Atvirasis 3D spausdintuvu atspausdintas robotas „Poppy“ turėtų įkvėpti inovacijoms auditorijose
2014 10 29 14:18
Susipažinkite su „Poppy“ – pirmu visiškai atviruoju, 3D spausdintuvu atspausdintu humanoidiniu robotu. „Poppy“ – tai robotas, kurį susikurti ir susiprogramuoti gali bet kas. Tai reiškia, kad jis nėra vien mokslininkams ir inžinieriams skirta priemonė. Jo kūrėjų grupė siekia, kad jis būtų naudojamas profesiniam mokymui mokymo įstaigose, ir taip suteikti studentams galimybę eksperimentuoti.
Poppy sukūrė Prancūzijos mokslo ir technologijų institucijos „Inria“ grupė „Flowers“, kurianti kompiuterinius ir robotų modelius kaip priemones, galinčias padėti suprasti žmonių vystymosi procesus. Dr. Pierre’as-Yvesas Oudeyeras, kuriam skirta Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacija pradedantiesiems mokslininkams kompiuterijos ir informatikos srityje, paaiškino: „Įdėta labai mažai pastangų ištirti 3D spausdinimo naudą ir jo sąveiką su informatika auditorijose. Sukūrę platformą „Poppy“, mokymo įstaigoms ir dėstytojams siūlome būdą, kaip ugdyti studentų, besimokančių tokių dalykų kaip mechanika, informatika, elektronika ir 3D spausdinimas, kūrybiškumą.“
Susikurkite savo robotą
„Poppy“ yra atspausdinamas 3D spausdintuvu, jo elgesys kontroliuojamas atvirąja programine įranga, todėl naudotojai gali greitai ir lengvai sukurti savo roboto dalis ir patys programuoti jo elgesį. Dr. P.-Y. Oudeyeras paaiškino: „Ir aparatinė, ir programinė įranga yra atvirosios. Humanoidinis robotas „Poppy“ nėra vienas, jų yra tiek pat kiek naudotojų. Todėl jis labai patrauklus – iš vien technologinės priemonės jis tapo tikra socialine platforma.“
Dėl prieinamos atvirosios aparatinės ir programinės įrangos naudotojams lengva eksperimentuoti pirmą kartą kuriant savo robotą. „Poppy“ dabar taip pat suderinamas su platforma „Arduino“, todėl robotas gali veikti su kitais elektroniniais prietaisais, įskaitant išmaniuosius drabužius, apšvietimą, jutiklius ir muzikos instrumentus.
Pasidarykite patys mokyklose
Dr. P.-Y. Oudeyeras planuoja išplėsti šios technologijos taikymą, kad ji būtų naudojama ne tik mokslinių tyrimų laboratorijose, bet ir kitur, visų pirma, švietimo sektoriuje. Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn taip komentavo iniciatyvą „Poppy“: „Tai puikus Europos mokslinių tyrimų tarybos projekto vaisius – nebrangi platforma, kuri galėtų paskatinti sąveikesnę ir labiau įkvepiančią mokymosi aplinką, kurioje studentai galėtų geriau suprasti mokslinius tyrimus ir dizainą.“
Platformą „Poppy“ buvo galima įgyvendinti dėl EMTT finansuojamo projekto „Explorers“. Jame dalyvaujantis dr. P.-Y. Oudeyeras naudodamasis robotais tiria mokymosi ir vystymosi mechanizmus. „Mūsų hipotezė yra, kad kūnas – itin svarbus kintamasis žmonėms įgyjant motorinių ir socialinių įgūdžių. Nagrinėjant šią teoriją mums reikėjo sukurti platformą, kuria naudojantis būtų galima greitai išbandyti naujas robotų struktūras. Taip atsirado platforma „Poppy“.“
Gavęs EMTT lėšų dr. P.-Y. Oudeyeras galėjo sukurti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus robotikoje. Jis tikisi, kad informatikos, programavimo ir dizaino studentai galės mokytis naudodamiesi „Poppy“, o vėliau galbūt rasti darbą robotikos sektoriuje. Projektas „Explorers“, kurio vertė – 1,5 mln. EUR, bus vykdomas iki 2015 m.
Tarpdisciplininiai žaidimai
„Poppy“ taip pat suteiks galimybę naudotojams labai atvirai ir bendradarbiaujant dalytis idėjomis bei rezultatais specialioje interneto platformoje, kuri suburs švietimo, meno, mokslo bei pramonės sričių atstovus. Dr. P.-Y. Oudeyero grupė jau panaudojo „Poppy“ kitose srityse, įskaitant menus. Parengus tebesitęsiančią menininkų viešnagės programą „Êtres et Numériques“ grupė bendradarbiavo su šokėja ir vaizdinio meno kūrėja, kad, naudodami robotą, ištirtų su kūno gestais ir judesiais susijusias emocijas bei suvokimą. Jie tikisi šiuos bandymus tęsti ir per kitus meninius pasirodymus.
Tokijo dizaino parodoje lankytojus džiugino robotė „Asuna“
2014 10 28 12:42Dainuojantys, plojantys, grojantys gitara ir netgi bendraujantys su lankytojais robotai atsidūrė Tokijuje atidarytos dizaino parodos dėmesio centre. Tokijo dizaino savaitėje dalyvauja daugiau nei 1 300 dizainerių, architektų, muzikantų ir dailininkų, kur pristatė naujausius savo darbus. Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė androidas-humanoidas „Asuna“, apdovanojęs parodos lankytojus subtilia veido išraiška.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotinė smegenų operacija per skruostą
2014 10 24 08:44Vanderbilt universiteto mokslininkai pristato naują chirurginį robotą, kuris padarys smegenų operacijas saugesnėmis.
Dažniausiai naudojamas invazinis nuo epilepsijos itin stipriai kenčiančių pacientų gydymo būdas – skylės kaukolėje išgręžimas, siekiant pašalinti nedidelę smegenų dalį, dėl kurios sutrikusio veikimo kyla priepuoliai. Tačiau tokia operacija yra itin pavojinga, bei reikalauja ilgo sveikimo proceso.
Vanderbilt universiteto mokslininkai ilgai mąstė, kaip šią procedūrą padaryti paprastesne ir mažiau pavojinga pacientui. Galiausiai sumanyta sukurti robotinį prietaisą, kuriam nereikėtų gręžti kaukolės, o hipokampu vadinama smegenų apatinė sritis būtų pasiekiama vedant adatą per skruostą.
Jau ankščiau buvo rašoma apie Vanderbilt universiteto sukurtą smegenų operacijoms skirtą robotinę adatą. Dabar mokslininkai pristato naujausią jos versiją. Pritaikyti robotą per skruostą atliekamoms operacijoms nebuvo lengva. Tam reikėjo itin tikslios lanksčios adatos ir robotinės platformos, kuri gebėtų atlaikyti MRI aparato keliamas milžiniškas elektromagnetines bangas.
Robotinio prietaiso gale įtaisyta 1,14 mm storio nikelio-titano lydinio adata. Šis lidinys atsparus MRI aparato magnetinėms bangoms. Adata veikia kaip mechaninis pieštukas, ji sudaryta iš vamzdelių, kuriuos galima prailginti arba sulenkti, taip manevruojant paciento smegenyse.
Inžinieriai, kurdami robotinę smegenų operavimo įrangą, stengėsi, kad kuo didesnę aparatūros dalį būtų galima atspausdinti 3D spausdintuvu. Taip ženkliai sumažinama prietaiso kaina.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dinaminis matymas – didelės spartos manevrams atlikti
2014 10 23 15:02Šiandien robotų technikos pasaulis mus nuolat stebina naujovėmis ir išradimais, kuriuos neseniai matėme tik fantastiniuose filmuose. Vis dėlto dauguma robotikos kūrinių yra akli.
Nepaisant pažangių jutiklių, leidžiančių jiems tikslingai veikti aplinkoje, jų matymo funkcijos yra labai ribotos, o tai sukelia problemų siekiant priversti robotus atlikti didelės spartos manevrus.
Atsižvelgdami į šią „kliūtį“, Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkai, E. Mueggler, B. Huber ir D. Scaramuzza Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje pristatė inovatyvią technologiją – dinaminius matymo jutiklius (angl. Dynamic Vision Sensor, DVS), atveriančius robotams naujas aplinkos suvokimo galimybes, t. y. gebėjimą matyti.
Kurdami dinaminius matymo jutiklius mokslininkai įkvėpimo sėmėsi iš tikros (biologinės) akies, todėl sistema yra paremta žmogaus regos funkcionalumo galimybių panaudojimu.
„Dynamic Vision Sensor“ technologijos „dėka“, vietoj nuosekliai siunčiamų ilgalaikio kadravimo vaizdų (toks veikimo pobūdis būdingas CMOS kamerai), yra gaunami tik pikselio lygio šviesos pokyčiai, sukeliami roboto pozicijos pakeitimo. Vaizdai suvokiami mikrosekundės tikslumu (bendras tikslumas 96 procentai), nes nesant ilgalaikio kadravimo funkcijai išvengiamas „vėlavimo“ faktorius.
Tikslus ir greitais siunčiamų vaizdų suvokimas yra itin reikšmingas kuriant sudėtingus bei sparčius manevrus atliekančius robotus. DVS sistema suteikia robotams galimybę sistemingai veikti aplinkoje net ir esant dideliam judėjimo greičiui. Anot kūrėjų, technologija vis dar reikalauja tobulinimo, o jų svarbiausias tikslas – pagerinti kameros raišką, pritaikant „Dynamic Vision Sensor“ veikimą įvairioje aplinkoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas–gyvatė
2014 10 23 08:29Indijos robotų gamintojai pristato naująjį savo kūrinį – ReBis. Tai robotinė gyvatė, gebanti transformuotis ir taip keisti savo judėsenos tipą.
Robotikos mokslas, paremtas technologiniais ieškojimais ir tikimybėmis, dažnai įkvėpimo ieško gamtoje. Mokslininkai, norėdami atkartoti biologines gyvūnų ypatybes, pristatė ne vieną robotą, kuris funkcijomis arba išvaizda primena gyvatę. Vis dėlto identiško kūrinio pasaulis dar nesulaukė. Tačiau nesugebėdami atkartoti gyvatės veiksmų mechaniniu būdu, inžinieriai yra linkę improvizuoti. Vienas tokių pavyzdžių – talentingų Indijos kūrėjų pristatytas – kūrybiškas bei šiek tiek futuristinis, gamtos įkvėptas, roboto–gyvatės dizainas.
Robotas vardu ReBiS (Reconfigurable Bipedal Snake Robot) (liet. Perkonfigūruojamas dvikojis robotas–gyvatė) yra modulinis mechanizmas, gebantis keisti padėtį, t. y. transformuotis į tam tikras padėtis, kurios, beje, nėra būdingos „tikrai“ gyvatei. Mechaninės gyvatės ReBis unikalumas atsiskleidžia funkcijų universalume – tai nėra įprastai šliaužti mokantis robotas, kuris tik nevykusiai bando atkartoti prototipo judesius… Priešingai. Šis robotas–gyvatė pralenkia gyvatės gebėjimus, nes… moka vaikščioti! Modernus robotas ReBis, savo paties galvą bei uodegą „paversdamas“ kojomis, sugeba sistemingai judėti pirmyn, išvengdamas kliūčių kelyje.
Pasak kūrėjų, ReBis yra naujos kartos modulinė konstrukcija, kuri gali greitai transformuotis į įvairias konfigūracijas be specialių persitvarkymo modulių. „Konfigūracija be permontavimo, panaudojant įvairius mechanizmus bei sudėtingas judesį kontroliuojančias pavaras, turi daug privalumų – lengvumas, mažesnis energijos suvartojimas, didesnis darbingumas…“, oficialiame tinklapyje teigia robotą–gyvatę sukūrę inžinieriai. Gyvatę imituojančio roboto funkcijas kūrėjai „padalino“ į tris dalis – gyvatės elgsena, transformacijos būsena ir judėjimo (vaikščiojimo) galimybę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autonomiško „Audi RS7“ sėkmė Hokenheime
2014 10 22 08:07„Audi“ komanda praėjusį savaitgalį įvykdė tai, ką žadėjo. Jos 560 arklio galių autonomiškas „Audi RS7“ sėkmingai skriejo Hockenheimringo trasa ir įrašė savo vardą į robotikos istoriją. Finalinio Vokietijos DMT lenktynių etapo metu Hokenheime, futbolo žvaigždei Bastianui Schweinsteigeriui žalia vėliava davus starto signalą, Bobiu pramintas robotinis automobilis šovė į priekį ir sėkmingai įveikė trasą.
Prieš robotinio RS7 startą kalbintas „Audi“ technologinės plėtros skyriaus atstovas, daktaras Ulrichas Hackenbergas teigė, jog pagrindinis pasirodymo tikslas, parodyti, jog autonomiškas automobilis, geba važiuoti lenktynių sąlygomis. Lenktynių trasoje galima pademonstruoti, kad robotinė mašina sugeba atlikti tiek nesudėtingus, tiek itin keblius manevrus, kuriems reikia centimetrais matuojamo tikslumo.
Iki pat lenktynių dienos, informacija apie automobilyje naudojamą robotikos įrangą nebuvo skelbiama, tačiau prieš pat pasirodymą, „Audi“ atstovai šiek tiek praskleidė paslapties šydą. Autonomiško RS7 komandos narys, Peteris Bergmilleris teigė, jog robotinis automobilis ne daug kuo skiriasi nuo įprastinio šio „Audi“ modelio. Tai vartotojams prieinamas automobilis, tiesiog jo bagažinėje sumontuota papildoma kompiuterijos įranga.
Sportiškiausiu robotiniu automobiliu pasaulyje vadinamas „Audi RS7“ kelyje orientuojasi dviem būdais. Itin tikslia GPS pozicionavimo sistema, bei automobilio priekyje esančia vaizdo kamera, leidžiančia automobiliui nustatyti tolumoje esančius objektus ir kelio ribas. Įspūdingiausia tai, jog naudodamasis GPS sistemos ir kamerų teikiama informacija, automobilis pats nusprendžia, kokį greitį pasirinkti, kada stabdyti , kokia trajektorija įvažiuoti į posūkį.
Autonomiškas automobilis tiesėse išvystė didesnį nei 220 km/h greitį, o be klaidų apsukęs trasos ratą, sustojo lygiai toje pačioje vietoje, iš kurios ir išvažiavo. Bobis, anot lenktynių komentatoriaus, meistriškai rinkosi posūkių atlikimo trajektorijas. Buvo sunku patikėti, kad už automobilio vairo nesėdi patyręs profesionalus lenktynininkas. Hokenheimo trasa pasižymi sudėtingais posūkiais, greitomis tiesiosiomis, todėl robotinei mašinai tai buvo rimtas išbandymas.
Po sėkmingo RS7 pasirodymo U. Heckenbergas teigė, jog ši technologija ateityje padės didinti vairavimo saugumą. Silpnoji saugaus vairavimo grandis – vairuotojas. „Audi“ atstovo teigimu, galimybė stresinėje situacijoje perleisti vairą autopilotui, tai didelis žingsnis saugesnio eismo link. O būtent tai ir yra pagrindinis „Audi“ siekis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų kūrėjus rems mobilių procesorių gigantas „Qualcomm“
2014 10 21 18:44„Qualcomm“, kuri yra didžiausias išmaniesiems telefonams skirtų procesorių gamintojas, jau demonstravo savo susidomėjimą robotais. Kompanija supažindino su projektu „Zeroth“, kurio pagrindu tapo žmogaus smegenų principu veikiantys procesoriai.
Vis tik „Qualcomm“ nesiruošia sustoti. Kompanija pranešė atidaranti technologijų parką San Diego mieste (JAV), kuriame dešimt atrinktų firmų galės kurti robotus ir su jais susijusias technologijas.
„Qualcomm“ pasiruošusi į projektą investuoti 1 mln. dolerių, dalyviams taip pat padės teikdama reikiamą informaciją. Dalyviai paraiškas gali teikti iki 2015 m. vasario mėnesio, projekto startuoja 2015 m. gegužę, o pabaiga numatyta tų pačių metų rugsėjį.
Technologijų parko rezidentai savo kūrinius demonstruos specialiame renginyje. Konkursantams bus padedama reikiamais verslo ryšiais, o finansai bus pritraukti per investuotojų bendruomenę „TechStars“ – jos dėka per paskutinius 8 metus savo veiklą pradėjo ne mažiau 400 jaunų kompanijų.
Praėjusį mėnesį „Qualcomm“ demonstravo robotą „Snapdragon Rover“, naudojantį procesorių „Zeroth“, kuris rūšiavo ir klasifikavo pirmą kartą matytus žaislus.
„Qualcomm“ nėra pirmasis technologijų pramonės gigantas, kuris rimtai žiūri į robotechnikos sferą: čia aktyviai darbuojasi interneto gigantas „Google“, jau nekalbant apie japonų kompanijas, kurios dėl robotų tiesiog pamišusio.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Aiko Chihira – androidas, bendraujantis gestais
2014 10 21 14:45Japonijos technikos gamintoja „Toshiba“ pristatė savo naująjį komunikacijai skirtą androidą. Roboto, o tiksliau robotės, vardas Aiko Chihira. Ji geba šnekėti japoniškai ir net bendrauti gestų kalba.
Androido rankas valdo 43 atskiri jūdėsenos mechanizmai. 15 iš jų – androido veide, taigi Aiko Chihira geba naudotis ir bendravimą palengvinančiomis mimikomis. „Toshiba“ pritaikė algoritmą, koordinuojantį visų atskirų judėsenos mechanizmų veikimą, taip robotė geba rodyti žodžius gestų kalba, o jos judesiai, nors ir nėra visiškai natūralūs, tačiau primena žmogaus.
Kol kas androidas gestais moka keletą japoniškų frazių, tačiau kūrėjai žada, jog ateityje jis laisvai bendraus gestų kalba. Teigiama, jog 2020-aisiais robotas taip pat turės kalbos sintezės ir kalbos atpažinimo funkcijas. Taip pat bus aprūpintais įvairiais jutikliais, padėsiančiais bendrauti.
„Toshiba“ deda itin daug vilčių į savo kūrinį ir net žada, jog 2020-aisiais šie androidai tarnaus kaip gidai turistams per Tokijo vasaros olimpines žaidynes bei mokės bendrauti ir anglų kalba.
Tiesa, pagrindinė šio androido paskirtis, būti kompanionu pagyvenusiems žmonėms, bei nuo demencijos kenčiantiems asmenims. Robotas gebės komunikuoti tiek šnekamąja, tiek gestų kalba. Taip pat roboto pagalba slaugytojai bei artimieji, galės palaikyti ryšį su priežiūros reikalaujančiais žmonėmis.
Toshiba kurdama Aiko Chihirą bendradarbiavo su Osakos universitetu, kuris turi ilgametę androidų kūrimo patirtį. Kompanijos atstovai teigė, jog ėmėsi šio projekto, dėl jo keliamų iššūkių. Priversti robotą kalbėti gestų kalba nėra lengva, tam reikia tikslių ir laiku atliekamų vieningų robotų judesių. Taip pat tokiam robotui būtinas žmogiškasis pavidalas, nes filmo „Žvaigždžių Karai“ C-3PO tipo mašina gestų kalbai netinkama.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„iRobot“ sistema supaprastins robotų valdymą
2014 10 21 12:55Pažangiųjų technologijų kompanija „iRobot“, išgarsėjusi buitine robotika, vis dažniau įneša svarbų indėlį ir kitose robotų pramonės šakose. Dabar kompanija pristato absoliučiai naują ir išmaniųjų programėlių technologijas išnaudojantį robotų kontrolės būdą.
Amerikos kompanija pristatė novatorišką technologiją, kuria įmanoma kontroliuoti robotus, naudojant „Android“ planšetėje įdiegtą ir prisilietimo būdu valdomą programą, skirtą „iRobot“ kuriamiems gynybos ir apsaugos robotams. Kūrėjai sistemą pavadino „uPoint Multi-Robot Control“ (MRC) ir teigia, jog ji maksimaliai išnaudojo robotų valdymo potencialą bei „suteikia“ galimybę net eiliniams žmonėms išmokti dirbti su moderniomis robotų sistemomis. Svarbu tai, jog autentiška technologija, kuri yra sukurta remiantis intuityviosiomis ryšio priemonėmis – „Android“ valdikliu ir roboto radijo tinklu – supaprastina absoliučiai visų „iRobot“ nepilotuojamų sausumos transporto priemonių valdymą. Ši inovatyvi programa gali būti naudinga atliekant įvairias robotų operacijas, tokias kaip vairavimas, manipuliacijos, patikrinimas ir t. t.
Pasak naujienų portalo CNET, „iRobot“ turi daugiau nei šešis tūkstančius visame pasaulyje dislokuotų gynybos ir apsaugos robotų. Teigiama, kad dalis tokių robotų yra karo zonose. Taip pat pabrėžiama, jog minėtų robotų valdymas yra sudėtingas ir reikalaujantis ypatingo „apmokymo“. „Nauja sistema – didelis žingsnis į priekį nuo ankstesnių „iRobot“ valdymo galimybių, kurių funkcionaliam panaudojimui robotuose buvo pasitelkiami gana sudėtingi vaizdo žaidimų pulteliai. Dabar naujas valdymas turėtų sumažinti operacinių robotų mokymo laiką nuo trijų ar penkių dienų iki vienos“, – teigė CNET apžvalgininkas Ben Fox Rubin.
„iRobot“ robotai valdomi pasitelkus „virtualų kreiptuką“, kuris vartotojui leidžia „lietimo“ ir „vilkimo“ būdu kontroliuoti robotą. Sistema nurodo potencialius kelionės kelius („tako linijas“), padedančius operatoriui orientuotis aplinkoje. Taip pat naudojant kontrolės sistemą įmanoma suaktyvinti ir autonominį roboto veikimo režimą.
Kompanijos „iRobot“ technikos padalinio direktorė Orin Hoffman spaudai teigė, jog siekiant, kad vis daugiau žmonių, neturinčių jokios patirties robotų kontrolės srityje, galėtų naudoti tokio pobūdžio robotus, kompanijai buvo būtina investuoti į robotų valdymo supaprastinimą. „Kuo daugiau pastangų įdedame į robotų kontrolės tobulinimą, tuo lengviau juos tampa naudoti, o tai reiškia, kad daugiau žmonių galės pasiimti juos į įvairias misijas“, – sakė O. Hoffman.
Nauja „uPoint MRC“ sistema rinką pasieks kitais metais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai giriasi sukūrę greičiausią pasaulyje dvikojį robotą
2014 10 19 18:53Kūrėjai sako, kad „Achires“ yra pats greičiausias dvikojis robotas pasaulyje – bent jau savo dydžio kategorijoje. Šį robotą sukūrė ir pagamino Tokijo universiteto mokslininkai. Šis 14 centimetrų ūgio robotas gali bėgti 4,2 kilometrų per valandą greičiu, teigia komandos vadovas profesorius Masatoshi Ishikawa.
Inf. šaltinis: DELFI.TV