Robotai.elektronika.lt

Robotų kūrėjų klubas

• Pradžia
• Nuorodos
• Kas mes?

Ateitis jau čia – robotai po truputį keičia mokymosi procesą

2018 10 16 12:22

Naujausių technologijų plėtra bei gamyba šiandien yra pasiekusi aukščiausią tašką bei palietusi pačias įvairiausias sritis, tarp kurių ne išimtis ir švietimas. Viena didžiausių sensacijų – robotai, kuriuos vis dažniau sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog jie iš esmės pakeis ir mokymosi procesus. Jau dabar galime pastebėti, kad edukacija tampa vis labiau personalizuota, o dalį mokytojo funkcijų gali atlikti technologijos. Tad koks mokytojo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje?

Švietimas – viena pagrindinių sričių, negalinti ignoruoti naujausių technologijų. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesai stipriai kis dėl robotų bei įvairių išmaniųjų sistemų integracijos mokyklose.

Dėl šios priežasties vis daugiau mokytojų stengiasi kelti savo skaitmenines kompetencijas, o dalis jų šiemet tai daro projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Kauno technologijos universiteto, šio projekto partnerio, socialinių mokslų ir edukologijos docentė Nida Ambrasė teigia, jog ugdyti tokias kompetencijas dabartiniams mokytojams būtina, juk po truputį siekdamos pagerinti mokymosi patirtį mokyklos užsienyje jaukinasi net ir tokias naujoves, kaip dirbtinis intelektas.

Integruoti robotus vis dar baiminasi

Robotų panaudojimo mokyklose galimybės – itin plačios. Jie gali padėti mokyti vaikus tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos ar net programavimo. Tačiau atlikti tyrimai rodo, jog nors moksleiviai su malonumu mokosi padedami robotų, mokytojai kol kas į šį dalyką žiūri skeptiškai ir juos naudoti vengia.

„Mokytojai neturėtų galvoti, jog robotai pakeis jų profesiją ar komplikuos jų darbą - pasaulinė praktika rodo, kad robotai iš esmės yra kuriami kaip pagalbinė, o ne autonominė mokymosi priemonė mokyklose. Nors robotai geba atlikti konkrečias užduotis, mokslininkams vis dar nepavyko sukurti tokio, kuris galėtų atsakyti į kompleksiškus klausimus ar reaguoti į netikėtas situacijas, kurias geri mokytojai yra visuomet pasiruošę spręsti. Šiandienos robotams taip pat trūksta empatijos, jie neturi gebėjimų įkvėpti moksleivius“, – teigia N. Ambrasė

Dėl šios bei kitų priežasčių – didėjančio nedarbo lygio bei techninių gedimų vakarų valstybės ne itin veržiasi integruoti robotus mokyklose. Tačiau ekspertai teigia, kad išvengti pokyčių yra tiesiog neįmanoma. Tikimasi, kad tobulėjantys robotai padės individualizuoti kiekvieno mokinio mokymosi procesą, padėdami parinkti tinkamiausią mokymosi programą, kuri geriausiai atitiks moksleivio tempą.

„Pasauliui vis greičiau modernėjant, dabartinių mokinių karta turi didesnius lūkesčius, todėl mokyklos turi būti labiau pasirengusios technologiniams pokyčiams nei anksčiau. Išmaniosios technologijos, o taip pat ir robotai padeda mokymąsi padaryti įdomesnį, o patį mokymosi procesą – kūrybiškesnį, bei lavina skirtingus mokinių įgūdžius“, – „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Mokytojai dirbs kartu su robotais

Diskutuojant ar ateityje robotai galės visiškai pakeisti mokytojus, specialistai skuba nuraminti: mokytojo profesija tikrai bus reikalinga ir toliau. Žinoma, visa pedagogų darbo specifika neišvengiamai pakis, kadangi jie, greičiausiai, atliks stebėtojų bei sprendimų priėmėjų rolę.

Manoma, kad robotas klasėje galėtų veikti kaip antra rankų pora, pirmiausia padedanti atlikti technines funkcijas – pavyzdžiui, žymėti lankomumą. Jis taip pat galėtų padėti kurti pamokų programą. Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie moksleivius, robotas galėtų autonomiškai naršyti internetinius mokymo išteklius tam, kad surastų pamokų planus, geriausiai tinkančius tam tikroms moksleivių grupėms. Tai leistų sumažinti krūvį, kuris dabar tenka mokytojams, o mokytojo specialybę padaryti patrauklesnę.

Neatmetama, kad robotai galėtų atlikti ir kitas funkcijas – suteikti mokytojams daugiau žinių apie mokinius bei jų poreikius. Mokyklų klasėse galėtų būti įrengtos kalbos ir gestų atpažinimo technologijos, akių judesių stebėjimo bei kiti fiziologiniai jutikliai, kurie rinktų ir analizuotų informaciją apie kiekvieną mokinį. Mokytojai informaciją gautų realiu laiku – nebereikėtų laukti pakeltos mokinio rankos ar testų, kad mokytojai pamatytų, kaip mokiniui sekasi įsisavinti dėstomą informaciją.

„Daugelyje skirtingų šalių mokytojai jau dabar pradeda naudoti robotus, kad pagerintų mokymosi kokybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje autistams vaikams ir jaunuoliams mokykloje buvo naudojamas interaktyvus robotas humanoidas, kuris padėjo jiems tobulinti socialinius įgūdžius. Daugeliui autizmu sergančių vaikų lengviau bendrauti su robotu nei mokytoju, nes jis neturi skirtingų veido išraiškų ir nekeičia balso tono. Norvegijoje robotai padeda vaikams dėl ligos negalintiems lankyti mokyklos, o JAV ir Singapūro mokyklose egzistuoja speciali platforma, leidžianti vaikams kurti ir programuoti savo robotą. Manau, kad netolimoje ateityje panašios praktikos bus integruotos ir į Lietuvos švietimo sistemą“, – apie robotų vaidmenį švietime kalba N. Ambrasė.

Nuo šiol ekologinius laukus padės stebėti dronai

2018 10 08 21:49

Ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkio gamyba neišvengiamai bus skaitmenizuota. Parama žemės ūkiui po 2020-ųjų metų taip pat greičiausiai bus orientuota į modernių technologijų diegimo skatinimą. Jau dabar Lietuvos ūkininkai, kiek leidžia galimybės, stengiasi rinktis išmaniąsias žemės ūkio technologijas. „Inovatyvių sprendimų ieškome ir mes – ekologinių ūkių patikrose jau naudojame dronus, o kitais metais naujųjų technologijų pritaikymą įstaigos darbui planuojame dar išplėsti“, – sako VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas.

Daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/65416/.

VGTU sukonstruotas pirmasis lietuviškas bepilotis orlaivis, varomas saulės energija

2018 10 05 09:13

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute sukonstruotas saulės energija varomas bepilotis orlaivis „Solarwing“ sėkmingai įveikė bandymus – nepertraukiamai danguje išbuvo visą dieną. Universiteto mokslininkai drauge su studentais yra pirmieji sukūrę tokį aparatą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Pasak VGTU Aeronautikos laboratorijos vedėjo Aleksandr Lapušinskij, plečiantis bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms, ypač aktualus tampa jų skrydžio laikas. „Šiuo metu visų skraidančių bepiločių aparatų skrydžio laikas yra labai ribotas ir priklauso nuo akumuliatorių talpos ar sunaudojamo kuro kiekio. Todėl tokiam orlaiviui sudėtinga įveikti ilgus atstumus, apskrieti dideles teritorijas. Būtent šią problemą ir išsprendžia saulės energijos panaudojimas“, – pasakoja VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto atstovas, vadovavęs „Solarwing“ konstravimo darbams. Saulės energiją naudojantis bepilotis orlaivis puikiai tinka sienos apsaugos tarnyboms, kai reikia stebėti didelius pasienio ruožus, taip pat ūkininkams, turintiems didelius pasėlių plotus, draudėjams, nustatantiems žalos dydį, didelių teritorijų žemėlapių sudarymui, paieškos ir gelbėjimo darbams, filmavimui ir fotografavimui iš oro ir pan. Be to, svarbus ir ekonominis efektas – bepiločio orlaivio skrydžio valanda atsieina kur kas pigiau nei malūnsparnio ar pilotuojamo lėktuvo.

„Solarwing“ sveria 5 kg., jo sparnų mojis – 3,2 m., juose yra sumontuota 60 saulės elementų, kurie surenka saulės energiją ir ja krauna lėktuvo akumuliatorių. Nors saulės energija varomi bepiločiai orlaiviai nėra visiška technologinė naujovė, jų nėra daug, o saulės energija skrydžiams naudojama retai. VGTU sukurtas bepilotis orlaivis išsiskiria ir kita inovacija – jis yra suprogramuotas skristi termikuose. „Termikai – tai šiltos srovės, kylančios nuo žemės. Jos susidaro, kai saulė netolygiai įkaitina žemę, todėl vietose, kuri ji įkaista labiau, oras pradeda judėti aukštyn. Šiomis srovėmis naudojasi paukščiai, sportiniai sklandytuvai. Mūsų bepilotis orlaivis taip pat gali naudotis šia energija ir dar labiau prailginti skrydžio laiką“, – pasakoja A. Lapušinskij. Jo teigimu, termikai yra visiškai nauja sritis, kurioje dirbama tobulinant bepiločių orlaivių galimybes.

Lietuvių sukurtas bepilotis orlaivis gali skristi automatiškai tam tikru maršrutu, pagal suprogramuotas GPS koordinates, atlikti automatinį pakilimą ir nusileidimą. Sumontuota telemetrijos sistema taip pat leidžia valdyti orlaivį iš žemės bei siųsti video signalą internetu. Dėl šios technologinės naujovės „Solarwing“ veikimas praktiškai neribotas – jis gali skristi visur, kur yra mobilusis internetas.

Saulės energija varomo bepiločio orlaivio istorija VGTU prasidėjo prieš ketverius metus, atvykus mainų studentams iš Barselonos aviacijos universiteto. „Vėliau prie projekto dirbo VGTU studentai, konsultavomės su universiteto mokslininkais, ekspertais. „Solarwing“ – tai studentų ir inžinierių entuziazmo dėka gimusi sėkmės istorija“, – pabrėžia jos idėjos autorius ir iniciatorius A. Lapušinskij. Pasak jo, tokie projektai skatina studentų techninę kūrybą, moko dirbti komandose, spręsti inžinerines problemas, studentai baigdami universitetą turi ne tik teorinius brėžinius ir skaičiavimus, bet ir veikiančius prototipus.

A. Lapušinskij šiemet buria naują studentų komandą, kurie tobulins ir kurs antrą orlaivio versiją „Solarwing v2“. Bus siekiama, kad bepilotis orlaivis ore galėtų išsilaikyti ir naktį, o nepertraukiamai danguje išbūtų net kelias dienas. Universiteto atstovas tikisi, kad tai padės rasti partnerių ir idėją komercializuoti.

Europos Komisijos duomenimis per ateinančius 20 metų bepiločių orlaivių sektorius sukurs daugiau kaip 100 000 darbo vietų, o su naujomis paslaugomis susijusios plėtros poveikis ekonomikai sieks 10 mlrd. eur.

„Solarwing“ konstravimo ir skrydžio bandymo akimirkas galite pamatyti čia:

Dronai – išmaniajai miesto priežiūrai

2018 10 04 12:28

AB „Grinda“ sostinės infrastruktūros priežiūrai pradėjo naudoti bepilotę skraidyklę su stebėjimo įranga, skirtą avarinių situacijų mastų vertinimui, nelegalių statybų ar nelegalių sąvartynų paieškai. Žiemos metu dronas galės būti naudojamas sniego valymo darbų kontrolei. Papildoma programinė įranga leidžia tiksliai išmatuoti atstumus tarp pasirinktų objektų, apskaičiuoti paviršių plotą ar objektų tūrius.

„Dronų panaudojimą planuojame vis labiau integruoti į miesto ūkio paslaugas. Žinoma, dar yra daug iššūkių šioje srityje: turime turėti didesnes autonomiškumo galimybes, automatizuotą duomenų nuskaitymą ir pan. Šie pirmieji bandymai parodo, kad einame prasmingu keliu ir galime ieškoti įvairių inovatyvių sprendimų, kurie prisideda prie greitesnės reakcijos, taigi ir greitesnio, efektyvesnio miesto paslaugų teikimo. Planuojame toliau naudoti droną statybų stebėsenai – ar statybų aikštelės tvarkomos tinkamai, neteršiama aplinka. Taip pat nelegaliai užimtos valstybinės žemės paieškoms“, – sako savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Bepilotę skraidyklę galės naudoti ne tik „Grinda“, bet ir kitos miestą prižiūrinčios savivaldybės įmonės. Miesto transportininkams skraidyklė padės stebėti eismo situaciją ir parkavimo užimtumą, bus naudinga vertinant spūsčių apimtis, priežastis, pašalinimo galimybes ir modeliuojant transporto srautus. Gatvių apšvietimo specialistams ši įranga gali padėti fiksuoti gatvių apšvietimo gedimus, miesto viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams – nustatyti miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų savininkų žolės ir šakų deginimo atvejus. Ateityje panašios bepilotės skraidyklės galės būti naudojamos ir kitose srityse: žiemą kontroliuojant, kaip miestą prižiūrinčios įmonės valo šaligatvius ar gatves, ar apžiūrint šilumos trasų gedimus.

„Mums, už miesto priežiūrą atsakingai įmonei, ypač svarbu praktinis gautos informacijos pritaikymas. Pavyzdžiui, programinė įranga užfiksuotą vaizdo medžiagą konvertuoja į trimačius modelius ir tiksliai apskaičiuoja biriųjų medžiagų kiekį, padeda įvertinti statybų eigoje reikalingo grunto kiekį“, – pasakoja UAB „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Bepilote skraidykle galima iš aukščiau apžiūrėti sunkiau pasiekiamas vietas, užfiksuoti pažeidimus ir operatyviai pateikti vaizdo medžiagą atsakingoms tarnyboms. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad iš statybviečių išvažiuojantys sunkvežimiai purvinais ratais smėliu ir moliu teršia miesto gatves (dėl to užsikemša paviršinių nuotekų surinkimo trapų grotelės), statybų rangovai įpareigojami nuplauti iš statybos vietos išvažiuojančių transporto priemonių ratus.

Bepilotė skraidyklė taip pat bus naudojama apžiūrint po audrų atsiradusias sąvartas parkuose ar miesto miškuose, grunto nuošliaužas sunkiau prieinamose vietose, pavyzdžiui, kapinėse ar statybvietėse, vertinant išplovų ar įgriuvų apimtis. Dronas padės įvertinti po vėtros nuvirtusių medžių šalinimo sudėtingumą ar aplinkos taršos mastą, aptikti nelegalius sąvartynus, kuriuose išmestos senos bešeimininkės padangos, cheminės medžiagos ar kiti teršalai.

Ar gyvename imitacinėje realybėje – atsakymai VGTU „Tyrėjų naktyje“

2018 09 27 15:56

Rugsėjo 28 d. į „Tyrėjų nakties“ renginius duris atvers Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“, kviečiantis susimąstyti, kokioje realybėje gyvename – tikroje ar imitacinėje – ir kiek mūsų kraujyje yra TECHno genų.

Šiemet VGTU „LinkMenų fabrikas“ Tyrėjų nakčiai pristatys per 20 renginių interaktyvių veiklų ir dirbtuvių. Renginio dalyvius stebins skirtingu laiku pasirodantis įspūdingas šviesos ir garso performansas, leisiantis pasijusti tarsi meditacijoje. Kiek TECHno genų yra mūsų kraujyje padės nustatyti fabrike veikianti TECHno genų laboratorija, kurioje dalyviai bus vaišinami DNR kokteiliais.

„Šiemet Tyrėjų naktyje kviesime visus tapti tyrėjais ir atsukti padidinamąjį stiklą į save ir mus supančią realybę. Ar ji tikra, ar imitacinė? Koks mūsų vaidmuo šiandieniniame technologijų ir kiborgų pasaulyje? O gal ir mūsų pačių kraujyje jau seniai teka TECHno genas?“, – rasti atsakymus į šiuos klausimus ir dalyvauti „Tyrėjų nakties“ renginiuose kviečia VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Tyrėjų naktyje organizatoriai kvies pasivaikščioti su renginio erdvę prižiūrinčiais beveik 3 metrų robotais bei pasidaryti su jais asmenukę. Suabejoti trapia riba tarp realybės ir fantastikos privers protu nesuvokiami reginiai, kuriuos išvysime vyksiančiame mokslo šturme.

Jaunieji tyrėjai sužinos, kokiu principu veikia mikrorobotai bei turės galimybę iš parankinių medžiagų sukonstruoti elektromechaninį robotą bei sudalyvauti greičiausio mikroroboto „šimtakojo“ varžybose. Ne tik pasigaminti mikrorobotą, bet renginio dalyviai turės progą iš varinės vielos sukonstruoti tunelį, o iš galvaninio elemento pasigaminti magnetiniu lauku varomą elektrinio traukinio modelį, o vėliau bus organizuojamos greičiausios traukinio varžybos.

Renginio metu bus kuriamas reportažas ir imituojamas pasaulio robotikos čempionatas, vyks jo filmavimas, filmuotos medžiagos montavimas ir rengimas TV naujienų reportažui. Dalyviai sužinos, kaip kuriamos naujienos, kokie pagrindiniai televizijos kūrimo principai bei galės prisijungti prie kūrėjų komandos.

Keturioliktą kartą vyksianti „Tyrėjų naktis“ kviečia visus mokslo entuziastus leistis į atradimų virtinę ir dar geriau pažinti mokslą bei mokslininkus. Europos tyrėjų naktis paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus kvies daugiau nei 300 Europos miestų. Šio renginio tikslas – didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.

Nemigą įveikti padės pliušinį meškutį pakeisiantis robotas

2018 09 10 13:05

Nyderlanduose Delfto technikos universiteto Robotechnikos institute sukurtas kovai su nemiga skirtas robotas. Jis buvo pristatytas Berlyno buitinės elektronikos parodoje. „Somnox“ pavadintas įrenginys primena pagalvę, tad jį galima ir, žinoma, reikia apsikabinti tarytum pliušinį meškutį. Tačiau svarbiausia užmigti padedanti technologija yra ritmas ir garsas.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Modernios elektronikos technologijos: koviniai bepiločiai orlaiviai

2018 09 03 17:35

Bepilotis orlaivis – tai skraidantis aparatas, kuris gali būti valdomas nuotoliniu būdu, arba iš anksto užprogramuotas tam tikrai skrydžio trajektorijai. UAV (angl. Unmanned aerial vehicle) atlieka įvairias funkcijas plačiame sričių spektre. Svarbiausios panaudojimo sritys: komercinė, mokslinė, karinė. Su laiku didėjantis prieinamumas bei mažesnės kainos lemia vis gausesnį jų naudojimą. Tai parodo ir apytiksliai numatytos investicijos į UAV:

Akcentuosime būtent kovinių bepiločių orlaivių sandarą, panaudojimą bei perspektyvas. UAV, naudojami karyboje skiriami į:

1. Taikiniams.
2. Žvalgybiniai.
3. Koviniai.
4. Tyrimams bei plėtrai.

Vieni pirmųjų bepiločių orlaivių buvo naudojami kaip taikiniai: 1940 m. „Radioplane OQ2“ – pirmasis UAV, pradėtas masiškai gaminti. Šių orlaivių armijai pagaminta per 15000. Jo variklis – 2 pistonų, 4,5 kW. Naudotas II pasaulinio karo metu.

1973 m. pagaminti pirmieji UAV skirti žvalgybai: „Tadiran Mastiff“. Šie orlaiviai turėjo ryšio sistemas bei didelės rezoliucijos kameras, maksimalus greitis: 185 km/h.

1995 m. pristatytas JAV įmonės „General atomics“ bepilotis orlaivis „Predator MQ-1“ kuris 2002 m. buvo apginkluotas dviejomis „ AGM-114 Hellfire“ raketomis. Taigi „Predator MQ-1“ – pirmasis kovinis bepilotis orlaivis, gebantis naikinti taikinius. Jo maksimalus greitis: 217 km/h.

Autorius: Aurimas Girta

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/64942/

RSA, AXA, NN, QBE ir „Generali“ pateikia įžvalgas, kaip maksimaliai išnaudoti išmaniąsias automatinio valdymo priemones

2018 08 30 19:53

Motyvuota vaikų vasara: kai LEGO kaladėlės transformuojasi į robotus

2018 08 30 15:03

Jau trečius metus iš eilės vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų turi galimybę dalį vasaros praleisti mokydamiesi naujų įgūdžių. Šiais metais Šiaulių vaikų dienos centro vaikai mokėsi konstruoti ir valdyti robotus iš LEGO kaladėlių.

Rimtas mokslas žaidimo forma

Ši stovykla – asociacijos INFOBALT ir Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ projektas. Per trejus metus bent 60 vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų tokiose stovyklose turėjo galimybę prisiliesti prie robotikos mokslo ir susipažinti su svarbiausiais jo principais.

Pasak Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vaikystės vasara – nuostabiausias gyvenimo metas, formuojantis įgūdžius ateičiai, todėl labai svarbu, kad kiekvienas šalies vaikas galėtų turėti turiningas ir įsimintinas vasaros atostogas.

Stovyklos organizatorių įsitikinimu, siekiant ugdyti naują technologijų kūrėjų ir lyderių kartą, reikia tai pradėti daryti kuo anksčiau ir geriausiai vaikams atpažįstama žaidimo forma. LEGO kaladėlės ne tik patinka vaikams, bet ir stiprina bendravimo ir vizualinius įgūdžius, ugdo sisteminį ir kūrybišką mąstymą.

Pasak Pauliaus Vertelkos, INFOBALT direktoriaus, technologijos ir kūrybiškumas yra esminiai aspektai, kurie turėtų būti svarbūs jaunam žmogui ateityje įsiliejant į darbo rinką. Technologijos tampa vis labiau horizontalios, apimančios visas gyvenimo sritis, o kūrybiškumas ir toliau išliks svarbiausia savybe, reikalinga ateities kūrėjui.

Paskatinimas rinktis IT studijas

Tokiai nuomonei antrina ir indėlį robotikos stovyklos įgyvendinimui skyrusių įmonių atstovai. Vienas jų – „Ruptela“ generalinis direktorius Andrius Rupšys: „Svarbu prisidėti prie to, kad būtų sudarytos sąlygos vaikams smagiai praleisti laiką ir išmokti įdomių dalykų“.

Akivaizdu, kad modernėjanti visuomenė, vis labiau automatizuota ir robotizuota įmonių veikla turės didelį poveikį ateityje jaunam žmogui rinktis su IT susijusias ar robotikos studijas. „Manome, kad robotikos stovyklos skatina vaikų polinkį domėtis šiomis technologijomis bei galbūt ateityje rinktis šią specialybę. Jaučiame pareigą prisidėti prie IT veiklos plėtojimo ir klestėjimo. Būdami socialiai atsakingi remiame ir daugiau projektų“, – sako „Asseco Lietuva“ vadovas Albertas Šermokas.

Robotikos stovykloje vaikai nuo 6 iki 16 metų naudojantis „LEGO Education“ sukurta vizualia programavimo kalba, mokėsi aktyvuoti turimus jutiklius, valdyti variklius. Jie sužinojo, kas yra ciklas, kaip tai gali palengvinti programavimo darbą. Jaunieji stovyklautojai taip pat susipažino su greitinančiąja ir lėtinančiąja pavaromis bei giroskopu, kurie svarbūs robotikos moksle.

Kuriant kitokią vaikų vasarą prisidėjo daugiau kaip dešimt asociacijos INFOBALT narių: „Ruptela“, „Asseco Lietuva“, „NCC Group“, „VITP“, „Eljunga“, „Oracle“, „Baltijos informacinės sistemos“, „Proringas“, „Telesoftas“, „Devbridge Group“.

Parduotuvės atidarymo proga neeilinis eksperimentas: pirkėjus pasitiko robotas žmogaus veidu

2018 08 27 17:26

Po rekonstrukcijos duris oficialiai atvėrė pati didžiausia prekybos buitine technika ir elektronika tinklo „Elektromarkt“ parduotuvė, esanti Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Tačiau viena didžiausių staigmenų pirkėjų laukė dar neįėjus į parduotuvę – prie įėjimo juos pasitiko naujos kartos robotas žmogaus veidu. Robotas, kurio ekrane matėsi ir kalbėjo tikra mergina, sveikinosi su pirkėjais, kvietė juos į parduotuvę bei, paklaustas, lydėdavo į konkrečius skyrius. Tai – „Eleketromarkt“ eksperimentas, kuriuo norėta patikrinti, ar robotai jau šiandien galėtų bent iš dalies pakeisti žmones konsultantus. Lietuvoje šis robotas viešai pristatytas pirmą kartą.

Po didžiausios parduotuvės rekonstrukcijos nuo jos atidarymo „Akropolyje“ 2002 metais, čia atsirado naujų prekių kategorijų, smarkiai prasiplėtė prekių asortimentas, o parduotuvės plotas nuo šiol siekia daugiau nei 3 tūkst. kv. m. Kaip teigia parduotuvės vadovas Martynas Zumaras, atsinaujinęs „Elektromarkt“ žengia koja kojon su pažangiausiomis elektronikos parduotuvėmis visoje Europoje, todėl klientus atidarymo proga pasitinkantis robotas – to dalis.

„Pirkėjus pasitinkantis robotas – mūsų eksperimentas, kuriuo siekėme pamatyti, kaip pirkėjai reaguos ir ar sėkmingai susibendraus su tokiu konsultantu. Šio roboto, kurį sukūrė bendrovė „Blue Ocean Robotics“ veidas – didelis ekranas, pro kurį pirkėjai mato su jais tiesiogiai bendraujančios merginos veidą. Ši mergina valdo ir patį robotą, bet ji tai daro per nuotolį, naudodamasi išmaniuoju telefonu ir specialia programa. To nežinantys pirkėjai mano, kad bendrauja su autonominiu robotu ir reaguoja labai įvairiai. Iš jų reakcijų galime spręsti, jog jei toks pokytis nuo žmonių konsultantų iki aptarnaujančių robotų įvyktų per vieną dieną – daugelis sutriktų“, – atskleidžia M. Zumaras.

Visą šeštadienį ir sekmadienį pirkėjus pasitinkantis robotas ne tik pasisveikina su klientais, bet ir palydi juos į pačią parduotuvę, pristato naujas prekių kategorijas, papasakoja, kas parduotuvėje naujo.

„Mūsų tikslas visada buvo savo klientams siūlyti naujovišką, modernią patirtį. Norime, kad atėję į mūsų parduotuves pirkėjai matytų ne vien prekes, bet norėtų tiesiog praleisti laiką, sužinotų ką nors naujo arba patirtų netikėtų įspūdžių. Todėl nuo šiol parduotuvė suskirstyta į keturias didesnes kategorijas – elektronika ir buitinė technika, kavos zona, laisvalaikio prekės ir žaislų skyrius. Naująją strategiją kūrėme su viena didžiausių Italijos projektavimo ir konsultavimo įmone „Micar“ ir italų architektu Francesco Caragiulo. Kartu su jais siekėme sukurti į šeimą orientuotą parduotuvę, kuri tuo pat metu ir daug erdvesnė, patogesnė bei jaukesnė“, – teigia M. Zumaras.

— Sekantis puslapis »

© Robotai.elektronika.lt

Dizainas Andreas Viklund | Adaptuota Matteo Turchetto | WordPress