„Google“ kasdienes užduotis patikės robotams: po ilgų treniruočių, bendrovės ofisuose įvyks dideli pokyčiai
2021 11 25 08:38„Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“ yra įsipareigojusi į savo kompanijos veiklą integruoti robotus, kad jie galėtų atlikti kasdienes užduotis. Robotų tiekimu užsiima „X-Alphabet moonshot“ gamykla, kurioje dirba profesionali komanda, orientuota į naujos kartos problemų sprendimą.
Nuo pat įkūrimo 2010 metais, garsūs, daug visuomenės dėmesio sulaukę „Moonshot“ gamyklos projektai apima tokius produktus, kaip „Google Glass“, milžiniškus balionus, perduodančius internetą į atokiausius pasaulio kampelius, tvari vėjo energija , jos išgavimas naudojant aitvarus ir „Waymo“ – autonominių „Google“ automobilių projektas.
„X-Alphabet“ komanda kuria robotus, kurie išmoktų kasdieninių biuro darbų, užduočių, įskaitant stalų valymą, šiukšlių rūšiavimą, durų atidarymą ir kėdžių išdėstymą konferencijų salėse. Tai atveria kelią robotams, kurie galėtų veikti biurų aplinkoje. Robotai gali atlikti paprastas, žmogaus šiuo metu daromas užduotis, tačiau jie taip pat gali egzistuoti ir veikti vienoje erdvėje kartu su žmonėmis. Kaip numatė „X-Alphabet“, taikant šį metodą, ateityje bus siekiama įtraukti robotus į realią aplinką ir išmokyti juos reaguoti į aplinkos pokyčius.
Robotai turi patirties dirbant biure, tačiau jų integracija nėra lengva užduotis. Pradinė robotų mokymo trukmė apėmė beveik keturis mėnesius. Laikui bėgant „X-Alphabet“ komanda patobulino, sumažino treniruočių laiką iki vienos dienos ir pasiekė 90 proc. tikslumo rodiklį. Planuojama, jog taip apmokyti robotai iš pradžių pateks į „Alphabet“ kompanijos „Mountain View“ biurą ir dirbs jame.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lukas Snarskis.
Lietuvos sodininkai pirmieji Baltijos šalyse įdarbins inovatyviausius robotus
2021 11 17 11:21Robotas neserga, nevartoja alkoholio, nevaikšto parūkyti ir neprašo padidinti algos. Taip juokavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) specialistai, išbandę dirbtinio intelekto valdomą robotą, kuris nuo kenkėjų purškė obelis. Susižavėjimo inovacija neslepiantys mokslininkai sakė, kad robotas tiesiog nepamainomas rūpinantis tiksline augalų mityba, augimo reguliavimu ir kenkėjų kontrole.
„Agrodronas“ nuotr. / Robotas „XAG R150“ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/80664/
Inf. šaltinis: 15min.lt
Artėjant Vilniaus jubiliejui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį
2021 11 14 10:192023 metais vyksiančio Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga agentūra „Go Vilnius“ ir asociacija „Robotiada“ pakvietė vaikus iš visos Lietuvos dalyvauti komandinėse varžybose, skatinančiose domėtis technologijomis, inžinerija bei matematika. Varžybose dalyvaus 59 ugdymo įstaigos – iš viso daugiau nei 400 įvairaus amžiaus vaikų, tarp kurių – kas trečia mergaitė. Toks mergaičių įsitraukimas į technologijų ir robotikos projektą itin džiuginantis, turint omenyje, jog tarp dirbančiųjų technologijų srityje tik kas penkta Lietuvoje yra moteris.
Sulaukė didelio mergaičių įsitraukimo
Artėjančiam savo garbingam jubiliejui Vilnius pradėjo šventinę nuotaiką kurti jau nuo šių metų – vykdomi įvairūs šiai progai skirti projektai ir renginiai. Viena iš pasiruošimo gimtadieniui dalių taps ir tarptautinės „FIRST® LEGO® lyga“ varžybos, kuriose gali dalyvauti 4-16 metų amžiaus vaikai iš visos Lietuvos. Visos užsiregistravusios komandos šiemet kasmetinėse tarptautinėse varžybose dalyvaus nemokamai. Varžybų finalas numatytas metų pabaigoje.
Paraiškas dalyvauti atrankoje jau pateikė daugiau kaip pusšimtis įstaigų iš visos Lietuvos: darželiai, pradinės ir vidurinės mokyklos, gimnazijos, profesinio rengimo centrai, neformaliojo švietimo ir kitos įstaigos. Vilniaus judumo žemėlapį kurs vaikai iš Kauno, Elektrėnų, Pasvalio, Klaipėdos, Prienų, Kupiškio, Panevėžio, Joniškio, Priekulės, Kėdainių ir kitų miestų bei miestelių švietimo įstaigų.
Konkurso rengėjai pastebi, kad kasmet didėja mergaičių, besidominčių technologijomis, skaičius. Pasak organizatorių, didėjantis mergaičių įsitraukimas, atsižvelgiant į Lietuvos statistiką, itin džiuginantis – šalyje tarp technologijų srities pozicijas užimančių žmonių tik 23,6 proc. sudaro moterys. Vis dėlto, Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų populiarinimui bei vadinamajai STEM metodikai. STEM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką bei siekia sudominti moksleivius šių sričių mokslais, pasirenkant juos kaip karjeros kryptį, taip pat didinti įvairovę, įtraukiant daugiau mergaičių ir moterų. Varžybos priskiriamos STEM metodikai – ji skatina vaikus labiau domėtis mokslu, technologijomis, inžinerija bei matematika ir gautas žinias pritaikyti realiame gyvenime.
Vilnius 700: kaip judam toliau?
Šių metų varžybų tema – „Vilnius 700: kaip judam toliau?“, kurios pagrindinės ašys yra judėjimas ir logistika. Mokiniai ir darželinukai, pasitelkdami „LEGO“ įranga bei programavimo įgūdžius, turės konstruoti robotus ir ieškoti su judėjimu susijusių problemų ir būdų, kaip tas problemas išspręsti. Projektines ir praktines varžybų užduotis kasmet pasaulyje bando įveikti milijonai vaikų iš 110 šalių.
„Lietuvoje yra daugybė talentingų ir kūrybiškų jaunų žmonių, kurie, tikime, gali pasiūlyti idėjas, ateityje tapsiančias realybe. Džiaugiamės vis didesne vaikų, įsitraukiančių į dinamišką mokslo ir technologijų pasaulį, įvairove. Savo sumanumu šie vaikai gali prisidėti prie Vilniaus gimtadienio šventės ir sostinės, kaip inovatyvaus miesto, augimo bei sukurti naują miesto judumo žemėlapį. Kas žino – galbūt pačių mažiausiųjų galvose gali gimti tai, kas pasitinkant jubiliejų Vilnių paverstų dar patogesniu, saugesniu ir šiuolaikiškesniu miestu“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Dalyvaudami varžybose, vaikai bus išskirstyti į skirtingo amžiaus kategorijas ir dirbs su skirtingo sudėtingumo įranga bei programavimo kalbomis. Komandą galės sudaryti nuo 2 iki 10 vaikų bei treneris.
„Svarbus mūsų tikslas – paskatinti jaunus žmones spręsti problemas pasitelkiant naujoves. Nauji, šiuolaikiški transporto ir judumo sprendimai gali turėti įtakos pasaulio ekonomikos ateičiai. Džiaugiamės, kad vaikai visoje Lietuvoje yra taip aktyviai įsitraukę į pasiruošimą Vilniaus jubiliejui ir nori mokytis bei tobulėti tam, kad ateityje prisidėtų kuriant tokį miestą, kuriuo galės didžiuotis“, – teigia „Robotiados“ atstovas Saulius Vasiliauskas.
Trys faktai, kurių nežinojote apie technologijas
2021 11 12 19:35Jau lapkričio 19 d. startuojančioje „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“, moksleiviai kviečiami gilinti įvairių mokslų žinias ir susitikti su Lietuvoje ir užsienyje žinomais universitetų dėstytojais bei lektoriais. Filosofas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas Nerijus Čepulis moksleiviams papasakos apie naujausių elektrinių technologijų raidą ir įtaką kultūrai, pasidalins įdomiais faktais apie technologijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
1 faktas: pirmieji apie robotus prabilo ne inžinieriai, o rašytojai
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Nuolat tobulėjančiame pasaulyje nenumaldomai tobulėja ir technologijos. Tai, kas prieš mėnesį buvo ateitimi, jau šiandien tampa dabartimi, o fantastiniais laikyti išradimai, tokie kaip robotai, tampa mūsų kasdienybe. Tiesa, apie šiuos mistinius mechanizmus pirmiausia prabilta ne inžinerijoje, o literatūroje.
„Įdomu tai, kad roboto sąvoką pirmieji panaudojo ne inžinieriai, o literatūros kūrėjai. 1920-aisiais mokslinės fantastikos pjesėje „Universalūs Rosumo robotai“ čekų grožinės literatūros kūrėjas K. Čapekas automatams, išore panašiems į žmones, davė vardą „robotai“, – pasakojo N. Čepulis.
Pasak KTU docento, čekų kalboje žodis „robota“ reiškia lažą, priverstinį darbą. Tad naujadaras „robotas“ reiškė dirbtinį vergą, dirbantį ir aptarnaujantį žmones.
„Ilgainiui robotus imta vadinti ne tik mašinas, išore panašias į žmogų, bet visus automatiškai tam tikrą mechaninį veiksmą ar veiksmų seką gebančius atlikti automatus“, – sakė N. Čepulis.
2 faktas: apie robotikos principus kalbama jau beveik 100 metų
Roboto sampratą grožinėje literatūroje vėliau plėtojo ir kitas mokslinės fantastikos kūrėjas I. Asimovas. Baltarusių kilmės amerikietis rašytojas-fantastas pirmasis pavartojo „robotikos“ terminą ir suformulavo tris taip vadinamus robotikos principus.
„Jau 1942-aisiais I. Asimovas įvardijo tris robotikos principus. Pirmasis pasakojo apie tai, kad robotas neturi pakenkti žmogui arba per savo neveiklumą leisti, kad pastarajam būtų pakenkta. Antrasis skelbė apie tai, kad robotas privalo paklusti žmogaus įsakymams, nebent jie prieštarautų pirmajam principui. Trečiasis – robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tik tuo neprasilenkia su pirmuoju ar antruoju principu“, – dėstė N. Čepulis.
Apie tokius principus buvo kalbėta ir kine. Asimovo apsakymų motyvais buvo sukurtas mokslinės fantastikos filmas „Aš – robotas“ („I, Robot“, 2004). Pašnekovo teigimu, įdomu tai, kad būtent šie principai aktualūs ir iki šių dienų. Dar dabar teisininkai tariasi, ar tokios taisyklės galėtų įsigalioti kaip įstatymai, reglamentuojantys robotų gamybą ir naudojimą.
3 faktas: robotai taps mūsų visuomenės dalimi
Atrodo, kad apie robotus, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi arba apie pasaulį, kuriame daugiau robotų nei žmonių dar ką tik matėme tik filmuose, tačiau robotai humanoidai – jau tarp mūsų. Humanoidai – tai mašinos, turinčios žmogiškų savybių. Pirmasis humanoidas sukurtas 1973 m. Japonijos Vasedos universitete. Savo intelektu jis prilygo maždaug pusantrų metų vaikui. Dabar humanoidai gali judėti, kalbėti, su jais žmonės galės dirbti ir bendrauti kaip su visuomenės nariais.
„Ateina nauja darbuotojų ir pagalbininkų – robotų humanoidų – karta. Tai nepavargstančios, galinčios atlikti nuobodžiausius ir kruopščiausius darbus, mašinos. Žinoma prireiks laiko, kol mes įprasime, kad robotai dirba aptarnavimo sektoriuje, tačiau dar šios kartos moksleiviai galės prisidėti prie humanoidų kūrimo ir tobulinimo. Manau, tai labai įdomu ir perspektyvu“, – kalbėjo N. Čepulis.
Plačiau apie naujausių elektrinių technologijų raidą ir įtaką kultūrai, ekspertas dalysis jau nuo lapkričio 19 d. prasidėsiančioje Įdomiųjų mokslų konferencijoje moksleiviams „Tūkstantmečio vaikų akademija“.
Nuo penktadienio popietės iki sekmadienio pietų vyksiančios konferencijos metu moksleiviams paskaitas skaitys universitetų profesoriai ir lektoriai, kiečiausi savo sričių profesionalai, mokslo ir kultūros žvaigždės.
Pokyčiai rinkoje: specialistų trūkumą kompensuoja robotai
2021 10 24 18:19Trūkstant specialistų rinkoje, o gamybai vis augant, kaip niekad aktuali tapo automatizuotų sistemų būtinybė. Įmonės vis dažniau ieško, kas galėtų sukurti robotines sistemas, gebančias atlikti vienokį ar kitokį veiksmą ir taip užpildyti darbuotojų spragą gamybos procese.
Robotų gamyba. Gamintojo nuotr.
Nieko seniai nebestebina pagal užsakymą siuvami rūbai ar gaminami baldai, o pastaruoju metu populiarėja ir robotų-darbininkų užsakymai. Dažniausiai tai būna dar neegzistuojančios robotizuotos sistemos, kurias reikia sukurti nuo pradžios iki pabaigos. Paprastai klientas į kūrėjus kreipiasi įvardindamas problemą, o jau specialistų rūpestis – sugalvoti idėją, schemą, parengti brėžinius, pagaminti mechanizmą ir įdiegti programą taip, kad naujas gaminys galėtų teisingai atlikti tam tikrus pasikartojančius veiksmus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/80355/
Inf. šaltinis: 15min.lt
LEONARDO robotas gali vaikščioti virve, važinėti riedlente, o laiptai jam nėra iššūkis
2021 10 08 15:03LEONARDO ūgis – vos 0,8 m. Tačiau jis yra labai talentingas – jis gali ne tik vaikščioti, bet ir skraidyti.
LEONARDO © „Caltech“
Dauguma robotų juda pasitelkę vieną iš įprastų metodų. Kai kurie vaikšto, kiti rieda ant ratų, treti – plaukia ar skrenda. LEONARDO, kurį sukūrė Kalifornijos technologijų instituto inžinieriai, negali plaukti. Tačiau jis vaikšto ant dviejų kojų, važinėja riedlente ir gali pakilti į orą.
Iš esmės, LEONARDO yra hibridinis robotas – šis tas tarp drono ir mažyčio humanoido. Keturi propeleriai jam ne tik leidžia pakilti skrydžiui, bet ir padeda išlaikyti pusiausvyrą kai jis vaikšto. Jų dėka LEONARDO gali nesivarginti lipti laiptais – jis juos gali perskristi.
Vienas iš LEONARDO kūrėjų Soon-jo Chungas teigia, kad sėmėsi įkvėpimo iš gamtos. Paukščiai gali vaikščioti, tačiau prireikus pašokti jie tai daro pasinaudodami sparnais.
LEONARDO gali vaikščioti ant virvės kaip koks cirko akrobatas, nes pusiausvyrą jis palaiko naudodamas drono propelerius. Ir nukristi jam nebaisu – juk jis gali skristi. Nors mokslininkai apie tai dar negalvoja, tokie robotai kaip LEONARDO praverstų ir karyboje, ir dingusiųjų paieškose, ir moksliniuose tyrimuose.
Ateinančios LEONARDO versijos pasižymės geresnėmis, tvirtesnėmis kojomis, stipresniais dronų varikliais ir geresniais algoritmais. Jos taip pat turėtų pasižymėti geresniais navigacijos įgūdžiais.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Amazon“ pristato namų robotą „Astra“ ir jis gali virsti tikru košmaru
2021 09 30 10:49Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pristato išmanų namų robotą „Astra“. Tai – tarsi virtualios asistentės „Alexa“ personifikacija, po namus važinėjantis ir viską filmuojantis robotas iš ateities. Bet kam jo gali prireikti? Ir kodėl daug kam „Astra“ kelia šiurpą?
„Astra“ – „Amazon“ namų robotas. Gamintojo nuotrauka
Žinote saugumui skirtas IP kameras? Tai – prietaisai, prie kurių galima prisijungti iš bet kurio pasaulio krašto ir taip patikrinti, ar viskas namie gerai. „Astra“ irgi gali tai padaryti. Tačiau priešingai nei stacionarios kameros, „Astra“ pagal naudotojo nurodymus važinėjasi po namus, todėl leidžia patikrinti kiekvieną kampelį. Be to, šis robotas leis pasikalbėti su namie likusiais artimaisiais, padės patikrinti, ko trūksta jūsų virtuvės spintelėse, reaguos į gaisro signalizacijos ir dūžtančio stiklo garsus. Bet, žinoma, „Astra“ nėra tik išmani IP kamera ant ratų.
„Astra“ galės sekti savo šeimininką, grodamas muziką ar leisdamas mėgstamiausias tinklalaides. „Astra“ netgi atsilieps į telefono skambučius, informuos naudotoją apie naujausias žinias ir net darys mielas šeimos nuotraukas. „Amazon“ teigia, kad šis vos 999 dolerių kainuojantis robotas pagerins namų saugumą ir tiesiog taps mielu pagalbininku.
„Astra“ dar gali būti ir kirviu per privatumo kaklą. Daugybė žmonių jau turi „Amazon Alexa“ ar kitų bendrovių virtualius asistentus. Tai – prietaisai, kurie nuolat klausosi savo aplinkos, kad galėtų sureaguoti į pasisveikinimą. Ar tai, ką išgirsta „Alexa“ ausys yra renkama, apdorojama ir saugoma reklamos personifikavimo tikslais? Privatumo mūsų gyvenimuose lieka vis mažiau ir technologijų milžinės iš to pelnosi.
„Amazon Alexa“ ir kiti namų asistentai yra tarsi išmanios garso kolonėlės. Ir tai yra gerai tuo, kad šį prietaisą galima palikti ten, kur aktyvūs pokalbiai vyksta retai. „Astra“ veikimo zona – daug didesnė. „Astra“ turi kamerą, prieigą prie interneto, leidimą siųsti duomenis (kaip kitaip pasiektumėte savo nuotraukas). Abejonės dėl privatumo yra išties didelės, ypač turint omenyje „Amazon“ interesą.
„Amazon“ teigia, kad „Astra“ žmonėms teiks priminimus. Ne bet kuriam žmogui – konkretiems žmonėms konkrečius priminimus. Kaip „Astra“ atpažins, su kuo bendrauja? Analizuos veidą? „Astra“ taip pat susikurs virtualų namų žemėlapį.
Tačiau „Vice“ gavo duomenų, kad kai kurios „Astra“ funkcijos veikia prastai. Pavyzdžiui, „Astra“ sunkiai atpažįsta veidus. „Astra“ gali neatpažinti savo šeimininko ir imti jį sekioti, įtariai filmuodamas kiekvieną žingsnį. Roboto kūrėjai anonimiškai žurnalistams sakė, kad „Astra“ taip pat dažnai krenta nuo laiptų ir yra lengvai sulaužomas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė dirbtinę chameleono odą
2021 09 22 10:58Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė dirbtinę odą primenančią medžiagą, kuri, visai kaip chameleono oda, gali keisti spalvą priklausomai nuo ją supančios aplinkos.
Nauja maskuotės era
Lanksti ir daugiasluoksnė „oda“ – mažesnė nei šimtas mikrometrų ir plonesnė už žmogaus plauką – buvo sukurta naudojant specialų rašalą, kuris keičia atspalvį priklausomai nuo temperatūros ir yra valdomas mažyčiais lanksčiais šildytuvais.
Seulo nacionalinio universiteto mechanikos inžinerijos profesorius daktaras Ko Seung-Hwanas „Reuters“ sakė: „Jei dykumoje dėvite miško maskuojamąsias uniformas, galite būti lengvai demaskuoti. Aktyvus spalvų ir raštų keitimas pagal aplinką yra mūsų sukurtos maskuotės technologijos pagrindas.“
Technologiją, kurioje naudojamas termochrominis skystųjų kristalų rašalas ir vertikaliai sudėti daugiasluoksniai sidabro nanovamzdelių šildytuvai, daktaras K. Seung-Hwanas ir komanda pademonstravo pasitelkus robotą.
Demonstracijos metu buvo parodyta, kaip oda bando imituoti spalvas, kurias aplink ją „mato“ robote įkonstruotas jutiklis. Robotui šliaužiant per skirtingų spalvų plotus, jo oda beveik akimirksniu pasikeisdavo, atitikdama foną.
Mokslininkai teigia, kad pridėję papildomų sidabro nanovamzdelių sluoksnių, sudarytų iš paprastų formų, pavyzdžiui, taškų, linijų ar kvadratų, suteikė odai galimybę kurti sudėtingus raštus.
Jutiklių užfiksuota spalvinė informacija perduodama mikroprocesoriui, o tada sidabro nanovamzdelių šildytuvams. Kai šildytuvai pasiekia tam tikrą temperatūrą, termochrominis skystųjų kristalų sluoksnis pakeičia spalvą.
Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dirbtinė maskuotė puikiai pritaikoma kariuomenei skirtų technologijų rinkoje, kuri sparčiai auga.
„Lanksti oda gali būti sukurta kaip dėvimas prietaisas ir naudojama madai, karinėms maskuojamosioms uniformoms, automobilių ir pastatų eksterjerui estetiniais tikslais bei ateities ekranų technologijoms“, – ateities perspektyvas komentavo mokslininkas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Akistata: kaip roboto žvilgsnis gali paveikti žmogaus smegenis?
2021 09 19 18:18Jau seniai žinoma, kad akių kontaktas su robotu gali kelti nerimą. Mokslininkai net turi pavadinimą šiam nemaloniam jausmui – „keistasis slėnis“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Trikdo žmones
Keistojo slenio (angl. uncanny valley) reiškinys yra nenusakomas jausmas, kuris užklumpa stebint objektą, panašų į žmogų. Dažnai šie jausmai apima nerimą, baimę ar pasibjaurėjimą
Dabar, Italijos mokslininkų dėka, mes taip pat žinome, kad tai daugiau nei tik jausmas.
Italijos technologijų instituto (IIT) komanda ištyrė, kaip roboto žvilgsnis gali mus apgauti.
„Žvilgsnis yra labai svarbus socialinis signalas, kurį kasdien naudojame bendraudami su kitais žmonėmis“, – sakė profesorė Agnieszka Vykovska (Agnieszka Wykowska), pagrindinė tyrimo, paskelbto žurnale „Science Robots“, autorė.
Komanda paprašė 40 savanorių žaisti vaizdo žaidimą „višta“ – kai kiekvienas žaidėjas turi nuspręsti, ar leisti automobiliui važiuoti tiesiai į kitą automobilį, ar nukrypti, kad būtų išvengta susidūrimo – prieš priešais juos sėdintį humanoidinį robotą.
Tarp raundų žaidėjai turėjo žiūrėti į robotą, kuris kartais atsigręždavo, o kartais žiūrėdavo į šalį.
Persvarstė savo veiksmus
Kiekvieno scenarijaus metu mokslininkai rinko duomenis apie elgesį ir nervinį aktyvumą naudodami elektroencefalografiją (EEG), kuria nustatomas elektrinis smegenų aktyvumas.
„Mūsų rezultatai rodo, kad iš tikrųjų žmogaus smegenys roboto žvilgsnį apdoroja kaip socialinį signalą, ir šis signalas turi įtakos mūsų sprendimų priėmimui, strategijoms, kurias taikome žaidime, taip pat mūsų reakcijoms“, – sakė A. Vykovska.
Gauti rezultatai rodo, kad roboto žvilgsnis privertė žmones atidėti sprendimo priėmimą arba juo suabejoti. Šis tyrimas naudingas tuo, kad vis labiau suprantama robotų veikimo įtaka žmogui, taip padedant apsispręsti, kokiose srityse dirbtinį intelektą naudoti būtų pravartu, o kokiose – ne.
Inf. šaltinis: 15min.lt
VU mokslininkas: 60 procentų profesijų turi bent trečdalį darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos
2021 09 17 10:23Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik pora robotizacijos pavyzdžių, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo dr. Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, robotų ir žmonių konkurenciją, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos ir ar ateis toks laikas, kai galėsime nedirbti.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/79788/
Inf. šaltinis: VU tinklalaidė „Mokslas be pamokslų“, LRT.lt