Poetai ir robotai
2023 04 22 15:57Pastaruoju metu Metavisata plečiasi panašiai kaip ir tikroji Visata. Vis daugiau galime nuveikti internete ir socialiniuose tinkluose. Naujos programos ir funkcijos labai patrauklios. Tačiau kyla klausimas – ar jos mus valdo, ar mes jas? Akivaizdu, kad jos sukelia priklausomybes. Tai stiprūs XXI-mo amžiaus narkotikai. Technologijos labai greit mus suvilioja, nes lengvai pasiekiamos, vis labiau automatizuojamos ir sumanesnės. Tereikia vieno paspaudimo, o greitai užteks tik pagalvoti.
D.I. sugeneruota. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/86914/poetai-ir-robotai/
Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Robotai jau žemės ūkyje. Kaip juos išnaudoti?
2023 04 09 12:18Klimato kaitos, geopolitinių ir demografinių iššūkių kontekste žemės ūkio robotizacija tampa ypač svarbia siekiant efektyvumo, tvarumo ir konkurencinio pranašumo. Parodos „Ką pasėsi 2023“ metu Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, įmonės „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis ir įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius diskutavo apie pirmuosius agrosektoriaus robotizavimo iššūkius bei naujas galimybes.
Pranešimo autorių nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/86732/.
Jeigu norite išgirsti daugiau ekspertų įžvalgų – visą diskusiją galite pamatyti čia:
Užkariauti Mėnulį galėtų padėti specialūs robotai
2023 04 05 10:38Pirmiesiems Mėnulio gyventojams – o tokie ten turėtų nukeliauti dar šį dešimtmetį – reikės nudirbti daugybę sunkių fizinių darbų: pastatyti gyvenamąsias patalpas, įrengti Saulės jėgaines, nutiesti kabelius, pastatyti vandens ledo kasimo įrenginius. Aišku, jie to nedarys plikomis (ar skafandrais padengtomis) rankomis – greičiausiai į pagalbą ateis robotai.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Jų, žinoma, būna visokiausių – bet kokius geriausia gabentis į Mėnulį? Grupė mokslininkų vysto projektą, kuris turėtų pateikti patrauklų atsakymą: modulinius robotus.
Projekto idėja konceptualiai labai paprasta: sukurti robotinius komponentus, kuriuos galima būtų jungti tarpusavyje ir suformuoti robotą su savybėmis, reikalingomis konkrečiai užduočiai atlikti.
Pernai pradėtas projektas įkvėptas kirminų: jų judesiai gali priminti tiek kojų, tiek straublių, stuburų, pirštų ar uodegų judesius. Tad sujungus keletą „kirminų“, galima būtų sukurti įvairių galimybių robotų.
Prototipinis robotas susideda iš „paletės“ – centrinio komponento, prie kurio galima jungti vieną ar kelis „kirminus“, kurie veikia kaip kojos, manipuliatoriai ar jungtys tarp skirtingų palečių.
Ant kirminų galima užmauti įvairius „batus“, kuriuose yra reikalingi prietaisai – pavyzdžiui jutikliai, įrankiai ar navigacijos priemonės. Nors kiekvienas „kirminas“ juda nepriklausomai, programinė įranga gali koordinuoti jų veiksmus ir suteikti robotui norimų gebėjimų.
Kaip keletą pavyzdžių kūrėjai nurodo didelius robotus, kurie leistų gabenti sunkius krovinius įkalnėn – bei voro formos robotą, kuris galėtų tyrinėti kraterių dugnus. Vienodi robotų komponentai leistų minimizuoti reikalingą atsarginių dalių ir apskritai komponentų kiekį, mat į Mėnulį užtektų nugabenti palečių, kirminų ir batų rinkinį, o reikalingus robotus vietoje pasigamintų patys astronautai.
Projekto rezultatai ir prototipai pristatyti konferencijoje „IEEE Aerokosmoso“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Aukščiausio rango JAV generolas: išgyvename reikšmingą karo pokytį ir dėl to kalti robotai
2023 03 23 10:51Technologijos keičia karybos būdus, o aukščiausio rango JAV generolas prognozuoja, kad dėl to kariuomenėse, laivynuose ir oro pajėgose vis dažniau bus naudojami robotai, rašo „Business Insider“.
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley „Eurasia Group Foundation“ tinklalaidėje sakė, kad pasaulyje vyksta „esminiai pokyčiai“, susiję su „karo pobūdžiu“.
„Karo pobūdis dažnai kinta. Jis keičiasi kaskart, kai atsiranda naujas ginklas ir pan.“, – antradienį teigė M. Milley, – „Tačiau iš esmės jis keičiasi tik kartą per tam tikrą laiką. Šiandien išgyvename reikšmingiausią ir fundamentaliausią karo pobūdžio pokytį. Ir šį kartą jį iš tikrųjų lemia technologijos.“
Aukščiausio rango Amerikos kariškis ypač pabrėžė robotų vaidmenį ir sakė, kad JAV ir daugelis pažangių pasaulio kariuomenių eksperimentuoja su laivais ir tankais be įgulos. Per ateinančius 15 metų, jei ne anksčiau, sakė M. Milley, „pamatysite, kad didelė dalis kariuomenių, laivynų ir oro pajėgų bus robotizuota“.
JAV kariuomenėje jau esama kai kurių robotizuotų ar bepiločių sistemų pavyzdžių, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, tačiau kuriama ir daugiau sistemų.
Kariuomenė ir jos partneriai iš gynybos pramonės svarsto galimybę naudoti robotizuotas antžemines kovos mašinas, o karinio jūrų laivyno pareigūnai praėjusiais metais teigė, kad JAV karo laivai netrukus gali būti dislokuoti kartu su autonominiais laivais ir kitais orlaiviais.
Be atsirandančių robotikos pajėgumų, M. Milley pabrėžė galimą dirbtinio intelekto, kaip karinio taikymo srities, poveikį. Jis teigė, kad dirbtinis intelektas gali apdoroti didžiulį kiekį informacijos apie naudotojo ir priešininko kariuomenę, o tai gali padėti pajėgoms įgyti pranašumą priimant sprendimus mūšyje.
JAV kariuomenė pastaraisiais metais tyrinėjo, kaip įtraukti dirbtinį intelektą į įvairius ginklus, o Gynybos departamentas pastebėjo pažangą tarp šių pajėgumų. Praėjusį mėnesį oro pajėgos paskelbė, kad sėkmingai leido dirbtiniam intelektui pilotuoti naikintuvą.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Australų mokslininkas apie dirbtinį intelektą: dėl autonominių robotų žudikų aš neužmiegu naktimis
2023 03 20 12:13Išaušo nauja era, kurios priešakyje – dirbtinis intelektas, ir nebus nieko panašaus į tai, ką esame matę iki šiol. Jis gali tapti kantriausiu pasaulyje virtualiu mokytoju, informacijos paiešką supaprastinti iki akies mirksnio, surasti logiškus sprendimus globalioms problemoms, tačiau netinkamai naudojamas pradeda griauti demokratiją, poliarizuoja visuomenę ir tampa žudymo įrankiu be atsakomybės, sako australų dirbtinio intelekto mokslininkas Toby Walshas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Profesorius T. Walshas yra Naujojo Pietų Velso universiteto Kompiuterių mokslo ir inžinerijos fakulteto Dirbtinio intelekto katedros laureatas, daug dirbęs su dirbtinio intelekto programomis. Jo sukurti algoritmai įtraukti į pagrindinius atvirojo kodo ir komercinius įrankių rinkinius, kurie naudojami pramonėje sprendžiant transporto optimizavimo ir panašias problemas.
Mokslininkas įsitikinęs, kad žmonijos ateitis su dirbtiniu intelektu atrodo pozityviai, tačiau pakeliui turime daug iššūkių – nuo jo panaudojimo švietimo srityje iki autonominių robotų žudikų kare. Dirbtinio intelekto sprendimai gali sukelti tiek pat problemų, kiek duoda naudos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/86486/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Tai vyksta jau ne tik filmuose: jau pradėti kurti žmonių klonai
2023 03 13 10:14Žmonės robotai paprastai yra tai, ką mes dažniausiai pamatysime tik mokslinės fantastikos filmuose ar išgirsime panašaus žanro istorijose. Tačiau dabartiniame mūsų pasaulyje, kuriame technologijos tobulėja neregėtu tempu, viena įmonė šiandien kelia bangas robotikos srityje.
Pažangiausių technologijų startuolis „Clone Robotics“ yra pasiryžęs pakeisti mūsų supratimą apie robotus. 2021 metų lapkritį įkurta įmonė išsikėlė itin ambicingą tikslą - sukurti nebrangius androidus, galinčius atlikti visus įprastus kasdieninio gyvenimo darbus. Įsivaizduokite, jog jūs turite robotą virėją, kambarinę, mokytoją ar terapeutą – tai ateitis, kurią bando sukurti „Clone Robotics“.
Žinoma, šnekos visuomet lieka šnekomis, tačiau šis startuolis jau dabar turi ką parodyti. Vienas įspūdingiausių jų gaminių yra „Clone“ ranka – galinga, biomimetinė antropomorfinė robotinė ranka, galinti atlikti įvairiausias manipuliavimo užduotis. Kaip „Twitter“ platformoje skelbia bendrovės generalinis direktorius Dhanushas Radhakrishnanas, šiuo metu yra siekiama sukurti sintetinius žmones, pradedant nuo 1:1 žmogaus rankos kopijos.
Ši pažangi technologija gali pakeisti mūsų sąveiką su mašinomis ir gali padaryti didžiulę įtaką tokioms pramonės šakoms kaip sveikatos priežiūra ir gamyba. Tačiau kuo „Clone Robotics“ išsiskiria iš kitų šios srities įmonių?
Visų pirma, „Clone Robotics“ skiria didelį dėmesį biomimikrijai – čia naudojami natūralus dizaino sprendimai, kurie sukuria pagrindinį skirtumą, lyginant šį startuolį su kitomis robotikos įmonėmis. Be to, įmonė siekia išlaikyti kiek įmanoma mažesnes išlaidas, kas reiškia, kad jų produktai gali būti prieinami platesnei auditorijai.
Dėl savo pažangiausių technologijų ir ambicingos vizijos akivaizdu, jog „Clone Robotics“ yra technologijų įmonė, kuri gali pakeisti nusistovėjusią robotikos industrijos tvarką ir nustebinti. Jiems toliau kuriant naujus produktus ir plečiant ribas to, kas įmanoma naudojant androidus, bus įdomu pamatyti, ką šis startuolis sukurs netolimoje ateityje.
Verta paminėti ir tai, jog į robotikos sritį savo sprendimus integruoti ketina ir JAV technologijų milžinė. Šios kompanijos vadovai tam panaudoti ketina „ChatGPT“ pokalbių robotą. Net neabejojama, kad tai taip pat gali turėti didelį poveikį visai pramonei.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Arnas Balčiūnas.
„MWC 2023“ metu pademonstruotas „Xiaomi“ žmogaus ūgio robotas
2023 03 05 12:02Kinijos milžinė „Xiaomi“ dar pernai pristatė „CyberOne“ robotą, o Barselonoje vykstančioje „Mobile World Congress 2023“ parodoje jis buvo pademonstruotas ir dar kartelį.
Dar pernai pristatytas „CyberOne“ humanoidinis robotas yra itin panašus į žmogų – jo ūgis siekia 177 cm, o svoris – 52 kilogramus. Šis produktas yra aprūpintas dirbtinio intelekto galimybėmis.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Arnas Balčiūnas.
Praverstų papildoma pora rankų? Robotizuotos kūno dalys gali būti prieinamos netolimoje ateityje
2023 03 04 20:37Nesvarbu, ar tai būtų vaikų priežiūra, paciento operacija, ar vakarienės gaminimas sekmadienį – yra daugybė atvejų, kai papildoma pora rankų išties praverstų. Mokslininkai sako, kad tai pasiekti bus galima netolimoje ateityje.
Kembridžo universiteto MRC Pažinimo ir smegenų skyriaus kognityvinių neuromokslų profesorė Tamar Makin sako, kad toks metodas galėtų padidinti žmonių produktyvumą, rašo „The Guardian“.
„Jei gaminant maistą norėtumėte vienu metu pjaustyti daržoves ir maišyti sriubą, galėsite savarankiškai valdyti papildomą robotinę ranką“, – sakė T. Makin.
Šis metodas jau turi precedentų. Štai Dani Clode, T. Makin kolega iš Kembridžo universiteto, jau sukūrė 3D spausdintuvu atspausdintą nykštį, kurį galima pridėti prie bet kurios rankos.
T. Makin sako, kad papildomas nykštys galėtų būti naudingas lėkštes su maistu nešantiems padavėjams arba elektros inžinieriams – pavyzdžiui, lituojant. Kitos robotinės kūno dalys galėtų būti sukurtos konkrečioms darbo vietoms. Pavyzdžiui, papildoma ranka statybininkams suteiktų stabilumo kalant vinį į sieną.
„Kalbėjomės su chirurgu, [kuris] labai norėjo, kad atliekant peties operaciją kamerą galėtų laikyti jis pats, o ne jo asistentas, – sako D. Clode. – Jis norėjo visiškai kontroliuoti įrankius, kuriuos naudoja dviem rankomis ir tuo pačiu metu laikyti kamerą bei turėti galimybę ją sukioti“, – sakė mokslininkas.
Teigiama, kad robotizuotos kūno dalys neturės būti valdomos rankomis.
Kai kurios laboratorijos daugiausia dėmesio skyrė galimybei naudoti elektrodus galvos ar nugaros smegenyse, kad būtų galima valdyti išorinius prietaisus, tačiau T. Makin mano, jog tokiam invaziniam metodui sveikų žmonių atveju nėra etinio pagrindimo.
Kai D. Clode neseniai atliko tyrimus Karališkosios draugijos vasaros mokslo parodoje, kurioje visuomenei buvo suteikta galimybė išbandyti papildomą nykštį, rezultatai buvo stulbinantys.
„[Iš maždaug] 600 žmonių nuo 3 iki 97 metų amžiaus 98 proc. galėjo juo naudotis per pirmąją minutę, o tai reiškia, kad jie galėjo judinti daiktus pagal savo norus“, – sakė mokslininkas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Karo Ukrainoje pamokos skatina kurti visiškai kito tipo ginklus – robotus žudikus
2023 02 27 16:40Kaip patvirtinta atnaujinta Gynybos departamento direktyva, JAV kariuomenė tvirtai nusiteikusi laikytis įsipareigojimų kurti ir naudoti autonominius ginklus, rašo „The Conversation“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2023 m. sausio 25 d. paskelbtuose pirmuosiuose per pastarąjį dešimtmetį direktyvos atnaujinimuose daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto autonominiams ginklams. Jie atitinka 2022 m. spalio 13 d. NATO paskelbtą įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama išsaugoti Aljanso „technologinį pranašumą“ technologijų, kartais vadinamų „robotais žudikais“, kūrime.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/86240/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Už dešimtmečio vėžiui gydyti naudosime robotą gyvatę?
2023 01 29 17:01Ekspertai teigia, kad robotas, imituojantis gyvatės lankstumą, 10 metų begyje galėtų būti naudojamas vėžio chirurgijoje.
Nuotoliniu būdu valdomas robotas, pavadintas COBRA, anksčiau buvo naudojamas reaktyvinių lėktuvų inžinerijoje ir atominėse elektrinėse.
Dabar robotą sukūręs Notingemo universitetas užsitikrino finansavimą, kad šis robotas taptų pirmuoju tokio pobūdžio robotu Jungtinėje Karalystėje, praneša BBC.
„Mes pradėjome pirmuosius bandymus, siekdami išsiaiškinti, ar robotas gali atlikti chirurgines procedūras“, – teigė profesorius Dragos Axinte.
Mokslininkai, bendradarbiaujantys su „Rolls-Royce“, sakė, kad užsitikrino Inžinerijos ir fizinių mokslų tyrimų tarybos finansavimą, kad COBRA būtų pritaikytas naudoti chirurgijoje – konkrečiai gerklės vėžio ir traumų chirurgijoje.
Jie teigė, kad šiuo metu tokios medicininės procedūros atliekamos endoskopinėmis priemonėmis, tačiau COBRA galėtų suteikti chirurgų komandoms daugiau vikrumo, tikslumo ir didelės raiškos vaizdų.
Prof. D.Axinte, kuris vadovauja komandai, sakė: „Gyvatės pagal apibrėžimą yra lieknos, todėl naudojant paprastą vairalazdę galima labai lengvai manevruoti. Į mus kreipėsi keli chirurgai iš Lesterio ligoninės dėl šios technologijos pritaikymo medicinos srityje.“
Robotas gali būti pritaikomas keliose srityse – iki šiol gyvatės technologija buvo naudojama inžinerijoje, patekimui į variklius.
Kaip ir tikri ropliai, 5 m ilgio, itin lieknas robotas, kurio storis prilygsta pieštuko storiui (9 mm skersmens), gali lengvai šliaužti per ankštas erdves ir aplenkti siaurus posūkius saugai svarbiose mašinų dalyse, kurių dėl miniatiūrinių mastelių ir nepalankių vietų žmogui fiziškai neįmanoma apžiūrėti ar suremontuoti visiškai neišardžius, rašoma universiteto pranešime žiniasklaidai.
Gyvatė-robotas gali būti įvairaus pločio, jos viduje yra tuščiavidurė ertmė, per kurią galima tvirtinti įvairius įrankius ar instrumentus.
Preliminarius COBRA naudojimo medicinoje tyrimus atliko Lesterio universitetinės ligoninės ausų, nosies ir gerklės chirurgas konsultantas ir robotų chirurgas daktaras Oladejo Olaleye.
Robotas buvo išbandytas su žmogaus manekenu su tikslu per burną pasiektų sunkiai pasiekiamas gerklės užpakalinės dalies vietas.
Didelės raiškos kamera užtikrino puikų gerklės vaizdą, rodomą operaciniame ekrane.
„Tikimės, kad, pasiekus aiškų gerklės ir balso skydelio vėžio vaizdą, bus galima visiškai pašalinti navikus ir sumažinti skausmą, greičiau grįžti iš ligoninės, pagerinti pacientų išgyvenamumą ir reabilitaciją“, – teigė O.Olaleye.
Keletas jau egzistuojančių chirurgijai skirtų robotų yra didžiuliai aparatai, nepritaikyti mažoms žmogaus kūno ertmėms naršyti. COBRA, palyginti, yra labai kompaktiškas ir nešiojamas, todėl jo galimybės atsiveria krūtinės ląstos, skrandžio ir žarnyno bei gerklės operacijoms.
Tolesni COBRA žingsniai – eilė patvirtinimo tyrimų prieš atliekant klinikinius tyrimus, kad roboto dizainas būtų pritaikytas medicinos praktikoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt