Pasikėsinus į robotą gresia areštas
2014 11 13 22:51Neseniai pasaulį apskriejo žinia, sukėlusi diskusijas apie robotų ir žmonių „santykius“, paremtus ne tik įstatymais, bet ir morale. Kontroversiškus ginčus paskatino incidentas Naujajame Džersyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose – policija sulaikė vyrą, kuris nušovė virš jo valdos skrendantį, kaimynui priklausantį, nepilotuojamą oro robotą.
Įvykis sutelkė visuomenės ir valdžios dėmesį į egzistuojančias problemas, susijusias su teisiniais aviacijos robotų naudojimo niuansais. Minimas JAV Federalinės Aviacijos Administracijos delsimas priimti įstatymus, atsižvelgiančius į vartotojų teises. Numuštas robotas su kamera, regis, nedarė nieko blogo ir pasikėsinti į jo mechaninius sparnus nebuvo priežasties, tačiau priešiško argumento šalininkai pabrėžia – neteisėtas (legaliai neįteisintas) oro transporto priemonių naudojimas gali būti suprastas kaip privatumo pažeidimas, primenantis fantastiniuose siaubo filmuose rodomą robotų invaziją.
Vis dėlto teisė ginti privatumą bei asmeninę erdvę, nušaunant skrendantį nepilotuojamą lėktuvą-robotą ar sunaikinant kitokį robotų technikos kūrinį, gali būti įvardinama kaip turto niokojimas ir netgi vandalizmas, jeigu robotas nekelia jokios fizinės ar emocinės grėsmės žmogui (o jei kelia, tai būtina įrodyti teisiškai).
Ryan Calo, iš Vašingtono universiteto, kaip pavyzdį pateikia automobilius bei karves, teigdamas, jog šiems objektams įžengus į tam tikrą privačią erdvę mes negalime ir neturime teisės jų „sunaikinti“, nes tai ne tik nehumaniška, bet ir nelegalu. Ta pati „taisyklė“ galioja ir žmonėms. Jeigu asmuo nepasikėsino į mūsų gerovę, t. y. emocinę ar fizinę sveikatą, ar turtą, mes negalime atsakyti panaudodami savigynos techniką, kitaip tariant – pasitelkdami jėgą, pagrįstą smurtiniais veiksmais, nes tai prilygtų užpuolimui.
Visgi akivaizdu, kad kai kuriems asmenims nerimą kelia faktas, jog oro robotai su kameromis gali lengvai pažeisti privatumą ar kitaip neigiamai trikdyti jų, bei jų šeimos ramybę. Tai, beje, taip pat prilygsta nusikalstamai veiklai.
„Jei asmuo padarys prielaidą, kad gali nutikti kažkas blogo, nepaisant teiginio, jog robotai nėra kenksmingi, robotų „įsilaužimo“ į privačią erdvę auka turės teisę į smurtinę savigyną“, – rašo mokslo darbo „Savigyna prieš robotus“ (angl. Self Defense against Robots) autoriai. Tačiau kol kas Naujojo Džersio gyventojas, nušovęs kaimyno droną, turės atsakyti už savo veiksmus, prilygintus nusikalstamajai veiklai ir atlyginti turtinę žalą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kaip reglamentuoti autonominius automobilius ir robotus-chirurgus?
2014 11 13 18:02Jeigu autonominė transporto priemonė sukelia avariją, o robotas-chirurgas pražudo pacientą, kas yra už tai atsakingas? Tai tik keli klausimai, kuriuos pateikia Europos Sąjunga, ieškodama objektyvaus paaiškinimo.
Mokslinės fantastikos rašytojas Isaacas Asimovas sukūrė „tris robotikos įstatymus“, kurie teigia, jog robotai negali pakenkti žmogui ir turi paklusti žmonių įsakymams, tačiau taip pat privalo ginti save, jei tai neprieštarauja pirmiesiems dvejiems (nesužeisti žmonių, paklusti žmonėms) dėsniams.
Naujai išleistos „RoboLaw“ (liet. robo-teisė) taisyklių gairės siekia nustatyti pagrindinius robotų veikimo principus „tikrame“ gyvenime. Šiomis gairėmis taip pat numanoma apibrėžti ar įstatymai galios tik esamiems kūriniams, ar taip pat bus aktualūs ir ateities robotams.
„RoboLaw“ konsorciumą sudaro teisės, robotų technikos bei inžinerijos ekspertai iš Italijos. Europos Sąjungai naujos teisės gairės apsvarstymui buvo pristatytos rugsėjo pabaigoje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47540/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Soft Robotics Toolkit“ – pasigaminkite robotą
2014 11 12 15:00Šių metų rugsėjį Harvardo mokslininkai kartu su Dublino koledžu Trinity pristatė visiškai naują robotikos kūrimo internetinį puslapį. Puslapis skirtas tiek robotų ekspertams, tiek srities naujokams. Jame pateikta medžiaga , kuri yra būtina minkštakūnių ir lanksčių robotų projektavimui, kūrimui bei eksploatacijai.
Minkštųjų robotų gamyba robototechnikoje tampa vis populiaresnė ir svarbesnė. Pasinaudodami principu, paimtu iš įprastos standžios roboto konstrukcijos, bet naudodami lanksčias medžiagas, inžinieriai atveria naujas galimybes minkštakūnių robototechnikoje, kuri gali būti pritaikyta tokiose srityse kaip fizioterapija, minimali invazinė chirurgija ir paieškos-gelbėjimo operacijos sudėtingomis sąlygomis.
Minkštakūnių robotų gaminimo „rinkinys“ – tai iš interneto parsisiunčiamos atviro turinio schemos, video mokymai ir konkrečių atvejų tyrimai. Tai padės projektuoti, gaminti, modeliuoti ir kontroliuoti minkštus robotus. Be to, šaltinis apima 3D-modelį, specifikacijas, naujus (neapdorotus) eksperimentinius duomenis, multimedijos instrukcijas ir tematinius įvairių minkštų robotų konstrukcijų tyrimus.
Pasak mechanikos ir biomedicinos inžinerijos docento Conoro Walsho, projekto tikslas – minkštosios robototechnikos vystymas. Bus patogiau, jei mokslininkai pradės keistis informacija ir veikti išvien. Anot Walsho, minkštosios robotikos projektavimas puikiai tinka plačiam vartojimui ir masiniam konstravimui, kadangi daugelis iš būtinų komponentų, tokių kaip reguliatoriai, vožtuvai ir mikrokontroleriai, yra lengvai prieinami ir universalūs.
Anot Trinity koledžo atstovo Donalo Hollando, anksčiau studentai svarbią informaciją sužinodavo iš labiau patyrusių kolegų, kurią jie vėliau kažkur panaudodavo. Su tuo susiję daug nepatogumų. Tačiau dabar turint tokį naują šaltinį, galima bus lengviau ir efektyviau mokytis bei dirbti.
„Projektų atvirumas gali labai prisidėti prie pažangių technologijų vystymosi šiame šimtmetyje, lygiai taip pat kaip atviras išeities kodas prisidėjo praeityje“, – teigė Dublino koledžo Trinity mechanikos ir gamybos inžinerijos katedros docentas Garethas J. Bennettas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tarakonas kiborgas vieną dieną gali išgelbėti ir jūsų gyvybę
2014 11 12 09:06
Į gelbėjimo ir paieškos operacijas pasitelkiami šunys gali išgelbėti žmones, tačiau jie ne viską gali – šunys negali pralįsti pro mažas angas ir judėti siaurose erdvėse. Mokslininkai sugalvojo, kaip apeiti šiuos apribojimus, į pagalbą pasitelkdami kiborgus tarakonus, su specialiai įrengtais technologiniais paketais.
Kiborgai tarakonai, arba biobotai, yra Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (JAV) mokslininkų išmonė. Maždaug ketvirtadalio tarakono dydžio paketas, uždėtas ant jo nugaros, turi mikrofonus, kurie gali atskirti aukštos raiškos garsą.
Pirmoji paketo versija turi vieną mikrofoną, kuris gali atskirti garsą iš bet kurios pusės, kuris vėliau perduodamas belaidžiu ryšiu. Antroji versija yra įmantresnė ir turi tris garso krypties nustatymo mikrofonus.
Vienas iš biobotų pritaikymo būdų – juos panaudoti po nelaimių griuvėsiuose ieškant sužeistų ar ten įkalintų žmonių. Robotų garso krypties nustatymo mikrofonai leistų identifikuoti tikslią žmonių buvimo vietą.
„Svarbiausias biobotų panaudojimo tikslas būtų atskirti svarbius garsus – žmonių šūksnius, nuo nereikšmingų, tokių, kaip tekantis čiaupas, – sakė Elektrinės ir kompiuterių inžinerijos profesoriaus pavaduotojas Šiaurės Karolinos universitete dr. Alperis Bozkurtas. Jis taip pat yra ir vyresnysis kelių šia tema darytų tyrimų autorius. – Kai nustatysime tuos garsus, kurie svarbūs, galėsime siųsti biobotus į tas vietas, iš kurių sklinda garsas.“
Mokslininkai taip pat sukūrė ir vadinamą „Nematomos tvoros“ technologiją, kuri užtikrina, jog tarakonai nenuklys iš apibrėžto spindulio. Galimybė biobotus laikyti nelaimės atstumo vietoje arti vienas šalia kito leidžia jiems veikti kaip belaidžio mobiliojo ryšio mazgams.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Ant rankos segamas aksesuaras virsta asmenukes darančiu bepiločiu
2014 11 11 22:00„Nixie“ žada visiems laikams pakeisti asmenukės sąvoką. Tai ant rankos segamas elektroninis aksesuaras, per kelias sekundes virstantis fotokamera aprūpintu bepiločiu. Tereikia paspausti vieną mygtuką ir apyrankė virsta nedideliu bepiločiu. Bepilotis reaguoja į žmogaus judesius, tai padaryti padeda judesio davikliai. Padaręs nuotrauką ar sukūręs vaizdo įrašą, jis tarsi bumerangas grįžta atgal pas šeimininką.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Hamburge pristatyta robotizuota barža
2014 11 10 23:25„Amazon“, ko gero, buvo pirmoji kompanija panaudojusi dronus-kvadrokopterius svarbių siuntų pergabenimui trumpais atstumais oru. Idėja patikėti siuntinių gabenimą robotams atrodo vis populiaresnė.
Dabar panašiais darbais – automatizuotos krovinių pergabenimo jūra sistemos kūrimu – užsiima tyrimų kompanija DNV GL. Ji pristatė pirmuosius šio projekto darbo rezultatus jūros technologijų parodoje Hamburge.
Kompanijos DNV GL projektas „ReVolt“ – automatizuota barža su elektros varikliu. Ši barža galės pergabenti 100 standartinių TEU konteinerių nedideliais atstumais 6 mazgų greičiu. Kadangi baržoje nebus įgulos, jai nereikės nei gelbėjimo įrangos, nei kajutės, nei kokios nors kitos infrastruktūros, kuri yra būtina žmonių valdomiems laivams.
Taip pat robotizuotai baržai reikės kur kas mažiau priežiūros nei įprastam laivui. Atsižvelgiant į analogiškus krovinių pristatymo terminus ir tūrį, kompanijos savininkui toks jūros dronas atsieis gerokai pigiau nei laivas su įgula. Išlaidos, įskaitant uždarbį, įvairių rūšių draudimus, maistą, gelbėjimo įrangą – sumažės net kelis kartus. Pasak projekto „ReVolt“ kūrėjų, robotizuota barža savininkui kainuos per metus net milijonu doleriu mažiau, nei analogiškas pagal poslinkį ir kitus parametrus dyzelinis laivas. Be to, robotizuota barža „ReVolt“ darys minimalią žalą aplinkai, kadangi ji bus varoma elektros varikliu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Tesla“ autonomiškus automobilius į kelius išleis po 5–6 metų
2014 11 10 08:04Kompanija „Tesla“ dar prieš metus pranešė, kad planuoja sukurti autonomiškus automobilius. Neseniai generalinis kompanijos direktorius Elonas Maskas prasitarė, kad šis projektas gali užtrukti apie 5–6 metus, kadangi norint sukurti reikalingas technologijas bepiločiams automobiliams reikia kelių metų sudėtingo darbo. Be to, laiko užima ir įvairių teisinių klausimų sprendimas bei derinimas.
Tesla, kaip ir daugelis kitų kompanijų, vis dar dirba prie kompiuterinio kodo, padedančio atpažinti objektus kelyje. Sistemos, naudojamos šiandieną, veikia radarų, kamerų ir kitų daviklių dėka, kurie padeda matyti viską, kas vyksta kelyje ir reikiamu momentu priimti tinkamus sprendimus. Daugelis tokių technologijų jau yra kompaktiškesnės, patogesnės ir pigesnės, tačiau į programinę įrangą ir algoritmus, kurių dėka jos veikia, reikia įdėti dar daug darbo.
Kai kurios kompanijos, įskaitant „Google“, bando išspręsti šias problemas. „Google“ rado sprendimą – tai virtualūs simuliatoriai Kalifornijos keliuose, kur vyksta kompanijos automobilių išbandymai, stengiantis padidinti jų efektyvumą. Nesenai, tokios kompanijos kaip „Google“, „Mercedes“ ir „Audi“ reikalavo leidimo išbandyti savo autonominius automobilius Kalifornijos viešojo transporto keliuose. Sklando gandai, kad kitos kompanijos, kurios gamina bepiločius, taip pat gaus tokius leidimus.
Bepiločiai automobiliai garantuoja saugumą ir patogumą. Kompiuterinio valdymo dėka tokios transporto priemonės greičiau reaguoja į susidariusią avarinę situaciją, nei žmogus. Mokslininkai tikisi, kad ateityje autonominiai automobiliai turės jiems specialiai skirtus kelius su padidintu greičio limitu. Jais jie galės važiuoti dideliu greičiu, atsižvelgdami į esamą padėtį kelyje, taip sutrumpindami kelionės laiką.
Duodamas interviu Elonas Maskas pareiškė, kad „autonomiški automobiliai po penkių ar šešių metų bus gerokai saugesni nei pilotuojami automobiliai”. Be to, tokių automobilių patogumo ir komforto dėka, vairuotojas ir kiti keleiviai galės daugiau laiko skirti savo asmeniniams reikalams vietoj to, kad visą laiką atidžiai stebėtų kelią.
Reikėtų paminėti, kad kompanija „Tesla“ nelabai atsilieka nuo bepiločių automobilių gaminimo lyderių ir tikisi savo pirmąsias mašinas-robotus į kelius išleisti jau 2020 metais. Tačiau ne vien tik „Tesla“ ruošiasi įgyvendinti tokį projektą. Šių metų rugpjūčio mėnesį kompanija „Nissan“ pranešė, kad ketina išleisti daugybę įvairių autonomiškų automobilių modelių, kurių kaina gerokai skirsis nuo kitų gamintojų. „General Motors“ taip pat ketina realizuoti projektą „Cruise“ – tai aukštų technologijų tempomato versija. Šio projekto dėka vairuotojas važiuodamas greitkeliu galės visiškai patikėti savo automobilio valdymą kompiuteriui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Munin“ – robotizuoti krovininiai laivai
2014 11 09 12:11Šių metų pradžioje kompanija „Rolls Royce“ pristatė ateities idėją, kurioje gigantiški robotiniai krovininiai laivai savarankiškai plaukios jūromis. Ir šios prognozės gali greitai tapti realybe. ES šalys ketina įgyvendinti projektą „Munin“, kurio pagrindinis tikslas – sukurti autonomišką krovininį laivą, gebantį įveikti įvairias kliūtis vandenyse.
Prie projekto „Munin“ prisidėjo aštuonios kompanijos-partneriai, kuriems vadovauja Vokietijos Fraunhofer universitetas ir Šveicarijos koordinuotos institucijos. Skandinavijos tyrimų organizacija SINTEF į projektą investavo 1 800 000 dolerių. Pirminė projekto „Munin“ užduotis – nustatyti veiksnius, kurių dėka krovininiai laivai veiks automatizuotu režimu, sugebės spręsti problemas ir įveikti kliūtis.
Anot SINTEF, robotizuoti 200 m ilgio krovininiai laivai realybe taps maždaug po dvidešimties metų. Pagal organizacijos duomenis, egzistuoja daugiau nei 100 000 prekybinių laivų, plaukiojančių kiekvieną dieną nuo vieno pasaulio uosto iki kito, o jų paklausa vis didėja kartu su augančiu prekybos poreikiu. Susiduriama su problema – tokius laivus kasmet vis sunkiau išlaikyti. Negana to, kad didėja išlaidos, vis mažiau žmonių sutinka pasirašyti dviejų savaičių darbo kontraktus jūroje, kurioje be vandens jie mato tik bangas ir žuvėdras.
Dar viena problema – saugumas. Jūroje dėl žmogaus kaltės įvyksta net 75 proc. laivų avarijų. O kur dar besikeičiantys ekonomikos pokyčiai laivyboje, nuolat augančios kuro kainos ir naujos ekologinės normos. Todėl automatizacija šiuo metu atrodo pats geriausias sprendimas. Užuot pakeitus įgulą robotais, pirma reikia atlikti konkrečias pasiruošimo užduotis: sukurti techniką ir taisykles, kurių šie autonomiški laivai turėtų laikytis.
Neabejotinai tai pakeis tradicinę mūsų laivybą. Pavyzdžiui, robotas-laivas geriau veiks ir lengviau išvengs kliūčių plaukdamas lėtai. Žmonių valdomuose laivuose laiko eikvojimas kainuotų didžiulius pinigus ir sukeltų jūreivių nepasitenkinimą, tačiau SINTEF teigia, kad tokia laivyba laivui-robotui suteiktų ne tik didžiulę apsaugą, bet ir sutaupytų 50 procentų kuro bei sumažintų taršos kiekį.
Tačiau norint tai įgyvendinti, reikia įdėti daug pastangų. Pasak SINTEF, inžinieriai, pasitelkę į pagalbą naujausias technologijos, pirmiausia turi pademonstruoti, kad gali įgyvendinti šį projektą ir įtikinti tuo laivybą jūrose prižiūrinčias institucijas. Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų – užtikrinti, kad davikliai ir kompiuteriai veiktų pakankamai tiksliai. Tai padėtų aptikti ir išvengti plaukiojančių nuolaužų ir kitų objektų bei suteiktų nuolatinį ryšį tarp robotizuotų mašinų ir žmogaus. Norvegų mokslininkų komanda teigia, kad pakanka nuo 3 iki 4 Mb plačiajuosčio ryšio, kuris užtikrintų laivo kontroliavimą iš sausumos. Pasak SINTEF, dėl saugumo pirmieji tokie laivai bus skirti gabenti rūdą, grūdus bei kitus mažiau vertingus ar kenksmingus aplinkai produktus.
Projekto „Munin“ stiprioji pusė ta, kad didžioji robotizuotų laivų technologijų dalis jau egzistuoja. Daugelis laivų turi susidūrimų išvengimo sistemas, automatinį valdymą, palydovinę navigaciją, telemetriją „laivas-krantas“, bortines kameras ir kitą panašią įrangą. Tačiau naujoji technologija veiks nuolatos, kurios dėka ekipažas galės ilsėtis netgi budėjimo metu.
SINTEF įsitikinusi, kad ši robotinių laivų technologija bus plačiai naudojama, kai tik bus pakankamai išvystyta. Ji apims akvakultūrą, jūrinius vėjo ir povandeninius energetikos sektorius, naftos ir dujų gavybą, mineralinių resursų eksploataciją. Tačiau, organizacija pastebi, kad net jei robotai-laivai taps realybe, jie negalės plaukioti iš uosto į uostą, kadangi tam automatizacija dar nėra pakankamai pažengusi. Robotizuoto laivo denyje turi būti žmogus, kuris padėtų laivui patekti į uostą – šios užduoties robotai kol kas negali atlikti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Diuseldorfo oro uoste automobilius parkuoja robotas
2014 11 08 10:01Žmonės, kurie dažnai keliauja, puikiai žino, kad automobilio parkavimas aerouoste arba geležinkelio stotyje užima nemažai laiko. Robotų technikos kūrėjai ir čia rado sprendimą. Jie sukūrė robotą-parkuotoją, kuris Diuseldorfo aerouoste padės automobilio savininkui surasti vietą parkavimo aikštelėje ir ten jį pastatys.
Neskaitant šio patogumo, robotizuoto parkuotojo darbo patirtis parodė, kad jis gali sutalpinti 60 % daugiau automobilių, nei tai padarytų žmogus.
Norėdamas pasinaudoti roboto Ray paslaugomis, vairuotojas turi nuvažiuoti į specialią aikštelę, pasiimti savo daiktus ir išsikviesti robotą. Atvykęs robotas išanalizuoja automobilio išmatavimus ir padėtį, taip pat išsikišusių mašinos detalių dydį, pavyzdžiui, veidrodėlių.
Po visų duomenų analizės robotizuotas parkuotojas pakelia automobilį ir nuveža į laisvą aikštelės vietą, kuri tinkama tai mašinai. Ieškodamas laisvos vietos, robotas Ray susisiekia su centrine sistema, kurioje saugomi duomenys apie užimtas aikštelėje vietas.
Į robotą Ray integruota daugybė kamerų ir daviklių, kurie padeda išanalizuoti automobilio parametrus ir supančią aplinką. Be to, robotas turi keturis 180 laipsnių kampu besisukančius ratus, kurių dėka Ray gali apsisukti praktiškai vietoje.
Grįžęs iš kelionės, automobilio savininkas susimoka už parkavimą ir robotas automatiškai jam grąžina mašiną. Pasak kūrėjų, didžiulės geležinkelio stotys arba aerouostai naudodamos šią sistemą išvengtų tokių problemų kaip milijoninių sumų investavimas į parkavimo aikštelių plėtrą. Dirbdami parkavimo vietose tokie robotai kaip Ray gerokai palengvintų automobilio parkavimo procesą ir sutaupytų keleivių laiką bei sumažintų aikštelių savininkų išlaidas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„HelloSpoon“ – robotas padėsiantis valgyti
2014 11 07 22:51Drambliuko formą primenantis robotas „HelloSpoon“ yra skirtas padėti vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kurie turi sveikatos problemų ir negali savarankiškai maitintis. Robotą-pagalbininką galima įsigyti internetinėje parduotuvėje „Indiegogo“ už 399 JAV dolerius. Versija, skirta robototechnikos darbuotojams, kainuoja 199 JAV dolerius. Tai labiausiai prieinama robotizuota maitinimo mašina, palyginus su kitais tokiais robotais, kaip „My Spoon“, kurio kaina 4000 JAV dolerių, ar „Neater Eater“ – 5000 JAV dolerių.
Kodėl „HelloSpoon“ toks pigus palyginus su konkurentais? Pagrindinė roboto „HelloSpoon“ funkcija – jį galima valdyti su išmaniuoju telefonu. Į robotą integruota speciali programa, procesorius, garsiakalbis ir mikrofonas, kurie pritaikyti išmaniojo telefono savininkams. O tai gerokai sumažina gamybos išlaidas.
Be to, kiti panašūs robotizuoti prietaisai, atlieka tik vieną, maitinimo funkciją, o robotas „HelloSpoon“ yra kartu ir kompanionas. Balso komandų dėka vartotojai gali bendrauti su „HelloSpoon“, kuris moka jiems atsakyti, pagroti dainą, piešdamas maistu ore ir dar atlikti nesudėtingą šokį, kai vartotojas nustoja valgyti. Taip kur kas smagiau, be to atsiranda ryšys tarp roboto ir žmogaus.
Pasak kūrėjų, visi vartotojai yra skirtingi, o robotą „HelloSpoon“ galima užprogramuoti taip, kad jis prisitaikytų prie bet kokio žmogaus būdo. Pavyzdžiui, dabar kuriama sistema, kurios padedamas robotas galės elgtis žaismingai, kai bendraus su vaikais, ir pagarbiai, kai maitins pagyvenusius žmones.
Inf. šaltinis: Robotika.lt