Robotinė smegenų operacija per skruostą
2014 10 24 08:44Vanderbilt universiteto mokslininkai pristato naują chirurginį robotą, kuris padarys smegenų operacijas saugesnėmis.
Dažniausiai naudojamas invazinis nuo epilepsijos itin stipriai kenčiančių pacientų gydymo būdas – skylės kaukolėje išgręžimas, siekiant pašalinti nedidelę smegenų dalį, dėl kurios sutrikusio veikimo kyla priepuoliai. Tačiau tokia operacija yra itin pavojinga, bei reikalauja ilgo sveikimo proceso.
Vanderbilt universiteto mokslininkai ilgai mąstė, kaip šią procedūrą padaryti paprastesne ir mažiau pavojinga pacientui. Galiausiai sumanyta sukurti robotinį prietaisą, kuriam nereikėtų gręžti kaukolės, o hipokampu vadinama smegenų apatinė sritis būtų pasiekiama vedant adatą per skruostą.
Jau ankščiau buvo rašoma apie Vanderbilt universiteto sukurtą smegenų operacijoms skirtą robotinę adatą. Dabar mokslininkai pristato naujausią jos versiją. Pritaikyti robotą per skruostą atliekamoms operacijoms nebuvo lengva. Tam reikėjo itin tikslios lanksčios adatos ir robotinės platformos, kuri gebėtų atlaikyti MRI aparato keliamas milžiniškas elektromagnetines bangas.
Robotinio prietaiso gale įtaisyta 1,14 mm storio nikelio-titano lydinio adata. Šis lidinys atsparus MRI aparato magnetinėms bangoms. Adata veikia kaip mechaninis pieštukas, ji sudaryta iš vamzdelių, kuriuos galima prailginti arba sulenkti, taip manevruojant paciento smegenyse.
Inžinieriai, kurdami robotinę smegenų operavimo įrangą, stengėsi, kad kuo didesnę aparatūros dalį būtų galima atspausdinti 3D spausdintuvu. Taip ženkliai sumažinama prietaiso kaina.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dinaminis matymas – didelės spartos manevrams atlikti
2014 10 23 15:02Šiandien robotų technikos pasaulis mus nuolat stebina naujovėmis ir išradimais, kuriuos neseniai matėme tik fantastiniuose filmuose. Vis dėlto dauguma robotikos kūrinių yra akli.
Nepaisant pažangių jutiklių, leidžiančių jiems tikslingai veikti aplinkoje, jų matymo funkcijos yra labai ribotos, o tai sukelia problemų siekiant priversti robotus atlikti didelės spartos manevrus.
Atsižvelgdami į šią „kliūtį“, Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkai, E. Mueggler, B. Huber ir D. Scaramuzza Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje pristatė inovatyvią technologiją – dinaminius matymo jutiklius (angl. Dynamic Vision Sensor, DVS), atveriančius robotams naujas aplinkos suvokimo galimybes, t. y. gebėjimą matyti.
Kurdami dinaminius matymo jutiklius mokslininkai įkvėpimo sėmėsi iš tikros (biologinės) akies, todėl sistema yra paremta žmogaus regos funkcionalumo galimybių panaudojimu.
„Dynamic Vision Sensor“ technologijos „dėka“, vietoj nuosekliai siunčiamų ilgalaikio kadravimo vaizdų (toks veikimo pobūdis būdingas CMOS kamerai), yra gaunami tik pikselio lygio šviesos pokyčiai, sukeliami roboto pozicijos pakeitimo. Vaizdai suvokiami mikrosekundės tikslumu (bendras tikslumas 96 procentai), nes nesant ilgalaikio kadravimo funkcijai išvengiamas „vėlavimo“ faktorius.
Tikslus ir greitais siunčiamų vaizdų suvokimas yra itin reikšmingas kuriant sudėtingus bei sparčius manevrus atliekančius robotus. DVS sistema suteikia robotams galimybę sistemingai veikti aplinkoje net ir esant dideliam judėjimo greičiui. Anot kūrėjų, technologija vis dar reikalauja tobulinimo, o jų svarbiausias tikslas – pagerinti kameros raišką, pritaikant „Dynamic Vision Sensor“ veikimą įvairioje aplinkoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas–gyvatė
2014 10 23 08:29Indijos robotų gamintojai pristato naująjį savo kūrinį – ReBis. Tai robotinė gyvatė, gebanti transformuotis ir taip keisti savo judėsenos tipą.
Robotikos mokslas, paremtas technologiniais ieškojimais ir tikimybėmis, dažnai įkvėpimo ieško gamtoje. Mokslininkai, norėdami atkartoti biologines gyvūnų ypatybes, pristatė ne vieną robotą, kuris funkcijomis arba išvaizda primena gyvatę. Vis dėlto identiško kūrinio pasaulis dar nesulaukė. Tačiau nesugebėdami atkartoti gyvatės veiksmų mechaniniu būdu, inžinieriai yra linkę improvizuoti. Vienas tokių pavyzdžių – talentingų Indijos kūrėjų pristatytas – kūrybiškas bei šiek tiek futuristinis, gamtos įkvėptas, roboto–gyvatės dizainas.
Robotas vardu ReBiS (Reconfigurable Bipedal Snake Robot) (liet. Perkonfigūruojamas dvikojis robotas–gyvatė) yra modulinis mechanizmas, gebantis keisti padėtį, t. y. transformuotis į tam tikras padėtis, kurios, beje, nėra būdingos „tikrai“ gyvatei. Mechaninės gyvatės ReBis unikalumas atsiskleidžia funkcijų universalume – tai nėra įprastai šliaužti mokantis robotas, kuris tik nevykusiai bando atkartoti prototipo judesius… Priešingai. Šis robotas–gyvatė pralenkia gyvatės gebėjimus, nes… moka vaikščioti! Modernus robotas ReBis, savo paties galvą bei uodegą „paversdamas“ kojomis, sugeba sistemingai judėti pirmyn, išvengdamas kliūčių kelyje.
Pasak kūrėjų, ReBis yra naujos kartos modulinė konstrukcija, kuri gali greitai transformuotis į įvairias konfigūracijas be specialių persitvarkymo modulių. „Konfigūracija be permontavimo, panaudojant įvairius mechanizmus bei sudėtingas judesį kontroliuojančias pavaras, turi daug privalumų – lengvumas, mažesnis energijos suvartojimas, didesnis darbingumas…“, oficialiame tinklapyje teigia robotą–gyvatę sukūrę inžinieriai. Gyvatę imituojančio roboto funkcijas kūrėjai „padalino“ į tris dalis – gyvatės elgsena, transformacijos būsena ir judėjimo (vaikščiojimo) galimybę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autonomiško „Audi RS7“ sėkmė Hokenheime
2014 10 22 08:07„Audi“ komanda praėjusį savaitgalį įvykdė tai, ką žadėjo. Jos 560 arklio galių autonomiškas „Audi RS7“ sėkmingai skriejo Hockenheimringo trasa ir įrašė savo vardą į robotikos istoriją. Finalinio Vokietijos DMT lenktynių etapo metu Hokenheime, futbolo žvaigždei Bastianui Schweinsteigeriui žalia vėliava davus starto signalą, Bobiu pramintas robotinis automobilis šovė į priekį ir sėkmingai įveikė trasą.
Prieš robotinio RS7 startą kalbintas „Audi“ technologinės plėtros skyriaus atstovas, daktaras Ulrichas Hackenbergas teigė, jog pagrindinis pasirodymo tikslas, parodyti, jog autonomiškas automobilis, geba važiuoti lenktynių sąlygomis. Lenktynių trasoje galima pademonstruoti, kad robotinė mašina sugeba atlikti tiek nesudėtingus, tiek itin keblius manevrus, kuriems reikia centimetrais matuojamo tikslumo.
Iki pat lenktynių dienos, informacija apie automobilyje naudojamą robotikos įrangą nebuvo skelbiama, tačiau prieš pat pasirodymą, „Audi“ atstovai šiek tiek praskleidė paslapties šydą. Autonomiško RS7 komandos narys, Peteris Bergmilleris teigė, jog robotinis automobilis ne daug kuo skiriasi nuo įprastinio šio „Audi“ modelio. Tai vartotojams prieinamas automobilis, tiesiog jo bagažinėje sumontuota papildoma kompiuterijos įranga.
Sportiškiausiu robotiniu automobiliu pasaulyje vadinamas „Audi RS7“ kelyje orientuojasi dviem būdais. Itin tikslia GPS pozicionavimo sistema, bei automobilio priekyje esančia vaizdo kamera, leidžiančia automobiliui nustatyti tolumoje esančius objektus ir kelio ribas. Įspūdingiausia tai, jog naudodamasis GPS sistemos ir kamerų teikiama informacija, automobilis pats nusprendžia, kokį greitį pasirinkti, kada stabdyti , kokia trajektorija įvažiuoti į posūkį.
Autonomiškas automobilis tiesėse išvystė didesnį nei 220 km/h greitį, o be klaidų apsukęs trasos ratą, sustojo lygiai toje pačioje vietoje, iš kurios ir išvažiavo. Bobis, anot lenktynių komentatoriaus, meistriškai rinkosi posūkių atlikimo trajektorijas. Buvo sunku patikėti, kad už automobilio vairo nesėdi patyręs profesionalus lenktynininkas. Hokenheimo trasa pasižymi sudėtingais posūkiais, greitomis tiesiosiomis, todėl robotinei mašinai tai buvo rimtas išbandymas.
Po sėkmingo RS7 pasirodymo U. Heckenbergas teigė, jog ši technologija ateityje padės didinti vairavimo saugumą. Silpnoji saugaus vairavimo grandis – vairuotojas. „Audi“ atstovo teigimu, galimybė stresinėje situacijoje perleisti vairą autopilotui, tai didelis žingsnis saugesnio eismo link. O būtent tai ir yra pagrindinis „Audi“ siekis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų kūrėjus rems mobilių procesorių gigantas „Qualcomm“
2014 10 21 18:44„Qualcomm“, kuri yra didžiausias išmaniesiems telefonams skirtų procesorių gamintojas, jau demonstravo savo susidomėjimą robotais. Kompanija supažindino su projektu „Zeroth“, kurio pagrindu tapo žmogaus smegenų principu veikiantys procesoriai.
Vis tik „Qualcomm“ nesiruošia sustoti. Kompanija pranešė atidaranti technologijų parką San Diego mieste (JAV), kuriame dešimt atrinktų firmų galės kurti robotus ir su jais susijusias technologijas.
„Qualcomm“ pasiruošusi į projektą investuoti 1 mln. dolerių, dalyviams taip pat padės teikdama reikiamą informaciją. Dalyviai paraiškas gali teikti iki 2015 m. vasario mėnesio, projekto startuoja 2015 m. gegužę, o pabaiga numatyta tų pačių metų rugsėjį.
Technologijų parko rezidentai savo kūrinius demonstruos specialiame renginyje. Konkursantams bus padedama reikiamais verslo ryšiais, o finansai bus pritraukti per investuotojų bendruomenę „TechStars“ – jos dėka per paskutinius 8 metus savo veiklą pradėjo ne mažiau 400 jaunų kompanijų.
Praėjusį mėnesį „Qualcomm“ demonstravo robotą „Snapdragon Rover“, naudojantį procesorių „Zeroth“, kuris rūšiavo ir klasifikavo pirmą kartą matytus žaislus.
„Qualcomm“ nėra pirmasis technologijų pramonės gigantas, kuris rimtai žiūri į robotechnikos sferą: čia aktyviai darbuojasi interneto gigantas „Google“, jau nekalbant apie japonų kompanijas, kurios dėl robotų tiesiog pamišusio.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Aiko Chihira – androidas, bendraujantis gestais
2014 10 21 14:45Japonijos technikos gamintoja „Toshiba“ pristatė savo naująjį komunikacijai skirtą androidą. Roboto, o tiksliau robotės, vardas Aiko Chihira. Ji geba šnekėti japoniškai ir net bendrauti gestų kalba.
Androido rankas valdo 43 atskiri jūdėsenos mechanizmai. 15 iš jų – androido veide, taigi Aiko Chihira geba naudotis ir bendravimą palengvinančiomis mimikomis. „Toshiba“ pritaikė algoritmą, koordinuojantį visų atskirų judėsenos mechanizmų veikimą, taip robotė geba rodyti žodžius gestų kalba, o jos judesiai, nors ir nėra visiškai natūralūs, tačiau primena žmogaus.
Kol kas androidas gestais moka keletą japoniškų frazių, tačiau kūrėjai žada, jog ateityje jis laisvai bendraus gestų kalba. Teigiama, jog 2020-aisiais robotas taip pat turės kalbos sintezės ir kalbos atpažinimo funkcijas. Taip pat bus aprūpintais įvairiais jutikliais, padėsiančiais bendrauti.
„Toshiba“ deda itin daug vilčių į savo kūrinį ir net žada, jog 2020-aisiais šie androidai tarnaus kaip gidai turistams per Tokijo vasaros olimpines žaidynes bei mokės bendrauti ir anglų kalba.
Tiesa, pagrindinė šio androido paskirtis, būti kompanionu pagyvenusiems žmonėms, bei nuo demencijos kenčiantiems asmenims. Robotas gebės komunikuoti tiek šnekamąja, tiek gestų kalba. Taip pat roboto pagalba slaugytojai bei artimieji, galės palaikyti ryšį su priežiūros reikalaujančiais žmonėmis.
Toshiba kurdama Aiko Chihirą bendradarbiavo su Osakos universitetu, kuris turi ilgametę androidų kūrimo patirtį. Kompanijos atstovai teigė, jog ėmėsi šio projekto, dėl jo keliamų iššūkių. Priversti robotą kalbėti gestų kalba nėra lengva, tam reikia tikslių ir laiku atliekamų vieningų robotų judesių. Taip pat tokiam robotui būtinas žmogiškasis pavidalas, nes filmo „Žvaigždžių Karai“ C-3PO tipo mašina gestų kalbai netinkama.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„iRobot“ sistema supaprastins robotų valdymą
2014 10 21 12:55Pažangiųjų technologijų kompanija „iRobot“, išgarsėjusi buitine robotika, vis dažniau įneša svarbų indėlį ir kitose robotų pramonės šakose. Dabar kompanija pristato absoliučiai naują ir išmaniųjų programėlių technologijas išnaudojantį robotų kontrolės būdą.
Amerikos kompanija pristatė novatorišką technologiją, kuria įmanoma kontroliuoti robotus, naudojant „Android“ planšetėje įdiegtą ir prisilietimo būdu valdomą programą, skirtą „iRobot“ kuriamiems gynybos ir apsaugos robotams. Kūrėjai sistemą pavadino „uPoint Multi-Robot Control“ (MRC) ir teigia, jog ji maksimaliai išnaudojo robotų valdymo potencialą bei „suteikia“ galimybę net eiliniams žmonėms išmokti dirbti su moderniomis robotų sistemomis. Svarbu tai, jog autentiška technologija, kuri yra sukurta remiantis intuityviosiomis ryšio priemonėmis – „Android“ valdikliu ir roboto radijo tinklu – supaprastina absoliučiai visų „iRobot“ nepilotuojamų sausumos transporto priemonių valdymą. Ši inovatyvi programa gali būti naudinga atliekant įvairias robotų operacijas, tokias kaip vairavimas, manipuliacijos, patikrinimas ir t. t.
Pasak naujienų portalo CNET, „iRobot“ turi daugiau nei šešis tūkstančius visame pasaulyje dislokuotų gynybos ir apsaugos robotų. Teigiama, kad dalis tokių robotų yra karo zonose. Taip pat pabrėžiama, jog minėtų robotų valdymas yra sudėtingas ir reikalaujantis ypatingo „apmokymo“. „Nauja sistema – didelis žingsnis į priekį nuo ankstesnių „iRobot“ valdymo galimybių, kurių funkcionaliam panaudojimui robotuose buvo pasitelkiami gana sudėtingi vaizdo žaidimų pulteliai. Dabar naujas valdymas turėtų sumažinti operacinių robotų mokymo laiką nuo trijų ar penkių dienų iki vienos“, – teigė CNET apžvalgininkas Ben Fox Rubin.
„iRobot“ robotai valdomi pasitelkus „virtualų kreiptuką“, kuris vartotojui leidžia „lietimo“ ir „vilkimo“ būdu kontroliuoti robotą. Sistema nurodo potencialius kelionės kelius („tako linijas“), padedančius operatoriui orientuotis aplinkoje. Taip pat naudojant kontrolės sistemą įmanoma suaktyvinti ir autonominį roboto veikimo režimą.
Kompanijos „iRobot“ technikos padalinio direktorė Orin Hoffman spaudai teigė, jog siekiant, kad vis daugiau žmonių, neturinčių jokios patirties robotų kontrolės srityje, galėtų naudoti tokio pobūdžio robotus, kompanijai buvo būtina investuoti į robotų valdymo supaprastinimą. „Kuo daugiau pastangų įdedame į robotų kontrolės tobulinimą, tuo lengviau juos tampa naudoti, o tai reiškia, kad daugiau žmonių galės pasiimti juos į įvairias misijas“, – sakė O. Hoffman.
Nauja „uPoint MRC“ sistema rinką pasieks kitais metais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai giriasi sukūrę greičiausią pasaulyje dvikojį robotą
2014 10 19 18:53Kūrėjai sako, kad „Achires“ yra pats greičiausias dvikojis robotas pasaulyje – bent jau savo dydžio kategorijoje. Šį robotą sukūrė ir pagamino Tokijo universiteto mokslininkai. Šis 14 centimetrų ūgio robotas gali bėgti 4,2 kilometrų per valandą greičiu, teigia komandos vadovas profesorius Masatoshi Ishikawa.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Mintimis valdomi protezai tapo realybe
2014 10 18 16:59Prieš metus Chalmerso universiteto mokslininkai pirmą kartą istorijoje rankos netekusiam pacientui pritaikė prie kaulo tvirtinamą ir mintimis valdomą robotinį protezą. „Science Translational Medicine“ žurnalas skelbia itin daug žadančius šios robotinės rankos veikimo tyrimų rezultatus.
42-iejų metų švedas Magnusas, kurio pavardė neskelbiama, neteko dešiniosios savo rankos daugiau nei prieš dešimtmetį. Ilgą laiką vyriškis naudojosi robotiniu protezu, tačiau jo optimaliam veikimui trukdė išoriniai ant rankos odos tvirtinami elektrodai, kuriais nerviniais signalai iš kūno perduodami į protezą. Tokio tipo protezų jungtis nepatikima, naudojantis ja, protezų funkcionalumas tampa gan ribotas, todėl amputacijas patyrę žmonės, dažnai atsisako jais naudotis.
Tačiau viskas pasikeitė, įterpus elektrodus tiesiogiai į paciento rankos raumenis. Dabar robotinė Magnuso ranka klauso visų jo komandų bei gelbsti vyriškį tiek buityje, tiek profesinėje veikloje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47028/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Save sprogdinantis robotas
2014 10 17 16:09Ir vėl inovatyvus, minkštas robotinis „gaminys“! Šį kartą – net sprogstantis. Robotų technikos mokslas nesiliauja stebinti minkštų, neribotomis galimybėmis pribloškiančių mechanizmų idėjomis, kurios kasdien tampa vis progresyvesnės ne tik technologiniu, bet ir kūrybiniu požiūriu.
Minkštų, lanksčių technologinių stebuklų kūrimu ypač domisi Harvardo universiteto mokslininkai. Prieš kelias savaites Harvardo profesoriaus Georgo M. Whitesido pristatytas silikoninis robotas, kuriam nebaisūs temperatūros pokyčiai bei nelaimingi atsitikimai kelyje, buvo nustumtas į užmarštį po to, kai Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS) pademonstruotas modernus „save sprogdinantis“ robotas, gebantis pašokti į orą.
Autentiško – tris galūnes turinčio, silikoninio, „sproginėjančio“ – roboto išskirtinumas – „sprogi pavara“, kuri yra įmontuota minkšto roboto apačioje. Jos veikimą „reguliuoja“ butano ir deguonies reakcija išprovokuojanti „sprogimą“, t. y. šokimą aukštyn.
Praktiškos formos, tačiau galbūt dėl švelniai rausvos spalvos neaiškų, iš ateities atkeliavusį, kūrinį primenantis robotas geba pašokti į 0,6 metro aukštį (beveik aštuonis kartus daugiau už savo ūgį) ir yra absoliučiai savarankiškas bei sistemingai veikiantis mechanizmas.
Roboto šuolis taip pat yra autonominis ir neveikiamas jokių išorinių veiksnių. Turimas tris pneumatines kojas robotas valdo pats, o jų pripūtimo intensyvumas kontroliuoja minkšto roboto judėjimo kryptį ir „šovimo į aukštį“ padėtį. Tada, kai robotas randa tinkamą padėtį, vidiniame filtre esantis butanas ir mišinys, sukurtas iš mangano bei vandenilio peroksido yra perduodami į roboto apačią siekiant išgauti kibirkštį. Įvykus cheminių elementų reakcijai, kibirkštis išprovokuoja „sprogimą“ ir robotas pašoka į orą. Anot kūrėjų, šis į aukštį pašokti gebantis robotas gali atlikti apie aštuoniasdešimt šuolių iki tol, kol baigiasi jo „sprogių“ medžiagų atsargos.
Unikali idėja sulaukė daug dėmesio, tačiau akivaizdu, kad norint tokio pobūdžio robotą panaudoti praktikoje yra būtinas mechanizmo tobulinimas ne tik sprogstamų medžiagų koncepcijos pritaikyme, bet ir papildomų roboto funkcijų gerinime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt