Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau

2021 05 04 13:43

Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas.

Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau

Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių

Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo 720 tūkst. 2010-aisiais pakilo iki beveik 850 tūkst. 2019-aisiais.

Kodėl taip yra? Automatizavus vienas grandis, padidėja jų našumas, kitos taip pat turi neatsilikti, tad jose išauga poreikis naujoms darbo vietoms. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad šios šalies įmonės, kurios automatizavo ir robotizavo procesus, taip pat įdarbino ir maždaug 15 proc. daugiau žmonių, nei tos, kurios to nedarė. Tokia pati tendencija stebima ir Lietuvoje, tik kol kas šioje srityje dar nėra atlikta statistinių tyrimų.

Kalbant apie automatizavimą, verta paminėti ir robotų įdarbinimo naudas produkcijos kokybei ir procesų pastovumui. Robotizuotos atskiros funkcijos padidina bendrą įmonės produktyvumą, užtikrina vienodą gaminių kokybę ir darbo atlikimo tolygumą, o tai leidžia ne tik lengviau prognozuoti pagaminamos produkcijos kiekį, bet ir sėkmingai jį didinti.

Pavyzdžiui, viena Švedijos kasybos įmonė, robotizavusi darbo procesus, išlaikė tą patį 200 darbuotojų skaičių, tačiau jos išgaunamos produkcijos kiekis padidėjo nuo 350 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų.

Robotizuotos sistemos yra ganėtinai savarankiškos ir reikalaujančios mažai priežiūros. Jos suprogramuotos nepavargti, atlikti tiek veiksmų, kiek reikia, ir tiek laiko, kiek būtina, o ilsisi tik tada, kai kartą per trejus metus atliekamas techninis aptarnavimas. Vis dėlto robotai nekuriami tam, kad iš darbo rinkos išstumtų žmones ar juos visur pakeistų. Bet tapti bendradarbiais, išvaduojančiais nuo sunkių darbų ir sudarančiais sąlygas sėkmingai veikti bei daugiau užsidirbti, jie tikrai gali.

Įdarbinus smegenis, auga atlyginimai

Šiandien pasaulyje ir Lietuvoje robotai paprastai įdarbinami ten, kur atliekamas labai sunkus fizinis arba lengvas, tačiau itin monotoniškas darbas, susijęs su daiktų kilnojimu. Dažniausiai robotizuojamos užkrovimo į liniją, nukrovimo nuo jos, sudėjimo į transportavimo paletes tam tikra tvarka, kiek rečiau – tarpinio perkrovimo, kai daiktai perdedami iš vienos vietos į kitą, funkcijos.

Kaip pavyzdį paimkime betono mišinio gamybos liniją, kur į maišą pripilama 25-40 kg mišinio, du žmonės tuos sunkius svorius nuiminėja ir deda ant paletės. Tokioms darbo sąlygoms taikomi ypatingi saugos ir sveikatos reikalavimai, kelias valandas padirbę žmonės siunčiami kitur, nes yra didelė apkrova raumenims. Dėl nuolatinio fizinio krūvio ilgainiui kyla rizika susigadinti sveikatą.

Robotizavus šį procesą, darbo vietos konvertuojamos į kitas, tik ne tuo pačiu santykiu. Betono maišų atveju vietoje dviejų lieka viena, geriau apmokama darbo vieta – liniją prižiūrinčio operatoriaus.

Šią naują darbo vietą užima tie patys žmonės, anksčiau kiloję betono maišus, nes valdyti robotizuotas sistemas galima išmokti dalyvaujant mokymuose ir išklausius instruktažą, kuriuos rengia robotus instaliuojančios įmonės. Tereikia noro, ir raumenų darbas pakeičiamas smegenų darbu, už tai dar gaunant ir gerokai konkurencingesnį atlygį. Tokiu būdu krovikas tampa linijos operatoriumi, atitinkamai gaudamas kitą atsakomybę, didesnį atlyginimą, kokybinį pokytį CV bei platesnes karjeros galimybes darbo rinkoje.

Visi suprantame, kad maišų perkrovimas niekada nebus apmokamas taip pat, kaip inžinieriaus darbas. Todėl reikia pasirinkti – ar mes norime būti pigaus darbo, ar pridėtinės vertės kūrimo šalis. Lietuva tikrai nesiekia lygintis su Indija ar Kinija, kur yra daug monotoniško, protinių pastangų nereikalaujančio rankinio darbo, kurį gali padaryti bet kas. Norima, kad šalis taptų vidutinio pajamų lygio zona, o jos darbuotojai uždirbtų vis daugiau. Įdarbindami technologijas kaip tik paskatiname greitesnį darbo užmokesčio augimą – robotizuotos darbo vietos operatorius gali tikėtis keliasdešimčia procentų didesnio atlyginimo, nei fizinį darbą prie konvejerio atliekantis žmogus.

SBA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Šiauliečiai vieni pirmųjų pasaulyje kuria COVID-19 robotą, pakeisiantį medikus: galės saugiai atlikti žmonių testavimą

2021 04 18 12:18

Šiauliečiai kuria robotą, kuris padėtų gyventojus testuoti dėl COVID-19. Šiauliuose veikia ir labiausiai šalyje robotizuota įmonė. Tačiau bendra Lietuvos robotų statistika šimtus kartų atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio šalių.

Šiauliečiai vieni pirmųjų kuria COVID-19 robotą, pakeisiantį medikus: galės saugiai atlikti žmonių testavimą / LRT stop kadras
Šiauliečiai vieni pirmųjų kuria COVID-19 robotą, pakeisiantį medikus: galės saugiai atlikti žmonių testavimą
LRT stop kadras

Šiauliuose įsikūrusi „Rol Lithuania“ – labiausiai robotizuota iš šalyje veikiančių įmonių. 600 darbuotojų turinčioje gamykloje dirba per 50 įvairių robotų. Prekybinę įrangą gaminančioje įmonėje pirmieji robotai pradėti naudoti prieš dešimtmetį.

„Negalėtume būti toks gamintojas ir pasaulinio lygio tiekėjas, jei nebūtume proceso automatizavę. Dėl našumo tai čia net nelyginami dalykai yra. Bet mūsų tikslas niekada nebuvo sumažinti robotizuojant darbuotojų skaičiaus, bet juos perkelti į kitas operacijas“, – sako „Rol Lithuania“ vadovas Justinas Berneckis.

Robotai naudojami ir medicinoje. Štai šiauliečių kuriamas COVID-19 robotas, tikimasi, palengvins medikų darbą. Tačiau Lietuva robotizacijos srityje dar smarkiai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių.

„Pasauly šiuo metu yra apie 100 robotų 10-čiai tūkstančių dirbančių žmonių. Vidurkis. O lyderiaujantis Singapūras – tūkstantį robotų 10 000 darbuotojų. Lietuvoje, manoma, yra gal 10-15 robotų 10 000 darbuotojų. Tai šis skaičius yra ženkliai atsiliekantis nuo lyderiaujančių šalių“, – sako „Nord robotics“ vadovas Andrius Grudžinskas.

Nors Lietuvoje robotizuotų įmonių nedaug, robotikos specialistų poreikis auga. Pasak Kauno technologijos universiteto Automatikos katedros vedėjo, įmonės graibsto net studentus.

„Aš ir šiandien galiu įdarbinti kokius 5 studentus, nes tų kvietimų turiu nuolat. Skambina, prašo pažįstami ir nepažįstami, klausia tų studentų. Dėl įsidarbinimo tikrai nėra problemų“, – sako KTU Automatikos katedros vedėjas dr. Gintaras Dervinis.

Nors, pasak ekspertų, pasaulio ateitis priklauso robotams, Lietuvoje robotizacijos plėtra dar ilgai bus lėta. Šalyje vyrauja lengvoji pramonė, gaminama daug vienetinių dirbinių. Todėl robotus pritaikyti sunku, o dažnai ir ekonomiškai nenaudinga. Robotizacijos plėtrą Lietuvoje stabdo ir gana pigiai vertinama darbo jėga.

Inf. šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt. Autorius: Aina Mizgirdė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Prancūzijoje kadetai treniravosi su robotais

2021 04 15 15:00

80 Prancūzijos kadetų gavo progą iš arčiau susipažinti su pažangiosiomis technologijomis. Stovykloje „Saint-Cyr Coetquidan“, esančioje vakarinėje Prancūzijos dalyje, Gero komunoje, buvo surengtos neeilinės pratybos.

Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tingite eiti apsipirkti? Singapūre jums padės robotai

2021 04 14 10:21

Viename Singapūro rajone važinėja du robotai ir gyventojams atgabena maisto produktų bei siuntinių. Vietos technologijų bendrovės „OTSAW“ sukurti autonominiai pristatymo robotai „Camello“ sulaukia nemažai smalsių žvilgsnių.

Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„XQ-58A Valkyrie“ dronas paleido mažesnį droną

2021 04 09 10:41

„Kratos XQ-58A Valkyrie“ – tai nedidelis ir santykinai pigus dronas, JAV bandomas nuo 2019 metų. Per pastarąjį bandomąjį skrydį „Valkyrie“ paleido vieną mažesnį droną, taip pademonstruodamas savo universalumą.

„XQ-58A Valkyrie“ paleidžia „ALTIUS-600“ droną  © U.S. Air Force
„XQ-58A Valkyrie“ paleidžia „ALTIUS-600“ droną
© U.S. Air Force

„Kratos XQ-58 Valkyrie“ – tai santykinai pigus bepilotis karinis lėktuvas. Pirmam skrydžiui jis pakilo 2019-ųjų kovo 5 dieną. Šis dronas pasižymi STEALTH galimybėmis, todėl jo amunicija yra slepiama fiuzeliaže. Savo bombų skyriuose „Valkyrie“ gali gabentis net 8 raketas ar valdomas bombas. Bet gali pasiimti ir kitą droną.

Per pastarąjį bandymą „XQ-58A Valkyrie“ paleido mažesnį droną „ALTIUS-600“. Tai – autonominis orlaivis, galintis vykdyti įvairias misijas – nuo žvalgybos iki elektroninės karybos. Jis gali skristi 4 valandas, o tada pats gali būti panaudotas kaip kinetinė amunicija.

Tiesą sakant, taip galėtų būti panaudotas ir „Valkyrie“ dronas. Jis yra daugkartinis, tačiau žemesnė kaina reiškia, kad jo praradimas nebūtų nepakeliami nuostoliai. Įprastai „Valkyrie“ skraidytų kartu su F-35 ir F-22 naikintuvais kaip robotinis partneris. Jis galėtų būti valdomas per atstumą, bet ateityje galbūt bus autonominis.

„XQ-58A Valkyrie“ ilgis – 8,8 m, sparnų ilgis – 6,7 m. Šis dronas išvysto 1 050 km/val. greitį ir gali nuskristi beveik 4000 km.

Kol kas ribotuose bandymuose „Kratos XQ-58 Valkyrie“ pasirodė kaip stabilus ir patikimas dronas. Dabar bus bandoma išsiaiškinti jo efektyvumą. JAV Karinės oro pajėgos nori drono, kuris galėtų padėti apsaugoti naikintuvus ir kartu su jais vykdytų įvairias misijas. Kadangi tie naikintuvai - F-35 bei F-22 – yra sunkiai matomi radarais, tai tokias galimybes turi ir „Valkyrie“. Jis turi V formos uodegą, giliai paslėptą variklį, trapecijos pjūvio fiuzeliažą.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Ar žinojote: kol laukiate skrydžio, po lėktuvo saloną zuja robotai

2021 04 07 10:55

COVID–10 pandemija aviacijos industrijai kirto taip, kad maža nepasirodė. Uždaryti oro uostai, bankrutuojančios aviakompanijos ir skrydžius atsargiau besirenkantys keliautojai tikrai neprisidėjo prie šios industrijos klestėjimo. Visgi bendrovės susirangiusios į antklodę tikrai neverkia ir ieško būdų, kaip užtikrinti savo keleivių saugumą efektyviausiu įmanomu būdu.

Šveicarijos įmonė „UVeya“ sukūrė specialius robotus, kurie naudodami ultravioletinius spindulius dezinfekuoja lėktuvo saloną, prieš pat žmonių įlaipinimą. Tiesą sakant, tai netgi nėra koks nors futuristinis produktas – šie robotai jau testuojami šveicarų milijardieriui Martiniu Ebneriu priklausančių „Helvetic Airways“ oro linijų lėktuvuose Ciuricho oro uoste.

Ar žinojote: kol laukiate skrydžio, po lėktuvo saloną zuja robotai

Testų tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai ši išmani priemonė yra pajėgi visiškai sunaikinti virusus lėktuvo salone ir ar UV spinduliai pernelyg nekenkia salono medžiagoms. Visa tai būtina, norint dezinfekcijos robotus sertifikuoti ir pradėti jų masinę gamybą.

Pats robotas iš esmės yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių – kryžiaus formos metalinio rėmo, ant jo pritvirtintų UV lempų ir visa tai judinančių ratų. Skaičiuojama, jog vieną dvi sėdynių eiles turinčio lėktuvo saloną robotas gali dezinfekuoti vos per 13 minučių, kas leidžia jį naudoti ir pigių skrydžių bendrovėms, siekiančioms kaip įmanoma sutrumpinti lėktuvo stovėjimo oro uoste laiką. „UVeya“ įkūrėjas įsitikinęs, jog ši priemonė smarkiai prisidės prie viruso plitimo stabdymo ir papildomai paskatins ryžtis kelionei tuos, kurie baiminasi užsikrėtimo.

Ar žinojote: kol laukiate skrydžio, po lėktuvo saloną zuja robotai

Prognozuojama, jog po to, kai „UVeya“ gaus visus reikiamus sertifikatus ir bus pradėtas gaminti masiškai, jį išvysime daugelyje oro uostų visame pasaulyje.

Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Ignas Petrikonis.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Ypatingą egzoskeletą mokslininkai nori išmokyti autonominių automobilių triukų

2021 03 31 09:34

Paralyžiuoti žmonės kada nors vėl vaikščios taip laisvai, kaip ir tie, kurie be problemų valdo savo kojas.

Įvairių šalių mokslininkai ir nepriklausomos kompanijos jau kurį laiką kuria ir testuoja egzoskeletus. Tokį įrenginį dėvintis žmogus galėtų vaikščioti savarankiškai. Tai – įspūdinga technologija, nors jos įgyvendinimas ir yra labai sudėtingas.

„YouTube“ stopkadras
„YouTube“ stopkadras

Įprastai dabartiniai egzoskeletai turi kelis režimus, kuriuos galima keisti rankenėlėmis arba išmaniuoju telefonu. Naudotojas turi nurodyti egzosekeltui, kad tuoj lips laiptais, stačia rampa ar žengs per minkštą smėlį. Tokią informaciją gavęs egzoskeletas pasiruošia – pakeičia žingsnio ilgį, svorio pasiskirstymą ant pėdos, kelio sulenkimą. Tai, beje, yra labai įdomu, nes žmogus natūraliai savo eiseną koreguoja net nepagalvodamas apie tai. Pavyzdžiui, žiemą matydami slidų ruožą per jį jūs žengiate atsargiau, bet kaip?

Nuolatinis roboto valdymas yra labai varginantis darbas. Kaskart eidamas žmogus turi pasirinkti tinkamą režimą, galvoti apie savo aplinką ir saugų judėjimą. Taigi, Vaterlo universiteto mokslininkai nusprendė tai pakeisti.

Jie nori egzoskeletą aprūpinti kameromis ir dirbtinio intelekto algoritmu, kuris analizuotų aplinką ir pats parinktų optimalų judėjimo režimą. Mokslininkai teigia, kad šią idėją pasiskolino iš autonominių automobilių, kurie turi nuolat prisitaikyti prie aplinkos. Rezultatas turėtų būti palengvintas, mažiau protinių pastangų reikalaujantis judėjimas, kuris turėtų būti ir saugesnis.

Mokslininkai taip pat nori pagerinti egzoskeletų energijos sąnaudas. Jie norėtų sukurti lengvą kinetinės energijos rekuperacijos sistemą, kuri leistų kai kuriuos kūno judesius paversti elektros energija robotui.

Žinoma, šios technologijos žmonių rankas pasieks negreitai. Tačiau dabar dedami žingsniai ateityje padės judėjimo negalią turintiems žmonėms atgauti mobilumą.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Klaipėdos uoste kuriamos inovacijos mažina anglies dioksido emisijas

2021 03 26 10:36

Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonėje kuriami robotai keičia dyzelinius šilumvežius. Taip įmonė įgyvendina unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą ir prisideda prie Žaliojo kurso politikos.

Klaipėdos uosto direkcijos nuotr.
Klaipėdos uosto direkcijos nuotr.

Krovos įmonėje šiuo metu savomis jėgomis kuria jau šeštąjį robotą. Nuosavo lokomotyvų parko modernizavimo programą, senuosius dyzelinius šilumvežius keisdama robotizuotais elektriniais lokomotyvais, kompanija vykdo jau keletą metų.

„Klimato kaitą žemė jau jaučia. Suvokdami galimų padarinių mastą, kiekvienas žmogus, įmonė, gamykla turėjo, o dabar jau ir privalo prisidėti prie šio proceso stabdymo. Riboti transporto, pramonės, žemės ūkio veiklą nėra išeitis, nes žmogus yra vartojanti būtybė. Lieka vežti, gaminti ir vartoti kitaip – mažinant taršą. Vienas iš būdų yra inovatyvių sprendimų, leidžiančių atsisakyti taršaus iškastinio kuro, panaudojimas, keičiant jį elektra, dar geriau – gaunama iš saulės ar vėjo, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Robotas, sukurtas krovos bendrovėje, prisideda prie bendro taršos mažinimo, rodo kelią ir pavyzdį kitiems. Tai demonstruoja Klaipėdos uosto modernumą ir siekį dirbti pagal šiandieninius suderinamumo su aplinka standartus“.

Pernai specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas. Elektrinio variklio galios pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų arba daugiau kaip 2 000 tonų.

„Elektrinius robotus konversijos būdu, panaudodami senųjų dyzelinių šilumvežių važiuokles, kai kurias kitas dalis bei sumontuodami reikalingą elektros ir automatikos įrangą, kuriame ir gaminame patys, tam yra sukurtas specializuotas inžinierių padalinys. Tokiu būdu mūsų terminalų geležinkelio operacijose palaipsniui visiškai eliminuojame CO2 ir kitas sudeginamų degalų emisijas. Diegiame ir daugiau įvairių priemonių, kurių tikslas yra labai aiškiai valdyti ir mažinti veiklos daromą poveikį“, – sako elektrinius lokomotyvus gaminančios ir eksploatuojančios Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Remiantis Europos aplinkos agentūros 2019 m. Oro taršos emisijų vadovo pateikiama skaičiavimo metodika, vienas tradicinis manevrinis šilumvežis, priklausomai nuo jo dydžio ir pajėgumo, degindamas dyzeliną, per metus į aplinką išleidžia nuo 106 iki 132 tonų CO2 ir kitų emisijų. Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių uosto įmonėje greitu metu iš viso dirbs devyni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Tai reiškia, kad, įgyvendinusi geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, vien tik šioje veiklos srityje kompanija eliminuos per 1 000 tonų CO2 emisijų kasmet.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kinijoje sukurtas savivaldis minkštasis robotas darbuojasi 10 900 metrų gylyje

2021 03 24 16:42

Kinijos mokslininkų sukurtas savivaldis minkštasis robotas pirmą kartą savarankiškai darbavosi 10 900 metrų gylyje – Marianų lovyje. Šis reikšmingas pasiekimas padės gerinti giliavandenės įrangos intelekto lygį ir pastebimai sumažinti jūrų ir vandenynų gelmių tyrimų kainą.

Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pagamino į gyvatę panašų povandeninį robotą

2021 03 19 19:49

„Eelume Subsea Intervention“ gamina neįprastai atrodantį povandeninį droną. Tarsi vandens gyvatė manevruojantis robotas turės specifinę užduotį jūros dugne.

© „Eelume Subsea Intervention“
© „Eelume Subsea Intervention“

Kuriamas naujas, pažangus povandeninis dronas, padedantis giliavandenei naftos ir dujų pramonei įrengti, prižiūrėti ir patikrinti tūkstančius kilometrų vandenyno vamzdynų.

„Eelume“ yra šešių metrų ilgio į gyvatę panašus robotas, povandeninei navigacijai naudojantis kameras ir jutiklius.

Robotas neišnirdamas į paviršių gebės darbuotis 6 mėnesius 500 metrų gylyje. Jis vienu įkrovimu gebės įveikti iki 20 km nuotolį.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/77339/

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »