„Volkswagen“ rūpinasi ateitimi – jau greitai elektromobilius įkraus draugiškas robotas

2019 12 30 15:25

Elektromobilių įkrovimas yra vienas iš naujų vairuotojų rūpesčių. Tiesa, „Volkswagen“ mano, kad žmogaus įsikišimas tam nėra būtinas. Vokietijos automobilių pramonės milžinas mano, kad ateityje elektromobilio įkrovimu pasirūpins robotai.

Elektromobilių infrastruktūra tikrai tik gerės – ji šuoliais juda pirmyn. Tačiau ar požeminiuose garažuose kiekviena stovėjimo vieta gaus savo įkrovimo stoteles? Vargu. „Volkswagen“ mano, kad bent jau iki tol, kol tai taps įmanoma, elektromobilių įkrovimu tokiose vietose galėtų pasirūpinti robotai.

Visas darbas vyks be žmogaus įsikišimo - robotas ir mobilios stotelės įsikraus patys. ©„Volkswagen“ nuotrauka
Visas darbas vyks be žmogaus įsikišimo - robotas ir mobilios stotelės įsikraus patys.
© „Volkswagen“ nuotrauka

Šis draugiškas ir visiškai autonominis robotas turi 25 kWh bateriją, kelias kameras, lazerinius jutiklius bei radarą. Iškviestas programėle ar tiesiog paprašytas paties automobilio, šis robotas nuvyks iki jūsų transporto priemonės, kartu pasiimdamas ir mobilią įkrovimo stotelę. Paprastai tariant, tai yra savaeigė išorinė baterija elektromobiliams. Šis 25 kWh elementas pasiekia 50 kW įkrovimo galią ir gali pakankamai greitai elektromobiliui suteikti nemažai kilometrų. Tiesą sakant, tų 25 kWh daugeliui žmonių pakaks sugrįžti namo.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/71067/

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pora išsigando, kai naktį jų namus „apšvarinti“ bandė dulkių siurblys

2019 12 29 09:33

Pora Šiaurės Karolinos valstijoje pamanė, kad į jų namus braunasi įsibrovėlis, nes naktį išgirdo keistus garsus. Jie pasislėpė spintoje ir iškvietė policiją. Visgi triukšmavo išmanusis dulkių siurblys, skelbia CNN.

Dulkių siurblys / Policijos nuotr.

Į tariamą nusikaltimo vietą policijos pareigūnai atvyko šiek tiek po vidurnakčio. Jie surado užstrigusį ir į sieną besidaužantį dulkių siurblį „Eufy“, kuris ir išgąsdino namų šeimininkus.

Namų šeimininkai policininkams papasakojo, kad dulkes siurbiančio roboto garsus jie palaikė vagimi, kuris ketina apvogti jų namus.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vis daugiau miestų atsisako naujametinių fejerverkų: ar paraką gali pakeisti dronai?

2019 12 28 12:03

Panašu, kad laikrodžiui mušant pirmąsias naujųjų metų minutes pasaulio miestuose bus šiek tiek ramiau. Honkonge šventinio fejerverkų šou atsisakyta saugumo sumetimais dėl nerimstančių protestų, daugelyje JAV miestų gyventojai renka parašus, kad į dangų išleidžiami pinigai būtų skiriami labdarai, o Briugė tapo pirmuoju miestu, kuriame paraką pakeis dronai.

Dronai / VGTU nuotr.
Dronai / VGTU nuotr.

„The Brussels Times“ skelbia, kad Briugė atsisako kasmetinio naujametinio fejerverko, o danguje žmones džiugins kompiuteriu valdomi dronai. Pasak mieso vadovų, kitais metais sugrįžti prie fejerverkų panaudojimo net nesvarstoma.

Šimtas nuotoliniu būdu valdomų dronų danguje formuos figuras, skaičius ir kitus vaizdus, kurie turėtų pakeisti įprastus fejerverkus. Miesto vadovų teigimu, fejerverkai teršia aplinką, lieka daug šiukšlių, be to, garsas kenkia augintiniams.

„Esame pirmasis toks Belgijos miestas, kuris nusprendė daugiau negąsdinti naminių gyvūnų ir neteršti aplinkos. Manau, kad dronų šou bus toks pats įspūdingas“, – sakė Briugės miesto meras Dirkas de Fauw.

Jis tikisi, kad 15 minučių dronų spektaklis bus organizuojamas kasmet. Tiesa, ateityje dronus gali pakeisti lazerių ar kitos technologijos. Visgi meras įsitikinęs, kad prie fejerverkų naudojimo niekados nebus grįžta.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvos ir užsienio mokslininkai nustatė, kaip robotai veikia darbuotojų gerovę ir kokius iššūkius kelia personalo valdymui

2019 12 18 12:58

Ekonominės ataskaitos patvirtina, kad daug rutininių, fiziškai sunkių arba ypač didelio tikslumo reikalaujančių darbų jau dabar atlieka robotai ir ateityje jų vis daugės. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus net iki trečdalio įmonių diegs robotikos technologijas (Pasaulio banko 2019 m. ataskaita). Robotai leidžia didinti gamybos efektyvumą ir konkuruoti ekonomiškai išsivysčiusioms šalims su pigios darbo jėgos šalimis. Todėl Japonijoje ir Vokietijoje robotizacijos lygis yra aukštesnis nei Kinijoje ir Indijoje. Savo ruožtu pigios darbo jėgos šalys taip pat nebepajėgia dalyvauti konkurencinėje kovoje nemodernizavusios gamybos, taigi jos taip pat sparčiai diegia robotus. Lietuvos įmonės, diegiančios robotus, sėkmingai konkuruoja globalioje rinkoje, nes jie atveria milžiniškų galimybių gamybos efektyvumui didinti. Taigi robotų tikrai daugės ir vis daugiau žmonių turės dirbti kartu su jais.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai nustatė, kaip robotai veikia darbuotojų gerovę ir kokius iššūkius kelia personalo valdymui
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Ši priežastis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkus drauge su kolegomis iš Vokietijos ir Kanados paskatino tirti robotizacijos proceso keliamus iššūkius personalo valdymui bei įmonės darbuotojų gerovei.

Tyrimas buvo atliekamas įmonėse, diegiančiose pramoninius robotus, kurie šiuo metu yra patys populiariausi ir artimiausiu metu bus diegiami daugelyje Lietuvos bei pasaulio gamybos įmonių.

Tyrimo rezultatai rodo, kad nors pagrindinis robotizacijos tikslas yra pašalinti žmones iš gamybos procesų, siekiant sumažinti ribotą žmonių efektyvumą, jų diegimo sėkmė ir sklandus darbas visiškai priklauso nuo žmonių. Robotai vieni dirbti negali. Nuo žmonių priklauso, kaip bus išnaudojamos roboto galimybės, t. y. kiek efektyviai jis dirbs. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įmonės, įsigijusios robotus, yra kaip pasiekti jų techniniame pase įrašytą našumą. Todėl jos sprendžia, kaip parengti personalą dirbti su naujais bendradarbiais.

Pagrindinis iššūkis – žmonių bendradarbiavimas su robotais

Anot ISM inovacijų ekspertės dr. Irinos Liubertės, gerai žinoma, kad naujos technologijos įdiegimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ją priima darbuotojai. Taip ir robotų atveju teigiamas darbuotojų požiūris į jį, noras mokytis dirbti su juo, bandyti suprasti, kaip jis veikia, mokytis kuo greičiau įvaldyti robotą yra vienas iš svarbesnių sėkmės rodiklių, nes roboto efektyvumas priklauso nuo laiko, per kurį darbuotojas išmoksta dirbti su juo, „pažįsta“ jį taip, kad pagal garsą gali spręsti apie techninę būklę ir darbo kokybę.

Darbuotojams, kurie susiduria su robotų diegimu įmonėje, kaip ir vykstant kitiems pokyčiams, kyla daug nerimo. Pirmiausia jie baiminasi prarasti darbo vietą. Viena vertus, tokias baimes kursto su robotais susijusi informacija medijose. Kita vertus, baimę sustiprina iš arti pamačius robotą, dirbantį vietoj ištisos gamybos linijos, prie kurios anksčiau dirbo keliasdešimt žmonių. Taigi natūralu, kad tokios baimės labai trukdo priimti technologiją, nesvarbu, kokios naudos ji gali atnešti įmonei.

Antra baimė yra susijusi su roboto „patikimumu“ (kaip tai vadina patys darbuotojai), t. y. pasitikėjimu, kad jis dirbs taip pat gerai, kaip žmogus, juk, anot darbuotojų, „robotas – tai ne žmogus“. Pradėję dirbti su robotu, žmonės nežino, ko iš jo tikėtis ir kaip elgtis nenumatytose situacijose, bando „padėti“ jam. Prireikia nemažai laiko, kol žmonės išmoksta dirbti su naujais bendradarbiais-robotais, nes „jau nebe pats žmogus atsakingas už savo paties darbo rezultatą, bet iš dalies už tą rezultatą atsakingas robotas, – tyrimo įžvalgomis dalijasi ISM prof. dr. Bernadeta Goštautaitė. – Galima tai palyginti su dviejų žmonių komandiniu darbu, kai vienas narys dirba nepatikimai, bet už rezultatus atsakingi abu, taip jaučiasi dauguma su robotais pradėjusių dirbti gamybos darbuotojų“. Įdiegus robotus, reikia laiko (kartais net iki metų), kol žmonės išmoksta juos valdyti, numatyti netikėtas situacijas, jų išvengti ir užtikrinti sklandų darbą. Kritinę svarbą įmonėse, diegiančiose robotus, įgyja darbuotojų ugdymo sistemos, apimančios adaptacijos, individualios mentorystės, mokymo programas.

Kiek saugūs yra su robotais dirbantys žmonės?

Robotai išlaisvina žmones nuo pavojingų, monotoniškų, pasikartojančių užduočių, fiziškai sunkaus rankų darbo, keliančio pavojų sveikatai. Tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo grėsmingų pranešimų apie darbuotojų patiriamas rimtas traumas ir net mirtį dirbant su robotais. Robotai vadinami žudikais, nes sužeidžia, sukelia rimtų sveikatos sutrikimų ir mirtinai sužaloja žmones. Tai asocijuojasi su fantastinių filmų scenarijais. Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad darbuotojų saugumas dirbant su robotais yra vienas iš svarbiausių dar neišspręstų uždavinių.

Kodėl robotai žaloja žmones? Tyrimai rodo, kad dažniausiai šie nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl darbuotojų klaidų, neatsargumo ir saugumo reikalavimų nesilaikymo. Spartus robotų užduotas darbo tempas kelia įtampą ir stresą. Be padidėjusio darbo intensyvumo, darbuotojai jaučia papildomą tikslų siekimo spaudimą, t. y. įvykdyti gamybos planus ir pasiekti kokybės rodiklių, tai dar labiau didina įtampą. Todėl darbuotojai nesilaiko darbų saugos taisyklių, rizikuoja savo saugumu ir sveikata.

Taigi įdiegus pramoninius robotus iškyla iššūkis, kaip suderinti įmonės tikslus ir darbuotojų gerovę. Įmonės turi ypač dėmesio skirti darbuotojų saugumui, nuolat akcentuodamos saugaus darbo su robotu pirmenybę, o ne tikslų siekimą.

Koks vaidmuo tenka žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams?

„Robotų įdiegimas savaime nedidina gamybos efektyvumo. Robotai, kaip ir kitos technologijos, nesuteikia įmonėms konkurencinio pranašumo, jei kitos įmonės gali nusipirkti robotus. Įdiegus robotus, reikalingos iš esmės naujos darbuotojų žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kuriems suformuoti reikia daug laiko. Darbuotojai, gebantys dirbti su naujomis technologijomis, tampa įmonės konkurencinio pranašumo šaltiniu“, – teigia projekto vadovė, ISM prof. dr. Ilona Bučiūnienė.

Susiduriame su paradoksu: nors robotų diegimo tikslas yra pakeisti žmones, tačiau žmonės tampa esminiu sėkmės veiksniu įmonėse, diegiančiose robotus. Robotų gamintojai dažniausiai pateikia tik techninius nurodymus ir pirmines instrukcijas, kaip dirbti su naujomis technologijomis. Norint, kad robotų našumas būtų toks, koks nurodytas dokumentacijoje, jų diegimą turi lydėti esminiai organizaciniai ir vadybiniai pertvarkymai, nes keičiasi gamybos procesai, sudėtingėja sprendimų priėmimas.

Ypač svarbus vaidmuo tenka žmogiškųjų išteklių valdymui ir veikloms, kurios lemia naujų technologijų įsisavinimą. Įmonės turi iš esmės pertvarkyti personalo valdymo sistemas, investuodamos į tvarų darbuotojų ugdymą, motyvavimą ir išlaikymą, akcentuodamos darbuotojų gerovę ir saugumą darbe. Todėl žmogiškųjų išteklių valdymo profesionalai tampa įmonės vadovų partneriais, garantuojančiais, kad įmonėse diegiamos naujos technologijos efektyviai dirbtų.

Inf. šaltinis: pranešimas spaudai

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Šiukšlina visi, o rinkti nenori niekas: kosmoso šiukšlyną tvarkys robotas su keturiomis rankomis

2019 12 13 15:10

Europos kosmoso agentūra paskelbė apie pirmąją kosmoso šiukšlių surinkimo misiją – į orbitą bus siunčiamas savaime susinaikinti galintis robotas, kuris padės spręsti kosminių šiukšlių problemą, praneša BBC.

Mūsų orbitoje yra daugybė šiukšlių: sudužusių palydovų detalės, kosmose palikto nenaudojamos raketos ir net nuo įvairių žmogaus kūrinių nusilupę dažų gabaliukai. Europos kosmoso agentūros duomenimis, misija „ClearSpace-1“ padės žengti pirmąjį žingsnį sutvarkant šį nežemišką sąvartyną.

Šiukšlių rinkimas kosmose / Europos kosmoso agentūros nuotr.
Šiukšlių rinkimas kosmose / Europos kosmoso agentūros nuotr.

Robotą su keturiomis rankomis sukūrė Šveicarijos startuolis „ClearSpace“. Robotas rinks kosmoso šiukšles, o vėliau kartu su jomis bus nukreiptas į atmosferą, kur sudegs.

Pirmoji šiukšlė, kurią robotas turi paimti, yra Europos kosmoso agentūros raketos dalis, kuri kosmose palikta nuo 2013 metų. Jei misija bus sėkminga, vėliau tokie robotai bandys surinkti didesnes šiukšles.

„Tokioms misijoms atėjo laikas. Šiuo metu orbitoje yra beveik 2 tūkst. veikiančių palydovų ir daugiau kaip 3 tūkst. neveikiančių, paliktų likimo valiai“, – pranešime cituojamas startuolio įkūrėjas Luc Piguet.

Planuojama, kad po daugybės bandymų misija turėtų prasidėti 2025 metais.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/70903/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

KTU mokslininkų prognozės: ar (ir kaip) sugyvensime su dirbtiniu intelektu Pramonės 5.0 metu?

2019 12 11 15:43

Viena aktualiausių dabar vykstančios Pramonės 4.0 temų – dirbtinis intelektas (DI). Jei šiandien domimasi, ar DI gali turėti jausmus arba pranokti savo kūrėją, tai, pasak KTU mokslininkų, ateinančioje, 5-ojoje pramonės revoliucijoje, didžiausias dėmesys bus skiriamas žmonių ir DI sinergijai.

Dirbtinis intelektas – viena labiausiai diskusijas šiandien keliančių temų. Kokias profesijas dirbtinis intelektas pakeis? Ar dirbtinis intelektas pranoks savo kūrėją? Ar jis gali turėti jausmus, emocijas ir lytį? O gal robotas gali būti psichopatas?

Tuo tarpu mokslas jau šiandien žvelgia į priekį ir svarsto, kaip reikės pasiruošti perėjimui iš 4-tosios į 5-tąją pramonės revoliuciją, kurioje žmogaus ir DI bendradarbiavimas užims kertinę vietą.

Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkų, ateityje, Pramonės 5.0 metu, bus ieškoma ir daugybės kitokių atsakymų. Tarp jų – koks ryšys bus tarp racionalumo ir žmogiškumo? Koks yra žmogaus ir DI tarpusavio santykis, priimant kolektyvinės gerovės sprendimus? Kokios yra svarbiausios žmogiškosios kompetencijos, reikalingos bendradarbiaujant su DI?

Šiandieninės ekonomikos šaknys – racionalizme

XVIII amžiuje Europos kultūrinėje raidoje pradėjo dominuoti mechanistinis ir biologinis materializmas. Gydytojas ir filosofas J. O. de La Mettrie (1748) apibūdino žmogų kaip mašiną (L‘homme machine). Pastarasis mąstymas, anot J. Bruneckienės, davė pagrindą racionalizmui, eliminuojančiam individo pažiūras, tradicijas, paveldėtus vaizdinius.

„Jei tokia mąstymo filosofija pažiūrėtumėme į šalies ekonomiką, tai ekonomikos subjektas, remdamasis racionaliais sprendimais, veikia rinkoje ir elgiasi racionaliai. Racionalieji veikėjai ribotų išteklių kontekste nėra naujiena, tai – neoklasikinės ekonomikos pagrindas“, – teigia KTU profesorė.

Tokia filosofija, pasak jos, plačiai naudojama šiandieninėje ekonomikoje. Racionaliais sprendimais grindžiamos įmonių, viešųjų institucijų veiklos strateginiuose, investiciniuose ir verslo planuose, įvairių projektų socio-ekonominiuose vertinimuose, pavieniai asmenys dažnai pasikliauja racionaliais skaičiavimais užsibrėžtam rezultatui pasiekti.

Ekonominiams reiškiniams paaiškinti naudojamos įvairios subjektų racionalumą ir savanaudiškumą akcentuojančios teorijos: racionalaus pasirinkimo, lošimų, racionalios, planuotos elgsenos, Adamo Smito „Nematomos rankos“ teorijos.

DI ir žmogus – viena komanda

Anot KTU EVF mokslininkų, ne paslaptis, kad didžiausias iššūkis, pasitinkant 5-tąją arba neuroninę pramonės revoliuciją, yra DI ir žmogaus komandos sinergija, kuomet DI yra susipynęs su žmogaus smegenimis ir dirba kaip bendradarbiai. Pramonės 5.0 revoliucija sujungs žmogų ir mašiną, o siekiant padidinti efektyvumą, toliau bus išnaudojamas žmogaus protas ir kūrybiškumas, derinant procesą su intelektualiomis sistemomis.

Pasak mokslininkų, DI veikimo principas yra labai sudėtingas, imituojantis mūsų smegenų veiklą.

„Žmogaus smegenys, siekdamos atlikti tikslų judesį, dirba intensyviai, eliminuodami ar sumažindami informacinį triukšmą ir ieško racionalaus raumenų veiksmo. Tai svarbu ir priimant veiklos sprendimus. Todėl gebėjimas padidinti racionalumą ar tikslumą šiandien vis daugiau sulaukia visuomenės ar jos grupių pripažinimo“, – teigia KTU EVF profesorius Robertas Jucevičius.

DI naudojamas plačiai ir daugelyje sričių ir tinka idealiai, pradedant nuo finansų, marketingo, ekonominės analizės ir baigiant medicina bei karo pramone: ieško optimalaus tikslo pasiekimo kelio (pvz. šachmatų mašina „Deep Blue“), savarankiškai pildo duomenų bazę, atpažįsta šablonus ir adekvačiai reaguoja (pvz. medicininės ekspertinės sistemos, skirtos susirgimų diagnostikai ir konsultacijų suteikimui), charakterizuoja atributus (pvz. veido atpažinimo sistema, ypač ištobulėjusios po rugsėjo 11 d. teroristinės atakos JAV), modeliuoja galimus įvykių vystymosi variantus ir t. t.

„Taigi, DI, dirbdamas racionalumo, savikontrolės ir apibrėžtos preferencijos kontekste, ieško ir randa sprendimą, tikėtina, racionalų“, – sako J. Bruneckienė.

Racionalių sprendimų paradoksai

„Kodėl šiandien, kur beveik visose gyvenimo srityse mus supa ir mums arba už mus dirba technologijos, o mūsų smegenų veikla ieško racionalaus sprendimo, ekonomikoje mes matome daug neracionalių sprendimų kolektyvinės gerovės prasme?“, – retoriškai klausia J. Bruneckienė.

Atsakymo, anot jos, reikėtų ieškoti ir mūsų vertybėse, mąstymų ir įsitikinimų filosofijoje.

„Mes galime sukurti ir apmokyti DI priimti racionalų sprendimą, tačiau nustačius jam tam tikrus savanaudiškus pasirinkimus, jis mums pateiks racionalų, tačiau kolektyvinės gerovės aspektu galimai iracionalų sprendimą“, – sako profesorė.

Spąstai esą glūdi pasirinkimuose, kuriuos mes patys ir nustatome. O jeigu dirbtinis intelektas ir pateiks racionalų sprendimą kolektyvinės gerovės aspektu, profesorės nuomone, sprendimo priėmėjas, remdamasis savo individualiai suvokiamu racionalumu ir mąstymo filosofija (pvz. liberaliosiomis, kapitalistinėmis ar socialistinėmis pažiūromis), gali priimti kolektyvinės gerovės prasme iracionalų sprendimą.

Ji pabrėžia, kad šiandien itin daug dėmesio skiriant DI, reikėtų nepamiršti savo, ne tik kaip racionalaus, bet ir jausmus, emocijas, socialinius ryšius ir vertybes turinčio žmogaus – rezultatų interpretuotojo ir galutinio sprendimų priėmėjo – vaidmens. Ji įsitikinusi, kad būtina skirti daugiau dėmesio žmogaus kompetencijoms ir pasirengimui dirbti drauge su DI ir robotais.

„Akcentas turėtų būti dedamas ne tik technologiniam raštingumui ir profesinėms žinioms, bet ir žmogaus emocinio intelekto kompetencijoms, reikalingoms bendradarbiauti su dirbtiniu intelektu sinergijos pasiekimui“, – sako profesorė.

Svarbi ašis – emocinis intelektas

Tyrimais nustatyta, kad emocinis intelektas (EI) efektyviai leidžia spręsti kompleksiškas, netipines problemas, kurių savarankiškai spręsti nepajėgūs robotai, leidžia suvokti problemas skirtingų sričių aspektais, bendrauti ir bendradarbiauti tarpkultūrinėje komandoje, savarankiškai ir kritiškai mąstyti, įtaigiai komunikuoti ir reprezentuoti.

Visa tai, anot KTU mokslininkų, yra ateities lyderių kompetencijos, leisiančios kurti bendrąją sinergiją bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu.

„Įrodyta, kad siekiant profesinės sėkmės, žmogaus intelekto koeficientas nėra lemiamas veiksnys. Labai svarbios yra kompetencijos ir įgūdžiai, kuriems būtinas aukštas EI, dažnai lemiantis socialinę ir profesinę individų sėkmę“, – teigia KTU EVF lektorė Ineta Zykienė.

„Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek stipriai EI lemia žmogaus sėkmę gyvenime, tačiau turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad jis tai leidžia priimti sumanius sprendimus“, – lektorę papildo KTU EVF profesorius Robertas Jucevičius.

Gebėjimas vertinti DI pasiūlytą sprendimą per žmogaus kompetencijų ir įgūdžių prizmę, anot tyrėjų, leis mums geriau pasiruošti bendradarbiavimui su dirbtiniu intelektu ne tik kolektyvinės gerovės kontekste.

Pagrindiniai vartotojai – „millenials‘ai“

Šiuolaikinė karta, X, Y arba „millenials‘ai“, yra arba bus pagrindiniai DI kūrėjai ir vartotojai, pasižymintys technologiniu raštingumu, informaciniu žingeidumu, analitiniu mąstymu, racionaliu protu, drąsa reikšti savo nuomonę, tačiau, pabrėžia mokslininkai, mažėjančiais socialiniais – emociniais gebėjimais.

Nors DI tenkina šiuolaikinės kartos poreikius (pvz., galimybę gauti atsakymą „čia ir dabar“), tačiau bendradarbiavimas su juo priimant sprendimus ar interpretuojant rezultatus, reikalauja ne tik profesinių, bet ir EI kompetencijų.

„Pasak žymaus žmogaus smegenų ir elgesio tyrinėtojo Danielio Golemano, EI yra gebėjimas pagrįsti savo poelgius, valdyti emocijas, mokėjimas motyvuoti save ir aplinkinius, gebėjimas bendrauti, nesitenkinti pasiektu rezultatu, nepasiduoti nevilčiai, trukdančiai blaiviai mąstyti bei įsijausti į kito padėtį“, – teigia I. Zykienė.

„Iš žmogaus ir DI bendradarbiavimo laukiama ne tik racionalių, bet ir tam tikra atsakomybe grindžiamų – sumanių sprendimų. EI turėjimas yra DI kūrėjo ir sprendimų priėmėjo atsakomybė“, – teigia R. Jucevičius.

Namų darbai, kurios reikia paruošti

Remdamasi daugelio mokslininkų tyrimais, I. Zykienė teigia, jog pagrindinius EI gebėjimus svarbu suformuoti dar vaikystėje. Geriausiai, anot jos, tai ugdoma šeimoje.

„Tyrimai rodo, kad emocinį intelektą sparčiausiai leidžia vystyti bei lavinti santykių šeimoje kultūra. Būtent šeimoje įgyti šio intelekto įgūdžiai užtikrina geresnę žmogaus vidinę harmoniją, leidžia būti atviresniems išorinės aplinkos pokyčiams ir pan. Tai reiškia, kad aukštas EI padeda subalansuoti asmeninę atsakomybę su priimamais sprendimais“, – aiškina I. Zykienė.

Emocinio intelekto kūrime labai svarbus ir švietimo ir mokymo institucijų vaidmuo. Socialines kompetencijas ugdančių darbo metodų ir tarpdisciplininio mokymosi integravimas į mokymo procesą, nuolatinio mokymosi kaip vertybės formavimas, bendradarbiavimo tinklų tarp švietimo įstaigų ir vaikus bei paauglius auginančių šeimų kūrimas, emocinio intelekto sukuriamų kompetencijų svarbos viešinimas – tai tik pirminiai namų darbai, kuriuos mes, pasak KTU mokslininkų, jau turėjome būti paruošę, pasitinkant ne tik 4-tąją, bet ir 5-tąją pramonės revoliucijas. „Konkrečios srities profesionalas, nuolat lavinantis EI įgūdžius ir sprendimų priėmime bendradarbiaujantis su DI – kertinė ateities valstybės sąlyga“, – KTU mokslininkų įžvalgas apibendrina J. Bruneckienė.

Inf. šaltinis: pranešimas spaudai

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Air France“ sugalvojo naują būdą kaip pritaikyti savavaldes mašinas oro uostuose

2019 12 10 09:48

Kiekvienas oro uostas yra tartum atskiras miestas, kuriame galioja savos taisyklės, bet svarbiausia jų – viską padaryti greičiau. Net menkiausia klaida sunaudoja brangų laiką dėl kurio gali pavėluoti skrydis. O tai nepatinka ne tik keleiviams, bet ir kompanijoms, tad spaudimas darbuotojams labai rimtas. Robotai gali šį tą pakeisti.

„AT135“ autonominis bagažo gabenimo traktorius © airfrance.com
„AT135“ autonominis bagažo gabenimo traktorius © airfrance.com

Autonominis bagažo pakrovimo traktorius neatrodo taip įspūdingai kaip didelis karjero sunkvežimis ar progresyvus kaip taksi be vairuotojo, tačiau jis labai svarbus. Juk nenorite išskristi be bagažo?

Atvykę į oro uostą jį atiduodate, o patys laukimo salėje laukiate savo skrydžio. Tačiau bagažo atveju jis turi būti ne tik sumestas į lėktuvo krovinių skyrių. Jis surūšiuojamas pagal svarbą (gal jį reiks iškrauti kitame oro uoste, o dalis skris tuo pačiu lėktuvu dar toliau), dydį, bagažui keliamus kitus reikalavimus (galbūt bagažo skyriuje keliaus augintiniai). Į likusią laisvą vietą kompanijos dažnai priima komercinius krovinius. Visa tai galiausiai turi atsidurti teisingame lėktuve.

Tuo tarpu lauke vyrauja organizuotas chaosas. Įvairiomis kryptimis per takus rieda dešimtys lėktuvų, keliauja oro uosto darbininkai, kroviniai zuja net po kelis sandėlius esančius visoje zonoje. Visus spaudžia laikas. Žmogus turi pasikrauti bagažą, pergabenti per visą eismą ir galiausiai jį pakrauti į lėktuvą. Didelis spaudimas.

Vis dažniau ir dažniau girdime apie tai, kad vienokia ar kitokia oro uosto tarnyba netyčia užkliudė lėktuvą. Visa tai žmogiškos klaidos. Aviacijos verslas vis dar viena iš smarkiai populiarėjančių keliavimo būdų. Kelionės kainos krinta. Kasmet fiksuojami vis didesni keliautojų srautai. Oro uostai perpildyti. Stresas persikelia ant smulkiausių darbuotojų pečių.

Būtent todėl „Air France“ šių metų lapkričio viduryje pradėtas eksperimentas Tulūzos oro uoste atrodo daug žadantis. Kompiuterio valdomas traktorius nugabens krovinius i taško A į tašką B. Kaip ir savavaldžiai automobiliai ši transporto priemonė autonomiškai reaguos į jos kelyje pasitaikančias kliūtis, teritorijoje judantiems taikomus eismo ženklus.

Darbuotojui atkris vienas darbas. Jis galės susikaupti ties kitais ne mažiau svarbiais darbais. Bendrovė neslepia, kad tai tik vienas iš žingsnių, kuriais planuojamas ateities keleiviams kur kas patogesnis „Išmanusis oro uostas“.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kalifornijos oro uosto kavinėje kavą verda robotas

2019 12 09 09:30

Tarptautiniame San Chosė oro uoste, esančiame Silicio slėnio širdyje, atsirado kavą verdantis robotas. Įmonė, kuriai priklauso kavinė, robotinę ranką vadina „pažangiausia pasaulyje sistema ruošti gurmanišką kavą, arbatą ir kitus gėrimus“.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotus kurti bei programuoti ateityje galėsime kiekvienas: tam ruošiasi ir mokslo įstaigos, ir verslas

2019 12 07 10:54

Gebėjimas patiems lengvai programuoti robotus kasdieniame gyvenime netrukus taps ne tik įprasta, bet ir pridėtinę vertę kuriančia veikla. Pasiruošimas tokiai ateičiai jau vyksta: robotizacija įtraukiama į universitetų programas, jos mokomi ir šalies vaikai. Apie poreikį mokėti kurti robotus kalba ir verslo atstovai, teigdami, kad ateityje tam programavimo kalbų žinios net nebus būtinos. Šiuo metu vystomos platformos leis beveik kiekvienam nesudėtingai susiautomatizuoti technologijas.

Susiprogramuoti įrankius mokėsime visi?

Robotus kurti bei programuoti ateityje galėsime kiekvienas: tam ruošiasi ir mokslo įstaigos, ir verslas
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Robotizacija į šalies verslą pradėjo žengti prieš keletą metų, tad neatsilikti nuo technologinių tendencijų turėjo ir aukštasis mokslas. Taip 2017-aisiais Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) gimė idėja į studijų programą įtraukti informacinių sistemų inžineriją, kurios vienu iš pasirenkamųjų modulių tapo Robotinių procesų automatizavimas. Tokie mokslai šalyje buvo pirmieji ir iki šiol – vieninteliai.

„Atsižvelgdami į turimas kompetencijas, norėjome sugalvoti, ką pažangaus galime pasiūlyti Lietuvai. Susitikome su verslo atstovais ir paklausėme – koks yra dabartinis ir ateities rinkos kompetencijų poreikis? Iš šios diskusijos VU MIF gimė šiandienai aktuali studijų programa. Aiškinomės, kokios yra populiariausios programavimo kalbos, kaip turėtų būti dirbama su duomenų bazėmis. Nusprendėme pasiūlyti gilintis į dirbtinio intelekto metodus bei jų taikymą šiandienos duomenų analizės uždaviniams spręsti“, – apie studijų programos pradžią kalba VU MIF informacinių technologijų (IT) prodekanas dr. Povilas Treigys.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70815/

Inf. šaltinis: Alfa.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„JetQuad“ – galingiausias pasaulyje vertikalaus pakilimo reaktyvinis dronas

2019 12 04 11:49

Elektra – švaru ir gražu, bet kartais vien to nepakanka.

Teksaso (JAV) kompanija „FusionFlight“ paskelbė sukūrusi mažiausią ir galingiausią reaktyvinį bepilotį skraidymo aparatą pasaulyje. Modelio indeksas – „AB5 JetQuad“, jis gali kilti vertikaliai, naudodamas valdomas variklių tūtas. Tokią mašiną konstruktoriai ėmėsi kurti, nes kompaktiškiems skraidymo aparatams nepakako elektros variklių kuriamos galios.

„AB5 JetQuad“
„AB5 JetQuad“

Reaktyvinės sistemos lengvesnės už elektrines. Jos sukuria didesnę galią. Be to, jos gali skristi dideliu greičiu. O trečia, aparatą kuru užpildyti galima per kelias minutes, o ličio jonų akumuliatoriai kraunami mažiausiai valandą. Skysto kuro savitosios energijos tankis maždaug 40 kartų didesnis, nei elektros akumuliatorių.

Sausa AB5 masė yra 23 kg., dar 18 kilogramų sveria kuras. Maksimali keliamoji geba – 18 kilogramų. Tiek kuro užtenka 15 minučių skrydžio kreiseriniu, 480 km/h, greičiu, o kaboti vienoje vietoje gali 30 minučių. Beje, tokie yra prototipo rodikliai – konstruktoriai ateityje nori įrengti forsažo kameras ir padidinti skrydžio greitį.

Susidomėjimą kelia dyzeliniai mikroturbininiai reaktyviniai varikliai, kurių kiekvieno galia siekia 149 kWt. Jų pakreipiamos tūtos gali judėti tokiais kampais, kad reaktyvinė srovė, niekada nebūtų nukreipta tiesiog žemyn, netgi kylant vertikaliai. Dėl to drono apačioje galima prikabinti krovinį ir jis nenukentės.

Planuojama, kad rinkoje „AB5 JetQuad“ pasirodys 2021 metais. Vienas toks aparatas, priklausomai nuo konfigūracijos, kainuos $ 200-250 tūkstančių.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »