Robotai gali nurungti žmones ir iškeliauti į Mėnulį
2019 07 18 09:12Koks kito JAV išsilaipinimo Mėnulyje tikslas? Pirmiausia ten turėtų nukeliauti robotai. Kolorade įsikūrusi NASA finansuojama laboratorija kuria ant Mėnulio paviršiaus nusileisiančius robotus, kurie galės išdėstyti galingus teleskopus, taip naująją misiją į Mėnulį paversdami visiškai kitokia nei istorinė „Apollo 11“ misija į Mėnulį prieš 50 metų, sako laboratorijos direktorius Jackas Burnsas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV kariuomenė rengs robotų kovinio šaudymo pratybas
2019 07 16 10:07JAV kariuomenė skelbia, kad jau ateinančiais metais ketina atlikti naujojo kovinio roboto – „Robotic Combat Vehicle“ (RCV) – kovinio šaudymo pratybas. Nors šiose pratybose dar nebus robotų, kurie iš tiesų bus siunčiami į kovines užduotis, pratybos bus naudingos siekiant pademonstruoti įvairias technologijas, kurios ateityje gali būti įtrauktos į realias kovines platformas bei išsiaiškinti, kaip ilgainiui kariai šias technologijas galėtų panaudoti vykdant jiems pateiktas užduotis, rašo „The Verge“.
Kadras iš filmo „Terminatorius“
RCV modulis bus sumontuotas ant šarvuočių M113 platformos. Valdymas bus vykdomas iš modifikuotos pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, pavadintos „Mission Enabler Technologies-Demonstrators“ (MET-D). Šiose valdymo mašinose bus sumontuotos kameros ir nuotolinio valdymo bokštelis, kurį įgula valdys per lietimui jautrius ekranus
Pirmoji bandymų fazė vyks kovo mėnesį. Pratybose dalyvaus du MET-D ir keturi RCV šarvuočiai. Visuose MET-D bus po vairuotoją, kulkosvaidininką ir keturis karius, kurie valdys du RCV. Pratybų tikslas – įvertinti būrio lygmens manevringumą. Pagal pratybų rezultatus bus sudarinėjami vėlesnių pratybų planai.
Kitos fazės bus didesnio masto: ateinančių metų gegužę Europoje vyks RCV ir pėstininkų sąveikos pratybos, o kažkada 2021 metų pabaigoje, dalyvaujant šešiems MET-D ir keturiems M113 RCV šarvuočiams bei keturiems ant lengvesnės platformos sumontuotiems RCV bus vykdomos kuopos lygmens pratybos. Trečioji fazė numatyta 2023 metais, jose dalyvaus šeši MET-D šarvuočiai, keturi RCV, sumontuoti ant M113 platformos bei keturi RCV vidutiniai ir sunkieji RCV.
Ginkluotus robotus JAV kariuomenė vystė jau keletą metų, tačiau šiuose bandymuose naudoti numatomi robotai dar nebus tie tikrieji koviniai robotai, kuriuos ketinama siųsti į kovos lauką. Tai yra surogatinės transporto priemonės, kurių tikslas – simuliuoti ateities kovines platformas. Bandymų tikslas yra ne transporto priemonių galimybių patikrinimas, o siekis išsiaiškinti, kaip jas sekasi valdyti kariams, nustatyti, kokie yra efektyviausi tokių robotų panaudojimo būdai siekiant apsaugoti karius nuo tiesioginio dalyvavimo mūšyje.
Numatoma, kad tikrieji koviniai robotai bus mažesni ir lengvesni už dabar naudojamus pėstininkų transportavimo šarvuočius: juose nebus vietos žmonėms, nereikės itin sunkių šarvų, todėl tilps daugiau degalų ir amunicijos. Tokie robotai gebės dalyvauti tiesioginiuose susišaudymuose juos valdantiems žmonėms esant saugioje zonoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotai iš pagrindų pakeis pasaulį, kurį pažįstame
2019 07 14 12:53Tokia prognozė pateikiama neseniai paskelbtoje konsultacijų grupės „Oxford Economics“ ataskaitoje.
Mokslininkai spėja, kad robotai kelia rimtą grėsmę daugeliui žmonių, mat tie, kurie praras darbą, nebūtinai ras kitą. „Žinoma, bus sukurta naujų darbo vietų, bet kai kurie, išstumti iš darbo rinkos dirbtinio intelekto, gali atsidurti gyvenimo nuošalėje“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak studijos autorių, robotai perpus sumažins nekvalifikuoto darbo vietų, padidins pajamų nelygybę valstybių viduje ir padalys pasaulį į turtingus regionus su dirbtinio intelekto kuriama ekonomika ir neturtingus, kuriuose darbą ir toliau daugiausia atliks žmonės.
Lietuva save pozicionuoja kaip ateities technologijų kūrėjų ir aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančią valstybę. Tačiau robotizacijos lygis mūsų šalyje dar gerokai atsilieka nuo pažangiausių valstybių.
Robotika – nepakankamai išplėtota sritis Lietuvoje: mūsų įmonėse robotų dar palyginti mažai, didžioji gamybos dalis vis dar pagrįsta žmonių darbu. Jeigu nepaseks pažangių pasaulio šalių pavyzdžiu ir iš esmės nepertvarkys ekonomikos, ambicijų nestokojanti Lietuva gali atsidurti tarp pralaimėtojų.
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68892/.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
NASA skelbia misiją į didžiausią Saturno palydovą Titaną
2019 07 02 15:52NASA televizijos eteryje išrinko kitą didelę mokslinę misiją – ir ji ambicingiausia iš visų buvusių. Laumžirgis porą metų žvalgysis po palydovą, panašiausią į ankstyvąją Žemę.
Vykdydama „Dragonfly“ projektą, NASA planuoja nusiųsti mažą erdvėlaivį į itin tankią atmosfrą turintį Saturno palydovą Titaną.
 © NASA/Victor Tangermann |
|---|
Kaip sufleruoja pavadinimas, erdvėlaivis išleistų mikrobangės dydžio rotoreigį – galima jį įsivaizduoti kaip mažą droną–sraigtasparnį – kuris skraidytų iš vienos Titano vietos į kitą. Per du metus jis nukeliaus iki 180 kilometrų, tyrinėdamas paviršiaus sudėtį ir jo tinkamumą žmonių buvimui.
Kodėl pasirinktas Titanas? Titanas yra vienintelis Saulės sistemos planetos palydovas, turintis tankią, panašią į planetos, atmosferą, kurioje galėtų formuotis sudėtingos molekulės ir gal net būtų sąlygos gyvybei. Jim Bridenstine tvite šį palydovą apibūdina kaip dangaus kūną „panašiausią į ankstyvąją Žemę”.
Aparate sumontuotais instrumentais bus ieškoma organinių ir cheminių junginių, kurie galėtų žymėti esamą ar buvusią gyvybę.
Nors nuskristi 180 km per porą metų neatrodo labai daug, tai nebus lengvas pasivaikščiojimas. Rotoreigis turės atlaikyti maždaug 90 kelvinų temperatūrą (apie −180 °C). Didžiąją Titano atmosferos dalį sudaro azotas ir ji gerokai masyvesnė už Žemės, kas negali neturėti įtakos ir skrydžiui. Bet pakilti aparatui bus lengviau nei Žemėje: gravitacija palydove tesudaro septintadalį žemiškosios.
NASA du finalistus savo „New Frontiers“ misijai pasirinko 2017 metų gruodį. Vienas buvo bandinių paėmimo misija – Comet Astrobiology Exploration SAmple Return – CAESAR – į 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą. Antrasis – misija į Titaną.
NASA „New Frontiers“ programos bendra didžiausia misijos kaina buvo $ 850 milijonų. Tai – didžiausia NASA planetų tyrinėjimo misijų konkurencijos programa.
NASA teigimu, „Dragonfly“ projekto paleidimo data – 2026 metai, o Titane aparatas turėtų nusileisti 2034 metais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Rusija pristatė labai keistą į baltąją pelėdą panašų karinį droną
2019 07 01 18:24Kasmetinėje Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos karinės technikos parodoje netoli Maskvos buvo pristatyta daug įvairios technikos. Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė keistas dronas, kuris buvo pagamintas taip, kad primintų baltąją pelėdą. Bet ar tokia maskuotė yra veiksminga? Ir kam reikalingas šis bepilotis?
Baltosios pelėdos gyvena šiauriniuose pasaulio regionuose. Lietuva šiems paukščiams yra per daug šiltas kraštas, tačiau Latvijoje jų jau galima pamatyti. Tiesa, visai nedaug, tačiau jei norėtumėte sutikti šį gražų paukštį laisvėje, tikrai turėtumėte vykti į šiaurę. Na, nebent virš galvos ims ir praskris naujas rusų dronas.
Tai – dronas, kuris turėtų būti panašus į snieginę pelėdą © „Sputnik“ | youtube.com
Ką tik pristatytas dronas atrodo išties keistai. Jis turi įdomiai nudažytą korpusą ir sparnus – visur nupieštos plunksnos. Drono priekį puošia prisimerkusios gelsvos akys ir nupieštas snapas, po kuriuo yra skaidraus stiklo kupolas, slepiantis kamerą ir lazerius. Nepaisant to, kad šis dronas atrodo taip, lyg turėtų plasnoti, jis yra varomas vienu stumiančiu propeleriu.
Tikriausiai jau bandėte atspėti šio drono paskirtį, tačiau nesate teisūs – į kariuomenė pasukusiam Hariui Poteriui naujasis rusų dronas laiškų tikrai nenešios. Vietoje to, tai yra žvalgybos įrankis, leidžiantis apsižvalgyti nedideliu atstumu. Šis dronas taip pat gali lazeriu žymėti taikinius artilerijai ir oro pajėgoms.
Dronas-pelėda sveria vos 5 kg. Jį panešti, paleisti ir valdyti gali vienas žmogus. Teigiama, kad šis bepilotis ore gali išsilaikyti apie 40 minučių ir įveikti 20 km atstumą. Ir, nors šis dronas iš tiesų atrodo juokingai, per didesnį atstumą jis iš tikrųjų primena paukštį.
Kol kas tai – tik prototipas, tačiau jis gali būti panaudotas jau labai greitai. Dronas gali būti dažomas ir kitomis spalvomis, priklausomai nuo vietovėje skraidančių paukščių. Baltosios pelėdos yra gana retos – toks dronas į aplinką įsilietų tik šiauriniuose regionuose, tačiau galima rinktis ir erelius bei sakalus primenančias spalvas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotai jau gviešiasi žmonių darbo vietų. Ko imtis, kad mūsų karjera atsilaikytų prieš dirbtinį intelektą?
2019 06 28 14:25Jei manote, kad dar gerokai užtruks, kol robotai užims mūsų darbo vietas, turime pasakyti, kad robotai ir dirbtinis intelektas jau sparčiai tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Šis procesas jau įsibėgėjo ir yra nebeišvengiamas, o profesijoms ir darbams, kokius matome šiandien, kyla pavojus. Tik ar verta panikuoti ir baimintis? Tikrai ne! Taip užtikrintai galime teigti remdamiesi mokslininkų įžvalgomis ir prognozėmis. Nors daugeliui iš mūsų (nepriklausomai nuo amžiaus) greičiausiai teks susidurti su pokyčiais darbo rinkoje, visi galime imtis veiksmų, kad mūsų karjera taptų atspari automatizacijos keliamai grėsmei. „Cognizant“, vienos pirmaujančių pasaulio profesionalių paslaugų kompanijų, užsakymu „Center For the Future of Work“ centro ekspertai atliko studiją, kokį poveikį darbo rinkos vystymuisi artimiausią dešimtmetį turės skaitmenizacija. „Cognizant“ tyrimo ataskaitoje „21 Jobs of the Future Report“ aprašomi nauji darbai, kurių galime tikėtis netolimoje ateityje.
Robotai ir dirbtinis intelektas jau keičia mūsų gyvenimą
Darbo jėgos „robotizacija“ tikrai nebus tarsi fizinė žmogaus pavidalo robotukų invazija į mūsų biurus ir kabinetus. Šis procesas jau aktyviai vyksta daugelyje verslo ir kasdienio gyvenimo sričių kaip dalis ketvirtosios pramonės revoliucijos. Jei kalbatės su „Siri“ arba „Alexa“ – jau naudojatės dirbtiniu intelektu. Jis netruks tapti kiekvienos profesijos ir pramonės šakos dalimi visame pasaulyje. Daugeliui kyla klausimas – kai viską darys mašinos, ką veiks žmonės? Darbo ateitis gali atrodyti niūri ir persmelkta laikinumo (nulemto augančios „gig“ economy“ – trumpų projektų ekonomikos).
Daugelis pasaulinių darbo rinkos tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10-15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. „Cognizant“ ekspertų nuomone, labiausiai tikėtina, kad šis rodiklis bus fiksuojamas šių rėžių viduriniame taške. Bet kokiu atveju jo įtaka bus reikšminga, nes 12 proc. JAV sudaro maždaug 19 milijonų darbo vietų. Žinoma, visiems, pateksiantiems į šią dirbtinio intelekto darbo vietų „mėsmalę“, gyvenimas taps sudėtingas. Pavyzdžiui, „Cognizant“ tyrėjai prognozuoja, kad parduotuvių tarnautojų/kasininkų profesija JAV išnyks jau po kelerių metų.
Vis dėlto ekspertai tuo pat metu pateikia ir gerų žinių - dėl dirbtinio intelekto nykstančius darbus pakeis daugybė naujų! Prognozuojama, kad per artimiausius 10-15 m. bus sukurta beveik 21 mln. naujų darbo vietų arba apie 13 proc. dabartinės JAV darbo jėgos. Skamba neįtikėtinai? Tyrėjai pateikia konkretų pavyzdį: nuo 2010 m., kai pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti po krizės, JAV vien tik privačiame sektoriuje buvo sukurta 15 mln. darbo vietų.
Naujos profesijos – nuo virtualiosios tapatybės apsaugininkų iki džiaugsmo adjutantų
Darbo rinka kito visais laikais, tad ir per ateinančius dešimtmečius dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos išnyksiančius darbus neabejotinai pakeis nauji, o daugiausiai laimės nebijantys savo srityje imtis naujų iššūkių ir profesijų. Daugelis šių profesijų dar nė neegzistuoja, bet kai kurių kontūrai jau buvo nubrėžti ataskaitoje „21 Jobs of the Future Report“. Tad kokios bus tos naujosios profesijos?
2017 m. darbo rinkos tendencijas tiriančio „Cognizant“ centro „Center For the Future of Work“ ekspertai pasidalijo savo įžvalgomis apie profesijas, kurios iki tol neegzistavo, ir pristatė 21 naują ateities profesiją, kurios, prognozuojama, atsiras per dešimtmetį. Įdomu, kad keletas šiame leidinyje pateiktų profesijų jau tapo realiomis naujomis pareigybėmis lyderiaujančiose pasaulio įmonėse. Pavyzdžiui, skaitmeninį siuvėją (Digital Taylor) įdarbino japonų mažmeninės prekybos lyderė „Start Today“, siūlanti individualaus siuvimo paslaugą „Zozosuit“. „Cognizant“ ekspertų apibrėžtus prisiminimų kuratoriaus (Memory Curator) ir papildytos realybės kelionių planuotojo (Augmented Reality Journey Builder) darbus jau įgyvendino socialinių tinklų gigantė „Facebook“, plėsdama socialinio tinklo funkcionalumą.
Įdomu tai, kad tarp ateities profesijų nėra tiktai itin technologiški ir daug IT žinių reikalaujantys darbai. Be abejo, tokių yra nemažai, tačiau yra daug vadinamųjų „minkštųjų kompetencijų“ profesijų, besiremiančių išskirtinai žmogiškomis savybėmis. Pavyzdžiui, kalbėtojas-vaikščiotojas (Walker/Talker), kurio pagrindinė funkcija yra tik klausytis ir bendrauti su daugybe įvairių žmonių: klientais, darbuotojais ir jų grupėmis, skiriant jiems asmeninio dėmesio, kurio šiame technologijų amžiuje itin trūksta.
Yra ir daug kitų prognozuojamų ir jau atsirandančių profesijų. Pavyzdžiui, virtualiosios tapatybės apsaugininkas, kibernetinių atakų specialistas, skraidančių mašinų kūrėjas, mašinų asmenybės dizaino vadovas, džiaugsmo adjutantas, generalinis tikslų planuotojas ir kitos – visos jos labai įdomios ir vertos dėmęsio. „Cognizant“ specialistai kiekvienai iš jų jau dabar pateikia pareigybių aprašymus ir savybes, kurių greičiausiai prireiks norintiems jas užimti. Taigi, ateitis iš tiesų ne taip ir toli, kaip gali atrodyti!
Kaip konkuruoti su robotais? Tapkite dar geresniais žmonėmis!
Prognozuojami ateities darbai jau kelia didelį susidomėjimą ir leidžia tikėti, kad be darbo ir pareigų žmonija neliks. Kokie bebūtų laikai, žmonės niekada nebuvo be darbų, ir darbas pats savaime tikrai neišnyks, bent jau artimiausioje perspektyvoje. „Cognizant“ ekspertai tvirtina, kad ketvirtoji pramonės revoliucija turės didelės įtakos ne tik darbo turiniui, bet ir lems daugybę profesijų pokyčių. Nepaisant to, tikimasi, kad bedarbystės lygis industrializuotose šalyse išliks tokiame pat lygyje, koks pasaulyje yra šiuo metu.
O visgi, kaip išlikti konkurencingiems ir ką daryti, kad asmeninė karjera atlaikytų robotų ir dirbtinio intelekto invaziją į darbo rinką? „Cognizant“ ekspertų patarimas labai įkvepiantis ir optimistinis – tiesiog būti dar geresniais žmonėmis. Mašinos niekada neįgis kai kurių žmogiškųjų savybių ir joms pačioms vis tiek reikės žmogaus, padedančio atlikti užduotis. Gali skambėti neįtikėtinai, bet tai, ką žmonės sugeba daryti gerai dabar, taps dar svarbiau po kelerių metų.
Analitiniai, komunikavimo įgūdžiai, gebėjimas bendradarbiauti su kitais žmonėmis, yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui ir verslo išlikimui. Todėl tam, kad pirmautume prieš robotus vystantis darbo rinkai, turime stiprinti savo savybes, kurios yra neįveikiamos ir nepasiekiamos kompiuteriams.
Edita Znutienė, „Cognizant“, sertifikuoto „Top Employer 2019“ Lietuvoje, personalo direktorė.
Mokslininkai sukūrė robotą–žuvį, kurią energija aprūpina „kraujas“
2019 06 27 16:12Nors robotų entuziastai savo kūrinius vadina mechanikos stebuklais, jie vis dar išlieka gana primityvūs, jei palyginsime juos su gyvais organizmais. Daugumą robotų energija aprūpina anksčiau ar vėliau išsikraunančios baterijos, kurios taip pat pakeičia energijos formą iš vienos į kitą. Savo ruožtu gyvi organizmai dažniausiai turi daug sudėtingesnę kraujotakos sistemą.
Dirbtinė žuvis / Stopkadras
Norėdami tai pakeisti mokslininkai sukūrė robotą, kuris savarankiškai plaukia tarsi gyva liūtažuvė. Dar daugiau, ši dirbtinė žuvis turi unikalią cirkuliacinę sistemą – tam tikra medžiaga tarsi kraujas juda po roboto vidų ir taip generuoja energiją.
Pensilvanijos universiteto mokslininkai panaudojo sintetinį kraują, kad sukurta žuvis galėtų judėti ir netgi plaukti prieš srovę. Tokiame kraujyje, elektrolite, kaupiama energija, kuri padeda robotui plaukti.
Tokia žuvis gali plaukti 36 valandas ir per minutę įveikti pusantro savo kūno ilgio atstumą. Robotą sukūrę mokslininkai tikisi, kad dar labiau patobulinus tokios sintetinės kraujotakos technologiją, bus galima sukurti „švelnesnius“ ir ne taip „kampuotai“ judančius robotus.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Robotas, ravintis daržus: kaip dirbtinė antis padės ryžių augintojams
2019 06 26 09:15Nors ūkininkai dažnai teigia, kad nėra geresnės apsaugos nuo piktžolių ir kenkėjų nei darbščių ravėtojų rankos, inžinieriai sukūrė unikalų robotą, kuris atlieka ančių darbą. Daugybę metų antys padėdavo ryžių augintojams, nes ryžių laukuose suėsdavo žoles ir ryžiais mintančius vabalus. Šiandien antis iš darbo atleisti gali automobilių gigantės sukurtas robotas.
Dirbtinė antis / „Nissan“ nuotr.
„Nissan“ kompanija pristatė robotę–antį, kuri sudrumsčia vandenį ir piktžolėms neleidžia gauti pakankamai saulės spindulių ryžių laukuose. Taip sustabdomas piktžolių augimas.
Šis kūrinys primena autonominį dulkių siurblį, tačiau šiuo atveju prietaisas siurbia vandenį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kompanijos kūrinys naudojasi GPS ir bevieliu interneto ryšiu, o energijos gauna iš Saulės, todėl neteršia laukų.
Kol kas kompanija neketina pradėti masinės dirbtinių ančių gamybos, tačiau atlieka daugybę bandymų ir technologiją tobulina.
Tokie robotai gali padėti daugybei šalių išspręsti demografines problemas. Pavyzdžiui, Japonijoje nuolatos trūksta darbingų žmonių, o visuomenė sensta. „Antys“ sumažintų ūkiams reikalingų darbuotojų skaičių, o vienas prižiūrėtojas galėtų „ganyti“ šimtus jų.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Keičiasi dronų skrydžių reglamentavimas. Ką svarbu žinoti?
2019 06 23 18:09Virš galvos skriejantis dronas neretai sukelia ne tik susižavėjimą, bet ir baimę dėl savo ar aplinkinių saugumo. Kad bepilotis orlaivis nėra žaisliukas, o rimtas prietaisas, reikėtų suprasti ne tik naudotojams, bet ir prietaisų pardavėjams bei bepiločių orlaivių naudotojų organizacijoms. Norint užtikrinti dar didesnį saugumą, keičiamos ir bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės.
Šių metų gegužės pabaigoje Europos Komisija paskelbė galutinį ES bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos projektą. Šių nuo 2021 m. liepos įsigaliosiančių taisyklių tikslas – pateikti išsamius reikalavimus bepiločių orlaivių sistemų naudojimui ir juos naudojantiems asmenims bei bepiločių orlaivių veikla besirūpinančioms organizacijoms. Tai viena iš Europos Sąjungos taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dronų naudojimas visoje Europoje būtų saugus tiek žmonėms, esantiems ant žemės, tiek ir ore.
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68636/.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Kalifornijos policijos nuovada pristatė su nusikalstamumu kovojantį robotą
2019 06 21 10:13Robotas, pavadintas „HP Robocop“, yra apibūdinamas kaip „autonominė duomenų mašina“ ir buvo oficialiai pristatytas antradienį, birželio 18 d., Huntington Park policijos nuovados darbuotojų. „HP Robocop“ turi 360 laipsnių vaizdo kameras ir bus naudojamas stebėti parkus ir pastatus. Robotas perduos vaizdo kameromis užfiksuotą medžiagą policijos nuovadai, kad pareigūnai galėtų greičiau ir saugiau reaguoti į nusikaltimus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV