Jaunieji panevėžiečiai kai kuriose robotikos srityse jau pranoksta mokytoją

2022 08 02 15:00

Panevėžyje trejus metus veikia pavyzdinis Robotikos centras „RoboLabas“. Čia tiksliuosius mokslus mėgstantys ir mylintys vaikai kuria, dalinasi patirtimi, išbando sukonstruotus robotus, juos tobulina ir susiranda naujų draugų. LRT RADIJO kalbinti jaunieji robotų kūrėjai neslepia, kad jei galėtų, iš šio centro visai neišeitų.

Robotikos centrą penktajame pagal dydį šalies mieste kasmet po pamokų mokyklose lanko apie 300 vaikų. Vienas tokių – 14-metis Augustas Pažemys. Gabus moksleivis jau programuoja ir kuria robotus. „Aš pasakysiu tik tiek, kad mes tiek, kiek galime žinoti, mes nieko nežinome. Čia tokia plati sfera… Ir aš jaučiuosi dar nieko neišmokęs“, – prisipažįsta panevėžiškis, neslepiantis ypatingo susidomėjimo robotika.

A. Pažemys, laidos vedėjas E. Kubilius ir I. Cimnolonskas / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
A. Pažemys, laidos vedėjas E. Kubilius ir I. Cimnolonskas / E. Kubiliaus / LRT nuotr.

Kitas Robotikos centro auklėtinis, taip pat 14-metis, Ignas Cimnolonskas, taip pat ir programuoja, ir kuria robotus. Paauglys nesikuklindamas teigia, kad kai kuriose robotikos srityse centro auklėtiniai jau pranoksta mokytoją.

Ignui pritaria ir mokytoja Klaudija Pelanytė. Pasak jos, šioje srityje viskas taip greitai keičiasi, jog pačiai tenka nuolat mokytis, o kartais – ir iš pačių vaikų. „Ateina moksleiviai, kurie kartais žino net daugiau ir gali kai ko pamokyti mokytojus, – tikina mokytoja metodininkė K. Pelanytė. – Taip, sunku suspėti su technologijomis, nes jos nuolat keičiasi.“

Ir Augustas, ir Ignas pasakoja, kad Robotikos centre jiems labai patinka – jei galėtų, čia praleistų ištisas paras. „Mes čia atradome savo hobį ir mums tiesiog labai įdomu dirbti, – tikina pašnekovai. – Mes čia atrandame vis kažką naujo, bendraujame kartu ir konstruojame robotus, programuojame juos. Čia daug yra įrangos, tad tikrai daug veiklos galima surasti.“

Ant stalo paliktų mikroschemų, laidų ir baterijos derinys iš tiesų yra naujai kuriamas A. Pažemio robotas. „Tai mano nebaigtas robotas. Jo paskirtis yra išstumti priešininką iš ringo, – pasakoja vaikinas. – Tam yra naudojami trys sensoriai, kurie infrarediniu būdu mato atstumą iki tam tikro objekto, kas ringe būtu vadinama priešininku.“

Panašų robotą yra kūręs ir Ignas. Pasak pašnekovo, jo kurtą robotą galima valdyti valdymo pultu. „Žaidimo metu tu pats valdai robotą. O štai Augusto robotas pats save valdo pagal kodą, kurį jam suprogramuoji. Tokiu būdu jis orientuojasi“, – kūrinių skirtumus dėsto I. Cimnolonskas.

Abu jaunuoliai pripažįsta – jie tokie dideli robotikos entuziastai, kad kartais negaili ir savo pinigų kai kurioms detalėms nusipirkti. „Pakankamai dažnai „RoboLabas“ nuperka kažkokių dalių, kai jų reikia, bet, sakykime, nuspręsiu aš daryti kažkokį tai robotą ir man reikės tam tikros dalies. Tai tos dalies man gali tekti laukti mėnesius, kol įvyks pirkimas, ji bus nupirkta ir pristatyta – viskas turi būti formaliai, – dėsto Ignas. – Kartais nesinori laukti tų mėnesių ir tiesiog pats perki tą detalę šiandien.“

Panevėžio moksleivių sukurti robotai ir jų detalės / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Panevėžio moksleivių sukurti robotai ir jų detalės / E. Kubiliaus / LRT nuotr.

O štai Augustas prisipažįsta, kad dažniau nei Ignas papurto savo kišenes norimoms detalėms įsigyti. „Iš užsienio internetinių puslapių „RoboLabas“ dar kol kas negali užsakinėti prekių. Dėl to, Lietuvoje, tarkime, sensorius kainuoja 15 eurų, o Lenkijoje – po 4-5 eurus. Paprasčiau pačiam užsisakyti, sulaukti, turėti, nei kai reikia čia eiti, prašyti, iš draugų skolintis. Pats užsisakai – ir ramu“, – tikina Augustas.

Evelina kuria robotus, kurie, pačios merginos užprogramuoti, gali šokti ir visaip kitaip judėti. Kompiuteryje nuspaudus tam tikrą funkciją, pasigirsta muzika ir robotai pradeda šokti. 12-metė sako robotikos būrelį lankanti antrus metus.

„Per savaitę čia ateinu 2-3 kartus. Vis kažką naujo čia sužinau, niekada nebūna nuobodu, – tvirtina Evelina, ateityje norinti tapti dizainere. – Taip pat čia dirba geri mokytojai, o ir naujų draugų atrasti galima.“

Akvilė bananais valdo daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“ / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Akvilė bananais valdo daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“ / E. Kubiliaus / LRT nuotr.

Ant kito stalo – kompiuteris, gausybė laidų ir… keturi bananai. Dar viena robotikos centro auklėtinė Akvilė skuba viską paaiškinti. „Čia yra valdymo pultai. Bananai yra tų valdymo pultų dalis. Bananais galima valdyti judesius, šokį, ėjimą atgal“, – pasakoja Akvilė, bananais valdanti daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“.

Natūralu, kad Robotikos centre daugiausia buriasi vadinamieji tiksliukai – moksleiviai, puikiai susidorojantys su tiksliais mokslais. Vaikai tvirtina, kad juos šių metų prasti matematikos egzamino rezultatai tiesiog sujaudino.

„Aš manau, kad čia labiau vaikų kaltė. Jie mažiau deda prioriteto į mokslus ir į matematiką. Kažkaip jaunimui atrodo, kad matematika labai nereikalingas dalykas. Nemato didelės prasmės“, – konstatuoja I. Cimnolonskas.

Visas reportažas apie Panevėžyje veikiantį Robotikos centrą moksleiviams – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.


LRT

Autorius: Edvardas Kubilius / Inf. šaltinis: LRT radio laida „Už Vilniaus”, LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lyg košmaro scenarijus: negyvus vorus mokslininkai verčia „nekrobotais“

2022 07 31 14:27

Prieškambaryje pamačiusi susisukusį negyvą vorą, mechanikos inžinerijos absolventė Faye Yap susimąstė, ar nebūtų galima jo panaudoti kaip robotikos komponento, rašo „Science Alert“.

Eksperimentas su negyvais vorais. Stopkadras
Eksperimentas su negyvais vorais. Stopkadras

Negyvų vorų vertimas mechaniniais griebtuvais kai kuriems žmonėms gali atrodyti it košmaro scenarijus, tačiau tai gali turėti apčiuopiamos naudos. Voro kojos gali tvirtai ir švelniai suimti didelius, gležnus ir netaisyklingos formos objektus, jų nesulaužydamos.

Todėl bendradarbiaudami su mechanikos inžinieriumi Danieliu Prestonu, F. Yap ir jos kolegos iš Raiso universiteto atrado būdą, kaip priversti negyvo plėšriavorio kojas išsiskleisti ir sugriebti daiktus.

Naująja robotikos šaką jie pavadino „nekrobotika“.

Įdomu tai, kad vorų kojose nėra raumenų, kuriuos būtų galima ištiesti; kojos judinamos hidrauliniu slėgiu – vorai turi vadinamąją prosomos kamerą arba cefalotoraksą, kuris susitraukia, siųsdamas vidinį kūno skystį į kojas, todėl jos išsitiesia.

Taigi mokslininkai įsmeigė adatą į voro prosomos kamerą ir ant jos galiuko iš superklijų padarė tarpiklį. Švirkštu išspaudus nedidelį oro burbuliuką, kojos suaktyvėdavo – visas judesių diapazonas buvo pasiektas greičiau nei per vieną sekundę.

„Paėmėme vorą, įsmeigėme į jį adatą nežinodami, kas nutiks, – sako F. Yap Raiso universiteto interneto svetainėje esančiame vaizdo įraše. – Buvome numatę, kur norime įsmeigti adatą. Ir vos tai padarėme, viskas pavyko iš pirmo karto. Net nežinau, kaip apibūdinti tą jausmą.“

Mokslininkams pavyko priversti negyvą vorą sugriebti mažą rutuliuką ir šiuo eksperimentu jie nustatė didžiausią 0,35 miliniutono sugriebimo jėgą.

Po to jie pademonstravo, kaip negyvas voras gali būti panaudotas gležniems objektams ir elektronikai paimti, pavyzdžiui, šis nekrobotinis griebtuvas gali nuimti jungiamąjį laidą, pritvirtintą prie elektroninės schemos maketo, ir perkelti poliuretano putų plokštelę.

Tyrėjai taip pat pademonstravo, kad voras gali išlaikyti kito maždaug tokio pat dydžio voro svorį.

Iliustracija, demonstruojanti idėjos veikimo principą © Preston Innovation Laboratory
Iliustracija, demonstruojanti idėjos veikimo principą
© Preston Innovation Laboratory

Kadangi vorai ištiesia kojas, reaguodami į hidraulinį cefalotorakso slėgį, jiems nugaišus, hidraulinė sistema nebeveikia. Lenkiamieji voro kojų raumenys sustingsta, o kadangi jie veikia tik viena kryptimi, voras susisuka į kamuoliuką.

Daugumą žmogaus sukurtų robotikos komponentų pagaminti yra pakankamai sudėtinga, o vorai iš prigimties yra sudėtingi organizmai ir (arachnofobų siaubui) jų yra daug.

„Šiame darbe siūloma nekrobotikos koncepcija išnaudoja unikalius gamtos sukurtus dizainus, kuriuos dirbtinai atkartoti gali būti sudėtinga arba net neįmanoma“, – teigia mokslininkai.

Be to, vorai yra biologiškai skaidūs, todėl naudojant juos kaip roboto dalis, robotikoje sumažėtų atliekų kiekis.

„Viena iš sričių, kur būtų galima tai panaudoti, yra mikromanipuliacija, pritaikoma ir dirbant su mikroelektroniniais įrenginiais“, – vaizdo įraše sako D. Prestonas.


LRT

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotas žaidimo metu sulaužė vaikui pirštą

2022 07 25 10:07

„Chessrobot“ stipriai suspaudė pirštą vienam geriausių Maskvos šachmatų žaidėjų, kuris skubėjo atlikti ėjimą. Šachmatų federacija tikina, kad to dar nėra buvę.

Ekrano nuotrauka
Ekrano nuotrauka

Liepos 19 dieną per šachmatų turnyrą Maskvoje rusų robotas „Chessrobot“ sužeidė 7 metų dalyvį Kristoferį.

„Chessrobot“, kaip teigia jo kūrėjai, yra aprūpintas dirbtiniu intelektu ir manipuliatoriumi, leidžiančiu vienu metu žaisti tris šachmatų partijas. Vieną iš jų robotas žaidė su Kristoferiu, kuris yra tarp 30 geriausių Maskvos šachmatininkų iki 9 metų amžiaus. Kaip užfiksavo kamera, žaidimo metu „Chessrobot“ sučiupo mažo priešininko pirštą. Matyt, Kristoferis skubėjo atlikti ėjimą.

Suaugusieji puolė gelbėti Kristoferį, nors „Chessrobot“ atkakliai atsisakė jį paleisti. Penktojo kanalo žiniomis, dėl šio incidento vaikui lūžo kaulas. Policija pradėjo tyrimą. Kaip „RIA Novosti“ sakė Maskvos šachmatų federacijos viceprezidentas Sergejus Smaginas, Kristoferis rimtų sužalojimų nepatyrė ir net nuvyko į apdovanojimų ceremoniją bei pasirašė dokumentus.

„Berniukui viskas gerai. Ant piršto uždėjo gipsą, kad greičiau sugytų. Taip, yra tam tikros saugos taisyklės ir vaikas, matyt, jas pažeidė“, – dalijosi jis.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Gyvatę primenantis japoniškas robotas ners ten, kur pavojinga, ir gelbės žmones

2022 07 15 08:28

Japonijos robotikos specialistai pristatė robotą, kuris gali tapti proveržiu gelbėjant žmones stichinių nelaimių vietose. Jis nesunkiai kopia laiptais ir gali pralįsti pro mažiausius plyšius. Tiesa, jo išvaizda gali išgąsdinti bijančius gyvačių.

Robotas gelbėtojas / LRT Stop kadras
Robotas gelbėtojas / LRT Stop kadras

Gyvatę primenantis robotas jau netrukus galintis padėti gelbėti žmonių gyvybes.

„Robotas skirtas dirbti nelaimių vietose, kur žmonėms eiti pavojinga. Kuriame jį taip, kad būtų galima panaudoti žvalgybai, dingusių žmonių paieškai ir rinkti informaciją nelaimės vietose“, – pasakoja Elektroninių komunikacijų universiteto profesorius Motojasu Tanaka.

Vienoje seismiškai aktyviausių pasaulio vietų esančioje šalyje, kurią kasmet sudrebina pusantro tūkstančio požeminių smūgių, toks robotikos specialistų kūrinys sulaukė gausybės palankių įvertinimų. Jis nesunkiai gali pralįsti pro mažus plyšius ir lipti iki metro aukščio laiptais.

„Robotas yra 170 centimetrų ilgio, sveria 10 kilogramų. Prie jo galvos ir uodegos pritaisytos kameros, tad jį galima valdyti iš toli stebint vaizdą per ekraną“, – dėsto M. Tanaka.

Valdyti robotą galima tiesiog žaidimų konsolės pulteliu, tad tą daryti gali kone kiekvienas. Nelaimės vietoje robotas, prie galvos pritvirtintais instrumentais gali atlikti ir nesunkias užduotis, pavyzdžiui, užsukti vandens srovę. Tiesa, inžinieriai sutinka, kad nors bandymai laboratorijoje sėkmingi, tikros katastrofos sąlygomis jo veiksmingumo išbandymai tik laukia.

„Sąlygos tikroje nelaimės vietoje gali būti itin sudėtingos. Robotas gali įstrigti tarp laidų ar įvykti kas kita, ko nesame numatę. Dirbame, kad rastume sprendimus įvairioms situacijoms“, – neslepia profesorius.

Kol šalyje, kurioje robotika visada žengė pirma pasaulyje, ši gyvatė tik laukia, kada galės pasitarnauti gelbėjimo darbams, inžinieriai sako, robotas gali puikiai atlikti ir masažą.

Inf. šaltinis: LRT TV laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis

2022 06 27 17:29

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos agrosektoriaus veidą. Pasitelkdami dronus, naudodami tiksliąsias technologijas Lietuvos ūkininkai eina Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso iškeltų tikslų įgyvendinimo link. Racionaliai naudojami resursai – ne tik mažiau žalos gamtai, bet ir dar kokybiškesnis produktas galutiniam vartotojui. Plačiau apie šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, tarpdisciplinines žinias praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikį – įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Rolandas Bleizgys ir VDU ŽŪA absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas Michail Semenišin.

M. Semenišin nuotr.
M. Semenišin nuotr.

Ateities technologijos – jau Lietuvos ūkiuose

Siekiant užtikrinti pastovų kokybiško maisto tiekimą vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, galinčioms padėti priimti teisingus sprendimus ir racionaliai naudoti turimus resursus. Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė pastebi, kad Lietuvos agrosektoriuje vis plačiau naudojamos inovatyvios tiksliosios technologijos padeda didinti ūkio darbo našumą, užauginamo derliaus kiekį, tuo pačiu taupyti brangiai kainuojančias trąšas bei mažinti pesticidų kiekius ir galutiniam vartotojui pasiūlyti kokybišką produktą.

„Lietuvoje ūkininkai jau naudoja automatinio tiksliojo vairavimo sistemas, kurios sumažina netikslumų tikimybę – mažėja persidengimų kiekis ir užtikrinamas maksimalus darbo efektyvumas. Taip pat aktyviai naudojamos pasėlių būklės monitoringo programos, leidžiančios remiantis palydovo duomenimis sukurti kintamos normos tręšimo, purškimo žemėlapius ir pagal juos dirbti. Lietuvos laukuose jau dirba kintama norma reikiamas medžiagas galintys paskirstyti išmanūs barstytuvai ir purkštuvai“, – apie agrosektoriuje naudojamas šiuolaikines technologijas kalba M. Jankauskienė ir pastebi, kad rinkoje vis plačiau kalbama ir apie azoto sensorių naudojimą.

„Brangstančios trąšos lemia augantį susidomėjimą azoto sensoriais, įgalinančiais išberti azotines trąšas ten kur reikia ir tiek kiek reikia. Sensorių dėka pasėlių skenavimas azoto poreikiui nustatyti ir kintamos normos tręšimas atliekamas tuo pačiu metu“, – kalba M. Jankauskienė. Anot pašnekovės, azoto sensorių dėka efektyviai naudojamos azotinės trąšos, augalai tolygiai maitinasi, gerėja dirvožemio azoto balansas ir prisidedama prie tvaresnio ūkininkavimo.

Dronai – pasėlių būklės vertinimui

VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas M. Semenišin pastebi, kad dronai ūkininkams atveria ypatingai daug galimybių, viena iš plačiausiai naudojamų – tikslios pasėlių būklės vertinimas sudarant žemėlapius.

„Virš laukų skrendančių dronų pagalba sukurtuose žemėlapiuose vaizdą galima išsididinti iki centimetro, labai žemai skrendant gaunamas ir dar detalesnis vaizdas, su galimybe jį išsididinti iki kelių milimetrų dydžio. Be to, dronai gali būti naudojami žemėlapiams sukurti pasitelkiant ne tik RBG matomo spektro kameras, bet ir multispektrines, kur greta įprasto raudonos, žalios ir mėlynos matomų spalvų spektro fiksuojami infraraudonieji spinduliai, artimi infraraudoniesiems. Sukurtuose žemėlapiuose matomos piktžolės, dirvos rodikliai, reali augalo būklė ir jo pažeidimai. Galima įvertinti laukinių gyvūnų padarytą žalą, identifikuoti teritorijas su stovinčiu vandeniu, pastebėti sausros žymes ir pagal gautus duomenis priimti sprendimus“, – pasakoja M. Semenišin ir pastebi, kad dronai Lietuvoje jau naudojami ne tik monitoringui, bet ir itin tiksliam purškimui.

Pasak pašnekovo, purškimui skirti dronai jau dabar Lietuvos ūkiuose purškia ekologinius biologinius preparatus bei trąšas ir tai atlieka itin tiksliai – su vieno centimetro paklaida. „Jeigu planuojant purškimą atsižvelgiama į vėjo stiprumą ir kryptį, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, propelerių sukuriamo oro srauto įtaką, purškiant galima išgauti daug tikslesnį ir tolygesnį padengimą nei įprastine naudojama technika“, – apie ūkininkams aktualias tikslaus purškimo galimybes kalba M. Semenišin.

Dronų technologijų specialistas atkreipia dėmesį, kad dronus galima pasitelkti ne tik tikslių žemėlapių sudarymui, bet ir tręšimui bei purškimui iš oro standartine arba kintama norma. „Dronų įrangos galimybės labai plačios – tą patį įrenginį paprasta pritaikyti skirtingoms paskirtims. Barstymas ir purškimas dronais atliekami itin preciziškai ir padeda sutaupyti – traktoriui nereikia važiuoti į pasėlių laukus, nelieka technologinių vėžių. Tai leidžia išgauti 6–12 proc. didesnį derlių iš to paties lauko, – apie dronų teikiamas galimybes pasakoja M. Semenišin. – Dronai gali skristi į įmirkusius laukus, kai kita technika neįvažiuoja, sekdami žemės ar pasėlių paviršių centimetro tikslumu dirba aukštuose šlaituose ir kintančiuose reljefuose.“

Anot pašnekovo, šiuolaikinės technologijos gali padėti taupyti resursus, nes atliekant purškimus naudojama 90–95 proc. mažiau vandens ir net 10–50 proc. mažiau kai kurių preparatų, be to, dronų baterijos gali būti kraunamos nuo generatoriaus, taip išgaunant 4–20 ha iš 1 litro kuro ekonomiją, arba nuo elektros tinklo.

Trūksta tarpdisciplininių žinių turinčių specialistų

Augant susidomėjimui tiksliųjų technologijų taikymu, agrosektoriuje jaučiamas tarpdisciplinines žinias turinčių ir jas praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikis. „Norint tiksliai ūkininkauti reikalingas žmogus, galintis valdyti inžinerinius dalykus, suprantantis agronomiją ir viską galintis susieti į visumą. Tokių žmonių labai mažai. Šiuo metu aiškiai jaučiama, kad specialistai vis dar apsiriboja viena sritimi, tuo tarpu rinkoje reikia tarpdisciplininių žinių ir platesnio, kelias sritis apimančio mąstymo“, – apie specialistų trūkumą kalba M. Jankauskienė.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. R. Bleizgys teigia, kad universitetas reaguoja į agrosektoriuje vykstančius pokyčius – siūlo pirmosios pakopos, išskirtinai į inovacijas orientuotą studijų programą Sumanioji inžinerija.

Šioje studijų programoje sujungiamos dvi kryptys: inžinerija ir informatika. Taip pat išugdomi gebėjimai inžinerinėmis priemonėmis ir skaitmeninių technologijų metodais projektuoti gamybos technologijas, komunikuoti su robotais, dronais ir naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas modernizuojant žemės ūkio produktų gamybą, organinių atliekų utilizavimą.

Pasak profesoriaus, yra daug sričių, kur programos absolventai gali dirbti ir kurti ateities ūkius. „Ateitis ūkis – tai technologinių procesų valdymas remiantis iš visų ūkio sistemų jutiklių siunčiamais duomenimis. Vis daugiau darbų ūkiuose atlieka automatizuotos sistemos-robotai, įdarbinant robotus mechanizuojami bei automatizuojami darbo procesai, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys. – Diegiant skaitmenines sistemas, jutiklių ir nuotolinio darbo procesų stebėjimo bei analizės sistemas mažinamos sąnaudos, didinamas darbo patrauklumas. Robotai tampa pagrindiniais „darbuotojais“, iš anksto nustatytu metu atliekančiais numatytas funkcijas.“

„Ruošiame specialistus, kurių pagrindiniai įrankiai bus kompiuteris ir programinė įranga. Jie programuos, diegs robotus, analizuos technikos darbo procesus. Absolventų laukia dinamiškas darbas, plačios kvalifikacijos kėlimo galimybės, o studijų metu – tarpdisciplininės žinios, su šiuolaikinėmis technologijomis praktikoje dirbantys ir patirtimi atvirai pasidalinantys dėstytojai. Verslas labai laukia šios srities specialistų, dar studijuojant siūlo patrauklias darbo sąlygas ir atlyginimus“, – apie bakalauro studijų programos Sumanioji inžinerija suteikiamas galimybes kalba VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.

Pesticidai – tiksliai tik ant piktžolių

Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio sektorius patiria daug permainų, nes ES Žaliasis kursas diktuoja labai griežtas sąlygas. „Iki 2030 m. turime naudojamų trąšų kiekį sumažinti 20 procentų, pesticidų naudojimą – 50 procentų. Čia reikia šiuolaikinių įrankių. Labai svarbu dirvožemio tyrimai, reikia žinoti savo ūkio laukų dirvožemio būklę, nes pagal tai parenkami augalai, sudaroma sėjomaina, planuojamas tręšimas ir dirvožemio kultūrinimas. Pasiekti tiek aplinkai, tiek ūkiui naudingus sprendimus padeda modernioji technika ir technologijos, kurių algoritmai viską apskaičiuoja centimetrų tikslumu. Siekiant tiksliai atlikti purškimus reikalingi moderniausi purkštuvai, kurie geba atjungti kiekvieną purkštuką atskirai ir purkšti tik ten kur reikia. Kintamos normos tręšimams taip pat reikia pritaikytų barstytuvų.Ateityje vis dažniau virš ūkininkų laukų skaidys monitoringus atliekantys dronai, dirbtinis intelektas sistemins gaunamus duomenis, juos analizuos ir pateiks rekomendacijas specialistui, kuris priims racionalius ir efektyvius sprendimus“, – prognozuoja įmonių grupės „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė.

Anot M. Jankauskienės, agrosektorius jau dabar aktyviai siekia mažinti pesticidų naudojimą. „Inovatyvios technologijos labai brangios, jos dar tik testuojamos, tačiau yra žemės ūkio ateitis. Įmonių grupė „Agrokoncernas“ – pirmieji, kurie savo demonstraciniame ūkyje atlieka gamybinius bandymus, testuodami ir išbandydami visas naujausias ir jau esamas rinkoje technologijas. Skirtingų technologinių sprendimų testavimas leidžia gauti, inicijuoti, kurti ir pritaikyti atsakingus, racionalius sprendimus, užtikrinančius tvarų, žaliojo kurso tikslų siekiantį ūkininkavimą. Yra grupė dalykų, kurie reikalingi siekiant gerų rezultatų. Norint atlikti tiksliuosius purškimus pirmiausiai reikalinga dronų pagalba, kuri padeda nuskenuoti dirvožemio paviršių ir sudaryti tikslius piktžolių žemėlapius, pagal kuriuos tikslinis purkštuvas atlieka taškinį purškimą tik ant užfiksuotos žolės“, – kalba M. Jankauskienė ir siūlo įsivaizduoti, kad turime lauką, kurio kvadratiniame metre yra viena žolė. Įprastai purkšdami pesticidais, juos tolygiai paskirstytume per visą plotą, kad nupurkštume vieną piktžolę, be reikalo panaudotume labai daug pesticidų. Anot pašnekovės, remiantis kitų šalių duomenimis, taškinio purškimo technologija gali sumažinti sunaudojamą pesticidų kiekį nuo 30 iki 80 procentų.

Inf. šaltinis: pranešimas spaudai

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Technologijų bendrovė parodė, kaip atrodys mūsų pirmieji žingsniai metavisatoje

2022 06 02 16:54

„Accenture“ nuotr.
„Accenture“ nuotr.

Kas yra metavisata? Dar visai neseniai šį terminą galima buvo priskirti fantastinei literatūrai – pirmą kartą jis paminėtas dar 1992- ųjų knygoje „Lavina“ (angl. Snow Crash). Kita vertus, šiandien metavisata pagaliau įgauna realų pavidalą, kurį galima išbandyti. Technologijų kompanija „Accenture“ Vilniuje pristatė savo metavisatos modelį, prie kurio prisijungę vartotojai gali apžiūrėti erdvų virtualų bendrovės biurą, pasigrožėti virtualia panorama pro langą, žaisti krepšinį ar kitus žaidimus ir net apsilankyti bare.

Bendrovės Lietuvoje pristatytas metavisatos modelis – tik pavyzdys, ką jau šiandien galima pasiekti technologijų dėka ir kaip paprasta transformuoti savo verslą. Pasak profesinių verslo paslaugų ir konsultacijų kompanijos „Accenture Baltics“ inovacijų projektų vadovo Marks Petrovs, šiandien įmonės neretai turi mokytis iš naujo adaptuotis prie technologijų.

„Skaitmeninių pokyčių banga – arčiau nei mums atrodo. Todėl kuo labiau įmonės orientuosis į ateitį, modernius sprendimus, tuo labiau jos bus pasirengusios technologiniams pokyčiams. „Accenture“ jau 22 metus sistemingai žvelgia į įvairių sektorių bendroves tam, kad nustatytų besivystančias technologijų tendencijas, turinčias didžiausias galimybes pakeisti pramonę. Remiantis naujausiomis tendencijomis, įmonės pereina į tokią ateitį, kuri labai skiriasi nuo tos, kurioje šios bendrovės susikūrė. Šiandien nebepakanka įvaldyti ar įmonės veikloje išnaudoti vieno konkretaus sprendimo, nes technologijos, tarp kurių išplėstinė realybė, blokų grandinė ar skaitmeniniai dvyniai, susilieja ir keičia žmonių patirtis jau kaip sudėtinis sprendimas. Taip prasideda ir pirmieji žingsniai į multivisatą“, – teigia M. Petrovs.

Pasak inovacijų eksperto, verslo ir metavisatos ryšys yra tiesiogiai susijęs, todėl per artimiausią dešimtmetį iš esmės pasikeis didžioji dalis verslo aplinkos. Platus metavisatos pritaikymas pasaulyje pakeis tai, kaip įmonės bendrauja su klientais, koreguos darbo procesus ir inicijuos naujų produktų ir paslaugų kūrimą. Metavisata, priešingai nei šiuo metu paplitę technologiniai sprendimai, leis atsisakyti 2 dimensijų (2D) vaizdo ir užtikrins efektyvų perėjimą prie realybėje išgyvenamų patirčių (3D) atkūrimo virtualioje erdvėje.

Naujas kolega – robotas šuo

„Accenture“ nuotr.
„Accenture“ nuotr.

Naujasis metavisatos sprendimas – ne visos technologinės naujovės, kuriomis šiandien išsiskiria bendrovė. Naujausias „Accenture“ kolega, kaip išskiria M. Petrovs, yra modernus robotas šuo.

„Kuriant, atrandant ar pritaikant naujausias technologijas savo klientams, pirma taisyklė yra jas išbandyti patiems. Todėl kiekvienas vizitas į mūsų ofisą daugeliui tampa lyg iš fantastinių knygų puslapių. Vienas naujausių technologinių džiaugsmų – šuo robotas, kuris geba atlikti įvairius triukus, vartytis žolėje ar savarankiškai užbėgti ir nubėgti laiptais. Toks šuo robotas taip pat yra daugelio šiais laikais ištobulintų technologijų sujungimas į vieną“, – apibendrina M. Petrovs.

Apsilankyti „Accenture“ stende ir paties išbandyti metavisatą ar pažaisti su šuniu robotu galima birželio 2-3 d. atvykus į konferenciją „Login“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Inf. šaltinis: pranešimas spaudai

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sukurtas robotas, gaminantis maistą pagal individualų skonį

2022 05 23 14:26

Jungtinėje Karalystėje, Kembridžo universiteto robotikos specialistai pristato robotą, galintį gaminti maistą pagal kiekvieno skonį. Inžinieriai tikisi, kad ruošiamą maistą ragauti galintis įrenginys ne tik pagelbės virtuvėje, bet ir padės suprasti, kaip patys žmonės atskiria skonį.

Sukurtas robotas, gaminantis maistą pagal individualų skonį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Maistą ruošiantys robotai virtuvėse sutinkami vis dažniau, tačiau robotai, galintys savo ruošiamą maistą ragauti bei gaminti pagal mūsų skonį, pasak Kembridžo universiteto mokslininkų, yra tikras proveržis.

„Mūsų projektas – šefas robotas, kurio skonio pojūtis labai paprastas ir mes galime panaudoti šį skonį, pavyzdžiui, bandydami atkartoti jūsų mėgstamą patiekalą. Arba pamatyti skirtumą tarp dviejų skirtingų receptų ir, tikėkimės, iš to pasimokyti“, – apie išradimą pasakoja Kembridžo universiteto inžinierius Grzegorzas Sochackis.

Savo laboratorijoje robotikos specialistai stebi, kaip specialus roboto jutiklis renka informaciją apie patiekalą. Tuomet imituoja ragavimą ir analizuoja gautus duomenis kompiuteryje.

„Roboto jutiklis laidus, todėl reaguoja į druskingumą, drėgmę ar maisto konsistenciją. Ir nors tai tik vienas jutimo kanalas, kai juo paimama daug mėginių, o paskui mechaniškai apdorojant maistą, imituojamas kramtymas. Galime pamatyti, kaip patiekalas reaguos į kramtymą“, – kalba G. Sochackis.

Pasak mokslininkų, žmonės ne iki galo supranta skonį, tad galbūt tai padaryti padės naujasis mechaninis šefas.

„Mums patinka valgyti, skanauti, tačiau moksliniu požiūriu nežinome, kaip iš tikrųjų suprantame skonį. Taigi, norime suprasti, kaip inžinerinių metodų naudojimas gali padėti suprasti mūsų skonio mechanizmus“, – aiškina prie projekto prisidėjęs Kembridžo universiteto inžinierius Fumiya`as Iidas.

Mokslininkai sako, kad imituodamas žmogaus valgymo procesus ir apie tai rinkdamas informaciją robotas išmoksta gaminti, o tuomet gali keisti receptą pagal individualų skonį.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Ateities žemės ūkis: ar žmogų pakeis robotai ir skaitmeninės technologijos?

2022 05 18 14:34

Žemės ūkio technika yra inovacijų variklis, leidžiantis ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu, bet ir žengti svarbiuosius žingsnius tvaresnio žemės ūkio link. Sovietiniai kombainai bei traktoriai nors ir pigūs, tačiau techniškai neprogresyvūs ir taršesni už tuos, kuriuos gamina Vakarų šalys. Pasak ekspertų ir pažangių ūkininkų, skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir inovacijos chemijos pramonėje pakeis mūsų supratimą apie žemės ūkį.

Ateities žemės ūkis: ar žmogų pakeis robotai ir skaitmeninės technologijos?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Jau dabar didžiosiose pasaulio valstybėse yra vystomi „laukai be žmogaus“. Tai ūkiai, kur technologijos, robotai, dronai atlieka įprastai žmonių darytus darbus ir tai vertinama kaip didelės pridėtinės vertės pažanga. Lietuvoje tokie veiksmai stebimi epizodiškai ir tik stambiuose ūkiuose, tačiau turiu pripažinti, kad susidomėjimo naujausiomis technologijomis tikrai yra“, – sako startuolio „ Agrodronas “ įkūrėjas Mindaugas Dorelis.

Pasak jo, būtina investuoti į pažangius sprendimus, mažinančius taršą, tausojančius gamtinius išteklius, kuriančius ekonominę naudą ir didinančius ūkių konkurencingumą. Pasaulyje jau dabar stebimas žemės ūkio procesų optimizavimas per daiktų interneto, debesijos ir dirbtinio intelekto prizmę taupo kaštus, skirtus administraciniams ir logistiniams procesams užtikrinti.

„Lietuvoje 2030 m. turėsime kitokį žemės ūkį, tačiau kol kas ženkliam technologijų proveržiui kliudo pasenę teisės aktai, nepakankamas dėmesys inovacijoms žemės ūkyje studijų programose ir pridėtinę vertę kuriančių priemonių įsigijimo finansavimo stoka“, – sako M. Dorelis.

Azoto jutikliai ir vaizdai iš palydovo

„Šiuolaikiniai traktoriai pritaikyti pagal iš palydovų ar azoto jutikliais surinktus duomenis reguliuoti išberiamų trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekį, retai augančiam pasėliui tenka mažiau, tankiai – daugiau. Taip pat reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai leidžia tiksliai paskirstyti kalio arba fosforo trąšas ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia – tausojami resursai ir aplinka“, – sako Arnas Radzevičius, „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas.

Pasak jo, efektyvus tręšimas didina baltymų kiekį augaluose, jie tampa maistingesni, o kertiniai tręšimo elementai: kalis, fosforas, azotas – sutinkami visur. Jų apstu ir natūraliai gamtoje, mumyse, o azotas šiais laikais išgaunamas iš oro. Augalų apsaugos produktai apsaugo sunkiai užaugintą derlių nuo kenkėjų ir augalų ligų, grybinių infekcijų, kurios yra pavojingos ne tik augalui, bet gali būti ir pavojingos žmogui.

„Svarbu suprasti, kad inovacijos nėra vien mobilios programėlės, dronai ir palydovai. Inovacijos vyksta ir chemijos pramonėje. Pavyzdžiui, naujas fungicidas, veikiantis selektyviai ir kovojantis su kenksmingais grybais aptinkamais javuose, tačiau neturintis poveikio kitiems grybams. Lietuvoje registruodami tokias medžiagas vadovaudamiesi griežčiausiais, Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remdamiesi kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių“, – sako A. Radzevičius.

Ūkininkas pažangos keliu pasuko po apsilankymo Anglijoje

Kėdainių rajone 30 metų ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė prieš 21 m. pradėjo savo laukuose taikyti beariminės žemdirbystės praktiką, kurios idėją parsivežė iš Anglijos.

„Dar prieš du dešimtmečius pastebėjau, kad beariminė žemdirbystė taupo ūkininkų laiką, tačiau pasigilinęs supratau, kad šis metodas turi ir kur kas gilesnę prasmę – puoselėja dirvožemį, sudaro sąlygas formuotis humusingam derlingam sluoksniui. Pastarąjį dešimtmetį, skiriame daug laiko dirvožemio tyrimams, įvertinom ten gyvenančių bakterijų, sliekų ir grybų naudą dirvožemiui, jų simbiozės sukuriamą gyvybingą, sveiką, dirvožemį, tinkamą auginti sveikus ir stiprius augalus“, – sako Š. Šiušė

Pasak ūkininko, dabar dirbant žemės ūkyje reikia specializuotis, rinktis kryptį ir skirti laiko skaitmenizavimui, automatizavimui, dirvos tyrimams ir panašiai.

Pažangios technologijos – apsimoka

„Jaunimas labai greitai perima naujoves, įsisavina jas, nes mato, kad technologijos palengvina darbą, nereikia gaišti laiko už vairo, nereikia rankiniu būdu sekti aibę parametrų – tai padaro programinė įranga. Dar prieš 12 metų pradėjome savo ūkyje naudoti kintamų tręšimo normų metodiką, leidžiančią taupyti ir efektyviai panaudoti susirūpinimą keliančias, tris kartus pabrangusias trąšas. Nuo šių metų, įsigiję naują programinę įrangą, šį kintamos normos metodą pradėjome taikyti purkšdami ir augalų apsaugos pr oduktus“, – sako Š. Šiušė.

Pasak jo, visi šie atnaujinimai – brangūs, tačiau perėjus prie pažangaus ūkio mąstysenos, ateina ir suvokimas, kad tokios investicijos būtinos siekiant dirbti konkurencingai, o įkvėpimo ir naujausių technologijų panaudojimo patirties galima semtis iš Vakarų Europos ir JAV. Kas du metus Hanoveryje vyksta didelė žemės ūkio paroda, kurioje galima susipažinti ir pabendrauti su technikos gamintojais, išvysti naujoves, pasieksiančias Lietuvą po penkių metų.

„Parodose mąstau kuria kryptimi judės mano ūkis ir į priekį planuoju nebe du metus, kaip anksčiau, o penkis. Vien reikiamo traktoriaus ar padargo gali tekti laukti virš metų, tad reikia toli numatyti savo veiksmus. Smulkesniems ūkiams kiek sunkiau diegti inovacijas dėl finansinių iššūkių, tačiau ir jie juda pirmyn, domisi inovacijom, pereina prie efektyvių technologijų. Džiugina tai, kad pažangūs Lietuvos ūkiai iš esmės niekuo nenusileidžia vakariečių, o kai kuriais aspektais – net juos lenkia“, – pasakoja Š. Šiušė.

Ne atsitiktinai parodos „ Agrovizija 2022“ tema „Daugiau su mažiau“ – atliepianti poreikį taupiai naudoti išteklius.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Panevėžio profesinio rengimo centras stiprina mokymo bazę moderniomis technologijomis

2022 05 04 17:57

Panevėžio profesinio rengimo centro nuotr.
Panevėžio profesinio rengimo centro nuotr.

Panevėžio profesinio rengimo centras (toliau – Centras) pastaruoju metu dėmesį skiria ne tik mokymo reikalams, bet ir savo bendrabučiuose Panevėžyje ir Joniškėlyje priglaustiems karo pabėgėliams iš Ukrainos. Pasak Centro atstovų, kalbėti apie jų mokymą ar perkvalifikavimą dabar anksti, nes pirmiausia svarbu patenkinti būtinuosius jų poreikius.

Centro bendrabučiuose apgyvendinti nuo karo pabėgę ukrainiečiai – moterys ir nepilnamečiai vaikai. Pasak Centro Plėtros skyriaus vedėjos Justinos Čivilytės, kol kas užimti tik vaikai – jie kviečiami į neformalų robotikos būrelį. Tačiau Centras jau gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išaiškinimą, kaip organizuoti mokymą ukrainiečiams, kai prasidės priėmimas į mokyklas. Panašios patirties Centras turi: pernai Lietuvos įmonėse dirbę ukrainiečiai darbininkai, pripažįstant jų diplomus mūsų šalyje, laikė egzaminus pasirengę savišvietos būdu.

„Mes bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, perkvalifikuodami darbuotojus, tad turime sukaupę patirties ir galime ukrainiečiams padėti įsilieti į darbo rinką“, – sako J.Čivilytė ir pastebi, kad pabėgėliai neturi išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, tad yra klausimų, kuriuos teks spręsti.

Centre specialybių mokoma pasitelkus modernias, išmanias technologijas

Centras turi visas sąlygas mokyti tiek karo pabėgėlius, tiek ir mūsų žmones – suaugusius ir jaunuolius. Centre veikia Statybos sektorinis praktinio mokymo centras, aprūpintas naujausia ir pažangiausia praktinio mokymo įranga, o bazė, pastebi Sektorinio centro vedėja Irena Rudėnienė, atitinka verslo įmonių lūkesčius, nes leidžia parengti aukštos kvalifikacijos statybos specialistus. Centre profesijos mokosi ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių.

Statybos sektoriniame centre kartu su partneriais vykdomas projektas, kuriuo siekiama padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams. Projekto tikslinė grupė – apdailininkai, apdailininkai (statybininkai), kurie įgis būtinų kokybiškam darbui žinių ir įgūdžių, leidžiančių projekto dalyviams sklandžiai įsilieti į rinką ir užsitikrinti sėkmingą karjerą.

Vykdant Sektorinio praktinio mokymo centro plėtrą, įrengtos atsinaujinančių energijos šaltinių dirbtuvės. Ši praktinio mokymo bazė skirta elektrikams bei automatinių sistemų mechatronikams mokytis pagal atskirus specializuotus mokymosi modulius.

Robotikai, dirbtiniam intelektui, virtualiai ir papildytai realybei skverbiantis ne tik į pramonę, bet ir į kasdienį gyvenimą, Centre yra bazė reikalingiems specialistams rengti. „Atsinaujinančių energijos šaltinių praktinio mokymo dirbtuvėse turime 2 Roboto sistemas – mokiniai išmoksta dirbti su roboto ranka, ją konfigūruoti ir panaudoti skirtingoms operacijoms; sumontavus čiuptuvą, atlikti pernešimo operacijas“, – pritaikymo perspektyvas pristato I. Rudėnienė.

Sektoriniame centre ruošiami ir medienos apdirbimo staklininkai. Šiems specialistams paruošti centras turi ne tik įprastas medienos apdirbimo stakles, bet ir modernias programinio valdymo stakles, kurios taupo laiką, automatizuoja darbus. Kompiuterio pagalba mokiniai mokosi savo idėjas realizuoti net tik virtualiai, bet ir pagaminti realų gaminį pasitelkiant CNC centrą ar mažąsias lazerinio graviravimo ir pjovimo stakles.

Bendrai veiklai pasitelkia partnerius

Profesinio rengimo centras bendradarbiauja su Panevėžio miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklomis, tad prisideda prie privalomojo integruoto technologijų kurso vykdymo.

Technologijos pamokų metu mokiniai, kurių per metus apsilanko apie 1,3 tūkst., ne tik susipažįsta su profesijomis, išbandydami naujausią techniką, bet ir gali apsispręsti dėl pasirenkamos profesijos. Centre taip pat parengtos 7 neformalaus vaikų švietimo programos, skirtos ugdyti gebėjimą kūrybiškai mąstyti, motyvuotai rinktis ir tikslingai orientuotis dinamiškoje visuomenėje. Technologijos pamokos, būreliai leidžia regione populiarinti profesinį mokymą, pademonstruoti naujausią praktinio mokymo centro bazę.

Šioje veikloje, kuriant sinerginį Centro ir bendrojo lavinimo mokyklų veikimą, dalyvauja ir mokytojai.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotas-šuo turės specialią užduotį Černobylyje – atliks svarbią misiją

2022 05 03 20:59

Robotai ir dronai galėtų tapti nauja radiacijos stebėjimo komanda Černobylyje.

Robotas-šuo „Spot“ / Stopkadras
Robotas-šuo „Spot“ / Stopkadras

Pasak žurnalo „New Scientist“, ši technika galėtų padėti Ukrainai po to, kai Rusijos kariai, įsiveržę į Černobylio katastrofos zoną, „sunaikino ir pavogė“ radiacijos stebėsenos įrangą.

Šių metų vasario 24 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Černobylio uždarąją zoną.

Tai buvo pirmoji 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą diena.

Pranešama, kad įžengus į teritoriją buvo išjungti gama spinduliuotės stebėsenos jutikliai. Tai reiškia, kad nebegalima matuoti kenksmingo radiacijos lygio.

Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. per saugos bandymą sprogus branduoliniam reaktoriui, Europa patyrė skaudžią katastrofą.

Jėgainė iki šiol tebėra radioaktyvi, todėl mokslininkai atidžiai stebi ją ir aplink esančią teritoriją. Bent jau stebėjo iki tol, kol Rusijos pajėgos neužgrobė elektrinės. Nuo to laiko dauguma radiacijos jutiklių buvo išjungti.

Teigiama, kad dabar mokslininkai kuria naują jutiklių tinklą, kuris galėtų toliau fiksuoti radiacijos lygį Černobylyje, kol tęsiasi karas Ukrainoje.

Šį tinklą galėtų sudaryti dronai ir robotai, turintys pritvirtintus radiacijos jutiklius.

Ši technika galėtų būti valdoma nuotoliniu būdu ir turėtų sugebėti išvengti teritorijoje esančių minų.

Bendrovės „Boston Dynamics“ sukurtas į šunį panašus robotas „Spot“ jau išbandė savo dujų ir cheminių medžiagų aptikimo įgūdžius Černobylyje.

Jis buvo išbandytas uždraustosios zonos sąlygomis dar 2020 m. pabaigoje.

Šis robotas sugebėjo ištirti radiacijos lygį ir sudaryti 3D pasiskirstymo žemėlapį.

Tikimasi, kad netrukus bus galima įdiegti panašią sistemą ir informuoti mokslininkus apie svarbų objektą.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »