Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais
2019 08 15 12:39Bepilotes skraidykles naudojantys ūkininkai jau nieko nebestebina, tačiau netrukus virš laukų skraidys ištisi jų spiečiai ir šie dronai, tarsi fantastiniuose filmuose, stebės laukus be žmogaus įsikišimo, rašo BBC.com.
Dronai labai patogūs įrankiai stebėti laukus bei greitai nustatyti, kur įsuko kokia liga ar piktžolės, ar kur reikėtų daugiau trąšų – skraidyklėmis surinkti duomenys vėliau gali būti analizuojami, o tai leidžia ūkininkams priimti efektyvesnius sprendimus.
Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais. „YouTube“ stopkadras.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69318/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis
2019 08 13 14:32Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.
AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas. VGTU nuotr.
Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis pilnai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albion H. Bowers, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.
Kuriant sparnus, kūrėjus labiausiai traukė tai, jog nedaug apie juos žinojo, žavėjo konstrukcijos išskirtinumas ir paprastumas. Tolimesnis domėjimasis skraidančiais sparnais tik įrodė, kad ganėtinai paprastai atrodantis skraidantis sparnas yra sudėtinga aerodinaminė schema ir, turint tik dvi horizontalias, orlaivį valdančias aerodinamines plokštumas, galima išgauti stabilią skraidančią platformą.
„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko Albion H. Bowers darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.
Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – teigia Povilas.
Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau VGTU AGAI mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. Povilas pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.
„Klasikinio tipo lėktuve keliamąją jėgą generuoja sparnas, o likusi lėktuvo konstrukcija, skirta gabenti kroviniui, kelia pasipriešinimą ar žemyn nukreiptą keliamąją jėgą. Tuo tarpu skraidančio sparno tipo orlaiviuose keliamąją jėga generuoja didžioji dalis ar visas sparnas, o, atitinkamai paskirsčius keliamąją jėgą, galima išgauti ir lengvesnę sparno konstrukciją. Jei gabename krovinį, kurį galima komponuoti sparno viduje, tai padeda dar labiau sumažinti aerodinaminius nuostolius“, – teigia Povilas tvirtindamas, kad aviacijos srityje turi būti nuolat ieškoma kompromisų.
Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.
Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.
Naujasis sportinis dronas per sekundę pasiekia 145 km/h greitį
2019 08 12 12:40Dronų varžyboms „Drone Racing League“ (DRL) įžengus į ketvirtąjį sezoną, pristatoma nauja bepilotė skraidyklė, kurią naudos visi varžovai. Šis dronas per mažiau nei vieną sekundę gali pasiekti 145 km/h greitį.Įsibėgėjimas yra toks greitas todėl, kad DRL skraidyklėje įmontavo LED šviesos plokštę, jog užtikrintų, kad dronas išliks matomas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Bepiločių skraidyklių čempionate pristatys ir dirbtiniu intelektu valdomus dronus
2019 08 11 09:10Šį savaitgalį Jungtinėse Valstijose prasidedantis bepiločių skraidyklių čempionatas tikisi prisivilioti milijonus naujų žiūrovų. Tam baigiamos labai greitos, ketvirtos kartos skraidyklės, o per lygos lenktynes bus galima pamatyti ir dirbtinio intelekto valdomus dronus.
Asociatyvi nuotr.
Šį savaitgalį amerikiečių įkurta bepiločių skraidyklių lenktynių lyga pradės ketvirtąjį sezoną. Pagrindinis lygos varžybų dalyvis bus šis ketvirtos kartos dronas. Lygos lenktynėse visi dronai vienodi, taigi laimi pilotas, valdantis savo aparatą tobuliausiai.
„Manau, reikia būtinai patiems pamatyti „Razer 4“. Jis didelis, triukšmingas ir labai greitas. Tikiuosi, tai tikrai patiks tiems žiūrovams, kurie pirmą kartą gyvai stebės varžybas. Manau, tai pritrauks į šį sportą naujų gerbėjų. Galbūt ir iš automobilių lenktynių gerbėjų“, – sako bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas Nicholas Horbacweski.
Iš tiesų techniniai duomenys rodo, kad „Razer 4“ galės įsibėgėti beveik iki pusantro šimto kilometrų per sekundę. Tai kelis kartus greičiau už pačią galingiausią lenktyninę mašiną ar motociklą.
Valdyti tokiu greičiu lekiantį droną reikia gerai treniruotų refleksų, bet lygos įkūrėjai matyt nusprendė, kad jau atėjo laikas nustatyti žmogiškų sugebėjimų ribas. Šio sezono lenktynėse pirmą kartą bepiločius valdys ir dirbtinio intelekto sistemos.
„Baigiantis sezonui surengsime varžybas tarp geriausio bepiločio drono ir geriausio piloto-žmogaus. Tada ir pamatysime, kaip dirbtinis intelektas gali varžytis su žmogumi“, – pasakoja bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas.
Dronų lenktynių lyga turi apie 55 milijonus žiūrovų ir jų skaičius nuolat auga. Pirmosios šio sezono lenktynių tiesioginės transliacijos planuojamos rugsėjo 8-ąją.
Inf. šaltinis:
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prahos klube robotai atima darbus iš barmenų
2019 08 02 11:42Viename didžiuliame Prahos klube pramogautojai gali atsisveikinti su laikais, kai tekdavo stumdytis prie baro belaukiant išganingojo kokteilio. Praėjus dvejiems metams po to, kai pirmasis išmėgino didžėjų robotą, penkių aukštų muzikos klubas „Karlovy Lazne“ žengė dar vieną žingsnį pirmyn: čia barmenu dirbti ir kokteilius plakti ėmė robotas. Baro vadovui tokia mintis kilo pamačius panašų robotą Las Vegase.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų kūrėjas Vilniuje – apie nereikalingą Terminatorių ir „katašunius“ robotus augintinius
2019 08 01 09:46Apie jo įžvalgas robotų klausimais Vilniuje ir ne tik jau buvo pradėję sklisti kalbos. Robotai humanoidai mokyklos suole, pramoniniai robotai, įteikiantys atleidimo lapelius gamyklų darbininkams, dirbtinis intelektas, atsakinėjantis į mūsų užklausas ir nuo „laido“ patraukiantis milijonus skambučių centro darbuotojų, – visa tai jau čia. Robotai tarsi kelia grėsmę, tarsi tampa draugais ir partneriais.
„Factobotics“ vadovas ir Robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus LRT.lt papasakojo apie pirmąjį pasaulyje už milijoną eurų kuriamą robotą vorą, brangias robotų kūrimo klaidas ir pasitenkinimą, kai sukurtas produktas išsprendžia labai realias problemas. Be to, jis užsiminė ir apie žmogaus draugu galintį tapti robotą, kuris virtuvėje iškeptų skanių blynų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69088/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Amerikiečių bendrovė pristato liepsnosvaidžio funkcijos priedą dronui
2019 07 31 18:01Bendrovė, besispecializuojanti žemės ūkiui skirtos technikos gamyboje, nuo šiol gamins ir specialių priedą dronams, galintį šiuos bepiločius skraidančius aparatus paversti tikrų tikriausiais liepsnosvaidžiais. Pavyzdžiui, jeigu reikia sunaikinti pavojingų vabzdžių lizdą arba piktžoles. Be to, toks skraidantis nuotoliniu būdu valdomas dronas su liepsnosvaidžio funkcija gali būti naudingas tirpant ledą ir sniegą bei kitoms civilinėms reikmėms.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kinijoje susitiko naujausi ir moderniausi robotai
2019 07 30 09:31Praeitą savaitę Kinijos Džaočingo mieste prasidėjo dešimtosios Tarptautinės humanoidų žaidynės. Robotus kūrė daugiau nei 40 komandų iš 20 universitetų. Renginys organizuojamas kaip galimybė pademonstruoti naujausius pasiekimus robotikos srityje. Be to, žaidynių dalyvius ir svečius ne mažiau domina ir kultūrinė renginio dalis. Renginio atidaryme robotai parodė specialią sudėtingų ir kūrybiškų pasirodymų programą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ką „Toyota“ robotai veiks Tokijo olimpinėse žaidynėse
2019 07 26 11:49„Toyota Motor Corporation“ (toliau – „Toyota“), pasaulinė olimpinių ir parolimpinių žaidynių partnerė, ne tik siūlys savo automobilius sportinininkams, bet kurs ir modernius mobilumo sprendimus. Tam pasitarnaus robotai, rašoma pranešime.
„Toyota“ nuotr. / 2020 m. žaidynių „Toyota“ robotai
Šis Japonijos automobilių gamintojas dalyvauja projekte „Tokyo 2020 Robot Project“. 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse „Toyota“ pristatyti robotai bus naudojami žmonių judėjimui įvairiose vietose palengvinti. „Toyota“, padėdama gyventi žmonėms su savo viltimis ir svajonėmis, galės dar labiau prisidėti siekiant, kad 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės būtų įdomios visiems.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69059/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Vilniuje šeimininkauja robotas – per dieną nušienauja 6 futbolo aikštes ir nebijo stačių įkalnių
2019 07 25 15:49Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ir Neries krantinės šlaituose šeimininkauja žolę šienaujantis robotas. Pusę tonos sveriantis naujas robotas žoliapjovė vidutiniškai per valandą nušienauja daugiau kaip 5 tūkst. kv. m teritorijos, per visą dieną įveikia apie 40 tūkst. kv. metrų – tai prilygsta 6 futbolo aikštėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Robotas / Pranešimo autorių nuotr.
Robotizuotos vejapjovės privalumas – juda visomis kryptimis ir gali nušienauti didesnius nei 60 laipsnių statumo šlaitus, kuriuose žmogui dirbti sudėtinga ir neretai pavojinga.
„Neries krantinėje bioįvairovės vardan vasaros pradžioje buvome palikę nešienautus šlaitus. Dabar jau nužydėję ir nuvytę jie šienaujami roboto. Kaip džiugu, kad atrandama vis naujų, efektyvesnių technologijų teritorijų priežiūrai ir jos pasiteisina“, – sako Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Robotas ne tik nupjauna, bet ir susmulkina žolę. Paliekama vejoje žolė leidžia palaikyti vejos drėgnumą ir tampa natūralia trąša.
„Ieškome būdų kaip efektyvinti savo veiklą visose srityse, taip siekiame palengvinti ar net eliminuoti pačius sunkiausius, labiausiai varginančius darbus darbuotojams, taip suteikdami patrauklesnes darbo sąlygas, ieškome vis greitesnių ir našesnių technologijų. Vien per praeitus metus investavome į tai beveik 1 mln. Eur. Tai jau nebe pirmas mūsų robotas. Nuolat ieškome naujų technologijų, nors jos šioje sferoje yra ganėtinai vangios: sniego valymo, lapų surinkimo, smėlio surinkimo, IT sistemų ir kt. “, – teigia bendrovės „Mano aplinka“ grupių vadovė Diana Lubė.
Savivaldybės įmonės „Grinda“ ir „Vilniaus planas“ sostinės infrastruktūros priežiūrai jau metus naudoja bepilotes skraidykles su stebėjimo įranga. Dronai gelbsti, kai reikia įvertinti avarinės situacijos mastą, aptikti nelegalias statybas ar sąvartynus. Miesto transporto specialistai pasitelkia skraidykles stebėti eismo situaciją, parkavimo užimtumą, jos naudingos, kai reikia įsivertinti spūsčių apimtis, priežastis, jų pašalinimo galimybes ir modeliuoti transporto srautus.
Gatvių apšvietimo specialistams bepilotės skraidyklės padeda fiksuoti gatvių apšvietimo gedimus, miesto viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams – aptikti žolės ir šakų deginimo atvejus sodų bendrijų teritorijose. Žiemos metu bepilotės skraidyklės galės būti naudojamos ir kitose srityse: žiemą kontroliuojant, kaip miestą prižiūrinčios įmonės valo šaligatvius ar gatves, ar apžiūrint šilumos trasų gedimus.
Inf. šaltinis: LRT.lt