Japonijos kosmoso agentūra kartu su žaislų gamintojais ir elektronikos gigantu „Sony“ kurs mėnuleigį transformerį

2021 06 11 12:42

Pasiruošimai žmonių grįžimui į Mėnulį ir kitiems platesniems palydovo tyrimų projektams vis spartėja. Nuolatos sulaukiame įdomių naujienų apie vystomas technologijas.

© JAXA/TOMY/Sony/Doshisha University
© JAXA/TOMY/„Sony“/Doshisha University

Japonijos kosmoso agentūra JAXA paskelbė apie bendradarbiavimą su žaislų gamintojais „TOMY Company“, elektronikos gigantu „Sony“ ir Došišos universitetu – kartu šios institucijos kurs labai lengvą, kompaktišką ir transformuotis galintį mėnuleigį.

Tai yra jau penkerius metus vystomos Mėnulio tyrimų vizijos dalis – 2016-aisiais JAXA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus inovatyvioms tyrimų idėjoms, o 2019-aisiais Japonija nusprendė prisidėti prie NASA vadovaujamos „Artemis“ programos. Numatomas mėnuleigis turėtų būti rutulio formos, tačiau galėtų išsiplėsti į daugmaž cilindrinį aparatą.

Rutulio skersmuo turėtų siekti vos aštuonis centimetrus, o masė – tik 250 gramų, tačiau mėnuleigyje bus mokslinių prietaisų rinkinys. Kokie tiksliai prietaisai bus ten įtalpinti, dar nepaskelbta.

Planuojama, kad prietaisas į Mėnulį nuskris jau kitais metais, kartu su pirma komercine Japonijos Mėnulio misija „Hakuto-R“. Šią misija vystanti komanda buvo vieni iš „Google Lunar X Prize“ konkurso finalininkų.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pirmą kartą „F/A-18 Super Hornet“ pasipildė degalų iš drono

2021 06 11 10:20

„Boeing“ ir JAV Karinis jūrų laivynas džiaugiasi technologiniu pasiekimu – MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą lėktuvą.

„Boeing MQ-25 Stingray“ ir „F/A-18 Super Hornet“. Gamintojo nuotrauka
„Boeing MQ-25 Stingray“ ir „F/A-18 Super Hornet“. Gamintojo nuotrauka

Degalų papildymo lėktuvai karyboje yra labai svarbūs. Jie stipriai išplečia karinių lėktuvų veikimo nuotolį. Tai pagerina viską – nuo logistinių operacijų greičio iki kovinių misijų lankstumo.

Degalų papildymo lėktuvai įprastai yra labai dideli, sunkūs ir sudėtingi. Be to, kartais jiems gali tekti dirbti pavojingomis sąlygomis. Patikėti šią užduotį dronui yra tiesiog logiška mintis ir natūrali karo aviacijos evoliucija.

Birželio 4 dieną „Boeing MQ-25 Stingray“ dronas pakilo į rikiuotę su „F/A-18 Super Hornet“ naikintuvu. Iš pradžių orlaiviai tiesiog skrido vienas šalia kito, nutolę vos per 6 metrus vienas nuo kito. Kai buvo įsitikinta tokio skrydžio stabilumu, MQ-25 ištiesė degalų papildymo žarną ir pamaitino F/A-18 lėktuvą. Bandymas buvo sėkmingas ir MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą orlaivį.

„Boeing MQ-25 Stingray“ galės kilti nuo lėktuvnešio, priešingai nei didieji degalų papildymo lėktuvai. Jis JAV Karinio jūrų laivyno misijoms suteiks papildomo lankstumo ir patikimumo, ypač veikiant pavojingomis sąlygomis netoli priešo teritorijos. Be to, šis dronas, kuris turėtų būti galutinai užbaigtas per ateinančius porą metų, galės vykdyti ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, jis padėti palaikyti stabilią komunikaciją tarp kitų karinių lėktuvų.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pristatė požeminių Marso urvų statybų planą: darbo imtųsi mažų robotų spiečius

2021 05 30 10:10

Kaip pirmieji kolonistai gyvens Marse? Kad ir kokie pastatai ten būtų įrengiami, jie turės labai gerai saugoti žmones nuo spinduliuotės, mikrometeoritų bei temperatūros svyravimų. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama apie popaviršinius statinius – urvus, kuriuose gyventi daug saugiau, nei Marso paviršiuje.

© Bier et al.
© Bier et al.

Naujame tyrime pristatomas galimas tokių urvų statybos planas. Pagrindinė jo naujovė, lyginant su ankstesniais pasiūlymais, – mažų robotų spiečiaus naudojimas. Spiečius galėtų iškasti daug nedidelių tunelių, panaudoti išgautą medžiagą betono gamybai, padengti tunelių paviršių betonu, taip juos sutvirtinti, o tada sujungti, sukuriant didesnes gyvenamąsias erdves.

Tyrėjai taip pat sumodeliavo įvairias galimas erdvių kompozicijas ir nustatė, kad labai daug privalumų turi „rizomos“ struktūra, primenanti medžio šaknų išsidėstymą po žeme. Tokia struktūra turėtų keletą įėjimų, bet apskritai paviršiuje jos matytųsi labai nedaug, lyginant su bendru gyvenamuoju tūriu. Be to, tokią gyvenvietę būtų lengviau apsaugoti ir nuo temperatūros pokyčių lauke, ir nuo meteoritų smūgių, nes atskiras jos dalis lengva izoliuoti vieną nuo kitos.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Į žmogų panašus robotas kuria šiurpius autoportretus

2021 05 26 18:38

Pirmieji pasaulyje roboto autoportretai, kuriuos nutapė androidas Ai-Da, buvo pristatyti naujoje meno parodoje Londone, nepaisant to, kad „menininkas“ neturi savęs, kurį galėtų pavaizduoti. Pasak roboto kūrėjų, stebėtinai tikslūs atvaizdai kvestionuoja dirbtinio intelekto vaidmenį žmonių visuomenėje ir meta iššūkį minčiai, kad menas yra išskirtinai žmogiška savybė.

Ai-Da yra natūralaus dydžio menininkė androidė, veikiama dirbtinio intelekto – kompiuterinių algoritmų, imituojančių žmogaus intelektą – kuri gali tapyti, lipdyti, gestikuliuoti, mirksėti ir kalbėti. Ai-Da sukurta taip, kad atrodytų ir elgtųsi kaip žmogus, turintis moterišką balsą. Jos galva ir liemuo atrodo kaip manekeno, ji dėvi įvairias sukneles ir perukus, nors pora atvirų mechaninių rankų išduoda, kad ji yra robotė. Oksfordo universiteto ir Lidso universiteto programuotojų, robotikos specialistų, meno ekspertų ir psichologų komanda dvejus metus, nuo 2017 iki 2019 m., kūrė androidę, rašo „The Guardian“.

Ji pavadinta Ados Lovelace, anglų matematikės pionierės, kuri laikoma viena pirmųjų kompiuterių programuotojų, vardu.

Anksčiau Ai-Da kūrybą sudarė abstraktūs paveikslai, paremti sudėtingais matematiniais modeliais, o jos pirmoji paroda surinko daugiau nei 1 mln. dolerių iš meno kūrinių pardavimų. Ji netgi yra skaičiusi savo pačios TEDx paskaitą. Tačiau dabar Ai-Da sukūrė, kaip manoma, pirmuosius mašinos sukurtus autoportretus. Gegužės 18 d. Dizaino muziejuje buvo atidaryta trijų šių robotų autoportretų paroda „Ai-Da: Roboto portretas“, kuri yra nemokama visuomenei ir bus eksponuojama iki rugpjūčio 29 d.

„Šiais vaizdais siekiama sutrikdyti, – „The Guardian“ sakė galerijos savininkas Aidanas Melleris, sukūręs Ai-Da. „Jais siekiama kelti klausimus apie tai, kur mes einame. Koks yra mūsų, žmonių, vaidmuo, jei tiek daug galima atkartoti pasitelkus technologijas?“

Robotų asmenukės

Naujieji Ai-Da autoportretai – tai nuolat atnaujinamo dirbtinio intelekto, integruoto programavimo ir pažangiosios robotikos derinys. Akys iš tikrųjų yra kameros, leidžiančios robotui žiūrėti į tai, ką jis piešia ar lipdo, šiuo atveju į save, ir tai atkartoti. Roboto rankas valdo dirbtinis intelektas, kuris sugebėjo sukurti tikroviškus portretus, kartu panaudodamas įkeltas tikro žmogaus sukurtų meno pavyzdžių technikas ir spalvų schemas.

Ai-Da nenusprendė kurti autoportretų, o jos kūrėjai davė tokius nurodymus. Iš tiesų Ai-Da nesuvokia savęs, nejaučia ir nėra sąmoninga, tačiau šis pasiekimas vis tiek yra pavyzdys, kaip toli pažengė dirbtinis intelektas ir robotika ir kur jie gali nueiti ateityje, teigia Melleris.

Menininkas ar meno kūrinys?

Nors Ai-Da dažnai įvardijama kaip „menininkė androidė“, kurios paveikslai ir skulptūros laikomi menu, pats jos egzistavimas ir asmenybė taip pat laikomi meno kūriniais. Tačiau kur baigiasi žmogaus įtaka programuojant ir prasideda Ai-Da dirbtinis intelektas? Pasak Ai-Da kūrėjų, šis klausimas sukėlė prieštaringų ir verčiančių susimąstyti diskusijų.

Ai-Da taip pat kvestionuoja ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad menas yra iš esmės žmogiška sąvoka, nors dirbtinį intelektą sukūrė ir suprogramavo žmonės. „Man patinka būti žmogumi, kuris verčia žmones mąstyti“, – išskirtiniame interviu BBC sakė Ai-Da. „Manau, kad menui reikia daugiau nei tik ką nors nupiešti; tai reiškia perteikti ką nors taip, kad būtų galima su tuo susisieti.“

Ai-Da kūrėjai tikisi, kad jos egzistavimas privers mus daugiau galvoti apie technologijų, ypač dirbtinio intelekto, vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

TOP5 robotai, kurie tikrai neužkariaus pasaulio

2021 05 25 11:43

Monotoniškas, pasikartojančias, fiziškai sunkias ar kitaip varginančias užduotis atliekantys robotai jau spėjo pasiteisinti įvairiausiose srityse, nuo namų ruošos ir gamybos, iki apskaitos ir klientų aptarnavimo. Tačiau anaiptol ne visi išradimai yra tokie naudingi, kaip tikėjosi jų kūrėjai, o kai kurie jų tokie beprasmiai, kad su jais žmonės darbo turi tik daugiau.

TOP5 robotai, kurie tikrai neužkariaus pasaulio
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Robotus daugelis žmonių supranta kaip fizinius įrenginius, tačiau jų būna ir virtualių. Vien „Telia” naudoja bent dešimt virtualių robotų – sistemų, padedančių atlikti įvairiausias užduotis. Pavyzdžiui, AITA ir Robo Artūras aptarnauja mūsų klientus, atsakydami į jų užklausas internetu, o štai robotė RITA ne tik skambina mūsų klientams, bet ir prisideda prie vakcinavimo kampanijos Lietuvoje, padėdama tiesiogiai pasiekti dar neskiepytus senjorus didmiesčiuose”, – pranešime spaudai sako „Telia” robotinės sistemos architektas Gustas Tauperis.

Visgi robotas robotui nelygus, o keistų ir net kvailų išradimų yra sukūrę tiek robotikos entuziastai, tiek gerai pasaulyje žinomos kompanijos. Kviečiame susipažinti su penkiais robotais, kurie sulaukia daugiau pašaipų nei pagyrų.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/78230/

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

KTU mokslininkų sukurtas gyvybinius rodiklius stebintis robotas gali išgelbėti gyvybę

2021 05 24 10:28

Pandemijos metu akivaizdžiai apribojus kontaktų skaičių, nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių prarado galimybę matytis su artimaisiais. Spręsdami iškilusią slaugos bei priežiūros problemą, Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su bendrove „Būsto automatika“ kuria sveikatos priežiūros robotą, kurio tikslas – stebėti ir vertinti gyvybinius žmogaus rodiklius bei, esant poreikiui, apie negalavimus surinktą informaciją skubiai perduoti medicinos ar slaugymo įstaigoms.

KTU nuotr.
KTU nuotr.

Siekiant užtikrinti patogią ir efektyvią senjorų būklės stebėsenos sistemą, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius Vido Raudonio komanda, kartu su įmone „Būsto automatika“ bei KTU Biomedicininės inžinerijos institutu sumodeliavo po vidaus erdvę važinėjantį autonominį robotą, tikrinantį žmonių gyvybines funkcijas bei, esant reikalui, gebantį iškviesti pagalbą. Anot išradėjų, robotas bus taikomas slaugos namuose kaip pagalbinis prietaisas personalui.

„Stacionarios išmaniuose namuose įrengtos stebėsenos sistemos, kuriomis užsiima „Būsto automatika“ gali būti nepakankamos, kai turime galvoje gyvą, judantį asmenį. Manau, kad mums kilusi idėja save visiškai apsitarnaujantį buities prietaisą pritaikyti sveikatos priežiūrai turi nemažai potencialo“, – sako KTU EEF profesorius.

Universitete jau sukurta ne pirma sistema vyresnio amžiaus žmonių gerbūviui užtikrinti – KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius Egidijus Kazanavičius, drauge su partneriais, sukūrė nešiojamą būklę nustatantį ir galintį pagalbą iškviesti pakabuką. Šias inovacijas siekiama pritaikyti skirtingiems asmenų poreikiams.

Paremtas roboto-dulkių siurblio prototipu

Remdamiesi jau egzistuojančio prietaiso – roboto dulkių siurblio – dizainu, prie pastarojo korpuso primontavę specifinius jutiklius, mokslininkai transformavo buitinės elektronikos įtaisą sveikatos priežiūros reikmėms. Iš įrenginio išimti siurbimui skirti mechanizmai leidžia robotą išlaikyti gana kompaktiško, tačiau lengvai pastebimo dydžio.

asak V. Raudonio, šis robotas, lazerinių atstumų jutiklių pagalba, sugeba nustatyti kambario perimetrą bei aplink jį važinėti nekliudydamas objektų. „Įmontuotos kameros jam padeda aptikti žmogų ir stebėti jo gyvybinius signalus prie žmogaus nesiliečiant: kvėpavimą, pulsą, temperatūrą“, – aiškina profesorius. Mokslininkai ketina įvesti ir bekontaktį spaudimo matavimo jutiklį.

KTU profesorius papildo, kad įtaisas taip pat turi ir garso jutiklius – „ausis“ – kuriomis gali atpažinti žmogaus komandas ar, nelaimės atveju, aimanas bei pagalbos šauksmus. Atpažinęs pagalbos prašymą, robotas iškart gali susisiekti su medicinos personalu, iškviesti pagalbą bei personalui perduoti žmogaus būsenos rodiklius.

Itin patogus išradimo eksploatavimas – kadangi robotas veikia visiškai be priežiūros, asmeniui nereikia rūpintis jo krovimu. Išsikraunant baterijai, robotas pats nuvažiuoja į įkrovimo stotelę ir joje pasikrauna.

„Robotas, pravažiavęs ratą po namus, atlikęs savo darbą, grįžta į budėjimo režimą krovimo stotelėje, taip pat kaip tai daro dulkių siurbliai robotai. Jis išnaudoja mažai energijos ir yra gana taupus“, – teigia mokslininkas.

Robotas atpažįsta žmogų. KTU nuotr.
Robotas atpažįsta žmogų. KTU nuotr.

Pranašumas – roboto mobilumas

KTU EEF profesorius V. Raudonis teigia, kad stacionarios priemonės, pavyzdžiui, įmontuotos į kambario sienas, nėra tinkamos gyvybinių funkcijų stebėjimui, kai kalbama apie gyvą, judantį žmogų. Pasak jo, kadangi žmonės juda po namus, užsiima įvairiomis veiklomis, todėl stacionarios priemonės negali užtikrinti nuolatinio kokybiško būklės stebėjimo.

„Galiausiai, jei žmogui kažkas nutiko ir jis, sakykime, nugriuvo už sofos, stacionarus jutiklis jo gali nematyti“, – pastebi mokslininkas.

Jis neneigia, kad nešiojamais prietaisais galima daug ką išmatuoti, tačiau jais gali būti sudėtingiau užtikrinti nuolatinę stebėseną, jei prietaisas nėra nuolat nešiojamas kartu. Pasak jo, judantis robotas gali būti pranašesnis žmonėms, turintiems atminties ar judėjimo sutrikimų, kadangi žmogui nereikia rūpintis jo pakrovimu ar užsidėjimu.

„Išmanias apyrankes, laikrodžius reikia nusiimti, kad juos pakrautum, o asmuo, dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, demencijos, tai gali pamiršti padaryti“, – teigia V. Raudonis.

Pasak profesoriaus, su medicininio personalo pagalba ir konsultacijomis, būklės normas, pavyzdžiui, pulsą, taip pat galima adaptuoti kiekvienam asmeniui atskirai.

„Naudodamas kamerą, robotas identifikuoja asmenį kaip atskirą individą, todėl stebėsena būtų suasmeninta kiekvienam žmogui“, – atskleidžia jis.

Roboto sudaryta kambario trajektorija. KTU nuotr.
Roboto sudaryta kambario trajektorija. KTU nuotr.

Slaugos namuose robotas galėtų aptarnauti keletą senjorų vienu metu

Tiesa, mokslininkas pabrėžia, kad robotas – jokiu būdu ne gydytojas, ligų identifikuoti jis negali.

„Robotas nepasakys, kuo žmogus serga. Tačiau jis gali atskleisti kada kvėpavimas, temperatūra ar pulsas išeina iš žmogui normalių ribų“, – teigia KTU profesorius.

Pasak jo, ištikus situacijai, kai stebimos gyvybinės funkcijos peržengia normalias ribas ar išgirstamos aimanos, pagalbos šauksmas, robotas į tai reaguoja ir kontaktuoja su slaugos įstaiga ar artimuoju, taip pranešdamas jiems apie galimą grėsmę senjoro sveikatai.

Mokslininkai taip pat svarsto apie galimybę praplėsti roboto funkcionalumą bei grįžtamojo ryšio suteikimą. Pasak V. Raudonio, žmogus, naudodamas robotą, galėtų matyti aptarnaujančio žmogaus veidą. Tokiu būdu, vyresni žmonės roboto nesibaidytų ir labiau juo pasitikėtų.

Tiek įmonė „Būsto automatika“, tiek KTU mokslininkai yra labiau linkę robotą pritaikyti kaip pagalbinę personalo priemonę slaugos namuose. Sąlygos išradimui šiuo atveju yra labai tinkamos – nėra slenksčių ar laiptų, todėl robotas gali laisvai keliauti ir atlikti savo funkciją.

Mokslininkas V. Raudonis pabrėžia, kad robotas gali atpažinti keletą atskirų žmonių bei sekti jų gyvybinius signalus. Tai reiškia, kad vienas robotas galėtų aptarnauti net keletą senjorų vienu metu.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

IT+: nanorobotai žmogaus organizmo viduje naikina vėžį. O kaip šuo robotas padeda policijai?

2021 05 21 21:57

Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, kuriami nanorobotai keliaudami žmogaus kraujagyslėmis galės pažymėti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Tokiu būdu nanorobotai ištrauks žmogų iš karsto duobės. Laidoje taip pat matysite policijai padedantį „Boston Dynamics“ robotą šunį ir trisdešimtmečius į vaikystę nukeliančius transformerius.

Inf. šaltinis: Laida „IT+“

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vilnietis sukūrė egzoskeletą, kurį užsidėjęs gali pakelti lengvąjį automobilį

2021 05 11 12:17

Norite pakelti savo automobilį ir pasitikrinti važiuoklę? Atrodo, vienam vyrukui neprireiks domkrato, nes lengvąją transporto priemonę jis galės pakelti savo rankomis, o tiksliau - naudodamasis egzoskeletu, kurį tokį vienintelį Lietuvoje susikūrė jis pats.

Inf. šaltinis: Laida „IT+“

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvos moksleiviai raginami geriau pažinti dirbtinį intelektą

2021 05 09 10:46

Nors jaunoji karta bene kasdien naudojasi Dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis, naršydama socialinėse medijose ar atlikdama kitus veiksmus elektroninėje erdvėje, tačiau gilesniu DI suvokimu pasižymi dar ne kiekvienas. Įkvėptas iniciatyvos Suomijoje, KTU šį pavasarį skelbia nuotolinį konkursą moksleiviams „AI Hero“, kuriame – ir tarptautiniai pažymėjimai, ir galimybės išlošti robotų.

KTU nuotr.
KTU nuotr.

Iki birželio vidurio truksiančio konkurso „AI Hero“ dalyviams Kauno technologijos universitetas (KTU) atveria galimybę dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose kursuose apie DI. Specialioje svetainėje lietuvių kalba pateikiamus kursus sukūrė specialistai iš Suomijos, o Lietuvoje įdiegė KTU komanda. Sėkmingai baigsiantiems kursus moksleiviams suteikiami Helsinkio universiteto, IT įmonės „Reaktor“ ir KTU pasirašyti pažymėjimai.

Prizai – robotai

„AI Hero“ organizatoriai skelbia, kad geri dalykai tuo dar nesibaigia: konkurso dalyviai kartu su naujomis žiniomis apie DI ir gautais tarptautiniais sertifikatais kartu įgyja teisę varžytis dėl KTU Informatikos fakulteto ir įmonės „Indeform“ įsteigtų prizų – programuojamų robotų. Organizatoriai nori atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau esamų mokinių baigs kursus, tuo daugiau šansų robotų laimėti ir pačiai mokyklai ar neformalaus ugdymo organizacijai.

KTU inicijuotame konkurse „AI Hero“ rekomenduojama dalyvauti 9-12 klasių moksleiviams, tačiau konkurso taisyklės nedraudžia dalyvauti ir jaunesniems.

Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docento Valento Gružausko, koordinuojančio tarptautinės iniciatyvos „Elements of AI“ įgyvendinimą universitete ir konkurso eigą, šia akcija siekiama atkreipti jaunesnio amžiaus auditorijos dėmesį.

Anot jo, šiuo metu pasaulyje dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai vystosi, jie apima vis daugiau ir įvairesnių mūsų gyvenimo sričių, todėl jaunimui būtina įvairiapusiškai pažinti dirbtinio intelekto galimybes ir jų poveikį.

Mokytis galima paprasčiau ir įdomiau

V. Gružausko teigimu, būtent jaunoji karta lems ir užtikrins, kaip dirbtinio intelekto sprendimai vystysis po nepilno dešimtmečio ar daugiau. Nors šiandien dabartiniai moksleiviai dar mokosi ir siekia gauti brandos atestatus, tačiau jau ne tokioje tolimoje ateityje jų laukia profesiniai ir karjeros pasirinkimai.

Didžiųjų verslo duomenų analitikos ir kitų programų studentams dėstantis V. Gružauskas iš patirties įžvelgia du dalykus, kurie stabdo gilesnį DI pažinimo procesą, ir mano, kad panašumų yra ir tarp moksleivių. Jis pastebi, kad jaunoji karta dažnai turi dvi stereotipines nuostatas, susijusias su DI. Viena jų – įsivaizdavimas, esą dirbtinis intelektas yra sudėtingas ir savarankiškas objektas. „Manyčiau, kad pirmiausia reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra robotas ar savarankiškai mąstantis objektas, kaip dažnai mums pateikia mokslinė fantastika“.

KTU docento manymu, didelė dalis jaunimo būtent dėl tokio sudėtingo vaizdinio būkštauja, esą vargiai gebės patys perprasti ir prisidėti prie dirbtinio intelekto sprendimų plėtros. Kita dažna problema – iš senesnių laikų susiformavusi matematikos baimė. „Spėju, kad tai nutinka dėl pagrindinės tradicinio švietimo problemos – abstraktaus mokymo, neakcentuojant realaus taikymo galimybių, dėl ko dalis besimokančiųjų nesugeba įsisavinti žinių“.

Jo nuomone, tradiciniame švietime vyrauja atskiros disciplinos, neapjungiant jų į bendrą visumą. Mokyklose vis dar būna atskiros matematikos, fizikos ir panašių dalykų pamokos. „Tačiau jau dabar didėja įvairių būrelių, netradicinių pamokų pasiūla, jose sprendžiamos problemos, integruojančios įvairias sritis. Būtent šis tarpdisciplininis mokymo stilius yra skatinimas Europos komisijos – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos integracija (STEM).

DI – ne vien robotika

V. Gružauskas sako, kad būtent dėl šios priežasties svarbu mokymosi medžiagą gauti taip, kaip priimtina šiuolaikinei kartai, kuri mėgsta sužaidybintus sprendimus, jau įpranta prie probleminio mokymo subtilybių. Be to, jis pabrėžia, kad Suomijoje sukurti ir Lietuvoje pritaikyti kursai pasižymi nespecializuotu turiniu.

„Daugeliui gali pasirodyti, kad dirbtinis intelektas susijęs tik su robotika, tačiau taip nėra. Dirbtinis intelektas ir yra būtent tas laukas, kuriame integruojamos įvairios mokslo sritys, priklausomai nuo jo taikymo. Būtent dėl šio tarpdiscipliniškumo aspektų svarbu turėti įvairių žinių“, – svarsto mokslininkas.

Jo manymu, kursuose gauta informacija leis moksleiviams tinkamiau suprasti dirbtinio intelekto taikymo galimybes ir pasirinkti tinkamą darbo kryptį pagal savo pomėgius ir galimybes: „Svarbu, pabrėžti, kad prisidėti prie dirbtinio intelekto vystymo gali prisidėti ne tik būsimieji matematikai ir programuotojai, bet kitų sričių specialistai“.

KTU plėtoja ir daugiau iniciatyvų, susijusių su dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje ir už jos ribų. Jau nuo praėjusių metų Universitete startavo Dirbtinio intelekto bakalauro studijų programa, kuria siekiama parengti aukštos kvalifikacijos informatikos specialistus, gebančius kurti intelektines programines sistemas, taikant mašininio mokymo, vaizdų atpažinimo bei duomenų apdorojimo ir analizės algoritmus.

Taip pat skatinant DI tematikos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatų pagrindu būtų kuriami inovatyvūs produktai, turintys realų praktinį pritaikymą bei komercinį potencialą, KTU įkurtas ir veiklą pradėjo Dirbtinio intelekto centras.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau

2021 05 04 13:43

Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas.

Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau

Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių

Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo 720 tūkst. 2010-aisiais pakilo iki beveik 850 tūkst. 2019-aisiais.

Kodėl taip yra? Automatizavus vienas grandis, padidėja jų našumas, kitos taip pat turi neatsilikti, tad jose išauga poreikis naujoms darbo vietoms. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad šios šalies įmonės, kurios automatizavo ir robotizavo procesus, taip pat įdarbino ir maždaug 15 proc. daugiau žmonių, nei tos, kurios to nedarė. Tokia pati tendencija stebima ir Lietuvoje, tik kol kas šioje srityje dar nėra atlikta statistinių tyrimų.

Kalbant apie automatizavimą, verta paminėti ir robotų įdarbinimo naudas produkcijos kokybei ir procesų pastovumui. Robotizuotos atskiros funkcijos padidina bendrą įmonės produktyvumą, užtikrina vienodą gaminių kokybę ir darbo atlikimo tolygumą, o tai leidžia ne tik lengviau prognozuoti pagaminamos produkcijos kiekį, bet ir sėkmingai jį didinti.

Pavyzdžiui, viena Švedijos kasybos įmonė, robotizavusi darbo procesus, išlaikė tą patį 200 darbuotojų skaičių, tačiau jos išgaunamos produkcijos kiekis padidėjo nuo 350 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų.

Robotizuotos sistemos yra ganėtinai savarankiškos ir reikalaujančios mažai priežiūros. Jos suprogramuotos nepavargti, atlikti tiek veiksmų, kiek reikia, ir tiek laiko, kiek būtina, o ilsisi tik tada, kai kartą per trejus metus atliekamas techninis aptarnavimas. Vis dėlto robotai nekuriami tam, kad iš darbo rinkos išstumtų žmones ar juos visur pakeistų. Bet tapti bendradarbiais, išvaduojančiais nuo sunkių darbų ir sudarančiais sąlygas sėkmingai veikti bei daugiau užsidirbti, jie tikrai gali.

Įdarbinus smegenis, auga atlyginimai

Šiandien pasaulyje ir Lietuvoje robotai paprastai įdarbinami ten, kur atliekamas labai sunkus fizinis arba lengvas, tačiau itin monotoniškas darbas, susijęs su daiktų kilnojimu. Dažniausiai robotizuojamos užkrovimo į liniją, nukrovimo nuo jos, sudėjimo į transportavimo paletes tam tikra tvarka, kiek rečiau – tarpinio perkrovimo, kai daiktai perdedami iš vienos vietos į kitą, funkcijos.

Kaip pavyzdį paimkime betono mišinio gamybos liniją, kur į maišą pripilama 25-40 kg mišinio, du žmonės tuos sunkius svorius nuiminėja ir deda ant paletės. Tokioms darbo sąlygoms taikomi ypatingi saugos ir sveikatos reikalavimai, kelias valandas padirbę žmonės siunčiami kitur, nes yra didelė apkrova raumenims. Dėl nuolatinio fizinio krūvio ilgainiui kyla rizika susigadinti sveikatą.

Robotizavus šį procesą, darbo vietos konvertuojamos į kitas, tik ne tuo pačiu santykiu. Betono maišų atveju vietoje dviejų lieka viena, geriau apmokama darbo vieta – liniją prižiūrinčio operatoriaus.

Šią naują darbo vietą užima tie patys žmonės, anksčiau kiloję betono maišus, nes valdyti robotizuotas sistemas galima išmokti dalyvaujant mokymuose ir išklausius instruktažą, kuriuos rengia robotus instaliuojančios įmonės. Tereikia noro, ir raumenų darbas pakeičiamas smegenų darbu, už tai dar gaunant ir gerokai konkurencingesnį atlygį. Tokiu būdu krovikas tampa linijos operatoriumi, atitinkamai gaudamas kitą atsakomybę, didesnį atlyginimą, kokybinį pokytį CV bei platesnes karjeros galimybes darbo rinkoje.

Visi suprantame, kad maišų perkrovimas niekada nebus apmokamas taip pat, kaip inžinieriaus darbas. Todėl reikia pasirinkti – ar mes norime būti pigaus darbo, ar pridėtinės vertės kūrimo šalis. Lietuva tikrai nesiekia lygintis su Indija ar Kinija, kur yra daug monotoniško, protinių pastangų nereikalaujančio rankinio darbo, kurį gali padaryti bet kas. Norima, kad šalis taptų vidutinio pajamų lygio zona, o jos darbuotojai uždirbtų vis daugiau. Įdarbindami technologijas kaip tik paskatiname greitesnį darbo užmokesčio augimą – robotizuotos darbo vietos operatorius gali tikėtis keliasdešimčia procentų didesnio atlyginimo, nei fizinį darbą prie konvejerio atliekantis žmogus.

SBA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »