Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?
2017 10 12 12:00Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. Švietimo ekspertai mano, kad jie, o taip pat ir virtualios realybės technologijos, taps faktoriais, drastiškai keičiančiais mokymosi procesą. Anot jų, šis taps kur kas labiau individualizuotas, užduotys bus formuojamos robotų, o virtualios realybės technologijos leis mokytis visiems pasaulio vaikams.
Robotai suteiks galimybę mokytis individualiai
Dar neseniai Bakingemo universiteto vicerektorius Antonis Seldonas britų žiniasklaidai sakė, kad dėl dirbtinio intelekto robotų, gebančių prisitaikyti prie individualaus vaiko mokymosi stiliaus, pedagogai ir tradicinis akademinis mokymasis jau per dešimtmetį taps nereikalingas.
Visai netrukus įvairios skaitmeninės programos, kurios šiuo metu aktyviai tobulinamos Silicio slėnyje, išmoks nuskaityti mokinių smegenis, atpažinti veido išraiškas. Pagal tai jie pritaikys geriausias bendravimo su mokiniu priemones bei individualiai parinks tinkamiausius mokymosi metodus.
„Robotai žinos, kas jums yra labiausiai įdomu ir duos atitinkamo sunkumo lygio iššūkį, kuri bus nei per lengva, nei per sunki, o tiesiog tinkama jums“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad naujoji automatizuoto mokymo era žada pakeisti tradicinį vaikų mokymą ir jų grupavimą į klases pagal metus. Robotų gebėjimas įžvelgti kiekvieno mokinio individualias savybes suteiks galimybę parinkti jo poreikius ir gabumus geriausiai atitinkančią mokymosi programą, kuri leis mokytis jam labiausiai tinkančiu tempu.
Drastiškai pakeis mokytojo vaidmenį?
Vis dėlto, ekspertas perspėjo, kad šios inovacijos pristatymas ir diegimas realybėje turės būti itin atsargus ir kruopščiai parengtas, mat mokytojų vaidmuo po šios robotų revoliucijos švietime smarkiai pasikeis.
Anot jo, robotams pradėjus mokyti, pedagogai užims prižiūrėtojų vaidmenį, tai yra, stebės mokinių pažangą, atliks kitus, tačiau nebūtinai su akademiniu pasauliu susijusius darbus. Be to, automatizuotas mokymas reiškia, kad maždaug tik 30 proc. viso mokymosi laiko bus praleidžiama klasėje.
„Didžiausias pavojus yra tas, kad robotai užima darbo vietas, o juk malonumą teikiantis darbas yra vienas iš pagrindinių dalykų, paverčiančių žmogaus gyvenimą visaverčiu. Jeigu mes neteisingai pritaikysime technologiją, tai padarysime viską, ką padarėme su satelitine navigacija ir jos praktiniu pritaikymu mūsų gyvenime. Tai yra mokytojai bus nebereikalingi, kaip šiandien mums nebereikalingi žemėlapiai“, – apie mokytojo profesijos išnykimą perspėjo A. Seldonas.
Išeitis mokytojams – prisijaukinti technologijas
Tuo tarpu skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovė Baltijos šalyse Liga Bitė mano, kad nepaisant vis aštresnių diskusijų apie tai, kokias profesijas pakeis dirbtinis intelektas ir robotai, mokytojai bus reikalingi ir ateityje. Svarbiausia prisitaikyti prie kiek kitokių darbo principų, kuriuos keičia technologijų vystymasis.
Anot jos, gebėti naudotis kompiuteriu ar išmaniąja lenta mokytojams nebepakaks. Bus svarbu mokėti pritaikyti įvairias mokymosi turinio individualizavimo ar sužaidybinimo programas bei tą leidžiančias daryti inovacijas. Kaip pavyzdį ji pasitelkia virtualios realybės (VR) technologijas, kurioms jau netolimoje ateityje žadamas tikras proveržis švietimo srityje.
„Vokietijoje vykdytas mūsų tyrimas atskleidė, kad jau dabar dauguma pedagogų tiki, jog ši technologija gali daryti teigiamą įtaką mokinių pažangai ir motyvacijai, nes padeda perteikti sudėtingą informaciją paprastesniu ir lengviau suprantamu keliu. Beveik pusė jų mano, kad virtuali realybė klasėse bus pradėta naudoti per ateinančius penkerius metus, nors šiuo metu ją išbandžiusių yra vos 18 procentų. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad ilgainiui tai taps kasdieniu mokymo įrankiu. Tad norint išlikti savo srities profesionalu, reikia būti žingsniu priekyje ir technologines inovacijas pradėti jaukintis jau dabar“, – sakė L. Bitė.
Virtuali realybė – galimybė ir skurdžioms pasaulio šalims
Tuo tarpu Belfaste vykusioje mokyklų vadovų konferencijoje „JESS“ mokyklos Dubajuje direktorius Markas Steedas apie robotų įtaką mokytojo profesijai kalbėjo kiek atsargiau. Jo nuomone, jie tikrai bus natūralus reiškinys ateities mokyklose, pavyzdžiui, mokant matematikos ar skaitymo pradinių klasių moksleivius. Tačiau jie mokytojų nepakeis ir tarnaus daugiau kaip jų asistentai.
Specialistas mano, kad be robotų mes ne ką mažesnį dėmesį šiandien turėtume skirti ir virtualios realybės technologijoms. Jis tiki, kad 360 laipsnių kamera filmuotas vaizdo įrašas, rodomas per VR akinius, jau netrukus atliks itin svarbų vaidmenį padedant mokytis 263 milijonams vaikų pasaulyje, kurie neturi galimybių eiti į mokyklą.
„Kuomet užsidedi VR akinius, jautiesi tarsi iš tikrųjų būtum klasėje ir tai yra visiškai kitokia patirtis negu pasyvus vaizdo medžiagos stebėjimas ekrane. Aš galiu pasisukti tiek į kairę, tiek į dešinę ir matyti žmones, kurie yra aplink mane“, – kalbėjo jis.
Jo nuomone, tokiu būdu vaikas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje ir žiūrėdamas vaizdo įrašą filmuotą klasėje, gali jaustis kone visaverčiu net ir geriausios pasaulio mokyklos mokiniu.
MTTC eksperimentas: ar patikėsite savo telefoną robotui „Cellomat“?
2017 10 09 17:52Didžiausia Baltijos šalyse telefonų priežiūros ir remonto paslaugas teikianti bendrovė „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ viena pirmųjų pasaulyje išbando ateities technologiją – Izraelyje sukurtą robotizuotą mobiliųjų telefonų aptarnavimo sistemą „Cellomat“. Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusiame MTTC salone jau veikia automatas, kuris kartu su tos pačios bendrovės sukurta telefonų diagnostikos programėle „Cellomat“, palengvina telefono patikrinimo, pridavimo remontui ir atsiėmimo procesą bei leidžia išvengti laukimo eilėje.
Šiemet mobiliųjų technologijų inovacijų parodoje „World Mobile Congress“ pristatytas „Cellomat“ yra pirmasis ir vienintelis tokio tipo automatas Šiaurės ir Rytų Europoje. Kartu su šiuo eksperimentiniu įrenginiu pristatoma speciali programėlė atlieka telefono diagnostiką ir identifikuoja galimas problemas.
Tuo tarpu „Cellomat“ atlieka sugedusio telefono priėmimo ir suremontuoto telefono grąžinimo funkcijas. Naudojantis „Cellomatu“ nėra būtina salone dirbančių konsultantų pagalba – priduoti ir atsiimti telefoną, įvedus reikiamus duomenis, gali pats klientas, o ryšys su juo yra palaikomas SMS žinutėmis.
„Cellomat“ siekia, kad telefono priežiūra ir remontas klientams būtų tokie pat paprasti, kaip ir naudojimasis bankomatu. Šio įrenginio galimybės yra didelės, todėl ateityje jis gali sukelti tikrą revoliuciją mobiliųjų įrenginių rinkoje. Įrenginį išbandome Vilniuje, kur yra didžiausi klientų srautai, kol kas siūlydami tik dalį „Cellomat“ funkcijų. Stebėsime, kaip „Cellomatu“ naudojasi mūsų klientai ir atsižvelgę į jų poreikius praplėsime automato funkcijas, o ateityje galbūt juos pasiūlysime ir kituose savo salonuose. Galima sakyti, kad šiuo metu Vilnius yra „Cellomat“ bandymų poligonas“, – sako MTTC privačių klientų vadovė Inga Asipavičienė.
Be telefono priėmimo remontui ar apžiūrai ir suremontuoto įrenginio grąžinimo funkcijų „Cellomat“ gali pasiūlyti galimybę supirkinėti senus telefonus, išduoti pakaitinius įrenginius, prekiauti telefonų priedais ir dar daugiau. Naudojimasis „Cellomat“ yra visiškai automatizuotas, todėl šie automatai gali veikti ištisą parą ir būti įrengti beveik bet kokioje vietoje – kaip ir bankomatai.
„Lietuvos telekomunikacijų rinka yra viena pažangiausių Europoje, o šalyje mobiliųjų telefonų yra daugiau nei gyventojų. „Cellomat“ pagrindinis tikslas yra pakeisti žmonių supratimą apie tai, kaip gali būti aptarnautas jų mobilusis įrenginys. Bendrovė siekia, kad telefono priežiūra ir remontas klientui tebūtų paprastas komandų rinkinys, o ne sudėtingas socialinis aktas. Pastebėjome, kad Lietuvoje žmonės noriai naudojamasi technologinėmis naujovėmis, todėl tai puiki vieta išbandyti tokias inovacijas. Manome, kad bendradarbiavimas su telefonų priežiūros rinkos lydere MTTC mums padės dar geriau suprasti vartotojų poreikius ir toliau aktyviai plėsti „Cellomat“ tinklą Europoje“, – teigia Patrickas Blunsdonas, „Cellomat“ viceprezidentas verslo plėtrai Europoje.
„Cellomat“ projektą Lietuvoje palaiko Izraelio-Lietuvos technologijų centras. Autorizuotas įrenginių priežiūros paslaugas teikianti MTTC visus su remontu susijusius darbus atlieka pagal griežtus gamintojų reikalavimus, turėdama specialią remontui reikalingą įrangą ir ISO kokybės sertifikatus. MTTC dirbantys specialistai nuolat dalyvauja mobiliųjų įrenginių gamintojų organizuojamuose mokymuose, todėl jie žino visus remonto reikalavimus net ir patiems naujausiems įrenginiams dar prieš jiems pasirodant prekyboje.
Praėjusiais metais MTTC aptarnavo beveik 300 tūkst. mobiliųjų įrenginių. Bendrovė mobiliųjų įrenginių techninės priežiūros paslaugas teikia ne tik Lietuvoje, bet ir klientams užsienyje. Pajamos iš paslaugų eksporto šiuo metu sudaro daugiau nei 80 proc. visų MTTC pajamų.
Bendrovė šiemet užbaigė klientų aptarnavimo salonų plėtrą visuose Lietuvos „Akropoliuose“. Išplėstas salonų tinklas leido įrenginių aptarnavimą padaryti patogesnį klientams. MTTC klientų aptarnavimo salonus dabar galima rasti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“. Be to, bendrovės salonai taip pat įsikūrę Algirdo g. 25 ir prekybos centre „Ozas“ Vilniuje bei Savanorių pr. 206A, Kaune. MTTC klientus aptarnauja partnerių salonai Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Įrenginius pristatyti remontui MTTC taip pat galima naudojantis pašto kurjerių paslaugomis.
Bepiločių era: kokių taisyklių turi būti laikomasi
2017 10 06 19:06Padangėje skraidantys bepiločiai orlaiviai, dar paprastai vadinami dronais, šiandien jau nieko nebestebina. Dabar tokio tipo orlaivį galima įsigyti daugumoje elektronikos prekių parduotuvių, o jais domisi jau ne tik fotografai ar orlaivių entuziastai, bet ir ūkininkai bei režisieriai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kariniai robotai – pramonė, jau šiandien kainuojanti 50 mlrd. dolerių per metus
2017 10 03 16:49
Mokslinės fantastikos filmuose robotai už žmones daro viską: vairuoja, gamina valgyti ir net tampa lygiaverčiais pašnekovais. Tačiau tikrovėje prioritetai kitokie – kad ir kaip tobulėtų namams skirti robotai, kariniams pasaulis kasmet išleidžia dešimtis kartų daugiau.
Lietuviškos robotų gamintojos „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus įsitikinęs, kad per kelis ateinančius dešimtmečius karo lauke robotai visiškai pakeis žmones. Jau dabar kariauja daugybė robotų
J. Katkus pasakoja, kad šiandien robotų industrija visame pasaulyje per metus kainuoja maždaug 90 mlrd. JAV dolerių. Ir nors turbūt dažniausiai aptariami pramonėje veikiantys mechanizmai, į savo rankas perėmę didžiosios dalies gamyklų veiklą, kariniai robotai investicijomis gerokai lenkia bet kokią kitą rūšį.
„Į karinių robotų industriją šiandien investuojama daugiau nei į visus likusius robotų tipus kartu sudėjus. Karui skirtiems robotams per metus išleidžiama apie 50 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu pramoniniai, medicininiai, gamybiniai ir humanoidiniai robotai gauna tik apie 40 mlrd. Todėl jei ieškome srities, kur robotai greičiausiai prilygs fantastikai, pirmiausia turėtume žiūrėti į karinę pramonę“, – aiškina „Factobotics“ vadovas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/61094/.
Inf. šaltinis: tv3.lt
Robotų origami – mažytis robotas apsivelka vis naują korpusą
2017 10 01 08:52Masačusetso technologijų universiteto mokslininkai mano, kad ateityje prie aplinkos sąlygų prisitaikantys robotai bus labai naudingi. Tačiau realūs transformeriai yra labai sudėtingi ir nepatikimi. Geresnė išeitis – robotas, kuris gali pakeisti savo rūbus.
Rūbais šiuo atveju vadinamas egzoskeletas, kuris robotui suteikia naujų funkcijų ar charakteristikų. Mažas robotas gali įropoti į, tarkim, egzoskeletą skirtą plaukimui ir greitai virsti laiveliu. Tai – labai svarbu, siekiant didelių kosmoso užkariavimo tikslų ir kitose srityse, kuriose ateityje išsiversti be robotų bus neįmanoma.
„Primer“ vadinamas mikrorobotas. Šis 1 centimetro ilgio kubelis juda pasinaudodamas magnetais. Taigi, kadangi jis neturi kojų ar ratų, jis gali lengvai užropoti ant išskleisto egzoskeleto, kuris jam suteikia naujų funkcijų. „Primer“ gali visas pasidengti nauja odą, kuri leidžia jam greičiau judėti, nešti įvairius daiktus ar net sklęsti. Pats robotas ir jo keičiami egzoskeletai yra pagaminti iš karštyje susilankstančio plastiko, kuris gali būti ištiesinamas, bet susigrąžina sau priskirtą formą vos tik yra pakaitinamas. Robotas išsivaduotų iš egzoskeleto tiesiog įropodamas į vandenį. Mokslininkai savo „Primer“ transformaciją lygina su drugelio metamorfoze, tačiau robotas ją gali išgyventi daugybę kartų.
Kiekvienas egzoskeletas robotui suteikia naujų galių. Laivelis leidžia plaukti, sklandytuvas – nusileisti iš didelio aukščio, ratai – judėti dvigubai didesniu greičiu nei einant. Nesunku suvokti, koks naudingas toks robotas būtų.
Mokslininkai teigia, kad tokie mikrorobotai pasitarnautų, pavyzdžiui, gamyklose, laboratorijose ar netgi medicinoje. Mažesni jie galėtų būti naudojami ir operacijų metu. Didesni robotai, gebantys apsivilkti egzoskeletus galėtų būti naudojami ir kitose planetose. Pavyzdžiui, nusiųstas Marso zondas galėtų transformuotis į nedidelį ekskavatorių, kad palengvintų sau kelią, ar ratus, kad galėtų nusiridenti nuo nuokalnės.
Tačiau iki to laiko reikės išspręsti dar galybę klausimų. Kaip robotas nusiimtų egzoskeletą vietoje, kurioje nėra vandens? Kaip jis reaguotų į didelį karštį? Kaip jis neštųsi visus savo egzoskeletus, jei planuotų keliauti toliau? O gal jį geriau laikyti kito, didesnio roboto viduje?
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dubajuje testuojami skraidantys taksi
2017 09 30 15:11Pirmadienį, rugsėjo 25 d., Dubajuje buvo atliktas demonstracinis skrydis aparatu, kaip tikimasi, duosiančiu pradžią pirmajai pasaulyje skraidančių bepiločių taksi paslaugai. Šį ambicingą tikslą išsikėlęs Jungtinių Arabų Emyratų miestas tikisi išvesti arabų pasaulį į lyderių inovacijų srityje gretas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„DJI Inspire 2“ – dronas profesionalams
2017 09 29 12:52Turbūt retas kuris domisi dronais ir nežino DJI pasaulinės kompanijos, kuri užima absoliučią rinkos daugumą jau eilę metų iš eilės. Tokie garsūs produktai kai „Mavic“, „Phantom“ girdėti daugeliui, tačiau „Inspire“ girdėjo ne visi, o tai vis tik vienas iš rinkos flagmanų skirtų profesionaliam naudojimui. Tad šį kartą pabandysime apžvelgti pagrindinius jo privalumus ir išskirtinumus.
Naujasis DJI „Inspire 2“ turi tiek naujovių ir patobulinimų, kad prireiktų daug laiko, kad viską išpasakotume, tačiau pabandysime tilpti į dešimtuką…
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/61038/
Inf. šaltinis: GPSmeistras.lt
Kinijos startuolis pristatė robotą-vorą
2017 09 25 11:25Kinijos įmonė „Vincross“ sukūrė robotą, kurio paskirtis – atskleisti sumaniųjų įrenginių programavimo paslaptis kuo platesniam būriui naudotojų. HEXA pavadinimą gavęs įrenginys savo išvaizda labai primena vorą arba krabą. Į jį įmontuota kamera ir daugybė jutiklių, leidžiančių orientuotis aplinkoje, išvengti kliūčių ir išlaikyti pusiausvyrą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ar robotas kūryboje pakeis žmogų?
2017 09 17 13:15Technologijos paliečia vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių. Iki šiol kūrybinė veikla dažnai buvo priskiriama išskirtinai tik žmogaus gebėjimams, tačiau jau egzistuoja kompiuterinės programos, gebančios rašyti straipsnius, kurti muziką bei tapyti paveikslus.
Apie tai, ar robotai gali būti pripažinti kūrėjais, o jų sukurtas produktas apsaugotas autorių teisėmis, pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas.
„Kūrinio“ koncepcija ir apsauga
Remiantis dabar galiojančiu autorių teisių reglamentavimu, kūriniu pripažįstamas tik „originalus kūrybinės veiklos rezultatas“. Tačiau Europos Sąjungos teismų praktika teigia, kad kūrinys yra originalus tuomet, kai jis perteikia autoriaus asmenybę bei leidžia jam laisvai išreikšti savo gebėjimus ir pasirinkti kūrybines priemones. Tai reikštų, kad be žmogaus įsikišimo sukurti kūriniai nėra autorių teisių objektai ir neįgyja jokios teisinės apsaugos. Tuomet jie gali būti laisvai ir neatlygintinai naudojami, o tai itin neigiamai atsilieptų įmonėms, kurios investavo į šių technologijų kūrimą.
Atsižvelgiant į investicijų dydį, kurį bendrovės nuspręs investuoti į dirbtinio intelekto kūrimą, jis gali priklausyti nuo to, kiek šios investicijos bus apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės priemonėmis bei autorių teise. Jeigu nebus teisinės apsaugos, potencialūs konkurentai akimirksniu galės kopijuoti ir atkurti dirbtinio intelekto „darbo“ rezultatus ir nepatirti jokių išlaidų.
Laukia robotų revoliucija
Šiais metais Europos Parlamento pranešime dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų buvo teigiama, jog „žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę“.
Europos Parlamento nuomone, dėl itin greitos pastarųjų metų dirbtinio intelekto plėtros, teisės aktų leidėjams svarbu apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas intelektinės nuosavybės teisių suteikiamos apsaugos stiprinimui.
Be to, Europos Parlamentas pabrėžė, jog būtina parengti naujus kūrinio kaip autorių teisėmis saugomo objekto kriterijus, kurie galėtų būti taikomi ir „kūriniams“, sukurtiems kompiuterių ar robotų.
Problemos sprendimo būdai
Siekiant suteikti teisinę apsaugą kompiuterinės programos sukurtam „kūriniui“, būtina praplėsti „kūrybingumo“, „originalumo“ ir „kūrėjo“ koncepcijų ribas. Alternatyvi išeitis – teisinės apsaugos sistemos sukūrimas, kuris būtų skirtas dirbtinio intelekto programų sukurtų rezultatų apsaugai.
Tiesa, pastarasis problemos sprendimo būdas leistų geriau atsižvelgti į dirbtinio intelekto „kūrybinio“ proceso ypatumus, o tai galėtų užtikrinti tinkamą teisinės apsaugos apimtį ir tvarią dirbtinio intelekto technologijų plėtrą.
Jeigu būtų nuspręsta šiuos „kūrinius“ saugoti autorių teisėmis, reikėtų išsiaiškinti tai, kas turėtų būti laikomas autoriumi ir kam turėtų priklausyti autoriaus teisės. Tiek dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjas, tiek bendrovė, kuriai priklauso ši programinė įranga ar šios bendrovės darbuotojas, prisidėjęs prie „kūrinio“ kūrimo, galėtų pretenduoti į „autoriaus“ vardą.
Siekiant teisinio apibrėžtumo, tos bendrovės, kurios investuoja į aptariamas technologijas, turėtų sudaryti susitarimus su technologijų kūrėjais ir šias technologijas valdančiais darbuotojais, kuriuose būtų aiškiai identifikuojamas autorių teisių subjektas.
Kaip bebūtų, diskusija dėl naujosios robotų revoliucijos tik įsibėgėja ir tolimesnis intelektinės nuosavybės teisių vaidmuo visiškai nėra aiškus.
Prieš gaunant nuolatinį darbą, robotams dar teks pasimokyti lietuvių kalbos
2017 09 16 09:14Per tris savaitės robotė-konsultantė Kiki sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo ir tapo dažniausiai fotografuojama prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ darbuotoja. Tačiau visu etatu Lietuvoje robotai galės dirbti tik po kurio laiko, kai geriau „išmoks“ lietuvių kalbą, sako pirmą kartą robotę laikinai įdarbinusios bendrovės vadovai.
„Robotė-konsultantė buvo pritaikyta konkrečiai užduočiai – pristatyti „Akropolio“ lankytojams akciją „Atgal į mokyklą“. Eksperimentas pavyko – nors turėjome abejonių, kaip žmonės reaguos į robotą-konsultantą, „Akropolio“ lankytojai noriai fotografavosi ir bendravo su Kiki. Tačiau „įdarbinti“ robotą prekybos centruose kasdieniam darbui kol kas trukdo techninės kliūtys, viena kurių – lietuvių kalbos procesoriaus diegimas ir kalbos atkūrimas“, – pasibaigus eksperimentui sakė bendrovės „Akropolis Group“ direktorė Saulė Zabulionytė.
Pasak Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“ valdančios įmonės vadovės, robotai- konsultantai šiandien techniškai kol kas nėra pasiruošę nuolatiniam darbui Lietuvos prekybos ir pramogų centruose. „Kitą vertus, žmonėms jie patinka – ypač todėl, kad sugeba rodyti emocijas gestais, tad neatmetame galimybės, jog ateityje, ruošiantis didžiosioms šventėms, Kiki dar bus galima išvysti „Akropoliuose“, – sakė S. Zabulionytė.
Bendrovės „Alfa Robotics“ sukurta robotė-konsultantė Kiki po savaitę Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbo nuo rugpjūčio 17 d.