Greičiausias pasaulyje statybų robotas „Hadrianas X“ pastato namą per dvi dienas
2024 07 22 08:51Australijos bendrovės FBR inžinierių sukurtas robotas turi gana retą profesiją – jis yra mūrininkas. Įspūdingo dydžio (32 metrai), tačiau jis demonstruoja įspūdingą darbo našumą.
Persikėlęs iš Australijos į Floridą, robotas pastatys 10 gyvenamųjų namų kvartalą, prie kiekvieno namo sugaišdamas ne daugiau kaip dvi dienas.
Robotą mūrininką sudaro dvi dalys – sunkvežimis, kuriame laikomos plytos, ir „Hadrian X“ klojėjo ranka.
Jo našumas – 500 plytų blokų per valandą. Blokeliai vienas po kito paduodami pro specialų lataką, tada padengiami specialiais klijais, kurie pakeičia tradicinį skiedinį, ir manipuliatoriaus pagalba montuojami į trijų aukštų sieną. Darbai gali būti atliekami visą parą.
Prieš pradedant statyti 10 namų, Fort Meyerso aikštelėje Floridoje bus atliekami roboto mūrininko priėmimo bandymai. Jei projektas bus sėkmingas, FBR tikisi sudaryti didelę sutartį dėl 300 „Hadrian X“ tiekimo JAV.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
NASA į Marsą nori nusiųsti „Marsbee“
2024 07 17 20:28Marso tyrinėjimas yra sunki užduotis dėl sunkių sąlygų. NASA skyrė finansavimą „Marsbee“ projektui, kuris gali šiek tiek tai palengvinti. Jei projektas pasiteisins, į Raudonąją planetą keliaus robotų bičių spiečius.
Robotas 01 ruošiasi dirbti BMW gamykloje
2024 07 08 21:06Prieš kurį laiką „Figure” paskelbė, kad bendrovės sukurtas humanoidinis robotas 01 pradėjo dirbti vienoje iš BMW gamyklų. Prieš tai vyko ilgi mokymai, užfiksuoti „YouTube” vaizdo įraše.
Robotas 01 – tai naujos kartos nehumanoidinio surinkimo robotas. Nuo savo pirmtakų jis ryškiai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir gebėjimu reaguoti į žmogaus kalbą, kurį užtikrina „OpenAI“ kalbos modelis.
01 įgūdžiai yra prastesni nei bendrosios paskirties humanoidų, tačiau jo kūrėjai to nesiekė. Jis yra sukurtas atlikti paprastas, naudingas operacijas – pavyzdžiui, dirbant prie automobilių gamyklos surinkimo linijos.
Viename iš paskelbtų vaizdo įrašų matyti, kaip robotas išmoksta suimti dideles sudėtingas dalis naudodamas guminius pirštų antgalius ir netgi jas judina neliesdamas gretimų objektų. Robotas 01 teisingai reaguoja į netikslų detalės padėjimą, išlygina ją ir rankos nugarėle pastato į teisingą padėtį.
Kūrėjai dar turi daug darbo, kad įveiktų judesių lėtumą ir neapibrėžtumą ir patobulintų dirbtinį intelektą bei jo profesinius įgūdžius. Tik tada bus galima masiškai gaminti veikiančius humanoidinius robotus.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Vienu žingsniu arčiau žmogaus: japonai sukūrė gyvų ląstelių odą robotams – mokės ir šypsotis
2024 07 05 20:58Japonijos mokslininkai rado būdą, kaip prie robotų veidų pritvirtinti gyvą odą, kad jie galėtų tikroviškiau šypsotis ir demonstruoti kitas žmogui būdingas veido išraiškas. Tam naudojama gyvų ląstelių oda, kuri pati gali atsistatyti, jei yra pažeidžiama, rašo BBC.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokijo universiteto profesorius Shoji Takeuchi su komanda sukūrė sprendimą, kaip kopijuojant žmonių audinių struktūras sukurti dirbtinę odą ir pritvirtinti ją prie roboto.
Tyrėjai teigia, kad tai atveria kelią tikroviškų, judančių humanoidų su savaime atsinaujinančia oda, kuri būtų apsaugota nuo suplyšimo, rašo BBC.
Anksčiau S. Takeuchi sukūrė vaikščiojančius mini robotus, naudodamas 3D spausdintuvu laboratorijoje užaugintą mėsą, dirbtinę odą ir biologinį raumenų audinį.
Dirbtinė oda gaminama laboratorijoje, naudojant gyvas ląsteles. Ji ne tik minkšta, kaip tikra oda, bet ir gali pati atsistatyti, jei įsipjaunama, teigia mokslininkai.
Tačiau ankstesni bandymai ją pritvirtinti buvo sudėtingi.Komanda bandė naudoti mažus kabliukus, tačiau šie, robotui judant, pažeisdavo odą, rašo BBC.
Tuomet tyrėjai robote išgręžė daugybę mažų skylučių ir užtepė gelio su kolagenu, o tada ant viršaus uždėjo dirbtinės odos sluoksnį. Tai pasirodė tinkamas sprendimas šioje kūrimo stadijoje – gelis užkemša skylutes ir tvirtai pririša odą prie roboto.
Tyrėjai teigia, kad prireiks dar daug metų bandymų, kad ši technologija taptų kasdienybe.
„Kitas svarbus iššūkis – sukurti į žmogų panašią išraišką integruojant į roboto vidų sudėtingas mechanizmus arba raumenis“, – sakė profesorius S.T akeuchi.
Tačiau šis darbas taip pat gali būti naudingas atliekant odos senėjimo, kosmetikos ir chirurginių procedūrų, įskaitant plastinę chirurgiją, tyrimus, nurodo rašo BBC.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Tvarioji inžinerija – žinios ir menas diegti robotus gyvojoje gamtoje
2024 06 11 10:17Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkio sektorius. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys tokius specialistus parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis šiandien yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Tai – vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija, kurioje rengiami specialistai, gebantys diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.
Robotas. VDU ŽŪA nuotr.
Programa sukurta verslo iniciatyva
„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Štai po šiųmetės VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas““, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus.
Dirbti ne sunkiai, o sumaniai
„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu itin sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime šiems uždaviniams spręsti“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui.
Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius.
„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto prof. dr. R. Bleizgys.
Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.
Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai
„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.
Prof. dr. R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – chemines trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas.
Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.
Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.
„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.
„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas. Robotas atlieka labai svarbią funkciją – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes palyginti su žmogumi robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.
„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas bandos galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys.
Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai
Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, kad ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų – žmogaus ir gyvūnų psichologija.
„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus.
VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt.
„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionate – mėsainius gaminantys robotai ir kvietimas mažinti aplinkos taršą
2024 05 25 10:49Balandžio ir gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko jaunųjų inžinierių čempionatas, o jame dalyvaujantys moksleiviai turėjo sukonstruoti kuo unikalesnę, kūrybiškesnę ir įdomesnę Goldbergo mašiną. Kol vienos komandos konstravo mašinas, demonstruojančias, kaip veikia atsinaujinanti energetika, kitos komandos parodė, kaip technologijų pagalba be jokio žmogaus indėlio galima pagaminti mėsainį.
Renginio akimirka / Pranešimo autorių nuotr.
„Esame labai laimingi dėl pergalės, nes įdėjome daug darbo – ruošėmės beveik 2,5 mėnesio. Tiesa, pergalę iš dalies numatėme, nes visiems sakėme, kad važiuojame būtinai nugalėti. Smagu ir tai, kad čempionato metu užmezgėme naudingų pažinčių – sutikome įdomių ir protingų žmonių, bendravome su daug įmonių vadovų“, – sako moksleivių (5-8 kl.) kategorijos nugalėtojos, Panevėžio robotikos centro komandos „RoboLabas“ atstovas Modestas Reila.
M. Reilos ir jo komandos Goldbergo mašina veikė dar nematytu principu – ji pagamino mėsainį. Iš pradžių mašina ant bandelės užpylė kečupo, jį išmaišė ir nusiuntė lėkštę bėgiais važiuoti toliau. Kitoje stotelėje į lėkštę buvo įdėta mėsos, sūrio ir salotų, o pavažiavus dar toliau, mašina mėsainį vainikavo agurkėliais bei viršutine bandele.
Paklaustas, ar už pirmą vietą iškovotas piniginis prizas bus naudojamas mokslo tikslais, pašnekovas atsako, kad toks sprendimas buvo priimtas dar prieš čempionatą.
„Dar prieš sudalyvaudami su komandos nariais nutarėme, kad tikslingiausia būtų už piniginį prizą, jeigu jį laimėtumėme, įsigyti naujas detales robotams. Savo pažado išsižadėti neketiname, tad visi pinigai bus skirti inžinerijos poreikiams“, – dalinasi nugalėtojas.
Panevėžio „RoboLabas“ komanda pirmą vietą iškovojo ir praėjusių metų „STEAM TEAM“ čempionate – tąkart moksleiviai pristatė Goldbergo mašiną, kuri visiems komisijos nariams į stiklines įpylė limonado.
Komisiją sužavėjo kūrybiškumu
Tuo tarpu gimnazistų (9-12 kl.) kategorijoje triumfavo komanda „Dronai“ iš Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos.
„Jaučiamės puikiai, labai džiaugiamės, labai siekėme pergalės ir stengėmės. Ne viskas vyko kaip tikėjomės, bet lemiamu momentu, kai labiausiai reikėjo, pasisekė. Žinote, Goldbergo mašinų pristatymuose labai svarbu sėkmė. Vieną kartą pasiseka, kitą kartą kažkur kažkoks rutuliukas užstringa, tačiau šį kartą kone viskas ėjosi lyg per sviestą“, – komentuoja „Dronų“ komandos mokytoja Vida Minkevičienė.
Elektrėniškių komanda komisijai pristatė Goldbergo mašiną, kuri simbolizavo įžymiuosius Elektrėnų elektrinės kaminus ir buvo lyg savotiškas kvietimas „pereiti“ prie atsinaujinančių išteklių.
„Komandoje turime labai gerų fizikų, kurie sugalvojo, kaip tą mintį realizuoti. Gaminome arbaletą, katapultą, saulės ir vėjo elektrines. Savo pristatymu siekėme išplatinti žinutę, kad vertėtų „nulipti“ nuo kaminų ir atsigręžti į žaliąją energiją“, – priduria ji.
Paklausta, kas labiausiai įsiminė čempionato metu, mokytoja atsako, kad įtampa ir svarstymai, ar pavyks sklandžiai pristatyti mašiną.
„Čempionatui ruošėmės 2 mėnesius, tačiau prie vienos detalės, arbaleto, kurį gamino trečios gimnazijos klasės mokinys Teodoras Šneider, užtrukome kur kas ilgiau. Vaikai dirbo ir per pamokas, ir po pamokų. Būdavo, kad mokyklą jie palieka tik 20-21 val. Nepaisant to, po tokio finalo čempionate tikrai dalyvausime dar kartą. Vaikai pamatė, kaip kiti stengiasi, o sėkmė daug ką lemia motyvacijos prasme. Dabar besidominčiųjų šiais mokslais tikrai turėtų padaugėti, bent jau tarp mano mokinių“, – tikina pašnekovė.
Nustebino „paaugę“ dalyviai
Anot komisijos nario, konkursą inicijavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, čempionatas rengiamas jau antrą kartą, bet nepaisant to, jis vis tiek susilaukė didelio susidomėjimo – varžytuvėse buvo gausu pirmą kartą dalyvaujančių moksleivių.
„Šiais metais turėjome nemažai naujokų, kuriems tai buvo pirmasis inžinierių čempionatas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad susidomėjimas inžinerija, bent jau tarp jaunimo, auga, o tai yra labai svarbu, kadangi būtent šie moksleiviai ateityje bus savotiškas darbo rinkos „variklis“. Kita vertus, labai džiaugiamės ir tuo, kad komandos, kurioms pernai nepasisekė patekti į finalą arba nugalėti, nenuleido rankų ir dalyvavo dar kartą“, – sako jis.
Pašnekovas priduria, kad čempionate dalyvaujantys moksleiviai įgyja neįkainojamos patirties – jie lavina kūrybiškumą, komandinį darbą, problemų sprendimo įgūdžius, išmoksta iššūkius paversti galimybėmis.
„Dar neprasidėjus finalui, moksleiviai klausė, ar sekančiais metais vėl vyks tokios varžytuvės. Tikrai matome prasmę tęsti šią įtraukiančia ir moksleivius motyvuojančią iniciatyvą, tad čempionatą planuojame rengti ir kitais metais“, – tikina pašnekovas.
Tiek šiemet, tiek pernai komisijoje teisėjavęs „Teltonika“ atstovas Julius Purlys pastebi, kad vaikų sukonstruotos Goldbergo mašinos šiemet buvo sudėtingesnės ir originalesnės.
„Šiemet dalyviai tikrai nestokojo kūrybiškumo. Moksleivių kategorijos laimėtojai, kurie čempionatą laimi jau antrą kartą iš eilės, pernai gamino limonadą, o šiemet – mėsainį. Jie tematiką išlaikė, tačiau jų mašina yra žymiai geresnė nei pernai. Progresas matomas ir bendrai, ne tik kalbant apie kurią nors konkrečią komandą – viso čempionato lygis tikrai buvo gerokai aukštesnis, tad tikėtina, kad kitąmet jis dar labiau paaugs“, – teigia pašnekovas.
J. Purlio manymu, tokio pobūdžio čempionatai yra labai svarbūs, kadangi Lietuva turėtų būti matoma kaip inžinerinė šalis.
„Mes neturime kokių nors gamtinių išteklių, tad visas šalies sėkmės faktorius priklauso nuo mūsų protinių ir technologinių gebėjimų. Tokie renginiai skatina moksleivius dalyvauti, kurti, tobulinti savo projektus. Matome, su kokiu entuziazmu jie dalyvauja, grįžę apie patirtis papasakoja kitiems, tuomet įsitraukia ir jų draugai bei bendraklasiai. Visa tai reikia skatinti, tokių čempionatų turėtų būti kuo daugiau“, – reziumuoja „Teltonika“ atstovas.
Šiais metais jaunųjų inžinierių čempionate „STEAM TEAM“ iš viso dalyvavo 42 komandos iš 13 Lietuvos miestų ir miestelių, Goldbergo mašinas konstravo daugiau nei 170 moksleivių.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Autonominis povandeninis laivas „Ghost Shark“ sukurtas žvalgyti, stebėti, atpažinti ir atakuoti
2024 05 21 11:45Australijos robotizuotų povandeninių laivų programa vystoma, pralenkiant grafiką, nes vyriausybė įsipareigojo pateikti pirmąjį superdidelio autonominio povandeninio aparato (XL-AUV) „Ghost Shark“ prototipą, ir gaminami dar trys panašūs bepiločiai.
Autonominis povandeninis laivas „Ghost Shark“ sukurtas žvalgyti, stebėti, atpažinti ir atakuoti
Auganti Indijos-Ramiojo vandenyno regiono svarba, Kinijos agresyvumas ir Šiaurės Korėjos atliekami raketiniai apšaudymai paskatino gerokai padidinti Australijos gynybos biudžetą, akcentuojant vidinę gynybos gamybą, o Australijos Karališkasis karinis jūrų laivynas drauge su JAV ir Didžiąja Britanija tariasi įsigyti tolimojo veikimo atominius povandeninius atakos laivus.
Pagal naująją strategiją, bus kuriamos autonominės platformos, galėsiančios veikti kaip kaip jėgos multiplikatoriai. Užuot patruliavimui naudojusios atominius povandeninius laivus, Australijos KJL siekia naudoti autonominius dronus, galinčius ilgai veikti be ekipažo ir taip praplečiančių galimybes.
Australijos gynybos ministerijos ir kompanijos Anduril Australia drauge su atšakos partneriais sukurtas AUV 𝐺𝘩𝑜𝑠𝑡 𝑆𝘩𝑎𝑟𝑘, aprašomas kaip „Misija Nulis“ skirta paspartinti perspektyvias strategines galimybes (ASCA). Šis laivas yra dalis vyriausybės projekto sukurti povandeninio karo priemonę ir naujus autonominius ir nepilotuojamus povandeninius aparatus.
Nors techninių charakteristikų pateikiama nedaug, yra žinoma, kad jis mažesnis už įprastą povandeninį laivą, nes jam nereikia hermetiško korpuso ekipažui ar sudėtingos garsą slopinančios įrangos, būtinos slopinti povandenininkų keliamą triukšmą. Vietoje to įranga ir elektronika yra vandeniui nelaidžiuose moduliuose.
Priėmus tarnybon „Ghost Shark“, Australijos KJL galės kariauti slaptą, autonomišką povandeninį karą dideliu atstumu, galės žvalgyti, stebėti, atpažinti ir atakuoti. Laivas galės veikti su KLJ ir AUKUS sutarties sąjungininkų laivais.
„Mes – vandenyno apsupta nacija, ir „Ghost Shark“ – vienas iš instrumentų, kuriamų KJ laivynui patruliuoti ir saugoti savo okeanus ir ryšį su pasauliu“, – sakė Vyriausiasis KJL vadas viceadmirolas Markas Hammondas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Norvegijos ir Kalifornijos vandenis tyrinėja filmo „Žuviukas Nemo“ įkvėptas dronas
2024 05 16 12:25Pasaulio vandenynai, ežerai ir upės patiria vis didesnį spaudimą dėl klimato kaitos, augančio išteklių naudojimo, urbanizacijos ir taršos, todėl kyla grėsmė jų gebėjimui palaikyti gyvybę. Reaguodama į tai bendrovė „Aquaai“ sukūrė į „Žuviuką Nemo“ panašų droną, kuris po vandeniu renka aplinkosaugai svarbius duomenis, skelbia CNN.
Vienas iš Technologijų bendrovės įkūrėjų Simeonas Pieterkosky sako, kad neturint geresnių duomenų, padedančių suprasti, kokia iš tiesų yra vandens telkinių būklė, kova už brangiausių išteklių išsaugojimą bus neveiksminga.
„Beveik visi vandens telkiniai yra užteršti tiek, kad ekosistema tiesiog nebepajėgia atkurti pusiausvyros“, – aiškina jis.
„Aquaai“ siekia užpildyti šią informacijos spragą, pasitelkdama į žuvis panašius dronus, kurie renka duomenis povandeninėje aplinkoje. Baterijomis varomi dronai sukurti taip, kad atrodytų ir plauktų kaip žuvys – plaukiant po vandeniu jų korpusas ir uodega svyruoja iš vienos pusės į kitą. Oranžinės, baltos ir juodos spalvos neoprenu (nardymo aprangose naudojama medžiaga) dengti įrenginiai primena pagrindinį 2003 m. animacinio filmo „Žuviukas Nemo“ veikėją – jūrų klouną.
Standartinė tokio aparato versija yra maždaug 1,3 metro ilgio, sveria 30 kilogramų, joje gali būti įrengtos kameros ir jutikliai, kuriais galima matuoti tokius rodiklius kaip deguonies, druskingumo ir pH lygis.
Siaubo filmų animatronikos kūrėjo patirties turintį S. Pieterkosky`į kurti robotus paskatino aštuonmetė dukra, kuri, sužinojusi apie vandenynų krizę, paprašė tėčio padėti apsaugoti jūras. Anot jo, labai svarbu, jog dronai galėtų įsilieti į natūralias buveines – plaukioti tarp kitų gyvių jų netrikdydami ir sėkmingai aplenkti kliūtis.
Įmonė savo technologiją naudoja Kalifornijoje ir Norvegijoje. Ji veikia ir gėlame, ir sūriame vandenyje, prie užtvankų, uostuose ir žuvų fermose, kur tikrina vandens kokybę ir žuvų būklę. Daugelyje žuvų ūkių vandens kokybei stebėti naudojami stacionarūs jutikliai, tačiau bendrovės generalinė direktorė ir viena iš įkūrėjų Liane Thompson sako, kad tai gali būti neveiksminga milžiniškuose baseinuose, kur žuvys gali spiestis atokiau nuo jutiklių.
„Žuviuko Nemo“ įkvėpta technologija taip pat galėtų būti naudojama Artimuosiuose Rytuose – su vandens trūkumu kovojančiame regione. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje yra tik 1 proc. pasaulio gėlo vandens išteklių, o daugelyje šalių vanduo iš požeminių rezervuarų eikvojamas daugiausia žemės ūkio naudmenoms drėkinti.
Automatizavimas ateityje „turėtų vaidinti svarbų vaidmenį vandentvarkos valdyme, nes didina efektyvumą, mažina švaistymą ir gerina duomenų rinkimą, įgalinantį priimti geresnius sprendimus“, – CNN teigė vandens saugumo platformos „Our Future Water“ įkūrėjas Robertas C. Brearsas.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Labai greitas ir tikslus Kinijos robotas „Astribot“ – stebina savo sugebėjimais
2024 05 04 14:01Kinijos robotų gamintojas „Astribot“ pristatė naują robotą S1, kurio tikslumas ir judėjimo greitis stebina net ir išprususius stebėtojus. Robotas gali judėti iki 10 m/s greičiu ir kiekvienoje rankoje išlaikyti iki 10 kg svorio.
„Astribot“ nuotr.
„Astribot“ teigia, kad šis robotas yra daug stipresnis ir judresnis už suaugusį žmogų. Pavyzdžiui, jis gali lengvai ištraukti staltiesę iš po ant stalo pastatytų vyno taurių.
Ypatingo dėmesio vertas roboto judesių tikslumas. Taikomų technologijų kompleksas leidžia robotui pilstyti vyną į taures, apversti sumuštinius ir net daryti kaligrafinius užrašus.
S1 gali tiksliai imituoti žmogaus judesius ir geba mokytis. Lyginant jį su kitais robotais, negalima nepastebėti, kad jis atrodo pažangesnis.
„Astribot“ teigia, kad androidas buvo kuriamas daugiau nei metus Šendžene. Bendrovė pasinaudojo Tencent, Baidu ir Honkongo politechnikos universiteto robotikos laboratorijų patirtimi.
Tikimasi, kad S1 bus pradėtas gaminti iki 2024 m. pabaigos.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Vokietijos inžinieriai sukūrė bioninį robotą bitę „BionicBee“
2024 04 29 10:53Vokietijos bendrovė „Festo“ pristatė skraidantį robotą „BionicBee“, kuris imituoja bitės išvaizdą. Tai 34 gramų svorio ornitopteris su dviem sparnais ir 22 cm ilgio kūnu.
Vokietijos pramoninės įrangos bendrovės „Festo“ tyrimų skyriaus inžinieriai jau daugelį metų kuria bioninius robotus, kurie savo išvaizda ir judėjimo būdu primena tikrus gyvūnus.
@ Festo SE & Co. KG
Pavyzdžiui, jie sukūrė robotą skruzdėlę, aštuonkojį robopaukštį-transformerį ir keletą skraidančių robotų, tarp jų drugelį robotą, kurių pagalba inžinieriai tyrinėjo gyvų būtybių skrydžio ypatybes.
„BionicBee“ sparnai gali plazdėti 15-20 hercų dažniu. Juos suka bešepetėlinis elektros variklis. Už skrydžio valdymą atsakingos trys papildomos sparnų apačioje sumontuotos pavaros. Jos valdo kiekvieno sparno geometriją, keisdami keliamąją jėgą, priklausomai nuo sparno smūgio fazės.
Pavyzdžiui, kad bitė galėtų skristi į priekį, sparnų forma pakoreguojama taip, kad jų keliamoji jėga būtų didesnė, kai jie atlenkiami. Dėl to robotas palinksta į priekį ir skrenda ta kryptimi. Norint sukurti posvyrį, keliamoji jėga padidinama atitinkamai kairiajam arba dešiniajam sparnui atskirai.
Norint suktis aplink vertikaliąją ašį, „BionicBee“ sukuria skirtingą keliamosios jėgos skirtumą tarp sparnų: vienas sparnas sukuria didesnę keliamąją jėgą, kai yra nukreiptas į priekį, o kitas sparnas sukuria didesnę keliamąją jėgą, kai yra atlenkiamas atgal.
Pagrindinė „BionicBee“ savybė – galimybė autonomiškai skraidyti keliems robotams vienu metu.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt