Prognozuoja šių darbuotojų paklausos augimą: „į rankas“ gauna nuo tūkstančio eurų
2016 12 29 09:54Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris yra šios srities profesionalas, kuris savo kailiu patyrė, kaip sudėtinga turint socialinių mokslų išsilavinimą gilintis į technologinius dalykus. Visgi pašnekovas savo pavyzdžiu įrodė, kad nieko nėra nepasiekiamo ir dalijasi įžvalgomis apie robotikos tendencijas, inžinierių atlyginimus bei kas juos lemia ir kitas įdomybes.
– Vadovaujate neseniai įkurtai Lietuvos robotikos asociacijai. Kodėl ryžotės tokioms pareigoms?
– Man tai buvo natūrali evoliucija. 10 metų vadovavau asociacijai „Žinių ekonomikos forumas“, ten atstovavau lazerių ir biotechnologijų sektorius, dariau ateities įžvalgas, analizavau Lietuvos inovacijų sistemos ir verslo-mokslo bendradarbiavimo problematiką. Ilgainiui platus temų ratas ėmė varginti, norėjosi būti arčiau konkrečių ir greitai sprendžiamų verslo problemų. Pradėjau klausinėti pažįstamų startuolių, kas ką įdomaus veikia, kur aš galėčiau prisijungti. Galvojau daugiau apie verslo įmones, tačiau gavau pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti – kurti Lietuvos robotikos klasterį. Tai yra du viename: daug bendrauju su verslu, tačiau taip pat galiu panaudoti daugelį žinių ir kontaktų, kuriuos įgijau ankstesniame darbe.
Edgaras Leichteris / © DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/57749/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
„Bowie“ – robotas rinks šiukšles paplūdimiuose
2016 12 28 20:53Jauna kanadietė, besidominti robotika ir norinti prisidėti prie aplinkos gerinimo, sugalvojo sukurti robotą, kuris valytų paplūdimius nuo šiukšlių.
„Panaudoję robotikos gudrybes kokioje nors socialinėje srityje, jūs pamatysite, kaip technologija gali paveikti pasaulį ir pakeisti jį į geresnę pusę“, – sako šio neįprasto aparato kūrėja Erina Kenedi.
Spalvingą keturračio roboto „Bowie“ konstrukciją įkvėpė šiuolaikinis marsaeigio dizainas. Mašina pavadinta dainininko Deivido Bowie garbei ir pagaminta į pagalbą pasitelkus 3D spausdintuvą. Prie roboto pritaisytas specialus manipuliatorius, kuris renka šiukšles paplūdimyje, tačiau Kenedi tikisi, kad tai tik pradžia.
„Vieną dieną robotai taps efektyvia priemone surinkinėti šiukšles paplūdimiuose, ypač kai kalbama apie smulkius plastikinius fragmentus, kurie kelia pavojų paukščiams. Jei jie pagalvos, kad tai maistas ir jį sules, tai gali juos pražudyti.“
Erina Kenedi robotais susidomėjo būdama 13 metų po įvykusios sportinės traumos. „Kadangi nieko negalėjau daryti, o tik sėdėti namie, turėjau kažkuo užsiimti,. Tada man į rankas papuolė komplektas „Lego Mindstorms“, ir aš pradėjau gaminti robotus, – pasakojo ji. – Aš koncentruojuosi į savadarbes robotizuotas mašinas, kurias galima demonstruoti pasauliui, jį tyrinėti ir tuo pačiu daryti jį geresniu.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Waymo“ – dar vienas „Google“ projektas
2016 12 24 12:12Korporacija „Google“ („Alphabet“ Inc.) lyderės pozicijų siekia ne tik interaktyvioje erdvėje, bet ir autonominių automobilių sektoriuje. Nauja idėja „Waymo“ – dar vienas projektas, dedikuotas siekiui sukurti tobulą savaeigę transporto priemonę, tinkamą naudoti viešuose keliuose.
Jaunos įmonės „Waymo“ (priklausančios „Alphabet“ Inc., tačiau veikiančios kaip savarankiškas startuolis) generaliniu direktoriumi tapo, neretai „Hyundai“ veteranu apibūdinamas, Džonas Kraftikas (angl. John Krafcik). Anot jo, nauja kompanija turės prieiga prie visų „Google“ išteklių, tačiau taikys „šviežias“ idėjas ir bandys užpildyti anksčiau egzistavusias spragas.
Vienas kompanijos tikslų – egzistuojančias autonominių transporto priemonių technologijas pritaikyti praktiniams tikslams ir verslui. „Waymo“ generalinis direktorius taip pat mano, kad ateityje pavienės technologijos galėtų būti taikomos ir kitų automobilių kūrime, siekiant patobulinti tradicinių transporto priemonių galimybes.
Verta paminėti, kad nauja „Google“ strategija šios industrijos ekspertams nebuvo sensacinga, kadangi pastarieji metai autonominių automobilių plėtroje kompanijai nebuvo itin produktyvūs. Visgi manoma, kad „Waymo“ įkūrimas yra tinkamas sprendimas ir tolesnė veikla bus sėkminga.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas, padedantis gauti vizas
2016 12 23 09:07Moderni dirbtinio intelekto sistema, padedanti gauti vizą į Jungtines Amerikos Valstijas? „Visabot Messenger“ kūrėjai teigia, kad taip!
Norintiesiems išbandyti sėkmę gaunant vizą kelionei į svajonių šalį, ši sistema, rodos, yra tikras išsigelbėjimo įrankis. Atsakius į keletą paprastų, elementarių klausimų, robotas padeda užpildyti visus reikiamus dokumentus vizai gauti, nurodydamas, kaip ir kurioms tarnyboms juos išsiųsti.
Tiesa, šiuo metu dirbtinio intelekto pagalba yra ribojama (galima naudotis dvejomis versijomis – B-2, kuri yra skirta verslo kelionėms bei turistams, bei O-1 pagalba, teikiama „išskirtiniams asmenims“), tačiau kūrėjai planuoja diegti ir kitus pagalbos režimus, pavyzdžiui, H-1B bei L-1 versijas, padėsiančias leidimus gauti kvalifikuotiems darbuotojams, siekiantiems karjeros galimybių Amerikoje.
Žinoma, sumanus robotas nesuteikia garantijos, kad prašymas gauti vizą bus patvirtintas, jis taip pat neatlieka viso darbo už žmogų. Tačiau siekiant preciziškumo pildant svarbius dokumentus, dirbtinio intelekto sistema gali būti naudinga ir padėti išvengti neapdairumo bei kitų klaidų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ką bendro turi lėktuvo pilotas ir drono valdytojas?
2016 12 22 08:40Kelti į orą bepilotes skraidykles bet kur negalima. O jas valdantis žmogus – prilygsta tikram lėktuvą valdančiam pilotui. Kaip mūsų herojams sekėsi nufilmuoti gražiausią sostinės vaizdą bei kokių dar taisyklių turi laikytis bepiločių pilotai – projekto „Aš – robotas“ reportaže.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Pirmasis toks įrenginys Lietuvoje buvo tarsi stebuklas: į jį pasižiūrėti sustodavo pilni autobusai žmonių
2016 12 21 10:44Šiandien jau lyg ir nieko nestebina kiek burzgiantis danguje kybantis prietaisas įvairių švenčių ar renginių metu fiksuojantis gražiausius momentus iš oro. Kokia bepiločių orlaivių situacija Lietuvoje, kuo ypatingi mūsų kūrėjai ir kokias galimybes atveria ši iš pirmo žvilgsnio nauja, bet iš tiesų gilias šaknis turinti sritis?
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Neįtikėtina: nuo užsakymo internetinėje parduotuvėje iki pristatymo – 13 minučių
2016 12 20 08:23Kai „Amazon“ prieš trejus metus atskleidė ketinimus kai kurias jų interneto parduotuvėje užsakytas prekes pristatinėti bepilotėmis skraidyklėmis, galima buvo pagalvoti, kad amerikiečiai sumaišė mėnesius – paskelbė gruodį, nors tokios žinios paprastai platinamos balandžio 1 dieną. Šiandien „Amazon“ jau giriasi, kad tai yra realybė – oru pristatyta pirmoji prekė. Per 13 minučių nuo užsakymo!
Tiesa, kol kas tai – dar ne visavertė, plataus masto paslauga, o tik nedidelis bandomasis projektas, vykdomas Jungtinėje Karalystėje. Bandymuose dalyvauja tik du pirkėjai, kuriems leidžiama prekes gauti „oro paštu“. Bet ilgainiui bandomojo projekto mastą ketinama plėsti – iš pradžių iki kelių dešimčių, o vėliau iki šimtų pirkėjų, kurie gyvena arčiausiai „Prime Air“ logistikos centro, esančio Kembridže, rašo techcrunch.com.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/57601/.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dvejų metų bandymai davė vaisių: bepilotės skraidyklės jau pristato siuntas
2016 12 19 15:37Dvejus metus trukę tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ valdytojų – bendrovės „GeoPost“ – bandymai sukurti inovatyvius būdus pristatyti siuntas pasiekė sėkmingų rezultatų – siuntinius jau galima pristatyti ir bepilotėmis skraidyklėmis.
„Ši automatizuota bepilotė skraidyklė, gebanti pristatyti siuntą, įrodo, kad ieškome alternatyvių siuntų gabenimo būdų remdamiesi inovacijomis ir eidami išvien su skaitmeniniu pasauliu. Bepiločių skraidyklių panaudojimo galimybės yra didžiulės – tereikia nuolat ieškoti, bandyti, eksperimentuoti. Techninis bepiločių siuntas pristatančių skraidyklių tobulinimas yra ilgas procesas, tačiau inovacijos – mūsų ateitis“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Bandymai įgyvendinti bepilotės siuntinį pristatančios skraidyklės idėją prasidėjo 2014 m. Po metų bepilotė skraidyklė parodė savo sugebėjimus – adresatui, esančiam už 14 km, pristatė 1,5 kg sveriančią siuntą.
Šiandien bepilotė skraidyklė maksimaliai gali pasiekti adresatą, esantį už 20 km, o siunta gali sverti iki 3 kg. Didžiausias galimas bepilotės skraidyklės greitis – 30 km/h. Kartą per savaitę ši bepilotė „DPDgroup“ skraidyklė skraido 15 km maršrutu Pietų Prancūzijoje esančiame Provanso regione.
Didžiausias privalumas - bepilotės skraidyklės suteikia galimybę siuntinius nugabenti į izoliuotas ar laikinai nepasiekiamas vietas, pavyzdžiui, salas, kalnuotas ar kaimo vietoves, taip pat pristatyti siuntas, kai ribojamas eismas arba tuo atveju, kai reikia įveikti tam tikrą atstumą esant nepalankioms oro sąlygoms.
„Aš robotas“: Lietuvos robotikos verslo iššūkiai
2016 12 17 12:15Lietuvos verslas jau stipriu žingsniu žengia į robotikos sritį. Kuria tokius robotus bei jų „smegenis“, kurie ne tik palengvina sunkius ar pavojingus darbus, padeda kasdieniame gyvenime, bet ir gali drąsiai stoti ant to paties laiptelio su geriausiais pasaulio robotikos specialistais. Nors džiaugtis, atrodo, turime kuo, tačiau dar yra vietų, kur reiktų pasitempti. Su kokiais iššūkiais susiduria verslas, dirbantis robotikos srityje projekto „Aš – robotas“ reportaže.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Klaipėdiečiai robotų sumo varžybose turi ambicijų tapti pasaulio čempionais
2016 12 16 15:11Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai išvyko į robotų sumo rungtynes „Robot Sumo Tournament 2016“ Japonijoje. Jeigu sportininkui aukščiausias pasiekimas yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai robotų entuziastams svarbiausios yra šios varžybos, teigiama pranešime spaudai.
Praėjusiais metais patekę į varžybų ketvirtfinalinį, šiemet klaipėdiečiai tikisi pasirodyti dar geriau ir neslepia ambicijų tapti pasaulio čempionais. Apie beveik 10-metį gyvuojantį robotikos klubą – interviu su klubo vadovu Olegu Lianu.
– Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?
– Vien dalyvavimas varžybose, Japonijoje jau yra didžiulis pasiekimas. Ten patekti nėra taip paprasta. Tai tarptautinis robotų sumo turnyras, į kurį susirenka čempionai. Dalyviai tam tikrose varžybose jau turi būti laimėję prizines vietas, kad galėtų dalyvauti šiame turnyre. Ten silpnų robotų nebūna – visi čempionai. Šiose varžybose galima iškovoti pasaulio čempiono vardą.
– Su kokiais projektais dirbate dabar?
– Tai yra 3 kg sveriantis sumo robotas, jau trečia jo versija. Tai mūsų bandymų, sėkmių ir nesėkmių patirtis, privalumų ir trūkumų analizavimas. Neseniai su juo grįžome iš Taline vykusių varžybų „Robotex 2016“, kur užėmėme antrąją vietą. Tai antras pagal dydį robotų renginys Europoje. Su tuo pačiu robotu dalyvausime ir Japonijoje. Dirbu su juo nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną vakarą po darbo. Tenka ilgai pavakaroti. Prieš varžybas Japonijoje net atostogas pasiėmiau. Todėl dabar čia praleidžiu visą dieną.
Kitas mūsų naujausias projektas – važiuojanti sofa. Supirkome 100 kg utilizuotų nešiojamųjų kompiuterių baterijų. Dalis tų baterijų būna sveikos. Mes atgaiviname, pakrauname, patikriname talpas. Sumontuosime jas ir turėsime važiuojančią sofą. Užsidėsime Klaipėdos universiteto logotipą ir važinėsime (juokiasi). Tai daugiau reprezentacinis projektas.
– Kas tau yra robotika? Kokia robotikos nauda studentui?
– Robotika yra mano hobis, kuriam atiduodu visą laisvalaikį. Man tai patinka. Roboto gaminimas suteikia žmogui inžinerinį lavinimą. Jis gaminamas nuo nulio: reikia suprojektuoti korpusą, statines ir dinamines jėgas, pasirinkti variklius, sensorius, valdiklius, užprogramuoti. Vienu žodžiu tai būtų galima pavadinti mechatronika. Kai darbdaviui pasakai, kad gamini robotus, jis žiūri į tave kitaip – nesi tik nepatyręs, ką tik studijas baigęs studentas.
Inf. šaltinis: LRT.lt