Augalų įkvėpta robotika
2014 11 06 09:23ES lėšomis finansuojamas revoliucinis robotikos kūrimo projektas davė vaisių – nuo 3D būdu spausdintų „kamienų“ ir aplinkos duomenis renkančių „lapų“ iki augančių ir kryptį keičiančių „šaknų“.
Įprastai žmonės spręsdami įvairias problemas yra linkę žvelgti į jas iš gyvūno perspektyvos. Tuo tarpu į augalus žiūrima kaip pasyvius organizmus, kurie beveik nieko „neveikia“. Tačiau augalai juda, jie jaučia ir daro tai itin efektyviais būdais.
Barbara Mazzolai iš Italijos Technologijos Instituto, koordinuojanti FP7 – PLANTOID projektą, teigia, jog žmonės gali daug ko išmokti iš augalų. Mokslininkės teigimu, šio projekto tikslas – tirti ir kurti naujos kartos informacinių ir komunikacinių technologijų įrangą, įkvėptą augalijos pasaulio. Ji įžvelgia potencialų šios technikos panaudojimą žemės ūkyje, medicinoje ir net kosmoso tyrinėjimuose.
Roboto PLANTOID prototipas buvo sukurtas su dviem funkcionuojančiomis šaknimis: viena šaknis demonstruoja lankstymosi galimybes, reaguodama į šaknies gale įtaisytų jutiklių surinktą informaciją. Taip šaknis geba aplenkti kliūtis arba atsitraukti nuo kenksmingų bei toksiškų medžiagų. Antroji šaknis demonstruoja dirbtinio augimo galimybes. Robotas geba skverbtis į dirvožemį. Mazzolai paaiškino, jog robotinė šaknis auga, savo gale pridėdama naujus medžiagos sluoksnius.
Robotinės šaknys sujungtos su kamienu, kuriame įmontuotas mikro-kompiuteris. Kamienas – plastikinis, pagamintas 3D spausdinimo būdu. Galiausiai, kaip ir tikri medžio lapai, PLANTOID roboto lapai turi jutiklius ir leidžiančius rinkti informaciją apie aplinkos sąlygas: temperatūrą, drėgnumą, gravitaciją, prisilietimą bei cheminius reiškinius.
Unikalus dizainas išnaudoja unikalias augalo savybes
Funduojamas 1,6 milijonų eurų ES paramos lėšomis, PLANTOID projektas, tai pirmasis toks robotinio dizaino ir augalų modelio pritaikymo robotikoje pavyzdys. Dabartinis roboto prototipas nėra skirtas konkrečiam panaudojimui, tačiau pristato naujas robotinės technikos galimybes. Mazzolai teigia, jog robotas gali būti panaudotas praktikoje, atliekant aplinkos taršos stebėjimo ir vertinimo užduotis, pavyzdžiui, tirti sunkiųjų metalų ar maistinių medžiagų koncentracijas aplinkoje, o taip pat ir prižiūrėti bei kurti dirvožemio sąlygų žemėlapius.
Tiesą sakant, augalus primenantys robotai gali būti unikaliai tinkami net kosmoso tyrinėjimams, gebėti „įsikasti“ ir įsitvirtinti svetimuose pasauliuose ir prisitaikyti prie sudėtingų išorinių sąlygų.
Kiti galimi technologijos panaudojimai – lankstūs endoskopiniai robotai chirurginiam panaudojimui medicinoje, tuo tarpu dideli augalus primenantys robotai gali būti naudojami paieškos ir gelbėjimo operacijose, pavyzdžiui, stichinių nelaimių nusiaubtose teritorijose.
Mazzolai pažymėjo, jog augalai yra itin efektyvus, kalbant apie energijos panaudojimą judėjimo procesuose. Augalų pagrindu sukurti robotai neturi raumenis imituojančių detalių, todėl leidžia į problemas pažvelgti visai kitu kampu, nei semiantis idėjų iš gyvūnijos pasaulio. Unikalios augalų savybės gali tapti įkvėpimo šaltiniu naujoms robotikos kompanijoms.
PLANTOID tyrimų projektas tęsis tris metus ir baigsis 2015-ųjų balandį. Dabar mokslininkai darbuojasi ties robotinėmis šaknimis, siekdami kad kiekviena jų gebėtų keisti judėjimo kryptį ir „augti“. Kita įdomi mokslininkų idėja – suteikti robotiniui augalui gebėjimą panaudoti išorinę aplinkos energiją.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Autentiška robotizuotų rankų idėja iš „Disney Research“
2014 11 05 16:19Robotų technikos ekspertai ilgą laiką bando sukurti robotizuotas rankas, kurios būtų lengvos, paslankios ir saugios. Dauguma panašių kūrinių paremti sudėtingomis judesio pavaromis, dirbtiniais raumenimis, jutikliais ir programinę įrangą, kurie padeda robotinėmms-rankoms veikti sistemingai. Bene didžiausias tokio pobūdžio išradimų trūkumas – mechanizmai yra užpildyti elektriniais varikliais bei kitais sunkiais, gremėzdiškais įrenginiais, kurie turi daug įtakos roboto-rankos dydžiui bei svoriui.
Ieškodama sprendimo „Disney Research“ laboratorijų grupė, remiama „The Walt Disney“ kompanijos, sugalvojo kaip sukurti robotizuotas rankas, kurios būtų lengvesnės bei kur kas mažesnės masės, bet didesnio, nei įprastai, greičio. Norėdami įgyvendinti iššūkiu tapusią viziją, kūrėjai atsisakė naudoti įprastus, primityvius variklius ir pasirinko „skysčio perdavimo“ technologiją. Inovatyvią sistemą sudaro unikalūs valcuotos diafragmos cilindrai-vamzdžiai (panašūs į hidraulinius cilindrus, tačiau vietoje stumdomų vožtuvų turi guminį „gaubtuką“) užpildomi vandeniu arba net oru.
Ši perdavimo sistema atveria naujas galimybes elektrinio motoro pritaikymui bei panaudojimui – tai, tarsi hidraulikos ir elektrinio motoro veikimo „niuansų“ sujungimas į vieną bendrą kompoziciją, atsirenkant tik efektyviausias jų savybes. Pasitelkus šią šiuolaikišką technologiją primityvus bei sunkus variklis, integruotas prie pat sąnario, nėra būtinas, nes suaktyvinus vieną, skysčio perdavimui skirto, elemento pusę – galia iš karto yra perduodama į kitą vamzdžio pusę. Robotai–rankos taip pat veikia pasitelkus lėtos trinties transmisiją (trinties jėga veikia dviejų paviršių susilietimo srityje, besipriešinant jų judėjimui ar polinkiui judėti; trinties jėga elementų kinetinę energiją verčia galios energija), kurios „dėka“ išgaunamas saugus judesių sistemingumas.
Iššūkių nesibaiminančios komandos – Tianyao Chen, Peter Whitney ir Jessica Hodgins – Tarptautinėje sumanių robotų ir sistemų konferencijoje (angl. International Conference on Intelligent Robots and Systems, IROS) pristatyta technologija (nepaisant to, jog vis dar, anot kūrėjų, reikalauja tobulinimo) yra svarbus žingsnis inovatyvių idėjų realizacijos link. Pristatomos robotizuotos rankos yra lengvos bei greitos, o lėta trinties transmisija suteikia galimybę atlikti preciziškus ir delikačius judesius, garantuojančius saugumą ne tik mechanizmą naudojantiems asmenims, bet ir patikimumą esant sąveikai su kitais žmonėmis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pingvino jaunikliu užsimaskavęs robotas
2014 11 05 08:08Tyrėjai savo nuotoliniu būdu valdomai robotinei mašinėlei panaudojo imperatoriškojo pingvino jauniklio maskuotę, siekdami priartėti prie pingvinų, jų netrikdant.
Gyvūnų elgsenos tyrimai gali būti gan sudėtingi – žmogaus buvimas šalia verčia juos jaudintis, jie ima elgtis neįprastai. Viena išeitis to išvengti, naudoti nuotoliniu būdu valdomas robotines mašinėles (roverius), tačiau kai kurie gyvūnai yra gerokai baikštesni nei kiti. Pingvinus tyrinėjantys mokslininkai nusprendė užmaskuoti savo roverį ir padaryti jį panašų į imperatoriškojo pingvino jauniklį. Taip užmaskuotas robotas geba daug arčiau priartėti prie paukščių, jų neišgąsdindamas.
Tarptautinė mokslininkų komanda iš Strasbūro universiteto, vedamo Yvono Le Maho, Adelės Žemėje, Antarktidoje įkurdino 34 karališkuosius pingvinus. Pingvinams buvo pritaisyti išoriniai širdies ritmo matuokliai, kurių duomenis galima nuskaityti RFID ryšio antena, tačiau tam būtina priartėti per maždaug 60 centimetrų atstumą.
Šie pingvinai yra itin baikštūs. Mokslininkai norėdami surinkti daviklių duomenis, tarp pingvinų pasiuntė savo neužmaskuotą roverį. Nors kiaušinius perintys pingvinai ne itin draugiškai sutiko robotą, klykė bei jį baksnojo snapais, tačiau roveris savo misiją įvykdė. Be to, sutrikęs pingvinų širdies ritmas greičiau atsistatė po patirto streso, nei tada, kada duomenis kolonijoje rinko žmogus.
Roveris tap pat sugebėjo priartėti prie milžiniškų dramblinių ruonių, kurie tik vos atkreipė dėmesį į šalia zujantį robotą.
Tačiau tiriant imperatoriškuosius pingvinus, kurie yra dar baikštesni, tokio roboto nepakanka. Taigi mokslininkai nusprendė padaryti jį panašų į pingvino jauniklį. Pirmoji iš stiklo pluošto padaryta jo versija išgąsdino paukščius. Vėliau buvo sukurtos dar penkios roboto maskuotės versijos, kol galiausiai jis nebegąsdino pingvinų. Pingvinams įtiko pūkuotą jauniklį primenantis roboto kostiumas.
Tiesą sakant, pingvinai jautėsi taip gerai šalia užsimaskavusio roboto, jog jaunikliai net ėmė su juo glaustytis, kaip tai daro tarpusavyje, o suaugę pingvinai jam čiulbėjo ir atrodė nusiminę, kai šis jiems neatsakė tuo pačiu.
Šis roboto pritaikymas atveria naujas galimybes paukščių stebėjimui iš arti, o tiksliau klimato kaitos padariniams pingvinų kolonijose tirti. Roveris taip pat gali būti panaudotas įrašinėti garsams, gali gabenti vaizdo kemeras bei galybę jutiklių aplinkos tyrimams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas tarp griuvėsių atpažįsta žmogaus siluetą
2014 11 04 12:09Naudodama algoritmus, mokslininkų komanda iš Gvadalacharos universiteto (Meksika) sukūrė neuroninį tinklą, kuris leidžia robotui atpažinti skirtingus objektus. Robotas galės atpažinti įvairius atvaizdus, pirštų antspaudus, veidus, kūnus, balso tonus ir net DNR.
Tiksliųjų ir Inžinerinių mokslų centro tyrėja Nancy Guadalupe Arana Daniel savo moksliniame darbe susitelkė ties žmonių siluetų atpažinimu masinių nelaimių vietose. Mokslininkė sukūrė sistemą, su kuria robotas, aprūpintas žibintuvėliais ir stereoskopinėmis kameromis, apdoroja vaizdus ir įvairių matematinių skaičiavimų padedamas, atskiria žmones nuo pašalinių aplinkos objektų.
Atpažinimo procesui naudojamos HD vaizdo kameros, kuriomis skenuojama pasirinkta aplinka. Tada vaizdai išryškinami ir tam tikri segmentai išskiriami, pavyzdžiui, žmogaus siluetas nuo griuvėsių.
Dėl šio projekto sudėtingumo buvo paprašyta Alma Yolanda Alanis García bei kitų mokslininkų pagalbos. Jie darbavosi ties roboto išvaizda bei valdymu. Kad robotui būtų lengviau judėti per įvairias kliūtis, jam buvo pritaikyta vikšrinė važiuoklė, todėl jis truputėlį primena tanką. Robotas taip pat turi judesio daviklius, kameras, lazerį ir infraraudonųju spindulių sistemą, kurie leis orientuotis aplinkoje, atrasti reikiamus kelius ir kurti 2D žemėlapius.
Visų pirma, visa atpažinimo sistema yra įdiegiama į robotą. Jei robotas yra per mažas gabenti vidinį kompiuterį, algoritmų sistema veikia kitame nešiojamame įrenginyje, taip leidžiant robotą valdyti per atstumą. Roboto kamerų gauti žmogaus atpažinimo vaizdai yra persiunčiami į juos apdorojantį kompiuterį.
Kai robotas išgauna siluetus, jis pasinaudoja deskriptoriaus (atpažinimo) sistema, kuri išskiria vizualines charakteristikas (3D taškus), kad išrinktų – apgaubtų tam tikrus objektus ratu – ir sukurtų žmogaus išorinį siluetą. Šie siluetai taps pavyzdžiais, skirtais treniruoti neuroninį tinklą, pavadintą CSVM, atpažįstantį įvairius objektus.
Po to, nufotografuoti vaizdai transformuojami į skaitmeninius duomenis, kurie reikš atitinkamą formą, spalvą ir tankį. Sujungus šiuos tris aspektus yra gaunamas naujas vaizdas, kuris yra praleidžiamas pro filtrą nustatyti, ar tai tikrai yra žmogaus siluetas.
Tolimesnis projekto tikslas – toliau dirbti su šiuo robotu ir mokyti jį automatiškai atpažinti žmogaus figūrą, remiantis ankstesne patirtimi. Tai daroma norint imituoti protingų būtybių mokymosi procesą, kad vėliau robotas galėtų autonomiškai susieti reikiamus elementus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Robotai-bitės“ atkartos spiečiuje gyvenančių bičių elgesį
2014 11 03 20:39Mokslininkai sukūrė autonomiškus mikro robotus, kurių būrys geba atkartoti bičių spiečiaus elgesį. Jų funkcionavimas tiriamas pasitelkus inovatyvią „geltonojo drugelio“ genties vardu – Colias pavadintą atviros platformos sistemą.
Robotų-bičių būrys įkvėptas gamtos dėsnių, kuriuos sumanūs mokslininkai stengiasi „perteikti“ ir automatizuotoms mašinoms. Kūrėjai bando robotams įdiegti bendrumo pojūtį, jog šie gebėtų kartu, kaip komanda, įvykdyti sudėtingas užduotis.
Dėl aparatūros sudėtingumo bei sąnaudų kuriant robotų programinę įrangą, dabartiniai moksliniai robotų spiečių tyrimai dažniausiai atliekami pasitelkus modeliavimo programinę įrangą. Tačiau pastaroji neretai tampa netiksli, jei robotų būrys yra pernelyg didelis. Siekdami išspręsti šią problemą Linkolno universiteto (Anglija) mokslininkai, bendradarbiaudami su Kinijos Tsinghua universitetu, sukūrė Colias platformą, atveriančią platesnes automatizuoto robotų būrio kontrolės galimybes.
„Platforma privalo sugebėti imituoti gamtoje aptinkamų spiečių elgesį, pavyzdžiui, vabzdžių, paukščių, netgi žuvų. Colias – pilnos komplektacijos platforma, veikianti su programine įranga, kurios valdymo aspektų pritaikymas yra svarbus robotų mokslo bei tyrimų srityse. Ši koncepcija suteikia galimybę koordinuoti paprastų fizinių robotų veiklą, siekiant jų komandinio darbo. Decentralizuotas robotų-bičių kontroliavimas gali būti pasiektas kiekvienam robotui individualiai taikant aiškiai apibrėžtas sąveikos taisykles. Colias sistema jau buvo panaudota bandant atkartoti „gamtos scenarijų“ ir paaiškėjo, jog programa tirianti kolektyvinį elgesį veikia puikiai, kaip teigė tyrimo komandos narys, iš Linkolno universiteto, Farshadas Arvinas.
Šie novatoriški mechanizmai yra 4 centimetrų skersmens, o jų judesio greitis maždaug 35 cm/s. Tarpusavyje robotams komunikuoti leidžia tolimieji infraraudonųjų spindulių jutikliai, suteikiantys galimybę „jausti“ šalia esanti būrio narį 0,5–2 cm atstumu, o trys optiniai jutikliai bei unikalus procesorius padeda išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių
Kitas kūrėjų komandos žingsnis – pagerinti robotų-bičių viziją, naudojant greitesnį kompiuterio procesorių, su integruotais inovatyviais matymą tobulinančiais mechanizmais, kurių įkvėpimo šaltiniu taptų gamtos pasaulis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„OSHBot“ padės jums apsipirkti
2014 11 03 09:48Ar kada teko klaidžioti prekybos centre tarp lentynų ieškant tam tikros prekės? Dabar galėsite kreiptis pagalbos į robotą. „Lowe‘s Inovation Labs“ prsitato savo naująjį robotą, kuris talkins pirkėjams buitinių prekių parduotuvėse.
Žiemos švenčių metu Lowe kompanija išbandys savo robotų-konsultantų veikimą vienoje buitinių prekių parduotuvėje San Jose, Kalifornijoje. „OSHBot“ visiškai autonomiškas, gausybė jutiklių leidžia jam savarankiškai judėti išvengiant kliūčių. Robotas geba pasisveikinti, atsakyti į nesudėtingus pirkėjų klausimus, pavyzdžiui, kur rasti tam tikrą produktą. Beje, „OSHBot“ moka kelias kalbas, o esant reikalui gali vaizdo ir garso ryšiu sujungti pirkėją su žmogiškaisiais savo bendradarbiais.
Dar viena įspūdinga roboto funkcija, tai objektų atpažinimas. Pirkėjui tereikia robotui parodyti prekės pavyzdį ir robotas nurodys, kur ją rasti. Robotas atpažįsta ne tik tradicinius darbo įrankius, bet net ir varžtus bei kitas smulkmenas.
„OSHBot“ taip pat nereikalauja jokių papildomų infrastruktūros pakeitimų parduotuvėse. Nakties metu robotas savarankiškai tiria parduotuvės aplinką, sukuria jos žemėlapį ir atnaujina savo informaciją apie tai, kur padėta kokia prekė.
„Lowe‘s Inovation Labs“ vadovas teigė, jog mažmeninė prekyba bėgant laikui pasikeitė neženkliai. Robotai – tai pirmasis dalykas, kuris iš ties gali kardinaliai pakeisti pirkėjų potyrius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Nestle“ pardavėjais įdarbins tūkstančius humanoidų
2014 11 02 15:13Greitu metu Japonijos elektronikos prekių parduotuvėse bus galima išvysti „Nescafe“ kavos aparatais prekiaujančius robotus-humanoidus „Pepper“. Humanoidai pirkėjams siūlys „Nescafe Dolce Gusto“ ir „Nescafe Gold Blend Barista“ kavos mašinas.
„Pepper“ – tai pirmasis robotas pasaulyje, gebantis atpažinti žmogaus emocijas bei į jas atsakyti. Naujausia balso ir emocijų atpažinimo technologija aprūpintas humanoidas moka skaityti žmonių veidų išraiškas ir klausytis jų balso tono. Šią informaciją „Pepper“ panaudoja, siekdamas nustatyti, kaip jaučiasi žmogus.
Kaip teigia „Nestle Japan“ generalinis vadovas ir prezidentas Kohzoh Takaoka, „Pepper“ gebės papasakoti apie „Nescafe“ produktus ir paslaugas bei palaikyti pokalbį su pirkėju. Jis tikisi, jog šis aptarnavimo modelis paplis visame pasaulyje, kaip puikus japonų inovatyvumo pavyzdys.
„Pepper“ humanoidas – tai „SoftBank Robotics“ produktas, kuriuo siekiama robotines technologijas perkelti už gamyklų ribų. „SoftBankę korporacijos atstovas Masayoshi Son teigė, jog svajonė su „Pepper“ sukurti inovatyvų potyrį vartotojui, dabar tapo realybe. Kompanija tikisi, jog bendravimas su robotu pirkėjams bus jaudinanti ir maloni patirtis.
Pepper humanoidų komanda „Nescafe“ kavos aparatais pradės prekiauti gruodį. Pirma jie bus išbandyti 20-yje parduotuvių, tačiau „Nestle“ iki 2015-ųjų metų pabaigos planuoja robotus įdarbinti maždaug tūkstantyje prekybos vietų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Į akis lendantis robotas
2014 11 01 09:18„Eye Catcher“ – tai nedidelis robotizuotas paveikslėlis, kuris niekada nedings iš tavo akių. „Ferrofluid“ medžiaga pripildytas medinis rėmelis, kurio viduje atvaizduojamas minimalistinis veidukas, seka žmogaus judesius ir stengiasi atsidurti ten, kur žiūri žmogus.
„Eye Catcher“ (liet. Akių Gaudytojas) roboto nereikės ieškoti, jis pats jums iššoks prieš akis. Šio projekto autoriai Linas Zhangas ir Ran XieInteractive architektūros laboratorija iš Londono Universitetinio Koledžo sukūrė dėmesio ištroškusį robotą; jeigu eisite pro jį, jis seks jus siena, tikėdamasis patraukti jūsų dėmesį. Jeigu stabtelsite ir pažvelgsite į jį, į jus ims spoksoti dvi juodos akys. Akys sudarytos iš magnetinių geležies nanodalelių medžiagos, vadinamos „ferrofluid“ (liet. „geležies skystis“) ir geba demonstruoti skirtingas nuotaikas.
Žvelgiant į šio neišvaizdaus paveikslėlio darbą, atrodo, jog jis veikia kone magiškai, tačiau visos techninės detalės paslėptos nuo žiūrovo akių. Iš tiesų visas darbas atliekamas kitoje medinės sienelės pusėje esančio roboto, judinančio paveikslėlį galingų magnetų pagalba. Mažytėje ir vos pastebimoje skylutėje paveikslėlio rėmelyje įtaisyta vaizdo kamera, kuri fiksuoja žmogaus eiseną ir perteikia šią informaciją robotui.
Taip pat ši kamera fiksuoja žmogaus veido išraiškas bei akių judesius. Programinė įranga apdoroja šią informaciją, o paveikslėlis stengiasi atkartoti žmogaus nuotaikas. Kada žiūrovas šypsosi, juodos akys atrodo linksmos; kada žiūrovas susiraukęs ir niūrus, geležies nanodalelės nuo akių pažyra į paveikslėlio apačią ir jos atrodo liūdnos.
Projektą prižiūrintis Ruairis Glynnas teigė, jog pasitelkiant gausybę eksperimentinių filmų, fotografinių ir fizinių prototipų, buvo ištirtas primityvus akių simuliavimo efektas. „Eye Cathcer“ projektas sukūrė naujovišką ekspresyvią sąsają, su kuria atpažįstamieji algoritmai tiria publikos veidus, o robotas geba kurti atsakus į jų išraiškas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris per 1 min.
2014 10 31 12:00Olandų studentas pristatė savo sugalvotą „greitosios pagalbos skraiduolio“ prototipą – skraidantį defibriliatorių, kuris pas širdies smūgio auką atskris per keletą minučių.
Inžinerijos absolvento Aleco Momonto suprojektuota skraidyklė ore gebės išvystyti 100 km/val. greitį. Be to, skirtingai nei greitosios pagalbos automobiliai, pas ligonį skries nosies tiesumu, nestodamas sankryžose ir nestrigdamas spūstyse.
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris 100 km/val. greičiu
Greitosios pagalbos spalvomis dažytas šešių propelerių skraiduolis gali skraidinti ne daugiau kaip 4 kg krovinį. Kaip tik tiek sveria širdies masažo įranga.
„Europos Sąjungoje kasmet širdies infarktas ištinka apie 800 tūkst. žmonių, – pasakoja išradimo autorius iš Delfto universiteto (Olandija). – Išgyventi pavyksta tik 8 proc. Viena pagrindinių priežasčių – santykinai ilgas laiko tarpas, per kurį atvyksta medicinos pagalba. Ekipažas atvyksta vidutiniškai per 10 min., o smegenys ir organizmas miršta po širdies sustojimo praėjus 4–6 min.“
12 kvadratinių kilometrų teritorijoje greitosios pagalbos skraiduolis defibriliatorių pacientui galėtų atskraidinti per 1 minutę. Taip ligonio šansai išgyventi padidėtų nuo 8 proc. iki 80 proc. Skraidantis defibriliatorius sektų skambučius į pagalbos centrą ir naudotųsi GPS navigacija.
Skraiduolis ne tik labai greitai atvyktų įvyko vieton, bet ir taptų nuotoline tiesioginės vaizdo transliacijos kamera medikams – ant skraiduolio sumontuotos vaizdo kameros leistų medikams nuotoliniu būdu apžiūrėti ligonį ir iškart pateikti instrukcijas šalia aukos esantiems žmonėms.
Skraidantis prototipas jau spėjo sulaukti didžiulio greitosios pagalbos medikų dėmesio. Idėją sveikina ir organizacija „Dutch Heart Foundation“.
Tačiau idėjos autorius nori, kad jo skraiduolis taptų ne tik skraidančiu defibriliatoriumi, bet apskritai „skraidančia medicinos įrangos dėže“, kuri, iškilus būtinybei, gabentų taip pat ir deguonies kaukes atkirstiems ugnies ar dūmų, insulino injekcijas sergantiesiems cukralige. Tiesa, universali skraiduolio modifikacija kol kas – tik idėjų lygmenyje.
O ir pats skraiduolis kol kas – kūdikystės stadijoje: dar reikia tobulinti vairavimo mechanizmus, spręsti teisines problemas. A. Momontas išreiškė viltį, kad Olandiją visiškai funkcionalius greitosios medicininės pagalbos skraiduolius turės per artimiausius penkerius metus. Viena tokia skraidyklė turėtų kainuoti apie 15 tūkst. eurų.
„Manau, kad skraiduoliai per penkerius tarnavimo metus išgelbėtų šimtus gyvybių, - įsitikinęs jaunasis Olandijos inžinierius. – Jų esminis privalumas – širdies smūgio ištiktam ligoniui, taip skendusiam, sužalotam ar kvėpavimo problemų ištiktam žmogui pagalbą pristatyti per pirmąsias minutes. Šią idėją jau galima įgyvendinti, nes modernios gyvybę gelbstinčios technologijos, pvz., defibriliatoriai, dabar yra pakankamai maži, kad juos būtų galima gabenti skraiduoliais.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Dexmo“ – paliesk kibernetinį pasaulį
2014 10 30 13:58Kinijos robotikos komanda pristato „Dexmo“ – plaštakos judesius atkartojantį mechaninį egzoskeletą. Prietaisas skirtas vartotojui paliesti kibernetinį pasaulį. Pirštų judesius fiksuoja egzoskelete įmontuoti jutikliai ir visą ši judesių informacija persiunčiama tiesiai į kompiuterį, kuriame programuotojų komanda, naudodama savo specialųjį kinematinį algoritmą, sukuria rankos modelį.
Savo reklaminiame klipe kūrėjų komanda teigė, jog jei „Oculus Rift“ leidžia pamatyti žmogui virtualų pasaulį, argi nebūtu puiku, jeigu būtų įmanoma jį paliesti? Klipe jie pristato „Dexmo Classic“ ir „Dexmo F2“. „Classic“ yra nešiojamas egzoskeletas, kuris fiksuoja 11 rankos judesių laisvumo laipsnių. „F2“ turi papildomą funkciją, kuri sustiprina ir pagreitina atgalinį ryšį. Mokslininkai pradėjo „Dexmo“ projektą, pastebėję, kad yra labai mažai įperkamų rankos judesius atkartojančių prietaisų robotikos ir virtualios realybės suvokimo srityje. Vietoje brangių daviklių ir besilankstančių jutiklių, komanda panaudojo nebrangius rotacinius jutiklius, kartu su prie rankos priglundančiomis plastikinėmis dalimis. Taip smarkiai sumažinti įrenginio kaštai.
Virtualios realybės kūrėjų džiaugsmui „Dexmo“ bus parduodamas kartu su programinės įrangos kūrimo paketu bei darbų pavyzdžiais, o taip pat ir su jau į ranką įdiegtais algoritmais. „Dexmo“ yra belaidis, perduodantis informaciją „Bluetooth“ ryšiu, ir gali veikti net šalia stipraus magnetinio lauko. Egzoskeletas per bandymus judėjo laisvai ir sklandžiai.
Įrenginio kūrėjai kreipėsi į „Kickstarter“, tikėdamiesi surinkti 200000 dolerių paramą. Už 158 dolerius galima įsigyti „Dexmo Classic“, o už 359 dolerius – „Dexmo F2“ modelį. Visą šį projektą sukūrė ir jį plėtoja „Dexta Robotics“ iš Šendženo, Kinijos. Komanda teigia, jog stengiasi daryti viską, kad kainos būtų kuo mažesnės ir kad kuo daugiau žmonių galėtų pajusti virtualų pasaulį.
Gamintojai teigia, kad šiuo prietaisu galima kontroliuoti robotines rankas. Su „F2“ ranka, per atstumą galima pajusti daikto formą arba kliūtį. Su kai kuriais padėties nustatymo metodais, galima atlikti itin sudėtingas užduotis, pavyzdžiui nuotoliniu būdu nukenksminti bombą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt