Humanoidė Jennifer įsispyrė į slides
2015 02 06 15:20Jennifer – tai pirmasis ledo ritulį gebantis žaisti robotas, sukurtas Manitobos universitete. Robotas jau spėjo išgarsėti, pasirodydamas ne vienoje televizijos laidoje. Dabar mažoji robotė užsiiminėja slidinėjimu. Tiesa, kalnų trasoms Jennifer dar nepasiruošusi.
Manitobos universiteto studentų Autonominių priemonių laboratorijoje sukurtas lėlės dydžio robotas 2012-aisiais laimėjo tarptautinį dizaino konkursą. Tokį įvertinimą robotas gavo už gebėjimą čiuožti bei žaisti ledo ritulį. Dabar komanda moko Jennifer slidinėti, tiek lygia vietove, tiek nuo kalno.
Siekiama išmokyti robotą slidinėjimo subtilybių šių metų liepą vyksiančiam „DarwIn-OP Humanoid Application Challenge“ konkursui.
Laboratorijai vadovauja Johnas Andersonas ir Jacky Batles. Andersono teigimu, roboto krosinio slidinėjimo sistema paremta ankstesniu ledo čiuožimo modeliu. Baltes pridėjo, jog komanda tik dabar pradėjo studijuoti kalnų slidinėjimo ypatybes, bet jau išmokė robotą pagrindinių šiam slidinėjimo stiliui skirtų stabdymo bei posūkių manevrų. Kol kas svarbiausias tikslas parengti roboto kontrolės sistemą, kuri leistų dinamiškai keisti krosinio slidinėjimo režimą į kalnų, keičiantis slidinėjimo trasos ypatybėms.
Laboratorija išplatino „YouTube“ filmuką, kuriame demonstruoja Jennifer slidinėjimo įgūdžius.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
MIT robotikos kūrėjai ruošia staigmeną kontrabandininkams
2015 02 06 09:32Masačusetso technologijos instituto mokslininkai sukūrė povandeninį robotą, kuris padės ieškoti kontrabandos. Kol kas dar prototipo stadijoje esantis futbolo kamuolio formos ir dydžio robotas, ultragarsu tikrins laivus, potencialiai gabenančius nelegalų krovinį.
Robotas atspausdintas 3D spausdintuvu ir susideda iš dviejų dalių. Vienoje, vandeniui atsparioje dalyje sutalpinta visa elektronika: valdymo schemos, akumuliatoriai, ryšio antena ir inercinių matavimų blokas. Kitoje dalyje įrengta motorinė sistema – šeši siurbliai. Plaukdamas palei laivus, robotas aptinka mažai pastebimas tuštumas korpuse, kur kontrabandininkai dažnai mėgsta slėpti savo nelegalų krovinį. MIT komandos povandeniniai robotai yra kompaktiškų gabaritų, greitai juda ir nepalieka pėdsakų vandenyje. Šių savybių dėka jie atlieka darbą labai efektyviai. Be to, robotus lengva užmaskuoti dumbliais ir šiukšlėmis.
Vieno povandeninio roboto kaina – 600 dolerių. Jis veikia ličio akumuliatorių pagalba 40 minučių, tačiau dėka geros spartos, robotas sugeba per tą laiką patikrinti net kelis laivus. Pasak kūrėjų, ateityje į jūrą bus paleisti didžiuliai būriai tokių robotų, kurie dirbs pamainomis vis savarankiškai grįždami į bazę pasikrauti elementų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padeda autizmu sergantiems vaikams
2015 02 05 16:14Mokslininkai mano, jog robotai gali padėti diagnozuoti ankstyvus autizmo požymius, o taip pat juo sergančius vaikus mokyti socialinių įgūdžių. Ką jie sugeba tokio, ko nemoka žmonės, klausia naujienų portalas TheGuardian.Com.
Anthoniui Arceri septyneri ir jis serga autizmu. Jo rūbai padengti jutikliais ir jis stovi priešais Zeno, besišypsantį, dviejų pėdų ūgio robotą. „Koks tavo mėgstamiausias maistas?“ – Zeno klausia Anthonio. „Šokoladinis pienas ir gruzdintos bulvytės.“ „Aš mėgstu šokoladinį pieną“, – atsako Zeno. Robotas pakelia savo ranką ir Anthonis atkartoja jo judesius. Zeno patrina savo pilvuką, tą patį padaro ir Anthonis.
Visa tai atrodo smagiai ir Anthoniui iš tiesų tai patinka. Tačiau tyrėjai mano, jog tokie linksmi bendri Anthonio ir roboto užsiėmimai, gali padėti ankstyvai diagnozuoti autizmą ir jį gydyti. Zeno – tai Arlingtono Teksaso universiteto daktaro Dano Popa, kompanijos „Hanson RoboKind“, Dalaso Autizmo priežiūros centro bei Teksaso Instrumentų ir nacionalinių instrumentų korporacijos bendras kūrinys. Projekto sumanymas kilo Davidui Hansonui, „Hanson RoboKind“ kompanijos savininkui bei buvusiam „Disney“ projektų kūrėjui.
skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48447/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Skestančiųjų gelbėjimo projektas „Ryptide“
2015 02 05 09:16Greitis, kurį per trumpą laiką gali išvystyti dronai, oro robotams suteikia pranašumą kritiškai svarbių daiktų transportacijos atveju. Pavyzdžiui, greitosios pagalbos dronas bei „Defikopteris“ yra naudojami defibriliatorių eksploatacijai nelaimių situacijose. Projektas „Ryptide“ taip pat siekia padėti nelaimėje atsidūrusiems asmenims. Projekto įgyvendinimo metu dronai bus pritaikyti gelbėjimosi plūdrių žiedų gabenimui vandenyje nelaimę patyrusių žmonių išgelbėjimui.
Praktiniu aspektu „Ryptide“ nėra oro robotas, tai „priedas“, skirtas prijungti prie drono, kad šis galėtų gabenti pripučiamą gelbėjimo žiedą. Projekto vizija paprasta – dronui pasiekus plaukiką nuspaudžiamas mygtukas, išlaisvinantis gelbėjimosi ratą. Kai ratas nukrenta į vandenį, druskos tabletės jame ištirpsta, priversdamos žiedą išsipūsti per tris sekundes.
Idėjos autorius Bill Piedra teigia, kad, kol kas, tai tik prototipas ir projektas turi būti tobulinimas, siekiant jį saugiai bei efektyviai pritaikyti praktikoje. „Ryptide“ suprojektuotas taip, kad kiekvienas gali būti gelbėtoju. Kurdami bazinį prototipą galvojome apie įprastą vartotoją, kuris galbūt pasiimtų droną į paplūdimį, prie ežero ar netgi ruošdamasis buriuoti“, – spaudai sakė B. Piedra.
Numanoma, jog bus pristatytos trys „Ryptide“ versijos. Bazinis modelis bus skirtas tvirtinti prie daugumos nedidelių dronų. Jokie papildomi įrankiai tam nebus reikalingi. „Multi-žiedo“ modelis formuotas didesnei gelbėjimosi žiedų transportacijai – galimybė gabenti keturis ratus. „Stipriausias“ modelis suteiks galimybę transportuoti keturis žiedus ir kamerą.
Gelbėjimosi žiedai bus daugkartinio naudojimo. Visuomenei projektą pristatyti planuojama per artimiausius mėnesius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA robotai tirs ugnikalnius
2015 02 04 16:13NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija yra žinoma dėl siekio įgyvendinti neįtikėtinas užduotis ir pastarasis kūrinys tik patvirtiną šį teiginį. NASA mokslininkai sukūrė robotą, kuris sugebės pasiekti sunkiausiai prieinamas žemės vietas. Kūrėjai pranešė, kad pirmieji bandymai atliekami Havajuose, kur robotas „VolcanoBot 1“ bandys „pažinti“ aktyvų ugnikalnį Kilauea.
„Mes nežinome kaip tiksliai ugnikalniai išsiveržia. Mes turime modelius, tačiau jie yra labai labai paprasti“, – pranešime spaudai teigė dr. Carolyn Parcheta. Komanda tikisi, jog fiksuojant požeminius įtrūkimus bus įmanoma sudaryti konkretų 3D žemėlapį. Anksčiau tokie žemėlapiai buvo tik „numanomi“ pasitelkus matematinį apskaičiavimo būdą.
Dviratis robotas „VolcanoBot 1“ geba surinkti ir pateikti informaciją apie požeminius ugnikalnio įplyšimus, turinčius įtakos jų išsiveržimui. Neaktyvių plyšių tyrimas mokslininkams padeda nustatyti kaip keliauja magma bei kas nulemia jos proveržius. Pirmos kelionės metu robotas nukeliavo 82 pėdas, tačiau tai tik pradžia. Kūrėjai siekia geresnių rezultatų.
Kol kas žemyninių ugnikalnių veikimu susidomėję mokslininkai siekia, jog ateityje, patobulinus įrangą bei plačiau išanalizavus žemėje esančių ugnikalnių gelmes, panašiu principu būtų įmanoma tirti Mėnulio ir netgi Marso paviršių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonijoje atsidarys viešbutis su robotų personalu
2015 02 04 09:56Sukūrę robotinius padavėjus bei durininkus, dabar inovatyvieji japonai pasaulį nustebins atidarę viešbutį, kuriame aptarnaujantį personalą sudarys robotai.
Kai šią vasarą Hen-na Hotel atvers duris, viešbučio svečių bagažu rūpinsis robotiniai nešikai, o už vestibiulio stalo juos pasitiks mirksintys ir pypsintys robotai. Kambarių valymu rūpinsis robotinės mašinos, o svečiams kavą ruoš dirbtinis intelektas. Nors kai kuriose užduotyse nepavyks išsiversti be žmonių pagalbos, teigiama, kad ateityje daugiau nei 90 % viešbučio personalo sudarys robotai.
Dar viena iš įdomių šio inovatyviojo viešbučio technologijų, tai automatinės durys, kurioms nereikia raktų. Viešbučio svečiams tereikia atsistoti prieš savo numerio duris ir jos pačios atsidaro.
„Hen-na“ vardu pavadintas viešbutis, japonų kalba reiškianti „keistas“, bus vienas iš naujų Hui Ten Bosch Nagasakio pramogų parko komplekso papildymų.
Šis pramogų parkas sukurtas, remiantis olandiškosios architektūros tradicijomis. Parkas atkuria Olandijos senamiesčių gatvių vaizdus, su realaus dydžio senovinių Olandijos namų replikomis.
Parko atstovų teigimu, sprendimas naujajame viešbutyje įdarbinti vien robotus, padės ne tik pritraukti daugiau lankytojų, tačiau ir sumažins darbo kaštus. Kompanijos prezidentas Hideo Sawada teigė, jog tai bus pats našiausias viešbutis pasaulyje.
Skelbiama, kad Hen-na Hotel vienos nakties kaina prasidės nuo 7 000 jenų (maždaug 53 eurai). Tiesa, viešbučio vadovai mano, jog, ko gero, vasaros laikotarpiu turistų, norinčių apsistoti robotiniame viešbutyje bus gerokai daugiau, nei viešbutis gali aptarnauti, todėl jo numeriai bus pardavinėjami varžytinėse.
Pirmasis šio šio viešbučio komplekso pastatas atsidarys liepos mėnesį. Jame bus 72 kambariai. Kitąmet, bus atidarytas ir kitas, dabar statomas viešbučio korpusas taip pat su 72 kambariais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kinų pensininkas sumeistravo arklį
2015 02 03 14:08Nors dauguma po ilgų darbo metų į pensiją išėjusių žmonių užsiima įvairias įdomiais hobiais, 60-metis kinas Su Daonchengas gali pretenduoti į neįprasčiausio hobio titulą. Jis nusprendė sukurti robotinį arklį, ant kurio galima joti.
Taigi po dviejų mėnesių įtempto darbo, Su, kuris anot jo paties yra priklausoma nuo išradimų kūrimo, sumeistravo šį benzinu varomą žvėrį. Tai ne pirmas toks neįprastas kino kūrinys. Ankščiau Su stebino žmones savo keliui skirtu sraigtasparniu ir mechaniniais robotais.
Naujausiame Su išradime panaudotas go-karto variklis, o į priekį jis juda padedamas spyruoklinių kojų. Tiesa, arklį varo tik jo galinės kojos, tuo tarpu priekinės, prilaikomos ratukų, juda tik dėl grožio. Arklio ūgis – 1,5 metro, o sveria jis 250 kilogramų.
Nors žiūrint filmuotą medžiagą, jojimas šiuo plieniniu žirgu malonaus pasijodinėjimo ristele nei kiek neprimena, o ir juda jis labai lėtai, tačiau Su teigia, jog šis arklys turi ir praktinio panaudojimo galimybę. Su manymu, mechaninį arklį galima panaudoti ūkio darbuose. Taip pat šiam arkliui nereikia priežiūros, o jo kuras atsieis pigiau, nei gyvo arklio šėrimas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas Hectoras mėgdžioja milžinišką vabzdį
2015 02 03 07:55Gyvalazde vadinamo vabzdžio prototipas robotas Hectoras išeina pasivaikščioti. Tai Vokietijos Bylefeldo universiteto biomechatronikos mokslo tyrimų grupės darbo vaisius. Robotas gali visomis šešiomis galūnėmis nepriklausomai judėti. Jame esantys jutikliai leidžia savarankiškai reaguoti į aplinką ir mokytis iš patirties.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Geros naujienos JAV komercinių dronų naudotojams
2015 02 02 17:15JAV Federalinės aviacijos administracija (FAA) atsižvelgė į didėjantį dronų panaudojimo poreikį ir dvejiems pramoniniams sektoriams suteikė teisę, juos naudoti. Žemės ūkio bei nekilnojamo turto sektoriai tapo pirmomis industrijomis, kurių poreikiai dronų eksploatacijos atžvilgiu buvo apsvarstyti ir patenkinti FAA.
Įprastų Federalinės aviacijos administracijos draudimų išimtys suteiktos „Advanced Aviation Solutions“ kompanijai Vašingtone. AAS dronų panaudojimo tikslas – pasėlių apžvalga. Taip pat leidimas suteiktas „Douglas Trudeau of Tierra Antigua Realty“ organizacijai Arizonoje, siekiančiai filmuoti pastatus iš aukštai, kad būtų skatinamas visuomenės sąmoningumas nekilnojamo turto pažinimo, „disponavimo“ ir t. t. atžvilgiu. Pastaroji kompanija savo tikslams ketina pasitelkti „Phantom 2 Vision+“ droną. „Advanced Aviation Solutions“ naudos „eBee“ oro robotą, kuriuo fotografuos laukus, siekiant ne tik juos išmatuoti, bet ir vykdyti reguliarų tikrinimą.
FAA pateikiamų reikalavimų sąraše – komercinis dronas privalo būti prižiūrimas „žemės piloto“ bei stebėtojo. Operatorius visuomet turi matyti droną. Kitaip tariant, oro robotas negali dingti iš operatoriaus matymo zonos.
Nauji reglamentai – didelis postūmis į priekį, integruojant dronus į įvairias pramones sritis. Anksčiau FAA leidimą naudoti oro robotus buvo suteikusi vienuolikai kompanijų. Tarp jų – filmų kūrėjai, naftos, dujų bei sąvartynų bendrovės.
Dronų integracijos svarbą į įvairius sektorius akcentuoja ir tai, jog ne tik įvairios kompanijos, bet ir JAV kongresas siekia, kad FAA nustatytų aiškius įstatymus nepilotuojamų oro transporto priemonių eksploatacijos atžvilgiu.
Manoma, kad FAA pavyzdžiu, paseks ir kitų pasaulio šalių įstatymų rengėjai, dronų panaudojimo mastams ir įžvelgiamai jų naudai vis didėjant.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tobulai prie kūno linijų derantis egzoskeletas
2015 02 02 09:11Dar visai neseniai robotinio kostiumo idėja, kuris galėtų jį dėvinčiam asmeniui suteikti papildomo mobilumo ir galios, skambėjo kaip tolima mokslinės fantastikos vizija. Tokie filmai kaip „Svetimi“ arba „Geležinis Žmogus“, kuriuose veikėjai dėvėjo galingus egzoskeletus, tik žadino žmonių vaizduotę. Šiandien, panašaus tipo egzoskeletai iš tiesų egzistuoja ir yra komerciškai prieinami. Tiesa, neišvengiama kelių problemų. Šių robotinių kostiumų gamyba užtrunka neįtikėtinai ilgai, o ir pagamintas toks kostiumas savo dydžiu ir charakteristikomis tinkamas ne visiems žmonėms.
Joo H. Kimas, asistuojantysis Niujorko Universiteto mechaninės inžinerijos profesorius, darbuojasi spręsdamas šias problemas. Jis gavo daugiau nei pusės milijono dolerių vertės Nacionalio mokslo fondo paramą savo trejų metų trukmės studijoms. Kimo kuriama technologija padės asmenims, turintiems apatinių galūnių negalią. Egzoskeletas taip pat pat gali praversti kariams bei įvairių industrijų darbininkams, kuriems tenka kilnoti ir nešioti sunkius krovinius. Floridos Žmogaus ir mašinos pažinimo institutas (IHMC) bendradarbiaus, gamindamas ir testuodamas šiuos naujuosius egzoskeletus.
Projektui vadovaujantis Kimas, tikisi sukurti vartotojo poreikiams pritaikytą elektra varomo apatinių galūnių egzoskeleto sistemą, kuri gebėtų abipusiškai sąveikauti su žmogumi, gebėtų prognozuoti jo veiksmus ir prisitaikytų prie jo poreikių. IHMC ir NASA sukurtu dizainu paremtas egzoskeletas bus aprūpintas integruotomis darbo ir stabilumo sistemomis.
Kimo teigimu, nuo to momento kai vartotojas pirmą kartą ims naudotis šiuo egzoskeletu, jis iškart ims taikytis prie jo individualių poreikių ir tai darys nuolat. Profesorius pažymėjo, jog sukurdamas išskirtinį dizainą, paspartintą gamybos ciklą, optimizuotas sistemas su lengvais ir natūraliais judesiais bei pagerinta sauga bei komfortu, jo mokslininkų komanda pakylėja egzoskeletų technologijas į naują lygį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt