Inf. šaltinis: DELFI.TV

Per 1000 dienų NASA gali išlaipinti Mėnulyje mokslininkų „avatarus“ – nuotoliniu būdu jų valdomus humanoidus. Tokį projektą parengė Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktoratas.

Šiame NASA parengtame „projekte M“ numatyta nusiųsti į Mėnulį specialų robotą, kuris taptų Žemėje dirbančių mokslininkų akimis, rankomis ir kojomis. Jis iš dalies būtų panašus į JAV bendrovės „Anybots“ ruošiamus nuotolinio valdymo robotus, kurie fiziškai atstovautų biure namuose likusiems ar į kelionę išvykusiems įmonės darbuotojams.

Johnsono kosminio centro inžinieriai siūlo robotus Mėnulyje valdyti naudojant judesį perduodančius „kostiumus“ – pavyzdžiui, mokslininko rankos, apmautos sensorine pirštine, judesys būtų tiksliai atkartotas Mėnulyje veikiančio roboto. Pasak NASA specialistų, tokie sensorinio valdymo kostiumai padėtų mokslininkams geriau įsijausti į jiems atstovaujančių robotų vaidmenį, pavyzdžiui, imant Mėnulio paviršiaus mėginius ar kasant gruntą.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/21847/

Inf. šaltinis: Balsas.lt

„Recce“ galės panirti į maksimalų 200 metrų gylį ir savarankiškai tirti jūros dugną 20 valandų. Jame įrengti sonarai ir davikliai, leidžiantys tiksliau nustatyti minų buvimo vietą. Jie taip pat generuoja didelės raiškos jūros dugno žemėlapį.

Naujasis povandeninis robotas gali būti naudojamas praktiškai bet kokiame laive – dėl to neprireiks keisti jo konstrukcijos, teigiama pranešime.

Iki šiol karinis britų laivynas povandeninei minų paieškai ir jūros dugno kartografavimui naudojo aparatą „Remus“. Jis gali pasinerti į 30 – 40 metrų gylį.

„Recce“ gamina D. Britanijos bendrovė „Hydroid“. Karinis jūrų laivynas jai 2007 m. užsakė du tokius aparatus. Jų gamyba šalies iždui atsieis 5 mln. svarų, teigiama pranešime.

Inf. šaltinis: Balsas.lt

„Yonhap News“ nuotr.

Apie tai praneša Pietų Korėjos dienraštis „Korea Times“. Skirti 45 mln. JAV dolerių robotų – mokytojų gamybai šios šalies vyriausybę privertė anglų kalbos mokytojų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose trūkumas.

Anglų kalbos vaikus mokantis robotas „io9“ oficialiai vadinamas mokymosi pagalbininku, tačiau iš esmės atlieka mokytojo pareigas. Nors sumanymas pakeisti mokytojus robotais visuomenėje susilaukė prieštaringos reakcijos, vyriausybė nusprendė pradėti ugdymo įstaigose kelis mėnesius truksiančius „io9“ bandymus.

Šis robotas ne tik moko vaikus angliškų žodžių ir taisyklingos tarties, bet ir bendrauja su jų tėvais – norintys gali internetu prisijungti prie roboto, gauti informaciją apie savo vaikų pažangumą, pasiekimus ir iškilusias mokymosi problemas.

Planuojama, kad robotai - mokytojai iki 2011 metų bus naudojami 500 P. Korėjos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o iki 2013 m. jų skaičius išaugs iki 8 000. Švietimo ministerijos atstovų teigimu, pirminiame robotų – mokytojų programos etape planuojama išspręsti anglų kalbos mokytojų trūkumo kaimo vietovėse ir atokesnėse salose problemą.

Tačiau Pietų Korėjos robototechnikos ekspertai prognozuoja, kad netolimoje ateityje robotai galėtų pakeisti daugiau nei 30 000 specialistų, dėstančių anglų kalbą šalies aukštosiose mokyklose. Dauguma iš jų į Korėją yra atvykę iš JAV, Kanados, D. Britanijos ir Australijos, o anglų kalba jiems yra gimtoji.

„Korea Times“ teigimu, dauguma dienraščio apklaustų mokytojų idėją, kad juos kažkada gali pakeisti robotai, laiko juokinga ir neverta dėmesio. Tačiau vaikus anglų kalbos mokančio „io9“ roboto, naudojančio kalbos atpažinimo ir nuotolinio mokymosi technologijas, gebėjimai ir įgūdžių tobulinimas ilgainiui gali pasirodyti nebejuokingi.

Inf. šaltinis: Balsas.lt

Įdomu, kad jį sukūrė ne kokia nors Japonų, bet Vietnamo kompanija TOSY. Beje, tai pirmoji robotikos firma šioje šalyje. Robotas kameromis stebi kamuoliuko judėjimą. Jo smegenys, sukurtos iš dirbtinių neuronų tinklo, analizuoja atskriejančio kamuoliuko trajektoriją ir pasirenka optimalų atsaką. Praėjusį rudenį TOPIO debiutavo tarptautinėje robotų parodoje Tokijuje.

Humanoidinis robotas iš tiesų atrodo įspūdingai – jo ūgis siekia šešias pėdas. Jis gan lankstus, nes turi 39 savarankiškai judančius „sąnarius“. Kol kas jis dar neprilygsta tikram stalo tenisininkui, tačiau kompanijos vadovas Ho Vinh Hoangas tikisi, kad patobulinus programinę įrangą ir suteikus roboto galūnėms daugiau lankstumo, kova taps kur kas aštresnė. Parodomasis mačas numatomas šių metų birželį. Svarbu ir tai, kad šis naujos kartos Terminatorius ne tik gerai valdys teniso raketę, bet pravers įvairiuose buities darbuose.

Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Masačūsetso Technologijų instituto (MIT) mokslininkai „Flyfire“ projektą vykdo kartu su kolegomis iš „SENSEable City Lab“ ir „Aerospace Robotics and Embedded Systems Laboratory“ (ARES Lab) laboratorijų. Jo tikslas – transformuoti bet kokią įprastinę erdvę į tikroviško vaizdo interaktyvų 3D ekraną panaudojus daugybę skraidančių mikrorobotų su LED šviesos šaltiniais. Tokie nuotoliniu būdu valdomi miniatiūriniai skraidymo aparatai, sujungti į ryšio tinklą, gali sinchroniškai keisti savo padėtį erdvėje, o prie jų prikabinti šviesos diodai tarsi įprasto ekrano vaizdo taškai (pikseliai) formuoja žiūrovų matomą vaizdą.

„Flyfire“ projekto nuotr.

Pasak „Physorg.com“, šiais „robotizuotais“ vaizdo taškais galima manipuliuoti realiuoju laiku – tam naudojama precizinė „ARES Lab“ autostabilizacijos technologija. Nors šiuo metu projekto vykdytojai gali kontroliuoti tik palyginti nedidelį mikrosraigtasparnių skaičių, tikimasi ilgainiui ekrano dydį išplėsti taip, kad vaizdą jame formuotų daugybė „skraidančių pikselių“.

Mokslininkai siekia pritaikyti šį išradimą masinei žiūrovų auditorijai skirtiems 3D ekranams „gaminti“. Vaizdas juose būtų matomas dideliu atstumu ir iš visų pusių. Filmuotoje medžiagoje demonstruojama, kad „skraidantys pikseliai“ gali danguje formuoti pačius įvairiausi atvaizdus, pradedant rašomais žodžiais, baigiant spalviniais piešiniais. Pasak projekto vykdytojų, praktiškai tokiuose ekranuose bus galima pateikti bet kokio tipo vizualinę informaciją.

Inf. šaltinis: Balsas.lt

Tačiau neretai „Cube Stormer“ šį galvosūkį išsprendžia dar greičiau, vos per kelias sekundes, teigiama pranešime. Pasak robotą sukūrusio Mike‘o Dobsono, kai kuriais atvejais Rubiko kubas buvo surenkamas mažiau nei per 5 sekundes. Žmogaus pasiektas Rubiko kubo surinkimo rekordas – apie 7,8 sekundės.

Sparčiausias vidutinis galvosūkio sprendimo laikas per 5 bandymus – maždaug 10 sekundžių.Manoma, kad „Cube Stormer“ šiuo požiūriu yra gerokai pranašesnis.

Šiuose vaizdo siužetuose demonstruojama „Cube Stormer“ ir 2008 m. Rubiko kubo surinkimo rekordininko Eriko Akkersdijko sparta.

Inf. šaltinis: Balsas.lt

Inf. šaltinis: Balsas.lt

Tokie robotai-astronautai - juos dar būtų galima pavadinti robonautais - galės atlikti įprastinius žmonių darbus, tačiau jiems nereikės gyvybės palaikymo įrangos ar gyvenamojo ploto. Jeigu pasitvirtins NASA prognozės, pirmasis robonautas bus išskraidintas į kosminę stotį po trejų metų.

Roboto humanoido modelis, ties kuriuo dabar dirba NASA ir „General Motors“ specialistai, pavadintas „Robonaut2“. Inžinieriai robotą pradėjo konstruoti prieš dvejus metus, o idėjas dizainui pasiskolino iš jo pirmtako, kurį NASA sukūrė daugiau nei prieš 10 metų.

Priešingai nei Marso visureigis, šis robotas yra visų pirma skirtas kaip įmanoma tiksliau atkartoti žmogaus kūno formas, judesius ir elgesį. Jis idealiai tiks komandiniam darbui su žmonėmis, taip pat erdvėlaivių ir naujų patalpų bandymams. Kol NASA žvelgia į kosmosą, „General Motors“ tikisi tokius robotus įdarbinti savo gamyklose.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/21627/.

Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Rusijos, Vokietijos ir Nyderlandų konsorciumas „Nord Stream“, tiesiantis Baltijos dugnu 1214 kilometrų ilgio dujotiekį, pasamdė D. Britanijos bendrovę „Bactec International“, kuri turės išvalyti jūros dugną numatytoje vamzdyno trasoje nuo giluminių bombų, minų ir kitų sprogmenų, pranešė „Infrastructurist.com“. Dujotiekio teismo darbus jūroje ketinama pradėti balandžio mėnesį, tad britų bendrovė jau esą ruošiasi imtis paieškos ir išminavimo darbų.

Baltijos dugnui žvalgyti „Bactec International“ naudos specialiai šiam tikslui pagamintą povandeninį robotą. Toks robotas jau darbavosi jūros gelmėse prie Folklendo salų, ieškodamas nesprogusių minų. Preliminariais duomenimis, „Nord Stream“ dujotiekio trasoje, einančioje Suomijos, Švedijos ir Danijos teritoriniais vandenimis, yra apie 70 nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusių minų ir giluminių bombų. Jas reikia surasti ir nukenksminti iki dujotiekio teismo darbų pradžios.

Sprogmenų paieškos ir nukenksminimo darbus vykdančios „Bactec International“ vertinimais, iš viso Baltijos jūros dugne yra apie 150 000 nesprogusių bombų ir kitų pavojingų sprogmenų. Antrojo pasaulinio karo metais minas ir bombas Baltijoje naudojo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo laivai.

Didžioji dalis „Nord Stream“ trasoje esančių nesprogusių bombų turi 300 kg sprogstamųjų medžiagų užtaisus, dauguma iš jų guli jūros dugne į pietus nuo Suomijos. Jų paieškai ir likvidavimui „Bactec“ naudos specialų paieškos laivą ir giluminį robotą.

Iš paieškos laivo į jūros dugną nuleistas robotas nustatys tikslią bombos ar minos buvimo vietą. Tada apie pavojų bus perspėti šioje jūros dalyje esantys laivai. Panaudojus nedidelės galios sprogmenį, operacijos vietoje bus išbaidytos žuvys, o specialūs garso generatoriai, imituojantys ruonių pavojaus šauksmą, nugins šalins jūros žinduolius. Po to robotas prie minos padės 5 kg sprogmenį, kuris privers ją detonuoti. Po sprogimo robotas dar kartą apžiūrės atitinkamą jūros dugno vietą ir surinks sprogmens nuolaužas.

Pranešama, kad vienos giluminės bombos sunaikinimo operacija užtruks dvi dienas. Tai reiškia, kad visos dujotiekio trasos išvalymo darbams „Bactec“ prireiks mažiausiai 140 dienų.

Inf. šaltinis: Balsas.lt