Pamastymai šilumos akumuliacijos tema

Apsižiūrėjau, kad elektronikos blogas virsta šildymo problemu blogu.

Matomai užsikrėčiau kažkokia liga. Reiktų pavadinimą sugalvoti. Vejo jėgainių savininkai vadinami vėjo ligoniais… Reikia kažkokio naujadaro.

Pabodo kurti tą nelemtą pečių. Kilo mintis - o ka jei per vasarą akumulioti šilumą ir žiema ja naudoti?

Pasirodė visai reali užduotis. Gal kai kurie skaičiai ir neteisingi, bet tiesos čia yra. Beveik 99%.

Tarkime turime namą 100 m2. Jam šildyti reikia maždaug 6 kWh energijos (lauke -15C, namas naujos statybos).

Žinome, kad vanduo sugeba akumuliuoti (vandens šiluminė talpa) 1 litre 1,2-1,6 W (čia pagal skirtingus šaltinius) pasikeitus vandens temperatūrai 1C. Jei turime 1000 litru akumuliacinę talpa - ir vandens temperatūra pakeičiame nuo 70 iki 20 C tai turime 60 kW energijos… Čia ėmiau 1.2W/C.

Dabar pažiūrim kiek reik šildymo sezonui (  6 mėn.). Visi sutiks, kad ne visada bus -15C.

Taigi skaičiai labai apytikslai ir rezultatas bus i mažesnę pusę.

Jei pvz turėsime talpą 30 m3, tai sukaupsime energijos 1800 kW….. Jei naudoti po 6 kWh tai užteks 300 val. O tai 12,5 paros prie -15 C. Įspudinga? Man taip pat. Belieka tokia talpa susildyti.

 

12 komentarai į “Pamastymai šilumos akumuliacijos tema”

  1. Arūnas
    2008 balandžio 17 13:36
    1

    Mintys įdomios, bet netikslios(jei pasakyti švelniai). Maišai galingumą su energija: kWh=kW*h. 100m2 naujos statybos namui šildyti reikia maždaug 6 kW galingumo šilumos šaltinio, kuris priklausomai nuo lauko temperatūros per parą dirbs 8-12 valandų. Gausis ~60kWh energijos. Taigi 30m3 talpos turėtų užtekti 30 parų, jei nebus nuostolių iš pačios talpos.

  2. staska
    2008 gegužės 18 11:40
    2

    Panasiai, bet nevisai. Visu pirma skaiciavimui reikia imti ne watus o dzulius (J). Litras vandens pakelus temperatura 1c laiko 4200J. Ir seip pati ideja igivendinama, ir jau yra naudojama praktikoje. google -> seasonal thermal storage. Pats bandysiu kazka panasaus naudoti, tik ne su vandeniu o su gruntu… Ir ne tiesiogiai imti shiluma ish shilumos akumuliatoriaus o su mazo galingumo shiuloms siurbliuku.. Pas mus klimatas ciut per saltas kad galima butu ishlakyti iki pavasario grunto temperatura virsh 40 laipsniu. Taip pat, gal gali parashyti kiek pas tave gavosi shilom kw/h ish savadarbio kolektoriaus per sezona

  3. VytasS
    2008 gegužės 19 11:19
    3

    Savadrbis kolektorius ilsisi palepeje.
    Dirba vakuminis.
    Del pagaminimo - kiek uzkaitindavo buvo idomu pirmas dvi savaites, poto tik retkarciais paziuriu kas gaunasi. Daugiau no ziurejimo vistiek nebus…

  4. Darius
    2008 spalio 10 15:44
    4

    Noreciau paklausti, gal zinote kiek laiko 1 m3 akumuliacine talpa ves kol temperatura nukris nuo 60 iki 40 laipsniu. Izoliacija- akmens vata,50mm. Pagal kokia formule paskaiciuoti? Bandau konstruoti silumos siurbli ir bandau pasirinkti sildymo schema, nes nuo jos priklauso siurblio elementai(kondensatorius). Ar sildyti silumos siurbliu iki 60laipsniu,prie to pacio gaunant ir silta vandeni, ar naudoti elektrini boileri temperaturai dasildyti? Tada is siurblio iseinancios temperaturos uztektu ir 40C, bet tada nebedeciau akumuliacines talpos…labai sunku apsispresti ir kaip rasti aukso viduri?

  5. Naujokas
    2009 vasario 24 22:09
    5

    turiu name baseina 25 m3. Vanduo isyla sildomas duju katilu. Palaikau +27 C.
    Ar imanoma baseina (vis tiek jau irengtas) naudoti kaip talpa ir kokia nauda gautusi?

  6. VytasS
    2009 vasario 24 22:15
    6

    Imanoma. Bet tik tuo atveju jei baseinas turi gera silumos izoliacija.

  7. Valdas
    2009 lapkričio 07 18:38
    7

    Sveiki, keli pamąstymai ta tema. Manau, kad kuo medžiagos tankis yra didesnis, tuo ši mežiaga gali akumuliuoti daugiau šilumos. Paprastai tariant, kuo medžiaga sunkesnė, tuo ji inertiškesnė ir geba daugiau savyje sukaupti šiluminės energijos.Taigi išeitų, kad akum. talpą užpildžius tam tikros frakcijos akmens skalda ir tarpus užpildžius vandeniu ši sukauptų daugiau šilumos nei vien vandeniu užpildyta talpa. O vanduo čia daugiau būtų tik kaip šilumos nešėjas ir užtikrintų šilumos mainus iš akmens, o ne akumuliatorius. Kažkokių papildomų šilumos nuostolių aš čia nematau. Kaip manote ?

  8. vytass
    2009 lapkričio 07 23:03
    8

    Manau neteisinga mintis.
    Reikia naudoti medziagas, kuriu fazinai virsmai yra darbiniame talpos temperaturu diapazone. pvz druskos, kurios lydosi prie 40 C, parafinas, kuris lydosi prie ?.. Taip akumuliatoriaus talpa ZENKLIAI padidinsime.
    Vanduo turi ir tokia savybe - prie 36 C jo silumine talpa minimali. Prisiminkime savo kuno temperatura. Gerai sugalvota?

  9. Valdas
    2009 lapkričio 08 20:09
    9

    Bet vanduo akum. talpos temperatūrų diapazone savo fizinio būvio nekeičia? Juk nevirsta garais, ar ledu. O, kaži ar ženkliai kinta vandens šiluminė talpa 25-85 laipsn. temp. diapazone? Čia ir yra klausimas, ar nėra šalia pigios, lengvai pasiekiamos, nereiklios chemine ir technologine prasme, išlaikančios normalų būvį šiose temperatūrose medžiagos gebančios sukaupti daugiau šilumos nei vanduo?

  10. Valdas
    2009 lapkričio 10 19:24
    10

    Issiaskinau. Jei idomu?..: Visos medziagos turi savo specifine siluma, t.y.: kiek 1 kilogramas medziagos sugeba sukaupti ar atiduoti siluminės energijos jos temperaturai pakitus 1 Kelvinu arba 1 Celsijaus laipsniu. Pvz.: vandens tankis yra 0,9982 ~ 1,00 gramas į kubini cm. Granito (akmens) - 2,8 gr. i kub. cm. Vandens specifinė šiluma - 4200 J/kg.K.,o granito ~ 850 J/kg.K. Palyginus matyti, kad nors granitas ir 2,8 karto sunkesnis uz vandeni, bet silumos sukaupia ~ 5 kartus maziau. Taigi, Tu Vytai buvai teisus, tik “slieku” ieskojai ne ten. Sorry uz tokia rasliava, tiesiog norejau issiaiskinti. Pagarbiai, Valdas.

  11. Vaidas
    2010 vasario 02 15:43
    11

    Ponui Vytui S., pakomentuokite kodėl Jūsų savadarbis kolektorius ilsisi palėpėje?

  12. VytasS
    2010 vasario 02 15:51
    12

    ogi todel, kad pabijojau, kad nuo stogo nukris. sunki deze gavosi. Kadangi statysiu pavesine - intergruosiu ji i jos stoga. be darbo neliks..

Komentuoti