„Digibank“: botai, dirbantys vietoje bankininkų
2016 06 01 12:03Dirbtinio intelekto (DI) platforma Indijoje perėmė visas banko funkcijas.
Indai dabar gali atsidaryti banko sąskaitą banke, kuris pasiekiamas tik per mobiliuosius įrenginius. Platformos „Digibank“ programos gali atsakyti į tūkstančius vartotojų klausimų.
Platformą sukūręs startuolis „Kasito“ gimė iš tos pačios kompanijos, kuri sukūrė „Apple Siri“.
„Dabar dažnai galvojame, kad, jeigu į klausimus atsako botai, juos labai lengva „užlaužti“. Tereikia užduoti nestandartinį klausimą, kuriam jie neturės atsakymo. Mes darome platformą, kuri gali įsitraukti į tikrus pokalbius su klientais“, – pasakoja „Kasito“ atstovas Droras Orenas.
Vadinamieji „chatbots“ nėra naujiena. „Facebook“ pristatė juos jau prieš mėnesį, tačiau dabar naudojamos programos yra tikrai netobulos, jas lengva apgauti.
„Mūsų sistemoje galite klausti klausimų, kurie nėra standartiniai. Mūsų botas patars jums, ką daryti, kaip tiksliau atlikti tai, ką norite“, – aiškina D. Orenas.
„Kasito“ DI sistema mokėsi iš tūkstančių tikrų pokalbių su bankų klientais. Be to, „Digibank“ platforma vienu metu gali atlikti itin daug užduočių. Tarkime, jeigu pokalbio viduryje klientas užduos klausimą, galbūt visiškai nesusijusį su prieš tai plėtota tema, sistema greičiausiai bus pajėgi į tą klausimą atsakyti.
Botai naudojami vis daugiau ir daugiau sričių, tačiau tik dabar jie ima žengti ir į finansų srit. Net RBS planuoja pradėti naudoti DI sistemą „Luvo“, kuri padėtų klientams atlikti paprastas užduotis.
„Digibank“ yra pirmoji platforma, kuria bus atliekamos visos užduotys, ne tik kai kurie pavedimai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Mokslo sriuba“: kaip vyko robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“?
2016 05 31 10:05Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
„PowerEgg“ – unikalus kiaušinio formos bepilotis
2016 05 30 11:06Įprastai, jei norite droną pervežti į kitą vietą, arba pasiimti kartu su savimi į kelionę, jums reikia jį išardyti, o paskui ilgai surinkinėti. Tačiau Pekino kompanija „PowerVision Robot“ sukūrė „PowerEgg“ – tai unikalus dronas, akimirksniu susilankstantis į „kiaušinį“, todėl jį patogu ir lengva transportuoti.
Po 18 mėnesių trukusių darbų, „PowerEgg“ yra pirmasis kompanijos „PowerVision“ komercinis bepilotis. Pasak kūrėjų, kiaušinio formos dizainas, ne tik užtikrina portatyvumą, bet ir suteikia dronui daugiau stabilumo.
Išjungus „PowerEgg“ visos jo dalys susilanksto irr dronas tampa panašus į kiaušinį. Drono apačioje integruota 360 laipsnių panoraminė 4K HD kamera. Pasak kompanijos „PowerVision“, drono „PowerEgg“ rotoriai yra didesni nei įprastų komercinių dronų.
„PowerVision“ kol kas nepaskelbė pilnos „PowerEgg“ informacijos, tačiau kompanija teigia, kad dronas bus lengvas ir pakankamai mažas, kad jį galima būtų nešiotis kuprinėje.
Kameros sistemos dėka skrydžio metu dronas ne tik fotografuoja ir filmuoja vaizdus realiu laiku, bet ir dirba su optiniais davikliais, skirtais vidinei navigacijai.
Kompanija „PowerEgg“ taip pat sukūrė ir distancinį valdymo pultą, kurį labai paprasta valdyti. Teigiama, kad droną sugebės valdyti net vaikas.
„PowerVision“ norėjo sukurti patrauklų, tačiau funkcionalų „PowerEgg dizainą“, – sako generalinis kompanijos direktorius Volis Čenas. – Manome, kad ovali forma yra ne tik stilinga, bet taip pat pasižymi struktūriniais ir funkcionaliais privalumais. Ši konstrukcija – tai kai kas daugiau, nei skraidantis robotas. Tai tikras meno kūrinys.“
Anot žiniasklaidos, „PowerEgg“ bus galima įsigyti antroje šių metų pusėje. Kaina kol kas nežinoma.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„3D Robotics“ atnaujino kvadrokopterį „AirDog“
2016 05 29 12:02„AirDog“ – tai ne vien tik laisvalaikio žaisliukas, tai dronas su kamera „GoPro“, kuris specialiai sukurtas pavojingiems skrydžiams.
Kuo skiriasi „AirDog“ nuo kitų kvadrokopterių? Pirmiausia, savo miniatiūrinėmis detalėmis. Taip pat ir savo sudedamuoju dizainu. Violetinės spalvos mentės susilanksto į vientisą korpusą, kurio dėka „AirDog“ tampa neįtikėtinai tvirtas ir portatyvus.
Iš pirmo žvilgsnio plokščia „AirDog“ konstrukcija yra patogi ir lengva, tačiau jo kardaninis velenas yra gerokai mažesnis nei daugumos kitų kvadrokopterių. Kaip taisyklė, drono kamera įprastai kabo apačioje, suteikdama aparatui galimybę pasisukti į dešinę ir į kairę. „AirDog“ kamera pritaisyta priekyje, todėl ji negali sukinėtis į kitas puses. Tarp techninių charakteristikų vertėtų paminėti – nepertraukiamo skrydžio laiką – nuo 10 iki 20 minučių, maksimalus skrydžio greitis – iki 64 km/h. Maksimalus aukštis – 3000 metrų virš jūros lygio.
„AirDog“ labai lengva naudoti. Kai jo sparnai išsiskleidžia, jis automatiškai įsijungia. Skrydžio metu naudojasi GPS pozicionavimo sistema. Paspaudus tik vieną mygtuką, aparatas iš karto pasiruošęs skristi ir sekti paskui vartotoją.
„AirDog“ turi įvairius skirtingus sekimo režimus (tiesi linija arba chaotiškas skrydis). Jūs netgi galite jo paprašyti tiesiog suktis jums virš galvos.
Teigiama, kad kvadrokopterį „AirDog“ su kamera „GoPro HERO 3“ bus galima įsigyti už 1500 dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„SuitX Phoenix“ – lengvas robotinis egzoskeletas
2016 05 29 08:04Kompanija „SuitX“ kuria egzoskeletą „Phoenix“, kuris bus skirtas žmonėms, turintiems raumenų sistemos sutrikimų. „SuitX“ šiuo metu priiminėja užsakymus egzoskeleto „Phoenix“ gamybai, kuriuos bus galima įsigyti jau šių metų gegužės pabaigoje.
Egzoskeleto „Phoenix“ kaina – 40 000 dolerių. Tai gana didelė suma, tačiau kompanija teigia, kad tai „prieinamiausias aparatas iš visų medicininių egzoskeletų“. Pavyzdžiui, „ReWalk“, kurį nesenai pradėjo finansuoti JAV veteranų departamentas, kainuoja 77 000 dolerius. O kompanijos „Ekso Bionic“ egzoskeletų, kuri taip pat buvo įkurta „SuitX“ generalinio direktoriaus Homayoon Kazerooni kaina siekia net iki 100 000 dolerių.
„Phoenix“ sveria tik 7 kg ir laikomas pačiu mažiausiu egzoskeletu pasaulyje. Tikėtina, kad netolimoje ateityje jis bus dar lengvesnis ir svers iki 6 kg.
Egzoskeletas „SuitX Phoenix“ gali veikti iki 4 valandų judėdamas be sustojimo ir 8 valandas vaikščiojant su pertraukomis 1,1 mylių per valandą greičiu. Šis egzoskeletas juda lėčiau nei „ReWalk“, kuris yra pats greičiausiai judantis iš visų egzoskeletų – 1,6 mylios per valandą greičiu.
Egzoskeletas „Phoenix“ susideda iš klubo sąnario modulio, dviejų kelių ir kojų modulių, todėl vartotojai gali pasirinkti egzoskeleto modulį pagal savo reikalavimus. Taip pat, vartotojai gali savarankiškai užsidėti ir nusiimti bet kurį komponentą. Kompanija „SuitX“ teigia, kad eisenos parametrus gali nustatyti kvalifikuotas fizioterapeutas, naudodamas „Android“ programėlę.
„Mes įkūrėme kompaniją „SuitX“, nes domimės nebrangių vartotojiškų bioninių produktų gamyba, kurie skirti pagerinti žmonių gyvenimą visame pasaulyje, – sako daktaras Kazerunis. – Mes bandome išspręsti problemas, kurios susijusios su dizainu, žmogaus-mašinos sąveika. Mūsų sukurtas „Phoenix“ yra universalus, todėl tinka netgi vaikams.“
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Dronai galės pagal pėdsakus surasti miške pasiklydusius žmones
2016 05 28 15:13Yra didžiulė tikimybė, kad netolimoje ateityje robotai ieškos dingusių žmonių. Mokslininkai sukūrė programinę įrangą, kurios dėka kvadrokopteriai gebės geriau ir patikimiau nei žmonės ieškoti miške pasiklydusių dingusiųjų.
Programą sukūrė Ciuricho, Italijos Università della Svizzera Italiana ir Pietų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir meno universitetų tyrėjai.
Projekto vystymo metu komandos nariai praleido kelias valandas keliaudami Šveicarijos Alpių takais ir padarė daugiau nei 20 000 fotografijų. Po to programinė įranga analizavo šias nuotraukas, naudodama dirbtinį neuroninį tinklą, kad išmoktų atskirti žmonių pėdsakus nuo pašalinių aplinkos veiksnių.
Sistema buvo panaudota kartu su kvadrokopteriu, kuriame integruotos dvi stereoskopinio kompiuterinio matomumo videokameros. Dirbdamas nežinomoje aplinkoje, bepilotis orientavosi autonomiškai ir sekė pagal pėdsakus 85 procentų tikslumu ir tai darė net šiek tiek geriau nei eksperimente dalyvavę žmonės.
Tikėtina, kad galutiniame projekto etapuose bus suvienyti keli dronai, kure kartu su gelbėtojų komandomis ieškos pėdsakų dideliuose plotuose, turėdami labai mažai laiko. Šiuo metu sistema dar nepakankamai gerai sugeba aptikti visus objektus nežinomoje aplinkoje taip tiksliai, kaip tai daro žmonės.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Viltis sužaliuoti Žemei: dronais sodins medžius
2016 05 27 11:02Miškų kirtimas neabejotinai yra viena iš problemų, su kuria susiduriama Žemėje. Deja, tačiau dėl žmonių poreikių miškų kirtimas tik intensyvėja, o kai kurios šalys yra iškirtusios didžiąją dalį savo medžių ir netgi negali pasigirti tokiais miškais kaip Suomijoje, Švedijoje ar toje pačioje Lietuvoje.
Tačiau Žemės planetai sužibo viltis sužaliuoti. „Independent“ skelbia, jog buvęs NASA inžinierius Laurenas Fletcheris įkūrė startuolį, kurio pagrindinė idėja – bepiločių orlaivių, geriau žinomų drono vardu, pagalba sodinti medžius.
Kaip yra įsitikinęs startuolio „BioCarbon Engineering“ įkūrėjas, dronų pagalba galima pasodinti net iki 1 milijardo medžių per metus ir tam nereiktų kelti pėdos ant žemės.
Remiantis skaičiavimais, kiekvienais metais yra sunaikinama apie 26 milijardus medžių, tačiau atsodinama tik apie 15 milijardų, todėl įkurtas startuolis gali tapti puikiu impulsu pakeisti šį neigiamą santykį.
Dronai pasitelkę jutiklius ir kameras pirmiausia galėtų užfiksuoti žemės plotus, kuriuos reikia atsodinti medžiais, o vėliau iš specialių rezervuarų imtų barstyti sėklas, galinčias išaugti į medžius. Tikimasi, jog dronų sistema per dieną galėtų pasodinti net iki 36 tūkstančių medžių.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
NASA sukūrė droną, kuris užuodžia dujas
2016 05 26 15:56Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sukūrė droną, kuris geba aptikti dujų nuotėkį, o tiksliau – gamtinių dujų sudedamąją dalį – metaną.
Metanas – nematoma problema, tačiau – pavojinga. Metanas ne tik (sąveikoje su anglies dioksidu) kuria „šiltnamio efektą“ ir žaloja ekosistemą (išsivysčiusiose pramonės šalyse metanas sudaro apie 15 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos), bet taip pat gali būti itin pavojingas žmogaus sveikatai. Be to, didelės metano dujų sankaupos yra stiprus energijos šaltinis, todėl, susijungęs su oru, net nuo menkos kibirkšties gali užsidegti bei sprogti.
Tačiau nepaisant akivaizdaus pavojaus, žmonės ne visuomet spėja laiku įvertinti situaciją ir pastebėti dujų nuotėkį. Todėl išsiliejusių dujų aptikimui NASA pasitelkė oro robotus.
Inovatyvi nepilotuojama transporto priemonė turi unikalią uoslę. Naudodamas NASA „Open Path Laser Spectrometer“ technologiją, dronas geba „užuosti“ metano dujas net jeigu jų nuotekų dydis ir koncentracija ore yra labai menki.
Komandos, dirbančios su metaną aptikti gebančiu dronu, tikslas – pagerinti tradicinius gamtinių dujų vamzdynų tikrinimo metodus, užtikrinant aplinkos ir vietinių gyventojų saugumą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotus siūlo dresuoti kaip šunis
2016 05 22 08:59Robotų programavimas yra atsakingas procesas, kuris tampa iššūkiu net specialistui, gebančiam sukurti sudėtingus kodus. Vašingtono universiteto elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslo specialistai kuria alternatyvą robotų programavimui.
Jie atrado, kad įrenginius įmanoma mokyti taip pat, kaip ir dresuoti gyvūnus. Iš pradžių šuo lėtai mokosi naujų komandų, bet įgavęs pasitikėjimo, tai daro greičiau. Mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri leidžia žmonėms mokyti virtualų robotą šunį. Robotas gali reaguoti į komandas skirtingais greičiais kaip realus gyvūnas.
„Iš pradžių virtualus šuo juda lėtai. Bet kai gauna padrąsinimą ir labiau pasitiki, pagreitėja“, – tvirtino mokslininkas Bei Pengas.
Kai vartotojas paskatina robotą šunį už atliktus teisingus veiksmus ir nubaudžia už klaidas, robotas numato, kaip jam teisingai elgtis. Kuo daugiau atsako robotas sulaukia, tuo jis geriau funkcionuoja.
Tikimasi, kad ši nauja programa leis ateityje žmonėms, neturintiems programavimo įgūdžių, mokyti robotus elgtis taip, kaip jie to nori. Tyrėjai taip pat viliasi, kad jų sukurta sistema padės žmonėms geriau perprasti robotų treniravimą, rašo techradar.com.
„Norėtume, kad kiekvienas galėtų programuoti, bet turbūt to nebus, – apgailestavo prie programinės įrangos kūrimo prisidėjęs Matthew Tayloras. – Taigi mes sudarėme galimybę kiekvienam treniruoti robotus be programavimo žinių.“
Inf. šaltinis: LRT.lt
Ispaniški dronai Etiopijoje naikins muses cėcė
2016 05 19 11:08Ispaniški oro robotai Etiopijoje kovos su parazitais – musėmis cėcė, kurios misdamos žinduolių krauju, žmonėms sukelia miegaligę (ligos simptomai pasireiškia nuovargiu ir karščiavimu, tačiau negydomi gali būti ir mirtini), o gyvūnams tampa mirtino miego paralyžiaus priežastimi.
Musės cėcė yra paplitusios tam tikruose Afrikos regionuose, kur kasmet užkrečia ne mažiau nei 10000 žmonių. Atsižvelgę į tai, jog vietiniai gyventojai ne tik yra išsekinti šių parazitų, bet ir neturi galimybių su jais kovoti, dronų kūrėjai Ispanijoje „Embention“ ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra sukūrė projektą „Dronai prieš cėcė muses“ (angl. Drones Against Tsetse), siekiantį eliminuoti šių parazitų egzistavimą.
Mirtį sėjančių musių naikinimo planas paprastas – „užkrėsti“ jas radiacija. Mokslininkai radiacijos paveiktus musių patinėlius, drono pagalba, paleis į laisvę, kur jie negalės daugintis ir taps dalinai kenksmingi savo gentainiams.
Panašūs projektai buvo vykdomi ir anksčiau, iš piloto pilotuojamo lėktuvo išsviedžiant šaldytas dėžutes su musėmis, tačiau pasitelkus oro robotus, šie procesai, tikėtina, įgaus pagreitį, kadangi dronai gali tolygiau „išmėtyti“ dėžutes su musėmis reikiamuose plotuose.
Tikimasi, kad pasitelkus oro robotą bei šį, radioaktyvų, musių cėcė naikinimo principą, parazitų populiacija greitai išnyktų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt