Keičiasi dronų skrydžių reglamentavimas. Ką svarbu žinoti?

2019 06 23 18:09

Virš galvos skriejantis dronas neretai sukelia ne tik susižavėjimą, bet ir baimę dėl savo ar aplinkinių saugumo. Kad bepilotis orlaivis nėra žaisliukas, o rimtas prietaisas, reikėtų suprasti ne tik naudotojams, bet ir prietaisų pardavėjams bei bepiločių orlaivių naudotojų organizacijoms. Norint užtikrinti dar didesnį saugumą, keičiamos ir bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės.

Keičiasi dronų skrydžių reglamentavimas. Ką svarbu žinoti?

Šių metų gegužės pabaigoje Europos Komisija paskelbė galutinį ES bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos projektą. Šių nuo 2021 m. liepos įsigaliosiančių taisyklių tikslas – pateikti išsamius reikalavimus bepiločių orlaivių sistemų naudojimui ir juos naudojantiems asmenims bei bepiločių orlaivių veikla besirūpinančioms organizacijoms. Tai viena iš Europos Sąjungos taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dronų naudojimas visoje Europoje būtų saugus tiek žmonėms, esantiems ant žemės, tiek ir ore.

Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68636/.

Inf. šaltinis: Alfa.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kalifornijos policijos nuovada pristatė su nusikalstamumu kovojantį robotą

2019 06 21 10:13

Robotas, pavadintas „HP Robocop“, yra apibūdinamas kaip „autonominė duomenų mašina“ ir buvo oficialiai pristatytas antradienį, birželio 18 d., Huntington Park policijos nuovados darbuotojų. „HP Robocop“ turi 360 laipsnių vaizdo kameras ir bus naudojamas stebėti parkus ir pastatus. Robotas perduos vaizdo kameromis užfiksuotą medžiagą policijos nuovadai, kad pareigūnai galėtų greičiau ir saugiau reaguoti į nusikaltimus.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Japonijoje apsvaigusiems dronų pilotams grės kalėjimas ir tūkstantinės baudos

2019 06 19 09:03

Dronai padeda fotografams ar kariškiams, leidžia greičiau nugabenti siuntas ar transplantacijai tinkamus organus. Tiesa, jie gali kelti ir pavojų – juos naudoja kontrabandininkai, jais kalinius pasiekia uždrausti daiktai, jie gali sutrikdyti orlaivių eismą. Japonijos valdžia nusprendė griežčiau reguliuoti dronų pilotus – nuo šiol jie turės būti visiškai blaivūs, skelbia „IFL Science“.

Japonijoje apsvaigusiems dronų pilotams grės kalėjimas ir tūkstantinės baudos

Jeigu pilotas, kuris valdys 200 g ar sunkesnį droną, bus apsvaigęs ir jį pagaus policiją, jam grės metai kalėjimo ir maždaug 2500 eurų bauda.

Be to, bus baudžiama už pavojingus manevrus ore, kai dėl jų pavojus kils žmonėms ant žemės. Tokiu atveju bus skiriama maždaug 4000 eurų bauda.

„Manome, kad dronų valdymas išgėrus yra didelė problema“, – AFP sakė Japonijos transporto ministras.

Japonijoje incidentų su dronais yra gana daug. Pavyzdžiui, 2017 metais robotų festivalio metu dronas, kuris turėjo mėtyti vaikams saldumynus, rėžėsi į minią ir sužalojo 6 žmones.

2015 metais dronas su vaizdo kamera ir buteliu, kuriame buvo neaiškios kilmės skystis, nutūpė ant Japonijos ministro pirmininko biuro stogo. Buvo pranešta, apie padidėjusią spinduliuotę, tačiau aukų pavyko išvengti.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Apdaužytas, apspardytas, patyčias patyręs robotas atsisuko prieš skriaudėjus: nors tai netiesa, bet susimąstyti verčia

2019 06 18 19:48

Šiandien jau tikriausiai kiekvienas interneto naudotojas yra matęs praėjusią savaitę robotus kuriančios bendrovės „Boston Dynamics“ išplatintą vaizdo įrašą, kuriame matomas įmonės kuriamo roboto „Atlas“ liūdnas likimas – jis daužomas, spardomas, apšaudomas, iš jo tyčiojamasi. Bet galų gale robotas netenka kantrybės, pats apspardo savo skriaudėjus ir išsiveda juos grasindamas ginklu, rašo „The Verge“.

Stopkadras / Tyčinis roboto spyris žmogui – sunkiai įsivaizduojamas veiksmas
Stopkadras / Tyčinis roboto spyris žmogui – sunkiai įsivaizduojamas veiksmas

Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68557/.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Šiuolaikinė robotika: kiek toli esame pažengę ir kokias galimybes atveria jaunimui?

2019 06 17 13:58

Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose. Naujausių technologijų pagrindu kuriamų robotų skvarba į žmogaus kasdienybę tik didės, nors kartais dar atrodo, kad tai tik į žmones panašios vaikščiojančios mašinos, daugiausia matytos kino filmuose.

„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.

„Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, – atkreipia dėmesį Gintaras Dervinis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas.

Pastebima, kad ir pačios visuomenės susidomėjimas robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo, todėl didėja ir šią sritį išmanančių specialistų poreikis – kuriant, projektuojant, diegiant, aptarnaujant robotus ir jų sistemas, naudojamas įvairiose pramonės šakose, viešajame sektoriuje, kosmoso ir karinėje pramonėje, buityje ir pan.

Įdomus faktas – 2018 metų duomenimis, 2,3 proc. darbo jėgos Lietuvoje sudarė robotai. Tačiau vertindami robotikos pramonę ekspertai tikina, kad svarbiausias vaidmuo tenka šios srities specialistams.

Atsiveria daug galimybių

„Dėl vis plačiau modernizuojamos, automatizuojamos, robotizuojamos pramonės bei Pramonės 4.0 keliamų iššūkių robotikos specialistams atsiveria ypač didelės įsidarbinimo galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigia KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas.

Nuo pat vaikystės robotais besižavintis KTU Robotikos bakalauro studijų absolventas ir pirmo kurso Valdymo technologijų magistrantas Rytis Venčaitis taip pat įsitikinę – turint tokią specialybę įsidarbinimo galimybes varžys tik paties žmogaus fantazija.

„Atkakliai siekiant užsibrėžtų tikslų šioje srityje galima pasiekti įspūdingų rezultatų“, – sako R. Venčaitis.

Rytis pasakoja, kad susižavėjęs robotika iš pradžių dar nesuprato, kaip viskas veikia, o ropojantys ir važinėjantys robotai atrodė tik kaip fantastiška svajonė. Šiandien jis gali pasigirti ne tik tapęs diplomuotu specialistu, bet ir gausybe organizuotų renginių, kurie gali paskatinti jaunuolių susidomėjimą robotika, dirbtiniu intelektu, programavimu – t. y., sritimis, kurių specialistų poreikis rinkoje labai didelis.

„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.

„Malonu prisiminti renginius, prie kurių ruošimo teko prisidėti. Tai kasmetiniai renginiai, tokie kaip „Tyrėjų Naktis“, „Robotų intelektas“ ir neseniai pirmą kartą įvykęs renginys „International Drone Race DR- 4.0“. Be to, konferencijose pradėjau skaityti pranešimus apie robotiką. Prie to labai prisidėjo ir mano paties dalyvavimas įvairiuose renginiuose“, – atskleidžia R. Venčaitis.

Plačiai pritaikomos žinios

Jis tikina, kad dar universitete studentai turi įvairių galimybių tobulinti save: gali prisijungti prie bet kurios iš organizacijų, kur gali pabandyti atrasti save ir užmegzti naujas pažintis. Taip pat nuolat atsiranda projektų, kuriuose studentai gali pritaikyti ir atrasti naujas žinias, įgaudami praktikos įgūdžių.

„Jų metu užmezgamos pažintys (angl. networking) padeda ieškant darbo vietos, rėmėjų renginiams bei randant atsakymus į rūpimus karjeros vystymo klausimus“, – teigia KTU studentas.

KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas sako, kad studijuodami robotiką studentai įgyja dirbtinio intelekto taikymo žinių, kurios apskritai reikalingos šiuolaikinėje darbo rinkoje.

„Absolventai gali dirbti ne tik su robotika ar automatizavimu susijusius darbus, bet ir kurti naujus, dirbtiniu intelektu ar kompiuterinėmis juslėmis paremtus prototipus bei sistemas“, – sako jis.

Robotai jau varžosi tarpusavyje

Pasak G. Dervinio, su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos: „Buityje žmogaus pagalbininkais tampa robotai-žoliapjovės, robotai-grindų valytojai, robotai-langų plovėjai, o paslaugų sektoriuje galime susidurti su robotais-apsipirkimo asistentais, robotais-kelionių gidais, robotais-senolių pagalbininkais“.

„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.
„Robotų intelektas“ 2019, KTU nuotr.

Robotai jau persikelia ir į tarpusavio varžybų aikštelę. Štai KTU Studentų mokslinės draugijos gegužės pabaigoje organizuoto renginio „Robotų intelektas“, vykusio jau 6-ąjį kartą, programoje – autonominių robotų sumo, linijos sekimo, saldainių rinkimo, ralio-kroso lenktynės bei daugelis kitų rungčių.

„Šiais metais į „Robotų intelektą“ per labai trumpą laiką užsiregistravo ganėtinai didelis dalyvių kiekis. Tai parodo, kad šis renginys jau yra žinomas ir sekamas robotikų sferoje. Dalyvavo net 85 skirtingi robotai, o pagrindinės rungties dalyviai kiekvienais metais pasirodo vis geriau“, – sako KTU Studentų mokslinės draugijos pirmininkas ir „Robotų intelekto“ koordinatorius Justas Balčiauskas.

Sudėtingiausia robotų varžybų rungtis – „Aukso maišas“. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį, kurį suradęs robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę.

„Robotui „Hoverbot“ pavyko nuvažiuoti ir paimti „aukso maišelį“, tik, deja, greitai jį paleido. Tačiau progresas aiškus: kiekvienais metais būna vis sunkesnės užduotys, o robotams jos vis mažiau trukdo, – pasakoja J. Balčiauskas. – Džiaugiuosi tokiu tobulėjimu, kadangi Lietuvoje po truputį buriasi stipri robotikų bendruomenė“.

Be to, „Robotų intelektas“ skatina aktyvų bendradarbiavimą tarp pramonės įmonių ir akademinės visuomenės bei siekia didinti pažangą dirbtinio intelekto vystyme, tobulinti ir plėtoti intelektualias valdymo sistemas, skatinti robotikos ir mechatronikos sprendimų taikymą visuomenėje.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pirmą kartą Lietuvoje – kompiuteriukų lenktynės: vaikai suprogramuotas mašinėles valdė net telefonais

2019 06 16 09:14

Daugiau nei 150 penktų–aštuntų klasių moksleivių iš visos Lietuvos birželio 14 d. varžėsi pirmą kartą šalyje surengtose „Micro:bit“ kompiuteriukais valdomų robotukų lenktynėse „Aplink Lietuvą“. Jaunieji programuotojai galėjo pademonstruoti, ko išmoko per beveik pusmečio trukmės projektą „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“. Baigiamajame renginyje vaikai vos per valandą sukonstravo robotukus, valdomus net mobiliaisiais telefonais.

Pirmą kartą Lietuvoje – kompiuteriukų lenktynės: vaikai suprogramuotas mašinėles valdė net telefonais

Varžėsi 4 kategorijose

Net 40-yje mokyklų informatikos ir technologijų buvo mokomasi šiuolaikiškai – su „Micro:bit“ programavimo rinkiniais. Penktadienį Vilniuje moksleiviai susitiko finaliniame renginyje ir konstravo kompiuteriukus, kurie varžėsi 4 skirtingose kategorijose: įspūdingiausio dizaino, greičiausių mašinyčių, valdomų telefonu ir iš anksto suprogramuotų – nuotolinio valdymo – kompiuteriukų.

Labiausiai išpuoštos ir gražiausios mašinytės laurai atiteko Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ir Šiaulių rajono Pakapės mokyklos jungtinei komandai. Po įtemptos kovos greičiausiąja „micro:bit“ kompiuteriukais valdoma buvo tituluota Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija. Greičiausiai trasą, valdant telefonu, įveikė Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos komandą. Bene sudėtingiausioje kategorijoje – nuotolinio valdymo – lygių neturėjo Šiaulių Dainų progimnazijos moksleiviai.

„Azartiška ir kupina įtampos diena! Be galo malonu žinoti, kad mūsų komanda šiandien buvo geriausia, nes vaikai tikrai labai atsakingai ruošėsi iki pat lenktynių. Nors ir nežinojome, kokios bus užduotys, gerinome techninius įgūdžius, kad renginyje sukonstruotume savarankiškai važiuojančią mašinytę, kuri įveikė lenktynių trasą“, – entuziastingai pasakojo Šiaulių Dainų progimnazijos komandą atlydėjusi mokytojai Jolita Kaupienė ir Ričardas Gečas.

Atgaivino senus žaislus

Renginyje vaikai ne tik kūrė mašinėles ir jomis lenktyniavo, bet ir pristatė pusmetį gamintus bei puoselėtus kūrinius – robotizuotus ir užprogramuotus senus savo žaislus. Priimti iššūkį kompiuteriukais juos sukurti arba prikelti antrajam gyvenimui mokytojus ir vaikus pakvietė iniciatyvos rėmėjas „Pildyk“.

Pirmą kartą Lietuvoje – kompiuteriukų lenktynės: vaikai suprogramuotas mašinėles valdė net telefonais

„Sunku patikėti, kad žaislinis tankas tapo temperatūrą matuojančiu prietaisu, o pliušinės papūgėlės prakalbo ir ėmė mirksėti. Akivaizdu, jog vaikai mėgavosi ne tik rezultatais, bet ir procesu. Labai džiaugiamės, kad „Pildyk“ remiamas projektas padėjo moksleiviams praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir, svarbiausia, – pademonstruoti kūrybiškumą, komandinio darbo įgūdžius bei sumanumą“, – sako „Pildyk“ prekės ženklo vadovė Dominyka Jonušienė.

Skatina IT mokytojus

Pasak Viltautės Žvirzdinaitės, Kompiuteriukų paramos fondo ir projekto „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ vadovės, vienas esminių šio projekto tikslų buvo mokytojų skatinimas.

„Tęsiame, ką pradėjome su „Kompiuteriukai vaikams“ iniciatyva, tad antrą sezoną nauju projektu siekiame padėti informatikos mokytojams vesti pamokas šiuolaikiškai, suteikdami tam reikalingas priemones.

Todėl visą pastarąjį pusmetį fondo atstovai savanoriškai kūrė mokymo medžiagą, organizavo susitikimus ir elektronikos pradmenų mokymus informacinių technologijų mokytojams. Taip pat kvietėme juos telktis ir kurti integruotų dalykų pamokas. To rezultatas – keliasdešimt paruoštų pamokų planų, kuriuos kitais mokslo metais savo mokyklose galės taikyti dar didesnis IT mokytojų ratas.

Mūsų siekis – kad po kelerių metų visų disciplinų mokytojai turėtų programavimo pagrindus ir pritaikytų šiuos įgūdžius ugdydami vaikus kaip ateities technologijų lyderius“, – projekto sėkme džiaugėsi vadovė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Dvynį robotą sukūręs profesorius: robotai nėra tik algoritmų rinkiniai

2019 06 13 17:41

Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas Henrikas Scharfe visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, sukūręs savo dvynį robotą – geminoidą, su kuriuo kartu skaito paskaitas, dalyvauja susitikimuose ir neabejotinai patraukia praeivių žvilgsnius.

2012 m. TIME žurnalo įvertintas kaip vienas įtakingiausių pasaulio žmonių, H. Scharfe dalinasi mintimis apie robotikos iššūkius ir ateitį. Tai tik dalis įžvalgų, kuriomis profesorius pasidalins ir birželio 13–14 d. vyksiančio forumo „Innovation Drift“ metu.

Dvynį robotą sukūręs profesorius: robotai nėra tik algoritmų rinkiniai
Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/68507/.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kuriama nauja sistema, kuri integruos bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą

2019 06 11 09:31

Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

KTU nuotr. / Dronai
KTU nuotr. / Dronai

Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir efektyvų skrydžių planavimą ir vykdymą.

Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68357/.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Naujasis specialiųjų tarnybų pasaulis: dronai gelbsti ir gaisruose, ir avarijose

2019 06 07 16:20

Pasaulinės tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai tampa reikšmingais įrankiais specialiųjų tarnybų rankose. Papildoma įranga aprūpinti dronai padeda žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, stebint pasienio teritorijas ar gaisrų prevencijoje, bet technologijoms tobulėjant auga ir bepiločių galimybės. Specialistų teigimu, netrukus mūsų šalies tarnybos galės pasitelkti modernius nedidelius dronus, kurie leis operatyviai fiksuoti ir išaiškinti eismo įvykius ar net padėti pakrančių tarnyboms, gelbėjant skęstančiuosius.

Naujasis specialiųjų tarnybų pasaulis: dronai gelbsti ir gaisruose, ir avarijose
Pranešimo autorių nuotr.

„Iki šiol Lietuvos tarnybos naudojo dronus gana pavieniais atvejais ir dažniau vartotojiškus, o profesionalūs dar nėra labai paplitę. Tačiau situacija pamažu keičiasi“, – komentavo „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių atstovės UAB „GeoNovus“ direktorius Šarūnas Prokopimas.

Trečiadienį Kauno rajone surengtoje pirmojoje „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių konferencijoje Lietuvoje, skirtoje viešajam saugumui, tarnybų atstovams organizatoriai demonstravo dronų galimybes, pristatė naujausią techninę ir programinę įrangą, kuri specialiąsias užduotis padeda atlikti efektyviau.

Gelbėjo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą

Š. Prokopimo teigimu, pagrindinė specialiųjų tarnybų šiandien naudojamų dronų funkcija – padidinti operacijų atlikimo efektyvumą. Taip gaisrininkai gali greičiau pasiekti sudėtingus taškus ir nustatyti gaisro židinius, gelbėtojai šukuoti teritorijas tamsoje ar rūke, o viešojo saugumo pareigūnai – teikti informaciją realiu metu nukentėjusiems asmenims ar gelbėjimo komandos nariams, taip pat kontroliuoti situacijas masinių susibūrimų vietose.

„Gaisrininkams dronai dažniausiai skirti prevencijai – apžiūrėti ir įvertinti teritoriją, nes pakilus į sąlyginai nedidelį aukštį galima stebėti net dešimtis kilometrų ir nereikia niekur važiuoti. Tačiau dar efektyviau yra tai, kad specialiais bepiločiais su termine kamera galima identifikuoti gaisro židinius, kurių dažnai paprasta akimi ar paprastu dronu nepamatysi: matosi dūmai, bet nesimato ugnies. O su termine kamera galima matyti gaisro židinius ir taip gaisrininkai gali efektyviau atlikti gesinimo darbus“, – pažymi specialistas.

Vienas iš ryškiausių tokio drono panaudojimo atvejų visai neseniai apskriejo visą pasaulį, kartu su dramatiško Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro vaizdais. Tuomet Paryžiaus gaisrininkai panaudojo DJI bepiločius orlaivius, kad stebėtų gaisro progresą ir nustatytų, kur tiksliai nukreipti priešgaisrines žarnas. Gaisrininkų brigados atstovas Gabrielis Plusas dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad dronai suvaidino itin svarbų vaidmenį gesinant milijonų širdis aptemdžiusi gaisrą.

Anot Š. Prokopimo, terminėmis ir ypač didelio optinio artinimo kameromis apginkluoti bepiločiai orlaiviai padeda ir kitoms gelbėjimo tarnyboms, kai prastomis sąlygomis reikia iš viršaus apžvelgti miškus ar vandens telkinius.

„Galima efektyviai dirbti tiek per rūką, tiek tamsoje ar, pavyzdžiui, vykdyti gelbėjimo operacijas ant Kuršių marių, kai žiemą žvejai atskyla ant ledo lyčių. Pasienio tarnybos gali efektyviai stebėti savo ruožus, atlikti patruliavimą sudėtingomis oro sąlygomis“, – vardija specialistas.

Avarijos užfiksavimas – per minutes

Konferencijos metu atkreiptas dėmesys ir į dronų bei jų programinės įrangos suteikiamas naujas galimybes tarnyboms. Viena jų – efektyvus eismo įvykių fiksavimas ir jų aplinkybių atkūrimas per gerokai trumpesnį laiką.

„Įvykio vietoje bepilotis orlaivis gali surinkti visus teritorijos ir situacijos duomenis, kurie, grįžus į biurą, yra apdorojami specialia fotogrametrine programine įranga ir sukuriamas tikslus teritorijos 3D modelis. Tokį modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, paversti, pasukti, matuoti centimetrų tikslumu, atkuriant visas aplinkybes. Tuo metu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius galima operatyviai patraukti, kad jie nebetrukdytų eismui“, – pasakoja Š. Prokopimas, pažymėdamas, kad 3D modelių naudojimas pasaulyje vis labiau populiarėja ir fiksuojant kriminalinius nusikaltimus, atkuriant nusikaltimo vietas.

Dar viena kol kas Lietuvoje neišnaudota bepiločių orlaivių panaudojimo sritis – masinės žmonių susibūrimo vietos vandens telkinių pakrantėse. Specialisto teigimu, pasitelkus dronus su garsiakalbiu tiek policijos pareigūnai renginių metu, tiek pajūrio gelbėtojai gali efektyviai „padengti“ didesnę stebėjimo teritoriją ir per atstumą perspėti netinkamai besielgiančius pramogautojus.

„Taip pat yra dronų, kurie gali gabenti didesnius daiktus – gelbėjimo liemenes ar virves – ir juos numesti į vandenį nelaimės ištiktiems žmonėms“, – sako Š. Prokopimas.

Jis pažymi, kad šiuolaikiniai profesionalūs dronai suteikia galimybę vartotojams kurti savo priedus, taip dar labiau išplečiant prietaisų funkcionalumą, o automatinių misijų planavimo programos leidžia suplanuoti bepiločiams užduotis, kurias jie įvykdytų savarankiškai, be papildomo įsikišimo.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą

2019 06 03 16:00

Birželio 3 d. vizitus po mokyklas atnaujina mobili „MoMoLab“ laboratorija, įrengta išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje. Joje gausu mokslinės įrangos, moderniausių prietaisų, kuriais galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Laboratorijoje vienu metu gali dirbti 20 mokinių.

Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą

Birželio 3-4 d. „MoMoLab“ laboratorija lankysis Panevėžio Balčikonio gimnazijoje. Laboratorijoje padirbėti galės ne tik šios, bet ir kitų Panevėžio mokyklų mokiniai.

Birželio 5-6 d. mobili klasė atvyks į Šiaulius, sustos Šiaulių Juventos progimnazijoje ir Šiaulių J. Janonio gimnazijoje.

Kitą savaitę „MomoLab“ išvyks į Smalininkus, birželio 10-12 d. įsikurs Smalininkų verslo ir technologijų mokykloje, čia bus laukiami Jurbarko ir Tauragės rajonų mokyklų mokiniai. Kartu su laboratorija į Smalininkus atkeliaus ir mobilus didžiulis planetariumas, kuriame vyks edukacinė programa „Gyvybės paieška Visatoje“.

Birželio 13 d. turą užbaigs apsilankymas Ukmergės rajono Želvos gimnazijoje.

Laboratorijos vizito metu užsiėmimai vyks ir mokyklos erdvėse – paskaitos, interaktyvūs užsiėmimai. Per dvi savaites užsiėmimuose lankysis apie 1000 vaikų.

„MoMoLab“ mokyklas lanko jau penkerius metus, taip pat jos galimybėmis gali pasinaudoti į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą Vilniuje atvykstantys mokiniai.

Gegužę ir birželį mokyklas taip pat kviečia 7 universitetai, įsijungę į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvą „Mokslininkai – mokykloms“. Mokslininkai atveria mokiniams laboratorijų duris arba patys lankosi mokyklose ir pristato STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) mokslų įdomybes. Iš viso suplanuota daugiau kaip 130 įvairių edukacinių veiklų, visos jos nemokamos.

Inf. šaltinis: LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »