Ką dabar veikia „Ingenuity“ sraigtasparnis Marse?
2021 07 29 10:55Vasario mėnesį kartu su naujausiu NASA marsaeigiu „Perseverance“ Raudonojoje planetoje nusileido ir sraigtasparnis „Ingenuity“. Balandį ir gegužę jis atliko penkis bandomuosius skrydžius – tiek ir buvo suplanuota.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paaiškėjus, kad sparnų keliamoji galia pakankama ir skraidyti plonoje Marso atmosferoje įmanoma, „Ingenuity“ komanda nusprendė panaudoti jį kitiems darbams – žvalgyti „Perseverance“ trajektoriją ir ieškoti geriausio kelio iki numatytų taikinių.
Sudaryti judėjimo planus marsaeigiams tikrai nelengva, ir nors NASA turi daug patirties, tai visada yra daugybės žmonių darbo reikalaujanti užduotis. Orbitinėmis nuotraukomis naudotis negalima – jų raiška neleidžia įžiūrėti mažesnių nei metro dydžio objektų, tuo tarpu marsaeigį sustabdyti gali ir gerokai mažesnė kliūtis.
Taigi iki šiol kiekvieno marsaeigio kelionė buvo planuojama naudojantis jo paties darytomis nuotraukomis. Bet žiūrint iš vieno taško sunku susidaryti įspūdį apie realų kliūčių išsidėstymą, tad kelio paieškos trukdavo ilgai. Tuo tarpu „Ingenuity“ leidžia greitai padaryti daug nuotraukų iš įvairių pusių, žvelgiant iš aukštai.
Kai kuriose „Ingenuity“ nuotraukose matomi vaizdai, kurių „Perseverance“ net nepamatys – nelygaus arba netvirto paviršiaus zonos, per kurias važiuoti atrodo pernelyg pavojinga. Būtent toks ir yra ilgalaikis sraigtasparnių naudojimo Marse tikslas ir planas: suteikti misijoms papildomą požiūrio tašką, galimybę pažvelgti į vietas, prie kurių neįmanoma privažiuoti, ir taip praturtinti žinias, gaunamas iš orbitinių bei paviršinių zondų.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Karališkasis jūrų laivynas bepiločius orlaivius išbandė tarp bangų
2021 07 21 12:49Karališkasis jūrų laivynas pirmą kartą išbandė naują kovos technologiją – karinių bepiločių orlaivių būriai jūrų pėstininkus lydėjo ir virš vandens, ir po vandeniu.
Karališkasis laivynas / Dronas „Ghost“ sukurtas taip, kad kuo tyliau žvalgytųsi į priekį
Prieštaringi vertinimai
Jūrų pėstininkai išbandė slaptus žvalgybinius dronus, daug pakeliančius aprūpinimo modelius ir savaeigę valtį.
BBC portalui karininkai teigė, kad „autonominių ir pažangiųjų pajėgų“ bandymuose, kaip žmonės ir mašinos galėtų dirbti kartu, pastaraisiais metais padaryta „fenomenali“ pažanga.
Tačiau autonominių technologijų naudojimas mūšio lauke tebėra prieštaringai vertinamas.
„Tai nerimą keliantis įvykis, kai skubama kurti autonomines ginklų sistemas – ginklus, kurie, paleisti, patys pasirenka taikinius ir naudoja smurtinę jėgą“, – sakė Šefildo universiteto dirbtinio intelekto ir robotikos profesorius emeritas ir vienas iš Atsakingos robotikos grupės vadovų Noelis Sharkey.
„Nors dronai čia dar nebuvo ginkluoti, Jungtinė Karalystė įsitraukia į tarptautines ginklavimosi varžybas su tokiomis šalimis kaip JAV, Rusija, Kinija, Izraelis ir Australija.“
Šeši „Malloy TRV150“ dronai, kurių kiekvienas gali gabenti iki 68 kg. aprūpino jūrų pėstininkus, kurie dalyvavo mokomuosiuose „reiduose“, skenavo vandenyną ieškodami minų ir kliučių, stebėjo taikinius.
Taip pat buvo bandomas kitas povandeninis dronas „Raydrive“, skirtas šnipinėti priešo laivus „beveik be garso“, pranešė „Times“. Karinis jūrų laivynas teigė, kad jo tikslas – „įdiegti autonomines sistemas fronto linijoje“.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Indijoje į kovą prieš COVID-19 stojo robotai
2021 07 14 10:43Indijoje, šalyje, kurioje užregistruotas antras pagal dydį pasaulyje COVID-19 atvejų skaičius, ligoninės pradėjo naudoti robotus. Jų pagalba palengvinamas pacientų su jų artimaisiais bei gydytojais bendravimas, slaugos darbuotojų kasdienybė.
Atlieka įprastas užduotis
Bangalore įsikūrusi bendrovė „Invento Robotics“ sukūrė tris robotus, kurie atlieka įvairias užduotis – nuo paviršių dezinfekavimo iki atsakymų į pacientų klausimus ir vaizdo konsultacijų su gydytojais.
Iš aštuonių bendrovės iki šiol įdiegtų robotų populiariausias modelis yra Mitra, kuris hindi kalba reiškia „draugas“ ir kainuoja apie 10 000 JAV dolerių. Naudodamas veido atpažinimo technologiją, robotas gali prisiminti pacientų, su kuriais bendravo, vardus ir veidus, taip pat savarankiškai vaikščioti po ligoninę ir padėti pacientams susisiekti su šeimos nariais ir gydytojais per kameras ir prie krūtinės pritvirtintą vaizdo ekraną.
„Robotas Mitra taip pat gali būti slaugytojos ar gydytojo asistentas, matuoti rodmenis ir gyvybines funkcijas, priminti apie vaistus“, – CNN pasakojo „Invento Robotics“ generalinis direktorius Balajis Viswanathanas.
Jis sako, kad į žmogų panašus robotas bendrauja su pacientais ir įgyja jų pasitikėjimą. „Galbūt skamba ironiškai, bet mes naudojame robotus tam, kad į ligonines įneštume žmogiškumo.“
B. Viswanathanas sako, kad „Invento“ naudoja „geriausią savo klasėje apsaugą“, skirtą vaizdo kanalams tarp gydytojų, pacientų ir jų šeimų. Nuodugnioms telemedicinos konsultacijoms aplink robotą pastatoma kabina, kad pacientams būtų užtikrintas privatumas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Vaikščiojantys robotai pritaikomi realaus pasaulio aplinkai
2021 07 12 19:08Dirbtinio intelekto algoritmai, kuriuos sukūrė Berklio universiteto, „Facebook“ ir Karnegio Mellono universiteto tyrėjų komanda, suteik robotams geresnius gebėjimus prisitaikyti prie nepažįstamos vietovės ir joje judėti realiuoju laiku. Dabar jie gali įveikti sniegą, lietų, karštį ir nakties tamsą.
Pirmieji žingsniai
Bandomasis robotas sėkmingai įveikė smėlį, pėsčiųjų takus, aukštą žolę ir purvo krūvas nenukrisdamas. Jis taip pat geriau nei alternatyvios sistemos prisitaikė prie sunkios kuprinės, užmestos ant jo viršaus, arba prie slidžių, aliejingų šlaitų. Eidamas laiptais žemyn ir lipdamas per cemento ir akmenukų krūvas, jis pasiekė atitinkamai 70 proc. ir 80 proc. sėkmės rodiklius.
Robotas ne tik galėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, bet ir padaryti tai per sekundės dalį. Tai labai svarbus žingsnis praktinio panaudojimo srityje.
Tyrėjų komanda naująją dirbtinio intelekto sistemą, pavadintą „Rapid Motor Adaptation“ (RMA), pristatys kitą savaitę vyksiančioje 2021 m. Robotikos konferencijoje.
„Mūsų įžvalga yra ta, kad pokyčiai yra visur, todėl nuo pat pirmos dienos RMA politikoje daroma prielaida, kad aplinka keisis“, – sakė pagrindinis tyrėjas Jitendra Malikas, Berklio universiteto Elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslų katedros profesorius ir „Facebook“ dirbtinio intelekto tyrimų grupės (FAIR) mokslininkas.
Įspūdingas našumas
Anksčiau robotai ant kojų paprastai būdavo iš anksto programuojami tikėtinoms aplinkos sąlygoms, su kuriomis jie gali susidurti, arba mokomi naudojant kompiuterines simuliacijas ir ranka koduojamas taisykles, diktuojančias jų veiksmus.
„Kompiuterinis modeliavimas vargu ar viską atspindi“, – sakė pagrindinis autorius Ashishas Kumaras, Berklio universiteto doktorantas iš Maliko laboratorijos. „Mūsų robotas su RMA pasižymi stipriu prisitaikymo prie anksčiau nematytos aplinkos našumu ir šio prisitaikymo išmoksta visiškai sąveikaudamas su aplinka ir mokydamasis iš patirties. Tai yra nauja.“
RMA sistema sujungia bazinę politiką – algoritmą, pagal kurį robotas nustato, kaip judėti, – su prisitaikymo moduliu. Bazinė politika naudoja mokymąsi iš pastiprinimo, kad sukurtų išorinių aplinkos kintamųjų rinkinių valdymą. To išmokstama imituojant, tačiau vien to nepakanka, kad vaikštantis robotas būtų paruoštas realiam pasauliui, nes robote įmontuoti jutikliai negali tiesiogiai išmatuoti visų galimų aplinkos kintamųjų.
Karnegio Mellono universitetas / Dirbtinio intelekto valdomas robotas įveikia skirtingus išbandymus vaikščiojant
Norint tai išspręsti, adaptacijos modulis nukreipia robotą mokyti save apie aplinką naudojant informaciją, pagrįstą jo paties kūno judesiais. Pavyzdžiui, jei robotas pajunta, kad jo kojos tolsta, jis gali numanyti, kad paviršius, ant kurio jis stovi, yra minkštas, ir atitinkamai pritaikys kitus savo judesius.
Bazinė politika ir adaptacijos modulis veikia asinchroniškai ir skirtingais dažniais, todėl RMA gali patikimai veikti turėdamas tik nedidelį bortinį kompiuterį.
„Spot“ robotai šokiu atšventė „Boston Dynamics“ sandorį su „Hyundai“
2021 07 09 18:06„Boston Dynamics“ kontrolinį akcijų paketą neseniai įsigijo automobilių gamintojas „Hyundai“. Švenčiant sandorį su „Hyundai Motor Group“, įmonė išleido video, kuriame robotai „Spot“ šoka pagal BTS „IONIQ: I’m On It“ dainą.
Izraelis pirmą kartą istorijoje dirbtinį intelektą panaudojo karo veiksmams
2021 07 07 18:14Gegužės viduryje per operacijas Gazos ruože Izraelio gynybos pajėgos (IDF) panaudojo būrį mažų bepiločių orlaivių „Hamas“ kovotojams surasti, identifikuoti ir atakuoti. Manoma, kad tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto koordinuojamas dronų būrys buvo panaudotas kovoje.
Dirbtinio intelekto karas
Dronų su dirbtiniu intelektu naudojimas smūgiams karo zonose sparčiai plinta, o neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje atskleista, kad Libija pernai surengė autonominę ginkluotų dronų ataką prieš Haftaro vadovaujamas pajėgas – tai buvo pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto valdomas dronas be žmogaus indėlio nustatė ir galimai atakavo taikinius.
Norint efektyviai išnaudoti dirbtinį intelektą kare, reikia daug informacijos. Mašininio mokymosi sistemas reikia aprūpinti duomenimis, surinktais naudojant palydovus, oro žvalgybos priemones ir daugelį metų kauptą informaciją. Turėdama šiuos duomenis, galima nustatyti taikinius ir nuspėti, kada ir kur gali įvykti priešo išpuoliai.
Nuo 2019 m. dirbtinis intelektas buvo intensyviai naudojamas siekiant nustatyti įtariamas „Hamas“ buvimo vietas ir smogti strateginiams taikiniams, siekiant pašalinti raketų paleidimo vietas. Jų teigimu, tai gerokai sutrumpino kovų trukmę.
Nežinant daugiau konkrečių detalių apie dronų būrio pajėgumus, sunku įvertinti, koks reikšmingas yra šis įvykis. Vis dėlto, didėjantis dirbtinio intelekto valdomų dronų naudojimas kelia susirūpinimą daugeliui, įskaitant JT Saugumo Tarybą ir organizaciją „Humans Rights Watch“.
„Šiuo atveju naudojamos sistemos tikriausiai yra gana toli nuo didelių dinamiškų, išmaniųjų būrių, kurie kada nors galėtų turėti labai trikdantį poveikį karui“, – „New Scientist“ sakė Arthuras Hollandas iš Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą
2021 06 21 20:06Karinių dronų naudojimas nuo pat pradžių kėlė klausimus dėl tokio ginklo panaudojimo etikos. Tačiau dabar tie klausimai skambės dar garsiau, nes, kaip skelbia Jungtinės Tautos, jau peržengėme šiurpią ribą.
„YouTube“ stopkadras
Ta riba – žmogaus gyvybės patikėjimas robotui. Dronai gali būti pilotuojami per atstumą. Smūgiai taip pat yra suduodami pagal žmonių komandas ir mygtukų paspaudimus. Tačiau dabar, kaip skelbia Jungtinės Tautos, robotai jau patys renkasi taikinius. Kovinės operacijos jau vyksta be žmogaus įsikišimo.
Ir tai yra šiurpi riba, kai autonominiai robotai-kariai tampa realybe. Ir būtent taip – autonominiai. Jau yra dronų, kurie yra tiesiog pasiunčiami priešo kryptimi ir patys nusprendžia, kas bus atakuojamas.
Turkiškas dronas „STM Kargu-2“ Libijoje jau vykdė autonominius kovinius skrydžius. Mažas ir pakankamai pigus dronas gali naudoti veidų atpažinimo technologiją, pasirinkdamas, kuriuos žmones nukauti. Nei 7 kg nesveriantis dronas gali būti gaminamas masiškai.
Mokslininkai apie tai perspėjo daug anksčiau. Dar 2017 metais „Future of Life Institute“ publikavo video, pasakojantį apie dirbtinį intelektą ir ginklus. Daug mokslininkų pasirašė kreipimąsi, ragindami šalis susitarti dėl autonominių kovinių dronų draudimo.
Tokie dronai gali tapti masinio naikinimo ginklu. Jiems nereikia žmonių priežiūros, jie gali būti pigūs ir vienkartiniai. Jie patys rinksis taikinius, nesibaimindami karo tribunolo. Jų gali būti daug, jų gali būti visur.
Tačiau mokslininkai mano, kad dar ne vėlu. Jų filmukas ateityje galėtų būti priminimas, kokiu keliu žmonija galėjo pasukti, bet nepasuko. Tik kažin, ar tokio efektyvaus ginklo draudimas sulauks galingų šalių pritarimo. Mokslininkai prieštaravo ir branduolinių ginklų kūrimui ir plėtrai, bet jų pabaigos kol kas dar nematome. Be to, vienybė šioje srityje tikrai nėra. Juk ginklą į dirbtinio intelekto rankas taip pat spaudžia mokslininkai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Japonijos kosmoso agentūra kartu su žaislų gamintojais ir elektronikos gigantu „Sony“ kurs mėnuleigį transformerį
2021 06 11 12:42Pasiruošimai žmonių grįžimui į Mėnulį ir kitiems platesniems palydovo tyrimų projektams vis spartėja. Nuolatos sulaukiame įdomių naujienų apie vystomas technologijas.
© JAXA/TOMY/„Sony“/Doshisha University
Japonijos kosmoso agentūra JAXA paskelbė apie bendradarbiavimą su žaislų gamintojais „TOMY Company“, elektronikos gigantu „Sony“ ir Došišos universitetu – kartu šios institucijos kurs labai lengvą, kompaktišką ir transformuotis galintį mėnuleigį.
Tai yra jau penkerius metus vystomos Mėnulio tyrimų vizijos dalis – 2016-aisiais JAXA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus inovatyvioms tyrimų idėjoms, o 2019-aisiais Japonija nusprendė prisidėti prie NASA vadovaujamos „Artemis“ programos. Numatomas mėnuleigis turėtų būti rutulio formos, tačiau galėtų išsiplėsti į daugmaž cilindrinį aparatą.
Rutulio skersmuo turėtų siekti vos aštuonis centimetrus, o masė – tik 250 gramų, tačiau mėnuleigyje bus mokslinių prietaisų rinkinys. Kokie tiksliai prietaisai bus ten įtalpinti, dar nepaskelbta.
Planuojama, kad prietaisas į Mėnulį nuskris jau kitais metais, kartu su pirma komercine Japonijos Mėnulio misija „Hakuto-R“. Šią misija vystanti komanda buvo vieni iš „Google Lunar X Prize“ konkurso finalininkų.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Pirmą kartą „F/A-18 Super Hornet“ pasipildė degalų iš drono
2021 06 11 10:20„Boeing“ ir JAV Karinis jūrų laivynas džiaugiasi technologiniu pasiekimu – MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą lėktuvą.
„Boeing MQ-25 Stingray“ ir „F/A-18 Super Hornet“. Gamintojo nuotrauka
Degalų papildymo lėktuvai karyboje yra labai svarbūs. Jie stipriai išplečia karinių lėktuvų veikimo nuotolį. Tai pagerina viską – nuo logistinių operacijų greičio iki kovinių misijų lankstumo.
Degalų papildymo lėktuvai įprastai yra labai dideli, sunkūs ir sudėtingi. Be to, kartais jiems gali tekti dirbti pavojingomis sąlygomis. Patikėti šią užduotį dronui yra tiesiog logiška mintis ir natūrali karo aviacijos evoliucija.
Birželio 4 dieną „Boeing MQ-25 Stingray“ dronas pakilo į rikiuotę su „F/A-18 Super Hornet“ naikintuvu. Iš pradžių orlaiviai tiesiog skrido vienas šalia kito, nutolę vos per 6 metrus vienas nuo kito. Kai buvo įsitikinta tokio skrydžio stabilumu, MQ-25 ištiesė degalų papildymo žarną ir pamaitino F/A-18 lėktuvą. Bandymas buvo sėkmingas ir MQ-25 tapo pirmuoju bepiločiu, degalais papildžiusiu kitą orlaivį.
„Boeing MQ-25 Stingray“ galės kilti nuo lėktuvnešio, priešingai nei didieji degalų papildymo lėktuvai. Jis JAV Karinio jūrų laivyno misijoms suteiks papildomo lankstumo ir patikimumo, ypač veikiant pavojingomis sąlygomis netoli priešo teritorijos. Be to, šis dronas, kuris turėtų būti galutinai užbaigtas per ateinančius porą metų, galės vykdyti ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, jis padėti palaikyti stabilią komunikaciją tarp kitų karinių lėktuvų.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pristatė požeminių Marso urvų statybų planą: darbo imtųsi mažų robotų spiečius
2021 05 30 10:10Kaip pirmieji kolonistai gyvens Marse? Kad ir kokie pastatai ten būtų įrengiami, jie turės labai gerai saugoti žmones nuo spinduliuotės, mikrometeoritų bei temperatūros svyravimų. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama apie popaviršinius statinius – urvus, kuriuose gyventi daug saugiau, nei Marso paviršiuje.
© Bier et al.
Naujame tyrime pristatomas galimas tokių urvų statybos planas. Pagrindinė jo naujovė, lyginant su ankstesniais pasiūlymais, – mažų robotų spiečiaus naudojimas. Spiečius galėtų iškasti daug nedidelių tunelių, panaudoti išgautą medžiagą betono gamybai, padengti tunelių paviršių betonu, taip juos sutvirtinti, o tada sujungti, sukuriant didesnes gyvenamąsias erdves.
Tyrėjai taip pat sumodeliavo įvairias galimas erdvių kompozicijas ir nustatė, kad labai daug privalumų turi „rizomos“ struktūra, primenanti medžio šaknų išsidėstymą po žeme. Tokia struktūra turėtų keletą įėjimų, bet apskritai paviršiuje jos matytųsi labai nedaug, lyginant su bendru gyvenamuoju tūriu. Be to, tokią gyvenvietę būtų lengviau apsaugoti ir nuo temperatūros pokyčių lauke, ir nuo meteoritų smūgių, nes atskiras jos dalis lengva izoliuoti vieną nuo kitos.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas