„Vilnius Tech“ ir Aalto universiteto studentai sukūrė autonominį minų aptikimo droną
2025 06 27 10:28Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje išsprendė pasaulinės aviacijos ir gynybos įmonės „Saab“ iššūkį – tiksliai ir saugiai identifikuoti iš plastiko pagamintas minas, sukurdami būtent šioms minoms aptikti skirtą droną. Šis sukurtas sprendimas – DOLYA dronas – yra devynis mėnesius trukusio Aalto universiteto organizuojamo Produktų kūrimo projekto (angl. Product Development Project, PdP) rezultatas.
Minų aptikimui – dronas su RGB kameromis ir termovizoriumi
Kaip teigiama „Saab“ pateiktame iššūkyje, kariniuose konfliktuose pradėjus naudoti minas, jos dažniausiai buvo gaminamos iš metalo, todėl jas buvo galima aptikti metalo detektoriais. Tačiau ši technologija greitai tapo neefektyvi – šiandien daugelis minų gaminamos iš plastiko, todėl jų aptikimas tampa itin sudėtingas ir pavojingas. Situaciją apsunkina tai, kad Ukrainoje minų paieškai vis dar dažniausiai naudojami metalo detektoriai, kurie neleidžia tiksliai nustatyti visų sprogmenų.
Pasak vieno iš DOLYA drono kūrėjų komandos narių – Augustino Stasiškio, „Vilnius Tech“ elektronikos inžinerijos studento, nuo 2022 metų vasario mėnesio minos paveikė daugiau nei 1200 Ukrainos civilių gyventojų, o beveik pusė jų žuvo.
„Viena iš dažniausiai Ukrainoje aptinkamų minų rūšių yra vadinamoji „drugelio“ mina (arba PFMI). Ji maža, pagaminta iš plastiko, todėl ją itin sunku aptikti tradiciniais metodais“, – pasakoja studentas.
„Atsakydama į skubų poreikį tiksliai ir saugiai identifikuoti šias minas, mūsų komanda sukūrė DOLYA – pažangų sprendimą, skirtą minų aptikimui. Pastaraisiais mėnesiais drono funkcionalumas buvo nuolat derinamas su „The Demine Foundation“ specialistais, siekiant užtikrinti jo pritaikomumą realiose situacijose“, – pasakoja Marta Finogenova, „Vilnius Tech“ Pramonės gaminių dizaino studentė.
Pasak Nojaus Balčiūno, „Vilnius Tech“ Elektronikos inžinerijos studento, jų sukurtas dronas minų aptikimui naudoja RGB kameras kartu su termovizoriumi. Ši kombinacija užtikrina tikslų minų aptikimą ir saugų naudojimą, taip prisidedant prie efektyvesnio ir aukų nereikalaujancio teritorijų išminavimo.
Kūrybinis procesas
„PdP“ programa – tai daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per susidomėjimą, entuziazmą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą.
Šių metų „PdP“ programa studentams siūlė įvairius iššūkius – nuo mikroplastiko šalinimo iš gruntinių vandenų ar miškų biologinės įvairovės vertinimo iki nešiojamos saunos prototipo ar miškų sodinimo aparato kūrimo. Tačiau „Vilnius Tech“ studentai vieningai nusprendė dirbti su saugumo klausimus sprendžiančios įmonės „Saab“ iššūkiu.
„Nors buvome viliojami dirbti ir su kitomis gerai žinomomis įmonėmis, pasirinkome „Saab“ dėl projekto svarbos ir mūsų troškimo sukurti gyvybes gelbstinčią inovaciją“, – pasakoja komandos narys Alfredas Kerulis, „Vilnius Tech“ Mechatronikos ir robotikos studentas.
Projekto pradžioje, studentai kartu su „Saab“ atstovais, ekspertais iš Suomijos kariuomenės bei „The Demine Foundation“ apsvarstė kelias idėjas – nuo antžeminio roboto, galinčio nukenksminti minas, iki drono, kuris automatiškai aptinka užminuotas teritorijas.
„Galiausiai pasirinkome drono koncepciją, nes ji leido maksimaliai išnaudoti naujausias technologijas ir užtikrinti operatoriaus saugumą“, – pasakoja „Vilnius Tech“ komandos narys Pavel Fasij, Pramonės gaminių dizaino studentas.
Kūrybiškumas ir mentorystė „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrike“
„Vilnius Tech“ studentų komandą Lietuvoje koordinavo „Vilnius Tech“ Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“.
„Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ tapo erdve, kurioje „PdP“ programos studentai testavo savo kuriamo produkto idėją bei naudojosi įvairiomis gamybos technologijomis. Projekto dalyviams suteikėme mentorystės sesijas, techninę bei kūrybinę pagalbą“, – pasakoja „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ Prototipavimo laboratorijos vedėjas Rokas Bagdonas.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio Aalto universiteto projekto, kuriame „Vilnius Tech“ studentai atidavė tikrai daug jėgų. Reikia nepamiršti, kad jie dirbo ir nuolat bendradarbiavo su likusia komandos dalimi, esančia Suomijoje – darbo tempas buvo itin intensyvus. Visą pirmąjį drono prototipą studentai kūrė čia, „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrike“, o vėliau surinktą įrenginį vežė į Estiją ir perdavė kolegoms tolesniam testavimui. Matėme, kaip studentai mokosi, sprendžia iškilusias problemas ir auga kaip specialistai“, – pasakoja „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ projektų vadovė Monika Grinevičiūtė.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Kinijoje įvyko robotų dvikova
2025 06 09 02:43Kas nutinka, kai prie legendinio „Robot Wars“ formato pridedame šiandienos dirbtinį intelektą? Atsakymas – kovos menų turnyras su humanoidiniais robotais, kurie spardosi, smūgiuoja ir stebina savo manevringumu.
Gegužės 25 dieną Hangdžou mieste Kinijoje įvyko neeilinis renginys – turnyras, kuriame varžėsi keturi „Unitree Robotics“ sukurti robotai. Visi jie tai G1 modeliai, kurie jungia žmogaus ir mašinos bendradarbiavimą: operatoriai juos valdo nuotoliniu būdu, tačiau nemaža dalis veiksmų priklauso ir nuo pačių robotų „protinės veiklos“.
Nors robotai dar nepajėgia visiškai savarankiškai kovoti, jų veiksmų grynumą ir judesių tikslumą stipriai veikia dirbtinis intelektas. Šis renginys – tai Kinijos būdas parodyti savo spartų progresą robotikos srityje ir pasipriešinti tokiems gigantams kaip JAV kompanijos „Boston Dynamics“ ar net „Tesla“.
Tiek amerikiečiai, tiek kinai dabar lenktyniauja, kas pirmas sukurs universalius, manevringus ir už žmones greitesnius robotus.
Turnyre robotai buvo vertinami ne tik už kovą, bet ir už judėjimo gebėjimus. Prieš kiekvieną kovą vyko testų sesijos, robotai turėjo atlikti įvairias užduotis, kurios padėjo įvertinti jų pasirengimą ir nustatyti taisykles. Organizatoriai šį etapą naudojo ir pačių rungtynių tobulinimui.
„Unitree G1“ modeliai ringe nebeprimena senųjų „Robot Wars“ monstrų, kurie tiesiog lėkdavo į vienas kitą su metalo krūva. Šie robotai šoka, smūgiuoja rankomis, spardo ir net suka kūną aplink savo ašį. Smūgiai dar nėra tokie galingi, tačiau jų tikslas ne sunaikinti, o demonstruoti pažangą mechaniniame mobilume.
Kova vertinama pagal tai, ar robotas pataikė į priešininko galvą arba kūną. Nukritimas reiškia -5 taškus, o jei robotas per 8 sekundes neatsistoja – atimama dar -10 taškų. Visa esmė – išbalansuoti varžovą, ne jį sulaužyti.
Verta paminėti, kad „Unitree G1“ modelis sveria apie 35 kg, o jo aukštis siekia maždaug 132 cm. Jis juda maždaug 2 metrų per sekundę greičiu, šiek tiek greičiau nei vidutinio žmogaus tempas. Tad kol kas, panikai priežasties nėra.
Robotai aprūpinti pažangiais „Intel RealSense bei Livox 3D Lidar“ jutikliais, o tai leidžia jiems matyti aplinką 360 laipsnių kampu. Visa ši įranga sujungta su dirbtinio intelekto algoritmais, kurie padeda robotams mokytis, prisitaikyti prie aplinkos ir išmokti naujų judesių.
Turnyrą organizavo „EngineAI“, įsikūrusi Šendženo mieste. Pasak organizatorių, renginys skirtas ne tik pramogai, tai ir demonstracija, kokia sparti yra Kinijos robotikos plėtra. Tikimasi, kad tai paskatins didesnį šios technologijos priėmimą kituose sektoriuose: nuo gamybos iki logistikos ar net sveikatos priežiūros.
Svarbu pažymėti, kad „G1“ robotų modeliai nenaudoja populiariųjų didžiųjų kalbos modelių (LLM), tokių kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Vietoj to, jie apmokomi per simuliacijas ir mašininio mokymosi principus, kurie padeda perprasti įvairias užduotis ir efektyviau prisitaikyti prie realios situacijos.
Dar įspūdingesnis yra „G1 EDU“ modelis, nes jis ne tik moka šokti, bet ir atsukti buteliuką, susmulkinti riešutą, lituoti laidus ar atlikti akrobatinius triukus su lazda. Abu modeliai – tai realus įrodymas, kaip DI sprendimai ir robotika susilieja į vis greičiau judantį progresą.
Gruodį Kinijoje planuojamas dar vienas robotų turnyras, šįkart jame dalyvaus dar didesni humanoidiniai modeliai. Organizatoriai žada tarptautinį mastą ir komandų iš skirtingų šalių dalyvavimą. Ir jei viskas vyks taip, kaip prognozuojama, netrukus turėsime naują sporto šaką – kovos robotų olimpiadą.
Kol kas belieka stebėti, kiek šių robotų sugebėjimai priartės prie realių žmonių. Bet viena aišku, kad kai robotas pradeda šokti, spardytis ir tuo pačiu dar valdo aplinką su milžinišku tikslumu, prasideda visai nauja technologinės eros dalis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Viktoras Baliulis.
Robotas užpuolė gamyklos darbuotojus: pavojingas incidentas su robotu sukėlė tikrą diskusijų audrą
2025 05 17 13:18Šokiruojantis vaizdo įrašas iš, kaip manoma, vienos gamyklos Kinijoje išplito žaibišku greičiu ir vėl iškėlė klausimą – ar robotai išties jau pasiruošę dirbti šalia mūsų? Socialiniuose tinkluose šis incidentas jau vadinamas „pirmuoju robotų maištu žmonijos istorijoje“.
Faktas lieka faktu – netikėta roboto reakcija į žmonių buvimą jo aplinkoje sukėlė tikrą chaosą, ir tai tik viena iš vis dažnėjančių situacijų, kai pažangios technologijos kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Vienas incidento įrašas socialiniame tinkle „X“ per kelias dienas perkopė 12 mln. peržiūrų. Jis buvo paskelbtas su šūkiu apie pirmąjį robotų sukilimą, nors šaltiniai apie tikrąsias aplinkybes šneka labai migloti. Kas tiksliai sukėlė roboto elgesio pokytį, iki šiol nėra aišku.
Filmuko kadrai, kaip teigiama, nufilmuoti nežinomoje Kinijos gamykloje, rodo robotą, agresyviai išsiliejantį prieš pastate esančius darbuotojus. Saugumo kamerų įrašas fiksuoja, kaip robotas, panašus į „Unitree H1“ modelį, iš pradžių ramiai kabo pritvirtintas prie krano konstrukcijos.
Netoliese stovi ir kalbasi du vyrai. Staiga robotas pradeda energingai mosuoti galūnėmis, tarsi netikėtai aktyvuotas. Vyrai greitai mėgina atsitraukti, tačiau robotas spėja numušti kompiuterio monitorių ir keletą kitų daiktų, kol galiausiai vienas iš darbuotojų mėgina jį suvaldyti, sugriebęs laikantį kraną.
Šis incidentas paskatino atnaujinti diskusijas apie robotų saugumą ir dirbtinio intelekto kontrolę pramoninėje aplinkoje. Modernūs humanoidiniai robotai, tokie kaip „Unitree H1“, vis dažniau testuojami realiomis sąlygomis, nuo logistikos iki pagalbinių užduočių gamyboje.
Tačiau nepaisant jų pažangos, tokie įvykiai primena, kad bet kokia technologija, ypač turinti fizinį pajėgumą, turi būti kruopščiai stebima, apribota ir įvertinta pagal rizikos valdymo standartus, ypatingai kai kalbama apie sąveiką su žmonėmis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Lukas Snarskis.
Robotizuotas ugniagesys: šaudo vandenį 60 metrų atstumu
2025 05 15 11:24„Unitree B2“ – tai ne paprastas robotas, o tikras ugniagesys. Šis keturkojis robotas gali ne tik aptikti gaisrą, bet ir tiesiogiai gesinti liepsną, pasitelkdamas vandens ar putų patranką, kurios srovė siekia iki 60 m.
Robotas stebi savo kūno temperatūrą, o pasiekus kritinį tašką – aktyvuojamas aušinimas. Jo šarvas – visiškai sandarus ir atsparus. Sukurtas iš kompozitinių medžiagų, jis pritaikytas dirbti ten, kur žmogui būtų mirtinai pavojinga. Dėl lankstaus šlangos tvirtinimo, jis gali pasisukti 85°, greitai reaguoti, o prireikus – atsijungti ir atlikti kitas užduotis.
Miško gaisrams pritaikytas oro srauto modulis leidžia nukreipti liepsną nuo objektų, o laipiojimo gebėjimai ir greitai keičiamas akumuliatorius leidžia jį naudoti praktiškai bet kur. Tai – naujos kartos gaisrų gesinimo robotas, kuriam pavojinga aplinka – ne kliūtis.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
50 prieš 162: liūdna Lietuvos robotizacijos statistika pasaulyje
2025 05 12 08:38Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis yra 162 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o Europos vidurkis yra apie 142 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų. Tad liūdina, jog atsiliekame, bet džiugina, kad Lietuvoje turime didelį potencialą robotizacijos srityje, mūsų šalyje kiekvienais metais robotų gamybos poreikis auga 20 procentų“, – teigia robotų gamintojo „KUKA Nordic AB“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Dalius Grakavinas.
Robotai parodoje „Balltechika“. Organizatorių foto
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“, kur dalyvaus ir D. Grakavinas, kartu su kolegomis pažindinsiantis dalyvius su gamybiniais robotais.
Robotizacijos iššūkiai Lietuvos gamyboje
Prieš dvidešimt penkerius metus D. Grakavinas pradėjo studijuoti automatiką, tad technologijos lydi jį ne vieną dešimtmetį. Dvidešimt metų praleidęs technologijų pardavimuose, prieš maždaug ketverius metus vyras nėrė į robotizacijos sritį. Dalius neslepia, jog tąkart jautėsi atsidūręs lyg kryžkelėje. „Tuo metu stovėjau ties strateginiu pasirinkimu: mačiau galimybę pasukti į sritį, kuri taps ne tik nauju karjeros etapu, bet ir būdu prisidėti prie prasmingo pokyčio – skatinti Lietuvos verslus ir gamybos įmones žengti robotizacijos link. Tikėjau, kad robotika taps neatsiejama konkurencingo verslo dalimi, ir šiandien tuo įsitikinu kasdien“, – sako vieno iš robotų gamintojo pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Vokietijos įmonė „Kuka“ gamina ne tik robotus, bet ir programinę įrangą, kuri skirta skaitmeniniams dvyniams kurti arba robotams programuoti bei valdyti. Baltijos šalyse D. Grakavinas su kolegomis atlieka robotų bei programinės įrangos tiekimą pramonei bei gamybai ir verslo įmonėms, kurios integruoja robotikos sprendimus Baltijos šalyse.
Pastaraisiais metais Lietuvos gamybos įmonės bei verslai robotizuojasi dėl stipraus darbo jėgos trūkumo. Tiek Lietuvos didmiesčių, tiek regionų gamybos įmonėse labai trūksta darbuotojų, vadovai susiduria su didžiule problema. „Pavyzdžiui, darbuotojai dirba sunkius pasikartojančius fizinius darbus, tad čia jiems robotizacija gali pagelbėti. Taip pat gamybos srities vadovai bei verslininkai susiduria su didžiuliais darbuotojų išlaikymo kaštais, nes kiekvienais metais atlyginimai didėja. Kadangi darbo vieta tampa brangesnė, visi gamintojai ieško būdų, kaip efektyvinti, automatizuoti gamybą, padidinti produktyvumą bei našumą. Be abejo, svarbi ir konkurencija tarptautiniu mastu – mūsų gamybos įmonių rankų darbo jėga konkuruoja su šalimis, kur stipriai išsivysčiusi automatizacija bei robotizacija ir produkcija pagaminama žymiai pigiau. Tad mes kito kelio nebeturime, tik diegiant kuo daugiau automatizacijos, robotizacijos galima padidinti našumą, efektyvumą bei išlikti konkurencijos lauke“, – sako robotų gamintojo pardavimų vadovas.
Įtakos turėjo sovietmečiu įsigalėjusi žmogiškoji jėga
Anot D. Grakavino, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai veiksniai, galintys prisidėti prie mūsų šalies industrinio proveržio.
„Mano asmenine nuomone, Lietuvoje turime pakankamai įsišaknijusį įsitikinimą, jog mūsų darbas turi būti paremtas žmogiškąja jėga. Mes mažiau investuojame į technologijas, tačiau daugiau į žmogiškąją jėgą arba rankų darbą, darbuotojų produktyvumą bei motyvaciją. Žiūrint į „Pramonė 4.0“ koncepciją, galima prisiminti Lietuvos istoriją: beveik penkis dešimtmečius mūsų šalyje buvo sovietmetis, kur pramonė paremta žmogiškąja jėga – per tą laiką išmokta gerai valdyti žmones. Tai mūsų gamybos srityje matosi ir dabar – vadovai bei verslininkai neskuba įdarbinti technologijų“, – tikina D. Grakavinas.
Pasaulyje pirmieji robotai gamybai buvo sukurti septintajame dešimtmetyje. D. Grakavinas pasakoja, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę neskubėta diegti technologijų gamyboje. Tačiau viena iš pirmųjų įmonių mūsų šalyje, savo gamyboje įsidiegusi robotus, – tai buvusi viena didžiausių gamyklų Lietuvoje ir viena didžiausių spalvotų kineskopų gamintojų Europoje, Panevėžio gamykla „Ekranas“.
Kita problema, prisidedanti prie mažesnio robotizacijos įgalinimo Lietuvos gamybos srityje, – vyraujanti užsakomoji pramonė. Pasak D. Grakavino, tam tikrus gaminius klientas kuria užsienyje ir atsiunčia brėžinius, kad produktas būtų pagamintas Lietuvoje. „Tokiu atveju mūsų gamintojai neturi laisvės kurti produktų. Jeigu tu nekontroliuoji paties produkto, jo dizaino, sukurtą gaminį perduodi gamybai, labai sunku taikyti robotizaciją. Žinoma, mūsų baldininkai gamina baldus ir didžiausiai baldų gamintojai pasaulyje, kuri, nors ir rūpinasi dizainu bei pačia supakavimo koncepcija, marketingu, tačiau gamybą palieka baldininkams“, – teigia D. Grakavinas.
Pasak D. Grakavino, jeigu Lietuva dar daugiau kurtų savo unikalių produktų, rūpintųsi visa gamybos grandine, marketingu ir pardavimu, – technologinės automatizacijos padėtis pagerėtų.
Naujos kartos vadovai atneša naują požiūrį į robotizaciją
D. Grakavinas Lietuvos gamintojus bei verslininkus skatina nebijoti investuoti į naujausias technologijas, robotus bei automatizaciją. „Suprantu, kartais sudėtinga deleguoti užduotis, lengviau ištransliuoti darbuotojui: „Petrai, nueik ir atnešk“, – o to robotui nepasakysi, nes įrenginyje turi būti aiškios suprogramuotos instrukcijos ir konfigūracijos.“
Jis pastebi ir gerą poslinkį mūsų šalies gamybos srityje, mat vadovai keičiasi. Pasak D. Grakavino, artėjame prie tos ribos, jog 35-erius metus mūsų šalis yra nepriklausoma, tad ateina nauja vadovų karta. „Jie įdarbina efektyviau ir greičiau technologijas, tad tikiu, jog vienaip ar kitaip technologinis proveržis mūsų šalyje įvyks.“
Kalbėdamas apie technologijų, robotikos ateitį mūsų šalyje, D. Grakavinas ragina nepamiršti kompleksinių sprendimų, kurie prisidėtų prie robotikos inžinerijos specialistų atsiradimo. Šiandien šie specialistai nėra rengiami Lietuvos aukštosiose mokyklose, mat robotikos specialistų poreikio neturėta, tad šiandien šios srities darbuotojai ateina iš automatikos, inžinierijos, informatikos, mechanikos specialybių. Tad, D. Grakavino teigimu, verslas, mokyklos, universitetai, švietimo sistema turi įsitraukti į procesą ir tikslingai dirbti.
„Lietuvos mokyklose turime dirbti jau su 8–9 klasių mokiniais – kalbėti apie technologines ir inžinerines specialybes, pasakoti apie robotizaciją, automatizaciją gamybos bei verslo srityse. Turime juos skatinti mokytis matematiko, fizikos, informatikos, siekti aukštų mokslo rezultatų tam, kad mokinių pasirinkimai ateityje judėtų robotizacijos link“, – sako D. Grakavinas.
Beje, D. Grakavinas džiaugiasi grįžusiais lietuviais iš užsienio, kurie patys su robotizacija dirbo pramonės, gamybos bei verslo srityse, ir tą gerąją patirtį parsiveža į mūsų šalies pramonę.
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įvyksiančioje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ bus galimybė visiems lankytojams bei dalyviams Lietuvos robotikos ir automatikos klasteryje gauti nemokamų konsultacijų apie skaitmenizavimą, robotiką ir dirbtininį intelektą. „Lietuvai turime parodyti visas naujienas bei tendencijas, pasidalinti žiniomis iš technologijos bei gamybos srities“, – teigia D. Grakavinas.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
2025 05 11 15:24Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks.
Inžinerija pramonėje. „ELINTA Robotics“ nuotrauka
Nors pernai inžinerines studijas mūsų šalyje pasirinko daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad patenkintų sparčiai modernėjančios pramonės poreikius. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šioje srityje būtini pokyčiai.
„Vaikų ir jaunimo susidomėjimas tiksliaisiais mokslais vis dar pernelyg menkas, o profiliavimo sistema mokyklose neskatina jaunimo rinktis technologines specialybes. Siekiant proveržio šioje srityje, būtinas ir politinis sprendimas – kad inžinerijai, inovacijoms ir naujoms technologijoms būtų suteiktas prioritetas“, – įsitikinęs D. Lasionis.
Jam pritaria ir UAB „ELINTA Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis, akcentuojantis, kad Lietuvai būtina turėti aiškią valstybinę strategiją, orientuotą į inžinerijos ir technologijų vystymą.
Pasak jo, viena svarbiausių problemų – kad mūsų švietimo sistema vis dar nepakankamai orientuota į praktinius įgūdžius, o norint paruošti ateities specialistus, technologinį raštingumą būtina pradėti formuoti nuo mažens.
Inžinierių vaidmuo tampa strateginis
Šiuolaikinis inžinierius privalo išmanyti daugybę sričių – nuo mechanikos ir elektronikos iki programavimo.
„Dabar viskas persipynę – mechatronika, automatika, skaitmeninės valdymo sistemos. Be programavimo, be duomenų analizės, be plataus technologinio mąstymo niekur nepajudėsi“, – teigia A. Beleckis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius keliolika metų gamybos pramonėje įvyko esminis lūžis. Šiandien vien automatizacijos jau nebeužtenka – diegiamos išmaniosios, duomenimis paremtos sistemos, įmonės pradeda naudoti dirbtinio intelekto modelius, kurie gali realiuoju laiku analizuoti procesus, optimizuoti gamybą ir netgi prognozuoti įrenginių gedimus.
„Robotizėjantis pasaulis“: ar Lietuva neatsiliks?
Pramoninių robotų pasaulyje plėtrą stebinčios tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo 4,3 mln. pramoninių robotų. Palyginti su 2023-aisiais, šis skaičius išaugo dešimtadaliu.
„Lietuvoje šiuo metu 10-čiai tūkstančių pramonės srityje dirbančių žmonių tenka maždaug 50 pramoninių robotų. Tai nėra blogai, nes vos prieš dešimt metų šis skaičius mūsų šalyje nesiekė ir dešimties. Iš kitos pusės – Europos vidurkis šiuo metu yra apie 130 robotų, Vokietijoje – arti 400, o, pavyzdžiui, Singapūre – netgi virš tūkstančio. Tad turime ne tik erdvės augti, bet ir būtinybę tai daryti“, – įsitikinęs A. Beleckis, labiausiai nuogąstaujantis dėl Kinijos.
„Kinija jau seniai nebėra vien pigios darbo jėgos šalis. Dabar tai – tikras technologijų monstras, besivystantis sunkiai suvokiamais greičiais. Kartu su gamybos robotizacija Kinijoje sparčiai vystosi ir daiktų internetas, duomenų centrai bei dirbtinis intelektas. Lietuvai tai – raudonas signalas, kad būtina skubiai investuoti į šią sritį“, – perspėja ekspertas, pabrėžiantis, kad jei niekas nesikeis, jau per artimiausius keliolika metų Lietuva ir netgi visa Europa, kurios dalimi esame, gali tapti visiškai priklausoma nuo Kinijos technologijų ir jos ekonominės įtakos.
Išeitis yra
A. Beleckis taip pat atkreipia dėmesį, jog analizuojant turtingiausias ir labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, galima pamatyti, kad jos iš esmės yra arba turtingos gamtiniais resursais – nafta, dujomis, retaisiais metalais (Norvegija, Arabijos pusiasalio šalys, Rusija) – arba investuoja į švietimą, inovacijų kūrimą bei vystymą (Japonija, Pietų Korėja, Vokietija).
„Skurdžiausios pasaulio valstybės neturi nė vieno iš šių požymių, o turtingiausios turi arba viena, arba kita. Kažkokio trečiojo kelio į valstybės klestėjimą tiesiog nėra. Lietuvai pirmasis variantas neaktualus, tačiau antrąjį tikrai galime susikurti“, – įsitikinęs A. Beleckis.
Pripažindamas, kad situacija sudėtinga, ekspertas neabejoja, kad tai galime pakeisti.
„Nuosekli ir vizionieriška valstybės politika gali paversti technologijų stokojančią šalį globaliu inovacijų centru. Mes, kaip valstybė, šiuo metu stovime kryžkelėje ir turime apsispręsti – ar būsime inovacijų kūrėjai, ar tik jų vartotojai. Inžinerija gali tapti mūsų strateginiu keliu į pažangią, konkurencingą ekonomiką, bet tam reikia politinių sprendimų ir bendros valstybės strategijos, kurios, deja, Lietuvoje mes ir neturime“, – sako A. Beleckis.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Technologijų entuziastas realybę prilygina mokslinės fantastikos filmams: „Kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą“
2025 05 10 10:52Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti. Kodėl tai įvyksta, ar tėvai ir pedagogai gali užkirsti tam kelią, kodėl kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą, kaip išmokyti programuoti be kompiuterio – apie visai tai pokalbis su keturių vaikų tėčiu, verslininku, netikėtai pasukusiu į robotikos ir neformaliojo ugdymo kelią.
Gyvenimą pakeitęs sūnaus prašymas
 Robotikos bendruomenės „Lituanica X“ įkūrėjas Algirdas Augustaitis |
|---|
Nors vaikystėje bei paauglystėje A. Augustaitis domėjosi technika ir elektronika, tačiau labiau iš teorinės, o ne praktinės pusės. „Žinoma, dviratį išardyti ir vėl surinkti ar padėti tėčiui remontuoti automobilį tikrai mokėjau. Bet žaidžiau šachmatais, dalyvavau varžybose, tad laisvo laiko nelabai turėjau. O konstravimu domėjausi skaitydamas specializuotus konstruktoriams ir modeliuotojams skirtus žurnalus“, – pasakoja jis.
Baigęs mokyklą. A. Augustaitis pasirinko teisės mokslus, vėliau pasuko į verslo sritį. Gyvenimas gal būtų ir toliau tekėjęs ramia vaga, tačiau vieną dieną, prieš daugiau nei septynerius metus, iš penktoko sūnaus išgirdo prašymą: „Tėti, nupirk man LEGO robotikos rinkinį.“ Nupirkti neužteko, teko sukti galvą, kaip geriau jį panaudoti vaiko lavinimui.
„Supratau, kad norint išlaikyti sūnaus domėjimąsi robotika, didinti jo motyvaciją ir norą tobulėti reikalinga varžybinė veikla. Tiesiog tokie yra šiuolaikiniai vaikai – žaidybiniai elementai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Pasidomėję, kokios varžybos vyksta, nusprendėme su sūnumi kurti komandą“, – apie tai, kaip Vilniaus jėzuitų gimnazijoje 2018 m. atsirado pirmoji iš keturių vaikų sudaryta „Lituanica X“ komanda, dalinasi A. Augustaitis. Taip prasidėjo robotikos bendruomenės kūrimo kelionė, kuri ilgainiui virto pagrindine veikla.
Išgyvenusi nelengvą pandemijos laikotarpį, 2022 m. „Lituanica X“ tapo Lietuvos čempione ir pelnė teisę atstovauti šaliai pasaulio čempionate JAV, kur buvo įvertinta už roboto dizainą. Stulbinanti sėkmė įkvėpė siekti daugiau – tais pačiais metais Ženevoje komanda iškovojo pergalę pasaulio robotikos olimpiadoje. Vėliau sezoną praleidę Nyderlandų robotikos lygoje, jie nusprendė nacionalinę lygą įsteigti Lietuvoje. O štai šių metų gegužės 10 d. Vilniuje vyks visus mokslo metus trukusio robotikos čempionato „Robot Games” super-finalas, tai pirmos tokio tipo varžybos Lietuvoje.
Ekranų laiką reikia riboti, o mokytis programuoti galima ir be kompiuterio
Nors A. Augustaitis yra vienas didžiausių technologijų entuziastų Lietuvoje, jis ragina tėvus ir pedagogus riboti vaikų laiką prie ekranų. „Jaunimo gyvenime ekranų neišvengsime, vaikai visa galva į juos pasinėrę, ir be abejo, yra tame ir teigiamų dalykų. Tačiau visgi ekranų naudojimo laiką skatinu, kiek tik įmanoma, sumažinti. Ypač kalbant apie mokymosi procesą, mokyklą. Turime atlaisvinti vaikų ir paauglių rankas vadinamajam „rankų darbui“, o mintis ir galvas – kūrybai. Kalbant apie robotiką, pirmas žingsnis turi būti roboto konstravimas be programavimo. Pasiėmus detales, varžtukus, laidukus ar atsuktuvą – tiesiog savo rankomis sukonstruoti robotą“, – dalijasi robotikos fanas.
Lygiai taip pat – net ir programuoti galima mokintis be kompiuterio. „Daugelis įsivaizduoja, kad programavimas neatsiejamas nuo ekranų, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, stalo žaidimas „Robot City“, leidžia vaikams mokytis programavimo pagrindų be kompiuterio, žaidžiant ir praktiškai pritaikant algoritmus“, – paaiškina A. Augustaitis.
Taivano pedagogikos universiteto mokslininkės prof. dr. Ting-Chia Hsu sukurtas ir Vilniaus universiteto prof. dr. Valentinos Dagienės adaptuotas „Robot City“ žaidimas moko vaikus kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis.
Anot A. Augustaičio, programavimas ir algoritminis mąstymas nėra susijęs tik su technologijomis – tai gebėjimas struktūruotai spręsti problemas ir kurti sprendimus. Šie įgūdžiai bus reikalingi ne tik IT srityje, bet ir medicinoje, inžinerijoje, versle ar net meno srityse. Tie, kurie geba suprasti ir pritaikyti technologijas, turi platesnes karjeros galimybes.
Robotika taps naująja matematika, o robotus turės mokėt konstruoti visi
Komandos „Lituanica X“ vadovas įsitikinęs, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos robotika taps gyvybiškai svarbiu dalyku pasauliui, valstybei ir ekonomikai.
„Žiūrint, kokiu sparčiu tobulėja robotai apima šiek tiek bauginantis jausmas, kad mokslinė fantastika jau dabar virsta realybe, ir niekas nežino, kur tai mus nuves. Tačiau viena aišku: turime gebėti adaptuotis ir ugdyti naujus įgūdžius. Robotiką drąsiai vadinu naujosios epochos matematika. Kaip dabar nekvestionuojame būtinybės, kad kiekvienas vaikas turi įsisavinti pagrindinius matematikos principus, taip jau netolimoje ateityje robotika taps bendrųjų mokymo programų dalis.
Kiekvienas vaikas nuo penktos klasės turės būti pajėgus pats sukonstruoti funkcionalų robotą ir jį suprogramuoti, o aukštesnėse klasėse – šį įgūdį tobulinti“, – savo vizija dalijasi A. Augustaitis.
Tačiau, ką daryti dabar, kol dar šito nėra, o tėvai ar pedagogai norėtų paskatinti vaikus domėtis robotika, programavimu, inžineriniais mokslais?
„Rekomenduočiau pradėti nuo paprastų ir prieinamų priemonių, tokių kaip edukacinės programėlės ar žaidimai, skatinantys loginį mąstymą. Taip pat verta ieškoti vietinių robotikos būrelių ar stovyklų, kur vaikai galėtų praktiškai susipažinti su technologijomis. Svarbiausia – palaikyti vaikų smalsumą ir skatinti juos tyrinėti bei mokytis per žaidimą. Nepamirškite ir varžybinio elemento: vaikams to reikia“, – šypsosi „Lituanica X“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad būtent 5-6 klasėje vaikai, natūraliai mėgę konstruoti ar kurti, nustoja tai daryti. „Galbūt pradeda manyti, kad tai pernelyg vaikiškas užsiėmimas, galbūt pasineria į kitas populiarias veiklas, būrelius ar tuos pačius ekranus. Bet kaip aš mėgstu sakyti, vaikuose slypi milžiniškas potencialas, ir kiekvienas vaikas yra neatrastas deimantas, turintis savitą talentą. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga padėti tą deimantą surasti ir jį puoselėti“, – apibendrina A. Augustaitis.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Kaune įvyko Pasaulinės robotų olimpiados nacionalinis turnyras – Lietuvos komandos ruošiasi Singapūrui
2025 05 07 10:57Gegužės 2 d. Kaune, Mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, įvyko prestižinis Pasaulinės robotų olimpiados nacionalinis turnyras. Lietuva jau trečius metus iš eilės dalyvauja šioje globalioje platformoje, vienijančioje tūkstančius jaunųjų technologijų entuziastų iš daugiau nei 85 šalių.
Olimpiados tikslas – suburti viso pasaulio jaunus žmones kūrybiškumo, projektavimo ir problemų sprendimo įgūdžių ugdymui, rengiant sudėtingas ir mokomąsias robotų kūrimo varžybas bei užsiėmimus. Tai ne tik varžybos – tai ateities inžinierių ir kūrėjų laboratorija, kurioje mokomasi spręsti realius pasaulio iššūkius pasitelkiant robotiką ir inovacijas.
Šių metų varžybose dalyvavo 31 komanda iš įvairių Lietuvos miestų: Vilkijos, Kauno, Alytaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Utenos. Jaunieji kūrėjai – 8–19 metų moksleiviai – rungėsi trijose amžiaus grupėse: Elementary (8–12 metų), Junior (11–15 metų), Senior (14–19 metų). Taip pat pirmą kartą Lietuvoje pristatyta nauja varžybų kategorija – Future Engineering, kurioje dalyvavo dvi komandos, kūrusios pažangius inžinerinius sprendimus ateities problemoms.
Šių metų tema – „Ateities robotai“. Dalyviai konstravo ir programavo robotus, skirtus inovatyviems sprendimams, kurie galėtų padėti žmonijai spręsti aplinkos, energetikos ar socialinius iššūkius.
Jauniausiųjų dalyvių grupėje „Robomission Elementary“ pirmąsias vietas pelnė komandos „LegRob Stars“ (mentorė Vilma Plutienė) ir „Super Bananai“ (mentorius Povilas Petrusevičius), kurios iškovojo teisę atstovauti Lietuvai pasauliniame WRO finale Singapūre. Kategorijoje „Robomission Junior“ į Singapūrą vyks komanda „KU STEAM inžinieriai“ (mentorius Gediminas Gricius). Tuo tarpu trečiąją vietą šioje kategorijoje užėmusi „LegRob Inžinieriai“ (mentorė Aušra Plutaitė), taip pat kaip ir „KU STEAM“ komanda iš Elementary grupės bei „LegRob JAN“ (Junior), keliaus į Europos WRO atvirąjį čempionatą Slovėnijoje. Vyresniųjų grupėje „Robomission Senior“ geriausiai pasirodė „Vilkijos gimnazistai“ (mentorė Milda Gulbinienė), o pirmą kartą Lietuvoje pristatytoje „Future Engineer“ kategorijoje išsiskyrė komanda „KU STEAM TP 40“ (mentorius Gediminas Gricius).
Varžybų nugalėtojai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Pasaulinės Robotų Olimpiados finale Singapūre. Antrosios ir trečiosios vietos laimėtojai turės teisę varžytis Europos WRO atvirame čempionate Slovėnijoje.
Pasaulinė robotų olimpiada organizuojama nuo 2004 metų, jos misija – ugdyti naujos kartos kūrėjus, inžinierius ir problemų sprendėjus per robotikos varžybas bei kūrybines užduotis. Lietuva prisijungė prie šios iniciatyvos 2023 m. – per trejus metus jau spėjo įrodyti, kad turi stiprių talentų.
Inf. šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
Didžiosios Britanijos kariuomenė moko robošunis būti bombų technikais
2025 02 16 20:24Dar visai neseniai robotizuoti šunys daugiausia buvo naudojami civiliniais tikslais, tačiau galiausiai jų potencialą įvertino ir kariuomenė. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos kariuomenė nusprendė integruoti šiuos robotus į gynybos sistemą, kad jie galėtų aptikti bei neutralizuoti pavojingus sprogstamuosius įtaisus.
Kovinių robotų koncepcija nėra naujiena – pirmieji nuotoliniu būdu valdomi vikšriniai robotai britų kariuomenėje atsirado dar prieš kelis dešimtmečius, kai buvo naudojami prieš Airijos respublikonų armiją.
Vienas iš tokių robotų – sprogmenų neutralizavimo sistema „Wheelbarrow Mark 7“. Jo pagrindinė užduotis – saugiai perkelti sprogmenį į specialų šarvuotą konteinerį ir jį neutralizuoti.
Šis robotas turi aukštos raiškos vaizdo kamerą, pažangių jutiklių sistemą, šarnyrines manipuliatoriaus rankas bei haptinio grįžtamojo ryšio technologiją, leidžiančią atlikti itin sudėtingas ir pavojingas operacijas.
„Wheelbarrow Mark 7“ per Gynybos mokslo ir technologijų laboratorijos (DSTL) atliktus bandymus sėkmingai identifikavo sprogstamuosius įtaisus, juos neutralizavo naudodamas manipuliatoriaus ranką arba greitojo šaudymo sistemą.
Kai kurias užduotis robotas sugebėjo atlikti savarankiškai, naudodamas dirbtinio intelekto algoritmus. Be to, robotas-technikas gebėjo savarankiškai judėti pavojingose teritorijose, įveikti laiptus, atidaryti duris į patalpas, kuriose galėjo būti sprogmenų, bei vykdyti teritorijos stebėjimą, siekiant užtikrinti žmonių saugumą.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
„Iki“ pradėjo dirbti nauji „kolegos“ – parduotuvėse sukasi pažangūs robotai
2025 02 06 15:04Robotizacija keičia prekybos sektorių – „Iki“ žengė dar vieną žingsnį šia kryptimi. Šešiose Vilniaus „Iki“ parduotuvėse ne vienas pirkėjas jau nustebo – čia juos pasitinka ne tik darbuotojai, bet ir robotai. Parduotuvėse besisukiojantys autonominiai grindų valymo robotai savarankiškai planuoja savo maršrutą, reaguoja į žmonių judėjimą ir per valandą išvalo 400 kvadratinių metrų plotą.
Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, nuolatinės investicijos į inovacijas ir automatizaciją leidžia prekybos tinklui ne tik supaprastinti darbo procesus, bet ir kurti modernią apsipirkimo aplinką.
„Nuosekliai investuojame į technologinius sprendimus, kurie padeda mums žengti koja kojon su šiuolaikinėmis tendencijomis. Dirbtinis intelektas įgalina efektyviau planuoti darbuotojų laiką, modernios technologijos suteikia pirkėjams galimybę apsipirkti 24/7 autonominėse parduotuvėse, elektroninės kainų etiketės leidžia atsisakyti rankinio ir laikui imlaus darbo, o dabar ir naujausi robotai padeda palaikyti aukščiausius parduotuvių švaros standartus. Robotizacija reiškia, kad galime dar efektyviau atlikti kasdienes užduotis ir skirti daugiau dėmesio tam, kas svarbiausia – kuo geresnei apsipirkimo patirčiai“, – sako N. Kvietkauskaitė.
Naujieji „kolegos“ dirba dienos metu kartu su kitais „Iki“ parduotuvės darbuotojais, o jų išmanusis jutiklių kompleksas užtikrina sklandų darbą – robotai automatiškai sustoja arba keičia judėjimo kryptį, kai aptinka žmones. Žiemos metu, kai dėl sniego ir drėgmės padidėja valymo poreikis, robotų pagalba yra itin aktuali.
Vienas svarbiausių robotų „Phantas“ privalumų, anot „Robot24“ projektų vadovo Mariaus Rumbaičio, yra jų universalumas. Robotai geba prisitaikyti prie skirtingų grindų dangų ir dirbti įvairiose parduotuvės zonose – nuo pagrindinių praėjimų iki siaurų koridorių. Jie atlieka keturias valymo funkcijas: šluoja, plauna, šveičia ir surenka vandenį užtikrindami, kad grindys visuomet bus sausos ir saugios klientams.
Taip pat robotų naudojimas padeda siekti tvarumo tikslų. Jie naudoja mažiau vandens ir cheminių priemonių, o tai leidžia tausoti gamtos išteklius. „Iki šiol buvo manoma, kad švarai užtikrinti reikia daug resursų. Mes įsitikinome, kad aukštų higienos standartų galima pasiekti ir atsakingiau naudojant resursus“, – sako M. Rumbaitis.
Sulaukia ir pirkėjų dėmesio
Taigi, kol pirkėjai prekybos centrų lentynose ieško mėgstamų produktų, šie padėjėjai tyliai dirba fone, kad klientams suteiktų geresnę apsipirkimo patirtį.
Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, darbuotojai į naujuosius robotus šmaikščiai kreipiasi „kolega“, o po parduotuves besisukantys įrenginiai patraukė ir pirkėjų dėmesį. Klientų reakcijos – teigiamos, daugeliui robotai sukelia šypseną, jie stebisi ir klausia, kas tai yra.
„Technologijos vis dažniau keliauja į prekybos centrus kaip draugiški klientų ir darbuotojų pagalbininkai. Ne visos jos pastebimos plika akimi – tarkim, dirbtinis intelektas padeda mums prognozuoti užsakymus ir taip pasirūpinti, kad lentynose nepritrūktų pirkėjų pamėgtų produktų. Tuo tarpu kitos tapusios įprastu palengvinimu apsiperkant. Pavyzdžiui, kai pirmieji Lietuvoje įdiegėme savitarnos kasas, daugelį jos stebino. O dabar jos tapusios rinkos standartu ir yra vertinamos pirkėjų dėl patogumo bei galimybės sutaupyti laiko“, – sako G. Kitovė.
Leidžia dirbti efektyviau ir tvariau
G. Kitovės teigimu, šis sprendimas leidžia „Iki“ būti ir efektyvesniems, ir ekologiškesniems. Robotai sukurti taip, kad taupytų elektros energiją, vandenį ir valymo priemones.
Šiuolaikinės grindų valymo mašinos veikia visiškai autonomiškai – jos pačios įsikrauna, pasipildo vandens talpas ir tiksliai dozuoja valymo skysčius. Dėl integruotos SLAM technologijos (sinchroninio vietos nustatymo ir kartografavimo) robotai savarankiškai sudaro patalpų žemėlapius ir orientuojasi aplinkoje.
Vienas didžiausių jų privalumų – galimybė stebėti valymo procesą ir jo kokybę realiuoju laiku tiek valdymo skydelyje, tiek išmaniojo telefono programėlėje. Be to, jų priežiūra itin paprasta – „Iki“ parduotuvės darbuotojui per dieną tam tereikia skirti apie 10 - 15 minučių.
„Naujausios technologijos ir robotizacija leidžia mums efektyviau planuoti darbo procesus ir optimizuoti turimus resursus. Tai – natūrali šiuolaikinės prekybos evoliucija, kai modernūs sprendimai padeda kurti dar efektyvesnę darbo aplinką ir darbuotojų laiką skirti toms užduotims, kurių parduotuvėje reikia labiausiai – papildyti lentynas, aptarnauti klientus“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė.
Pasak „Iki“ atstovės, pilotinis grindų valymo projektas šešiose Vilniaus parduotuvėse leis įvertinti robotų efektyvumą ir galimybes plėsti jų naudojimą kitose „Iki“ parduotuvėse ateityje.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai