Inžinieriai ieško būdų, kaip kovoti su dronais
2018 06 17 09:05Ereliai, tinklinės gaudyklės, radijo bangų slopintuvai, vandens šautuvai – inžinieriai iš skirtingų šalių suka galvas, koks technologinis sprendimas galėtų tapti veiksmingiausiu ginklu kovoje su vis labiau erzinti imančiais bepiločiais skraidančiais aparatais.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dronai keičia požiūrį į statybas
2018 06 15 10:17Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose.
Dronai – neišnaudotas potencialas
Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio.
Tačiau pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės Lolitos Dalbokaitės, dronai yra gerokai neįvertinti, ypač jų panaudojimo galimybės ir potencialas statybos ir pramonės sektoriuose.
„Kol kas girdime apie skraidančių dronų panaudojimą filmuojant renginius ar fotografuojant vaizdus. Tačiau jų galimybės yra labai plačios, ypač kalbant apie statybos ir kelių inžinerijos sektorius. Visos inžinerinės šakos skaitmenizuojasi, jau ir Lietuvoje nemaža dalis įmonių dirba su BIM (Building Information Modeling) sistema, kitaip sakant, pastato skaitmeniniu modeliavimu. Tendencijos rodo, kad netolimoje ateityje nebeliks popierinių brėžinių. Visi statybų projektai turės būti atliekami trimatėje koordinačių sistemoje (3D). Būtent tada dronai taps nepakeičiamais, o statybų aikštelėse vietoje brėžinių liks tik planšetės, kuriose saugoma visa pastato informacija“, – sako ji.
Naudojami kelių tiesime bei statybos sektoriuje
Pasak L. Dalbokaitės, jau ir šiandien verslas pradeda atsigręžti į dronus ir mėgina išnaudoti jų teikiamas galimybes.
„Dronai suteikia daug galimybių – apskridus bet kokį objektą, per keletą valandų galima sukurti 3D vaizdą, kuris tampa 3D modeliu ir projekto dalimi. Dronai labai gelbsti dirbant su paveldosaugos objektais. Dažnai senų pastatų brėžiniai yra neišlikę. Tokiais atvejais dronas ir jį valdantis specialistas su specialia programine įranga skaitmeninį pastato projektą padaro per kelias valandas. Anksčiau reikėdavo architektams, geodezininkams ir inžinieriams patiems vaikščioti su ruletėmis, nivelyrais ir kita matavimo įranga, iš naujo matuoti visą pastatą, jį braižyti. Tai trukdavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o dabar padaroma per dieną ar dvi.
Tokia pati situacija ir su renovuojamais daugiabučiais. Visi pastatai turi būti įvertinti, nustatyta jų būklė. Tai labai greitai galima padaryti dronų pagalba. Atlikti pastato konstrukcijų būklės įvertinimą, parengti erdvinius (3D) renovuojamo pastato modelius, nustatyti problemines vietas, pažeidimus dideliame aukštyje, pavyzdžiui, išanalizuoti kokie išorinės sienos įtrūkimai yra 8 aukšte“, – pasakoja L. Dalbokaitė.
Specialistės teigimu, itin tikslūs pateikiami dronų duomenys leidžia atlikti ir nuotolinius skaičiavimus bei pasitarnauti kelių inžinerijoje.
„Drono daromos nuotraukos yra pririštos prie kordinačių sistemos. Pasirinkus norimą objektą, yra daroma daug nuotraukų, kurios sukuria taškų debesį, šis su tam tikra programine įranga yra apdirbamas ir gaunamas norimas 3D modelis ar reikalingi skaičiavimai. Pavyzdžiui, galima atlikti skaičiavimus, kiek karjeruose yra iškasama grunto, žvyro ir t. t., tiesiog praskrendant virš jų, o vėliau apdorojant duomenis. Ir vėl – tai atliekama per dieną, dvi, o ne mėnesį.
Taip pat didelis dronų pritaikymas yra projektuojant kelius. Su juo praskridus galima gauti esamą paviršiaus padėtį bei siūlyti savo sprendimus, stebėti kelio pravažumą ir surinkti kitus reikiamus duomenis. Jei kelias jau tiesiamas, tai galima atlikti jo priežiūrą, skenuoti kelią po kiekvieno asfalto sluoksnio ir taip skaitmenizuoti jį, surinkti visą reikiamą informaciją. Taip pat ir nustatyti defektus, kitus norimus ir matomus aspektus“, – teigia L. Dalbokaitė.
Keičia studijų programas
Besikeičianti ir vis labiau skaitmenizuojama statybų aplinka, paskatino ir Kauno technikos kolegiją įkurti Fotogrametrijos laboratoriją bei įsigyti kompleksinę bepilotę aero kartografavimo ir 3D modelių sudarymo įrangą. Pasak Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės, pokyčiai rinkoje keičia ir mokymosi procesą.
„Dėl atsiradusios ir vis didesnį pritaikomumą turimos įrangos ženkliai keičiasi ir mokymosi procesas Kelių inžinerijos bei Statybos inžinerijos studijų programose. Jau nuo šio rugsėjo kitaip vyks geodezinių matavimų, nužymėjimų praktikos, kelių projektavimo paskaitos. Studentai, projektuodami kelius ar pastatus, vietoje 2D modelių kurs 3D erdvinius modelius. Suprantama, kad mažiau dėmesio bus skiriama į antrą planą nueinantiems senojo formato brėžiniams ir daugiau bus lavinami skaitmenizuoti įgūdžiai, plečiamos darbo su tam tikromis programomis praktinės žinios.
Stengiamės studentams, projektuojantiems tiek kelius, tiek ir pastatus, duoti konkrečią situaciją, kurią jie gali analizuoti, taikyti savo sprendimus. Turime 3D spausdintuvą, kuris leidžia materializuoti studentų idėjas iki apčiuopiamų rezultatų, darant realių objektų maketus. Tikimės, kad dar daugiau negu iki šiol studentų projektinių sprendimų bus įgyvendinta su Kauno miesto ir verslo įmonių pagalba.
Dirbdami su šiuolaikine įranga, kurią turi dar tik nedaugelis Lietuvos įmonių, studentai turi visai kitą nusiteikimą ir didesnę motyvaciją, nes dirba su realiais projektais, o ne taškais žemėlapyje. Taip pat atsiveria ir įdomesnių semestrinių, baigiamųjų darbų galimybės, kai dėstytojai, kartu su studentais, atlieka praktinius tyrimus pagal realius įmonių užsakymus“, – teigia L. Dalbokaitė.
Europos Parlamentas patvirtino bendras dronų naudojimo taisykles
2018 06 14 08:36Antradienį Europos Parlamentas (EP) atnaujino ES aviacijos saugumo taisykles. Nustatyti nauji bepiločių orlaivių (dronų) naudojimo reikalavimai, taip pat naujos priemonės skrydžių saugai stiprinti.
Nors dronai gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui, šiuo metu lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami valstybių lygmeniu: šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencijavimo reikalavimus. Tai sukelia nepatogumų dronų gamintojams ir valdytojams, kurie nori juos naudoti skirtingose šalyse. Naujosios taisyklės leis suvienodinti civilinių bepiločių orlaivių gamybos ir naudojimo standartus visoje ES.
Didesnį pavojų keliančių dronų veikla turės būti sertifikuojama, o jų operatoriai turės užsiregistruoti ir išklausyti bepiločių orlaivių valdymo kursus. Dronų valdytojai turės vengti kitų oro erdvės dalyvių veiklos zonų (pvz., oro uostų) ar galimo susidūrimo su žmonėmis. Kai kurie dronai privalės turėti automatinio nusileidimo ir susidūrimo vengimo funkcijas.
Naujosios taisyklės taip pat įpareigoja Europos aviacijos saugos agentūrą ir valstybių priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant dėl skrydžių virš konflikto zonų rizikos lygio. Europos Komisija taip pat įpareigota nustatyti lėktuvo skrydžio savirašio duomenų perdavimo realiuoju laiku reikalavimus, siekiant padėti nedelsiant atkurti galimų avarijų aplinkybes.
Atnaujintoms ES taisyklėms pritarė 558 EP nariai, nepritarė 71, o susilaikė 48. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus Tarybos pritarimas.
Bepilotes skraidykles įdarbino ir draudikai. Kokia iš to nauda?
2018 06 12 11:02Įmonė „Lietuvos draudimas“ įdarbino penkias bepilotes skraidykles. Modernios skraidyklės „DJI Mavic PRO Fly More Combo“ jau porą mėnesių talkina bendrovės specialistams, kurie vertina rizikas arba nustato žalas įvykio vietose, rašoma pranešime spaudai.
Skraidykles valdyti apmokyti darbuotojai sako, kad ši naujovė labai pasiteisina, ypač kai reikia apžiūrėti ir įvertinti didžiules teritorijas, aukštus pastatus ir konstrukcijas, jų būklę po gaisrų ar kitų didelių žalų.
„Dronas yra geras pagalbininkas, nes gali nuskristi iki 5 kilometrų atstumą. Be nutūpimo skraidyklė gali dirbti 30 minučių ir padėti apžiūrėti sunkiai prieinamas vietas, aukštas konstrukcijas, didelius plotus. Mūsų skraidyklės gali išvystyti didžiausią 72 km per valandą greitį, tad jų darbo rezultatai yra efektyvūs ir itin greiti“, – sako Marius Kunčys, „Lietuvos draudimo“ draudimo rizikos valdymo konsultantas.
Bendrovės atlikti pirmieji žalų vertinimai pasitelkiant bepilotes skraidykles viršijo lūkesčius. Vienu atveju reikėjo įvertinti žalą, padarytą kliento pastato stogui. Įprastai – tai gana sudėtinga ir laikui imli procedūra, reikalaujanti ir specialių kopėčių, ir specialaus pasirengimo. Su skraidykle stogas iš visų pozicijų buvo apžiūrėtas vos per kelias minutes, o žala identifikuota labai tiksliai. Modernias skraidykles draudikai pasitelkia ir prevencijos poreikiams – naudoja jas klientų turimo nekilnojamojo turto būklės vertinimui, silpnųjų vietų nustatymui ir galimų rizikų identifikavimui prieš sudarant draudimo sutartis. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms daug nekilnojamojo turto – gamykloms, sandėliavimo bendrovėms.
„Ši technologija labai sparčiai tobulėja ir yra pritaikoma vis naujose srityse. Pasaulyje jau yra pavyzdžių, kai dronai, valdomi dirbtinio intelekto, savarankiškai vertina objektus, realiu laiku pateikia duomenis ir jų analizę. Todėl ateityje, pritaikydami technologines naujoves, savo klientams galėsime suteikti dar daugiau papildomų naudų“, – sako M.Kunčys.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotikos rinka – vartai pirmajam Lietuvos „vienaragiui“
2018 06 11 17:34Lietuvoje įžvelgiamas didžiulis robotikos ir dirbtinio intelekto potencialas, kuriam išnaudoti tereikia vieno komponento: drąsos. Svarbiausias klausimas, ar lietuviai ją sukaups ir ar mūsų šalyje pagaliau užaugs „vienaragis“ – milijardo dolerių vertę pasiekęs startuolis?
Pranešimai ir diskusijos robotikos bei dirbtinio intelekto tema vyko visą pirmąją inovacijų festivalio LOGIN 2018 dieną, birželio 7-ąją, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) surengtoje konferencijoje startuoliams.
Dešimtimis milijardų dolerių vertinama robotikos rinka pasaulyje auga milžinišku tempu, ir tai visiškai suprantama: gamybos įmonės automatizuoja procesus, paslaugų verslai ir įstaigos taupo žmogiškuosius išteklius, o mes, namų vartotojai, tiesiog norime gyventi patogiau.
Nuotr. aut. DELFI / Kiril Čachovskij
Svajonės prasilenkia su realybe
Jau šiandien tokius nuobodžius darbus, kaip dulkių siurbimas ar langų valymas, patikime robotams. Tendencijų ir inovacijų ekspertė Cécile Cremer prognozavo, kad ne tokioje ir tolimoje ateityje, 2030-aisiais, visa tai įgaus kur kas didesnį mastelį. Anot jos, žmonės gyvens moduliuojamuose pastatuose ir nusprendę persikelti kitur vietoje lagaminų tiesiog išsimontuos ir išsiveš visą butą. Parduotuvės pačios atvažiuos pas pirkėjus, sunkvežimius keliuose pakeis milžiniškas skraidykles primenantys orlaiviai, o namų ruošą galėsime visai pamiršti.
Tiesa, robotų kūrėjų svajonės gerokai kuklesnės. Antai robotinių rankų gamintojo „Shadow Robot Company“ direktorius Richas Walkeris pastebėjo, kad jo įmonė gamina unikalius produktus, kokių niekas kitas pagaminti nesugeba, tačiau klientai šių robotų neperka masiškai, mat dažniausiai tiesiog nori juos išbandyti, su jais eksperimentuoja. „Dirbant tokioje rinkoje, iššūkis yra ne tik techninė įranga, bet ir programinis kodas – kaip viską suprogramuoti, kad robotinė ranka jai paskirtas užduotis atliktų tiksliai taip, kaip numatyta“, – sakė R. Walkeris.
„PAL Robotics“ vadovas Francessco Ferro jam antrino, kad teisingai suprogramuoti robotą dažnai yra net sunkiau nei jį pagaminti. „Robotai – tai nauja, inovatyvu, tačiau žmones jie traukia tik kurį laiką. Robotai negaminami tam, kad mus žavėtų, jie turi turėti paskirtį. Pavyzdžiui, mes turime robotus-gidus, kurie parduotuvių, oro uostų, ligoninių ir kitų įstaigų lankytojams padeda nusigauti ten, kur jiems reikia. Kitas pavyzdys – parduotuvių priežiūra: mūsų kuriami robotai stebi parduotuvių inventorių ir praneša apie prekių trūkumą lentynose ar neteisingose vietose esančias prekes“, – vardino F. Ferro.
Konferencijos svečias akcentavo, kad robotai gaminami bendradarbiaujant kelioms įmonėms, svarbus vaidmuo šiame procese tenka ir užsakovams, kurių poreikiai ir lūkesčiai turi būti aiškūs nuo pat projekto starto. Tuo metu robotikos įmonėse dirbantiems žmonėms svarbiausia – užsidegimas ir motyvacija.
Lietuvoje įžvelgia didelį potencialą
Robotika, dirbtinis intelektas nesvetimi ir lietuviams – Lietuvos potencialas šiose srityse yra didžiulis. Lietuva turi stiprią akademinę bendruomenę, patyrusius inžinierius, programuotojus. Todėl mūsų šalyje užsienio kompanijos dažnai ieško patyrusių darbuotojų, mokslininkų.
Tiesa, vietinės įmonės dažniausiai užsiima eksportu, mat vietinė paklausa menka, o ir investuotojų rasti sunku. „Lietuviškas mentalitetas yra išlikęs ir jis jaučiamas. Lietuviai mažiau linkę investuoti į produktų testavimus, jų vystymą. Užsienyje viskas kur kas paprasčiau, investuotojų požiūris palankesnis, be to, jie turi daugiau patirties šiose srityse, taigi geriau supranta, kaip tai vyksta“, – pastebėjo Justinas Katkus, įmonės „Factobotics“ vadovas.
„Rubedo Sistemos“ bendraįkūrėjas Linas Vaitulevičius teigė, kad kol tarptautiniai milžinai kuria standartinius sprendimus, lietuviai turi galimybę sužibėti apsiimdami mažesnius, nišinius projektus. Kaip jis pastebėjo, tai yra mažesni, bet pelningi kąsniai, suteikiantys įmonėms galimybę augti. „Bendrai jausmas yra geras, pagreitis jaučiamas. Ko Lietuvai labiausiai reiktų, tai sulaukti kažko didelio, tikrosios sėkmės istorijos – „vienaragio“ ar kažko panašaus“, – sakė L. Vaitulevičius, užsimindamas apie startuolius, kurie pasiekia milijardo dolerių vertę.
Kada tai įvyks – prognozuoti sunku. Duomenų analizės įmonės „Exacaster“ vadovas Šarūnas Chomentauskas neslėpė daug vilčių dedantis į tokias iniciatyvas, kaip Robotikos akademija: „Ten eina daug vaikų, kurie su LEGO mokosi kurti robotus. Jiems tokie klausimai, kokie kyla šiandien, nekils, nes jie viską supras kitaip. Laukiu, kol ta karta užaugs. O apskritai lietuviams palinkėčiau daugiau drąsos daryti dalykus, manau, to labiausiai reikia.“
Vilniuje vyks robotikos bendraminčių iš viso pasaulio diskusija apie dabar vykstančią ateitį
2018 06 04 15:25Robotikoje jau nebėra sąvokų „užsieniečiai“ ir „mes“ – lietuviai yra ir naujausių technologijų kūrėjai, ne tik naudotojai. Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris, šią savaitę Vilniuje vyksiančios robotikos ir dirbtinio intelekto konferencijos startuoliams ambasadorius, pasakoja į Vilnių pakvietęs bendraminčius, su kuriais aptars ateitį, kuri nepaprastu greičiu vyksta jau dabar. Konferencija vyks Vilniuje birželio 7 d., kartu su inovacijų festivaliu LOGIN 2018.
Konferencijos organizatorė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pristato interviu su vienu iš programos sudarytojų.
Robotikos ir dirbtinio intelekto tema yra neišvengiama bet kuriai apie technologijas kalbančiai konferencijai. Ar Lietuva, Lietuvos technologijų kūrėjai turi ką papasakoti pasauliui apie savo pasiekimus šioje srityje?
Lietuvos robotikos sektorius yra matomas ir atpažįstamas robotikos ir dirbtinio intelekto tarptautinėse bendruomenėse. Šioje srityje Lietuva, kaip ir visa Europa, yra eksperimentinėje stadijoje. Lietuvos robotikos sektoriaus įmonės, nuoseklaus ir kryptingo savo darbo dėka, yra pripažinti partneriai ir dalyviai bendruose ieškojimuose, kaip mokslo atradimus efektyviai pritaikyti plataus vartojimo rinkoje. Pasaulinėje rinkoje konkurencija tiesiog verčia ieškoti ir taikyti gamybos efektyvinimo ir produktyvumo didinimo sprendimus. Globalioje rinkoje lietuviai veikia be sienų ir yra aktyvūs tarptautinėse tiekimo grandinėse, į kurias mes sparčiai integruojamės ne tik kaip technologijų naudotojai, bet jau ir kaip kūrėjai.
Lietuvos įmonės, kurios drąsiai atsivers inovacijų kultūrai ir pradės taikyti ar kurti šiomis technologijomis grindžiamus sprendimus, įgys pranašumą. Mes turime labai aiškią žinutę verslui: mes kuriame robotus ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, integruojame kitų šalių sprendimus ir turime platų draugų ratą visame pasaulyje toms problemoms, kurių negalime išspręsti savo jėgomis. Todėl matome didelį Lietuvos potencialą – svarbu deramai ir tikslingai nacionaliniu mastu sutelkti intelektinį bei finansinį resursą proveržiui.
Jūs esate vienas iš šios konferencijos ambasadorių, prisidėjęs sudarant programą, atrenkant geriausius pranešėjus. Kokius užsieniečius pakvietėte į konferenciją ir kodėl jų temos yra svarbios Lietuvos inovacijų kūrėjams?
„Užsieniečiai“ tokios konferencijos kontekste jau yra keista sąvoka – mes turime nemažai globalių lietuvių, kurie yra nuolatiniame judėjime tarp šalių. Sakyčiau, kad sukvietėme bendraminčius iš Lietuvos ir užsienio pakalbėti mums visiems rūpimais klausimais: kas naujo ir įdomaus mūsų laukia ateityje; ką iš robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų galime pritaikyti jau šiandien; su kokiais iššūkiais susiduriame ir kaip juos sprendžiame; kodėl robotikos ir dirbtinio intelekto temos mus įkvepia ir skatina investuoti savo dėmesį ir laiką.
Rengdami programą derinome įkvepiančius ir pragmatiškus pranešimus, tačiau ir vienų ir kitų dėmesys bus skiriamas artimiausiai ateičiai. Ne tai, kuria mus gąsdina Holivudo filmai, bet tai, kurią konkretūs žmonės Lietuvoje ir užsienyje kuria jau čia ir dabar. Renginį pradėsime ir užbaigsime žinute, kad ta ateitis jau prasidėjo, skatinsime žmones pamatyti panašių technologijų skirtingas taikymo sritis, dalį gal įkvėpsime judėti su mumis šiuo nauju ir vis dar mažai atrastu keliu.
Konferencijoje Ieva Martinkėnaitė („Telenor“) ir Stephen Broadhurst (IBM) pasakos apie plačias dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, Claus Lenz („Cognition Factory“) ir Ahmed Ghorbal („Inveniam“) palies 4-osios pramonės revoliucijos temą, Francessco Ferro („PAL Robotics“) ir Rich Walker („Shadow Robot Company“) pristatys robotų humanoidų galimybes, Karile Klug (XING) ir Torben Schwellnus (XING) nukreips žvilgsnį į šių technologijų panaudojimą paslaugų sektoriuje, o viską pabaigs ambicingų Lietuvos robotų kūrėjų diskusija.
Ar naujų sudėtingų technologijų kūrimas Lietuvoje įmanomas be valstybės, ES fondų paramos?
Tikrai įmanomas. Kai mes steigėme Lietuvos robotikos asociaciją, labai džiaugiausi visų steigėjų – verslo įmonių – bendru sutarimu, kad orientuosimės į privatų sektorių ir užsienio partnerystes, o ne į valstybės pagalbą. Tačiau yra sričių, kur valstybės ir ES parama turi prasmę – technologijų kūrimas yra labai rizikinga veikla, valstybės investicijos į šią sritį sumažina rizika. Ypač tai aktualu ankstyvose technologijų kūrimo stadijose, kuriose verslas dažniausiai nedalyvauja, tuo užsiima mokslo institutai ir universitetai. Galbūt prasminga būtų ir valstybės intervencija į verslo kapitalo rinką, siekiant paskatinti investicijas į rizikingiausius startuolius. Man patinka žiūrėti į ES paramą kaip į savotišką nuolaidą kokybiškesniam produktui sukurti – tačiau pirmiausia turi būti noras sukurti kokybišką produktą savo lėšomis, o tik po to bandyti pritraukti investicijas, tame tarpe ir ES fondų. Jeigu tik pagal fondų schemas bandai kurti produktus – nesėkmė beveik garantuota.
Dažnai Lietuvoje kalbame, kad reikalingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Robotus ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės yra abejose barikadų pusėse, mūsų įmonėse daug mokslo, kuris pritaikomas praktikoje. Jei visose srityse žinių perdavimas taptų neatsiejama dalimi, turėtumėm daug geresnį rezultatą ir taip geidžiamą aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų dalį augančią bendroje eksporto ar viso BVP dalyje. Sumani valstybės intervencija kuriant „smėlio dėžes“ eksperimentuojančiam verslui būtų labai prasminga.
Paprastai didelės turtingos korporacijos būna vienas iš technologinės pažangos iniciatorių – joms tiesiog reikia inovacijų, jei nori išlikti konkurencingos. Ar ir Lietuvoje turime pavyzdžių, kai reikšmingi robotikos ir dirbtinio intelekto produktai buvo sukurti ne startuolių ekosistemoje, o didelėse jau ilgai gyvuojančiose įmonėse?
Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, dažniausiai mažos arba vidutinės pridėtinės vertės srityse. Užsienio žaidėjai Lietuvoje taip pat steigia daugiau pardavimų padalinius ar paslaugų centrus, o ne inovacijų padalinius iš kurių galėtų išaugti startuoliai. Tačiau turime pavyzdžių, kai tradicinio verslo įmonės sukuria sprendimus savo reikmėms, o po to bando juos komercializuoti kaip atskirą produktą, ar steigdami naują įmonę. Tačiau svarbiausia, kad atsivėrimas inovacijoms taptų masiniu reiškiniu mūsų įmonėse. Ne taip svarbu, ar tai vidinio įmonės padalinio, valstybinio mokslo instituto, startuolių ekosistemos ar užsienio partnerių įtakotas procesas. Svarbiausia įmonėms neįstrigti menamo komforto zonoje, nes tada apie aukštesnę pridėtinę vertę, kurios šiuo metu reikia tolimesnei verslo plėtrai ir augimui, galime pamiršti.
Laida „IT+“: augalus apdulkins mikrorobotai?
2018 05 28 15:47Šioje laidoje žiūrėkite: netikėtas JAV prekybos centrų tinklo žingsnis – patentuoti „apdulkinamieji dronai“. Kaip jie galėtų atrodyti? Dalis „Google“ darbuotojų toliau protestuoja prieš įmonės įsitraukimą į karo verslą, o „Apple“ Airijai pradeda mokėti prieš kelerius metus gautą baudą – 15 milijardų dolerių.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Mobilieji robotai tampa ketvirtosios logistikos revoliucijos simboliais
2018 05 25 08:06Kauno technologinių procesų optimizavimo įmonės „Equinox Europe“, diegiančios robotus logistikoje, specialistai pastebi, kad pastaruoju metu vis labiau paklausesni tampa savaeigiai robotai, vadinamieji AGV (angl. „Automatic Guided Vehicle“), o ypač efektyvūs sprendimai – kai mobilūs robotai savarankiškai bendradarbiauja su kitais stacionariais robotais. Kol kas naujausias aukštąsias technologijas, kurios yra svarbi įsibėgėjančios ketvirtosios logistikos revoliucijos „Logistika 4.0“ dalis, kauniečiai diegia Vakaruose, bet ne už kalnų tas laikas, kai jos taps ir Lietuvos sandėlių kasdienybe.
Daug girdėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, specialistų kitaip dar vadinamą „Pramonė 4.0“, tuo tarpu kone kartu su ja koja kojon žengianti revoliucija logistikoje „Logistika 4.0“ žinoma mažiau. Buvęs Lietuvos logistikos asociacijos vadovas Vytautas Kudzys sako, kad tai logiška: „Kuri žmonijos veiklos rūšis yra svarbesnė? Akivaizdu, kad logistika yra pagalbinis pramonės instrumentas. Vykstant technologijų revoliucijai pramonėje, prie jos taikosi ir logistika. Naujos technologijos, prie kurių pereina pramonė, neretai tinka ir logistikai, kuri jomis naudojasi“.
Retą stebina per televizorių išvystas vaizdelis, kai protingas robotas, vadinamasis humanoidas, vietoj žmogaus yra siunčiamas neutralizuoti nuo karo ar šiaip kokio konflikto užsilikusių sprogmenų. Jau seniai niekam šoko nekelia gamyklose stacionarūs robotai, gaminantys kitus robotus, tarp jų – ir savaeigius. Savaeigiai robotai, perduodantys daiktus kitiems robotams ir atliekantys kitus logistinius procesus, Lietuvoje vis dar naujiena. Bet lietuviai juos sparčiai diegia užsienyje. Savaeigiai robotai tampa geriausiai matomu ketvirtosios pramonės ir logistikos revoliucijos simboliu, negrįžtamai keičiančiu vaizdą gamyklose bei sandėliuose. Visi kiti logistikos ir pramonės automatizavimo procesai yra ne tokie pastebimi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/63747/.
Bepiločių orlaivių entuziastus savaitgalį Vilniuje suburs Dronų festivalis
2018 05 24 11:24Jau šį šeštadienį, gegužės 26 d., visi dronų mėgėjai, profesionalai ir entuziastai laukiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Skrydžių praktikų bazėje (Kyviškių aerodrome), kur vyks pirmasis Lietuvoje nemokamas Dronų festivalis.
Sparčiai plečiantis bepiločių orlaivių – dronų – panaudojimo galimybėms ir mastams, susidomėjimas jais auga ir Lietuvoje. Dronai aktyviai pasitelkiami žemės ūkio, geodezijos, apsaugos, paieškos ir gelbėjimo, statybų, 3D skanavimo ir virtualios realybės, filmavimo bei fotografavimo technologijų srityse, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo būdų. Šiuo metu pasaulyje testuojamas siuntimas ir net žmonių transportavimas naudojant dronus. Pasak vieno iš renginio organizatorių, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekano dr. Justo Nugaro, Dronų festivalio metu bus pristatyti bei apžvelgti panašūs projektai bei jų perspektyvos Lietuvoje ir visame pasaulyje. Jis atkreipė dėmesį, kad festivalyje laukiami visi besidomintys.
„Dronų festivalyje norime sukurti erdvę tobulėti tiek mokiniui, kuris tik pradeda domėtis aviacija, tiek būsimam studentui, norinčiam tapti dronų specialistu, tiek verslininkui, kuris žengia į naują bepiločių orlaivių rinką ar mokslininkui, kūrėjui kuris siekia išbandyti šios sparčiai tobulėjančios technologijos galimybes. Nenorėjome užsidaryti auditorijoje, todėl kviečiame į aerodromą, kur bus galima prisėsti ant žolės ir grožėtis 140km/h greičiu lekiančiu lenktyniniu dronu“, – sakė J. Nugaras.
Anot vieno iš renginio organizatorių, filmavimo su dronais specialisto Domanto Kanclerio, Lietuvoje bepiločių orlaivių vis daugėja, tačiau daugelis pilotų nėra tinkamai edukuojami, todėl ne visi supranta, jog tai nėra tik skraidanti kamera. „Bepilotis orlaivis yra oro erdvės dalyvis ir pilotas turi žiūrėti į savo veiklą atsakingai. Mūsų renginio tikslas tai priminti tiek patyrusiems pilotams, tiek pradedantiesiems, taip pat, pristatyti dronų galimybes, skirtingus naudojimo būdus bei papasakoti apie lietuvių pilotų vykdomus projektus“, – pasakojo D. Kancleris.
Pasak organizatorių, renginyje sau įdomią veiklą ras kiekvienas – profesionalai varžysis greičio ir tikslumo rungtyse, galės dalyvauti paskaitose bei diskusijose, naujokai turės galimybę išmėginti bepilotį orlaivį ir paskraidinti jį patys, o patyrusiems pilotams bus suteikta išskirtinė proga išsilaikyti bepiločio orlaivio licenziją bei pateikti savo droną specialistų techninei apžiūrai.
Dronų festivalio metu bus galima daugiau sužinoti ir apie nuo rugsėjo startuojančią naują VGTU AGAI Avionikos bakalauro studijų Bepiločių orlaivių inžinerijos specializaciją. „Įgiję aeronautikos, mechatronikos, elektronikos, robotikos, IT žinių bei puikiai išmanydami dronų aerodinamines savybes, studijas baigę specialistai gebės tinkamai parengti droną užduočiai atlikti, gebės patys kurti naujus dronus, prižiūrėti jau esamus ir pritaikyti juos darbui, kaip, pavyzdžiui, sparčiai populiarėjančioms krovinių taksi, pastatų ir infrastruktūros stebėjimui, defektų diagnostikai ir kitoms paslaugoms, o taip pat ieškoti naujų šios technologijos taikymo sričių – tai bus ypač aktualu netolimoje ateityje. Lietuva jau yra patraukli autonominiams automobiliams, siekiame, kad ir bepiločiai orlaiviai taptų progreso šaltiniu“, – akcentavo AGAI dekanas J. Nugaras.
Kviesdamas į renginį jis priminė, kad festivalis pirmiausia unikalus savo vieta, nes vyksta jau daugiau nei 70 metų skaičiuojančiame aerodrome, kuriame bus galima pamatyti ir lėktuvų ekspoziciją.
Renginys vyks gegužės 26 d., 10–15 val. VGTU Skrydžių praktikų bazėje (Kyviškių aerodromas), Lakūnų g. 1, Kyviškių k. Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav.
Robotų kūrėjai įkvėps Lietuvos startuolius
2018 05 22 17:39Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia Lietuvos startuolius dalyvauti konferencijoje itin aktualia – robotikos ir dirbtinio intelekto – tema. Konferencija vyks Vilniuje, birželio 7 d., drauge su kasmetiniu inovacijų festivaliu LOGIN 2018.
„Robotika ir dirbtinis intelektas jau nebe rytojus, bet itin sparčiai auganti kasdienybė. Tai viena aktualiausių pasaulinės technologijų pažangos sričių, kurioje Lietuva gali augti tiek kurdama produktus ir paslaugas pažangiausioms šios srities pasaulio įmonėms, tiek steigdama didelį potencialą turinčias startuolių bendroves“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Renginiu siekiama suteikti startuolių bendruomenei pačias aktualiausias žinias – teorines ir praktines – apie pasaulio dirbtinio intelekto kryptis ir tendencijas, šio pramonės sektoriaus poreikius, pristatyti realius sėkmingų įmonių pavyzdžius iš užsienio. Savo pasiekimus tarptautinei renginyje dalyvaujančių investuotojų, startuolių auditorijai taip pat pristatys pažangiausi Lietuvos dirbtinio intelekto ir robotikos produktų kūrėjai.
Renginį sudaro kelios dalys: tradicinis konferencijos formatas ir MITA kuruojama startuolių konsultacinė ir B2B zona, kurioje MTEPI skatinančias priemones ir programas pristatys agentūros specialistai, rizikos kapitalo bei Lietuvos ir užsienio dirbtinio intelekto ir robotikos įmonių atstovai.
MITA kviečia konferencijoje dalyvauti skirtingų sričių naujosios kartos verslininkus. Technologijų profesionalams čia bus suteikta naujausių žinių apie jų srities verslo aplinką pasaulyje ir Lietuvoje; investuotojai atskleis begalinį robotikos ir dirbtinio intelekto verslo potencialą; kūrybininkai galės analizuoti geriausius šios srities pavyzdžius. „Siekiame pritraukti skirtinga veikla užsiimančius žmones. Manome, kad geriausios, aktualiausios inovacijos gimsta tada, kai vieni kitus gerai girdi ir bendradarbiauja technologijų kūrėjai, verslininkai ir gero dizaino, vartotojų patirties svarbą suprantantys profesionalai“, – pabrėžia MITA vadovas K. Šetkus.
Vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų Stephen Broadhurst, kartu su komanda sukūręs pasaulyje etalonu tapusią natūraliu balsu bendraujančią dirbtinio intelekto sistemą „IBM Watson“, pasakos, su kokiais iššūkiais ji susiduria kasdien, technologijoms nuolat keičiantis ir tobulėjant. Robotus humanoidus kuriančios bendrovės „PAL Robotics“ vadovas Francessco Ferro pasakos, kokiose srityse jau dabar nepamainomi yra robotai humanoidai ir kokia yra šios pramonės srities perspektyva. Mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų bendrovės „Rubedo sistemos“ vienas iš steigėjų Linas Vaitulavičius analizuos, kaip per artimiausią dešimtmetį robotai pakeis nusistovėjusią pramonę ir kokią šių globalių permainų dalį gali atsiriekti Lietuva. Šarūnas Chomentauskas, duomenų analizės bendrovės „Exacaster“ vadovas atskleis, kaip dirbtinio intelekto įrankiai kasdien keičia telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sistemas ir ką planuoja lietuvių bendrovė, kurios sukurti įrankiai kasdien apdoroja per 40 mln. Europos, JAV ir Pietų Amerikos vartotojų duomenų.