Robotika: kokie pavojai mūsų tyko ateityje?
2019 10 17 19:45Žmonėms nereikėtų nuvertinti socialinės robotų įtakos ir to, kad tai gali sukelti daug pavojingų situacijų. „Kaspersky“ ir Gento universiteto tyrimai nustatė, kad robotai gali efektyviai išgauti slaptą informaciją iš žmonių, kurie jais pasitiki, ir įtikinti juos imtis nesaugių veiksmų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais roboto buvimas gali turėti didelę įtaką žmonių norui suteikti leidimą patekti į saugomas teritorijas.
Pasaulis sparčiai juda link didesnio paslaugų skaitmeninimo ir mobilumo, nes daugelis pramonės šakų ir namų ūkių vis labiau pasitiki automatizavimu ir robotikos sistemų naudojimu. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, iki 2040 m. šios tendencijos taps pasiturinčių namų ūkių norma. Šiuo metu dauguma robotikos sistemų yra akademinių tyrimų stadijoje ir dar per anksti diskutuoti, kaip į tai įtraukti kibernetinio saugumo priemones. Tačiau „Kaspersky“ ir Gento universiteto tyrimai nustatė naują ir netikėtą rizikos aspektą – tai socialinis robotikos poveikis žmonių elgesiui ir su tuo susiję pavojai.
Tyrime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas maždaug 50-čiai tyrimo dalyvių ir konkrečiam socialiniam robotui, kuris buvo sukurtas ir užprogramuotas bendrauti su žmonėmis, naudojant žmogiškuosius kanalus, pavyzdžiui, kalbą ar neverbalinę komunikaciją. Darant prielaidą, kad socialinius robotus galima „nulaužti“ ir kad užpuolikas perėmė roboto valdymą, tyrimai numatė galimas saugumo rizikas, susijusias su robotu, kurios daro įtaką tam tikriems vartotojo veiksmams, įskaitant:
- galimybė patekti į saugomas teritorijas. Robotas buvo pastatytas šalia saugomo pastato įėjimo Gento miesto centre, Belgijoje, ir klausinėjo personalo darbuotojų, ar jis galėtų juos sekti įeinant į pastato vidų. Pagal numatytuosius nustatymus į zoną galima patekti tik tada, kai specialus leidimas paliečia prie įėjimo esantį skaitytuvą. Eksperimento metu ne visi darbuotojai įvykdė roboto prašymą, tačiau 40 proc. žmonių atrakino duris ir laikė jas atviras, kad robotas galėtų patekti į saugomas patalpas. Tačiau, kai robotas buvo laikomas darbuotoju, kuris pristato picas, ir laikė dėžę su žinomo tarptautinio prekių ženklo logotipu, personalas noriai priėmė roboto vaidmenį ir atrodė mažiau linkęs abejoti jo prašymu ar priežastimis, dėl kurių jam reikia patekti į saugomą pastatą.
- neskelbtinos informacijos išgavimas. Antroje tyrimo dalyje buvo siekiama išgauti asmeninę informaciją, kuri paprastai yra naudojama slaptažodžių atkūrimui (įskaitant gimimo datą, pirmojo automobilio markę, mėgstamiausią spalvą ir kt.). Čia ir vėl buvo panaudotas socialinis robotas. Šį kartą jis kvietė žmones draugiškai pasišnekučiuoti. Su visais dalyviais, išskyrus vieną, tyrėjams pavyko sužinoti asmeninę informaciją po maždaug vieną atsakymą per minutę.
Komentuodamas eksperimento rezultatus, „Kaspersky“ saugumo ekspertas Dmitry Galov teigė: „Tyrimo pradžioje mes apžiūrėjome programinę įrangą, naudojamą kuriant robotikos sistemas. Įdomu tai, kad mes pastebėjome, jog dizaineriai sąmoningai nusprendžia pašalinti saugumo mechanizmus ir vietoj to sutelkia dėmesį į patogumo ir efektyvumo plėtrą. Tačiau, kaip parodė mūsų eksperimento rezultatai, kūrėjai neturėtų pamiršti apie saugumą. Be techninių sumetimų, yra ir kitų aspektų, dėl kurių reikėtų nerimauti, kai kalbama apie robotikos saugumą. Tikimės, kad mūsų projektas ir kibernetinio saugumo tyrimai robotikos srityje, kuriuos atlikome kartu su kolegomis iš Gento universiteto, paskatins sekti mūsų pavyzdžiu ir padidins visuomenės bei bendruomenės informatyvumą šia tema.“
Tony Belpaeme, Gento universiteto profesorius, pridūrė: „Mokslinėje literatūroje dažnai pastebime, kad pasitikėjimas robotais, o ypač socialiniais robotais, yra tikras ir gali būti naudojamas tam, kad įtikinti žmones imtis pavojingų veiksmų ar atskleisti slaptą informaciją. Apskritai, kuo labiau robotas yra panašus į žmogų, tuo daugiau jis turi galimybių įkalbėti ir įtikinti. Mūsų eksperimentas parodė, kad tai gali sukelti daug problemų: žmonės linkę negalvoti apie blogas pasekmes, nes daro prielaidą, kad robotas yra geranoriškas ir patikimas. Tai yra potencialus kenkėjiškų išpuolių vektorius, o trys socialiniai tyrimai, aptarti ataskaitoje, yra tik nedidelė su socialiniais robotais susijusios saugumo rizikos dalis. Štai kodėl labai svarbu bendradarbiauti, kad suprastume kylančią riziką ir silpnąsias vietas, ir laiku jas pašalintume – ateityje tai tikrai atsipirks.“
Robotas policininkas – gatvėse: kol kas mieliau susirašinėja su Musku, nei padeda žmonėms
2019 10 14 12:14Dar vasarą prie Kalifornijoje dirbančių policininkų prisijungė ir robotas. Jis turėjo padėti policijos pareigūnams operatyviau reaguoti į nusikaltimus, be to, filmuoti aplinką ir vaizdus perduoti policininkams. Tiesa, panašu, kad iš robotų policininkų kol kas tikimės per daug. Jie kainuoja brangiai, o jų viduje, pasak garsaus verslininko Elono Musko, blogis.
 „HP RoboCop“ / Kalifornijos policijos nuotr. |
|---|
„HP RoboCop“ policininkas ne juokais sunervino vietovės, kurioje patruliavo, gyventojus, skelbė „NBC News“. Liudininkai pamatė, kad stovėjimo aikštelėje vyksta muštynės ir visai netoli pastebėjo naująjį policininką. Nors pristatymo metu tikri policijos pareigūnai liaupsių metaliniam kolegai negailėjo, tačiau žmones jis nuvylė.
Muštynes pastebėjusi moteris pribėgo prie roboto ir pradėjo spausti pagalbos mygtuką. Kas kartą, kai ji jį paspausdavo, robotas jai liepdavo pasitraukti iš kelio ir netrukdyti patruliuoti.
Kita moteris tikruosius pareigūnus iškvietė telefonu, o robotas toliau važinėjosi iš anksto užprogramuotu maršrutu liepdamas praeiviams laikytis tvarkos ir nešiukšlinti.
Socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo juokauti, kad roboto nedomina žmonių daromi nusikaltimai, jis kantriai laukia, kol nusikaltimus pradės daryti kiti robotai.
Pasirodo, robotas netgi nebuvo prijungtas prie policijos sistemos, vaizdo neperdavinėjo ir robote įmontuotos aukštos raiškos kameros. Policijos atstovas patikino, kad tai tik bandomoji versija, tačiau tokia robotų policininkų programa jau kainavo apie 60 tūkst. dolerių.
O tie, kas mano, kad toks robotas visą dieną nieko neveikia, klysta. Robotas socialiniuose tinkluose šmaikščiai atsakinėja į Elono Musko žinutes.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Iranas pademonstravo savo ratuotus prieštankinius ir priešpėstinius robotus
2019 10 11 11:11Irano islamiškosios respublikos Sausumos pajėgos (NEZAJA) neseniai pristatė projektą „Heidar-1“, pagal kurį kuriami nedideli, į bendrą tinklą sujungti ratuoti sausumos robotai, kuriami Irano kariuomenės Džihado ir nepriklausomos gamybos padalinio, rašo „Ars Technica“.
Irano kariuomenės nuotr. / Ginkluoti Irano robotai
„Į tinklą sujungtų prieštankinių ir priešpėstinių išmaniųjų nepilotuojamų važiuojančių aparatų“ prototipai buvo viešai pristatyti ginklų parodoje Teherane.
Dėžės formos šešiaračiai robotai, kaip galima spręsti iš NEZAJA išplatintų nuotraukų ir vaizdo įrašų, bus šešių skirtingų versijų. Prie dviejų iš jų bus tvirtinami automatiniai ginklai, o vienas iš esmės bus važiuojanti prieštankinė mina. Taip pat ant šių robotų yra suporuotos aplinkos poveikiui atsparios antenos ir nedidelės kameros. Robotai su automatiniais ginklais nutaikymui naudos teleskopinį optinį jutiklį.
Per „Twitter“ išplatintame vaizdo įraše matoma, kaip nepilotuojami robotai šaudo iš ginklų, o vienas jų priartėja prie tanką imituojančio taikinio ir sprogsta.
Nuotoliniu būdu valdomų antžeminių transporto priemonių naudojimas Artimųjų Rytų regione nėra naujovė – ir ISIS, ir kitos nevyriausybinės organizacijos panašius robotus gaminosi iš komerciškai prieinamų komponentų. O nuotoliniu būdu valdomų, judančių ginklų koncepcija siekia dar Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai Prancūzijos kariuomenė naudojo radijo ryšiu kontroliuojamas „sausumos torpedas“. Vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais prieš priešo tankus naudojo ant „vikšrines minas“ „Goliath“, kurios buvo valdomos laidiniu būdu.
Tačiau Iranui šių nuotoliniu būdu valdomų ginklų pristatymas yra naujovė. Ne mažiau įdomus ir iraniečių teiginys, kad tai bus „į tinklą sujungtų“ robotų sistema, kuri, kaip galima numanyti, turės galimybę veikti iš dalies autonominiu režimu. Tačiau bent jau kol kas panašu, kad tai yra tik griežtai nutolusių pilotų valdomi ginklai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Labas, robote“ – kaip dirbtinis intelektas pakeis mūsų pasaulį?
2019 10 09 10:05Dirbtinio intelekto (DI) technologijos vystosi dideliu greičiu. Dažnai apie tai turbūt net nesusimąstome, bet mes jau gyvename dirbtinio intelekto apsuptame pasaulyje. Išmanūs asistentai, automobilių autopilotai, rekomenduojami pirkiniai, sveikatos priežiūra ir t. t.
DI didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Festivalio „Nepatogus kinas“ filmas „Hi, AI“ ir atspindi dirbtinio intelekto tikrovę. Ten kalbama ne tik apie tai, kaip pasikeis mūsų gyvenimai į kasdienybę įsileidus dirbtinį intelektą, bet ir užsimenama apie moralinius, etinius klausimus, kurie neišvengiamai kyla vystant dirbtinio intelekto programas.
„Hi, AI“ arba, kitaip tariant – labas, robote. Tai filmas apie dirbtinio intelekto integraciją į žmonių gyvenimus siekiant spręsti jų socialines problemas, mažinti vienatvę.
Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės jaučiasi kaip niekad vieniši. Tam didžiulę įtaką daro internetinė erdvė ir jos kuriama „tobulo“ gyvenimo iliuzija. Socialinėse medijose visi žmonės atrodo be galo laimingi, galintys leisti sau viską bei neturintys jokių problemų. Tačiau čia ir yra didžiausia problema – stebėdamas kaip kiti gyvena „idealų“ gyvenimą žmogus sutrinka, pradeda kompleksuoti, nes nėra toks turtingas, neatitinka grožio standartų ir ne visada jaučiasi gerai. Dėl to jis užsisklendžia savyje, suserga depresija ar kitomis ligomis, kas dažnai priveda prie savižudybės. Tam, kad žmogus nesijaustų toks vienišas į pagalbą atskuba dirbtinis intelektas. Mokslininkų kuriami ir vis dar tobulinami robotai yra pajėgūs ne tik palengvinti žmogaus gyvenimą, bet ir bendrauti su juo, diskutuoti, taip sumažinant jo vienatvę. Būtent apie tokius robotus, lengvinančius žmonių socialinį gyvenimą, ir yra šis filmas.
Bet ar tikrai dirbtinis intelektas sumažins socialinę atskirtį? Mano manymu, tai ją tik padidins. Kuo mažiau, mes, žmonės bendrausime tarpusavyje, tuo labiau jausimės vieniši ir ilgainiui virsime komunikuoti negebančiomis būtybėmis. Juk dirbtinis intelektas negali pakeisti žmogaus. Robotai nejaučia ir nesuteikia to žmogui reikiamo artumo, nuoširdumo ir prisirišimo. Bet galbūt ateities mokslas leis tai pakeisti?
Ar tikrai dirbtinis intelektas pagerina mūsų gyvenimus? Ar tikrai mes esame nepajėgūs atlikti tam tikrus darbus, kuriuos jau dabar atlieka dirbtinio intelekto robotai? Žiūrint filmą iškyla daug įvairių klausimų, į kuriuos bent jau kol kas nėra atsakymų, todėl galime tik spėlioti, o kaip ten bus iš tikrųjų parodys tik laikas.
Šis filmas priverčia susimąstyti ne tik, kaip toli gali pažengti mokslininkai ir jų kuriamas dirbtinis intelektas, bet ir apie tai, kaip keičiasi visuomenė ir su kokiomis problemomis ji susidurs ateityje, kai dirbtinio intelekto mus supančiame pasaulyje bus dar daugiau.
Filmą „Hi, AI“ žiūrėk žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“.
Inf. šaltinis: Eurodesk Lietuva.
„MQ-25A Stingray“ pakilo pirmam skrydžiui
2019 10 05 10:45„MQ-25A Stingray“ – tai naujas JAV karinio jūrų laivyno dronas, sukurtas skrydžiams nuo lėktuvnešių denių. MQ-25A nėra pirmasis Laivyno dronas – jis net nebus pirmasis pakilęs nuo lėktuvnešio denio. Tačiau tai bus pirmasis nepilotuojamas orlaivis, kuris bus naudojamas reguliariai – šio drono paskirtis yra labai svarbi.
„MQ-25A Stingray“ © Gamintojo nuotrauka
„Boeing“ MQ-25A prototipą pirmą kartą parodė dar 2017 metais. Šis orlaivis buvo sukurtas kito eksperimentinio drono „Boeing Phantom Ray“ pagrindu. Prireikė dviejų metų, kol „MQ-25A Stingray“ pasiruošė skrydžiui, bet rugsėjo 19 dieną tai pagaliau įvyko.
„Boeing“ pilotų bandytojų prižiūrimas MQ-25A atsiplėšė nuo pakilimo tako ir skraidė maždaug dvi valandas. Dronas pasirodė puikiai, nors sudėtingi manevrai dar nebuvo atliekami. Kol kas „Boeing“ bandė tik pagrindines skrydžio valdymo prietaisų funkcijas bei ryšį su valdymo stotimi ant žemės. Tiesa, nepaisant to, kad bandymai ore jau prasideda, greitu metu MQ-25A orlaivių Laivynas nesulauks – pernai pasirašytas 805 milijonų dolerių vertės kontraktas numato, jog dronai tarnybą turėtų pradėti tik 2024-aisais.
„MQ-25A Stingray“ nėra kovinis dronas. Jis nebus ginkluotas, į mūšį nesineš raketų ar net žvalgybinės įrangos. Jis į mūšį nekeliaus apskritai. Tai bus pirmasis praktiškai panaudojamas degalų papildymo ore dronas. Dabar šią funkciją atlieka didesni lėktuvai, kurie įprastai negali tūpti ant lėktuvnešių denių. Sukurti mažesnį orlaivį-tankerį tikrai įmanoma, bet Laivynas nusprendė praleisti tą tarpinę technologijų vystymosi grandį ir pereiti tiesiai prie drono.
Dronas galia būti mažesnis, daugiau vietos jame galima skirti degalams ar įrangai – juk jis net neturi kabinos. „MQ-25A Stingray“ nėra visiškai nematomas radarams, tačiau jis turi žemą profilį ir labai aptakią formą – jį aptikti ir sekti bus sunku. Galiausiai, tokio tipo degalų papildymo ore lėktuvas leis išvengti žmonių stūmimo į pavojų. Jei žmogaus siųsti į misiją nėra būtina, tai to ir nereikėtų daryti.
MQ-25A yra varomas vienu „Rolls-Royce AE 3007N“ varikliu. Jis kils nuo lėktuvnešio denio, pasieks degalų pristigusius lėktuvus ir juos papildys. Šiuos lėktuvus bus galima valdyti nuo žemės, tačiau jie galės veikti ir visiškai savarankiškai. Didžioji dalis MQ-25A savybių vis dar yra laikoma paslaptyje.
Beje, nors jau minėjome, kad MQ-25A nebus nei kovinis, nei žvalgybinis dronas, kai kurias papildomas funkcijas jam gali tekti priimti. Prie šio orlaivio galima montuoti žvalgybinius bokštelius su kameromis ir jutikliais. Bet, žinoma, pagrindinė MQ-25A funkcija bus degalų papildymas ore.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Statybos sektoriui trūksta žmonių, bet pagalba jau pakeliui – namus statys robotai
2019 10 02 12:31Statybų sektorius visame pasaulyje sparčiai auga. Prognozuojama, kad 2030-aisiais pasaulinė statybų pramonės vertė pasieks 8 trilijonus dolerių. Ji ir toliau labiausiai priklausys nuo trijų pagrindinių žaidėjų – JAV, Kinijos ir Indijos. Tačiau šį augimą stabdo sudėtinga problema – trūksta darbuotojų.
„Built Robotics“ © Gamintojo nuotrauka
2018 metais JAV atlikta apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 darbdavių statybų sektoriuje trūksta įgudusių darbuotojų. Tai – tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, kurias sunku užpildyti savo darbą išmanančiais specialistais. Tačiau sprendimas jau pakeliui – San Fransiske įsikūrusi įmonė „Built Robotics“ ką tik surinko 33 milijonus dolerių investicijų ir ketina rinkai pasiūlyti autonominę statybų techniką.
„Built Robotics“ – tai programinės įrangos ir robotikos kompanija, o ne sunkiosios technikos gamintojas. Tai – dvi visiškai skirtingos sritys, kurių sujungimas vienoje įmonėje būtų tiesiog netikslingas laiko ir resursų švaistymas. Taigi, „Built Robotics“ paima jau egzistuojančius ekskavatorius, buldozerius ir krautuvus ir paverčia juos išmaniais robotais. Į tokios konversijos rinkinį įeina „Wi-Fi“ modulis, GPS, lidaras ir, žinoma, technikos valdymo įrenginiai.
„Built Robotics“ technologijos suteikia galimybę technikai savarankiškai atlikti paprasčiausius darbus. Palieptas ekskavatorius iškas numatyto ilgio tranšėją numatytoje vietoje. Komandos davimas užtrunka vos kelias minutes – tereikia žemėlapyje pažymėti tranšėją, nustatyti jos gylį ir palikti ekskavatorių darbui. Žinoma šie didžiuliai robotai turi reikiamą saugumo įrangą ir jutiklius. Mašina atpažįsta artėjantį žmogų ir sustoja, jei jis prieina per arti. Išorėje ir nuotolinio valdymo pulte yra avarinio darbo stabdymo mygtukai. Padės ir tai, kad tokia technika dirbs savarankiškai – jos kelyje žmonės tiesiog nesisukios, nes nebus reikalingi.
Ši technika visiškai žmonių pakeisti negali. Darbininkai vis tiek bus reikalingi tikslumo reikalaujantiems darbams atlikti. „Built Robotics“ robotus bus galima valdyti ir pulteliais, paimtais tiesiai nuo kompiuterinių žaidimų konsolių, arba bus galima įlipti į jų kabiną ir perimti mašinos darbą.
Ir tai yra labai svarbu – ši technika nėra skirta pakeisti žmonėms. Kaip ir robotai gamyklose, kurie dirba kartu su žmonėmis, taip ir šios statybų mašinos sukiotųsi tose pačiose statybų aikštelėse, kur dirbtų ir žmonės. Tokie automatizuoti ekskavatoriai ir buldozeriai tiesiog perims monotoniškas, žmogaus proto nereikalaujančias užduotis ir tai yra gerai tiek verslui, tiek darbuotojams.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Kovos mašina „Eagle Prime“: patranka, milžiniškas pjūklas bei žnyplės
2019 10 02 09:22Ką pirktumėte už 100 000 JAV dolerių? Aukščiausios klasės automobilį ar prabangų butą? O gal jus labiau sudomintų 15 tonų sverianti ir tarsi iš „Transformerių“ filmo nužengusi tikra kovos mašina?
„Eagle Prime“ © „MegaBots“
Šiuo metu kaip tik „eBay“ ir galima nusipirkti tokį monstrą. Kovos mašinos, pavadintos „Eagle Prime“, pradinė kaina buvo vos vienas doleris, tačiau ji gana spėriai išaugo. Kaip praneša „Motherboard“, masyvusis „praimas“ greitai pabrango iki 51 500 dolerių, o dabar jo kaina jau perkopė ir 100 000 dolerių. Tikėtina, kad galutinė kaina gali ir toliau kilti, kadangi aukcionas vyks dar 4 dienas.
Šią kovos mašiną sukūrė JAV robotų gamintojas „MegaBots“. Ta pati kompanija, kuri metė iššūkį Japonijos robotų gamintojui „Suidobashi“ ir 2017-ųjų lapkričio mėn. „Youtube“ platformoje tiesiogiai transliavo „USA vs. Japan Giant Robot Duel“ dvikovą.
Abu robotai milžinai kovojo 3 raundus ir galiausiai laimėtojais tapo JAV komanda su „Eagle Prime“robotu.
Kas gi tas „Eagle Prime“? Tai bauginantis, 35 metrų aukščio robotas, varomas 430 arklių galios „Coorvette V8“ varikliu. „Eagle Prime“ sukūrimas kainavo 2,5 mln. JAV dolerių.
Įspūdingas robotas turi milžiniškas žnyples, didžiulį grandininį pjūklą ir gali šaudyti 1,4 kg svorio sviedinius, kurie į taikinį lekia 210 km/h greičiu. Tikra kovos mašina.
„Aš jaučiuosi gerai, kad jį [„Eagle Prime“] parduodame ir labai didžiuojuosi, kad sugebėjome taip toli nueiti, – teigia „MegaBots“ įkūrėjas Mattas Oehrleinas. – Aš būsiu laimingas, jei „Eagle Prime“ neatsidurs sąvartyne.“
Atsižvelgiant į tai, kad per keletą dienų „Eagle Prime“ kaina nuo 50 000 pašoko iki 100 000 JAV dolerių – ši kovos mašina dar tikrai nekeliaus į metalo laužą. Tik įdomu kas jį nusipirks ir dar įdomiau – kam naudos?
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Rusijos super slaptas bepilotis karinis orlaivis „Ochotnik“ jau raižo dangų
2019 10 01 13:10Rusijos gynybos ministerijos išplatintame vaizdo įraše matyti neįprasto bepiločio karinio orlaivio „Ochotnik“ (liet. medžiotojas) pakilimas ir skraidymas drauge su „Su-57“ naikintuvu. Taip pat atskleidžiamos kai kurios techninės detalės ir kada „Ochotnik“ taps rimta karine priemone.
Teigiama, kad abu orlaiviai skraidė daugiau nei 30 minučių ir „Ochotnik atliko pilnos konfigūracijos skrydį automatiniu režimu“.
Pirmame plane yra „Su-57“, o tolėliau „Ochotnik“. Stopkadras
Taip pat Gynybos ministras priduria, jog skrydžio metu „Ochotnik“ ir naikintuvas „Su-57“ išbandė tarpusavio sąveiką, „išplėsdami naikintuvo radaro aprėptį bei galimybes tiksliau nustatyti taikinį ir panaudoti iš oro paleidžiamus ginklus.“
„Ochotnik“ pasižymi „stealth“ (nematomo radarams) ir „skraidančio sparno“ (t. y. lėktuvo be uodegos) technologijomis. Karinis dronas sveria 20 tonų, turi reaktyvinį variklį ir gali pasiekti maždaug 1000 km/h greitį.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, „Ochotnik“ dronas padengtas specialia antiradarine danga ir aprūpintas elektro-optikos, radarų ir kitokio pobūdžio slapta žvalgybine įranga.
Kaip pastebi „The Drive“, naujasis „nematomas“ dronas galėtų Rusijos kariuomenei suteikti naujų jėgų ir ši šalis įgytų rimtą karinę priemonę oro erdvėje. „Ochotnik“ turėtų sugebėti į kitų šalių oro erdvę įsiveržti nepastebėtas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios „Ochotnik“ palydos galėtų vykti ir realiomis aplinkybėmis. „Su-57“ ar kitų naikintuvų pilotai galėtų į misiją skristi drauge su vienu ar keliais tokiais „Ochotnik“ bepiločiais naikintuvais ir taip prieš priešininkus įgytų pranašumą.
Rusijos gynybos ministerija tikisi, kad „Ochotnik“ bandymai su sunkiąja ginkluote prasidės dar iki 2023-ųjų, o pilnai tarnybai „medžiotojas“ bus pasiruošęs 2025-aisiais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Pirmą kartą į orą pakilo naujasis amerikiečių nepilotuojamos degalų papildymo lėktuvas
2019 09 30 12:56„MQ-25 Stingray“ pirmą kartą pakilo į orą rugsėjo viduryje. Taip būtų galima pranešti apie naujausią kompanijos „Boeing“ pasiekimą. Būtent pasiekimą, nes toks orlaivis kol kas vienintelis pasaulyje. Tikimasi, kad jis padės išplėsti JAV karinius pajėgumus savo teikiamomis kuro papildymo paslaugomis.
„MQ-25 Stingray“ © boeing.com
JAV jau disponuoja ne vienu oro papildymo lėktuvu, kam jiems reikia dar vieno? Toks būtų logiškas klausimas jei nežinotumei dviejų esminių projekto smulkmenų. Pirmoji – tai visiškai autonomiškas lėktuvas, kurį kontroliuos kompiuteris nuo pakilimo iki nusileidimo. Antroji, tai kad jis bus dislokuojamas lėktuvnešiuose.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69897/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Australijoje dronai perspėja turistus apie krokodilus
2019 09 29 09:34Australų gelbėtojai, siekdami apsaugoti žmones nuo krokodilų, pasitelkia naujausias technologijas, tarp jų – ir bepiločius orlaivius bei dirbtinį intelektą. Anksčiau šis metodas buvo išbandytas su rykliais.
Inf. šaltinis: DELFI.TV