Ekspertai: dabar palankiausias metas plėtoti robotizaciją Lietuvoje
2018 07 24 08:06„Paprastai žmonės robotą įsivaizduoja kaip humanoidą ir vis dar laukia, kada įvyks tas lūžio momentas, kai dvikojai vaikščiojantys robotai taps mūsų buities dalimi, tačiau nepastebi, jog robotizacijos procesas jau seniai prasidėjęs“, – tikina UAB „Rubedo sistemų“ programinės įrangos kūrimo padalinio vadovas Henrikas Simonavičius. Pasak jo, drabužius plaunančio roboto apibrėžimą pagal savo funkcijas ir sugebėjimus atitinka paprasčiausia skalbyklė.
Rinkoje matoma vis daugiau aptarnaujančių robotų: dulkių siurblių, šunų, žoliapjovių, asmeninių asistentų, viešbučių registratūros darbuotojų ir kt. Sparčiai plėtojasi robotų panaudojimas žemės ūkyje bei sodininkystėje. Taip pat gamybinėje pramonėje įprastus darbininkus keičia robotai, atliekantys ypač sunkius fizinius darbus. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) docentas, Robotikos studijų programos vadovas dr. Virginijus Baranauskas sako, kad Japonijoje jau dabar pilnai veikia robotizuoti fabrikai, kuriuose šviesa įjungiama tik tam, kad būtų galima padaryti kokybišką nuotrauką.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/64437/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Priešas ar draugas? Kaip dirbtinio intelekto produktai skinasi kelią Lietuvoje
2018 07 23 17:10Per pastaruosius metus padaręs įspūdingą pažangą dirbtinis intelektas (DI) drastiškai keičia pasaulį. Ši pažanga įvairi ir apimanti skirtingą programinę įrangą bei algoritmus, o DI daro vis labiau pastebimą poveikį tiek įmonių veiklai bei užduotims, tiek kasdieniniam vartotojų gyvenimui. Kas toliau?
„Prietaisai vis labiau taps asmens ekosistemos dalimi. Jie mus išklausys, numatys mūsų poreikius ir padės mums, kai reikia – net ir nepaprašius“, – knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras, Pasaulio ekonomikos forumo kūrėjas Klausas Schwabas. Galimybė balsu valdyti namų prietaisus, važiuoti pusiau autonominiu automobiliu, atrakinti telefoną pagal veidą ar pirštų atspaudus, elektroninio pašto dėžutėje DI pagalba filtruojami nepageidaujami laiškai – DI jau dabar daro pastebimą įtaką galutiniams vartotojams.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/64439/.
Izraelyje sukurtas kovinis bepilotis orlaivis kamikadzė
2018 07 20 09:39Liepos pradžioje bendrovė „Israel Aerospace Industries“ pademonstravo „Rotem UAS“ – naujausios ketursraigtės skraidyklės koncepciją, kuri geba atlikti ir stebėjimo iš oro, ir bombardavimo funkciją. Lengvasvorė skraidyklė, kurią galima nešiotis kuprinėje ir kuri valdoma vieno žmogaus, yra papildyta kovine galvute, kuri aparatą paverčia išmaniu ginklu, rašo „Ars Technica“.
Transportavimui parengta „Rotem“ skraidyklė telpa į 86 cm ilgio, 18 cm pločio, 13 cm aukščio pakuotę. Kaip tvirtinama leidinyje „Israel Defense“, skraidyklė gali veikti keliais skirtingais automatizuotais režimais. Jame įdiegta automatinė pakilimo ir nusileidimo kontrolė, avarinė grįžimo namo funkcija, gebėjimas nuskristi į nurodytą koordinačių tašką vengiant kliūčių arba laikytis iš anksto nurodyto skrydžio kurso be valdytojo įsikišimo. Taip pat galima įjungti automatinį stebėjimo režimą, o nustačius taikinį gali būti įjungtas automatinis atakos režimas. Be to, atšaukus pradėtą ataką skraidyklė gali saugiai išjungti ir numesti savo kovinę galvutę.
Iki šiol yra prigaminta ganėtinai nemažai fiksuoto sparno bepiločių skraidyklių su puolamosiomis galimybėmis, pavyzdžiui, „Aeronautics Defense Systems“ siūlė savižudę skraidyklę „Orbiter 1K“, kuri susilaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai demonstracinis šios įrangos vienetas, nusiųstas į Azerbaidžaną, buvo panaudotas atakai prieš Armėnijos kariuomenės pozicijas. Amerikiečių įmonė „Textron“ 2013 metais pristatė skraidyklę „Battlehawk“ – iš esmės tai yra fiksuoto sparno korpuse įmontuota rankinė granata. 2011 m. JAV kariuomenė pradėjo fiksuoto sparno skraidyklės „Switchblade“ pirkimus iš „AeroVironment“.
Bet esminis fiksuoto sparno skraidyklių trūkumas yra tas, kad joms reikalinga vienokia ar kitokia paleidimo platforma, o po paleidimo juos būna ganėtinai sunku saugiai susigrąžinti. Tad esminis „Rotem“ privalumas šiuo atveju yra gebėjimas pakilti iš praktiškai bet kokios vietovės ir saugiai grįžti pas valdytoją.
Inf. šaltinis: 15min.lt
3 geriausi dronai, kuriuos galėsite valdyti išmaniuoju telefonu
2018 07 19 20:35Šiuolaikinių technologijų gamintojai nuolat mums pateikia malonių siurprizų, todėl nenuostabu, jog didėja net ir kasdien naudojamų įrenginių galimybės. Naują patirtį gali pasiūlyti ir išmanieji telefonai – pasitelkiant juos, dabar galima valdyti ir vis daugiau populiarumo susilaukiančius dronus. Nors diskutuojama, ar tai geresnis sprendimas nei naudoti įrenginius, turinčius nuotolinio valdymo pultą, dažnai teigiama, jog išmanieji telefonai šiuo atveju yra kur kas patogesni ir lengviau perprantami. Tad jeigu ieškote pakankamai paprasto, tačiau funkcionalaus, išmaniuoju telefonu valdomo drono, siūlome susipažinti su keliais populiariausiais pasirinkimais.
1. „DJI Mavic Air Fly More Combo“
Tai itin profesionalūs dronai, kurie skeptikams gali įrodyti, jog išmanieji telefonai puikiai tinka net ir tokių prietaisų valdymui. Dar nepradėjus nagrinėti techninių savybių, dėmesį iš karto atkreipia itin kompaktiškas ir lankstus šių dronų dizainas – teigiama, kad sulanksčius tokį įrenginį, jis lengvai telpa net ir didesnėje kišenėje.
Visgi, skirtumų tarp didesnių variantų naudodamiesi tikrai nepajausite: galėsite išbandyti 4K Ultra HD vaizdo kamerą, darysite panoramines nuotraukas ar režisuosite sulėtintus vaizdo įrašus. Galite nesijaudinti ir dėl šio gaminio saugumo – jame įmontuota kliūčių vengimo technologija užtikrins, kad be jokio streso galėtumėte mėgautis ilgu privalumų sąrašu. Tiesa, šie dronai, lyginant su kitais variantais, yra kiek brangesni, tačiau jei norisi itin kokybiško įrenginio, nesigailėsite pasirinkę tokį variantą.
2. „Ryze Tech Tello Toy“
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, šie dronai yra kur kas paprastesni (ir atitinkamai gerokai pigesni) nei prieš tai minėtas variantas. Visgi, tai tikrai nereiškia, jog neverta jų išbandyti: jei baiminatės dėl savo valdymo įgūdžių, šie DJI remiami dronai užtikrins, kad apie tokius rūpesčius galėtumėte pamiršti. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis tinka ne tik patyrusiems suaugusiems, bet ir pradedantiesiems paaugliams.
Be paprasto valdymo, jis turi ir daugiau naudingų savybių: perduoda pakankamai ryškų vaizdą, puikiai tinka naudojimui kambaryje ir dėl savo stabilumo gali užfiksuoti puikios kokybės nuotraukas bei vaizdo įrašus. Tad jeigu kol kas ieškote paprastų, tačiau kokybiškų drono funkcijų, pirmai pažinčiai tai bus vienas geriausių pasirinkimų.
3. „Parrot Airborne Night Blaze“
Tai dar vieni, pakankamai paprasti dronai, kurie geriausiai tiks norintiems smagiai praleisti laiką bei iš arčiau pažinti šių įrenginių galimybes. Be to, būtent šis modelis turi unikalią funkciją, leidžiančią išbandyti ir skrydžius tamsoje – ryškiai šviečiantys žibintai užtikrins, jog dėl to nauja patirtis bus tik dar įdomesnė! Tiesa, kameros galimybės galėtų būti kiek geresnės, tačiau jei prioritetą teikiate paprastam, lengvam valdymui, tvirtam dizainui ir ieškote įrenginio smagioms neįpareigojančioms pramogoms, šio drono funkcijos turėtų visapusiškai pateisinti Jūsų lūkesčius. Tiek šis, tiek kiti dronai parduodami Pigu.lt el. parduotuvėje.
Tai tik keli paprastą valdymą turintys dronai, kuriems pravers ir išmanieji telefonai – atidžiau susipažinę su šių prekių asortimentu, jų tikrai surasite ir daugiau. Visgi, renkantis vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitas specifikacijas, tokias kaip maksimalus veikimo atstumas ar skraidymo laikas – tuomet būsite tikri, jog naujasis įrenginys iš tikrųjų pateisins visus Jūsų lūkesčius.
Naujasis žemės ūkis: laukuose – robotai, padangėje – dronai
2018 07 18 13:53Mažėjančius kaimus apraudantys veikėjai galėtų ašaras pataupyti – žemės ūkyje dirbančius žmones keičia vis išmanesnė technika, tad darbo rankų ateityje reikės dar mažiau. Neefektyvūs, pigią darbo jėgą išnaudojantys ūkiai anksčiau ar vėliau kris kovoje su technologijomis, kurios dar labiau didins modernių bendrovių efektyvumą.
Bepiločiai skraidantys aparatai, robotai, didieji duomenys ir jų analizė jau dabar naudojami žemės ūkyje, o netrukus ateis diena, kai traktoriai ar kombainai laukuose dirbs visiškai savarankiškai.
Davikliai reaguoja į kiekvieną augalą ir piktžolę, o iš surinktų duomenų automatiškai priima sprendimą, kokį pesticidą panaudoti. („Case IH“ nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/64372/.
Inf. šaltinis: IQ.lt
Panevėžys kuria robotikos varžybų centrą
2018 07 17 09:01Panevėžio miesto savivaldybė skatina robotikos kompetencijų ugdymą ir „Minties“ gimnazijoje steigia robotikos varžybų centrą.
„Naujojo centro įkūrimas atvers daugiau galimybių regiono moksleiviams mokytis robotikos pagrindų, dalyvauti varžybose, ugdyti kūrybiškumo, loginio mąstymo, komandinio darbo įgūdžius, inžinerines kompetencijas, organizuoti ir dalyvauti regioninėse, respublikinėse ir tarptautinėse varžybose pagal pasaulinius standartus“, – sako mero pavaduotojas Aleksas Varna.
Šiuo metu rengiamas robotikos varžybų centro projektas. Kuriant koncepciją buvo įtraukti ir Panevėžio mokiniai. „Minties“ gimnazijoje vyko dirbtuvės, kurių tikslas buvo ne tik supažindinti jaunimą su būsimu centru, bet ir leisti patiems prisidėti prie erdvės kūrimo. Moksleiviai disutavo, analizavo pavyzdžius, kūrė eskizus, rinko labiausiai patikusius. Aptarti ir išanalizuoti interaktyvūs sprendiniai, tokie kaip 3D mapingas, hologramos, interaktyvus apšvietimas.
„Kokybiškas inžinerinių kompetencijų ugdymas ypač svarbus ruošiant specialistus ateities darbo rinkai, tad steigdami robotikos varžybų centrą remiamės gerąja užsienio praktika, kad centrą ne tik aprūpintume reikiama įranga, bet ir sutelktume gabiausius specialistus, kurie gebėtų sudominti jaunimą, suburti bendraminčius ir leisti vaikams kurti neribojant jų vaizduotės“, – sako centro įkūrimo koordinatorius Vytautas Kalinauskas.
Mašina prie vairo: kur mus nuveš dirbtinis intelektas?
2018 07 16 07:47Savivaldžiai automobiliai jau šiandien visus eismo dalyvius veža į ateitį, kurioje dirbtinis intelektas gali gauti specialų statusą bei savitų teisių Masačusetso technologijų institute (MIT) Bostone grupė mokslininkų prieš keletą metų pristatė eksperimentą, pavadintą „Moral machine“ („Moralės mašina“). Kiekvienam interneto vartotojui prieinamas tyrimas leidžia pasitikrinti savo „žmogiškumą“ įvairiuose su savivaldžiais automobiliais susijusiuose scenarijuose. Juose tenka rinktis iš dviejų išeičių.
Dažniausiai – iš blogos ir blogesnės. Šiuos scenarijus pasistengta specialiai apsunkinti pateikiant detalius aprašymus: kai kuriuose iš jų veikia ne žmogus kaip eismo dalyvis, o vaikai, nėščios moterys, senyvo amžiaus žmonės ir naminiai gyvūnai. Gyvybės kainą tai verčia matuoti pačiu nekorektiškiausiu būdu. Tarkim, lyginti vyro ir nėščios moters gyvybės vertę. O kaip, jei grupė žmonių pažeidžia eismo taisykles ir eina per gatvę degant raudonai šviesai, – ar tai palengvina moralinį apsisprendimą? Šis provokuojantis eksperimentas gali atrodyti kaip keistas žaidimas.
Skaičiuojama, kad apie 90 proc. incidentų įvyksta dėl žmogaus kaltės, todėl savivaldžiai automobiliai turėtų padidinti saugumą ir ilguoju laikotarpiu smarkiai sumažinti žūčių skaičių. Vis dėlto, ekspertai sutinka, kad technologijos nėra ir greičiausiai niekuomet nebus visiškai saugios. Todėl toks testas gerai parodo savivaldžių automobilių gamintojams kylančius iššūkius. Vienas jų – saugumo prioritetai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/64302/.
Inf. šaltinis: IQ.lt
Japonai paskelbė geriausią 2018 metų dronų sistemą
2018 07 12 15:39Ši „GoPro Karma“ drono sistema yra itin patogi vartotojui. Šis rinkinys, į kurį įeina ne tik pats dronas su visomis būtinomis dalimis, bet ir nuimama „Hero5“ kamera, užtikrina stabilią ir sklandžią filmuojamo vaizdo kokybę.
Gamintojo teigimu, „Karma“ sistema buvo sukurta taip, kad būtų pilnai išnaudotos „GoPro“ produktų galimybės, pasiūlytas aukščiausio lygio vaizdo fiksavimas bei lengvas naudojimasis dronu, tačiau tokios „GoPro Karma“ drono sistemos galimybės kainuoja ne taip jau ir pigiai. Visgi, tai daugiau nei dronas ir „Karma“ yra galutinis sprendimas siekiant užfiksuoti visas gyvenimo akimirkas.
Ir tai nėra vien tik gamintojo bandymas kuo labiau išgirti savo produktą. „GoPro Karma“ droną ir šią sistemą pastebėjo ir Japonijos technikos bei dizaino specialistai iš „Japans Good Design“ – jie teigė, kad „ganėtinai suvaržytoje dronų gaminių kategorijoje šis produktas pasižymi kruopščiu požiūriu į dizainą iki pat paskutinės detalės. Atidžiai įvertintos medžiagos ir sudedamųjų dalių formos. Ne tik pats dronas savaime, bet ir įkrovimo įranga, laidai ir drono dėklas yra patrauklaus dizaino. Atsižvelgiant į tai, kad „GoPro“ klientų viltys buvo labai didelės, tai pasiekti turėjo būti labai sunku. Iš tiesų, pasirinktas dizainas išlaiko „GoPro“ kamerų išvaizdos tradicijas, tačiau tuo pačiu ir įnešama naujovių.“
Būtina paminėti, kad „GoPro Karma“ dronas yra suderinamas ne tik su „Hero5“ kamera, bet ir su „Hero4“ bei „Hero6“ kameromis.
Pats dronas sveria vieną kilogramą, gali skristi iki 3000 metrų atstumu nuo valdiklio ir iki 3200 metrų aukščio, o signalas perduodamas „WiFi“ 2,4 GHz ryšiu.
Maksimalus drono greitis siekia iki 54 km/h, jam nėra baisus ir 10 metrų per sekundę vėjas, o maksimalus skrydžio laikas siekia iki 20 minučių. 5100 mAh talpos bateriją įkrausite vos per 1 valandą.
Turi nuimamą 3-jų ašių „Karma“ stabilizatorių, o pats dronas valdomas su „GoPro Passenger App“ programėle, kuri suderinama su „iOS 9“/„Android 4.4“ ir su naujesnėmis operacinėmis sistemomis besidarbuojančiais išmaniaisiais telefonais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Išbandę šioje vietoje dronus, gailėjosi to nepadarę anksčiau
2018 07 04 10:19Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose.
Dronai – neišnaudotas potencialas
Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio. Tačiau pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės Lolitos Dalbokaitės, dronai yra gerokai neįvertinti, ypač jų panaudojimo galimybės ir potencialas statybos ir pramonės sektoriuose.
„Kol kas girdime apie skraidančių dronų panaudojimą filmuojant renginius ar fotografuojant vaizdus. Tačiau jų galimybės yra labai plačios, ypač kalbant apie statybos ir kelių inžinerijos sektorius. Visos inžinerinės šakos skaitmenizuojasi, jau ir Lietuvoje nemaža dalis įmonių dirba su BIM (Building Information Modeling) sistema, kitaip sakant, pastato skaitmeniniu modeliavimu.
Tendencijos rodo, kad netolimoje ateityje nebeliks popierinių brėžinių. Visi statybų projektai turės būti atliekami trimatėje koordinačių sistemoje (3D). Būtent tada dronai taps nepakeičiamais, o statybų aikštelėse vietoje brėžinių liks tik planšetės, kuriose saugoma visa pastato informacija“, – sako ji.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/64181/.
Inf. šaltinis: tv3.lt
Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
2018 07 03 09:02Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką. Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.
„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?
Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.
O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.
Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?
Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų. Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.
Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima.
Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.
Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?
Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.
Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.
Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?
Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.
Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.