Išradingas sprendimas: Japonijos universitete diplomus už studentus atsiėmė robotai
2020 04 08 18:44Ką daryti, kad vienas didžiausių gyvenimo įvykių nebūtų paveiktas koronaviruso? Reikia atsiųsti vietoje savęs… robotą. Japonijoje universiteto studentai nesutiko, kad dėl koronaviruso paskelbtas karantinas pakirstų kelią mokslų baigimo šventei, rašo „Cnet“.
„YouTube“ stopkadras.
„Business Breakthrough“ (BBT) universiteto absolventams Tokijuje nebuvo leidžiama atvykti į tradicinę diploma įteikimo ceremoniją dėl koronaviruso. Todėl jie pasitelkė „Newme“ robotus „avatarus“, valdomus nuotoliniu būdu, kad atsiimtų diplomą vietoje studentų.
Skaitmeninės planšetės buvo įmontuotos robotams į galvas, rodančios tikrųjų studentų, prisijungusių per „Zoom“ platformą, veidus. Tokiu būdu studentai galėjo ceremonijoje dalyvauti nuotoliniu būdu.
Kad pataikytų į temą, robotai taip pat dėvėjo juodas kepures bei mantijas.
Vienas iš neįvardintų studentų po diplomų įteikimo ceremonijos teigė, jog niekada nebūtų pagalvojęs, kad valdys savo robotą avatarą ir taip sudalyvaus mokslų baigimo šventėje. Anot jo, tai visiškai nauja patirtis.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Lietuvių išradimai, gelbstintys pandemijos metu
2020 04 01 11:43Pokalbis apie lietuvių išradimus, kuriuos paskatino koronaviruso plitimas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Baiminatės robotų apokalipsės? Jos išvengti gali padėti save paaiškinantis dirbtinis intelektas
2020 03 31 16:33Dirbtiniu intelektu pasaulis tiek ir žavisi, tiek ir nerimauja. Kompiuteriai perima kai kuriuos mūsų darbus, rekomenduoja grojaraščius, vairuoja automobilius… O kuo labiau šios technologijos tobulėja, tuo labiau neramu ‒ o jei dirbtinis intelektas taps toks protingas, kad pranoks net mus pačius?
Pasak mokslininkų, nepaisant sudėtingų šiuolaikinių technologijų, tokių kaip neuroniniai tinklai ir gilusis mokymasis, dirbtinis intelektas nepasivys žmogiškojo dar daugelį dešimtmečių, o galbūt ir niekad. Tačiau kai vis daugiau gyvenimo sričių pradeda kontroliuoti kompiuteriai, kyla natūralus klausimas ‒ ar galime jais pasitikėti?
Kada paskutinį kartą klausėtės specialiai Jums „Spotify“ programėlėje sudaryto dienos grojaraščio? Ar tikrinote „Youtube“ ar „Netflix“ būtent Jums skirtas rekomendacijas? Ar šie pasiūlymai Jums tiko ir patiko?
Net jeigu „Spotify“ stipriai prašovė ir parinko Jus nustebinusį, nuvylusį ar net suerzinusį grojaraštį, didelių nepatogumų tai, tikriausiai, nesukėlė. Be to, šios technologijos nuolat tobulėja, taigi sugrįžkite rytoj ‒ gal grojaraštis jau bus tinkamesnis…
„Youtube“ rekomendacijos, ką žiūrėti toliau. Kaip ši ir kitos turinio platformos internete žino, kokį turinį rekomenduoti būtent Jums? Tai ‒ mašininio mokymosi rezultatas. Apdorojęs be galo daug duomenų iš kitų vartotojų, algoritmas ieško tam tikrų dėsnių, ir atrastas žiūrimumo „taisykles“ pritaiko Jums.
© youtube.com
Tačiau, jeigu tokias pačias klaidas darytų Jūsų savaeigis automobilis, automatizuotos diagnostikos prietaisas ligoninėje, ar algoritmas, kuris sprendžia, ar leisti Jums pasiimti paskolą banke? Kaip žinoti, ar šiais dirbtinio intelekto algoritmais galite pasitikėti, kur ir kodėl jie gali klysti?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/72346/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt. Autorius: Eglė Marija Ramanauskaitė.
Lietuviai kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą
2020 03 23 14:15Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos“, įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.
„Dezinfekavimo metu kyla didelis pavojus žmonėms užsikrėsti virusais, todėl mūsų kuriamas autonominis robotas galėtų padėti efektyviai išspręsti šią problemą ir užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą”, – pasakojo Paulius Rakauskas, verslo vystymo vadybininkas iš UAB „Rubedo sistemos“.
Idėja sukurti tokį autonominį roboto prototipą technologijų kūrėjams kilo tuomet, kai prasidėjo korona viruso COVID-19 viruso protrūkis Kinijoje. Buvo susisiekta su dezinfekcinius įrenginius gaminančia amerikiečių įmone ir pasiūlytas bendradarbiavimas – sukurti autonominį dezinfekavimo įrenginį - robotą. Amerikiečiai išreiškė didelį susidomėjimą ir iškart buvo pradėti darbai. Pirmieji diegimai prasidėjo Azijos rinkoje, kur ir prasidėjo COVID-19 plitimas. Pirmasis roboto prototipas jau netrukus pradės veikti Hong Kongo ligoninėje.
Pasaulyje yra keletas įmonių, kurios siūlo mobilius robotus, dezinfekuojančius patalpas ultravioletiniais UV spinduliais, tačiau toks metodas nėra labai efektyvus ir turi daug šalutinių poveikių aplinkos įrenginiams ir žmonėms.
Lietuvių sukurtas robotas turi daug pranašumų. Visų pirma, dezinfekavimas vykdomas purškiant specialius garus ant sienų, rankenų, stalų, kėdžių, tai pat galima naudoti purškiant ant medicininės įrangos. Garai prasiskverbia net į mažiausius patalpos ar įrangos tarpelius, kurių paprastomis priemonėm nebūtų galima dezinfekuoti.
„Šie dezinfekciniai garai nekenkia jokiems paviršiams. Pats dezinfekavimo metodas išnaikina 99,9999 proc. bakterijų, virusų, grybelių, tame tarpe ir COVID-19. Patalpa tampa faktiškai sterili“, – pasakojo P.Rakauskas.
Kūrėjai taip pat akcentavo ir kitą privalumą – po dezinfekcijos nelieka jokių toksinių medžiagų, tik deguonis ir vandens garai. Šis dezinfekavimo metodas yra nepavojingas žmonėms. Jį galima naudoti net maisto dezinfekavimui.
Autonominis robotas veikia kruopščiai ir tiksliai. Jis gali dezinfekuoti dažnai, nuolat palaikydamas sterilias patalpas 24/7. Yra apsaugomi žmonės, nes jiems nereikia patiems vaikščioti po galimai užkrėstas patalpas ir dezinfekuoti rankiniu būdu. Robotas geba susikurti aplinkos žemėlapį ir maršrutą, kuriuo apvažiuoja patalpą ją dezinfekuodamas. Be to, jis gali gerokai atidžiau dezinfekuoti patalpą pagal iš anksto užduotą maršrutą ir tai atlikti žymiai dažniau.
Operatorius gali nustatyti, kokiu dažnumu ir kokiu paros metu nori atlikti dezinfekavimą. Robotą galima išsikviesti dezinfekuoti tam tikrą teritoriją tuomet, kai atsiranda specialus poreikis ir visą tai galima daryti nuotoliniu būdu, t.y. per išmanųjį telefoną ar kompiuterį.
Toks sukurtas autonominis robotas turi didelį taikymo potencialą ateityje: gali būti naudojamas ligoninėse, karantino vietose, biuruose, ugdymo įstaigose, prekybos centruose, sandėliuose, įvairiose viešosiose erdvėse, tokiose, kaip stotys, oro uostai.
Šiuo metu jau sukurtas roboto prototipas, kurį galima išbandyti, tobulinamas dizainas, funkcionalumas, įmonė „Rubedo sistemos“ ieško papildomų investicijų ir planuoja dalyvauti MITA paskelbtame inovatyvių idėjų konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“, taip pat ES investicijų priemonėse „Inostartas“, „Inočekiai“.
„Labai džiugu, kad technologijų kūrėjai šiomis dienomis aktyviai įsitraukia į kovą su COVID-19 ir siūlo rinkai inovatyvius sprendimus. Tokios idėjos gali padaryti proveržį ir padėti pasauliui, todėl valstybė stengsis sudaryti patrauklias sąlygas gauti finansavimą inovatyviems projektams“, – komentavo kadenciją baigiantis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Paaiškino, kodėl Lietuva atsilieka nuo Skandinavijos šalių ir Estijos: prisižaidėme savo darbuotojų pigumu
2020 03 13 18:59„Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo metu Lietuvoje 1 tūkstančiui darbuotojų tenka tik pusė roboto. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas“, – apie Lietuvos gamybos sektorių sako „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovas Gediminas Misevičius.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Algos mažos, nes efektyvumas žemas
G. Misevičius sako, kad gyvename laikotarpyje, kuomet įvairūs technologiniai sprendimai yra taikomi gamybos pramonėje. Arba kitaip – „pramonės revoliucija 4.0”. Rankų darbą ima keisti specializuoti sprendimai, kurie padeda produkciją gaminti greičiau, o kaštai – mažesni.
Gamyba Lietuvoje, sako G. Misevičius, sudaro apie 20 proc. valstybės Bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot pašnekovo, reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį sudaro mažos pridėtinės vertės gamyba. „Jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, tai matytume, kad Lietuvoje tikrai didelis darbuotojų skaičius yra gamybos sektoriuje. O palyginus su kitomis šalimis – algos yra gana mažos, nes efektyvumas yra žemas. Lietuvoje kylant darbuotojų atlyginimams su tokiu žemu efektyvumu vis sunkiau ir sunkiau tampa konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Gamybos plėtra negali būti tokia greita, kai viskas yra paremta žmonių rankiniu darbu.
Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo tarpu Lietuvoje tik pusė roboto tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas. Jei lygintume Lietuvą su Kinija, tai mes 20 kartų turime mažiau robotizacijos gamybiniame sektoriuje”, – pastebi G. Misevičius.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72051/
Inf. šaltinis: Delfi.lt. Autorius: Vytautė Merkytė.
JAV Karinio jūrų laivyno povandeninis robotas galės žudyti, nekontroliuojamas žmogaus
2020 03 12 15:31JAV Laivynas tyliai kuria ginkluotus povandeninius laivus, kuriuos kontroliuoja dirbtinis intelektas. Šie aparatai potencialiai galės žudyti, tiesiogiai nekontroliuojamas žmogaus.
„Boeing“ povandeninis laivas galės būti aprūpintas DI © „Boeing“
Karinis jūrų laivynas vykdo projektą CLAWS, kuris biudžeto dokumentuose aprašytas kaip slaptam veikimui skirta autonominė povandeninė ginklų sistema. CLAWS „padidins misijų kinetinio poveikio plotus“, – sakoma dokumente – kariniais terminais tai reiškia naikinimo plotus.
Konkrečiai, CLAWS aprūpins robotinius povandeninius laivus jutikliais ir algoritmais, kuriais jie savarankiškai galės atlikti tokias sudėtingas misijas kaip povandeninių laivų naikinimo sistemų išvengimas ir taikinių radimas – tokias, kokias paprastai atlieka laivo vadas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72049/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Mokslininkams pavyko sukurti bioninę medūzą
2020 02 28 12:23Nors skamba kaip mokslinė fantastika, o ne mokslinis faktas, ekspertams pavyko sukurti bioninę medūzą – norėdami paversti šiuos duobagyvius savotiškais pasaulio vandenynų tyrinėtojais ir stebėtojais, ekspertai medūzose įdiegė specialių mikroelektronikos sprendimų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
NASA bandys įspūdingą projektą: prasidės ryšių antenos statyba kosmose
2020 02 27 09:12Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie kosmoso kolonizavimą, žmonių skrydžius į kitas planetas, sugrįžimą į Mėnulį ir kitus grandiozinius planus. Visus šiuos proveržius gerokai palengvintų gerai išvystyta kosmoso infrastruktūra: orbitinės erdvėlaivių ir palydovų aptarnavimo stotys, tranzitiniai kosmouostai ir panašūs objektai.
© NASA
Infrastruktūrą įrengti, savo ruožtu, būtų daug paprasčiau, jei galėtume pagrindines struktūras pastatyti kosmose, o ne gabenti jas iš Žemės.
Artimiausiu metu NASA ketina atlikti pirmuosius šio proceso bandymus: agentūra paskelbė, kad kartu su palydovų aptarnavimo bandymų misija „Restore-L“ į orbitą išskris ir prietaisas SPIDER (Space Infrastructure Dexterous Robot – Kosmoso infrastruktūros judrusis robotas), skirtas statybų procesui bandyti.
„Restore-L“ tikslas yra suremontuoti Žemojoje Žemės orbitoje skrendantį palydovą ir papildyti jį kuru (konkretus palydovas kol kas nepaskelbtas). SPIDER išskris kartu, bet dirbs atskirai: skriedamas orbitoje iš detalių sumontuos trijų metrų ilgio ryšių anteną ir dešimties metrų ilgio konstrukcinį strypą. Pats SPIDER yra penkių metrų ilgio robotinė ranka.
Ši technologijų demonstracija turėtų įgalinti daugybę ateities projektų: kosminių šiukšlių išvalymą, palydovų aptarnavimą ir darbo pratęsimą, ir taip toliau. Galimybė statyti didžiules stotis padės ir vystant komercinius orbitinius projektus, tokius kaip viešbučiai, ir rengiant tolimesnių kosmoso tyrimų misijas.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas.
Dronai, robotai ir vaisto ieškantys kompiuteriai: ar Kinijos technologijų milžinai išlaikys viruso išbandymą
2020 02 26 17:38Kinija praleido dešimtmečius bandydama atgaivinti technologijų sektorių, tačiau tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad didžiausiu išbandymu jam taps viruso protrūkis. Pekinas ragina didžiausias šalies technologijų kompanijas prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu, skelbia CNN.
Rodos, didžiausios kompanijos šį kvietimą išgirdo: savavaldžiai automobiliai pristatinėja medicinos įrangą medikams, į dangų pakelti dronai padeda užfiksuoti viruso protrūkius, galingiausi superkompiuteriai padeda kurti vakciną.
Visgi kol kas neaišku, ar tokių priemonių užteks, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Daugybę metų Pekinas pabrėžė, kad technologinės inovacijos turi būti viso ekonomikos augimo pagrindas. Vyriausybė suteikdavo milijardines dotacijas ir paskolas, kurios turėjo paspartinti dirbtinio intelekto sprendimų vystymąsi. Rodos, Kinija turėjo tapti naujuoju Silicio slėniu ir, ekspertų teigimu, daugeliu atvejų jai pavyko.
Mokslo ir technologijų ministerijos atstovai viešai paprašė technologijos kompanijų pagalbos, kad robotai, termovizinių kamerų sistemos ir kiti įrenginiai leistų su virusu kovoti fiziškai jo „neliečiant“.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/71832/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Mokslininkai siūlo kitaip pažvelgti į gyvybės paieškas Raudonoje planetoje
2020 02 25 20:38Šią vasarą NASA planuoja į Marsą paleisti patį moderniausią „marsaeigį“. Daugiau kaip toną sveriantis technikos šedevras padės palaipsniui atskleisti Marso paslaptis bei galbūt į Žemę atsiųs Raudonosios planetos pavyzdžių.
Naujasis marsaeigis © NASA
Į naująjį „marsaeigį“ dedamos didelės viltys ir tikimasi, kad jis padės aptikti naujų išnykusios ar vis dar Marse egzistuojančios gyvybės pėdsakų.
Tačiau daugelis mokslininkų neseniai vykusioje konferencijoje tvirtino manantys, jog jei Marse ir yra gyvybė – ji, greičiausiai, giliai po žeme.
„Space Extant Life“ konferencijoje dalyvavęs NASA Jet Propulsion laboratorijos mokslininkas Vlada Stamenkovičius taip pat palaikė tokią mintį.
„Marso paviršius yra labai oksiduojanti, daug radiacijos turinti aplinka, kurioje skystas vanduo negeba ilgą laiką išbūti stabilus“, – teigia Stamenkovičius ir priduria, kad „tai blogiausia vieta Marse ieškoti gyvybės pėdsakų“.
Kai kurie mokslininkai siūlo sukurti specialius robotus, kurie galėtų tyrinėti Marso urvų sistemas, tačiau pripažįstama, kad techniškai tai būtų labai sudėtingas projektas.
Pasak Stamenkovičiaus, realiau yra į Marsą nuskraidinti reikiamą įrangą, kuri nuo šios planetos paviršiaus galėtų „pajusti požeminius vandens telkinius bei chemines medžiagas, susijusias su gyvybe“.
Arba, norint pažvelgti į Marso paslaptis, gali tekti palaukti, kol NASA į šią planetą nusiųs pirmuosius žmones. Tai planuojama padaryti ne anksčiau, kaip 2030-aisiais.
JAV Geologijos tarnybos (USGS) Astrogeologijos mokslo centras paskelbė, kad Marse yra daugiau nei 1000 urvų, kuriuose būtų galima sąlyginai nesunkiai atlikti tyrimus ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Šie taškai rodo galimas urvų vietas Tarsis regione © USGS
Inf. šaltinis: Technologijos.lt