rankomis - tai pašildyti boileryje 60 litrų vandens bus tikrai daigiau. Plius plaunant naktį - tai viso labo tik 17 ct.

3. Kempinės, visokie fairy  ir t.t. Žinoma chemijos reik ir čia, bet plovimas išeina apie 50 ct . Čia su elektra.

4. Sutaupoma apie 10-15 parų laiko per metus….. Kur musų laikas dingsta? Ar negeriau paatostogauti?

5. Indai tikrai geriau išsiplauna nei rankomis. Nei šuostyti, nei dziovinti.

5. Galima vardinti ir vardinti…

 

Labai jau ne elektroniska tema, bet …

 

Vakuminis Saules kolektorius Konstruojant savadarbį plokštelinį saules kolektorių vandens šildymui buvo sukaupta nemenka patirtis. Pasirode klaidos ir konstrukcijos trūkumai. Apskritai - tai ganetinai vykes projektas. Ir jei naudoti nedaug vandens - veikia puikiai. Taciau nera labai efektyvus. Dėžės ir silumos izoliacijos trūkumai padaro savo. Esant lauko temperatūrai apie 10C ir vėjuotai dienai šilumos nuostoliai labai dideli. Vasara viskas puiku. Bet musu klimate kiek tos vasaros? Taip jau atsitiko, kad papuole i rankas vakuminis saules kolektorius. Po ilgų svarstymu įsigijau gatavą vakuminę saulės vandens šildymo sistema. Na ne visą, o tik patį kolektorių ir valdymo bloką. Visa kita tiks nuo senos sistemos. Nera tai labai brangu kaip įsivaizduojate. Tačiau komercinius reikalus palikime nuošaliau.

 

Placiau:

http://blog.elektronika.lt/vytassblog/?page_id=934

Konkurso tikslas

„Ištraukti į dienos šviesą“ kiek įmanoma daugiau lietuvių CNC entuziastų.

Kodėl paskelbtas konkursas?

Esanti informacija literatūroje ir internete mėgėjiško CNC tema gana šykšti. Taip, foto daug, bet tai nėra ta tikroji informacija, kuri reikalinga pradedančiajam. Dėl informacijos trūkumo kartojamos jau daug kartų kitų padarytos klaidos, iš naujo „išradinėjamas dviratis“. Kaip tik dėl to ir norėtųsi suburti šiuos mėgėjus, kad būtų galima palengvinti ir taip nelengvas konstravimo kančias.
Prizas - LPT išsišakojimo plokštė (LPT break out board), skirta prijungti mėgėjiškas staklytes prie asmeninio kompiuterio.

Daugiau informacijos:
http://blog.elektronika.lt/vytassblog/?page_id=446.

Diskutuoti galite forumo temoje:
http://forum.elektronika.lt/viewtopic.php?t=14295.

 

 

Konkurso pabaiga 

Kaip ir visi geri dalykai, viskas kažkada baigiasi. Baigėsi ir konkursas. Gaila, kad nepavyko “ištraukti į dienos šviesą” visų potencialių dalyvių - jų tikrai yra daugiau nei trys.

Tačiau jaučiasi didelis susidomėjimas CNC tema. Tiek paprastų, tiek sudėtingesnių aparatų.

 

Taigi konkurso rezultatai

Visi pateikti aparatai yra puikūs (vien jau autorių užsispyrimas ka reiškia). Gana sunku padalinti vienintelį prizą.

Konkurso nugaletoju skelbiu Egidijų iš Kauno.

Su autoriumi galima susisiekti:

egidijus.saikauskas eta gmail.com

 

 

 

 

 

 

Sveiki užklydę.

Kol dar nenusistovejo puslapio išvaizda - temas galite peržiūrėti dešinėje pusėje.