Paaiškino, kodėl Lietuva atsilieka nuo Skandinavijos šalių ir Estijos: prisižaidėme savo darbuotojų pigumu

2020 03 13 18:59

„Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo metu Lietuvoje 1 tūkstančiui darbuotojų tenka tik pusė roboto. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas“, – apie Lietuvos gamybos sektorių sako „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovas Gediminas Misevičius.

Paaiškino, kodėl Lietuva atsilieka nuo Skandinavijos šalių ir Estijos: prisižaidėme savo darbuotojų pigumu
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Algos mažos, nes efektyvumas žemas

G. Misevičius sako, kad gyvename laikotarpyje, kuomet įvairūs technologiniai sprendimai yra taikomi gamybos pramonėje. Arba kitaip – „pramonės revoliucija 4.0”. Rankų darbą ima keisti specializuoti sprendimai, kurie padeda produkciją gaminti greičiau, o kaštai – mažesni.

Gamyba Lietuvoje, sako G. Misevičius, sudaro apie 20 proc. valstybės Bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot pašnekovo, reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį sudaro mažos pridėtinės vertės gamyba. „Jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, tai matytume, kad Lietuvoje tikrai didelis darbuotojų skaičius yra gamybos sektoriuje. O palyginus su kitomis šalimis – algos yra gana mažos, nes efektyvumas yra žemas. Lietuvoje kylant darbuotojų atlyginimams su tokiu žemu efektyvumu vis sunkiau ir sunkiau tampa konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Gamybos plėtra negali būti tokia greita, kai viskas yra paremta žmonių rankiniu darbu.

Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo tarpu Lietuvoje tik pusė roboto tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas. Jei lygintume Lietuvą su Kinija, tai mes 20 kartų turime mažiau robotizacijos gamybiniame sektoriuje”, – pastebi G. Misevičius.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72051/

Inf. šaltinis: Delfi.lt. Autorius: Vytautė Merkytė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV Karinio jūrų laivyno povandeninis robotas galės žudyti, nekontroliuojamas žmogaus

2020 03 12 15:31

JAV Laivynas tyliai kuria ginkluotus povandeninius laivus, kuriuos kontroliuoja dirbtinis intelektas. Šie aparatai potencialiai galės žudyti, tiesiogiai nekontroliuojamas žmogaus.

„Boeing“ povandeninis laivas galės būti aprūpintas DI © „Boeing“
„Boeing“ povandeninis laivas galės būti aprūpintas DI © „Boeing“

Karinis jūrų laivynas vykdo projektą CLAWS, kuris biudžeto dokumentuose aprašytas kaip slaptam veikimui skirta autonominė povandeninė ginklų sistema. CLAWS „padidins misijų kinetinio poveikio plotus“, – sakoma dokumente – kariniais terminais tai reiškia naikinimo plotus.

Konkrečiai, CLAWS aprūpins robotinius povandeninius laivus jutikliais ir algoritmais, kuriais jie savarankiškai galės atlikti tokias sudėtingas misijas kaip povandeninių laivų naikinimo sistemų išvengimas ir taikinių radimas – tokias, kokias paprastai atlieka laivo vadas.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72049/.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslininkams pavyko sukurti bioninę medūzą

2020 02 28 12:23

Nors skamba kaip mokslinė fantastika, o ne mokslinis faktas, ekspertams pavyko sukurti bioninę medūzą – norėdami paversti šiuos duobagyvius savotiškais pasaulio vandenynų tyrinėtojais ir stebėtojais, ekspertai medūzose įdiegė specialių mikroelektronikos sprendimų.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

NASA bandys įspūdingą projektą: prasidės ryšių antenos statyba kosmose

2020 02 27 09:12

Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie kosmoso kolonizavimą, žmonių skrydžius į kitas planetas, sugrįžimą į Mėnulį ir kitus grandiozinius planus. Visus šiuos proveržius gerokai palengvintų gerai išvystyta kosmoso infrastruktūra: orbitinės erdvėlaivių ir palydovų aptarnavimo stotys, tranzitiniai kosmouostai ir panašūs objektai.

© NASA
© NASA

Infrastruktūrą įrengti, savo ruožtu, būtų daug paprasčiau, jei galėtume pagrindines struktūras pastatyti kosmose, o ne gabenti jas iš Žemės.

Artimiausiu metu NASA ketina atlikti pirmuosius šio proceso bandymus: agentūra paskelbė, kad kartu su palydovų aptarnavimo bandymų misija „Restore-L“ į orbitą išskris ir prietaisas SPIDER (Space Infrastructure Dexterous Robot – Kosmoso infrastruktūros judrusis robotas), skirtas statybų procesui bandyti.

„Restore-L“ tikslas yra suremontuoti Žemojoje Žemės orbitoje skrendantį palydovą ir papildyti jį kuru (konkretus palydovas kol kas nepaskelbtas). SPIDER išskris kartu, bet dirbs atskirai: skriedamas orbitoje iš detalių sumontuos trijų metrų ilgio ryšių anteną ir dešimties metrų ilgio konstrukcinį strypą. Pats SPIDER yra penkių metrų ilgio robotinė ranka.

Ši technologijų demonstracija turėtų įgalinti daugybę ateities projektų: kosminių šiukšlių išvalymą, palydovų aptarnavimą ir darbo pratęsimą, ir taip toliau. Galimybė statyti didžiules stotis padės ir vystant komercinius orbitinius projektus, tokius kaip viešbučiai, ir rengiant tolimesnių kosmoso tyrimų misijas.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Dronai, robotai ir vaisto ieškantys kompiuteriai: ar Kinijos technologijų milžinai išlaikys viruso išbandymą

2020 02 26 17:38

Kinija praleido dešimtmečius bandydama atgaivinti technologijų sektorių, tačiau tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad didžiausiu išbandymu jam taps viruso protrūkis. Pekinas ragina didžiausias šalies technologijų kompanijas prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu, skelbia CNN.

Rodos, didžiausios kompanijos šį kvietimą išgirdo: savavaldžiai automobiliai pristatinėja medicinos įrangą medikams, į dangų pakelti dronai padeda užfiksuoti viruso protrūkius, galingiausi superkompiuteriai padeda kurti vakciną.

Visgi kol kas neaišku, ar tokių priemonių užteks, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje.

Dronai, robotai ir vaisto ieškantys kompiuteriai: ar Kinijos technologijų milžinai išlaikys viruso išbandymą
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Daugybę metų Pekinas pabrėžė, kad technologinės inovacijos turi būti viso ekonomikos augimo pagrindas. Vyriausybė suteikdavo milijardines dotacijas ir paskolas, kurios turėjo paspartinti dirbtinio intelekto sprendimų vystymąsi. Rodos, Kinija turėjo tapti naujuoju Silicio slėniu ir, ekspertų teigimu, daugeliu atvejų jai pavyko.

Mokslo ir technologijų ministerijos atstovai viešai paprašė technologijos kompanijų pagalbos, kad robotai, termovizinių kamerų sistemos ir kiti įrenginiai leistų su virusu kovoti fiziškai jo „neliečiant“.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/71832/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslininkai siūlo kitaip pažvelgti į gyvybės paieškas Raudonoje planetoje

2020 02 25 20:38

Šią vasarą NASA planuoja į Marsą paleisti patį moderniausią „marsaeigį“. Daugiau kaip toną sveriantis technikos šedevras padės palaipsniui atskleisti Marso paslaptis bei galbūt į Žemę atsiųs Raudonosios planetos pavyzdžių.

Naujasis marsaeigis © NASA
Naujasis marsaeigis © NASA

Į naująjį „marsaeigį“ dedamos didelės viltys ir tikimasi, kad jis padės aptikti naujų išnykusios ar vis dar Marse egzistuojančios gyvybės pėdsakų.

Tačiau daugelis mokslininkų neseniai vykusioje konferencijoje tvirtino manantys, jog jei Marse ir yra gyvybė – ji, greičiausiai, giliai po žeme.

„Space Extant Life“ konferencijoje dalyvavęs NASA Jet Propulsion laboratorijos mokslininkas Vlada Stamenkovičius taip pat palaikė tokią mintį.

„Marso paviršius yra labai oksiduojanti, daug radiacijos turinti aplinka, kurioje skystas vanduo negeba ilgą laiką išbūti stabilus“, – teigia Stamenkovičius ir priduria, kad „tai blogiausia vieta Marse ieškoti gyvybės pėdsakų“.

Kai kurie mokslininkai siūlo sukurti specialius robotus, kurie galėtų tyrinėti Marso urvų sistemas, tačiau pripažįstama, kad techniškai tai būtų labai sudėtingas projektas.

Pasak Stamenkovičiaus, realiau yra į Marsą nuskraidinti reikiamą įrangą, kuri nuo šios planetos paviršiaus galėtų „pajusti požeminius vandens telkinius bei chemines medžiagas, susijusias su gyvybe“.

Arba, norint pažvelgti į Marso paslaptis, gali tekti palaukti, kol NASA į šią planetą nusiųs pirmuosius žmones. Tai planuojama padaryti ne anksčiau, kaip 2030-aisiais.

Šie taškai rodo galimas urvų vietas Tarsis regione © USGS
JAV Geologijos tarnybos (USGS) Astrogeologijos mokslo centras paskelbė, kad Marse yra daugiau nei 1000 urvų, kuriuose būtų galima sąlyginai nesunkiai atlikti tyrimus ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Šie taškai rodo galimas urvų vietas Tarsis regione © USGS

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Žmonių ir robotų visuomenė: japonų mokslininkai sukūrė robotą, kuris jaučia skausmą

2020 02 23 13:50

Japonų mokslininkai sukūrė robotą, galintį jausti skausmą. Skausmo pojūtis gali atrodyti kaip žiauri dovana robotui, tačiau tyrėjai sako, kad taip robotai galės geriau suprasti žmones, o žmonių ir robotų draugystė bus stipresnė.

Robotas / Osakos universiteto nuotr.
Robotas / Osakos universiteto nuotr.

Osakos universiteto mokslininkai sukūrė sintetinę odą, kurioje yra jutiklių, subtiliai nustatančių slėgio pokyčius, nesvarbu, ar tai švelnus prisilietimas, ar stiprus smūgis. Tada ši dirbtinė „skausmo nervų sistema“ buvo prikabinta prie roboto, kuris galėjo sureaguoti parodydamas įvairias veido išraiškas, skelbia Osakos universitetas.

Minoru Asada pristatė mokslininkų komandos darbą vasario 15 d. kasmetiniame Amerikos mokslo pažangos asociacijos susitikime Sietle.

Roboto vaiko modelis „Affetto“ pirmą kartą buvo pristatytas 2011 m. Osakos universitete. Tuo metu robotas galėjo šypsotis ir raukytis.

Tai įmanoma dėl minkštos, į žmogaus odą panašios medžiagos, kuria robotas padengtas. Vykdydami naująjį projektą mokslininkai robotui suteikė kūną su dirbtine oda padengtu skeletu, į kurį integruota daugybė jutiklių.

Tyrėjų tikslas – sukurti socialesnius robotus, galinčius geriau suprasti žmones. Japonija jau naudoja robotus globos namuose, biuruose ir mokyklose ir taip sprendžia senėjančios visuomenės problemas. Kai kurios JAV valstijos taip pat eksperimentavo naudodamos robotus, kurie patruliavo gatvėse, tačiau rezultatai buvo kontroversiški.

Daug iššūkių kelia ir teisinis tokios robotų veiklos reglamentavimas. Kas atsakys už robotų padarytas klaidas ar nusikaltimus?

Teoriškai japonų sukurti robotai galės autentiškiau ir efektyviau bendrauti su žmonėmis, jei sudarys įspūdį, kad gali jausti skausmą kaip mes. Tačiau kalbėdamas su „Science News“, Pietų Kalifornijos universitešto neurologas Antonio Damasio pabrėžė, kad tai nėra toks pats skausmas, kurį jaučia žmogus.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV karinius laivus saugos moduliniai kateriai-robotai

2020 02 21 12:33

2000 metais JAV Karinio jūrų laivyno „USS Cole“ buvo atakuotas Adeno uoste Jemene. Sprogmenų pilnas kateris rėžėsi į eskadrinio minininko šoną. Išpuolis pasiglemžė 17 jūreivių gyvybes, dar 39 buvo sužeisti, o „USS Cole“ remontas kainavo 200 milijonų dolerių. Dabar JAV galvoja, kaip tokių tragiškų įvykių išvengti ateityje.

Uostuose stovintys kariniai laivai yra pažeidžiami. Kariniai laivai dažnai naudojasi tais pačiais uostais kaip ir komerciniai laivai, todėl absoliutų saugumą užtikrinti nėra lengva. Tačiau pagalba jau pakeliui – jau kelerius metus tobulinamas nepilotuojamas kateris CUSV (Common Unmanned Surface Vehicle) jau yra pasiruošęs saugoti laivus.

CUSV yra modulinis © U.S. Navy
CUSV yra modulinis © U.S. Navy

CUSV – tai beveik 12 metrų ilgio kateris-robotas, kuriam nereikia žmonių. Tiesą sakant, žmonėms čia net nėra vietos. CUSV gali be problemų patruliuoti net 20 valandų. Šį katerį galima valdyti per atstumą, tačiau jis taip pat gali veikti ir visiškai autonomiškai.

Pagrindinė CUSV užduotis – karinių laivų apsauga, tačiau šis kateris gali būti panaudotas ir kitoms reikmėms. CUSV gali vykdyti žvalgybą, padėti apžiūrėti pavojingus degančius ar skęstančius laivus. Kitaip tariant, CUSV padeda išvengti žmonių naudojimo ten, kur jie nėra būtini.

CUSV pasiekia 35 mazgų (apie 65 km/val.) greitį ir yra stebėtinai manevringas. Jo konstrukcija yra modulinė. Štai prieplaukos apsaugos funkciją CUSV vykdo ginkluotas .50 kalibro kulkosvaidžiu, kameromis ir garsiakalbiais. Būtent tokios konfigūracijos CUSV buvo neseniai išbandytas.

Jūriniame konteineryje pasislėpę kariai valdė CUSV, kuris turėjo priartėti prie įtartino laivo, besiartinančio prie prieplaukos, kurioje ilsėjosi kariniai laivai. Šįkart – tai tik pratybos, tačiau jau visai greitai CUSV gali sulaukti iš tikrų tokių užduočių. Kateris greitai priartėjo prie laivo ir per garsiakalbius pranešė, jog jam derėtų trauktis. Šis, žinoma, nesitraukė, todėl teko imituoti laivo apšaudymą.

CUSV gali patruliuoti ir visiškai savarankiškai. Kateris gali pastebėti laivus ten, kur jų neturėtų būti, prie jų priartėti ir paleisti įrašytą pranešimą per garsiakalbius. Tačiau ginklai naudojami tik tada, kai CUSV yra valdomas žmogaus – kovinių veiksmų CUSV autonomiškai neatlikinės.

Ateityje CUSV ar panašūs autonominiai kateriai bus naudojami vis dažniau. Tai padės apsaugoti laivus, jų įgulas ir išvengti žmonių naudojimo pavojingose užduotyse.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslininkai žiogus pavertė biorobotais, kurie galėtų užuosti sprogmenis

2020 02 20 08:10

Vašingtono universiteto mokslininkų komanda, pasinaudodama unikalia vabzdžių uoslės sistema, biologiškai patobulino žiogus, kad jie galėtų aptikti sprogmenis, skelbia universitetas.

Žiogai / Vašingtono universiteto nuotr.
Žiogai / Vašingtono universiteto nuotr.

Tradiciniai cheminio jutimo prietaisai, populiariai vadinami elektroninėmis nosimis, buvo kuriami dešimtmečius, tačiau žiogų uoslė lenkia anksčiau sukurtus inžinerinius prietaisus. Mokslininkai ištyrė žiogus, kad būtų galima dar patobulinti šią jų juslę.

Straipsnyje, kuris paskelbtas sistemoje „BioRxiv“, tyrėjai aprašė, kaip žiogus veikė įvairios cheminės medžiagos, kurios naudojamos sprogmenims gaminti.

Vabzdžių antenose esantys uoslės receptorių neuronai (ORN), kurių kiekvienoje antenoje yra apie 50 tūkst., atpažįsta šių cheminių medžiagų kvapus. Elektriniai signalai perduodami į antenos skiltį – vabzdžio smegenų dalį. Pasinaudodami elektrodais, pritvirtintais prie šios smegenų dalies, tyrėjai sugebėjo atskirti žiogo reakcijas ir susieti jas su skirtingų cheminių medžiagų kvapais.

Šie signalai buvo stiprinami ir belaidžiu būdu perduodami iš vabzdžių į nedidelį procesorių. Visas cheminio atpažinimo procesas truko tik kelis šimtus milisekundžių.

Vis dėlto iškilo rimtų kliūčių. Po 7 valandų tokio medžiagų identifikavimo žiogai pavargo ir nugaišo.

Be to, tik vienam žiogui pavyko identifikuoti cheminių medžiagų kvapus daugiau nei 60 procentų tikslumu.

Visgi mokslininkai nustatė, kad, pasinaudojus „spiečiaus išmintimi“ ir sujungus duomenis iš daugelio vabzdžių, tikslumas padidėjo. Žiogų septyneto vidutinis tikslumas siekė 80 procentų.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tyrimas atskleidė: 9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

2020 02 13 13:28

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms, o serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?

Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.
Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.

JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?

Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/71670/

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »