Siuntų pristatymo ateitis – ar jas mums pristatinės bepilotės skraidyklės?
2019 04 11 10:07Bepiločiai orlaiviai dar visai neseniai buvo siejami su revoliucingomis idėjomis iš pagrindų pakeisti pristatymo paslaugų sektorių. Tačiau pastaruoju metu kalbos apie masinį siuntų pristatymą tokiu būdu tai kiek pritilo. Tad ar visgi galima tikėtis tokių pokyčių, kai dronai mums pristatinės užsakytas prekes?
Kalbos apie bepiločių orlaivių pristatomas prekes pirmąkart viešojoje erdvėje pasigirdo dar 2013 metų pabaigoje. Tuomet elektroninėje komercijoje besispecializuojančios JAV bendrovės „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas išsakė savo planus sukurti sistemą, kuri galėtų pristatyti užsakytas prekes vos per pusvalandį. 2016 metais įvykęs pirmasis sėkmingas pristatymas dar labiau pakurstė kalbas apie perversmą prekių pristatymo sektoriuje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/67675/.
Pirmas kartas: Marse skries sraigtasparnis
2019 04 08 09:35Sėkmingi bandymai NASA mokslininkams leido galutinai patvirtini, kad liepą Raudonosios planetos link keliausiantį marsaeigį lydės skraidyklė. Tai bus pirmasis žmonių sukurtas objektas, skrydžiui pakilsiantis nuo Marso paviršiaus.
Marse skriesiančios skraidyklės bandymai © NASA
Kiek mažiau nei 2 kg sverianti skraidyklė yra programos „Mars 2020“ dalis ir mūsų planetą, kartu su JAV kosmoso agentūros marsaeigiu, paliks šią vasarą. Naujienų portalo Space.com žiniomis, galutinis sprendimas dėl skraidyklės įtraukimo į misiją priimtas šių metų kovo 28 d., įsitikinus, kad sraigtasparnis galės įveikti svetimoje planetoje laukiančius iššūkius.
„Ruošdamiesi pirmajam skrydžiui Marse, atlikome bandymus su Raudonojoje planetoje skriesiančio įrenginio kopija. Bandymu metu įrenginį ore laikėme per 75 minutes. Tačiau dabar išbandėme tikrąjį sraigtasparnį, kuris taps pirmuoju įrenginiu skriejusiu Marse“, – pranešime cituojama „Mars Helicopter“ programos vadovė MiMi Aung.
Testus įveikusi skraidyklė energijos semsis iš saulės baterijų, o į planetą ji keliaus kartu su automobilio dydžio marsaeigiu. Misijos tikslas – ieškoti kada nors gyvenusios, o gal vis dar egzistuojančios molekulinės gyvybės Marse. Tikimasi, kad ateityje planetoje nusileis zondai, galintys į žemę parsiųsti „Mars 2020“ misijos metu surinktus planetos grunto pavyzdžius.
Marsaeigis nusileis Raudonosios planetos Jazero krateryje. Kartu atkeliavusi skraidyklė pasitelks 1,8 mero ilgio rotorius ir ore atliks aibę testų. Skraidyklė ore gali išbūti per 90 sekundžių bei stebės planetos paviršių.
Vis dėlto pagrindinė skraidyklės užduotis – įrodyti tokių misijų potencialą. Jei paaiškėtų, kad skraidyklėmis Raudonąją planetą tyrinėti – lengviau, ateityje NASA į Marsą pasiųstų daugybę tokių įrenginių, galinčių tyrinėti kur kas didesnį plotą nei važiuojantys marsaeigiai.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Šiauliuose įkurtos inovatyvios inžinerinės pramonės laboratorijos
2019 04 02 20:05Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. Įkurtos naujos laboratorijos su pažangia technine įranga, organizuoti aktualūs mokymai, ekskursijos į pramonės įmones moksleiviams, sukurtas interaktyvus darbo pasiūlos ir paklausos žemėlapis. Visa tai ir dar daugiau – universitetų bendradarbiavimo rezultatas, vykdant bendrą projektą CONUS, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
„Dabar galime užtikrinti, kad studijos bus kokybiškos ir niekuo neprastenės nei gali pasiūlyti didieji universitetai. Pramonės robotizacijos srityje mes turime puikią įrangą ir tinkamai pasiruošusius dėstytojus. Ryšiai su įmonėmis praplečia praktikos bazę, studentai gauna realias užduotis, kurias galės atlikti su mūsų turimais pramoniniais robotais ir kita įranga. Tokie studentai ir absolventai jau dabar yra laukiami pramonės įmonėse“, – pasakoja projekto vadovas Šiaulių universiteto docentas dr. Gediminas Valiulis.
Kartu su partneriais įkurtos trys naujos laboratorijos. Nuo šiol Šiauliai gali pasigirti aukšto lygio pramoninių robotų laboratorija regione, galbūt net Lietuvoje. Įsigytas ir gamybai skirtas vertikalaus frezavimo centras Haas Super Mini Mill su didele įrankių biblioteka ir specializuota CAD/CAM programine įranga, dvejos pramoninių robotų celės suvirinimo, frezavimo, šlifavimo, ruošinių manipuliavimo operacijoms atlikti. Šiauliai taip pat gali pasigirti Lietuvoje reta ir unikalia „off-line“ pramoninių robotų programavimo sistema, leidžiančia užprogramuoti robotą per atstumą nestabdant jo darbo. Laboratorijose gausu ir kitokios programinės įrangos, skirtos metalo apdirbimui: metalo lakštų apdirbimui, pjovimui, kirpimui, išlenkimui.
„Įmonės gali būti ramios, kad pas mus studijas baigę studentai mokės su ta įranga dirbti. Atnaujinome inžinerinės pramonės studijų programas Šiaulių universitete ir labai džiaugiamės, kad turime šešis dėstytojus, kurie stipriai pakėlė savo kompetenciją projekto įgyvendinimo metu. Jie išmoko programuoti robotus, dirbti su programine įrangą ir dabar sėkmingai to moko kitus“ , – sako G. Valiulis.
Pasibaigus projektui laboratorijos išlieka atviros visuomenei. Projekto vykdytojai kviečia žmones šia įranga naudotis, regiono įmonės ir jų darbuotojai yra laukiami toliau kelti kvalifikaciją ir mokytis. Šiaulių universitete parengti darbuotojai ir toliau teikia aukšto lygio konsultacijas įmonėms, studentams garantuoja aukšto lygio studijų procesą su naujomis žiniomis, kurios būtinos išmaniai pramonei.
Kadangi Šiaurės Lietuvos pramonė nemaža dalimi susijusi su metalo apdirbimu, todėl šiose laboratorijose Šiaulių universiteto mokslininkai studentams iš įvairių mokslo ir studijų institucijų, pramonės įmonių darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims organizavo mokymus. Jų metu dalyviai išmoko programuoti ir aptarnauti pramoninius robotus, dirbti su specializuota programine įranga, programinio valdymo staklėmis.
„Tai buvo kokybiški mokymai, leidžiantys per gana trumpą laiką įgyti gamyboje reikalingų žinių ir įgūdžių. Praktinių mokymų metu dalyviai mokėsi dirbti su technine įranga, atlikti programavimo, derinimo darbus. Juose dalyvavo visi norintys siekti naujų žinių darbe su specializuotomis programinėmis įrangomis, robotų programavimu. Džiaugiamės, kad sugebėjome sudominti ir pačius gamybininkus, tad įmonės jau drąsiau galvoja arba jau diegia pramoninius robotus“, – tikina G. Valiulis.
Vienas iš šio projekto tikslų – užtikrinti judumą, tad projekto metu sukurtas interaktyvus darbo pasiūlos ir paklausos žemėlapis. Tai, anot projekto vadovo, yra pagrindinis jungiamasis tarpregioninio, tarpvalstybinio judumo elementas, kuriuo gali naudotis tiek lietuviai, tiek latviai. Jame bus galima stebėti metalo apdirbimo pramonės sektoriaus darbininkų bei inžinierių darbo pasiūlą ir paklausą, bus pateikiama informacija apie tai, kokių įgūdžių reikalauja pramonės įmonės ir kas galėtų juos suteikti. Tikimasi, kad šis žemėlapis paskatins potencialių darbuotojų judumą ir leis geriau subalansuoti darbo rinką, padės gerinti mokymų planavimą.
Paskutiniame projekto įgyvendinimo etape pramonės įmonės, įdarbinimo agentūros, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti tarptautinėje praktinėje konferencijoje. Balandžio 18 d. Šiauliuose vyksiančiame viešajame renginyje dalyvaus pranešėjai iš Šiaulių ir Daugpilio mokymo ir studijų įstaigų, pramonės įmonių. Dalyviai taip pat dalyvaus praktiniuose seminaruose, aplankys mūsų laboratorijas. Tikimasi, kad konferencija padės tikslinėms grupėms suteikti dar daugiau žinių ir įgūdžių, reikalingų pramonės sektoriui.
JAV Sausumos pajėgos bandys įdomų vikšrinį robotą
2019 03 29 16:38„Textron Systems“ kompanija sukūrė robotą „Grizzly“, kuris gali pavežti 454 kg svorį. Vikšrinė važiuoklė leidžia „Grizzly“ įveikti bekelės kliūtis, todėl tai bus naudingas pagalbininkas ateities mūšiuose. Tiesa, „Grizzly“ bus visiškai neginkluotas.
Skirtingoms situacijoms reikalingi skirtingi daiktai. Jei žaidžiate kompiuterinius žaidimus, žinote, kad gerai kartais šturmo šautuvą pakeisti prieštankiniais ar snaiperio ginklais. Tačiau realybėje vienas karys negali su savimi pasiimti daugybės sunkių ginklų. Juk jam taip pat reikia neštis maisto, pirmos pagalbos reikmenų, apsaugines priemones, amuniciją, komunikacijos įrangą ir krūvą kitų daiktų. Visi supranta, kad kariai yra perkrauti. Tai trukdo jų mobilumui, tačiau sumažinti nešamų daiktų kiekį yra labai sudėtinga.
„Grizzly“ turėtų palengvinti karių naštą © Gamintojo nuotrauka
Kuriamos įvairios priemonės. Dažnai kalbama apie egzoskeletus, tačiau jie negali visiškai išspręsti mobilumo problemos. Todėl JAV Sausumos pajėgos vykdo specialią programą, kurios metu tiria galimybes dalį krovinio patikėti robotams. Tai padėtų kariams išlaikyti mobilumą, mažiau pavargti, tačiau tuo pat metu po ranka turėti daugiau ginklų ir atsargų.
„Textron Systems“ kompanija siūlo „Grizzly“. Jis yra valdomas vieno žmogaus ir gali pavežti 454 kg krovinį. Pagal reikalavimus „Grizzly“ privalo be degalų papildymo bekele įveikti 97 km. Vienas toks robotas lydėtų 9 pėstininkus.
Tokie robotai suteikia lankstumo veiksmams mūšio lauke. Kariai gali keisti ginklus, pasiimti daugiau atsargų. Ateityje „Grizzly“ taip pat galėtų gabenti sužeistuosius ar net vykdyti žvalgybos misijas. Jis taip pat galėtų veikti autonomiškai, nes yra sukurtas „Howe & Howe“ kompanijos RS2-H1 roboto pagrindu, kuris turi tokias galimybes.
Kalbant apie RS2-H1, šis robotas jau yra išbandytas. Su 454 kg kroviniu bekele jis per 29 valandas įveikė 97 km. Tai yra pakankamai geras rodiklis. Svarbiausia, kad tokie robotai nesulėtintų karių judėjimo ir, jei tik įmanoma, jį pagreitintų. Lengvesni kariai lengviau judėtų ir manevruotų, jiems būtų lengviau išvengti pasalos.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Apklausa: kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas
2019 03 25 16:47Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė: ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina: dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, palyginimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių yra dauguma.
Pranešimo autorių nuotr.
„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus.
Robotizuotas dabartines savo darbo vietas mato 32 proc. darbininkų bei techninių darbuotojų. Tuo tarpu robotą savo vietoje rečiausiai įsivaizduoja aukščiausio lygio vadovai – 77 proc. mano, kad robotizacija jų darbo vietų nepalies.
Tiesa, nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, dauguma, arba 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research“ atliktoje apklausoje.
„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.
Pasak jo, lietuviška patirtis taip pat yra pozityvi: „Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegėme 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Tiesiog automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizacija skatina žmones ugdytis kitus įgūdžius“.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta“ 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.
Bijote, kad ateityje valstybes valdys robotai? Tyrimas atskleidė nerimą keliančią tiesą
2019 03 24 09:43IE Universitetas Ispanijoje atliko įdomų tyrimą, kurio metu apklausė 1600 žmonių iš skirtingų Europos valstybių. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus dėl dirbtinio intelekto plėtros, grėsmės ir automatizacijos problemų. Viskas būtų įprasta, tačiau vienas tyrimo rezultatas tiesiog šokiruoja.
70 % tyrimo dalyvių atskleidė, kad jei technologijų plėtra nebus reguliuojama, jos gali sukelti daugiau problemų nei duotų naudos. 56 % dalyvių taip pat manė, kad robotizacija sukels sąmyšį darbo rinkoje. 68 % išreiškė susirūpinimą, kad pokalbiai internetinėje erdvėje išstums bendravimą realybėje. Apskritai, žmonės atrodo susirūpinę, kad technologijų plėtra gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, jei nebus kontroliuojama.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/67426/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV jūrų pėstininkai bando iš faneros pagamintą droną
2019 03 23 15:35Karinių pajėgų naudojami dronai įprastai yra pagaminti iš kompozitinių medžiagų ir kainuoja šimtus tūkstančių. Tačiau LG-1K, šiuo metu bandomas Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpuso, yra pagamintas iš paprastos faneros ir šiek tiek aliuminio. Dar daugiau – jis kainuos mažiau nei jūsų automobilis.
LG-1K paleidžiamas iš transportinio lėktuvo © Gamintojo nuotrauka
„Logistic Gliders“ sukurtas dronas nėra skirtas kovinėms misijoms, tačiau vis tiek yra labai svarbus ir naudingas. Paleistas iš transportinio lėktuvo ar sraigtasparnio LG-1K gali sekti nustatytu maršrutu, vengdamas gamtinių kliūčių. Šis dronas nėra labai aptakus, tačiau vis tiek gali pasiekti 280 km/val. greitį. LG-1K atrodo tarsi dėžė su sparnais, tačiau toks įspūdis nėra apgaulingas – tai yra dėžė su sparnais.
LG-1K yra transportinis dronas. Paleistas iš lėktuvo jis išskleidžia sparnus ir sklendžia link numatyto tikslo. Tuomet išskleidžia parašiutą ir grakščiai nusileidžia į laukiančių karių glėbį. LG-1K taip pat gali nusileisti ant papilvės – jokios važiuoklės jis neturi. Tai – labai patogus ir praktiškas būdas pristatyti atsargas neskrendant tiesiai virš dalinių. Tai yra, transportinis lėktuvas gali skristi saugiu atstmu, neišduodamas savo karių buvimo vietos ir nerizikuodamas pritraukti nereikalingą priešo priešlėktuvinės gynybos dėmesį. Paleistas dronas pats įveikia likusią kelio dalį ir su maždaug 318 kg krovinio nusileidžia į numatytą tašką.
LG-1K ilgis siekia 3,17 metrus, o sparnų ilgis – vos daugiau nei 7 m. Didžiąją konstrukcijos dalį sudaro fanerinė dėžė – paprasta transportinė dėžė, į kurią galima prikrauti maisto, amunicijos ar kitokių atsargų. Aišku, šis dronas turi ir aliuminio komponentų bei elektroninę dalį su GPS moduliu. LG-1K gali skristi autonomiškai pagal iš anksto nustatytą maršrutą, bet gali būti ir valdomas per atstumą. Geriausia tai, kad šis dronas yra labai pigus.
LG-1K kaina 4,5-11 tūkstančių dolerių, priklausomai nuo konfigūracijos. Tas pats dronas galėtų būti panaudotas ne kartą, nors dabar apie tokią galimybę negalvojama. Tiesa yra ta, kad jei reikia tokių priemonių atsargoms pristatyti, susigrąžinti ištuštintą LG-1K nebūtų lengva. Tokie dronai praverstų pristatan atsargas tolimuose kraštuose tarnaujantiems kariams.
„Lockheed C-130 Hercules“ transportinis lėktuvas galėtų gabenti net 18 LG-1K dronų, todėl vieno skrydžio metu atsargas būtų galima išsiųsti keliems skirtingiems daliniams. Šiuo metu dronas yra vis dar bandomas, tačiau panašu, kad ateityje jis turėtų tapti efektyvia atsargų pristatymo priemone.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kas yra Kosminė stotis: Robotiada 2019?
2019 03 22 20:28Milžiniškos raketos negailestingai degina kurą, visomis pastangomis keldamos neįkainojamą krovinį, po savęs paliekančios ryškų rėžį danguje. Liko dar kelios minutės ir pasieksime egzosferą, kurioje automatiškai atsikabins mus skraidinusios raketos ir beribėje erdvėje tarp palydovų ir kosminių šiukšlių liks tik vienas objektas – Kosminė stotis: Robotiada.
„Robotiada 2018“ – Luko Balandžio nuotrauka
Iki kelionės tikslo likus tik kelioms minutėms verta prisiminti kas mūsų laukia pasiekus kelionės tikslą – pristatome renginį Kosminė stotis: Robotiada 2019 ir jame slypinčias nepamirštamas akimirkas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67436/
Inf. šaltinis: TV3.lt
Naudingi patarimai, kaip išsirinkti valymo robotą
2019 03 22 08:01Technologijų rinka vystosi žaibišku greičiu. Šiuo metu projektuojami įrenginiai yra aprūpinami vis išmanesnėmis sistemomis ir vis pažangesniais sprendimais, o viskas tik vardan didesnio mūsų gyvenimo patogumo. Vienas tokių įrenginių yra valymo robotai. Pasak Varle.lt buitinės technikos ekspertų, šių įrenginių populiarumas auga kaip ant mielių. Kada ir kodėl verta investuoti į valymo robotą ir kaip jį išsirinkti? Dulkių siurblių specialistai parengė išsamų valymo robotų pirkimo gidą.
Kas yra valymo robotas?
Valymo robotas yra išmanus įrenginys, kuris yra mažesnis atitikmuo atliekantis dulkių siurblio, elektrinės šluotos ar langų valytuvo (priklausomai nuo pasirinkto tipo) funkciją.
Nuo klasikinių buitinės technikos įrenginių jį išskiria speciali sistema su programine įranga bei jutiklių ir kamerų rinkinys, kuris leidžia jam savarankiškai atlikti valymo darbą. Valymo robotas gali susipažinti su valymo sritimi, suplanuoti savo maršrutą ir aplenkti kliūtis, tačiau tai ne visos jo galimybės.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/patarimai/elektronika/67380/
Mokslininkai pasimokė iš krevečių: kuriamas tobulas povandeninis sienų griovimo įrankis
2019 03 21 10:40Krevetės gal ir nėra didelės, bet kai kurios jų pasižymi unikaliais gebėjimais. Štai, pavyzdžiui, spragsinčiųjų krevečių šeimos – alpheidae – atstovai geba generuoti tokią smūginę jėga, kad vandenyje susidaro superkarštos plazmos smūginė banga, gebanti imobilizuoti auką ar sugriauti priedangą. Todėl nenorėtų nustebti, kad pažaboti tokią supergalią užsimanė ir mokslininkai, rašo engadget.com.
Viena inžinierių grupė sukūrė tokią roboto ranką, kuri atkartoja spragsinčiųjų krevečių medžioklės būdą generuoti plazmą – tikimasi, kad ši ranka taps vertingu povandeninių mokslinių tyrimų ir pramoninės veiklos įrankiu.
Tyrimus mokslininkai pradėjo nuo trimačiu spausdintuvu sukurto krevetės žnyplės modelio. Viršutinė šio modelio dalis yra atsilenkianti ir veikia tarsi kūjis, apatinė atlieka priekalo vaidmenį. Žmonių sukurto modelio veikimas grindžiamas itin greitu spyruokliniu viršutinės šios žnyplės dalies judinimu. Šio judesio metu sukuriama pakankama galia, kad susidarytų labai greitai judantis vandens srautas, išgarinantis vandenį ir sukuriantis kavitacijos burbulą, kurio viduje temperatūra pakyla iki kelių tūkstančių laipsnių - beveik iki Saulės paviršiaus temperatūros. O šio burbulo subliuškimo metu susidaro plazma ir smūginė banga.
Žinoma, iki pramoniniams darbams tinkamos viską griaunančios roboto rankos reikės dar gerokai padirbėti: kol kas mokslininkų modelis tobulinamas siekiant aplenkti ir evoliucijos išvystytą krevetės gebėjimą smūgiuoti. Bet ilgainiui tikriausiai bus galima pamatyti nemažai šio modelio realizavimo būdų. Tokia roboto ranka gali būti pakankamai galinga, kad gręžtųsi per akmenis ar grynintų vandenį smūgine banga sukurdama peroksidus.
Inf. šaltinis: 15min.lt