„Kalašnikov“ ėmėsi gaminti dronus-kamikadzes
2019 02 22 09:53Garsus Rusijos ginkluotės gamintojas „Kalašnikov“ tikrai negarsėja kaip orlaivių kūrėjas. Tačiau tai – technologijų kompanija, kuri nuolat bando naujas sritis. Galbūt dėl to net nereikėtų stebėtis, kad „Kalašnikov“ ėmėsi gaminti savižudžius dronus.
KUB-BLA galės skristi maždaug pusvalandį, o tada ners link taikinio.
© Gamintojo nuotrauka
Kalašnikov“ kadaise rūpinosi tik pėstininkų ginkluotės gamyba, tačiau per pastaruosius kelerius metus šis koncernas gerokai išplėtė savo veiklos sritis ir tapo tikra aukštųjų technologijų įmone. „Kalašnikov“ ėmė kurti ginkluotės sistemas, robotus, net elektrinius automobilius ir vienviečius orlaivius. Kai kurie kūriniai kelia klausimų (pavyzdžiui, „Armija-2018“ parodoje pristatytas robotas), tačiau aišku, kad anksčiau ar vėliau šios pastangos atneš bent kokių nors vaisių.
„Kalašnikov KUB-BLA“ – tai karinis bepilotis orlaivis, turintis nepastebėtas prasmukti pro radarus ir suduoti smūgius į iš anksto numatytus taikinius. Tie smūgiai yra gana paprasti – KUB-BLA tiesiog ners link numatyto taško ir sprogs kartu su taikiniu. Tiesa, sprogimo stiprumas priklausys nuo panaudotų sprogmenų – gamintojas nurodo, kad dronas gali gabenti iki 3 kg sveriantį krovinį.
„Kalašnikov KUB-BLA“ toli iki savo taikinių skristi neketina – maksimalus drono skrydžio laikas siekia vos pusvalandį, o maksimalus greitis – 130 km/val. Dronas yra paleidžiamas nuo specialios katapultos. KUB-BLA sparnų mojis – apie 120 cm, o ilgis – 94 cm. Į priekį orlaivį stumia vienas gale sumontuotas propeleris.
Kaip visada, „Kalašnikov“ taip gyrė savo naujojo drono technologijas, kad net sunku patikėti jo galimybėmis. KUB-BLA taikinius galės atakuoti pagal suvestas koordinates, tačiau taip pat ir pagal įvestą atvaizdą. Kitaip tariant, „Kalašnikov“ teigia, kad dronas pats atpažins taikinį pagal iš anksto į sistemą įvestus vaizdus. Sunku pasakyti, ką tai reiškia – ar dronas atpažins ir šarvuotas mašinas? O gal tik pastatus? Kas nutiktų, jei per savo 30 minučių skrydžio laiką jis nieko panašaus nepastebėtų?
„Kalašnikov“ teigia, kad KUB-BLA jau yra išbandytas ir paruoštas naudojimui. Bandymų vaizdai įtraukti ir į KUB-BLA pristatymo vaizdo įrašą. Taigi, panašu, kad „Kalašnikov“ iš tiesų žengia ir į bepiločių rinką. Naujasis ginklas pristatytas tarptautinėje parodoje Abu Dabyje, todėl akivaizdu, kad tai nebus tik Rusijai rezervuotas dronas. Ar jis sulauks pirkėjų ir ką parodys jų bandymai – parodys laikas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ketvirtoji pramonės revoliucija: ką reiškia žmogaus ir roboto superkomanda?
2019 02 21 11:47Ketvirtoji pramonės revoliucija dažniausiai siejama su pažangiomis technologijomis: savavaldžiais automobiliais, robotika, nanotechnologijomis, daiktų internetu ir kitomis. Tačiau iš tiesų didžioji dalis tokių ir panašių sprendimų yra susiję su žmonėmis, o ne su robotais. Šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, sprendžiančią didžiausius šių laikų verslo iššūkius, o ateityje suteiks galimybių ir patiems vartotojams bendrauti su robotais.
Ne paslaptis, kad kone didžiausi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti šiuolaikinėms verslo, o ypač – gamybos, įmonėms – darbuotojų trūkumas bei darbo efektyvumo didinimas. Tačiau pagreitį ir Lietuvoje vis labiau įgaunantys ketvirtosios pramonės revoliucijos procesai būtent juos ir padeda įveikti. Nuo inovatyvių sprendimų klientams iki robotizacijos ir daiktų interneto – visi šie technologiniai įrankiai ateityje taps neatsiejami nuo sėkmingų įmonių veiklos.
(Ne)tradicinė komanda
Gamybos įmonės Lietuvoje net ir augant darbo užmokesčiui nuolat sprendžia galvosūkį, kur rasti tinkamiausių darbuotojų. Pastarieji metai aiškiai rodo, kad šio iššūkio sprendimu gali tapti pramonės robotizacija. Tam, kad verslas būtų mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų išteklių ir jų netrūktų – paprastos žmonių funkcijos perduodamos technologijoms. Kadangi robotai sprendžia darbuotojų trūkumo problemą, natūraliai paneigiamas ir susiformavęs mitas, kad „robotai atima darbus“. Iš tiesų jie perima neįdomias, rutinines operacijas. Dar nesu susidūręs su atveju, kad investavusi į technologinius, IT ar kitus sprendimus, įmonė mažintų darbuotojų skaičių. Priešingai – darbuotojai perkvalifikuojami ir robotas bei jo operatorius ar prižiūrėtojas tampa viena komanda.
Roboto ir žmogaus komanda sprendžiamas ir dar vienas didelis verslo iššūkis – darbo efektyvumas. Diegiant ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijas operacijų našumas auga kartais. Vienas iš tokių pavyzdžių – savitarnos kasos parduotuvėje. Galime palyginti: įprastoje kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja eilėje stovinčius žmones vieną po kito, o savitarnos kasoje dirbantis kasininkas aptarnauja 8-10 automatinių kasų vienu metu. Tokiu būdu, didelę dalį operacijų atliekant robotui, vienas žmogus sukuria daug daugiau pridėtinės vertės. Tokie ir panašūs technologiniai sprendimai tuo pačiu tarnauja ir darbuotojui, ir įmonei. Juk jeigu robotas pagamina daugiau produkcijos, auga ir žmogaus rezultatai, gerėjant jiems, didėja įmonės našumas ir galiausiai, tikėtina, kad abi pusės uždirbs daugiau.
Vartotojų komunikacija su robotu
Ateityje ne tik tokios funkcijos, kaip apsipirkinėjimas, bet ir didelė gamybos procesų dalis bus automatizuota. Apie tai kalbėsime ir kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes tos organizacijos, kurios nespės į ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinį, greičiausiai nebegalės sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tai lemia besikeičianti rinka – šiandien vartotojai nori specialiai jiems pagamintų produktų. Jeigu žmogus nori būti individualus, vadinasi, ir gamybinė technika turi gebėti gaminti išskirtinį, tik tam žmogui pritaikytą gaminį. Tą akimirką, kai rinkose bus pasiekta kritinė masė ir didžioji dalis įmonių bus skaitmenizuotos, kai serijinę gamybą pakeis individuali, įmonės be šių naujovių nebepajėgs konkuruoti. Individuali gamyba reikš, kad su kiekvienu užsakymu, kiekvienu žmogumi, robotas turės persiprogramuoti vis naujam iššūkiui.
Individualių produktų poreikis sukuria ir patį aukščiausią ketvirtosios pramonės revoliucijos lygį. Jis bus pasiektas tuomet, kai vartotojas turės galimybę susikurti išskirtinės specifikacijos daiktą (automobilį, kompiuterį ar bet ką kitą), o kitoje pasaulio pusėje jau po kelių minučių prasidės to produkto gamyba. Tai reiškia, kad visa rinka yra tiesiogiai keičiama ir formuojama vartotojo, kuris komunikuoja su robotu, tuoj gaminsiančiu specialiai jam pritaikytą produktą.
Tokie modernūs technologiniai sprendimai keičia vartotojų poreikius, transformuoja vadybines ir darbo su žmonėmis strategijas. Didžioji dalis šių pokyčių susijusi būtent su žmonėmis, o ne su pačiais ketvirtosios pramonės revoliucijos įrankiais, pavyzdžiui, robotais. Juk viena yra pastatyti robotą, o šalia jį valdantį darbininką, ir kas kita – žmogaus mąstymą ir roboto efektyvumą bei tikslumą sujungti į vieną komandą. Būtent todėl ketvirtoji pramonės revoliucija yra tik 10 proc. visų įmonėse vykstančių skaitmeninės transformacijos procesų ir net 90 proc. – žmogaus.
Komentaro autorius – Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.
„IT+“: robotų mieste – humanoidų fiesta
2019 02 16 15:11Robotų miestas – didžiausia Baltijos šalyse interaktyvi paroda, kurioje sutikome robotų, galinčių pasitarnauti klientų aptarnavimo, sveikatos apsaugos, edukacijos srityse ar tiesiog padėti atlikti namų ūkio darbus.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Naujas įspūdingas ginklas JAV kariniame laivyne – „Orca“
2019 02 15 14:46„Boeing“ Jungtinių Valstijų karinėms jūrų pajėgoms gamins povandeninį droną. „Orca“ pavadintas povandeninis laivas be jokios įgulos viduje atliks pačias įvairiausias užduotis ir bus vienas iš moderniausių ginklų pasaulio vandenynuose.
Modulinė „Boeing Echo Voyager“ konstrukcija leis gabenti įvairius krovinius
© „Boeing“ nuotrauka
Ką tik pasirašyta 43 milijonų dolerių vertės sutartis nurodo, kad „Boeing“ JAV karinėms jūrų pajėgoms pagamins ir išbandys keturis „Orca“ povandeninius dronus. Itin Dideli Povandeniniai laivai be Įgulų („Extra Large Unmanned Undersea Vehicles“ arba XLUUV) bus skirti įvairioms misijoms - tiek žvalgybai, tiek priešo laivų naikinimui. „Orca“ turėtų gebėti veikti itin dideliu atstumu nuo centrinės valdymo stoties, todėl tai būtų itin pažangus ir pavojingas ginklas.
„Orca“ bus kuriama „Boeing Echo Voyager“ pagrindu. Tai – dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas, paleidžiamas iš prieplaukos ir su vienu degalų moduliu galintis nuplaukti daugiau nei 12 tūkstančių kilometrų. „Echo Voyager“ nereikia kito laivo priežiūros – jis gali mėnesius plaukioti savarankiškai. Kaip jau supratote, tai – modulinės konstrukcijos povandeninis laivas. 15,5 metrų ilgio povandeniniame laive yra vietos 10,4 metrų ilgio moduliui – tai gali būti krovinys, ginkluotės sistema ar papildomi degalai ilgesnėms misijoms. „Echo Voyager“ gali gabenti 7,3 tonas sveriančius krovinius, tačiau jie nebūtinai turi būti sudėti minėtame modulyje – laivas gali plaukti ir su išorėje prikabintu kroviniu.
„Echo Voyager“ turi palydovinę sistemą, kuri leidžia susisiekti su valdymo stotimi, priimti nurodymus ar persiųsti informaciją. Maksimalus pasiekiamas gylis – 3,35 km - „Echo Voyager“ plaukioja giliau nei daugelis povandeninių laivų. Galiausiai, maksimalus „Echo Voyager“ greitis – 14,8 km/h (8 mazgai). Tiesa, maksimalus greitis negali būti pasiektas plaukiant maksimaliame gylyje.
Tokiomis savybėmis pasižymi „Echo Voyager“, tačiau virsdamas „Orca“ laivas turėtų gerokai pasikeisti. Teigiama, kad naujasis povandeninis dronas galės pasitarnauti neutralizuojant povandenines minas, kovojant su priešo povandeniniais ir paviršiniais laivais, vykdyti elektroninės karybos misijas. „Orca“ galės savarankiškai aptikti priešo povandeninius laivus ir informaciją apie jų buvimo vietą perduoti sraigtasparniams ir kitiems laivams.
„Orca“ galėtų būti ginkluota „Mk.46“ lengvąja torpeda ir povandeninius laivus naikinti savarankiškai. Didesnės „Mk. 48“ torpedos galėtų būti panaudotos paviršiniams laivams atakuoti. „Orca“ taip pat galėtų išdėstyti minas priešo laivo kelyje.
„Orca“ galės vykdyti labai platų misijų spektrą ir tai yra didžiulis privalumas. Modulinė konstrukcija leis laivą paruošti pagal kiekvienos misijos specifiką. Turint visą tai omenyje, tie 43 milijonai dolerių už 4 povandeninius dronus net neatrodo kaip labai didelė suma. Juk „Orca“ leis vykdyti labai pavojingas misijas nerizikuojant įgulų gyvybėmis ir keliasdešimt kartų brangesnių povandeninių laivų saugumu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dirbtinio intelekto proveržis: kaip pasiruošti?
2019 02 13 18:18Naujosios technologijos sparčiai keičia mūsų gyvenimus. Itin didelių pokyčių, ypač kalbant apie pramoninę gamybą, transportą, sveikatos apsaugą ir statybas, galima laukti dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos srityje.
Tuo didesnis iššūkis yra pasirengti dar didesnės automatizacijos, senųjų darbo vietų nykimo ir naujų atsiradimo, o kartu ir naujų galimybių bei naujų grėsmių epochai. Europos Parlamentas (EP) šią savaitę ėmėsi iš pagrindų vertinti naujus iššūkius.
Strasbūre antradienį buvo priimta rezoliucija dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje. Tekste, kurį parengė britų europarlamentaras Ashley Foxas (Europos konservatoriai ir reformistai, ECR), pabrėžiama, kad ES valstybės narės, kaip ir privatūs veikėjai, turėtų identifikuoti kylančias grėsmes ir plėtoti strategijas, kaip spręsti dėl automatizacijos kilsiančias problemas. Be kita ko, nurodoma, kad turi būti keičiamos ir švietimo programos, jas pritaikant prie naujų realijų.
Pranešimo autoriai sveikina Europos Komisijos pasiūlymą plėtoti Skaitmeninės Europos programą ir DI klausimams skirti 2,5 mlrd. eurų. Jie taip pat pabrėžia, kad reikia investuoti ne tik į technologijas ir inovacijas, bet ir į su DI susijusių socialinių bei etinių klausimų sprendimą. Nė vienas DI projektas negali ignoruoti etinių klausimų, ir visos technologijas plėtojančios bendrovės, tiek ES, tiek ir už jos ribų, turi įsipareigoti griežtam etikos kodeksui. Tik tokiu būdu tikimasi išvengti galimų grubių žmogaus teisių pažeidimų, kompiuterinėms sistemoms perduodant vis daugiau sprendimo laisvės.
Europarlamentarai taip pat nurodo, kad viešos ir privačios partnerystės gali efektyviausiai prisidėti prie tolesnės DI plėtros, kartu užtikrinant visuomenės paramą naujųjų technologijų taikymui strateginiuose sektoriuose. Sparti ir, svarbiausia, saugi 5G plėtra įvardijama kaip vienas iš būdų, kaip galima būtų išnaudoti DI privalumus ir atremti kibernetinio saugumo grėsmes.
EP nariai prašo Europos Komisijos reguliariai peržiūrėti teisinę bazę, kad būtų užtikrinta palanki DI plėtrai terpė, kartu išlaikant pagarbą ES pamatinėms vertybėms. Bet koks teisinis reguliavimas turi užtikrinti teisę į slaptą susirašinėjimą ir asmeninių duomenų apsaugą.
Vienas iš kertinių pasiūlymų Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms – apsvarstyti galimybę įkurti reguliacinę agentūrą, kuri prižiūrėtų DI ir algoritmais paremtą sprendimų priėmimą. Tokiai agentūrai galėtų tekti tokios užduotys, kaip nustatyti taikomų algoritmų rizikos vertinimo matricą, tirti atvejus, kai įtariamas su algortimų sistemis siejamas žmogaus teisių pažeidimas, teikti rekomendacijas kitoms agentūroms ir audituoti DI sistemas itin jautriose srityse.
Apibendrindamas nuveiktą darbą, Lietuvoje rinktas europarlamentaras Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija, EPP) išreiškė viltį, kad EP priimta rezoliucija pasitarnaus pagrindu daugeliui būsimų Parlamento diskusijų DI klausimu. Rengiant rezoliucijos projektą, jis buvo šešėlinis pranešėjas.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Pasaulinėje parodoje apsaugos sprendimai it iš filmų: „robokopai“ nebetolima ateitis
2019 02 12 19:48Vaizdo kameros, tapusios „akimis su protu“, kelių mygtukų paspaudimais telefone valdomi protingi namai, dronai, gaudantys nusikaltėlius – tai tik keli pavyzdžiai, kurie buvo pristatyti sausio pabaigoje Dubajuje vykusioje parodoje „Intersec 2019“. Ši paroda laikoma pasaulio mastu reikšmingiausiu renginiu, kurio metu pristatomos saugumo, saugos ir priešgaisrinės saugos naujovės.
„Intersec 2019“ paroda © Asmeninio archyvo nuotr.
Parodoje lankęsi apsaugos sprendimų ekspertai iš Lietuvos išskyrė kelias pagrindines tendencijas, kuria linkme vystomos saugumo bei saugos sričių technologijos, taip pat kokius iššūkius kelia technologijų skverbtis į mūsų kasdieną.
Apsaugos paslaugų bendrovės „Argus“ generalinis direktorius Romualdas Jonaitis pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad kasmetinis „Intersec“ renginys suburia pasaulio novatoriškus technologijų gamintojus ir saugumo bei saugos ekspertus.
„Saugumo užtikrinimas ir sauga yra gana plati sritis – nuo kiekvienam iš mūsų gana gerai žinomos fizinės asmenų, teritorijų apsaugos, įvairių signalizacinių sistemų iki saugos funkcijų suteikimo kasdien mus supantiems daiktams. Čia aktyviai dirba technologijų vystytojai, o rinka pasaulyje kasmet auga apie keliolika procentų. Lietuvoje investicijos į šią sritį auga daugiau nei 30 proc. per metus: pradedant sąmoningumo augimu ir didesne namų bei verslų turto apsauga, baigiant šalies gynyba“, – teigia R. Jonaitis.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/66935/.
Inf. šaltinis: DELFI.lt
Pramonės revoliucija ir robotai Lietuvos įmonėse: skelbia geriausio sprendimo paieškas
2019 02 11 14:08Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir Lietuvos ekspertai, vertindami šalies įmonių pasiekimus ir kartu primindami, kad ties jais sustoti nereikėtų. O tobulėti ir mokytis vieniems iš kitų dar tikrai yra kur – savo veikloje robotus pasitelkia vos 3 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/66914/
Dronai grasina ir Lietuvai: pilotai teigia jų matę ir virš mūsų oro uostų
2019 01 31 20:27Pasaulyje didėjant bepiločių orlaivių populiarumui, daugėja atvejų, kada pastarieji įskrenda į oro uosto teritoriją bei taip kelia grėsmę šimtams gyvybių. Pilotai teigia, kad yra matę skraidančių bepiločių orlaivių ir šalia Lietuvos oro uostų, tiesa, nė vienas tokių atvejų neprivertė pilotų pakeisti skrydžio maršruto ar imtis kitų reikšmingų veiksmų.
Didžiosios Britanijos oro saugumu besirūpinančios agentūros „UK Airprox Board“ pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad daugėja atvejų, kada lėktuvas mažu atstumu ore prasilenkia su dronu. 2015 metais jų buvo tik 29, o 2018 metais šis skaičius siekė 120 incidentų. Dėl vieno iš tokių incidentų 2018 metų gruodžio 21 dieną trims dienoms buvo sutrikdytas Londono Hitrou oro uosto darbas. Pakeisti daugiau nei 1000 skrydžių tvarkaraščiai, dėl ko nukentėjo apie 140 tūkst. keleivių.
Civilinės aviacijos administracijos direktorius Jorius Gintilas LRT.lt portalui sakė, kad nei 2018 metais, nei iki tol Lietuvoje nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kada dronai sukeltų oro transporto sutrikdymus.
„Tačiau esame gavę pranešimų, kad pilotai yra matę dronus lėktuvo nusileidimo metu, tačiau tai jų neprivertė pakeisti maršruto“, – LRT.lt portalui sakė J. Gintilas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/66806/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Viešbutis atleido pusę savo darbuotojų-robotų: labai prastai dirbo
2019 01 22 18:52Žmonės, kurie nerimavo dėl to, kad robotų revoliucija juos paliks be darbo, gali atsipalaiduoti. Bent jau laikinai. Japonijos viešbutis „Henn na“, kuris didžiavosi, kad visą personalą sudaro vien robotai, pusę šio personalo atleido – jie tiesiog nesugeba atlikti net paprasčiausių užduočių, rašo cnet.com.
„Henn na“ robotus įdarbino dar 2015 metais – tuomet buvo skelbiama, kad tikimasi šį viešbutį paversti „efektyviausiu pasaulyje“. Tačiau po ketverių metų panašu, kad 243 robotai buvo labiau erzinantis rinkodarinis triukas, nei iš tiesų prasminga inovacija. Tad pusės jų viešbučio valdytojai atsisakė.
Vienas iš viešbučio svečių skundėsi robotu-skaitmeniniu asistentu Churi, kuris buvo įdiegtas kiekviename viešbučio kambaryje ir knarkiantį žmogų nuolat pažadindavo sakydamas: „Atsiprašau, nesupratau. Gal galėtumėte pakartoti?“ Svetainėje „TripAdvisor“ rasta ir kitų skundų – esą, Churi nemandagiai pertraukia žmonių tarpusavio pokalbius. Tad visi Churi robotai buvo atleisti ir pašalinti iš kambarių.
Bet jie – ne vieninteliai. Humanoidai durininkai bei animatroniniai dinozaurai registratūros „darbuotojai“ nesugebėjo atsakyti į paprasčiausius svečių klausimus be žmonių pagalbos, tad jiems taip pat teks ieškotis naujų karjeros iššūkių – greičiausiai kur nors elektronikos sąvartyne. Durys buvo parodytos ir viešbučio vestibiulyje įkurdintiems šokėjams-robotams.
Anksčiau nei tikėtasi nutrūko ir viešbučio nešikų-robotų karjeros: jie sugebėjo judėti tik plokščiais paviršiais ir pasiekdavo tik kai kuriuos viešbučio kambarius.
„Jie buvo labai lėti bei triukšmingi, be to, nuolat užkliūdavo bandydami prasilenkti vienas su kitu“, – skundėsi buvęs viešbučio svečias Taishi Mito.
Gali pasirodyti, kad sprendimas atsisakyti iškart pusės skaitmeninio personalo yra pernelyg griežtas, tačiau viešbučio tikslas yra užtikrinti savo svečių patogumą, o ne demonstruoti savo ne idealią technologinę pažangą.
„Kai iš tiesų pradedate naudoti robotus, suprantate, kad esama sričių, kuriose jie nėra reikalingi ar tiesiog erzina žmones“, – sakė kitas viešbučio svečias.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Pekine – restoranas, kuriame aptarnauja ir maistą gamina robotai
2019 01 21 16:53Kinijos sostinėje atidarytas restoranas, kuriame ir klientus aptarnauja, ir maistą gamina robotai. Tiesa, visai be žmogaus rankos apsieiti nepavyksta, bet kūrėjai didžiuojasi visą procesą sukūrę patys.
Naujo restorano Pekine populiarumas toks didelis, kad nespėja suktis netgi robotai.
Maistą užsakyti galima planšetiniu kompiuteriu – nieko ypatinga, taip yra nesuskaičiuojamoje daugybėje pasaulio restoranų. Bet tada prasideda įdomybės.
Virtuvėje ima suktis robotai. Restoranas – populiaraus troškinių tinklo „Haidilao“ ir Japonijos technologijų milžinės „Panasonic“ bendras projektas.
Nepraėjus 10 minučių užsakytą maistą pristato robotas padavėjas. Vienintelis trūkumas – kad robotai negali bendrauti su klientais, ir jų paslaugos gana paprastos. O įprastiems padavėjams tenka rūpintis ir klientais, ir robotais.
Padėti robotams reikia ne tik kai per daug darbo salėje, bet ir virtuvėje, gaminant kai kuriuos valgius su ledu. Bet mašinos gali perimti didelę mechaninio darbo dalį.
Aptarnavimu klientai sako visai patenkinti, neaišku tik, ar maistas nuo to skanesnis – juk sakoma, kad virtuvės šefas turi į kiekvieną patiekalą įdėti dalelę širdies.
Inf. šaltinis: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt