Įdiegtas pirmasis šalyje robotizuotas vaistininko asistentas
2019 09 19 18:16Viename didžiausių Lietuvos medicinos centrų – Vilniaus Santaros klinikų miestelyje – esančioje „Gintarinėje vaistinėje“ rugsėjį įdiegtas unikalus technologinis sprendimas šalies vaistinių rinkoje – robotizuotas vaistininko asistentas, užsiimantis vaistų paieška ir pristatymu. Į vaistus paduodančio roboto-asistento „Consis B2 “ įdiegimą investavusi 80 tūkst. eurų „Gintarinė vaistinė“ planuoja, kad perėmęs techninio darbo dalį robotas padės vaistininkams „sutaupyti“ 54 darbo valandas per mėnesį, kurias jie skirs klientų konsultavimui.
Robotizuotas vaistininko asistentas. „YouTube“ stopkadras.
Robotą įdiegė ir su vaistinės kompiuterių sistema sinchronizavo Vokietijos kompanija „Willach Pharmacy Solutions“.
„Santaros klinikose ir šalia esančiame Nacionaliniame vėžio institute pacientų srautai yra milžiniški, vien ambulatoriškai čia per metus gydoma apie 1 mln. žmonių. Dirbdami čia aiškiai jaučiame, kiek daug laiko reikia skirti vaistų suradimui ir atnešimui. Juolab kad pacientai nori ne tik pateikti receptus ir susimokėti, bet ir pasitarti, pasikonsultuoti. Įdarbinę robotą techniniam darbui – vaistų paieškai ir pristatymui į prekystalį – vaistininkai gali kur kas daugiau laiko skirti bendravimui su klientais“, – sako „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Jos teigimu, vaistinės robotizavimas palengvina darbo sąlygas ir patiems vaistininkams, kuriems nebereikia daug laiko ir pastangų eikvoti reikalingų vaistų paieškai. Dėl to, kad pačių vaistininkų komunikacija su robotu pareikalaus papildomo laiko, nerimauti nereikia. Informaciją, jog konkrečiai kasai reikalingas konkretus vaistas, robotas gauna tą pačią sekundę, kai veiklioji medžiaga kaip ir dabar įvedama į kompiuterį.
Pirmosios šalyje robotizuotos vaistinės vedėja, praėjusiais metais geriausios šalies vaistininkės vardą pelniusi Kristina Vaičaitienė teigia, kad daugiau nei 90 proc. į vaistinę atėjusių lankytojų klientų pageidauja ne tik įsigyti medikamentų, bet ir pasikonsultuoti.
„Todėl naujasis robotas mums padeda kur kas daugiau bendrauti su lankytojais ir patarti jiems. Atėjus pacientui ir jam pateikus receptą arba pasakius vaisto pavadinimą, vaistininkui pakanka šią informaciją suvesti į kompiuterį, o robotas perduoda vaistą į vaistininko darbo vietą. Visą šį laiką, kol vyksta vaistų pristatymas, galime pagelbėti klientui spręsdami rūpimus sveikatos klausimus“, – sako K. Vaičaitienė.
Apskaičiuota, kad vienam pacientui paprašius 3 skirtingų vaistų, vaistininkas vien jų paieškai ir pristatymui įprastai sugaišta apie 120 sekundžių. Robotas „Consis B2” šį darbą atlieka daugiau nei dvigubai sparčiau.
„Įvertinę šios vaistinės lankytojų srautą, suskaičiavome, kad su roboto pagalba klientų konsultavimui vaistininkai per mėnesį galės skirti maždaug 54 valandomis daugiau. Be to, žymiai spartesnė vaistų paieška paspartina aptarnavimo procesą, todėl piko valandomis atėjusiems lankytojams tenka mažiau laiko praleisti eilėje“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vadovė R. Bagdonavičienė.
Robotizuotą vaistininko asistentą „Consis B2” sukūrusios ir įdiegusios Vokietijos bendrovės „Willach Pharmacy Solutions“ pardavimų direktorius Andrzej Wasilewski teigia, kad nemažai analogiškų sprendimų įdiegta Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Italijos farmacijos rinkose, jų jau esama ir Lenkijoje.
„Vaistų paieškos robotizavimas ne tik sutrumpina klientų aptarnavimo laiką, bet ir eliminuoja žmogiškųjų klaidų tikimybę. Vaistų išdėstymo optimizavimas ir robotizuoti jų pristatymo sprendimai šiuo metu lemia esminius pokyčius farmacijos rinkoje. Jei anksčiau apie 30-40 proc. vaistininkų darbo laiko užimdavo klientų konsultavimas, o daugiau nei pusę laiko tekdavo skirti medicinos prekių paieškai, tai robotizavus vaistinę ir optimizavus vaistų išdėstymą matome atvirkštinę situaciją – net 60-70 proc. darbo laiko vaistininkai gali skirti bendravimui su klientais“, – sako robotų „Consis“ kūrimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, analogiški robotizuoti sprendimai skverbiasi ir į kitus segmentus, kadangi jie leidžia vis daugiau laiko skirti intelektiniam, kūrybiniam, o ne fiziniam ar mechaniniam darbui: „Jeigu pažvelgtume į degalines, tai prieš 30 metų jos buvo gana primityvios, reikalaujančios nemažai žmogiškųjų išteklių, o šiandien vidutinio dydžio degalinėje kasdien apsilanko maždaug 1000 žmonių, o joms prižiūrėti pakanka vos dviejų žmonių“.
Nauji robotai „Audi“ gamyklose pagerins darbuotojų ergonomiką ir leis sukurti lengvesnius automobilius
2019 09 18 10:39„Audi“ yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kurie gamybos technologijoms tikriausiai skiria tiek pat dėmesio, kiek patiems produktams. Šįkart „Audi“ nustebino pristatydama įdomią inovaciją – automatinę sandarinimo pastos tepimo sistemą.
„Audi“ gamykloje Vengrijoje sukasi daugybė robotų, tačiau ir žmonėms netrūksta darbo. Štai sandarinimo pasta, kuri yra tepama ant suvirinimo siūlių, įprastai vargina gamyklos darbuotojus. Šią pastą reikia užtepti labai kruopščiai, ji reikalinga ne tik sandarinimui, bet ir apsaugai nuo korozijos ir triukšmo. Darbuotojams dažnai tenka dirbti rankas su sandarinimo pastos aplikatoriumi iškėlus aukštai virš galvos. Kai kurios siūlės yra sunkiai pasiekiamos. „Audi“ šį gamybos proceso tašką identifikavo kaip vieną iš didžiausių ergonomikos problemų, todėl ėmėsi ją spręsti.
Sandarinimo pastą teps robotai © „Audi“ nuotrauka
Dabar darbuotojas paprašys robotą, kad šis užteptų sandarinimo pastą. Operatorius galės pasirinkti pageidaujamą sluoksnio storį, o robotas aplikatoriumi padės keis taškus, kurie nukeliaus į siūlę, kurią reikia užsandarinti. Dabar „Audi“ stengiasi pagerinti metodą taip, kad lygiai taip pat būtų galima užsandarinti ir galiniams žibintams skirtas išpjovas.
Taigi, „Audi“ rūpinasi darbuotojų ergonomika ir tai yra puiku, tačiau ar tai iš tikrųjų buvo pagrindinis motyvas įdiegti šią brangią sistemą?
Galbūt, tačiau tai tikrai nėra vienintelis naujos sistemos privalumas. Visų pirma, robotai dirba kur kas tiksliau, todėl sunaudojama mažiau pastos. Jos užtepama tik tiek, kiek reikia, o tai leidžia sutaupyti. Robotai taip pat dirba kur kas greičiau. Jiems nereikia pasilenkti, vaikščioti, keisti pirštinių – savo darbą jie atlieka labai greitai. Taigi, reikia mažiau rankų, o tai dar labiau mažina „Audi“ išlaidas.
Galiausiai, „Audi“ teigia, kad naujasis sandarinimo pastos tepimo metodas leis gaminti lengvesnius automobilius. Atrodo, logiška, nes pastos reikės mažiau. Tačiau nuostabą kelia sutaupomas svoris – „Audi“ teigia, kad taip kiekvienas automobilis bus lengvesnis keliais kilogramais.
Sistema iš pradžių diegiama Vengrijoje, tačiau netrukus pasieks ir kitas „Audi“ gamyklas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Amerikiečiai jau bando pirmuosius robotizuotų kovos mašinų prototipus
2019 09 14 12:45Žmonės ir robotai šturmuojantys priešų gretas yra tapę tikra filmų apie ateitį klasika. Robotai egzistuoja jau senai. Tačiau iki šiol jie buvo greičiau tylūs pagalbininkai ar padedantys nudirbti nuobodžius darbus. Kaip kad dronai, kabantys valandomis ore. Į kovos įkarštį jų niekas nemesdavo. Iki šiol.
Demonstruojamos perdirbtos mašinos © „Twitter“
Iš tikrųjų tai ką dabar testuoja kariškiai nėra panašu į tolimą ateitį. Jie perdarė kelis senus šarvuočius „M113“ į naujuosius pavadintus „RCV“. Šis trumpinys verčiasi labai paprastai, tai robotinė kovos mašina (robotic combat vehicle). Tai vis dar senieji šarvuočiai, tik dabar jie apkarstyti kameromis ir jutikliais.
Pademonstruotame vaizdo įraše išvystame „RCV“ atliekančius elementarius veiksmus. Važiavimą, artimos aplinkos skenavimą. Pirmosios bandymų fazės metu suplanuota surinkti kuo daugiau informacijos apie tai ar dabartinės technologijos leistų pasitikėti kompiuterio sukurto intelekto veiksmus iš anksto nesuplanuotose situacijose. Tai ne tik daviklių jautrumas ir bet kompiuterinių duomenų analizė rodanti ką pastebėjo.
„Tai yra didelis žingsnis mūsų armijai. Mes bandome išsiaiškinti ko mes norime ir kaip kausis ateities armija. Tobulame pasaulyje norėtume, kad robotai nuvyktų ir išsiaiškintu kas vyksta“, taip komentavo projekto vienas vadovų Džefas Langhautas (Jeff Langhout).
Vykdomas ne tik „RCV“ projektas, perdarytas iš pėstininkų pervežimo mašinos, bet ir tikro kovinio „Bredley. Planuojama, kad sekančiais metais keli bandomieji pavyzdžiai bus atgabenti į Europą ir testuojami vietos sąlygomis.
Reiktų pastebėti, kad tai nėra tikrosios ateities mašinos. Jos tik surogatai, kuriais naudojantis testuojami sprendimai, kurie bus įdiegti į ateityje ketinamą sukurti tikrą kovos mašina. Ji nebus terminatorius pakeisiantis žmogų. Amerikiečių planuose, kad naujoji transporto priemonė galėtų būti valdoma šalia jos esančių žmonių. Sudėtingose situacijose ji juos lydėtų. Arba važiuotu priekyje, o ją sektų kariai iš po priedangos.
Šiuo metu tokias priešų gynybos pralaužimo būdus atliekančių mašinų įgulos rizikuodavo tapti taikiniais itin pavojingų raketinių sistemų. Robotizuotos mašinos praradimas būtu mažiau skaudus lyginant su žmogiškosiomis aukomis.
Galime įžvelgti ir kitą teigiamą momentą. Įprastai įgulą sudarydavo keli žmonės. Robotizuotoje mašinoje tą erdvę būtų galima užpildyti gynybinėmis sistemomis. Sudėti stipresnius šarvus, kurie leis padidinti technikos išgyvenamumą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Robotai pakeis ir socialinius darbuotojus: ieško būdų, kaip šias paslaugas perkelti į aukštesnį lygį
2019 09 13 09:15Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.
Asociatyvi nuotr.
„Mes džiaugiamės, jog apie tai yra diskutuojama ir norima, kad šis technologinis komponentas vis dažniau atsirastų socialinio darbo tikrovėje“, – sako Vilniaus universiteto docentė.
E. Šumskienės teigimu, socialinių darbuotojų poreikis vis auga, todėl dalį krūvio būtų galima patikėti moderniosioms technologijoms.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/69674/.
Inf. šaltinis: LRT radijo laida „10–12“, LRT.lt.
1:0 žmonių naudai: ekranuose matomas dirbtinis intelektas turi esminį trūkumą
2019 09 12 09:46Kai kino sales šturmuoja naujas populiarus filmas apie (dažniausiai) visa griaunantį dirbtinį intelektą (DI), kažkur tarp eilių sėdintį galima išvysti ir Tomą Krilavičių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorius veikiausiai ironiškai šypsosi, nes puikiai išmano šią sritį ir žino, kur tiesa, o kur spalvingi scenaristų pramanai. „Turbūt nesukursi įdomaus ir įtraukiančio filmo apie tai, kad dirbtinis intelektas nuo šiol analizuoja nuotraukas ar kad atsiranda autonominiai automobiliai“, – nusijuokia jis.
Kadras iš filmo „Roboto vaikas“
Artėjant populiariosios kultūros renginiui „Comic Con Baltics 2019“, kuriame profesorius kartu su kolegomis ir diskutuos apie naujausių filmų ir serialų scenarijų tikroviškumą, jis sutinka pasidalinti mintimis, kodėl šioje temoje svarbios emocijos, kodėl jis nemėgstantis sąvokos „dirbtinis intelektas“ ir ar bijantis, kad mašinos pakeis jo profesiją.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/69654/.
Inf. šaltinis: DELFI.LT
Vyks robotikos dirbtuvės jauniesiems technologijų entuziastams
2019 09 11 17:09Robotika ir technologijomis besidomintys 5-8 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti „Totem“ robotikos dirbtuvėse, kurios rugsėjo 18 d. 15-17 val. vyks Vilniuje, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.
Intensyviose dviejų valandų dirbtuvėse moksleiviai mokysis iš atskirų „Totem“ mechanikos detalių sukonstruoti automobilį, valdomą išmaniojo telefono programėle. Dirbtuvių tikslas supažindinti moksleivius su robotika, išmokyti konstruoti nesudėtingus robotus bei pristatyti elektronikos pradmenis.
„Per artimiausią dešimtmetį technologijos neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o dabartiniai moksleiviai dirbs tokius darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja. Būtina ugdyti kartą, kuri gebėtų ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas kurti“, – teigia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė.
Dirbtuvių metu moksleiviai pasitelks unikalią prototipų kūrimo sistemą „Totem“, kurios pagalba galima sukonstruoti, suprogramuoti ir įgalinti veikti įvairaus sudėtingumo robotus. „Totem“ sistemą sudaro specialios sijos, elektronikos elementai ir programinė įranga.
„Robotų konstravimas yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti ne tik specifinių žinių, bet ir fantazijos. „Totem“ sistema atveria plačias galimybes – iš tų pačių detalių galima sukurti visiškai skirtingus prototipus. Tą išbandys ir moksleiviai – nors dirbtuvių metu bus konstruojamas konkretus automobilis, bet vaikai galės tobulinti modelius pagal savo norus ir taip sukurti unikalius prototipus. Tokios dirbtuvės lavina ne tik technologinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, fantaziją“, – sako UAB „Aldrea“ filialo „Totem“ vadovė Martyna Bielskienė.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su „Totem“ pirmąjį kartą tokio tipo dirbtuves organizavo 2018 m. Renginyje dalyvavę moksleiviai pademonstravo savo kūrybiškumą, technologinius gebėjimus bei norą mokytis, todėl dirbtuvės antrąjį kartą įtrauktos į „Inovacijų savaitė“ programą. „Inovacijų savaitė„ – tai ketvirtąjį kartą vyksiantis nemokamų renginių ir novatoriškų idėjų kupinas festivalis, suburiantis inovacijų entuziastus.
Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.
Dirbtuves organizuoja „Totem“ (UAB „Aldrea“ filialas „Totem“), Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Inovacijų savaitė“.
Gyvatę primenantis robotas gali praslysti per siauras smegenų kraujagysles ir padėti kovoti su insultu
2019 09 11 13:43Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.
Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.
Magnetinis robotas / MIT nuotr.
Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69655/.
Inf. šaltinis: LRT.lt.
Lenkai ir britai kuria karinį robotą, kurio nenorėtų sutikti joks priešo tankas
2019 09 10 12:06Kariniai robotai imsis tų misijų, kurios žmonėms yra per daug pavojingos arba tas kurias gali atlikti geriau nei žmonės. Lenkija dabar ketina įsigyti ypatingą tankus naikinantį robotą, kuris kels siaubą ištisiems priešų batalionams.
Lenkų kompanija PZG ir Europos (daugiausia Jungtinės Karalystės) bendrovė MBDA imasi kurti naują prieštankinį robotą. Kol kas svarstomos dvi sistemos versijos. Vienoje būtų panaudota mažesnė vikšrinė platforma, kitoje – Šaltojo karo laikų BMP-1. Tai nebūtų autonominiai robotai – juos vis tiek valdytų žmonės, tik būdami saugiu atstumu. Žinoma, svarbiausia ne pati platforma, o ką ji vežtų ir kokias galimybes turėtų toks robotas.
Gamintojo nuotr. / 24 „Brimstone“ raketos ant savaeigės vikšrinės platformos
Šis tankų naikintojas būtų ginkluotas britų „Brimstone“ vidutinio nuotolio raketomis. Jos turi milimetrinių bangų radarą, kuris atpažįsta šarvuotas mašinas. „Brimstone“ raketos gali būti naudojamos kaip netiesioginės ugnies įrenginiai. Toks robotas nutaikytų raketas į tam tikrą teritoriją, tačiau taikinį raketa pasirinktų pati. Viena roboto versija gali turėti 24 tokias raketas, kita – 12.
Naujieji Lenkijos sausumo pajėgų robotai galėtų vienu metu paleisti po dvi „Brimstone“ raketas. Tuomet jie galėtų pakeisti savo poziciją ir vėl atakuoti, patys slėpdamiesi už kelių kilometrų. Skaičiuojama, kad tokio roboto paleistos „Brimstone“ raketos galėtų nuskrieti ir 12 kilometrų. Jei visgi su priešu tektų susidurti akis į akį, robotas galėtų pasinaudoti ir .50 kalibro kulkosvaidžiu.
Popularmechanics.com teigia, kad jokia šalis kol kas neturi panašaus ginklo. Amerikiečių „AH-64 Apache“ sraigtasparniai gali gabentis tik po 16 „Hellfire“ raketų (jos yra labai panašios į „Brimstone“). Ekspertai teigia, kad tokie robotai galėtų naikinti praktiškai bet kokią rusišką karinę techniką, taip iš rikiuotės išvesdami ištisus batalionus.
Žinoma, svarbiausia tai, kad šie robotai padeda išvengti karių siuntimo į pavojingas misijas. Tradiciškai tankų medžiojimo operacijos būdavo patikimos specialiems naikintojams, kurie yra šarvuoti lengviau nei tankai. Tačiau šios mašinos, būdamos pakankamai didelės, dažnai pačios tampa taikiniais. JAV po Šaltojo karo atsisakė savo specializuotų tankų naikintojų dalinių, tačiau tokių robotų atėjimas juos dar gali sugrąžinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kruopštų žmonių darbą SEAT gamykloje jau perėmė robotai
2019 09 09 18:36Daug kas mano, kad robotai atims iš žmonių darbą. Galbūt kada nors ateityje taip ir nutiks, tačiau kol kas žmonės ir robotai gamyklose dirba kartu. Štai ispanų automobilių gamintojas, „Volkswagen“ grupės narys SEAT gamykloje Martorelyje robotams patikėjo svarbų ir daug kruopštumo reikalaujantį darbą.
Nors tuo ir sunku patikėti, ženkliukus ant automobilių iki šiol daug kur klijuoja žmonės. Tiesa, tam naudojami įvairūs įrengimai ir rėmai, užtikrinantys, kad modelių pavadinimai būtų priklijuoti tiesiai ir būtent ten, kur reikia. Nors tai užtrunka tik kelias akimirkas, robotai tai gali atlikti geriau.
Stopkadras / SEAT gamyklos robotas klijuoja lipdukus
SEAT Martorelio gamykloje įrengė du išmanius robotus. Jie stovi surinkimo linijos pradžioje ir savarankiškai klijuoja „Ibiza“ bei „Arona“ modelių vardus ir FR ženkliuką, kur jo reikia. Geriausia tai, kad šie robotai dirba be jokių atitvarų, tačiau kartu netrukdo žmonėms, o pro šalį riedantis kėbulas neturi sustoti.
Šis darbas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Vienas robotas siurbtukais pakelia modelio vardą nurodantį ženkliuką, pašalina lipnią pusę dengiantį plastiką, prispaudžia ženkliuką prie kėbulo, pašalina apsauginį plastiką ir jį išmeta į perdirbamų atliekų konteinerį. Kitas robotas tuo metu rūpinasi FR ženkliuko priklijavimu, jei to reikia.
Maža to, ženkliukus būtina priklijuoti tiksliai jiems skirtose vietose. Tam šie robotai turi kameras, kurios leidžia pakoreguoti ženkliuko poziciją prieš jį priklijuojant. Nepaisant to, kad kėbulai važiuoja pro šalį, kiekvienas ženkliukas yra prispaudžiamas su nustatyta jėga. Tam nereikia jokių rėmelių ar papildomų įrenginių, o ženkliukai priklijuojami geriau.
Žinoma, saugumas taip pat nėra pamirštas. Šie robotai sustoja, jei tik yra paliečiami. Jie taip pat iš karto nustos judėję, jei jų kelyje kas nors pasitaikys. Tačiau jokių barjerų tarp robotų ir žmonių šioje SEAT gamykloje jau nebėra - jų tiesiog nereikia. Tuo pat metu automobilių gamyklose žmonių skaičius nemažėja. Jie tiesiog dirba tuos darbus, kuriems yra reikalingi jų protai ir įgūdžiai. Robotai palengvina žmonių darbą ir imasi tikslumo ir greičio reikalaujančių užduočių. SEAT Martorelio gamykloje surinkimo linijose dirba 20 bendradarbių robotų, dauguma iš jų yra skirti būtent darbuotojų ergonomikai gerinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Siuntų savitarnos terminalų ateitis – robotai, pristatantys siuntas tiesiai į namus?
2019 09 02 10:00Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.
Galvodamos apie konkurencinį pranašumą siuntų pristatymo įmonės imasi vis inovatyvesnių ir patogesnių būdų pristatyti prekes ar modifikuoti jau dabar veikiančius siuntų savitarnos terminalus. Viena Jungtinėje Karalystėje išmėginta inovacija remiasi pašto ir kurjerių bendrovės „Royal Mail“ požeminių vamzdžių sistemos tinklu, kuriuo keliauja siuntiniai. Tai suteikia ilgalaikę naudą miestams dėl išvengiamų eismo spūsčių, tačiau ją gali būti sunku bei brangu naudoti plačiau.
Kur kas lengviau pritaikoma – bepiločiai orlaiviai. Apie dar dronais vadinamas skraidykles pirmąkart viešoje erdvėje buvo pradėta kalbėti beveik prieš šešerius metus – tuomet JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“ ketino sukurti užsakytas prekes vos per pusvalandį galinčią pristatyti sistemą.
Tiesa, koją jiems pakišo įvairūs reikalavimai – trūko standartų, itin skyrėsi šių orlaivių techninės charakteristikos. Be to, žmones erzina prietaisų skleidžiamas triukšmas, kuris gyventojams trukdo dar labiau nei įprasti transporto garsai. Kai kur galioja ir reikalavimai riboti siuntinių krovinio svorį, leistiną maksimalų pakilimo aukštį ir greitį.
„Susirūpinimas dronų saugumu ir veikimo principais nusveria ir gerąsias jų savybes – greitą pristatymą, ekologiškumą, ekonomiškumą. Tad visuotinis dronų pritaikymas pasaulyje yra labai abejotinas, o siuntų tarnybos žvalgosi į kitus pristatymo būdus“, – tendencijas apžvelgia įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Prigyja estų inovacija
Bepilotes skraidykles, tačiau kiek kitokiu principu, ketina panaudoti ir automobilių kompanija „Mercedes“, kuri šiuo metu kuria novatorišką krovininį autobusiuką „The Vision Van“. Jis turėtų sutrumpinti siuntoms rūšiuoti ir pristatyti reikalingą laiką, mat prekės skirstomos pačiame autobusiuke roboto ir iškart paruošiamos kurjeriui vos šiai transporto priemonei sustojus. O ant jos stogo įsitaisę bepiločiai orlaiviai gali pristatyti iki 2 kilogramų svorio prekes 10 kilometrų atstumu. Be to, mikroautobusas varomas elektra, tad neteršia aplinkos, o tai ypač svarbu augant žmonių sąmoningumui dėl aplinkosaugos problemų.
„Panašiu skirstymo principu Estijoje veikia „Cleveron“ kompanijos siuntų savitarnos terminalai, kurie patys surūšiuoja skirtingų kurjerių bendrovių siuntas – jas automatiškai, pagal brūkšninį kodą įdeda į tam tikrą lentynėlę. Kai gavėjas nori jam priklausančią siuntą atsiimti, ją robotas ją atrenka, įdeda į lentynėlę ir ją atidaro, – teigia G. Bilevičius.
Estai sukūrė ir dar vieną inovaciją. Prieš porą metų buvo paskelbta, kad Londono gatvėmis važinėja „Skype“ kūrėjų produktas – prekes pristatantys „Starship“ robotai. Įdomu tai, kad į mažus šaldytuvus ant ratų panašūs prietaisai, nuo tada, kai į jį įdėta siunta, šią gali pristatyti per itin trumpą laiką, kirsti gatves perėjų vietose degant žaliam šviesoforo signalui ir išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais – tai jau yra saugus, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliantis įrenginys.
„Būtent tokie mobilūs siuntų savitarnos terminalai galėtų būti pritaikomi ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač senesnėse, centrinėse miesto dalyse, kur yra sudėtingesnė transporto padėtis – tokios antžeminės transporto priemonės gali tapti puikia alternatyva dabar esantiems siuntų pristatymo būdams. Svarbus ir visuomenės palaikymas, kuri jau yra pratinasi prie autonominių automobilių“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Jau esama pavyzdžių Lietuvoje
Nors aptartų inovacijų dar gali tekti palaukti, Lietuvoje veikiantys siuntų savitarnos terminalai yra kur kas labiau patobulėję, lyginant su jų naudojimo pradžia. Jie suteikia kur kas daugiau laisvės tiek siunčiantiems, tiek gaunantiems užsakytas prekes – nebereikia derintis prie kurjerio atvykimo laiko, nebėra įpareigojimo būti namie ar darbe sutartu laiku, o siuntą atsiimti galima tiek viduryje nakties, tiek savaitgalį.
„Tobulėjančios technologijos, procesų skaitmenizavimas leidžia pasiūlyti galimybę ne tik siųsti ir atsiimti elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, bet ir atlikti apmokėjimus atsiimant ar išsiunčiant siuntą. Taip pat žmonės įvertina ir tai, kad tame pačiame siuntų savitarnos terminale galima atsispausdinti siuntos lipduką, kas taip pat prisideda prie didesnio patogumo“, – apie pažangą pasakoja G. Bilevičius.
Prie to, kad būtų išvengta žmogaus klaidos faktoriaus, o siuntos paskirstytos tiksliau, prisideda ir viso prekių rūšiavimo ir paskirstymo proceso robotizavimas. Dėl tokio pat tikslo „DPD“ prieš kelerius metus Kaune įdiegė robotizuotą skirstymo terminalą – prekės ten skirstomos kur kas greičiau bei tiksliau nei tai darant žmogui. Tai aktualu ir dėl išaugusių krovinių srauto.
„Pristatymo tarnybos susiduria su iššūkiais – augant siuntų kiekiui reikia vis labiau automatizuoti darbą, kad kuo greičiau pavyktų pristatyti gavėjams užsisakytas prekes jų adresatams. Taip įmonės gali sumažinti veiklos sąnaudas, o ilguoju laikotarpiu išplėsti veiklą, pritaikyti inovacijas ar pačios pradėti jas kurti taip įgaunant konkurencinį pranašumą. Tad nieko keisto, kad vis daugiau bendrovių žvalgosi į naujausias technologijas“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.