Amerikiečiai sukūrė išskirtinį robotą: skraido ir važiuoja
2025 08 24 10:22Įsivaizduokime robotą, kuris gali ne tik skristi į tolimą vietovę, bet dar ore persitvarkyti į ratuotą mašiną ir tęsti kelionę žeme, nelaukdamas nė sekundės. Tai ne fantastikos filmas, o realus projektas, kurį sukūrė Kalifornijos technologijų instituto inžinierių komanda. Šis robotas vadinamas „ATMO“, o jo gebėjimai atveria naujas galimybes robotų mobilumui ir panaudojimui sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tradiciškai skraidantys robotai ar bepiločiai orlaiviai susiduria su rimtomis kliūtimis, kai tenka nusileisti ant nelygios žemės. Tokiais atvejais dažnai reikalinga tiksli nusileidimo aikštelė arba papildomos mechaninės sistemos, kurios užtikrintų tolesnį judėjimą.
„ATMO“ sprendžia šią problemą itin išradingai. Šis robotas sugeba dar būdamas ore persijungti į žemės režimą ir nusileisti jau pasiruošęs važiuoti toliau. Nusileidimas vyksta ne stacionariai, o judesyje, kai roboto ratai jau sukasi. Tai leidžia jam iš karto judėti pirmyn ir vengti strigimų ar praradimo inercijos nusileidimo metu.
Svarbiausia „ATMO“ ypatybė yra jo gebėjimas vienu sklandžiu veiksmu pereiti iš skrydžio į važiavimą. Toks perėjimas vyksta dar ore, o tai leidžia išvengti trikdžių ir mechaninių užstrigimų, kurie dažnai pasitaiko senesniuose hibridiniuose modeliuose.
„ATMO“ turi keturis sraigtus, kurie yra įmontuoti apsauginiuose rėmuose. Kai robotas nusileidžia, šie sraigtai pasisuka žemyn ir tampa ratais. Kiekvieną ratą suka atskiras variklis, todėl robotas yra labai manevringas ir geba prisitaikyti prie sudėtingų paviršių. Kitas svarbus elementas yra išmanusis valdymo algoritmas. Šis algoritmas realiu laiku analizuoja roboto padėtį, oro srautus, žemės poveikį ir net turbulencijas.
Pagal tai automatiškai reguliuojamas traukos stiprumas ir roboto balansas. Visa sistema yra lengva, kompaktiška ir efektyvi. Robotas sveria vos penkis su puse kilogramo, o jo matmenys siekia apie šešiasdešimt penkis centimetrus ilgio ir šešiolika centimetrų pločio. Visa transformacijos sistema valdoma vienu varikliu, o tai sumažina techninių gedimų riziką ir palengvina priežiūrą.
Realūs bandymai ir įspūdingi rezultatai
„ATMO“ jau buvo išbandytas realiomis sąlygomis. Jis sėkmingai startavo nuo žemės, skrido per kliūtis, nusileido ant šlaito ir nedelsdamas pradėjo važiuoti akmenuota vietove. Visa tai vyko visiškai autonomiškai, be žmogaus įsikišimo. Šis rezultatas rodo, kad sistema veikia ne tik laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame pasaulyje, kur aplinka dažnai būna nenuspėjama ir sudėtinga.
Tokio roboto pritaikymas gali būti itin platus. Vienas iš svarbiausių sričių, gelbėjimo operacijos. Įvykus nelaimei, „ATMO“ galėtų greitai nusileisti net į labiausiai neprieinamas vietas, o po to pravažiuoti per griuvėsius, nuolaužas ar susprogdintas struktūras. Taip jis galėtų pasiekti žmones ar vietas, kuriose įprasti automobiliai ar net dronai būtų bejėgiai.
Pritaikymas logistikoje ir kosmoso tyrimuose
Kita svarbi sritis, kurioje „ATMO“ gali būti naudingas, yra paskutinės grandies logistika. Pavyzdžiui, pristatant siuntas tankiai apgyvendintose teritorijose ar vietose, kuriose nėra tinkamų nusileidimo aikštelių, šis robotas galėtų skristi iki artimiausio taško, nusileisti net ant nelygaus paviršiaus ir užbaigti maršrutą važiuodamas. Tai eliminuotų daug problemų, su kuriomis šiandien susiduria logistikos įmonės, bandydamos automatizuoti pristatymą.
Dar viena įdomi galimybė, planetų tyrinėjimas. „ATMO“ konstrukcija leidžia skristi per pavojingus plotus, tokius kaip gilios įdubos ar akmenuoti šlaitai, o po to judėti paviršiumi kaip klasikinis marsaeigis. Toks universalumas suteikia daugiau lankstumo ir padidina sėkmingų misijų tikimybę kitose planetose.
„ATMO“ yra daugiau nei tik skraidantis ar važiuojantis robotas. Tai visiškai naujas požiūris į tai, kaip mobilūs įrenginiai gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Galimybė transformuotis dar skrendant, sudėtingas bet stabilus valdymas ir universalumas įvairiose situacijose leidžia šį robotą laikyti vienu pažangiausių projektų šiuolaikinėje robotikoje.
Tobulėjant technologijoms ir didėjant misijų sudėtingumui, tokie sprendimai gali tapti nauju standartu. „ATMO“ ne tik demonstruoja, ką galima pasiekti derinant skrydžio ir važiavimo technologijas, bet ir rodo, kokia ateitis laukia robotų pasaulyje, kai universalumas ir prisitaikymas taps pagrindinėmis savybėmis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Pirmasis pasaulyje robotas, galintis nešioti kūdikį: Kinija pristato revoliucinę technologiją
2025 08 20 12:18Kinijos startuolis „Kaiwa Technology“ pristatė pasaulį pirmą kartą sukurto humanoidinio roboto, gebančio nešioti kūdikį visus dešimt nėštumo mėnesių, prototipą. Pagal įmonės įkūrėjo žodžius, technologija jau sėkmingai išbandyta su gyvūnais, o rinkoje robotas turėtų pasirodyti 2026 metais.
Šis išradimas kelia tiek didžiulį susidomėjimą, tiek etinius klausimus – nuo skatinimo įsivaikinti technologijų pagalba iki diskusijų apie žmogaus etikos ribas.
Kaip veikia robotas
Pagrindas – dirbtinė motinos įsčių sistema, užpildyta amniono skysčiu. Embrionas vystosi šioje terpėje, maistines medžiagas gauna per specialų vamzdelį, imituojantį natūralų nėštumą. Tokiu būdu užtikrinamas saugus ir kontroliuojamas embriono augimas be motinos organizmo apkrovos.
Dr. Čang, „Kaiwa Technology“ generalinis direktorius, patikina, kad technologija jau išbandyta sėkmingai su gyvūnais. Robotas pasirodys rinkoje už apie 100 000 juanių (~500 000 grn) ir bus orientuotas į jaunas poras, vienišius ar tuos, kurie nori turėti vaikų, bet vengia biologinės nėštumo naštos.
Naujiena sukėlė audringą diskusiją Kinijos platformose, ypač „Weibo“. Paieškos užklausa „Pirmasis pasaulyje robotas nėštumui“ tapo lyderiaujančia.
- Kritikai teigia, kad technologija „žiauri“ ir „prieštarauja žmogaus etikai“.
- Šalininkai mato galimybę moterims palengvinti gyvenimą ir suteikti vaikams galimybę gimti be fizinės naštos.
Kodėl tokia technologija gali būti populiari?
2020 metais Kinijoje nevaisingumo lygis pasiekė 18 %, o surogatinė motinystė šalyje draudžiama. Dėl šios priežasties naujoji technologija gali sulaukti didelio poreikio tarp žmonių, norinčių turėti vaikų. Interneto vartotojai jau reiškia viltį, kad robotai padės įgyvendinti jų svajones apie šeimą.
Pasaulinė perspektyva: robotų humanoidai
- Elonas Maskas žada iki 2025 m. turėti 10 000 žmogaus panašių robotų „Optimus“, kurie pakeis daugumą rutininių darbų.
- Sam Altman, „ChatGPT“ kūrėjas, prognozuoja, kad per 5–10 metų humanoidai laisvai vaikščios gatvėmis ir valdys automobilius.
Tai rodo, kad pasaulis juda link situacijos, kur technologijos ir žmogaus reprodukcija gali susipinti naujais ir netikėtais būdais.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Robotai bokso ringe elgėsi kaip žmonės: po šios šokiruojančios demonstracijos prabilta apie karo grėsmę
2025 08 19 10:32Šanchajuje vykusi Pasaulinė dirbtinio intelekto konferencija šiemet pasiūlė itin neįprastą reginį, tai robotų bokso kovas. Futuristiniame ringe susitiko humanoidiniai robotai, kurie sugebėjo atlikti itin tikslius judesius ir net imituoti kovos menų veiksmus. Šis įvykis akimirksniu išplito po visą pasaulį ir tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip sparčiai tobulėja robotikos technologijos.
Didžiausio dėmesio sulaukė Kinijos bendrovės „Unitree Robotics“ sukurti robotai, kurie demonstravo ne tik rankų smūgius, bet ir šoninius spyrius bei manevringus judesius. Tai nebuvo tik paprastas šou, kiekvienas judesys buvo kruopščiai apskaičiuotas ir įvykdytas su precizika. Toks pasirodymas neabejotinai parodė, jog robotai jau pasiekė gebėjimų lygį, kuris artimas žmogui.
Kiekvienas robotų žingsnis, smūgis ar išvengimas buvo valdomas realiuoju laiku vykstančiais skaičiavimais. Robotas turėjo akimirksniu įvertinti aplinką, priimti sprendimą ir jį įgyvendinti. Tai buvo įmanoma tik dėl pažangios dirbtinio intelekto integracijos bei mokymosi sistemų. Žurnalistas Zheng Songwu pažymėjo, kad robotų judesiai buvo tokie natūralūs, jog stebint iš šalies galėjo atrodyti, kad kovoja tikri žmonės.
Šanchajus tampa inovacijų scena
Pasaulinė dirbtinio intelekto konferencija kasmet pritraukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio. Šanchajus šiemet vėl tapo scena, kurioje pristatomos pačios naujausios inovacijos, o robotų kovos buvo vienas labiausiai diskutuojamų renginių akcentų. Technologijų pasaulis akylai stebi tokius pasirodymus, nes jie atskleidžia ne tik technologinę pažangą, bet ir naujas galimybes pritaikyti šiuos išradimus praktikoje.
Nors robotų bokso kovos gali pasirodyti kaip pramoginis šou, jos tuo pačiu yra ir rimtas demonstravimas, kokias užduotis šiandien jau gali atlikti humanoidiniai robotai. „Unitree Robotics“ pristato savo kūrinius ne tik kaip pramoginius sprendimus, bet ir kaip potencialius pagalbininkus įvairiose srityse. Tokie robotai galėtų būti naudingi gamyboje, logistikos srityje, sveikatos priežiūroje ar net gelbėjimo operacijose.
Kyla klausimų dėl etikos ir poveikio visuomenei
Kartu su susižavėjimu tokia pažanga kyla ir klausimai apie tai, kaip tokios technologijos bus naudojamos ateityje. Ar humanoidiniai robotai galėtų būti panaudoti karo tikslams? Kokią įtaką jie turės darbo rinkai, jei perims užduotis, kurias iki šiol atliko tik žmonės? Ekspertai sutaria, kad būtina rimtai svarstyti etinius, ekonominius ir socialinius šios pažangos aspektus.
Šanchajaus ringe įvykusios kovos tapo ne tik šou, bet ir ženklu, kad artėjame prie naujos eros. Robotas, gebantis mąstyti, mokytis ir veikti savarankiškai, jau nebe mokslinės fantastikos kūrinys, o realybė. Nors dar reikia daug svarbių sprendimų dėl šių technologijų integracijos į visuomenę, vienas dalykas jau dabar aiškus, kad robotai greitai taps neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Raketomis ginkluotas robotas iš Turkijos
2025 08 12 13:11Įsivaizduokite tylų, keturkojį sargą, kuris juda per sugriauto miesto gatves. Jis ne tik atlieka žvalgybą, bet ir geba paleisti valdomas raketas į taikinius, esančius net kilometro atstumu.
Tokį įrenginį, pavadintą „KOZ“, neseniai pristatė Turkijos gynybos pramonės įmonė „Roketsan“, tarptautinės parodos „IDEF 2025“ metu, vykusios Stambule.
„KOZ“ buvo pademonstruotas 2025 metų liepos 28 dieną ir iškart sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai keturkojis sausumos robotas, visiškai bepilotis ir sukurtas kovinėms operacijoms. Jis aprūpintas keturiomis mažomis „METE“ raketomis, tai lazeriu valdomi šaudmenys, kurie iki šiol buvo naudojami dronuose ir kariniuose laivuose.
Robotui veikiant autonominiu ar nuotoliniu režimu, jo elektrooptoiniai jutikliai leidžia aptikti, sekti ir naikinti taikinius net be GPS signalo, o taip pat veikti itin pavojingose aplinkose.
Nors „KOZ“ nėra didelis ar įspūdingas savo išvaizda, jis turi realią kovinę galią. Keturios „METE“ raketos gali pasiekti iki 1250 metrų atstumą, o roboto veikimo laikas siekia maždaug dvi su puse valandos. Šis laikas leidžia vykdyti misijas be žmogaus įsikišimo. Dėl savo konstrukcijos ir judėjimo būdo robotas lengvai įveikia nelygų, siaurą ar sunkiai prieinamą reljefą, kur tradicinės ratinės ar vikšrinės transporto priemonės strigtų.
Revoliucija palyginti su kitais robotais
Iki šiol žinomos keturkojės karinės platformos, pavyzdžiui, amerikiečių „Vision 60“ iš „Ghost Robotics“, dažniausiai būdavo aprūpintos tik stebėjimo įranga arba lengvais ginklais. Tačiau „KOZ“ gerokai pranoksta šias sistemas jis turi integruotą raketinę ginkluotę, todėl iš paprasto patruliavimo įrenginio tampa visaverčiu taktiniu smūgių įrankiu. Tai leidžia robotui ne tik rinkti žvalgybos duomenis, bet ir tiksliai atakuoti priešą net tais atvejais, kai oro dronai yra bejėgiai dėl signalų trukdžių ar sudėtingų oro sąlygų.
„KOZ“ yra puikus pavyzdys, kaip Turkija siekia atsiriboti nuo užsienio karinių technologijų priklausomybės. Visas robotas sukurtas naudojant vietinius išteklius ir inžinerinius sprendimus. Tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir strateginis signalas, šalis yra pasirengusi eksportuoti tokias sistemas toms valstybėms, kurios ieško kompaktiškų ir mobilumą užtikrinančių puolamųjų platformų.
Turkija kasmet skiria dešimtis milijardų dolerių gynybos sektoriui, o daugiau nei 80 procentų šalyje naudojamos karinės įrangos pagaminama vietoje. „KOZ“, tai dar vienas žingsnis link visiškos technologinės nepriklausomybės. Tai ne tik robotas, tai modernios Turkijos karinės vizijos simbolis.
Ar tokia sistema atsiperka?
Vienos „METE“ raketos kaina siekia dešimtis tūkstančių dolerių, tad robotas ir jo įranga sudaro nemažą investiciją. Tačiau iš ilgalaikės perspektyvos tai gali būti ekonomiškai naudinga. Sumažinus riziką kariams ir supaprastinus operacinius kaštus, pradinės investicijos gali atsipirkti daug kartų.
„KOZ“ nėra žaislas ar demonstracinis projektas, tai konkretus žingsnis link robotikos integravimo į karines operacijas, ypač miesto teritorijose ar pavojingose zonose. Keturkojis robotas derina judrumą, tikslią ugnies galią ir žmogiškųjų nuostolių mažinimą.
Tokių sistemų dėka keičiasi požiūris į šiuolaikinį karą, robotai tampa ne tik pagalbininkais, bet ir pilnaverčiais koviniais vienetais. Viena aišku „KOZ“ žymi naują etapą karinės robotikos srityje ir peržengia dar vieną slenkstį, vedantį į XXI amžiaus karo technologijų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
DI masažuotojas „Robosculptor“ atlieka iki 240 seansų per mėnesį
2025 08 07 19:39JAV pradėtos pardavinėti masažinio roboto „Robosculptor“, naudojančio dirbtinio intelekto technologijas ir 3D kūno skenavimą personalizuotoms procedūroms, pardavimai. Vietoj tradicinio bendravimo su žmogumi klientas atsigula po robotizuota ranka su silikoniniu antgaliu.
„Robosculptor“ nesiekia imituoti žmogaus judesių. Jis skenuoja kūną kameromis, realiuoju laiku sukuria žemėlapį ir atlieka vieną iš iš anksto nustatytų masažo protokolų, priklausomai nuo užduoties. Robotas per mėnesį gali atlikti iki 240 seansų – tai trigubai daugiau nei įprastas masažuotojas.
Šiuo metu bendrovė orientuojasi į bendradarbiavimą su fitneso centrais ir prabangiais spa. Tokia sistema gali būti ypač patraukli žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, ar tiems, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su kitais asmenimis. Seanso kaina gali būti mažesnė dėl didelio roboto produktyvumo.
Tačiau naujovė sulaukia ir kritikos. Masažuotojai baiminasi, kad automatizacija išstums gyvą bendravimą. Gamintojas pabrėžia, kad „Robosculptor“ tinka tik bazinėms procedūroms, o žmogus gali nustatyti problemines vietas ir dirbti būtent su jomis.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
Robotas vietoj gelbėtojo: kaip Detroitas tyliai tampa robotų miestu
2025 08 06 09:46Kol pasaulis diskutuoja apie dirbtinio intelekto ateitį, Detroitas tyliai kuria savo – robotizuotą – realybę. Ir ši realybė jau nebe mokslinė fantastika, o kasdienybė.
Įžanga su netikėtu svečiu – „BeBot“ robotu
Vasarą miesto gyventojai ir svečiai pastebėjo kažką neįprasto Detroito paplūdimiuose. Tarp bangų ir saulės voniomis besimėgaujančių poilsiautojų judėjo mažas, tylus, bet veiklus padaras – autonominis robotas „BeBot“. Jo misija – ne pramoga, o darbas: sistemingai rinkti šiukšles nuo pakrantės smėlio. Tai – ne vienkartinis eksperimentas, o detroitiškos robotizacijos simbolis.
Robotai – naujieji miesto darbuotojai
Kaip rašo „Detroit Business“, Detroitas tampa tikru robotų eksperimentavimo lauku. Vis daugiau miesto funkcijų, anksčiau priklausiusių žmonėms, perduodama automatikai. Tai ne tik paplūdimiai. Mieste jau galima sutikti robotus, kurie:
- valo gatves;
- pjauna žolę greitkelių pakraščiuose;
- surenka šiukšles;
- įkrauna elektromobilius.
Ir tai tik pradžia. Miesto veidas pamažu keičiasi, kai prie infrastruktūros priežiūros prisideda autonominiai įrenginiai, kurie dirba tyliai, be pertraukų ir be atlyginimų.
Įdomiausi projektai: nuo „Penny Pickup“ iki „FlashBot“
Tarp įdomiausių iniciatyvų verta paminėti:
- „Penny Pickup“ – robotas, kuris renka maisto atliekas iš restoranų. Jas perdirba į kompostą ar biodujas. Tai ne tik tvarka, bet ir žiedinės ekonomikos pavyzdys.
- „Snowbotix“ – mažas traktorius su sniego valymo įranga. Jis padeda miesto tarnyboms žiemą, kai žmogiškųjų išteklių dažnai nepakanka.
- Nuotoliniu būdu valdoma vejapjovė – saugo kelininkų gyvybes, pjaudama žolę palei judrias automagistrales be žmonių dalyvavimo.
- „FlashBot“ – naujos kartos sprendimas elektromobiliams. Vietoje to, kad ieškotum įkrovimo stotelės, šis robotas atvažiuoja pas tave ir įkrauna automobilį vietoje.
Detroitas – naujoji inovacijų sostinė?
Dar ne taip seniai Detroitas buvo žinomas kaip „automobilių sostinė“ ar net „industrinė širdis“ Amerikos. Po ilgo nuosmukio ir ekonominių sukrėtimų miestas ieško naujos tapatybės – ir randa ją inovacijose. Robotizacija tampa ne tik technologine, bet ir ekonomine galimybe – sukuriami nauji verslai, pritraukiami startuoliai, investuojama į modernią infrastruktūrą.
Detroito siekis – tapti ne tik robotų naudotoju, bet ir jų kūrimo centru. Mieste kuriasi laboratorijos, universitetai plečia programas apie mechatroniką ir automatizavimą. Tai reiškia – ne tik mažiau šiukšlių, bet ir daugiau darbo vietų kūrybiškose srityse.
Kita pusė: robotai karo reikmėms
Tačiau technologinis progresas niekada nėra vienareikšmis. Neseniai vykusioje konferencijoje „Reindustrialized 2025“ daug dėmesio skirta robotų naudojimui gynybos srityje. Buvo pristatyti autonominiai dronai, automatinės šaudyklos ir net mobilios kovinės platformos.
Toks kontrastas – tarp taikių pagalbininkų ir potencialiai pavojingų mašinų – kelia klausimų apie moralę, etiką ir visuomenės pasirengimą šiam pokyčiui.
Detroitas – bandymų poligonas
Detroitas tampa tikru robotų bandymų lauku. Čia susitinka įvairios vizijos:
- viena – apie ekologišką, saugų, patogų miestą, kur žmonės gyvena be triukšmo, šiukšlių ir pavojų;
- kita – apie automatizuotas sistemas, kurios galėtų tapti pavojingos, jei patektų į netinkamas rankas.
Tai dviguba realybė, kurioje tenka balansuoti tarp progreso ir atsakomybės.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Pirmasis žingsnis į karo be žmonių erą? Kinijoje sukurtas tankas keičia karo taisykles iš esmės
2025 08 05 12:13Kinija sparčiai plečia savo ginkluotę ir karines inovacijas. Kiekvieną mėnesį pasaulio žiniasklaidoje pasirodo naujienos apie naujus laivus, bepiločius orlaivius ar pažangius naikintuvus. Šį kartą šalies kariuomenė pristatė tikrą technologinį šuolį, tai autonominį tanką „VU T10“, kuriame nėra vietos įgulai. Tai moderni kovinė platforma, skirta mūšio laukams, kuriuose žmogaus dalyvavimas tampa vis mažiau būtinas.
„VU T10“ yra beveik 11 tonų sverianti kovinė mašina, sukurta tam, kad pakeistų tradicinius tankus ir sumažintų žmogiškojo faktoriaus riziką. Kaip aiškina Kinijos kariuomenės atstovai, vienas pagrindinių tikslų kuriant šį tanką, pašalinti iš karo veiksmų žmogų, kuris dažnai tampa silpnąja grandimi. Vystomas bendrovės „Norinco“, šis tankas pirmą kartą buvo pristatytas 2024 metais gynybos parodoje Kvala Lumpūre, Malaizijoje.
Tai modulinė kovinė sistema, sukurta veikti sudėtingose aplinkose nuo miesto gatvių iki mūšio laukų ar minuotų teritorijų. Įrenginys turi vikšrinę važiuoklę, hibridinį dyzelinį ir elektrinį variklį, kuris leidžia važiuoti iki 50 kilometrų per valandą greičiu keliuose ir iki 30 kilometrų per valandą nelygiame reljefe. Vienu įkrovimu šis tankas gali įveikti iki 200 kilometrų.
Tankas, kurį valdo dirbtinis intelektas
„VU T10“ gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba veikti visiškai savarankiškai, naudodamasis dirbtinio intelekto algoritmais. Jis aprūpintas 30 mm automatine patranka, galinčia šaudyti programuojama amunicija, 7,62 mm kulkosvaidžiu, dūminių granatų leidimo sistema. Be to, pagal poreikį gali būti įrengti papildomi moduliai, pavyzdžiui, su prieš šarvinėmis raketomis ar žvalgybiniais dronais. Dėl modulinės konstrukcijos tanką galima greitai pritaikyti tiek puolamiesiems, tiek logistiniams ar žvalgybiniams veiksmams.
Tankas aprūpintas moderniausiais jutikliais, termovizinėmis kameromis, lidarais, radarais ir netgi sistemomis, skirtomis kovoti su priešo dronais. Jis geba aptikti taikinius iki 5 kilometrų atstumu ir dirbti tinkluose su kitomis bepilotėmis transporto priemonėmis, prisijungdamas prie Kinijos C4ISR sistemos.
Taktinė paskirtis yra pasirengimas galimam konfliktui su Taivanu
„VU T10“ laikomas dalimi bendros Kinijos strategijos, siekiančios pereiti prie bepilotės karinės technikos. Tokios technologijos, kaip parodė patirtis Ukrainoje, gali gerokai sumažinti žuvusiųjų skaičių ir padidinti manevringumą. Šis tankas taip pat gali tapti eksporto produktu Pietryčių Azijos ir Afrikos šalims, siūlant jį kaip pigesnę alternatyvą vakariečių UGV, pavyzdžiui, amerikietiškam „Ripsaw“ ar Izraelio „Guardium“.
Vieno tokio tanko kaina šiuo metu vertinama nuo vieno iki dviejų milijonų dolerių. Karinių bandymų metu buvo įvertinta jo atsparumas ugniai ir elektroniniams trikdžiams. Nors tankas dar nėra gaminamas masiškai, tikimasi, kad jis gali pasirodyti Kinijos kariuomenėje iki 2025 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, šių technologijų plėtra tiesiogiai susijusi su Pekino noru sustiprinti savo įtaką regione, ypač Taivane. Jei Kinija kada nors ryžtųsi kariniai invazijai į Taivaną, „VU T10“ tipo autonominiai tankai galėtų būti panaudoti greitam teritorijų užėmimui be tiesioginio žmonių dalyvavimo. Tokie sprendimai leidžia manyti, kad Kinija rimtai ruošiasi ateities karui, kuriame žmonių buvimas mūšio lauke bus vis labiau pakeistas technologijomis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Singapūre pradėta pirmoji pasaulyje masinė tarakonų-kiborgų gamyba
2025 08 04 08:14Nanjango technologijos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Japonijos sukūrė pirmąją pasaulyje robotizuotą liniją, skirtą masinei tarakonų-kiborgų gamybai. Tai leido atsisakyti sudėtingo rankinio miniatiūrinių kibernetinių organizmų gamybos ir pereiti prie standartizuotų gaminių su stabilesnėmis charakteristikomis. Tokie privalumai priartina galimybę naudoti tokių vabzdžių spiečius inspekcijoms, žvalgybai ir pagalbai stichinių nelaimių metu.
Vienas pagrindinių susidomėjimo vabzdžiais-kiborgais veiksnių – jų didelis atsparumas: šiuolaikinės baterijos vis dar neužtikrina pakankamos talpos esant kompaktiškiems matmenims. Gerai pamaitintas tarakonas nubėgs toliau ir ilgiau nei miniatiūrinis robotas su pilnai įkrauta baterija, net jei ji labai pažangi. Kiborginiai tarakonai gali prasiskverbti į sudėtingų konstrukcijų ir mechanizmų vidų, nereikalaujant jų išardymo ar sunaikinimo. Judėdami spiečiumi, jie geba greitai ištyrinėti plačias ir žmonėms ar technikai sunkiai prieinamas teritorijas. Ne veltui didelė dalis naujojo Vokietijos Bundesvero biudžeto bus skirta dirbtinio intelekto ir biomechaninių vabzdžių vystymui – tai taip pat strategiškai svarbi karinė kryptis.
Paveikslėlio šaltinis: Nature Communications 2025
Norint masiškai naudoti kiborginius vabzdžius, būtina sukurti pramoninę gamybą. Proceso tobulinimui mokslininkai pasirinko vienus didžiausių pasaulyje tarakonų – šnypščiančius Madagaskaro tarakonus, kurių ilgis siekia 7 cm. Šiuolaikiniai elektroniniai komponentai vis dar per sunkūs daugumai vabzdžių, todėl dydis čia itin svarbus.
Pagrindinis surinkimo linijos elementas buvo pramoninis manipuliatorius „Universal Robot UR3e“ su griebtuvu ir kompiuterinio regėjimo sistema, paremta „Intel RealSense“ gylio kamera. Vabzdžiams anestezuoti buvo naudojamas anglies dioksidas. Elektronika buvo montuojama ant mažos platformos, kuri, tarsi kuprinė, tvirtinama ant tarakono nugaros. Nervų sistemai stimuliuoti buvo naudojami du bipoliniai elektrodai su adatomis ir kabliukais galuose – jie buvo įvedami ir tvirtinami tarakono kūne priekininių kojų srityje.
Vieno kiborgo surinkimas trukdavo 68 sekundes. Bandymai parodė, kad rankiniu būdu ir robotizuotoje linijoje surinkti vabzdžiai buvo valdomi vienodai efektyviai. Posūkis buvo atliekamas stimuliuojant vieną iš priekinių kojų, o sustojimas – stimuliuojant abi. Eksperimentas su spiečiaus valdymu parodė, kad keturi tarakonai-kiborgai ištyrė beveik visą numatytą teritoriją per laiką, nepasiekiamą vienam vabzdžiui. Ši technologija turi geras perspektyvas: bent jau surinkimo automatizavimas paspartins tolesnius tyrimus šioje srityje.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
„Mokslo sriuba“. Autonominių automobilių pažanga: ar ateityje išnyks vairuotojo profesija?
2025 08 03 12:48Žiniomis dalinasi Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Benas Urbonavičius, klausimus užduoda Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
DI masažuotojas „Robosculptor“ atlieka iki 240 seansų per mėnesį
2025 07 31 00:00JAV pradėtos pardavinėti masažinio roboto „Robosculptor“, naudojančio dirbtinio intelekto technologijas ir 3D kūno skenavimą personalizuotoms procedūroms, pardavimai. Vietoj tradicinio bendravimo su žmogumi klientas atsigula po robotizuota ranka su silikoniniu antgaliu.
„Robosculptor“ nesiekia imituoti žmogaus judesių. Jis skenuoja kūną kameromis, realiuoju laiku sukuria žemėlapį ir atlieka vieną iš iš anksto nustatytų masažo protokolų, priklausomai nuo užduoties. Robotas per mėnesį gali atlikti iki 240 seansų – tai trigubai daugiau nei įprastas masažuotojas.
Šiuo metu bendrovė orientuojasi į bendradarbiavimą su fitneso centrais ir prabangiais spa. Tokia sistema gali būti ypač patraukli žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, ar tiems, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su kitais asmenimis. Seanso kaina gali būti mažesnė dėl didelio roboto produktyvumo.
Tačiau naujovė sulaukia ir kritikos. Masažuotojai baiminasi, kad automatizacija išstums gyvą bendravimą. Gamintojas pabrėžia, kad „Robosculptor“ tinka tik bazinėms procedūroms, o žmogus gali nustatyti problemines vietas ir dirbti būtent su jomis.
Inf. šaltinis: Topcom.lt