Lietuviai zmones isradingi. Teko tuo eilini karta isitikinti.

Kaip zinai mikrovisata uzkodavo piratams savo transliacijas.

Daugelis pilieciu kaune puole i nevilti. Taciau jei i procesa pazvelgti kuribiskai ir kitu rakursu - pasirodo viskas imanoma.

Taigi jums reikes:

1. Kaimyno, kuris kaip doras pilietis tvarkingai ir legalai ziuri mikrovisatos tv.

2. Decimetrines antenos. Tiks beveik bet kokia, pageidautina mazesnio gabarito ir su reguliuojamu stiprintuvu.

3. Rozetes sienoje. Va cia ir prasideda…

Rozete turi buti sienoje su doru kaimynu. Taigi imate savo antena statote prie rozetes, gaudote kanalus ir ziurite. Dar reiktu paprasyti, kad kaimynas neisjunginetu is rozetes savo konverterio. Viskas. Kai kuriu kanalu kokybe gal ir nebus gera, bet tai nemokama…

Metodas pamatytas vieno tulo gudraus lietuvio namuose. Manau tobulinti si metoda galima daaaug. Svarbu kitoks poziuris.

Lenkiškos vėjo energetikos įpatumai

Teko pabūvoti Lenkijoje. Paleidom naudotą 225 kW „Vestas 27“ vėjo jėgainę. Visko as buvau girdėjęs apie lenkijoje statomus vėjo malūnus. Bet tai, ka pamačiau – dar labiau nustebino. Pirma – žmogus savam sklype gal 30 metrų nuo namų pastatęs dvi vėjo jėgaines. Bokštai po 40 metrų. Net transformatorius į 15 kV liniją – ir tas kieme stovi. Žmonės jie paprasti ir nereikalingom problemom savęs neapsunkina. Pabandykit tai padaryti Lietuvoje…. Kad ir tai , kad lenkas nupirko ne tą malūną nei kad gavo leidimą statybai. Na aš pajuokavau, kad reikėjo paimti pendzelį ir uždažyti ta netinkamą pavadinimą – sako ale mes taip ir padarėm, o priėmimo komisijai pasakėm, kad tai tas, kas reikia. Vėlgi paprastas sprendimas. Gaila, kad fotoaparatą namie palikau – gerų būtų buve vaizdų. Na tarkim šeimininko rytas – pasemia anglių ir eina kurti pečiaus…. Va ir sakau – žmogau, nuvesk kabelioka nuo maluno ir prijunk prie gero teno – po dešimt minučių tavo sistema virs. Ale jak to? Jake kabel? Jus įsivaizduojate žmogų gaminantį elektrą ir dar mokantį sąskaitas tinklams už savo suvartotą energiją? Vietoj to kad prijungti prie namo įvado kabelioką i malūną. Malūnas juk visvien prijungtas prie tinklo, ir kai vėjo nėra namas turės elektrą. Na ir dar - lenkas pasigyrė, kad dujų balionas dujinei viryklei laiko net mėnesį. Žodžiu ne visiems Dievas davė….

Sukonstruotas ir išbandytas naujas vėjo generatoriaus valdymo blokas. Pirmasis buvo ne visiškai vykes - jam reikejo išorinės maitinimo įtampos. Naujasis visiškai autonominis. Tiesiog jungiame generatorių ir tenų bateriją. Tokia sistema naudojama šildymui.

Dabar apie tai kam to reik? Blokas pagal realų pagaminamą galingumą kontroliuoja apkrovą. Ta prasme apkrova daug maž atitinka tai kas pagaminama. Taip užtikrinamas didesnis vejo jegaines efektyvumas. O be to sumazina reigalinga pradini sukimo momenta. Leidziam isisukti - o po to prijungiama apkrovima. Va ir kilo idėja pavadinti Smart Load.

Beda tai, kad ir isejimo įtampa ir galingumas labai priklauso nuo vėjo greičio. Paprasčiausiu atveju blokas valdo triju tenu grupę (trifazis tenas). Palikta galimybė naudoti daugiau tenų.

Blokas leidžia prie jo prijungti praktiškai bet kokį generatorių. tai ir DC ir AC ir trifazis su pastoviais magnetais. Galingumas iki 1 kW. Praktiškai išbandytas iki 1,5 kW - visgi reikejo kazkam išbandyt. Iėjimo itampų diapazonas AC/DC 15-320V.

Tai jau antroji versija - pirmoji atidirbo 2 menesius prie Lietuvos žieminiu vėjų.

Šis egzempliorius taip pat jau valdo vėjo malūną.

Foto nebus informatyvi - viskas užlieta epoksidine derva - nemegstu kopijavimo. Juolab, kad tai greiciausi bus komercinis produktas. Ir greiciausia uz tokia kaina, kad nevertes jo kopijuoti.

Kaip tik dabar vedami darbai valdymui iki 5 kW. Na bazinis moduliukas tas pats - skiriasi tik jėginė dalis.

Beja reiktų ir pasigirti - šio kontrolerio beta variantas - pabuvojo televizijos ekranuose. Per LTV rodo tokia laidą - “Gamtos patruliai”. Kontroleris turejo garbes joje sudalyvauti kartu su valdoma vejo jegaine.

2009 12 - nauja smartLoad V3 kontrolerio versija. Ieškokite mano bloge

Lietuvoje šiuo metu statoma daug vėjo jėgainių. Deja na visos jos naujos. Taigi kartas nuo karto tenka padirbėti šioje srityje. Kaip tik teko padirbeti su vėjo energetikos pradininku Lietuvoje ponu Vidu.

Sunkiai norėjo pasiduoti šis vėjo malūnas. Tai vienas iš sudėtingiausių mano čiupinėtų - remontuotų aparatų. Beveik kosminis laivas. Su begale kontrolės, proporcine hidro sistema, ir visokais kitais gerais mazgais. Tai Vestas V29 aparatas. Sakyčiau Mersedesas tarp malūnų. Kita didelė bėda - kruopščiai saugoma bet kokia rimtesniam remontui reikalinga informacija. Taigi belieka pasikliauti savo jėgomis.

Apsižiūrėjau, kad elektronikos blogas virsta šildymo problemu blogu.

Matomai užsikrėčiau kažkokia liga. Reiktų pavadinimą sugalvoti. Vejo jėgainių savininkai vadinami vėjo ligoniais… Reikia kažkokio naujadaro.

Pabodo kurti tą nelemtą pečių. Kilo mintis - o ka jei per vasarą akumulioti šilumą ir žiema ja naudoti?

Pasirodė visai reali užduotis. Gal kai kurie skaičiai ir neteisingi, bet tiesos čia yra. Beveik 99%.

Tarkime turime namą 100 m2. Jam šildyti reikia maždaug 6 kWh energijos (lauke -15C, namas naujos statybos).

Žinome, kad vanduo sugeba akumuliuoti (vandens šiluminė talpa) 1 litre 1,2-1,6 W (čia pagal skirtingus šaltinius) pasikeitus vandens temperatūrai 1C. Jei turime 1000 litru akumuliacinę talpa - ir vandens temperatūra pakeičiame nuo 70 iki 20 C tai turime 60 kW energijos… Čia ėmiau 1.2W/C.

Dabar pažiūrim kiek reik šildymo sezonui (  6 mėn.). Visi sutiks, kad ne visada bus -15C.

Taigi skaičiai labai apytikslai ir rezultatas bus i mažesnę pusę.

Jei pvz turėsime talpą 30 m3, tai sukaupsime energijos 1800 kW….. Jei naudoti po 6 kWh tai užteks 300 val. O tai 12,5 paros prie -15 C. Įspudinga? Man taip pat. Belieka tokia talpa susildyti.

Manau, kad dabar liks daugiau laiko parašinėti ir užsiimt kitais naudingesniais nei indų plovimas reikalais.

Kas paskatino isigyti indaplovę?

Tikriausis daug kam žinoma neplautų indų problema ir visos iš to išeinančios pasekmės - žmonos priekaištai, laiko praradimas ir panašios. Bet kuriuo atveju pliusų daug.

Panagrinėsiu ne moralinius o ekonominius aspektus.

Taigi :

1. Ženkliai krenta sunaudojamo vandens kiekis - ciklui imama tik 9 litrai vandens.

Plaunant rankomis manau apie 50-70 litrų.

2. Sunaudojama tik apie 1 kWh elektros. Jei skaičiuoti kiek plaunan rankomis - tai pašildyti boileryje 60 litrų vandens bus tikrai daigiau. Plius plaunant naktį - tai viso labo tik 17 ct.

3. Kempinės, visokie fairy  ir t.t. Žinoma chemijos reik ir čia, bet plovimas išeina apie 50 ct . Čia su elektra.

4. Sutaupoma apie 10-15 parų laiko per metus….. Kur musų laikas dingsta? Ar negeriau paatostogauti?

5. Indai tikrai geriau išsiplauna nei rankomis. Nei šuostyti, nei dziovinti.

5. Galima vardinti ir vardinti…

Labai jau ne elektroniska tema, bet …

Vakuminis Saules kolektorius Konstruojant savadarbį plokštelinį saules kolektorių vandens šildymui buvo sukaupta nemenka patirtis. Pasirode klaidos ir konstrukcijos trūkumai. Apskritai - tai ganetinai vykes projektas. Ir jei naudoti nedaug vandens - veikia puikiai. Taciau nera labai efektyvus. Dėžės ir silumos izoliacijos trūkumai padaro savo. Esant lauko temperatūrai apie 10C ir vėjuotai dienai šilumos nuostoliai labai dideli. Vasara viskas puiku. Bet musu klimate kiek tos vasaros? Taip jau atsitiko, kad papuole i rankas vakuminis saules kolektorius. Po ilgų svarstymu įsigijau gatavą vakuminę saulės vandens šildymo sistema. Na ne visą, o tik patį kolektorių ir valdymo bloką. Visa kita tiks nuo senos sistemos. Nera tai labai brangu kaip įsivaizduojate. Tačiau komercinius reikalus palikime nuošaliau.

Placiau:

http://blog.elektronika.lt/vytassblog/?page_id=934

Sveiki užklydę.

Kol dar nenusistovejo puslapio išvaizda - temas galite peržiūrėti dešinėje pusėje.