Už dešimtmečio vėžiui gydyti naudosime robotą gyvatę?
2023 01 29 17:01Ekspertai teigia, kad robotas, imituojantis gyvatės lankstumą, 10 metų begyje galėtų būti naudojamas vėžio chirurgijoje.
Nuotoliniu būdu valdomas robotas, pavadintas COBRA, anksčiau buvo naudojamas reaktyvinių lėktuvų inžinerijoje ir atominėse elektrinėse.
Dabar robotą sukūręs Notingemo universitetas užsitikrino finansavimą, kad šis robotas taptų pirmuoju tokio pobūdžio robotu Jungtinėje Karalystėje, praneša BBC.
„Mes pradėjome pirmuosius bandymus, siekdami išsiaiškinti, ar robotas gali atlikti chirurgines procedūras“, – teigė profesorius Dragos Axinte.
Mokslininkai, bendradarbiaujantys su „Rolls-Royce“, sakė, kad užsitikrino Inžinerijos ir fizinių mokslų tyrimų tarybos finansavimą, kad COBRA būtų pritaikytas naudoti chirurgijoje – konkrečiai gerklės vėžio ir traumų chirurgijoje.
Jie teigė, kad šiuo metu tokios medicininės procedūros atliekamos endoskopinėmis priemonėmis, tačiau COBRA galėtų suteikti chirurgų komandoms daugiau vikrumo, tikslumo ir didelės raiškos vaizdų.
Prof. D.Axinte, kuris vadovauja komandai, sakė: „Gyvatės pagal apibrėžimą yra lieknos, todėl naudojant paprastą vairalazdę galima labai lengvai manevruoti. Į mus kreipėsi keli chirurgai iš Lesterio ligoninės dėl šios technologijos pritaikymo medicinos srityje.“
Robotas gali būti pritaikomas keliose srityse – iki šiol gyvatės technologija buvo naudojama inžinerijoje, patekimui į variklius.
Kaip ir tikri ropliai, 5 m ilgio, itin lieknas robotas, kurio storis prilygsta pieštuko storiui (9 mm skersmens), gali lengvai šliaužti per ankštas erdves ir aplenkti siaurus posūkius saugai svarbiose mašinų dalyse, kurių dėl miniatiūrinių mastelių ir nepalankių vietų žmogui fiziškai neįmanoma apžiūrėti ar suremontuoti visiškai neišardžius, rašoma universiteto pranešime žiniasklaidai.
Gyvatė-robotas gali būti įvairaus pločio, jos viduje yra tuščiavidurė ertmė, per kurią galima tvirtinti įvairius įrankius ar instrumentus.
Preliminarius COBRA naudojimo medicinoje tyrimus atliko Lesterio universitetinės ligoninės ausų, nosies ir gerklės chirurgas konsultantas ir robotų chirurgas daktaras Oladejo Olaleye.
Robotas buvo išbandytas su žmogaus manekenu su tikslu per burną pasiektų sunkiai pasiekiamas gerklės užpakalinės dalies vietas.
Didelės raiškos kamera užtikrino puikų gerklės vaizdą, rodomą operaciniame ekrane.
„Tikimės, kad, pasiekus aiškų gerklės ir balso skydelio vėžio vaizdą, bus galima visiškai pašalinti navikus ir sumažinti skausmą, greičiau grįžti iš ligoninės, pagerinti pacientų išgyvenamumą ir reabilitaciją“, – teigė O.Olaleye.
Keletas jau egzistuojančių chirurgijai skirtų robotų yra didžiuliai aparatai, nepritaikyti mažoms žmogaus kūno ertmėms naršyti. COBRA, palyginti, yra labai kompaktiškas ir nešiojamas, todėl jo galimybės atsiveria krūtinės ląstos, skrandžio ir žarnyno bei gerklės operacijoms.
Tolesni COBRA žingsniai – eilė patvirtinimo tyrimų prieš atliekant klinikinius tyrimus, kad roboto dizainas būtų pritaikytas medicinos praktikoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Terminatoriaus“ scenarijus išsipildė? Sukūrė robotą, kuris išsilydo ir vėl grįžta į formą
2023 01 27 12:48Mokslininkai sukūrė į „Terminatorių 2“ panašų mažytį robotą, kuris pagal komandą gali ištirpti ir lengvai ištrūkti iš uždarų erdvių, praneša „Live Science“.
Norėdami sukurti fizinę būseną keičiantį robotą, mokslininkai į skystąjį galį (metalą, kurio lydymosi temperatūra tokia žema, kad tirpsta paėmus į delną) įterpė mikroskopinius magnetinio neodimio, boro ir geležies gabalėlius.
Kaip ir stuburą stingdantis T-1000 iš filmo „Terminatorius 2“, šis robotas turi gebėjimą keisti formą. Tyrėjai naudojo magnetus, kad nurodytų robotui pakeisti būseną ir ištirpti. Magnetinės indukcijos proceso metu judančiu magnetu roboto viduje sukuriama elektros srovė – ji ir išlydė galį įkaitindama jį.
Taip robotas virto amorfiniu luitu, praslydo pro narvo grotas ir vėl grįžo į prieš tai buvusią fizinę formą kitoje narvo pusėje.
„Magnetinės dalelės čia atlieka du vaidmenis“, – pareiškime sakė vyresnysis tyrimo autorius Karmelas Majidi, Karnegio Mellono universiteto mechanikos inžinierius, – „Medžiaga reaguoja į kintamą magnetinį lauką, todėl per indukciją galima įkaitinti medžiagą ir sukelti fazės pokytį. Tačiau magnetinės dalelės taip pat suteikia robotams mobilumo ir gebėjimo judėti reaguojant į magnetinį lauką.“
Tyrėjai teigė, kad įkvėpimo šiam prietaisui suteikė holoturijos. Tai dygliuotą odą turintys bestuburiai gyvūnai, kartais vadinami jūros agurkais. Buvo pastebėta, kaip šie gyvūnai iš minkštos būsenos tampa kieti – taip jie apsisaugo nuo aplinkoje tykančių grėsmių.
Mokslininkai įžvelgia keletą galimų savo roboto panaudojimo galimybių medicinos ir technologijų srityje. Iki šiol robotas buvo išbandytas taisant grandines, nes galėjo patekti į sunkiai pasiekiamas vietas, ištirpo varžtui skirtoje erdvėje ir taip pats patapo varžtu.
„Suteikus robotams galimybę pereiti iš skystos į kietą būseną, jie įgauna daugiau funkcijų, – pareiškime teigė pagrindinis autorius Chengfengas Panas, Kinijos Honkongo universiteto inžinierius. – Dabar šią medžiagų sistemą stengiamės pritaikyti praktiškiau, kad išspręstume kai kurias labai konkrečias medicinos ir inžinerijos problemas.“
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Boston Dynamics“ vaizdo įraše – įspūdingi roboto sugebėjimai
2023 01 22 10:16„Boston Dynamics“ niekada nenuvilia, kai išleidžia vaizdo įrašą, kuriame parodo naujas savo humanoidinių robotų galimybes. Naujausiame iš jų „Atlas Gets a Grip“ robotas imituojamoje statybų aikštelėje atlieka daugybę naujų judesių, rašo „The Robot Report“.
Robotas atlieka sudėtingus parkūto judesius / „Boston Dynamics“
„Atlas“, naudodamasis rankose esančiu griebtuvu, paima ir panaudoja mediną lentą, kad sukurtų sau tiltą ant pastolių. Tada jis paima įrankių maišą, užbėga ant pastolių, apsisuka ir meta įrankių maišą į kitą vietą.
Bendrovė „Boston Dynamics“ teigė, kad nauji gebėjimai yra natūralus humanoidinio roboto įgūdžių tobulinimas. „Atlas“ gebėjimą paimti ir perkelti įvairaus dydžio, medžiagos ir svorio objektus, išlaikant pusiausvyrą, įgalina patobulintos judėjimo ir jutimo galimybės.
Šiame vaizdo įraše „Boston Dynamics“ įdiegė naudingus „nagų“ griebimo mechanizmus su vienu fiksuotu pirštu ir vienu judančiu pirštu. Kompanija teigė, kad šis griebtuvas debiutavo per „Super Bowl“ reklamą, kai „Atlas“ virš galvos pakėlė statinę. Šie paprasti griebtuvai skirti sunkioms kėlimo užduotims atlikti.
Taip pat patobulintos valdymo sistemos, kad būtų galima šokinėti 180 laipsnių kampu laikant medinę lentą. Robotas nuo šiol gali atlikti sukamąjį šuolį metant įrankių maišą. Šiai užduočiai atlikti „Boston Dynamics“ išplėtė modelio prognozuojamąjį valdiklį (MPC), kad būtų atsižvelgta į susietą roboto ir objekto judėjimą kartu.
„Atlas“ stumdamas medinę dėžę nuo platformos pademonstravo turimą galią ir jėgą, o baigiamasis roboto judesys – kelių ašių salto – suteikia judėjimui asimetrijos.
„Mes didiname savo gebėjimus“, – sakė Benas Stephensas, „Atlas“ valdymo vadovas, – „Parkūras ir šokiai buvo įdomūs gana ekstremalaus judėjimo pavyzdžiai, o dabar bandome remtis šiais tyrimais ir atlikti prasmingas manipuliacijas. Mums svarbu, kad robotas galėtų atlikti šias užduotis su tam tikru žmogišku greičiu. Žmonės šias užduotis atlieka labai gerai, todėl tam reikėjo gana smarkiai patobulinti valdymo programinę įrangą.“
Tinklaraštyje „Boston Dynamics“ paaiškino kai kurias sudėtingesnes naujosios roboto rutinos sekas. Jų teigimu, robotui sunkiausia buvo manevruoti didele medine lenta.
Dabar naujai atliekamas salto yra daug sudėtingesnis nei ankstesnės roboto demonstruotos akrobatikos. Bandymu metu robotas vis susipainiodavo savo paties galūnėse, teigė kompanija.
B. Stephensas sakė, kad humanoidai, galintys įprastai atlikti purvinus ir pavojingus darbus realiame pasaulyje, yra tolima ateitis. Panašu, kad artimiausioje ateityje „Atlas“ liks mokslinių tyrimų ribose.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„ACC Distribution“ tapo oficialiu „EBO“ robotų distributoriumi Baltijos šalyse
2023 01 14 10:51„ACME Grupės“ bendrovė „ACC Distribution“ pradėjo bendradarbiauti su Šendžene įkurtu „Enabot“ atstovaujamu prekės ženklu „EBO“, kuris specializuojasi kuriant, projektuojant ir gaminant vartotojų namams robotus. Į šią įmonę investavo daug rizikos kapitalo bendrovių, tarp kurių – ir „Sequoia Capital“. Nuo šiol „EBO” produktai yra prieinami visiems „ACC Distribution” verslo partneriams Baltijos šalyse ir jų galutiniams vartotojams.
„EBO“ nuotr.
„ACC Distribution“ didžiuojasi galėdama atstovauti išskirtinį ir aukštos kokybės prekinį ženklą, kurio patyrusi inžinierių komanda nuolat ieško novatoriškų sprendimų, kaip kuo geriau apsaugoti žmonių namus, įskaitant jų augintinius ir šeimas. Galima sakyti, kad robotai jau palaipsniui tampa šiuolaikiškų namų būtinybė, kuri atlieka namų, aplinkos stebėsenos funkciją“, – teigia „ACC Distribution“ atstovas Svajūnas Budra.
Pasak bendrovės atstovo, „EBO“ robotai valdomi nuotoliniu būdu arba iš anksto nustatytu automatiniu režimu namų, vaikų ar augintinių stebėsenai. „EBO“ robotai turi kokybišką 1080p kamerą su naktiniu matymu, kuri leis stebėti namus net ir tamsiuoju paros metu. Robotai patys sugrįžta į krovimosi stotelę tam prireikus. Šie išmanieji įrenginiai jautriai reaguoja į bet kokį judėjimą namų aplinkoje – aptikus nors vieną veiksmą, robotas atsiunčia specialų pranešimą į išmanaus telefono programėlę, prie kurios gali prisijungti net 6 asmenys. Aplinkos stebėjimo įrenginiai turi galimybę nustatyti 24 valandų aplinkos vaizdo įrašymą.
„EBO Air“ robotuose yra integruoti ne tik aukščio, infraraudonųjų spindulių ir atstumo sensoriai, bet ir išmanusis sekimas, kuris leidžia robotui sekti paskui žmogų ar augintinį. Tylų „EBO Air“ veikimą užtikrina variklis be šepetėlių. Šis robotas taip pat gali būti geriausias draugas žmogaus augintiniams – DIY plunksnos ir integruotas lazeris „EBO“ paverčia dar mielesniu ir domina gyvūnus su juo žaisti.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Žmonės ar robotai – kam patikėti kosmoso tyrimus?
2023 01 06 16:50Šiuo metu jie tyrinėja Saulę, Venerą, Žemę, Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir Saulės sistemos pakraščius. Praeityje skrajojo aplink Merkurijų, asteroidus, kometas ir Saturną, trumpam buvo aplankę Uraną, Neptūną, Plutoną ir dar gausybę mažųjų kūnų. Jie – tai įvairūs kosminiai zondai. Nors ir neprimena metalinių žmonių iš Azimovo ar Čapeko kūrinių, daug nesuklysime, bendrai vadindami juos robotais. Nors nurodymus jiems dalina misijas valdančios žmonių komandos, kiekvienas prietaisas yra daugiau ar mažiau autonomiškas ir didelę dalį veiksmų atlieka pats.
Žmonių skrydžių į kosmosą istorija, palyginus su robotų, daug kuklesnė. 1968-1972 metais įvykusios devynios „Apollo“ programos misijos buvo kol kas vienintelė žmonių kelionė toliau, nei žemoji Žemės orbita. Šešios iš jų sėkmingai nusileido Mėnulyje, bet štai jau pusšimtį metų ir ten nebegrįžtame. Žmonių buvimas kosmose apsiriboja kosminėmis stotimis kelių šimtų kilometrų aukštyje.
Situacija per artimiausią dešimtmetį ar du turėtų gerokai pasikeisti. Artemis programa 2025 turėtų sugrąžinti žmones į Mėnulį, planus ten nukeliauti iki dešimtmečio pabaigos išreiškė ir Kinija. Sugrįžimas turėtų būti daug rimtesnis už „Apollo“ programą – planuojama įrengti nuolatinę tyrimų bazę palydove. Vėliau turėtų sekti Marsas; šiuo metu NASA planuoja žmonių skrydį tenlink sekančio dešimtmečio pabaigoje. Ką jau kalbėti apie artimąjį kosmosą, kuriame gali atsirasti įvairių privačių kosminių stočių-viešbučių ir panašios infrastruktūros.
Kas turėtų tyrinėti kosmosą – žmonės ar robotai? O gal abu kartu? Šaltinis: NASA, montažas: „Elmo Motion Control“
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/85588/.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Nuo žaidimo kaladėlėmis iki aukso medalių tarptautinėje robotikos olimpiadoje
2022 12 27 13:53Vis dažniau pasigirstant kritikai dėl švietimo programų ir dėl to, kad mokiniai nebesirenka tiksliųjų mokslų dalykų – dešimt perspektyvių Lietuvos moksleivių demonstruoja stulbinančius rezultatus tarptautinėje robotikos arenoje. 2017 metais įkurta Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ šių metų spalį užėmė pirmąją vietą tarptautinėje robotikos olimpiadoje „FIRST Global Challenge“, o šiuo metu ruošiasi Europos lygai Nyderlanduose, kurios nugalėtojas keliaus į pasaulio čempionatą vyksiantį JAV.
Kelias iki aukščiausių įvertinimų komandai prasidėjo nuo nesėkmių, tačiau jaunuoliai nepasidavė. Iš klaidų mokėsi, pradėjo geriau dirbti komandoje, išmoko savarankiškai projektuoti naujus robotus ir kurti jų prototipus, modeliuoti dalis. Taip pat įgijo žinių, kaip geriau valdyti savo projektą, pristatyti jį visuomenei ir net pritraukti rėmėjų.
„Su klasioku Pauliumi mokykloje sužinojome apie LEGO inžinerijos būrelį, pradėjome jame mėgėjiškai domėtis robotais, konstravimu. Kai daug vėliau su komanda dalyvavome pirmame čempionate, pirmųjų varžybų pirmame etape surinkome nulį iš galimų 500 taškų. Šis rezultatas kiek pribloškė, tačiau nepasidavėm. Kituose etapuose jau surinkome po keliasdešimt taškų, tačiau bendrai pirmas čempionatas baigėsi liūdnai. Nesėkmė mums tapo ženklu, kad reikia įdėti daug daugiau darbo ir pastangų, ką ir padarėme“, – pasakoja Julius Augustaitis, robotikos komandos „Lituanica X“ kapitonas.
Įkvėpimo šaltinis – internetas ir bendraamžiai
„Po pirmosios nesėkmės, grįžome paaugę. Pasimokėme iš stipriausių komandų, pamatėme jų sprendimus, supratome, kad varžybas laimi ne robotas, o stipri komanda, mokanti greitai prisitaikyti prie kintamų sąlygų. Kiekviename varžybų etape esame suporuojami su nauja nepažįstama dalyvių grupe, turime ne tik bendradarbiauti su ja, bet ir gebėti akimirksniu keisti strategiją“, – sako J. Augustaitis.
„Lituanica X“ komandą sudaro dešimt moksleivių. Keturi atsakingi už dirbtinio intelekto programavimą, trys – už dalių modeliavimą ir spausdinimą 3D spausdintuvu, likę trys – už projekto valdymą ir socialinius tinklus. Prieš kiekvienas varžybas komanda skiria daug laiko pasiruošimui.
„Ruošdamiesi varžyboms remiamės varžybose sukaupta patirtimi, taip pat semiamės įkvėpimo internete. Numatome galybę įmanomų scenarijų dėl to ir robotus turime du, o šiuo metu baigiame konstruoti ir trečią. Visi jie skirtingi, atlieka skirtingus veiksmus, kad būtume pasiruošę netikėčiausioms čempionato užduotims. Tokias dalis, kaip roboto variklis griežtai apibrėžia turnyrų taisyklės, tad juos perkame, visas kitas – perkame arba gaminamės patys“, – sako J. Augustaitis.
Pasak jo, svarbus „Lituanica X“ išskirtinumas – treneris: „Dauguma užsienio komandų turi trenerius, kurie yra robotikos asai, mūsų treneris – visų pirma, vadybininkas. Jis padeda mums susitvarkyti kelionių reikalus, užsiregistruoti į turnyrus, o ties robotais turime dirbti savarankiškai. Tai yra labai gerai, nes taip turime galimybę patys priimti sprendimus, savarankiškai mokytis. Taip pat mokomės valdyti projektą, kurti ir testuoti prototipus, pristatyti juos teisėjams, kalbėti viešai.“
Investicija į tiksliųjų mokslų ateitį
Robotikos rinktinė, kaip bet kuri kita sporto komanda – ieško rėmėjų. Parama reikalinga brangioms robotų dalims įsigyti, taip pat padengti dideles dešimties komandos narių kelionių į turnyrus išlaidas. Moksleiviai savo sukonstruotus robotus pristato įmonių atstovams, šiemet užmezgė partnerystę su pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrove „Žalvaris“.
„Robotika, kaip ir kiti vaikus pritraukiantys užsiėmimai prieinami toli gražu ne visiems – dažnu atveju tai yra popamokinės veiklos, ganėtinai daug kainuojančios ir ne visos šeimos savo vaikams gali jas leisti. Įmonėje turime tradiciją kalėdines dovanas klientams paversti tiksline parama žmonėms ar organizacijoms, kurie savo darbais ir veikla prisideda prie Lietuvos augimo. Šiemet pasirinkome paremti moksleivių robotikos rinktinę „Lituanica X“, demonstruojančią susižavėjimą keliančius rezultatus tarptautiniuose renginiuose“, – sako Vitoldas Sapožnikovas, bendrovės „Žalvaris“ direktorius.
Pasak jo, būtina investuoti į jaunosios kartos sudominimą tiksliaisiais mokslais, kadangi jau dabar juntamas kvalifikuotų inžinierių ar gamybos technologų trūkumas: „Robotikos rinktinė ne tik garsina Lietuvą, bet ir populiarina tiksliuosius mokslus, įkvepia bendraamžius jais domėtis. Jeigu mūsų „Lituanica X“ skiriama parama ir palaikymas gali juos dar labiau motyvuoti kurti ir padėti siekti geresnių rezultatų, busime laimingi, galėdami prie to prisidėti.“
Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ suburta 2017 metais. Šiuo metu komandos nariais yra Rokas Kirdulis, Julius Augustaitis, Dainius Užusenis, Paulius Janušas ir Dovydas Šatkauskas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Matas Čiuželis ir Povilas Kulis iš Vilniaus Licėjaus, Kristupas Šilalė iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Jonas Galminas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Adomas Juzakėnas iš VGTU inžinerijos licėjaus.
NASA marsaeigis „Insight“ ruošiasi pasitraukti iš Raudonosios planetos – atsiuntė paskutinę nuotrauką
2022 12 23 10:00NASA marsaeigis „InSight“ išsiuntė galimai paskutinę žinutę iš Marso, kur jis vykdė istorijai svarbią misiją, siekdamas atskleisti Raudonosios planetos vidaus paslaptis.
Marsaeigis Marse. Simuliacija / „Nasa“ nuotr.
Lapkričio mėn. kosmoso agentūra perspėjo, kad nusileidimo modulio laikas gali baigtis, nes Marso paviršiaus dulkės tirštėja ir slopina „InSight“ energijos tiekimą.
„Erdvėlaivio generuojama energija toliau mažėja, nes ant jo saulės baterijų kaupiasi vėjo nešamos dulkės“, – lapkričio 2 d. atnaujintame pranešime rašė NASA.
Pirmadienį „NASA InSight“ „Twitter“ paskyroje pasidalinta žinute: „Tai gali būti paskutinė nuotrauka, kurią galiu išsiųsti. Tačiau nesijaudinkite dėl manęs: mano laikas čia buvo ir produktyvus, ir ramus. Ačiū, kad likote su manimi.“
Robotas geologas, apsiginklavęs plaktuku ir žemės drebėjimų monitoriumi, 2018 m. lapkritį pirmą kartą nusileido ant nederlingos Marso žemės, rašo „The Guardian“.
Saulės energija varomas nusileidimo modulis praėjusį mėnesį paskelbė atnaujintą informaciją, prisimindamas savo buvimo kosmose laiką.
„Man pasisekė gyventi dviejose planetose“, – marsaeigio vardu sakoma pranešime.
Nuo savo dislokavimo pradžios „Insight“ išmatavo daugiau kaip 1300 seisminių įvykių. Surinkti duomenys taip pat suteikė informacijos apie Marso vidaus sluoksnius, skystąjį branduolį, magnetinio lauko likučius ir orus.
Prieš paleidimą 2018 m. NASA vyriausiasis mokslininkas Jimas Greenas teigė, kad ši misija yra „labai svarbi siekiant suprasti mūsų Saulės sistemos kilmę ir tai, kaip ji tapo tokia, kokia yra dabar“.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Neuralink“ pristatė smegenų implanto prototipą ir robotą chirurgą
2022 12 04 20:24Turtingiausias pasaulio žmogus pristatydamas sveikatos technologijų bendrovę „Neuralink“ sakė, kad bandymai su žmonėmis prasidės per šešis mėnesius.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Elonas Muskas – „SpaceX“ įkūrėjas, „Tesla“ vadovas, o pastaruoju metu ir „Twitter“ savininkas – trečiadienio vakarą surengė įspūdingą renginį, skirtą dar vienai savo įmonei – „Neuralink“. Tai pradedančioji įmonė, siūlanti belaidžius implantus, jungiančius smegenis su kompiuteriu.
Renginyje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame, anot E. Musko, beždžionė, kuriai integruotas „Link“ smegenų implantas, valdė žymeklį ir rašė kompiuteriu nepasitelkusi rankų, rašo CNN.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/85257/
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Robotex“ žengia į užsienio rinkas – instaliuos robotus Airijoje
2022 12 01 10:32SBA grupės robotikos ir automatikos sprendimus siūlanti bendrovė „Robotex“ įgyvendins projektą Airijoje. Jo užsakovė – didžiausia Airijos medinių pakuočių ir padėklų gamintoja bendrovė „CJ Sheeran“. Artimiausiu metu „Robotex“ planuoja plėsti pardavimus Europos Sąjungos rinkoje, praneša bendrovė.
„Robotex“ įdiegta testavimo stotis / SBA nuotr.
„Sparti robotizacija Lietuvoje ir įgyvendinti sėkmingi projektai skatina įmonę peržengti šalies sienas ir pasiūlyti savo patirtį bei sprendimus globalioje rinkoje. Pirmieji kontraktai rodo, kad galime sėkmingai konkuruoti su užsienio robotikos įmonėmis, o mūsų siūlomi projektai yra paklausūs bei konkurencingi. Siekiame, kad pardavimai ES rinkoje per porą metų pasiektų 15 procentų įmonės pajamų“, – sako „Robotex“ vadovas Andrius Kochanskas.
Airijos bendrovė „CJ Sheeran“ per metus savo įmonėse pagamina daugiau nei 3 mln. naujų ir atnaujintų palečių.
„Šiuo metu plečiame savo perdirbimo centrą Mauntrat (Mountrath) mieste, esančiame apie 100 km nuo Dublino. Į šį plėtros projektą įtraukėme robotinius sprendimus, kuriuos „Robotex“ įsipareigojo įgyvendinti ateinančių metų balandį. Tikimės, kad instaliuoti robotai padės greičiau pasiekti suplanuotas didesnes darbų apimtis ir laiku įvykdyti klientų užsakymus“, – pabrėžia „CJ Sheeran“ vykdantysis direktorius Mark Sheeran
„Simboliška, kad šis „Robotex“ projektas yra medienos padėklų gamybos srityje, nuo kurios ir pradėjome savo robotizacijos veiklą. Šio verslo automatizavimas sudaro reikšmingą robotizacijos dalį visoje Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Estijoje). Tačiau dabar neapsiribojame vien šiuo segmentu. Siūlome savo sprendimus logistikos, elektronikos, medienos apdirbimo, baldų gamybos srityse. Siekiame įsitvirtinti kaip pageidaujamas robotizacijos partneris ne tik namų, bet ir ES rinkoje“, – teigia „Robotex“ plėtros vadovas Vytautas Kazlauskas.
Apie „CJ Sheeran“: Bendrovė įkurta 1994 m. ir yra didžiausia Airijoje medinių pakuočių ir padėklų gamintoja, kurios metiniai pardavimai siekia 66 mln. eurų. „CJ Sheeran“ teikia aukščiausios kokybės, tvarius ir akredituotus pakavimo sprendimus Airijos ir Jungtinės Karalystės klientams maisto ir gėrimų, farmacijos, medicinos prietaisų, technologijų, inžinerijos ir kitos gamybos sektoriuose.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Robotex“ plečia „Teltonikos“ gaminių testavimo apimtis
2022 11 15 09:55Viena didžiausių šalies aukštųjų technologijų bendrovė „Teltonika EMS“ korinio ryšio (GSM) modulių testavimo apimtis didins pasitelkusi robotikos ir automatikos bendrovės „Robotex“ sprendimus. Ši SBA grupės įmonė įdiegė robotizuotą stotį, kuri leis „Teltonika EMS“ gaminių testavimo mastą padvigubinti, rašoma SBA pranešime žiniasklaidai.
„Robotex“ įdiegta testavimo stotis / SBA nuotr.
„Ypatingai konkurencingose globaliose rinkose aukštųjų technologijų įrenginius privalome gaminti pasitelkę lygiai tokias pat aukštas gamybos technologijas ir maksimaliai automatizuodami kiekvieną gamybos žingsnį. Produktų testavimas yra viena svarbiausių ir atsakingiausių proceso dalių, kuria užtikrinama gaminių kokybė. Kartu su „Robotex“ įdiegti robotikos sprendimai ryšio modulių gamybos pajėgumus padidins 2 kartus, o tai leis didinti ir visos grandinės efektyvumą bei pardavimų mastą mūsų eksporto rinkose“, – sako „Teltonika EMS“ vadovas Simas Rutkauskas.
Pasak „Robotex“ vadovo Andriaus Kochansko, robotizuotos modulių testavimo stoties projektas „Teltonika EMS“ gamykloje Vilniuje įgyvendintas per trumpą laiką.
„Robotizuotą stotį sukūrėme ir įdiegėme per 5 mėnesius, o tai buvo tikras iššūkis žinant, kokia sudėtinga situacija yra su logistika ir medžiagų bei detalių tiekimu. Prognozuojame, kad nepaisant sudėtingo laikotarpio, ambicinga „Teltonikos“ ir visos Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtra bei nauji projektai artimiausiais metais toliau katalizuos paklausą inovatyviems robotikos bei automatikos sprendimams gamyboje. Inovatyviais, našumą didinančiais sprendimais jau prisidėjome ir toliau prisidėsime prie šios šakos pozicijų stiprinimo tarptautinėse rinkose. Tą liudija ir ilgalaikis bendradarbiavimas su rinkos flagmanu“, – sako „Robotex“ vadovas Andrius Kochanskas.
Pasak jo, savo ruožtu „Robotex“ šiemet tęs įmonės strateginę kryptį didinti robotikos spendimų skvarbą ir diversifikaciją įvairiose pramonės šakose. Be aukštųjų technologijų „Robotex“ diegia robotikos sprendimus baldų gamybos, medienos, maisto pramonės šakose bei logistikos įmonėse.
Inf. šaltinis: 15min.lt