Ateities mokytojų asistentai – robotai humanoidai ir dirbtinis intelektas
2022 10 11 08:08 Iliustracija / S. Mičiulytės-Bukienės iliustr. |
|---|
Šiandien dauguma vis dar įsivaizduoja robotus kaip neintelektualias, gremėzdiškas mašinas, esančias kažkur gamyklose, kur žmogaus akys jų nemato. Tačiau situacija nuolat keičiasi. Robotika, kaip daugiadalykė sritis, dėl technologinės pažangos sparčiai tobulėja. Pingančios skaitmeninės kameros, integruoti elektronikos grandynai ir elektronikos elementai, spartesnis interneto ryšys, vis mažėjantys ir tobulėjantys jutikliai – visa tai lemia, kad robotai tampa mažesni, spartesni, pigesni ir protingesni.
Naujausi mokslo ir technologijų pasiekimai dirbtinio intelekto srityje leido robotams geriau pažinti juos supančią aplinką, greičiau ir efektyviau priimti sprendimus naudojantis dirbtiniu intelektu. Dėl technologijų robotai žingsnis po žingsnio palieka gamyklų zonas ir veržiasi į mūsų visų kasdienį gyvenimą. Jau ir šiandien galime pamatyti daugybę bandymų įdarbinti robotus aptarnavimo sektoriuje: kavinėse, prekybos centruose, bankuose, medicinos įstaigose ir kitur.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/84600/
Inf. šaltinis: VU žurnalas „Spectrum“
Kam nei šilta, nei šalta, kad elektra brangi
2022 10 07 15:53Energijos kainų šoko fone daugybė gyventojų ir verslų pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Populiariausias – mažinti vartojimą ir taupyti. Tačiau yra ir kitas kelias, galintis ne tik padėti valdyti sąnaudas, bet ir suteikti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Tai investicijos į robotizaciją. Paradoksalu, tačiau elektra varomi robotai gali padėti ir sutaupyti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Brangiausiai Europoje už elektrą mokanti Lietuva kol kas vangiai naudojasi galimybe taupyti per inovacijas. Pagal robotizaciją mūsų šalis Europos Sąjungos uodegoje. Statistika rodo, kad 2020 metais Lietuvoje pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 4,6 proc. įmonių. O ES vidurkis siekė 7 procentus. Lyderė čia Ispanija su 11 procentų.
Sparti pastarojo meto pramonės plėtra Lietuvoje šiam procesui duoda naują impulsą. Per metus iškyla bent kelios gamyklos, kuriose robotai ir automatizacija griežia pirmu smuiku.
Startuoja Lenkijos stiklo paketų gamykla „Press Glass“, „Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose, SBA industrinių inovacijų slėnyje baldų gamybos kompleksas „Inno Line“. Pastarajame instaliuoti net 35 robotai, 15 automatizuotų kokybės kontrolės sistemų. Be to, tai yra viena labiausiai robotizuotų baldų gamyklų regione. Išmaniai valdant procesus, įdiegtos technologijos gali padėti reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas, o kartu ir sąskaitas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/84581/
Andrius Kochanskas, SBA bendrovės „Robotex“ vadovas
Inf. šaltinis: 15min.lt
E. Muskas pristatė humanoidinį robotą „Optimus“: kainuos mažiau nei automobilis
2022 10 04 08:26Penktadienį vykusiame elektromobilių gamintojo „Tesla“ renginyje „AI Day“ (dirbtinio intelekto diena) „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas pristatė daug dėmesio sulaukusį humanoidinį robotą „Optimus“, praneša „The Guardian“.
Milijardierius E. Muskas yra sakęs, kad robotų verslas ateityje bus vertas daugiau nei jo automobiliai.
Naujai pristatytas roboto prototipas vaikščiojo po sceną ir mojavo sėdintiems žiūrovams. Buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip robotas neša dėžę, laisto augalus ir judina metalinius strypus automobilių gamykloje.
„Mūsų tikslas – kuo greičiau sukurti naudingą humanoidinį robotą“, – sakė E. Muskas per renginį „Tesla“ biure Kalifornijoje. „Dar reikia daug dirbti“.
Verslininkas taip pat teigė, kad šiuo metu humanoidiniams robotams „trūksta smegenų“ – jie neturi pakankamai intelekto, kad galėtų patys orientuotis pasaulyje, be to, jie yra labai brangūs ir gaminami mažais kiekiais.
O „Optimus“, priešingai, bus „itin pajėgus robotas“, gaminamas labai didelėmis apimtimis – galiausiai milijonai vienetų – ir, tikimasi, kainuos daug mažiau nei automobilis – iki 20 000 JAV dolerių.
Apie „Tesla“ planą dėl humanoidinių robotų E. Muskas paskelbė pernai rugpjūtį vykusioje dirbtinio intelekto dienoje, o šių metų renginį atidėjo iš rugpjūčio tam, jog jo metu roboto prototipas veiktų.
Tikėtina, kad „Optimus“ gamyba prasidės kitais metais.
Iš pradžių „Optimus“, aliuzija į galingą ir geranorišką Autobotų lyderį iš frančizės „Transformeriai“, anot E. Musko, atlikdavo nuobodžius ar pavojingus darbus, įskaitant detalių perkėlimą „Tesla“ gamyklose ar varžto pritvirtinimą prie automobilio veržliarakčiu.
Anksčiau E. Muskas yra sakęs, kad ateityje robotai galėtų būti naudojami namuose, gaminant pietus, pjaunant veją ir prižiūrint pagyvenusius žmones, ir netgi tapti žmogaus „bičiuliu“ ar sekso partneriu.
„Tai iš tiesų yra esminė civilizacijos, kokią ją pažįstame, transformacija“, – teigė jis.
Tuo tarpu investuotojai ir finansų analitikai išreiškė skepticizmą, kad „Tesla“ atsigręžė į robotiką, ir patarė vietoj to sutelkti dėmesį į projektus, artimesnius pagrindinei „Tesla“ veiklai, pavyzdžiui – elektromobilius.
Tačiau E. Muskas sakė, kad nori išspręsti vieną sudėtingiausių dirbtinio intelekto problemų: kaip sukurti mašiną, kuri galėtų pakeisti žmogų.
Verslininkas, kuris kadaise įspėjo, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę žmonijai, teigė, kad „Tesla“ nori užtikrinti, jog perėjimas prie visuomenės, kurioje robotai atlieka darbą, o žmonės gauna naudą, būtų saugus.
„Visada norime būti atsargūs, kad nenueitume Terminatoriaus keliu“, – perspėjo jis, turėdamas omenyje kino hitu tapusį filmą apie kiborgą žudiką.
Jis pridūrė, kad „Tesla“ diegė apsaugos priemones, įskaitant „Stop“ mygtuką.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mokslininkai bando išmokyti robotą juoktis tinkamu metu
2022 09 16 16:36Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto sistemą, kuria siekiama atkurti žmonių humoro jausmą tam, kad robotas išmoktų juoktis tinkamu pokalbio metu.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Juokiantis robotas, pavadintas Erica, galėtų pagerinti natūralius žmonių ir dirbtinio intelekto sistemų pokalbius.
„Manome, kad viena iš svarbių pokalbio su dirbtiniu intelektu funkcijų yra empatija“, – sakė dr. Koji Inoue iš Kioto universiteto, pagrindinis tyrimo autorius. „Taigi nusprendėme, kad vienas iš būdų, kaip robotas gali įsijausti į naudotojus, yra dalytis juoku.“
K.Inoue ir jo kolegos ėmėsi mokyti savo dirbtinio intelekto sistemą pokalbio juoko meno. Jie surinko mokomuosius duomenis iš daugiau nei 80 greitojo pasimatymo dialogų. Vėliau šie duomenys buvo naudojami mašininio mokymosi sistemai apmokyti, kad ji nuspręstų, ar reikia juoktis, ir parinktų atitinkamą juoko tipą, rašo „The Guardian“.
Remdamasis garso failais, algoritmas išmoko pagrindines socialinio juoko, kuris paprastai būna santūresnis, ir linksmo juoko charakteristikas, siekdamas atitinkamose situacijose jas atkartoti.
Komanda išbandė Ericos „humoro jausmą“ sukurdama keturis trumpus dialogus, kuriais ji galėtų dalytis su žmogumi, integruodama naująjį dalijimosi juoku algoritmą į esamą pokalbių programinę įrangą.
Klipai buvo paleisti 130 savanorių, kurie palankiausiai įvertino dalijimosi juoku algoritmą už empatiją, natūralumą, panašumą į žmogų ir supratimą.
Komanda teigė, kad juokas gali padėti sukurti robotus, turinčius savitą charakterį.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Sudie dantų šepetukui: mokslininkai sukūrė dantis valančius mikrorobotus
2022 08 30 16:14Ateityje formą keičiantis mažytis robotas gali pakeisti ne tik jūsų dantų šepetuką, bet ir skalavimo skystį bei dantų siūlą. Pensilvanijos universiteto mokslininkų sukurta technologija gali tapti visiškai nauju, automatizuotu metodu, kaip palaikyti dantų higieną namų sąlygomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šie mikrorobotai sudaryti iš geležies oksido nanodalelių. Mokslininkams pavyko valdyti jų judėjimą ir konfigūraciją naudojant magnetinį lauką, kad būtų sukurtos į šerius panašios struktūros, kurios pašalina dantų apnašas nuo plačiųjų dantų paviršių, arba pailgos gijos, kurios atstoja dantų siūlus.
Abiem atvejais nanodalelės, skatinamos katalizės reakcijos, išskiria antimikrobines medžiagas, kurios vietoje pašalina kenksmingas burnos bakterijas.
Eksperimentai, atlikti naudojant šią technologiją ant imitacinių ir tikrų žmogaus dantų, parodė, kad robotai gali prisitaikyti prie įvairių formų ir beveik pašalinti lipnias bioplėveles, kurios sukelia ėduonį ir dantenų ligas.
Tyrėjai optimizavo mikrorobotų judesius ant nedidelės į dantį panašios medžiagos plokštelės. Paskui jie išbandė mikrorobotų prisitaikymo prie sudėtingų paviršių naudodami 3D atspausdintus dantų modelius, sukurtus pagal odontologijos klinikoje nuskaitytus žmogaus dantų modelius. Galiausiai jie išbandė mikrorobotus ant tikrų žmogaus dantų, kurie buvo pritvirtinti taip, kad imituotų dantų padėtį burnos ertmėje.
Tyrėjai nustatė, kad ant šių įvairių paviršių mikrorobotų sistema gali veiksmingai pašalinti bioplėveles, išvalydama jas nuo visų aptinkamų patogenų. Geležies oksido nanodalelės buvo patvirtintos FDA ir naudojamos kitiems tikslams, o šerelių darinių bandymai su gyvūno modeliu parodė, kad jos nekenkia dantenų audiniams.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Beprotiškas video: gyvatei suteikė „robotines kojas“
2022 08 19 13:16Socialinėje žiniasklaidoje vis daugiau dėmesio sulaukia „YouTube“ vartotojas, išradęs robotines gyvatės kojas, kurios padeda jai vaikščioti.
Allenas Panas šeštadienį savo „YouTube“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškina savo inžinerinius metodus.
© Allen Pan | Youtube.com
A. Panas yra turinio kūrėjas, kuris pasitelkia technines žinias, kad sukurtų savadarbius egzoskeletus, kovinius robotus ir kitas naujoves, kurios nuolat sulaukia milijonų peržiūrų internete.
„Grąžinti gyvatėms kojas“, – dalydamasis įrašu rašė jis.
Panas teigė, kad pastangos buvo sukurtos siekiant parodyti, kad jis yra „gyvačių mylėtojas“. Naujasis radikalus jo išradimas – robotų kojų rinkinys, suteikiantis gyvatėms galūnes, kurias biologija neva nepagrįstai atėmė iš jų.
Vaizdo įrašas iki šiol sulaukė daugiau nei 2 mln. peržiūrų ir daugiau nei 121 tūkst. „patinka“ paspaudimų. Daugybė vartotojų komentarų skiltyje pateikė stebinančių pastabų apie vaizdo įrašą, o keli kiti rašė tiesiog apie tai, kad gyvatės neturi ir neprivalo turėti kojų.
„Pagaliau kažkas pakankamai rūpinasi, kad gyvatėms būtų grąžintos kojos“, – rašė vienas vartotojas.
Kitas rašė: „Pradinis gyvatės nenoras metamorfozuotis yra tikrai logiškas. Prieš tampant galingiausia savo paties versija, visada būna netikrumo akimirka“.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Rusiškas ginkluotas karinis šuo robotas pasirodo esąs identiškai panašus į Kinijos namų robotą
2022 08 18 12:03Pirmadienį Rusijos kasmetinėje tarptautinėje ginkluotės parodoje „Armija-2022“ pristatytas šuo robotas su ant nugaros pritvirtinta prieštankine raketų paleidimo įranga greitai išplito. Tyrimo tarnybos taip pat greitai nustatė, kad futuristinis prietaisas labai panašus į Kinijos interneto prekyvietėse parduodamą vartotojų klasės robotą-šunį, rašo „The Moscow Times“.
Robotas-šuo „M-81“ / Stop kadras
Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtoje demonstracijoje keturkojis, pavadintas „M-81 kompleksu“, buvo parodytas vaikštantis, gulintis ir besisukantis.
Jo kūrėja iš Rusijos, mažai žinoma inžinerijos bendrovė „Machine Intellect“, pabrėžė, kad šuo robotas gali nešiotis ginklus ir jais šaudyti.
„M-81“ karinė paskirtis taip pat yra taikinių žymėjimas, patruliavimas ir apsauga, „RIA Novosti“ teigė bendrovės atstovas spaudai. Tarp civilinių šuns-roboto funkcijų – vaistų pristatymas, aplinkos stebėjimas ir judėjimas po griuvėsius avarinėse zonose.
„M-81“ parodoje demonstravo savo judesius, ginkluotas prieštankiniu raketų paleidimo įrenginiu RPG-26, kuris pakrautas sveria iki 3 kilogramų ir turi optinį taikiklį. Robotas šuo taip pat buvo užmaskuotas juodu medžiaginiu kombinezonu, pro kurį kyšojo tik jo optinių jutiklių viršus.
Šių optinių jutiklių forma ir vieta, taip pat bendras roboto rėmas vizualiai atitinka Kinijos startuolio „Unitree Robotics“ sukurtą robotą kompanioną „Go1“.
„Unitree Robotics“ interneto svetainėje „Go1“ parduodamas už 2700 JAV dolerių, o „AliExpress“, didžiausioje Kinijos internetinėje prekyvietėje, – už 420 JAV dolerių.
„M-81“ kūrėjai nekomentavo šio panašumo, apie kurį pranešė Rusijos tyrimų leidinys „The Insider“, taip pat JAV nacionalinio saugumo žurnalas „The War Zone“.
„Machine Intellect“ atstovas spaudai agentūrai „RIA Novosti“ teigė, kad „M-81“ panašus į šunį dėl „bionikos – gyvūnų pasauliui būdingų principų, struktūrų ir mechanikos“.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Jaunieji panevėžiečiai kai kuriose robotikos srityse jau pranoksta mokytoją
2022 08 02 15:00Panevėžyje trejus metus veikia pavyzdinis Robotikos centras „RoboLabas“. Čia tiksliuosius mokslus mėgstantys ir mylintys vaikai kuria, dalinasi patirtimi, išbando sukonstruotus robotus, juos tobulina ir susiranda naujų draugų. LRT RADIJO kalbinti jaunieji robotų kūrėjai neslepia, kad jei galėtų, iš šio centro visai neišeitų.
Robotikos centrą penktajame pagal dydį šalies mieste kasmet po pamokų mokyklose lanko apie 300 vaikų. Vienas tokių – 14-metis Augustas Pažemys. Gabus moksleivis jau programuoja ir kuria robotus. „Aš pasakysiu tik tiek, kad mes tiek, kiek galime žinoti, mes nieko nežinome. Čia tokia plati sfera… Ir aš jaučiuosi dar nieko neišmokęs“, – prisipažįsta panevėžiškis, neslepiantis ypatingo susidomėjimo robotika.
A. Pažemys, laidos vedėjas E. Kubilius ir I. Cimnolonskas / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Kitas Robotikos centro auklėtinis, taip pat 14-metis, Ignas Cimnolonskas, taip pat ir programuoja, ir kuria robotus. Paauglys nesikuklindamas teigia, kad kai kuriose robotikos srityse centro auklėtiniai jau pranoksta mokytoją.
Ignui pritaria ir mokytoja Klaudija Pelanytė. Pasak jos, šioje srityje viskas taip greitai keičiasi, jog pačiai tenka nuolat mokytis, o kartais – ir iš pačių vaikų. „Ateina moksleiviai, kurie kartais žino net daugiau ir gali kai ko pamokyti mokytojus, – tikina mokytoja metodininkė K. Pelanytė. – Taip, sunku suspėti su technologijomis, nes jos nuolat keičiasi.“
Ir Augustas, ir Ignas pasakoja, kad Robotikos centre jiems labai patinka – jei galėtų, čia praleistų ištisas paras. „Mes čia atradome savo hobį ir mums tiesiog labai įdomu dirbti, – tikina pašnekovai. – Mes čia atrandame vis kažką naujo, bendraujame kartu ir konstruojame robotus, programuojame juos. Čia daug yra įrangos, tad tikrai daug veiklos galima surasti.“
Ant stalo paliktų mikroschemų, laidų ir baterijos derinys iš tiesų yra naujai kuriamas A. Pažemio robotas. „Tai mano nebaigtas robotas. Jo paskirtis yra išstumti priešininką iš ringo, – pasakoja vaikinas. – Tam yra naudojami trys sensoriai, kurie infrarediniu būdu mato atstumą iki tam tikro objekto, kas ringe būtu vadinama priešininku.“
Panašų robotą yra kūręs ir Ignas. Pasak pašnekovo, jo kurtą robotą galima valdyti valdymo pultu. „Žaidimo metu tu pats valdai robotą. O štai Augusto robotas pats save valdo pagal kodą, kurį jam suprogramuoji. Tokiu būdu jis orientuojasi“, – kūrinių skirtumus dėsto I. Cimnolonskas.
Abu jaunuoliai pripažįsta – jie tokie dideli robotikos entuziastai, kad kartais negaili ir savo pinigų kai kurioms detalėms nusipirkti. „Pakankamai dažnai „RoboLabas“ nuperka kažkokių dalių, kai jų reikia, bet, sakykime, nuspręsiu aš daryti kažkokį tai robotą ir man reikės tam tikros dalies. Tai tos dalies man gali tekti laukti mėnesius, kol įvyks pirkimas, ji bus nupirkta ir pristatyta – viskas turi būti formaliai, – dėsto Ignas. – Kartais nesinori laukti tų mėnesių ir tiesiog pats perki tą detalę šiandien.“
Panevėžio moksleivių sukurti robotai ir jų detalės / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
O štai Augustas prisipažįsta, kad dažniau nei Ignas papurto savo kišenes norimoms detalėms įsigyti. „Iš užsienio internetinių puslapių „RoboLabas“ dar kol kas negali užsakinėti prekių. Dėl to, Lietuvoje, tarkime, sensorius kainuoja 15 eurų, o Lenkijoje – po 4-5 eurus. Paprasčiau pačiam užsisakyti, sulaukti, turėti, nei kai reikia čia eiti, prašyti, iš draugų skolintis. Pats užsisakai – ir ramu“, – tikina Augustas.
Evelina kuria robotus, kurie, pačios merginos užprogramuoti, gali šokti ir visaip kitaip judėti. Kompiuteryje nuspaudus tam tikrą funkciją, pasigirsta muzika ir robotai pradeda šokti. 12-metė sako robotikos būrelį lankanti antrus metus.
„Per savaitę čia ateinu 2-3 kartus. Vis kažką naujo čia sužinau, niekada nebūna nuobodu, – tvirtina Evelina, ateityje norinti tapti dizainere. – Taip pat čia dirba geri mokytojai, o ir naujų draugų atrasti galima.“
Akvilė bananais valdo daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“ / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Ant kito stalo – kompiuteris, gausybė laidų ir… keturi bananai. Dar viena robotikos centro auklėtinė Akvilė skuba viską paaiškinti. „Čia yra valdymo pultai. Bananai yra tų valdymo pultų dalis. Bananais galima valdyti judesius, šokį, ėjimą atgal“, – pasakoja Akvilė, bananais valdanti daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“.
Natūralu, kad Robotikos centre daugiausia buriasi vadinamieji tiksliukai – moksleiviai, puikiai susidorojantys su tiksliais mokslais. Vaikai tvirtina, kad juos šių metų prasti matematikos egzamino rezultatai tiesiog sujaudino.
„Aš manau, kad čia labiau vaikų kaltė. Jie mažiau deda prioriteto į mokslus ir į matematiką. Kažkaip jaunimui atrodo, kad matematika labai nereikalingas dalykas. Nemato didelės prasmės“, – konstatuoja I. Cimnolonskas.
Visas reportažas apie Panevėžyje veikiantį Robotikos centrą moksleiviams – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.
Autorius: Edvardas Kubilius / Inf. šaltinis: LRT radio laida „Už Vilniaus”, LRT.lt
Lyg košmaro scenarijus: negyvus vorus mokslininkai verčia „nekrobotais“
2022 07 31 14:27Prieškambaryje pamačiusi susisukusį negyvą vorą, mechanikos inžinerijos absolventė Faye Yap susimąstė, ar nebūtų galima jo panaudoti kaip robotikos komponento, rašo „Science Alert“.
Eksperimentas su negyvais vorais. Stopkadras
Negyvų vorų vertimas mechaniniais griebtuvais kai kuriems žmonėms gali atrodyti it košmaro scenarijus, tačiau tai gali turėti apčiuopiamos naudos. Voro kojos gali tvirtai ir švelniai suimti didelius, gležnus ir netaisyklingos formos objektus, jų nesulaužydamos.
Todėl bendradarbiaudami su mechanikos inžinieriumi Danieliu Prestonu, F. Yap ir jos kolegos iš Raiso universiteto atrado būdą, kaip priversti negyvo plėšriavorio kojas išsiskleisti ir sugriebti daiktus.
Naująja robotikos šaką jie pavadino „nekrobotika“.
Įdomu tai, kad vorų kojose nėra raumenų, kuriuos būtų galima ištiesti; kojos judinamos hidrauliniu slėgiu – vorai turi vadinamąją prosomos kamerą arba cefalotoraksą, kuris susitraukia, siųsdamas vidinį kūno skystį į kojas, todėl jos išsitiesia.
Taigi mokslininkai įsmeigė adatą į voro prosomos kamerą ir ant jos galiuko iš superklijų padarė tarpiklį. Švirkštu išspaudus nedidelį oro burbuliuką, kojos suaktyvėdavo – visas judesių diapazonas buvo pasiektas greičiau nei per vieną sekundę.
„Paėmėme vorą, įsmeigėme į jį adatą nežinodami, kas nutiks, – sako F. Yap Raiso universiteto interneto svetainėje esančiame vaizdo įraše. – Buvome numatę, kur norime įsmeigti adatą. Ir vos tai padarėme, viskas pavyko iš pirmo karto. Net nežinau, kaip apibūdinti tą jausmą.“
Mokslininkams pavyko priversti negyvą vorą sugriebti mažą rutuliuką ir šiuo eksperimentu jie nustatė didžiausią 0,35 miliniutono sugriebimo jėgą.
Po to jie pademonstravo, kaip negyvas voras gali būti panaudotas gležniems objektams ir elektronikai paimti, pavyzdžiui, šis nekrobotinis griebtuvas gali nuimti jungiamąjį laidą, pritvirtintą prie elektroninės schemos maketo, ir perkelti poliuretano putų plokštelę.
Tyrėjai taip pat pademonstravo, kad voras gali išlaikyti kito maždaug tokio pat dydžio voro svorį.
Iliustracija, demonstruojanti idėjos veikimo principą
© Preston Innovation Laboratory
Kadangi vorai ištiesia kojas, reaguodami į hidraulinį cefalotorakso slėgį, jiems nugaišus, hidraulinė sistema nebeveikia. Lenkiamieji voro kojų raumenys sustingsta, o kadangi jie veikia tik viena kryptimi, voras susisuka į kamuoliuką.
Daugumą žmogaus sukurtų robotikos komponentų pagaminti yra pakankamai sudėtinga, o vorai iš prigimties yra sudėtingi organizmai ir (arachnofobų siaubui) jų yra daug.
„Šiame darbe siūloma nekrobotikos koncepcija išnaudoja unikalius gamtos sukurtus dizainus, kuriuos dirbtinai atkartoti gali būti sudėtinga arba net neįmanoma“, – teigia mokslininkai.
Be to, vorai yra biologiškai skaidūs, todėl naudojant juos kaip roboto dalis, robotikoje sumažėtų atliekų kiekis.
„Viena iš sričių, kur būtų galima tai panaudoti, yra mikromanipuliacija, pritaikoma ir dirbant su mikroelektroniniais įrenginiais“, – vaizdo įraše sako D. Prestonas.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Robotas žaidimo metu sulaužė vaikui pirštą
2022 07 25 10:07„Chessrobot“ stipriai suspaudė pirštą vienam geriausių Maskvos šachmatų žaidėjų, kuris skubėjo atlikti ėjimą. Šachmatų federacija tikina, kad to dar nėra buvę.
Ekrano nuotrauka
Liepos 19 dieną per šachmatų turnyrą Maskvoje rusų robotas „Chessrobot“ sužeidė 7 metų dalyvį Kristoferį.
„Chessrobot“, kaip teigia jo kūrėjai, yra aprūpintas dirbtiniu intelektu ir manipuliatoriumi, leidžiančiu vienu metu žaisti tris šachmatų partijas. Vieną iš jų robotas žaidė su Kristoferiu, kuris yra tarp 30 geriausių Maskvos šachmatininkų iki 9 metų amžiaus. Kaip užfiksavo kamera, žaidimo metu „Chessrobot“ sučiupo mažo priešininko pirštą. Matyt, Kristoferis skubėjo atlikti ėjimą.
Suaugusieji puolė gelbėti Kristoferį, nors „Chessrobot“ atkakliai atsisakė jį paleisti. Penktojo kanalo žiniomis, dėl šio incidento vaikui lūžo kaulas. Policija pradėjo tyrimą. Kaip „RIA Novosti“ sakė Maskvos šachmatų federacijos viceprezidentas Sergejus Smaginas, Kristoferis rimtų sužalojimų nepatyrė ir net nuvyko į apdovanojimų ceremoniją bei pasirašė dokumentus.
„Berniukui viskas gerai. Ant piršto uždėjo gipsą, kad greičiau sugytų. Taip, yra tam tikros saugos taisyklės ir vaikas, matyt, jas pažeidė“, – dalijosi jis.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt