Mintimis valdomi protezai tapo realybe
2014 10 18 16:59Prieš metus Chalmerso universiteto mokslininkai pirmą kartą istorijoje rankos netekusiam pacientui pritaikė prie kaulo tvirtinamą ir mintimis valdomą robotinį protezą. „Science Translational Medicine“ žurnalas skelbia itin daug žadančius šios robotinės rankos veikimo tyrimų rezultatus.
42-iejų metų švedas Magnusas, kurio pavardė neskelbiama, neteko dešiniosios savo rankos daugiau nei prieš dešimtmetį. Ilgą laiką vyriškis naudojosi robotiniu protezu, tačiau jo optimaliam veikimui trukdė išoriniai ant rankos odos tvirtinami elektrodai, kuriais nerviniais signalai iš kūno perduodami į protezą. Tokio tipo protezų jungtis nepatikima, naudojantis ja, protezų funkcionalumas tampa gan ribotas, todėl amputacijas patyrę žmonės, dažnai atsisako jais naudotis.
Tačiau viskas pasikeitė, įterpus elektrodus tiesiogiai į paciento rankos raumenis. Dabar robotinė Magnuso ranka klauso visų jo komandų bei gelbsti vyriškį tiek buityje, tiek profesinėje veikloje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47028/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Save sprogdinantis robotas
2014 10 17 16:09Ir vėl inovatyvus, minkštas robotinis „gaminys“! Šį kartą – net sprogstantis. Robotų technikos mokslas nesiliauja stebinti minkštų, neribotomis galimybėmis pribloškiančių mechanizmų idėjomis, kurios kasdien tampa vis progresyvesnės ne tik technologiniu, bet ir kūrybiniu požiūriu.
Minkštų, lanksčių technologinių stebuklų kūrimu ypač domisi Harvardo universiteto mokslininkai. Prieš kelias savaites Harvardo profesoriaus Georgo M. Whitesido pristatytas silikoninis robotas, kuriam nebaisūs temperatūros pokyčiai bei nelaimingi atsitikimai kelyje, buvo nustumtas į užmarštį po to, kai Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS) pademonstruotas modernus „save sprogdinantis“ robotas, gebantis pašokti į orą.
Autentiško – tris galūnes turinčio, silikoninio, „sproginėjančio“ – roboto išskirtinumas – „sprogi pavara“, kuri yra įmontuota minkšto roboto apačioje. Jos veikimą „reguliuoja“ butano ir deguonies reakcija išprovokuojanti „sprogimą“, t. y. šokimą aukštyn.
Praktiškos formos, tačiau galbūt dėl švelniai rausvos spalvos neaiškų, iš ateities atkeliavusį, kūrinį primenantis robotas geba pašokti į 0,6 metro aukštį (beveik aštuonis kartus daugiau už savo ūgį) ir yra absoliučiai savarankiškas bei sistemingai veikiantis mechanizmas.
Roboto šuolis taip pat yra autonominis ir neveikiamas jokių išorinių veiksnių. Turimas tris pneumatines kojas robotas valdo pats, o jų pripūtimo intensyvumas kontroliuoja minkšto roboto judėjimo kryptį ir „šovimo į aukštį“ padėtį. Tada, kai robotas randa tinkamą padėtį, vidiniame filtre esantis butanas ir mišinys, sukurtas iš mangano bei vandenilio peroksido yra perduodami į roboto apačią siekiant išgauti kibirkštį. Įvykus cheminių elementų reakcijai, kibirkštis išprovokuoja „sprogimą“ ir robotas pašoka į orą. Anot kūrėjų, šis į aukštį pašokti gebantis robotas gali atlikti apie aštuoniasdešimt šuolių iki tol, kol baigiasi jo „sprogių“ medžiagų atsargos.
Unikali idėja sulaukė daug dėmesio, tačiau akivaizdu, kad norint tokio pobūdžio robotą panaudoti praktikoje yra būtinas mechanizmo tobulinimas ne tik sprogstamų medžiagų koncepcijos pritaikyme, bet ir papildomų roboto funkcijų gerinime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA kuria oro eismo kontrolės sistemą robotams
2014 10 17 08:27„Nepilotuojamos oro transporto priemonės greitai taps problema“, – rašo Evan Ackerman „IEEE Spectrum tinklaraštyje. Problemos formavimas grįstas tuo, jog robotų technikos pažangos sparta skatina jų pigimą, o tai formuoja tikimybę, kad ateityje panašaus pobūdžio robotus galės įsigyti… bet kas. Nepaisant to, jog nepilotuojami aviacijos robotai vis dar „reikalauja“ adaptacijos visuomenėje teisiniais aspektais ir tobulinimo mechaniniu atžvilgiu, vizija, jog tokie robotai teiks kokybiškas „pristatymo paslaugas“ yra itin aktuali šiandienos visuomenėje ne tik robotų mokslo, bet ir kitose srityse.
Bene vienu svarbiausiu aspektu, siekiant nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymo (ypač robotų–kurjerių) tam tikriems visuomenės tikslams, tampa teisiniai JAV Federalinės aviacijos administracijos (angl. The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) apribojimai, t. y. FAA prižiūri oro erdvę ir riboja visas aviacijos transporto priemones skrendančias aukščiau nei šimtas metrų nuo žemės (apytiksliai 120/ 130 metrų nuo žemės), o tai sukelia nesklandumų robotų–kurjerių bei bet kokio panašaus pobūdžio aviacinių robotų pritaikymo galimybėms.
Vis dėlto NASA Ames tyrimų centro, esančio Moffett Field, Kalifornijoje mokslininkai ir inžinieriai, norėdami „apeiti“ šiuos FAA reikalavimus, pradėjo vystyti naują oro eismo kontrolės sistemą, kuri valdytų tokio pobūdžio mechanizmų veiklą (tikrintų, prižiūrėtų, sektų, kitaip tariant, padėtų išvengti numanomo pavojaus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio) mažesniame nei 120 metrų nuo žemės aukštyje.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymas… darbui remiasi ne tik į FAA reikalavimų sąrašą, bet ir į elementarius valdymo bei veikimo niuansus, tokius kaip sisteminga kontrolė ore – kliūčių skrydžio išvengimas, objektų atpažinimas (pvz., kito skrendančio roboto–lėktuvo) bei „uždarų zonų“ įvertinimas, pavyzdžiui, robotai turėtų neskristi arti oro uostų ir kitų erdvių, kuriose aktyvus aviacinis transportas.
Numanoma, kad siekiant kokybiško robotų–kurjerių darbo specialūs „oro koridoriai“, t.y. tam tikri, planingai „suprojektuoti“ oro keliai, kuriais keliautų modernios nepilotuojamos aviacijos transporto priemonės, būtų elementariausias pasirinkimas atsižvelgiant į saugumo bei efektyvumo faktorius.
Vyriausias NASA tyrėjas, vystantis šią naują unikalią programą, Parimal H. Kopardekar spaudai teigia, jog dirbant individualiai su kiekvienu robotu yra įmanoma pasieki aukščiausius darbo bei saugumo standartus, tačiau norint didesnio veiklos mąsto ir galimybių – būtina pažanga. Anot kūrėjo, nepilotuojamų oro transporto priemonių veikla taps aktyvesnė kitais metais, ypač agrokultūros srityje.
Verta paminėti ir tai, jog „Google“ (neseniai Australijoje pristatytas „Wing“ projektas) bei „Amazon“ organizacijos taip pat įnirtingai siekia robotų–kurjerių „įteisinimo“, kuris reikštų absoliučiai naują, paslaugų ir prekių pristatymo bei aviacinės robotų technikos pritaikymo visuomenės tikslams, eros pradžią.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Disney“ robotas marionetė
2014 10 16 16:13Viena stambiausių žiniasklaidos ir pramogų bendrovių pasaulyje „Disney“ organizacija (The Walt Disney Company) turityrimų laboratoriją Ciuriche, Šveicarijoje, kuri yra greta Šveicarijos federalinio technologijos instituto (angl. Swiss Federal Institute of Technology; ETH Zurich), taigi nenuostabu, jog „Disney“ ir ETH įžengė į bendradarbiavimo zoną. Nepaisant tik neseniai spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie „Disney“ pateiktą patentą dėl orinės marionečių demonstravimo sistemos, valdomos aviacijos įrenginių pagalba (Aerial Display System With Marionettes Articulated and Supported by Airborne Devices), roboto–marionetės prototipo, vardu Maurice, kūrimo idėjos buvo pristatytos dar pernai.
„Walt Disney“ atstovai visuomet ieško naujų būdų sužavėti pramogų parkuose apsilankančius žmones, todėl siekdami inovatyvių idėjų įgyvendinimo jie paprašė ETH inžinierių bei dizainerių sukurti skraidančią lėlę, kuri patrauktų žiūrovų dėmesį. Robotas–marionetė Maurice gali mojuoti, vaikščioti, skristi ir netgi šviesti įvairiomis spalvomis… Visos funkcijos atliekamos pasitelkus radijo bangomis valdoma aviacinį įrenginį „Hexacopter“.
Robotai–marionetės, anot kūrėjų, turi daugybę teigiamų ypatybių, kurios yra kur kas modernesnės bei daugiau „žadančios“ nei ankstesni panašaus pobūdžio mechanizmai. Todėl „Disney“ patentas nėra skirtas konkrečiai Maurice robotui… Plėtojant tokio pobūdžio robotų kūrimo bei tobulinimo procesą siekiama sukurti „PuppetCopter“ sistemą, kuri būtų pakankamai galinga valdyti marionetes–milžines. Pavyzdžiui, filmų industrijoje, tokia sistema būtų naudinga skraidinant fiziškai didelius personažus, kad šie galėtų atlikti dramatišką pasirodymą. Patobulinus „PuppetCopter“ idėją filmo charakteriai (robotai–marionetės) taptų ne tik lengviau valdomi, bet ir būtų ryškesni bei efektyvesni ekrane.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ateities šefas: robotas mokosi peiliu pjaustyti daržoves
2014 10 16 09:38Virtuvėje padedantis asmeninis robotas yra arčiau tikrovės, negu manote. Mokslininkas Ianas Lenzas iš Cornellio universiteto Robotų mokymosi laboratorijos kuria naujus algoritmus ir programas, kurios leis tokiems robotams kaip „Kodiak“ dirbti skirtingoje žmogaus aplinkoje. Kitaip negu kiti robotai, kurie yra užprogramuoti nuolat kartoti tuos pačius veiksmus, „Kodiak“ elgiasi „intuityviai“ ir gali manipuliuoti objektais, kurių anksčiau nenaudojo.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų technika. Mitai ir faktai
2014 10 15 20:00Robotų integracija ir adaptacija visuomenėje sukelia daugybę kontroversiškų diskusijų, kuriose pateikiamos nuomonės svyruoja nuo vieno kraštutinumo iki kito. Mitai ir faktai – tarsi iš praeito amžiaus atklydusios legendos neretai apgaubia mūsų modernaus amžiaus stebuklus. Šiame straipsnyje bus pateikti robotų technikos faktai ir mitai pristatyti investuotojo, verslininko Shahin Farshchi. Robotų pramonės ekspertas savo įžvalgas pateikė „IEEE Spectrum“ leidinyje.
Pirmas mitas, kurį savo darbe pateikia S. Farshchi – robotai sunaikins mūsų darbo vietas. Pasak publikacijos autoriaus, robotai, priešingai nei dažniausiai manoma, tik pagerina esamo darbo kokybę ir garantuoja rezultatyvesnį bei lengvesnį kompanijoje (įmonėje, fabrike ar pan.) dirbančių asmenų darbą. Verslininkas pateikia pavyzdį – amerikiečių elektrinių automobilių gamintoją – „Tesla Motors, Inc.“, kur robotai atlieka fiziškai pavojingą darbą, o darbuotojai tik prižiūri tikslingą jų veiklą. „Šie darbuotojai („Tesla Motors“ kompanijos darbuotojai, aut. past) gali didžiuotis galėdami būti naujos gamybos eros dalimi, kur robotai padeda išrasti ir pagyvinti pramonės šakų, tokių kaip automobilių sektorius, veiklą“, – teigia Shahin Farshchi.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/46984/
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai neurotikai atkartoja žmonių elgesį
2014 10 15 17:03Neurobiologinių robotų industrija yra progresyvi, tačiau vis dar vystymosi reikalaujanti sritis… Mokslininkai pripažįsta, jog sukurti robotą, kuris atlieka tam tikrus, konkrečius, veiksmus, pavyzdžiui, sprendžia matematines užduotis, žaidžia šachmatais, nagrinėja autobusų maršrutus ir pan. yra kur kas paprasčiau nei suprojektuoti mechanizmą, galintį vykdyti komunikacijos procesus ar tikslingai „orientuotis“ kasdienybėje, atpažįstant kasdien matomus objektus bei suvokiant kasdienes situacijas… Vis dėlto, nepaisant sunkumų, mokslininkai bando įgyvendinti progresyvius uždavinius neurobiologijos robotų srityje ir neretai tam pasitelkia žmonių ar gyvūnų emocijų bei unikalių sugebėjimų analizavimą, kurį vėliau pritaiko robotų kūrime.
Vienį geriausių pasaulio mokslininkų, neurobiologinės inžinerijos srityje, Honkonge vykusioje IEEE Tarptautinėje robotikos ir automatikos konferencijoje (angl. International Conference on Robotics and Automation; ICRA) pristatė neuro-robotų projektą, skatinantį technologinę pažangą šio pobūdžio robotų kūrime.
„Stengiamės padaryti taip, kad roboto smegenys būtų kuo panašesnės į žmogaus smegenis. Smegenys yra neįtikėtinai laksčios ir turi nepaprastą sugebėjimą greitai prisitaikyti. Tačiau jei pažvelgsime į dirbtinę sistemą, ji kur kas trapesnė nei biologinė“, teigia Kalifornijos universiteto (angl. University of California) profesorius Jeff Krichmar, eksperimentuojantis robotų, turinčių obsesinį-kompulsinį sutrikimą, kūrime. Roboto nerimo sutrikimai atspindi žmogaus elgesį, pasireiškianti sergant šia psichine liga.
Matematiniais veiksmais grįstas modelis atspindi smegenų bei pažinimo sistemos veiklą, kuri pritaikyta kompiuterinėje programinėje įrangoje tampa roboto kontrolės mechanizmu. Mokslininkai, sukūrę neurotiško elgesio robotą, prototipu pasirinko graužikus. Pasak kūrėjo, robotas–neurotikas „veikia“ tarsi narve uždaryta pelė. „Jeigu įleistume graužiką į itin atvirą ir nepažįstamą kambario erdvę jis glaustųsi prie sienų. Jis slėptųsi iki tol, kol pasijaustų patogiau, ir tik tada pereitų per kambarį. Mes šitaip pasielgėme su robotu, padarėme taip, kad jis būtų toks nervingas, jog niekada nedrįstų pereiti per kambarį“, – apie eksperimentą spaudai pasakojo profesorius J. Krichmar.
Manoma, kad baimės jausmo integracija į programinę įrangą, suteiks galimybę robotams objektyviai analizuoti susidariusias problemines situacijas, ieškant tinkamiausio sprendimo būdo, nes iki šiol robotai rinkdavosi greičiausią bei elementariausią problemos panaikinimo metodą.
Robotų–neurotikų, gebančių atkartoti žmonių elgesį, sukūrimas yra svarbus technologinio poslinkio procesas neurobiologijos robotų srityje, kuris ateityje ne tik leis modernizuoti robotų „emocijas“, bet ir bus naudingas mokslo medicinos sferoje, ieškant depresinių ligų gydymo galimybių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Varžybose Kinijoje robotai demonstravo savo sugebėjimus ir talentus
2014 10 15 11:05Smūgiai į vartus, gynyba, puolimas – įgūdžiai, kuriuos futbolo aikštėje tobulina ir vieni prieš kitus demonstruoja futbolo entuziastai. Ši kartą dėl geriausiųjų vardo susirungė robotai. Geriausi robotai iš viso pasaulio jėgas (futbole ir ne tik) išbandė Rytų Kinijoje vykusiose varžybose „RoboCup 2014“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
2025-aisiais robotai bus mūsų mylimieji
2014 10 14 15:16Naujausias „Pew Research Center“ organizacijos atliktas tyrimas žvelgia į pasaulį netolimoje ateityje. Teigiama, kad robotai ateityje neatliks tik mašinoms būdingų užduočių. Šio tyrimo ataskaita siūlo žmonėms naują tikros ir neblėstančios meilės viltį.
Apklausoje „AI, Robotics And the Futute of Jobs“ (liet. Dirbtinis intelektas, robotika ir darbo ateitis“), vienas iš apklaustų ekspertų prognozavo, kad 2025-aisiais dauguma iš mūsų turės robotines antrąsias puses. Jos nebus panašios į žmogiškuosius mūsų mylimuosius, kurie tik gyvena kartu, vien todėl, kad ant jų piršto uždėtas žiedas ar dalijamasi bendra banko sąskaita.
Ne, tai bus robotai, kurie iš tiesų žinos kiekvieną jūsų poreikį ir darys viską, kad tik jį išpildytų.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje aptarti ekspertų požiūriai. Ir kaip mes žinome, ekspertai niekada neklysta. Ypač fantazuodami. Todėl, akivaizdu, kad būtent tokia ir būs mūsų meilės ateitis ir meilė ateityje.
Taip pat, robotai, regis, kels dar didesnį pavojų nei dabar mūsų darbo vietoms. Ir tai nebus vien tik tokie darbai, kuriems reikalinga automatika, fizinis krūvis ar pasikartojantys judesiai. Tai bus prestižinės profesijos. Darbai kuriems reikia nuovokos politikoje arba kantrybės jausmo.
Beveik pusė ekspertų tiki, jog didesnis robotų panaudojimas padidins nedarbą žmonių tarpe. Ekspertai taip pat baiminasi didesnės pajamų nelygybės ir netgi socialinių neramumų aštrinimo.
Kai kurie mano priešingai. Prekybininkas JP Rangaswami, pavyzdžiui, teigia jog „skirtingose ekonomikose, matysime skirtingus padarinius (kurie taip, pat gali būti skirtingi dėl politinių skirtumų). Varoma mokslo ir technologijų revoliucijų, pati darbo prigimtis radikaliai pakito, tačiau reikiamų atlikti dalykų netrūksta ir tai nesikeis ir ateityje.
Tačiau būkime optimistiški. Ateityje bus daugybė žmonių, turinčių mažai užimtumo. Jiems reikės kur kas daugiau meilės – arba, bent jau mylėjimosi – nei kada nors ankščiau.
Vieno apklausoje dalyvavusio eksperto teigimu, robotai gali būti šios problemos sprendimo būdu. Stowe‘as Boydas, vyriausiasis tyrėjas iš „GigaOM Research“, prognozuoja, jog robotiniai sekso partneriai taps įprastu reiškiniu, nors ir keliančiu pasipiktinimą bei nesutarimus, kaip ir šiandienos „asmenukės“, kritikų įvardijamos kaip viso pasaulio blogybių rodikliu.
Ar iš tiesų kils pasipiktinimas ir nesutarimai? O gal veikiau sulauksime ilgai laukto palengvėjimo šio reiškinio paprastume? Robotas niekada jūsų neatstums, visada darys viską, ką jam sakote, be menkiausios nesutikimo gaidelės ir mielai nusisuks ant šono ir užmigs, jeigu jums nėra nuotaikos.
Tiesa, pernai atliktoje apklausoje tik 9 procentai apklaustųjų išreiškė savo susidomėjimą robotinio sekso idėja. Bet žinoma, tai kur kas daugiau, nei norinčių vilkėti „Google Glass“ akinius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Parodoje Japonijoje – robotų rinkos naujovės
2014 10 14 08:34Japonijoje prasidėjo didžiausia kasmetinė technikos paroda, kurioje bendrovės pristato savo naujausius išradimus. „Omron“ korporacija pristatė stalo tenisą žaidžiantį robotą, kuriame įdiegtas judesių jutiklis, fiksuojantis priešininko judesius, kad robotas galėtų atitinkamai į juos reaguoti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV