„Mokslo sriuba“. Pažangus humanoidas Lietuvoje
2025 10 26 12:31Kokios jo galimybės ir kaip jis veikia? Žiniomis dalinasi: Ignas Janukonis, Lukas Stankevičius. Kūrybinė komanda: Ignas Kančys, Gretė Vaičaitytė, Martynas Nevulis.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
„Mokslas paprastai“. Ką sumo imtynėse veikia robotai?
2025 10 15 12:20Pirmoje antrojo sezono „Mokslas paprastai“ tinklalaidėje vedėja Rūta Ašvydytė su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto alumnu ir „Mokslo salos“ Robotikos-IT laborantu Tomu Sobutu tampa neeilinių imtynių žiūrovais. Ką jose veikia robotai ir kodėl jie turi peilius?
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Las Vegase startuoja „Zoox“ robotaksi paslauga: automobiliai be vairo ir vairuotojo veža visiškai nemokamai
2025 10 12 10:16Transporto ateitis jau pasirodė Las Vegaso gatvėse. Bendrovė „Zoox“, daugiau nei dešimtmetį kūrusi autonominius automobilius, oficialiai pradėjo siūlyti keliones savo specialiai sukurtais robotaksiais.
Nuo šiol tam tikroje miesto dalyje kiekvienas gali išsikviesti futuristinį elektromobilį, neturintį nei vairo, nei pedalų, nei vairuotojo. „Zoox“ nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią nei daugelis konkurentų.
Kitos įmonės dažniausiai pritaiko serijinius automobilius, įmontuodamos jutiklius ir programinę įrangą. Tuo tarpu „Zoox“ sukūrė elektromobilį nuo nulio, vieninteliu tikslu padaryti jį robotaksiu. Tai išskiria bendrovę iš viso autonominių transporto priemonių sektoriaus.
Šis automobilis primena vežimą, kuriame keturi keleiviai sėdi vieni priešais kitus. Atsisakius tradicinių elementų, interjeras sukurtas tik keleivių patogumui ir bendravimui. Tai visiškai kitokia patirtis nei įprasta kelionė su „Uber“ ar „Lyft“.
Metodiškas pasiruošimas viešam debiutui
Šis pristatymas nėra spontaniškas sprendimas. „Zoox“ Las Vegase dirba jau daugiau nei dvejus metus, nuosekliai testuodama savo technologijas. Pirmieji bandomieji važiavimai vyko trumpu, vieno kilometro ilgio maršrutu šalia vietos būstinės, kur automobiliai veždavo darbuotojus iki 56 km per valandą greičiu.
Vėliau galimybės plėstos palaipsniui. Šiemet pasiektas 72 km per valandą greitis, tinkamesnis miesto sąlygoms. Įmonė taip pat pradėjo bandymus naktį ir esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, įskaitant šlapią kelio dangą ir lengvą lietų. Kiekvienas žingsnis buvo suplanuotas taip, kad įrodyti sistemos patikimumą prieš atveriant ją visuomenei.
Tokie testai leido užtikrinti, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas. Tik po to bendrovė pakvietė Las Vegaso gyventojus ir svečius išbandyti „robotaksi“ realiomis sąlygomis.
Paprastas naudojimas ir nemokamos kelionės
„Zoox“ įdiegė specialią programėlę, prieinamą „iOS“ ir „Android“ vartotojams. Ji leidžia paprastai išsikviesti automobilį. Norėdama padrąsinti keleivius ir gauti vertingų atsiliepimų, bendrovė pradžios etape siūlo nemokamas keliones.
Tai leis žmonėms apsiprasti su nauja technologija, o įmonei surinkti svarbių duomenų prieš pradedant oficialiai taikyti mokestį. Bendrovės generalinė direktorė Aicha Evans pabrėžė, kad šiais metais autonominių transporto priemonių pramonė padarė milžinišką pažangą.
Pasak jos, Las Vegasas, kasmet sulaukiantis apie 40 mln. turistų, yra ideali vieta tokiam debiutui. Ji pažymėjo, jog „Zoox“ siekia pasiūlyti daugiau nei tik kelionę, kiekviena išvyka turėtų būti „maloni patirtis“.
Platesni planai ateičiai
Nors Las Vegasas yra pirmasis, kur žmonės gali išbandyti „Zoox“ robotaksį, įmonė jau žvelgia į kitus miestus. Artimiausiuose planuose yra San Francisko įlankos regionas, kur jau pradėta registracija į laukiančiųjų sąrašą. Tiksli starto data dar nepaskelbta, bet būtent Las Vegasas taps ta vieta, kurioje pirmą kartą išvysime, kaip gali atrodyti vairuotojo neturinti ateitis.
Šis projektas rodo, kad autonominis transportas pamažu tampa realybe. Jei bandymai pasiteisins, tokie „robotaksiai“ gali iš esmės pakeisti miesto mobilumą, suteikdami žmonėms saugesnę, patogesnę ir prieinamesnę kelionių galimybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Skraidantis humanoidas iš Italijos: mokslininkai sukūrė įspūdingą robotą, kuris pakilo su reaktyviniais varikliais
2025 10 11 12:28Italijos technologijų institutas paskelbė apie įspūdingą pasiekimą. Į orą pavyko pakelti pirmąjį humanoidinį robotą, varomą reaktyviniais varikliais. Šis robotas, pavadintas „iRonCub3“, pakilo nuo žemės maždaug pusės metro aukščiau ir viso bandymo metu išlaikė stabilumą.
Tai istorinis žingsnis robotikos srityje, atveriantis naujas galimybes skraidantiems į žmogų panašiems mechanizmams. Šio unikalaus roboto kūrimas truko apie dvejus metus. Jis sukurtas remiantis anksčiau išbandytu humanoidiniu robotu „iCub3„, kuris buvo skirtas nuotoliniam valdymui.
Naujajame variante buvo įmontuoti keturi reaktyviniai varikliai, du ant rankų, o du specialiame kupriniame įrenginyje nugaroje. Kad robotas galėtų ištverti ekstremalias apkrovas, jo konstrukcija buvo sustiprinta titano stuburo struktūra ir karščiui atspariomis apsaugomis.
Kai varikliai įjungiami, „iRonCub3“ sveria apie septyniasdešimt kilogramų, o jų bendra trauka siekia daugiau kaip tūkstantį niutonų. Ši sistema leidžia robotui ne tik pakilti, bet ir išlaikyti pusiausvyrą ore, net jei aplinkos sąlygos nėra palankios. Reaktyviniai varikliai veikia itin galingai, jų išmetamosios dujos įkaista iki aštuonių šimtų laipsnių Celsijaus.
Kuo šis projektas ypatingas?
Robotas pasižymi žmogui būdinga išvaizda ir judančiomis galūnėmis, todėl jo aerodinamikos modeliavimas yra itin sudėtingas. Kiekvienas galūnių judesys keičia oro srautą aplink kūną, tad robotas turi gebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Mokslininkai Italijoje, bendradarbiaudami su aerodinamikos specialistais ir dirbtinio intelekto tyrėjais, sukūrė sistemą, kuri realiu laiku analizuoja šiuos pokyčius ir koreguoja skrydžio parametrus.
Skrydžio stabilumui užtikrinti buvo naudojami specialūs neuroniniai tinklai, išmokyti atpažinti įvairius aerodinaminius veiksnius remiantis tiek laboratoriniais eksperimentais, tiek skaitmeniniais skaičiavimais. Šie tinklai buvo integruoti į roboto valdymo architektūrą ir užtikrino saugų, stabilų pakilimą.
Technologinis proveržis robotų inžinerijoje
„iRonCub3“ yra ne tik reaktyvinis humanoidas, bet ir robotas, kuriame pritaikytos pačios pažangiausios šiuolaikinės technologijos. Jame suderinti mechanikos, fizikos, termodinamikos, aerodinamikos ir dirbtinio intelekto principai. Tai ne tik leidžia jam skristi, bet ir išlaikyti pusiausvyrą, net kai keičiasi kūno padėtis ar oro srauto kryptis.
Visas projektas buvo vykdomas taikant bendrojo projektavimo metodiką. Tai reiškia, kad roboto kūnas ir valdymo sistemos buvo kuriamos ne atskirai, o kartu ieškant optimalaus sprendimo tiek išorės formai, tiek funkcionalumui.
Kur šis robotas gali būti pritaikytas
Pirmieji bandymai buvo atlikti Italijos technologijų instituto vidaus bandymų erdvėje. Planuojama, kad ateityje robotas bus testuojamas didesnėje zonoje, kurią suteiks Genujos oro uostas. Ten bus įrengta speciali erdvė, kur bus vykdomi tolimesni skrydžio bandymai laikantis visų saugumo reikalavimų.
Skraidantis humanoidinis robotas gali būti ypač naudingas paieškos ir gelbėjimo misijose, patikrinant pavojingas ar žmonėms neprieinamas vietas, taip pat įvairiose ekstremaliose aplinkose. Tokie robotai gali atlikti tiek manipuliavimo, tiek judėjimo užduotis, todėl jų pritaikymo galimybės yra labai plačios.
„iRonCub3“ yra ryškus pavyzdys, kaip pažangi inžinerija ir dirbtinis intelektas gali sukurti naujos kartos robotus, gebančius atlikti veiksmus, anksčiau laikytus neįmanomais. Tai ženklas, kad skraidantys robotai, panašūs į žmogų, jau nebe mokslinės fantastikos sritis, o realybė, žengianti į mūsų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
„Mokslo sriuba“. Humanoidų pažanga: kaip jie tobulėja ir kokios prognozės ateičiai?
2025 10 10 10:12Žiniomis dalinasi „Vilnius Tech“ Mechatronikos robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros profesorius dr. Andrius Dzedzickis. Klausimus užduoda Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
Robotas su dirbtiniu intelektu išmoko žaisti badmintoną
2025 10 05 10:39Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.
Naujasis projektas parodė, kad dirbtinis intelektas ir moderni robotika gali būti pritaikyti ne tik techninėms užduotims, bet ir dinamiams sportams. Robotui pavyko ne tik judėti aikštelėje, bet ir surengti kelias mainų serijas su tikru varžovu.
Tai įrodo, kad ateityje robotai gali tapti tikrais partneriais ar net konkurentais sporto aikštelėje. Tyrimas atvėrė naujas perspektyvas, kaip keturkojės mašinos galėtų veikti sudėtingose, koordinacijos ir reakcijos reikalaujančiose situacijose.
Naujoviškas roboto pritaikymas
Eksperimentui buvo pasirinktas robotas pavadinimu „ANYmal-D“. Jis išsiskiria ypatingu mobilumu ir gebėjimu judėti sudėtingose vietose. Mokslininkai nusprendė suteikti jam naują funkciją, tai išmokyti jį žaisti badmintoną.
Robotui pritvirtinta speciali ranka su rakete leido mušti kamuoliuką virš tinklo. Jo judesiai buvo valdomi dirbtinio intelekto algoritmais, kurie naudojo kamerų užfiksuotą vaizdą. Sistema realiu laiku sekė kamuoliuko trajektoriją ir padėdavo atlikti tikslius smūgius.
„ANYmal-D“ sveria apie 50 kilogramų, jo aukštis siekia pusę metro. Dėl keturių kojų robotas juda itin stabiliai, gali įveikti kliūtis ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Anksčiau šie keturkojai buvo mokomi atidaryti duris ar pernešti daiktus, bet sportas tapo dar sudėtingesniu iššūkiu, nes reikalauja itin tikslios koordinacijos.
Kaip sukurtas „robo-šuo“?
Robotas buvo modifikuotas taip, kad atitiktų sportinius reikalavimus. Jam pritvirtinta badmintonui skirta ranka, pakreipta 45 laipsnių kampu. Tai padidino bendrą jo aukštį iki 1,6 metro. Robotas turėjo net 18 sąnarių, tai po tris kiekvienoje kojoje ir šešis rankoje.
Judesių kontrolė buvo užtikrinama specialiai sukurtu integruotu valdymo moduliu. Ant korpuso sumontuota stereoskopinė kamera su dviem objektyvais padėjo apdoroti vizualinę informaciją ir nustatyti kamuoliuko skrydžio kryptį.
Visa tai leido robotui veikti taip, lyg jis būtų tikras žaidėjas aikštelėje. Jis ne tik stovėjo vietoje, kai kamuoliukas nusileisdavo šalia, bet ir bėgdavo jo pasitikti, jei šis skriedavo toliau.
Mokymasis žaisti badmintoną
„Robo-šuo“ mokėsi badmintoną naudodamas mašininio mokymosi metodus. Jis treniravosi simuliacinėje aplinkoje, kurioje buvo virtualus kortas, kamuoliukai ir pats roboto modelis.
Vykstant treniruotėms, kamuoliukai buvo siunčiami iš skirtingų aikštelės vietų. Virtualus treneris apdovanodavo robotą, kai šis sėkmingai atlikdavo smūgį, taip skatindamas tikslumą ir greitą reakciją.
Po intensyvių treniruočių „ANYmal-D“ pasiekė įspūdingų rezultatų. Jis gebėjo smūgiuoti rakete maždaug 12 metrų per sekundę greičiu. Tai sudaro apie pusę vidutinio mėgėjo smūgio greičio, todėl robotas tapo pakankamai pajėgus varžytis su žmogumi.
Ateities perspektyvos
Mokslininkų teigimu, toks eksperimentas atveria kelią robotų pritaikymui dar įvairesnėse srityse. Sportas yra puikus bandymų poligonas, nes leidžia nuosekliai didinti užduočių sudėtingumą.
Tokios technologijos ateityje gali būti naudojamos ne tik pramogai, bet ir praktinėms treniruotėms. „Robo-šunys“ galėtų tapti sparingo partneriais sportininkams, padėti tobulinti reakciją ar atlikti sudėtingus judesių derinius.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad robotai gali sėkmingai dalyvauti „sudėtinguose ir dinamiškuose sporto scenarijuose“. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas po truputį peržengia ribas, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, ir artėja prie tikros žmogaus konkurencijos ne tik fabrikuose, bet ir sporto aikštelėse.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Robotai užplūdo Šveicarijos miestų gatves, ar dirbtinis intelektas ir robotai išstums žmones iš darbo?
2025 10 02 10:20Logistikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi. Technologijos, kurios dar prieš kelerius metus atrodė kaip tolima ateitis, jau pradeda būti bandomos realiame gyvenime. Šveicarijos Regensdorfo mieste startavo pilotinis projektas, kurio metu siuntas ir maisto prekes klientams pristato autonominiai robotai.
Tai bendras „Swiss Post“, internetinės parduotuvės „Migros Online“ ir technologijų bendrovės „Rivr“ sumanymas. Eksperimentas kelia daug klausimų, ar robotai taps nepakeičiamais pagalbininkais, ar jie ilgainiui išstums žmogiškuosius kurjerius?
Ši iniciatyva atskleidžia naują logistikos viziją, kurioje žmogaus darbo našumas būtų sustiprintas dirbtiniu intelektu ir robotika. Idėja paprasta, tai robotai perima paskutinę atkarpą nuo pristatymo automobilio iki kliento namų, taip sumažindami darbuotojų fizinį krūvį.
Tokiu būdu galima išvengti nuolatinių sunkių krovinių nešiojimų ar ilgų pėsčiųjų atstumų, kartu išlaikant klientų aptarnavimo kokybę. Tačiau šis eksperimentas neišvengiamai kelia diskusijas dėl darbo vietų ateities. Nors technologijos žada efektyvumą, daugelis žmonių klausia, ar robotai ilgainiui nepakeis žmonių.
Mechaniniai kurjeriai ir jų galimybės
Šiam projektui naudojamas robotas „Rivr ONE“, tai komercinė „ETH Ciuricho“ sukurto roboto „ANYmal“ versija. Jis primena keturkojį įrenginį, kurio kojos gali būti pritaikytos tiek judėjimui su ratukais, tiek lipimui laiptais ar nelygiu paviršiumi. Ant roboto įrengtas uždaras krovinių skyrius, kuriame telpa siuntos ar maisto produktai.
„Rivr ONE“ gali veikti įvairiomis sąlygomis, nes yra aprūpintas „LiDAR“ sistema, GPS imtuvais bei optinėmis kameromis. Tokia įranga leidžia jam savarankiškai judėti miesto gatvėmis, aptikti kliūtis ir saugiai pasiekti gavėjo duris.
Vis dėlto robotai nėra visiškai nepriklausomi, visą procesą nuotoliniu būdu stebi žmonės, kurie prireikus gali perimti kontrolę. Tai reiškia, kad kol kas jie labiau papildo, o ne pakeičia žmonių darbą.
Kaip veikia naujasis pristatymo modelis?
Pats pristatymo procesas atrodo gana paprastas. Robotai kartu su siuntomis keliauja specialiuose automobiliuose, o pasiekus gyvenamuosius rajonus, jie paleidžiami atlikti paskutinę užduotį, tai nugabenti prekes iki pat kliento durų.
Tokiu būdu galima sumažinti kurjerių darbo krūvį. Vietoje to, kad jie daugybę kartų eitų nuo automobilio iki skirtingų butų ar namų, didžiąją dalį kelio įveikia robotas. Tai ypač naudinga ten, kur yra daugiaaukščiai pastatai ar dideli atstumai tarp klientų.
Privalumai ir iššūkiai
Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų, tai sumažinti fizinį darbuotojų nuovargį ir optimizuoti pristatymo procesą. Robotai galėtų padėti išvengti traumų, susijusių su sunkių siuntų nešiojimu, ir užtikrinti greitesnį užsakymų vykdymą. Be to, klientai išlieka patenkinti, nes siuntos pasiekia juos tiesiogiai, greitai ir saugiai.
Tačiau egzistuoja ir iššūkių. Pirmiausia tai infrastruktūra, robotams reikia saugių kelių ir technologinių sąlygų, kad jie galėtų efektyviai veikti. Be to, visuomenėje kyla klausimas, ar tokios inovacijos nepakenks darbo rinkai. Jei robotai taps kasdienybe, dalis tradicinių kurjerių darbo vietų gali išnykti.
Ateities perspektyvos
Bendrovė „Rivr“ savo technologiją vadina „Physical AI“, tai fizine dirbtinio intelekto forma, gebančia veikti realioje miesto aplinkoje. Tai tik pirmasis žingsnis link plataus masto autonominių logistikos sprendimų. Jei eksperimentas pasiteisins, panašius robotus galima bus pritaikyti ne tik Šveicarijoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
Nors šiandien jie dar tik testuojami, tokie bandymai rodo, jog ateityje logistika gali tapti dar labiau automatizuota. Žmonės greičiausiai vis tiek išliks svarbia grandimi, bet jų darbas keisis, tai vietoje sunkaus fizinio darbo daugiau dėmesio teks priežiūrai, koordinavimui ir klientų aptarnavimui.
Ateitis jau čia
Regensdorfe prasidėjęs projektas yra puikus pavyzdys, kaip naujos technologijos gali pakeisti kasdienius procesus. Autonominiai robotai gali tapti ne tik pagalbininkais, bet ir svarbia logistikos sistemos dalimi.
Nors šis pokytis kelia natūralių baimių dėl darbo vietų, jis kartu atveria ir naujas galimybes, tai lengvesnį, saugesnį ir efektyvesnį siuntų pristatymą. Ateitis parodys, ar robotai taps mūsų kasdieniais kurjeriais, tačiau jau dabar akivaizdu, kad technologijos neišvengiamai transformuoja šią sritį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Mokslininkai pripažįsta: humanoidai iš esmės sukurti neteisingai, štai kodėl tai yra didelė problema
2025 09 10 10:48Humanoidiniai robotai jau ne vienerius metus stebina savo galimybėmis. Jie geba atlikti akrobatinius triukus, nešti daiktus ar net lankstyti drabužius. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technikos revoliucija jau įvyko, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, didžiausia problema slypi ne dirbtiniame intelekte, o pačiame robotų kūne.
Dabartiniai humanoidai vis dar yra pernelyg neefektyvūs, nes jų dizainas riboja judesių natūralumą, o tai kelia iššūkius jų pritaikymui kasdieniame gyvenime. Šiuolaikiniai robotai dažnai turi nedaug sąnarių, todėl jų judesiai neatitinka gyvų būtybių judesių.
Tai mažina jų vertę ir riboja funkcionalumą. Gamintojai visą dėmesį sutelkė į programinę įrangą, kuri kontroliuoja visus veiksmus iš centrinės sistemos.
Tačiau toks „smegenų pirmumo“ metodas sukuria mechanizmus, kurie atrodo nenatūraliai ir veikia neefektyviai. Sportininkas juda grakščiai, nes jo kūnas remiasi lanksčiais sąnariais ir sausgyslėmis, tuo tarpu robotas yra tik standi metalo konstrukcija, nuolat kovojanti su savo svoriu ir inercija.
Energijos suvartojimo iššūkiai
Kad išlaikytų pusiausvyrą, robotai kiekvieną sekundę daro milijonus mažų korekcijų, kurios reikalauja didelių energijos sąnaudų. Net pažangiausi humanoidai gali veikti tik kelias valandas, kol išsenka baterijos. Pavyzdžiui, Teslos „Optimus“ paprastam ėjimui sunaudoja apie 500 vatų, tuo tarpu žmogui greitam žingsniui pakanka 310 vatų. Tai reiškia, kad robotas sudegina beveik pusę daugiau energijos atlikdamas paprastesnį veiksmą.
Šis neefektyvumas rodo, kad pati industrijos kryptis gali būti klaidinga. Robotų kūnai, sukurti aplink programinę įrangą ir galingus procesorius, tampa vis sunkesni ir energijai imlesni. Nors dirbtinio intelekto pažanga leidžia atlikti sudėtingesnius veiksmus, ji nepašalina problemos.
„Optimus“ gali sulankstyti marškinėlius, bet jam reikia itin tikslių nurodymų ir vizualinių duomenų. Žmogus tą patį padaro beveik nesąmoningai, naudodamas prisilietimo pojūtį. Dėl standžių ir mažai jautrių rankų robotui net paprasta užduotis gali tapti per sudėtinga.
„Boston Dynamics“ ir ribojimai
„Boston Dynamics“ robotai garsėja įspūdingais vaizdo įrašais, kuriuose jie daro akrobatinius triukus. Tačiau realybėje jie vis dar negali patikimai įveikti paprastų kliūčių, pavyzdžiui, pereiti akmenuotą paviršių ar prasiskverbti pro tankius krūmynus.
Jų kojos nesugeba prisitaikyti prie nelygaus grunto, o kūnas neturi elastingumo, leidžiančio pasislinkti ir sugrįžti į pradinę padėtį. Dėl to net ir pažangiausi modeliai dažniausiai naudojami tik moksliniams tyrimams, o ne komerciniam pritaikymui.
Vienas pagrindinių veiksnių yra tai, kad dauguma pirmaujančių robotikos bendrovių yra programinės įrangos ir dirbtinio intelekto įmonės. Jų tiekimo grandinės pritaikytos kurti galingus procesorius, variklius ir jutiklius, bet ne lanksčius, biologiškai įkvėptus kūnus.
Fizinio intelekto turintys mechanizmai reikalauja naujų medžiagų ir gamybos metodų, kurie dar nėra pakankamai išplėtoti. Todėl bendrovės linkusios tikėti, kad dar viena programinės įrangos atnaujinimo versija išspręs problemas, užuot iš esmės perprojektavusios pačią konstrukciją.
Atsakymą į šią problemą siūlo mechaninis intelektas. Šis požiūris remiasi gamtos pavyzdžiais, kai kūnai patys geba atlikti sudėtingus veiksmus be papildomos energijos ar smegenų.
Kankorėžiai atsidaro sausros metu ir užsidaro drėgmėje, zuikio sausgyslės veikia kaip spyruoklės, o žmogaus oda ir pirštai automatiškai prisitaiko prie daikto formos. Tai pasyvus prisitaikymas, nereikalaujantis nuolatinio valdymo.
Ateities galimybės
Jei tokie principai būtų pritaikyti robotuose, jie galėtų judėti natūraliau ir efektyviau. Pavyzdžiui, minkšta, prisitaikanti rankų oda leistų suimti daiktus naudojant mažiau jėgos ir energijos.
Hibridiniai sąnariai, sujungiantys tvirtumą ir lankstumą, galėtų suteikti pečiams ar keliams daugiau judėjimo laisvės. Tokie sprendimai leistų humanoidams veikti kur kas ilgiau, atlikti sudėtingesnes užduotis ir prisitaikyti prie netikėtų aplinkos pokyčių.
Humanoidinių robotų ateitis priklauso ne tik nuo pažangaus dirbtinio intelekto, bet ir nuo fizinio kūno konstrukcijos. Tik sukūrus fiziškai išmanius robotus, kurie geba prisitaikyti panašiai kaip gyvi organizmai, galima tikėtis tikros revoliucijos.
Tuomet jų dirbtinės smegenys galės sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, o robotai pagaliau galės patikimai išeiti iš laboratorijų ir tapti naudingi kasdienėje aplinkoje.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Mokslininkai sukūrė robotą-žuvį, galinčią pasiekti vandenyno gelmes
2025 08 27 13:25Įsivaizduokite technologiją, kuri gali judėti jūros gelmėse taip pat lengvai kaip tikra žuvis, bet kartu būti neįkyria, draugiška ekosistemai ir padėti atskleisti didžiausias mūsų planetos paslaptis. Būtent tokią inovaciją pristatė Harbino inžinerijos universiteto (Kinija) tyrėjai, sukūrę biologiškai įkvėptą robotą-žuvį.
Ji ne tik juda pasitelkdama pačios jūros energiją, bet ir gali pasinerti į didžiulį gylį, kuriame kiti aparatai ilgai neišgyventų.
Technologijos proveržis: žuvis vietoje mašinų
Šis robotas – tik 32 cm ilgio ir 670 g svorio – atrodo paprastas, tačiau jo konstrukcija revoliucinė. Vietoje tradicinių sunkių variklių mokslininkai panaudojo visiškai naują elektrinę-hidraulinę sistemą. Tai reiškia, kad judėjimui reikalinga jėga gaunama ne iš masyvių mechanizmų, o iš pačios jūros vandens jonų.
Kaip jis juda?
Robotas turi lankstų silikoninį korpusą. Jo šonuose įmontuotos specialios konstrukcijos sukuria elektrinį lauką, panaudodamos natūralius jūros vandens jonus.
Dėl to viduje esanti speciali skystoji medžiaga pradeda judėti iš vienos pusės į kitą, tarsi imituodama žuvies raumenis. Būtent ši skysčio cirkuliacija sukuria judėjimą – roboto „uodega“ plaka panašiai kaip gyvos žuvies.
Tobulas prisitaikymas prie slėgio
Didžiausia problema giluminiuose tyrimuose – milžiniškas slėgis. Kuo giliau, tuo jis didesnis, ir dauguma įprastų įrenginių paprasčiausiai sugniužtų. Tačiau šio roboto konstrukcija leidžia spaudimą kompensuoti automatiškai. Viduje esanti skystoji terpė ir lankstus korpusas padeda išlyginti jėgas, tad aparatas gali veikti net ekstremaliomis sąlygomis.
Įspūdingi bandymų rezultatai
Lauko sąlygomis robotas pasinėrė į 4000 metrų gylį. Laboratorijoje jis atlaikė slėgį, atitinkantį 10 000 metrų gylį, ir veikė prie vos +2 °C temperatūros. Palyginimui, giliausia vieta Žemėje – Čelendžerio bedugnė Marianų įduboje – siekia 10 935 metrus. Tai reiškia, kad šis įrenginys teoriškai galėtų pasiekti beveik pačias vandenyno ribas.
Ką jis gali?
Robotas-žuvis aprūpintas kamera ir optiniais jutikliais. Tokia įranga leidžia fiksuoti gyvūnų elgesį jų natūralioje aplinkoje, nesukeliant grėsmės ekosistemai.
Tradiciniai povandeniniai aparatai dažnai gąsdina jūros gyvūnus triukšmu ar šviesa, tačiau ši žuvis juda tyliai ir natūraliai. Tai reiškia, kad pirmą kartą žmonija gali gauti autentiškų duomenų iš pasaulių, kurie iki šiol buvo beveik nepasiekiami.
Mokslinė reikšmė ir ateities perspektyvos
Šis išradimas atveria naują etapą okeanografijoje. Robotas gali būti naudojamas ne tik stebėjimams, bet ir:
- ekosistemų pokyčių stebėsenai,
- klimato kaitos poveikio tyrimams,
- naujų gyvybės formų paieškai,
- naudingų išteklių aptikimui.
Be to, tokie biologiškai įkvėpti aparatai ateityje galėtų veikti kaip tinklai, stebintys visą jūros ekosistemą, perduodantys duomenis mokslininkams realiu laiku.
Kodėl tai svarbu?
Vandenynai užima daugiau nei 70 % Žemės paviršiaus, tačiau žmogus ištyrė vos kelis jų procentus.
Giliausios vietos išlieka paslaptingos, o jose slypi atsakymai į klausimus apie klimato raidą, biologinę įvairovę ir netgi planetos ateitį. Robotas-žuvis suteikia galimybę tyrinėti tai, kas anksčiau buvo neprieinama, be rizikos sugadinti subtilią jūros gyvybę.
Harbino inžinerijos universiteto mokslininkai sukūrė revoliucinį robotą-žuvį, judantį panašiai kaip tikra žuvis, pasitelkiant natūralius jūros vandens jonus. Jis atsparus milžiniškam slėgiui, gali pasiekti beveik didžiausią vandenyno gylį ir stebėti gyvybę jos natūralioje aplinkoje. Tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vandenynus.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Amerikiečiai sukūrė išskirtinį robotą: skraido ir važiuoja
2025 08 24 10:22Įsivaizduokime robotą, kuris gali ne tik skristi į tolimą vietovę, bet dar ore persitvarkyti į ratuotą mašiną ir tęsti kelionę žeme, nelaukdamas nė sekundės. Tai ne fantastikos filmas, o realus projektas, kurį sukūrė Kalifornijos technologijų instituto inžinierių komanda. Šis robotas vadinamas „ATMO“, o jo gebėjimai atveria naujas galimybes robotų mobilumui ir panaudojimui sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tradiciškai skraidantys robotai ar bepiločiai orlaiviai susiduria su rimtomis kliūtimis, kai tenka nusileisti ant nelygios žemės. Tokiais atvejais dažnai reikalinga tiksli nusileidimo aikštelė arba papildomos mechaninės sistemos, kurios užtikrintų tolesnį judėjimą.
„ATMO“ sprendžia šią problemą itin išradingai. Šis robotas sugeba dar būdamas ore persijungti į žemės režimą ir nusileisti jau pasiruošęs važiuoti toliau. Nusileidimas vyksta ne stacionariai, o judesyje, kai roboto ratai jau sukasi. Tai leidžia jam iš karto judėti pirmyn ir vengti strigimų ar praradimo inercijos nusileidimo metu.
Svarbiausia „ATMO“ ypatybė yra jo gebėjimas vienu sklandžiu veiksmu pereiti iš skrydžio į važiavimą. Toks perėjimas vyksta dar ore, o tai leidžia išvengti trikdžių ir mechaninių užstrigimų, kurie dažnai pasitaiko senesniuose hibridiniuose modeliuose.
„ATMO“ turi keturis sraigtus, kurie yra įmontuoti apsauginiuose rėmuose. Kai robotas nusileidžia, šie sraigtai pasisuka žemyn ir tampa ratais. Kiekvieną ratą suka atskiras variklis, todėl robotas yra labai manevringas ir geba prisitaikyti prie sudėtingų paviršių. Kitas svarbus elementas yra išmanusis valdymo algoritmas. Šis algoritmas realiu laiku analizuoja roboto padėtį, oro srautus, žemės poveikį ir net turbulencijas.
Pagal tai automatiškai reguliuojamas traukos stiprumas ir roboto balansas. Visa sistema yra lengva, kompaktiška ir efektyvi. Robotas sveria vos penkis su puse kilogramo, o jo matmenys siekia apie šešiasdešimt penkis centimetrus ilgio ir šešiolika centimetrų pločio. Visa transformacijos sistema valdoma vienu varikliu, o tai sumažina techninių gedimų riziką ir palengvina priežiūrą.
Realūs bandymai ir įspūdingi rezultatai
„ATMO“ jau buvo išbandytas realiomis sąlygomis. Jis sėkmingai startavo nuo žemės, skrido per kliūtis, nusileido ant šlaito ir nedelsdamas pradėjo važiuoti akmenuota vietove. Visa tai vyko visiškai autonomiškai, be žmogaus įsikišimo. Šis rezultatas rodo, kad sistema veikia ne tik laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame pasaulyje, kur aplinka dažnai būna nenuspėjama ir sudėtinga.
Tokio roboto pritaikymas gali būti itin platus. Vienas iš svarbiausių sričių, gelbėjimo operacijos. Įvykus nelaimei, „ATMO“ galėtų greitai nusileisti net į labiausiai neprieinamas vietas, o po to pravažiuoti per griuvėsius, nuolaužas ar susprogdintas struktūras. Taip jis galėtų pasiekti žmones ar vietas, kuriose įprasti automobiliai ar net dronai būtų bejėgiai.
Pritaikymas logistikoje ir kosmoso tyrimuose
Kita svarbi sritis, kurioje „ATMO“ gali būti naudingas, yra paskutinės grandies logistika. Pavyzdžiui, pristatant siuntas tankiai apgyvendintose teritorijose ar vietose, kuriose nėra tinkamų nusileidimo aikštelių, šis robotas galėtų skristi iki artimiausio taško, nusileisti net ant nelygaus paviršiaus ir užbaigti maršrutą važiuodamas. Tai eliminuotų daug problemų, su kuriomis šiandien susiduria logistikos įmonės, bandydamos automatizuoti pristatymą.
Dar viena įdomi galimybė, planetų tyrinėjimas. „ATMO“ konstrukcija leidžia skristi per pavojingus plotus, tokius kaip gilios įdubos ar akmenuoti šlaitai, o po to judėti paviršiumi kaip klasikinis marsaeigis. Toks universalumas suteikia daugiau lankstumo ir padidina sėkmingų misijų tikimybę kitose planetose.
„ATMO“ yra daugiau nei tik skraidantis ar važiuojantis robotas. Tai visiškai naujas požiūris į tai, kaip mobilūs įrenginiai gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Galimybė transformuotis dar skrendant, sudėtingas bet stabilus valdymas ir universalumas įvairiose situacijose leidžia šį robotą laikyti vienu pažangiausių projektų šiuolaikinėje robotikoje.
Tobulėjant technologijoms ir didėjant misijų sudėtingumui, tokie sprendimai gali tapti nauju standartu. „ATMO“ ne tik demonstruoja, ką galima pasiekti derinant skrydžio ir važiavimo technologijas, bet ir rodo, kokia ateitis laukia robotų pasaulyje, kai universalumas ir prisitaikymas taps pagrindinėmis savybėmis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.