„LTX GAMES“ žaidynės – konstruotojams ir programuotojams
2023 12 06 12:26Gruodžio 9 dieną, šeštadienį, 13 valandą, robotų kūrėjų bendruomenė „Lituanica X“ organizuoja žaidynes konstruotojams bei programuotojams ir maloniai kviečia atvykti visus, kurie nori apie robotiką sužinoti daugiau. Renginys vyks TECHIN mokymų centro sporto salėje (Trinapolio g. 2, Vilnius). Renginio trukmė – 3 valandos.
Žaidynių metu draugiškose varžybose pamatysime naujo sezono robotus arba jų prototipus. Kad būtų linksmiau varžytis – aplinkui šurmuliuos veiklos smalsiems ir aktyviems Lietuvos vaikams.
„Lituanica X“ aktyviai propaguoja robotiką Lietuvos vaikams ir jaunimui.
„Lituanica X“ komandos archyvo nuotr.
„Norime sukurti kuo daugiau progų susitikti konstruoti ir programuoti mėgstantiems moksleiviams. Šiame renginyje dalyvaus net 200 mokinių ir darželinukų iš visos Lietuvos. Pastebėjome, kad vyresnių vaikų pavyzdys labai motyvuoja mažesnius. Norime, kad „Lituanica X“ gimnazistai ne tik garsintų Lietuvą pergalėmis tarptautinėse varžybose, bet pirmiausiai būtų robotikos populiarintojai savo šalyje“, – sako Lietuvos moksleivių robotikos rinktinės „Lituanica X“ vadovas Algirdas Augustaitis.
„LTX GAMES“ žaidynių programoje numatytos FTC (First Tech Challenge) klasės robotų parodomosios varžybos, FLL (First Lego League) Challenge treniruočių varžybos, Scratch užsiėmimai, FLL Explore kūrybinės dirbtuvės „Robotizuotų Lego dangoraižių konstravimas“, FLL Discover kūrybinės dirbtuvės „Lego dangoraižių konstravimas“.
Renginys nemokamas, atviras visiems, tačiau reikalinga registracija.
„Lituanica X“ komandos archyvo nuotr.
Robotų kūrėjų bendruomenės „Lituanica X“, įkurtos 2018 metais Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, akimirkos nuotraukose bei vaizdo failuose: https://www.lituanicax.lt/team-life.
Pramonės robotizacija Lietuvoje vyksta, bet nepakankamai sparčiai: trūksta kompleksinio požiūrio
2023 12 01 10:51Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.
Finansavimo priemonės stipriai vėluoja
Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės. Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.
„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.
„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.
Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones
Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.
„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.
Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.
„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.
D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.
„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Futbolininkas, šuo, šaškių meistras – tik keli Dubajaus ateities technologijų parodoje pristatyti robotai
2023 11 13 20:09Ką tik baigėsi didžiausia pasaulyje technologijų konferencija GITEX 2023. Šiame renginyje buvo pristatomos ateities technologijos, demonstruojami naujausi pasiekimai dirbtinio intelekto, robotų, išmaniųjų dėvimųjų įrenginių ir kitose srityse. BBC žurnalistai, savo akimis apžiūrėję keletą išties keistų eksponatų ir stendų, išrinko jiems didžiausią įspūdį palikusius renginio akcentus, atskleidžiančius pakankamai keistas technologijų vystymosi trajektorijas, skelbia BBC.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/89446/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Nelaimė gamykloje: robotas nesugebėjo atskirti darbuotojo nuo dėžės ir jį mirtinai sutraiškė
2023 11 09 18:40Pietų Korėjoje robotas mirtinai sutraiškė žmogų, nes nesugebėjo jo atskirti nuo maisto dėžių, kurias tvarkė, rašo BBC. Incidentas įvyko, kai keturiasdešimtmetis robotikos įmonės darbuotojas tikrino robotą.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Roboto ranka, supainiojusi vyrą su daržovių dėžute, griebė jį ir prispaudė kūnu prie konvejerio juostos, sutraiškydama veidą ir krūtinę, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Jis buvo išgabentas į ligoninę, bet vėliau mirė.
Pasak „Yonhap“, robotas buvo atsakingas už dėžių su paprikomis kėlimą ir jų perkėlimą ant padėklų.
Vyras tikrino roboto jutiklių veikimą prieš lapkričio 8 d. numatytą bandomąjį važiavimą pipirų rūšiavimo gamykloje Pietų Gjongsango provincijoje, priduria agentūra, cituodama policiją.
Iš pradžių bandymas buvo numatytas lapkričio 6 d., tačiau dėl roboto jutiklio problemų jis buvo atidėtas dviem dienoms, rašo BBC.
Roboto ranką pagaminusios bendrovės darbuotojas trečiadienį vėlai vakare tikrino mašiną, kai ji sugedo.
Nors incidentai, kai robotai mirtinai sužaloja žmogų reti, pirmasis toks įvykis užfiksuotas beveik prieš 45 metus.
Pirmuoju žmogumi, žuvusiu nuo roboto rankos, laikomas amerikietis „Ford“ gamyklos darbuotojas Robertas Nicholas Williamsas. Jaunas vyras žuvo 1979 m. sausio 25 d. po industrinio roboto rankos padarytų sužalojimų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotika Lietuvoje – kada vaikų būreliai virs pokyčiais pramonėje?
2023 10 22 12:59Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8 % BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5 % BVP suma.
Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8 % įmonių, o 2,7 % naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7 % pramoninius robotus naudojančių įmonių.
Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui
Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis. Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą.
Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti.
Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.
Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu. Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų. Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą, bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.
2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija
Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.
Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.
Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?
Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.
Sprendimas – automatizacija, tačiau į technologinę pažangą Lietuva investuoja per mažai (šaltinis – „Eurostat“)
Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai
„Amazon“ savo sandėliuose išbando darbuotojus pakeisiančius robotus: štai ką jie gali
2023 10 21 10:21Viena didžiausių pasaulio prekybos bendrovių „Amazon“ savo sandėliuose JAV bando humanoidinius robotus – tai naujausias technologijų milžinės veiklos automatizavimo žingsnis, praneša BBC.
„Amazon“ teigė, kad taip siekiama „išlaisvinti darbuotojus, kad jie galėtų geriau pristatyti prekes mūsų klientams“.
Šiuo metu bandomas naujas robotas „Digit“, kuris turi rankas ir kojas, o ne riedėjimo sistemą, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais. Šie robotai gali judėti, paimti ir tvarkyti daiktus panašiai kaip žmogus.
Scottas Dresseris iš „Amazon Robotics“ BBC sakė, kad kojos leidžia jam „susidoroti su laiptais ir laipteliais arba vietomis mūsų objekte, kur reikia judėti aukštyn ir žemyn“. Robotas gali paimti ir perkelti pakuotes, konteinerius, klientų užsakymus ir kitus daiktus.
Bandymo tikslas – patikrinti, ar robotai gali saugiai dirbti kartu su žmonėmis.
„Tai eksperimentas, kurį atliekame norėdami sužinoti šiek tiek daugiau apie tai, kaip galime naudoti mobiliuosius robotus savo aplinkoje čia, „Amazon“, – sakė S.Dresseris.
Jungtinės Karalystės profesinės sąjungos GMB, turinčios daugiau nei 560 tūkst. narių atstovas Stuartas Richardsas nebuvo sužavėtas tokia idėja – jis BBC sakė, kad „Amazon“ „jau daugelį metų elgiasi su savo darbuotojais kaip su robotais“.
„Amazon“ automatizavimas yra neprotingos lenktynės į darbo vietų praradimą. Jau matėme, kaip dėl to išnyko šimtai darbo vietų“, – sakė jis.
Paskelbusi šį pranešimą, „Amazon“ teigė, kad jos robotizavimo sistemos iš tiesų padėjo sukurti „šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“.
„Tai apima 700 kategorijų naujų darbo vietų, kvalifikuotų pareigybių, kurių anksčiau bendrovėje nebuvo“, – teigė įmonė.
Technologijų milžinės teigimu, dabar daugiau nei 750 tūkst. robotų „bendradarbiauja“ su jos darbuotojais, dažnai naudojami „labai pasikartojančioms užduotims“ atlikti.
Sietle vykusiame žiniasklaidos atstovų susitikime „Amazon Robotics“ vyriausiasis technologas Tye Brady žurnalistams sakė, kad žmonės yra „nepakeičiami“, ir paneigė prielaidą, kad bendrovė ateityje galėtų turėti visiškai automatizuotus sandėlius, rašo BBC.
„Nė viena mano dalis nemano, kad tai kada nors taps realybe. Žmonės yra labai svarbūs įgyvendinimo procese; gebėjimas mąstyti aukštesniu lygiu, gebėjimas diagnozuoti problemas“, – sakė jis.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Amazon“ savo sandėliuose išbando darbuotojus pakeisiančius robotus: štai ką jie gali
2023 10 21 10:21Viena didžiausių pasaulio prekybos bendrovių „Amazon“ savo sandėliuose JAV bando humanoidinius robotus – tai naujausias technologijų milžinės veiklos automatizavimo žingsnis, praneša BBC.
„Amazon“ teigė, kad taip siekiama „išlaisvinti darbuotojus, kad jie galėtų geriau pristatyti prekes mūsų klientams“.
Šiuo metu bandomas naujas robotas „Digit“, kuris turi rankas ir kojas, o ne riedėjimo sistemą, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais. Šie robotai gali judėti, paimti ir tvarkyti daiktus panašiai kaip žmogus.
Scottas Dresseris iš „Amazon Robotics“ BBC sakė, kad kojos leidžia jam „susidoroti su laiptais ir laipteliais arba vietomis mūsų objekte, kur reikia judėti aukštyn ir žemyn“. Robotas gali paimti ir perkelti pakuotes, konteinerius, klientų užsakymus ir kitus daiktus.
Bandymo tikslas – patikrinti, ar robotai gali saugiai dirbti kartu su žmonėmis.
„Tai eksperimentas, kurį atliekame norėdami sužinoti šiek tiek daugiau apie tai, kaip galime naudoti mobiliuosius robotus savo aplinkoje čia, „Amazon“, – sakė S.Dresseris.
Jungtinės Karalystės profesinės sąjungos GMB, turinčios daugiau nei 560 tūkst. narių atstovas Stuartas Richardsas nebuvo sužavėtas tokia idėja – jis BBC sakė, kad „Amazon“ „jau daugelį metų elgiasi su savo darbuotojais kaip su robotais“.
„Amazon“ automatizavimas yra neprotingos lenktynės į darbo vietų praradimą. Jau matėme, kaip dėl to išnyko šimtai darbo vietų“, – sakė jis.
Paskelbusi šį pranešimą, „Amazon“ teigė, kad jos robotizavimo sistemos iš tiesų padėjo sukurti „šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“.
„Tai apima 700 kategorijų naujų darbo vietų, kvalifikuotų pareigybių, kurių anksčiau bendrovėje nebuvo“, – teigė įmonė.
Technologijų milžinės teigimu, dabar daugiau nei 750 tūkst. robotų „bendradarbiauja“ su jos darbuotojais, dažnai naudojami „labai pasikartojančioms užduotims“ atlikti.
Sietle vykusiame žiniasklaidos atstovų susitikime „Amazon Robotics“ vyriausiasis technologas Tye Brady žurnalistams sakė, kad žmonės yra „nepakeičiami“, ir paneigė prielaidą, kad bendrovė ateityje galėtų turėti visiškai automatizuotus sandėlius, rašo BBC.
„Nė viena mano dalis nemano, kad tai kada nors taps realybe. Žmonės yra labai svarbūs įgyvendinimo procese; gebėjimas mąstyti aukštesniu lygiu, gebėjimas diagnozuoti problemas“, – sakė jis.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mūrijimo robotai per 4 valandas gali pastatyti teniso korto dydžio sienas
2023 10 19 10:44Nepaprastas mūrijimo robotas „Hadrian X“ atvažiuoja į statybų aikštelę ir atrodo kaip įprastas sunkvežimis, tada ištiesia 32 m strėlę ir pradeda tiksliai kloti iki 300 didelių mūro blokų per valandą. Stebėti šį procesą yra nepaprastai įdomu.
Mūrijimo robotai per 4 valandas gali pastatyti teniso korto dydžio sienas. / Ekrano nuotr.
Bendrovė „Fastbrick Robotics“ („FBR“) sukonstravo pirmąją „naujos kartos“ „Hadrian-X“ sistemą.
Praėjusį mėnesį ji pasiekė naują greičio rekordą per pirmąjį bandymą lauke – daugiau kaip 300 mūro blokų per valandą.
Šį greitį padidinus iki didžiausių blokų, su kuriais sistema gali dirbti, t. y. 45 kg svorio 600 x 400 x 300 mm dydžio monstrų, gauname įrenginį, galintį per valandą sumūryti apie 70 kv. m vertikalios sienos, t. y. maždaug ketvirtadalį teniso korto. Be to, ją sukūrusi bendrovė „FBR“ tikisi, kad ji bus daug greitesnė; jos didžiausias numatomas greitis yra 500 blokų per valandą.
Atvykęs į statybvietę, „Hadrian X“ valdomas planšetiniu kompiuteriu ir tiksliai kloja plytas. Darbuotojai į sunkvežimio galą padėklu pakrauna mūro blokelius, po to „dehacker“ robotai juos išpakuoja ir, jei reikia, supjausto diskiniu pjūklu.
Tada jie vienas po kito siunčiami mažais ramsčiais žemyn strėlės viduriu, tepami specialiais statybiniais klijais vietoj skiedinio ir klojami į vietą. Po 45 minučių jau būna išdžiūvę ir tvirtai sukibę.
„Hadrian X“ teleskopinė strėlė yra pakankamai ilga, kad būtų galima statyti trijų aukštų statinius, be to, ji gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, esant bet kokiam orui.
Tiesa, mūrijimo robotai gali padaryti klaidų. Kaip matyti vaizdo įraše, bandymo metu pasitaikė plyšių tarp plytų. Vis dėlto manoma, kad ilgainiui tokios problemos neliks.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Naujas DI per 26 sekundes sukūrė nematytą vaikštantį robotą
2023 10 11 09:11Inžinierių komanda iš JAV Šiaurės-Vakarų universiteto sukūrė pirmąjį dirbtinį intelektą, gebantį kurti robotus nuo tuščio lapo.
Pirmas DI projektas buvo robotas, judantis lygiu paviršiumi. Šią užduotį jis atliko per kelias sekundes. Be to, šiam DI nereikia superkompiuterio ir milžiniško duomenų masyvo, užtenka paprasto personalinio kompiuterio.
„Mes atradome labai spartų DI pagrįstą projektavimo algoritmą, kuris įveikia evoliucijos užtvaras, nepakliūdamas į žmonių-konstruktorių daromų sisteminių klaidų spąstus, – sakė projekto vadovas Samas Kriegmanas. – Mes pasakėme DI, kad norime žeme galinčio vaikščioti roboto. Paskui tiesiog paspaudėme mygtuką ir viskas! Jis kaip mat pateikė roboto, nepanašaus į jokį žinomą gyvūną, schemą. Vadinu šį procesą „žaibiška evoliucija“.
2020 metais Kriegmanas pristatė „ksenobotus“, pirmus gyvus, vien iš biologinių ląstelių sukurtus robotus. Dabar jis su komanda tiria dirbtinės gyvybės potencialą, praneša EurekAlert. DI inžinierių minties vaisius, robotas, pavyko mažas ir neįmantrus. Ir jis suprojektuotas iš neorganinių medžiagų. Tačiau tai yra pirmasis žingsnis į mašinų sukurtų instrumentų erą.
„Žiūrėdami į šį robotą, žmonės galbūt mato bereikalingą įtaisą, – sakė Kriegmanas. – Aš regiu visiškai naujo organizmo gimimą“.
Iš pradžių DI sukonstravo muilo gabalėlio dydžio bloką. Jis galėjo siūbuoti, bet tikrai negalėjo vaikščioti. Supratęs, kad tikslas nepasiektas, DI tęsė darbą. Kiekviename naujame cikle jis šalino trūkumus ir tobulino gaminį. Pamažu robotas išmoko šokinėti pirmyn, čiužinėti ir, galiausiai, žingsniuoti pusės savo kūno ilgio per sekundę greičiu – maždaug dvigubai lėčiau, nei įprastai vaikščioja vidutinis žmogus.
Visas procesas – nuo beformio bloko iki mokančio vaikščioti roboto – nešiojamajame kompiuteryje užtruko 26 sekundes. Per šį laiką DI pasiekė tą patį sprendimą, kaip ir gamta – kojas. Tačiau kitaip, nei ji, DI nesiekė simetrijos. Dėl to robotas pavyko trikojis, su peleku išilgai nugaros, plokščiu veidu ir skylutėmis kūne.
Paskui tyrėjai, norėdami patikrinti projektą, panaudojo DI pasiūlytas schemas ir atspausdino robotą 3D spausdintuvu iš silikono. Gauta elastiška forma. Pripūtus į ją oro, roboto kojos ištįsta, o kai oras išeina – susitraukia, judindamos kūną.
Kam konstrukcijoje prisireikė skylių, DI programuotojai iki galo nesuprato. Jos atrodo atsitiktinės, tačiau, galbūt, sumažina bendrą masę ir padidina struktūros lankstumą, kad vaikščiodamas robotas galėtų sulenkti kojas.
Vašingtono universiteto mokslininkai pristatė robotą MilliMobile, kurio akumuliatorių nereikia įkrauti. Miniatiūrinis, vos 10 mm dydžio ir 1 gramo svorio prietaisas juda, naudodamasis aplinkos šviesos ir radijo bangų energija. Robotas gali pervežti tris kartus už save sunkesnius krovinius, ir perduoti duomenis belaidžiu tinklu.
hightech.plus
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Achemos grupės“ kuriamam KU robotikos centrui skyrė 51 tūkst. eurų
2023 09 26 08:17Koncernas „Achemos grupė“ Klaipėdos universiteto (KU) ateities paramos fondui skyrė 51 tūkst. eurų tikslinę paramą. Už ją įsigyta įranga deda tvirtus pamatus kuriamam KU robotikos centrui.
KU ateities fondui „Achemos grupė“ skyrė 51 tūkst. eurų. / KU nuotr.
Centras, mokslo terminais tariant – Autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto laboratorija, kursis KU Jūros tyrimų instituto bazėje. Rugsėjo 22-ąją jos turimos galimybės pristatytos KU bendruomenės, verslo atstovams.
Pasak KU Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo doc. dr. Mindaugo Kurmio, už suteiktą paramą buvo įsigytas profesionalus pramoninis mokomojo bendradarbiaujančio roboto komplektas „Fanuc CRX“, į kurį įeina pramoninis valdymo pultas, mokomieji detalių rinkiniai, profesionalus griebtuvas, „Dobot“ roboto platformos bei „Delta X2“ roboto komplektai.
Visa įranga licencijuota ir jau sėkmingai dirba, dalis jos jau buvo panaudota informatikos inžinerijos studentų baigiamiesiems darbams rengti, laboratorinių darbų stendams paruošti. „Pavadinimai, kurie galbūt nieko nesako informacinių technologijų srities nepažįstantiems žmonėms, labai informatyvūs skaitmeninio pasaulio profesionalams. Jie priimami su pagarba, nes neša žinią apie pažangą ir naujoves, kurias pažinti svarbu ir dėstytojų personalui, ir IT studijų programose besimokantiems jauniems žmonėms“, – naujomis technologijomis ir drauge su jomis atsiveriančiomis galimybėmis pasidžiaugė katedros vadovas.
Jo teigimu, esminis įsigytos įrangos komponentas yra kobotas. Tai – robotų rūšis, sukurta dirbti kartu su žmonėmis arba šalia jų. Kobotai dažnai naudojami gamybos, logistikos, medicinos
ir kt. pramonės srityse. Įrangoje integruotos saugos sistemos, kurios leidžia atpažinti žmones, sustoti arba mažinti greitį, jei yra kontakto su žmogumi rizika. Laboratorijoje dirbsiantis kobotas galės atlikti užduotis, kurios reikalauja subtilių ir tikslių rankų judesių, pavyzdžiui, surinkti mažas detales ar net vykdyti medicinines procedūras. Kobotas gali mokytis iš žmogaus demonstruojamų judesių, todėl yra gana lengvai programuojamas. Jis gali būti susietas su kitais robotais, pramoniniais įrenginiais ar programine įranga ir taip pasitarnauti kuriant sistemas, skirtas efektyviai paskirstyti darbus tarp žmonių ir robotų. „Studijuodami ir atlikdami praktinius darbus KU robotikos centre, mūsų studentai įgis ne tik teorinių žinių, tačiau ir itin reikalingų praktinių įgūdžių programuojant, valdant bei integruojant robotų sistemas, kuriant ir diegiant dirbtinio intelekto algoritmus juose, ieškant naujų robotų panaudojimo galimybių. Juk nuo mūsų parengtų specialistų žinių bei gebėjimų priklausys, kiek plačiai ir efektyviai robotų technologijos bus taikomos versle“, – akcentavo dr. Mindaugas Kurmis. Koncerno „Achemos grupė“ vadovams už svarią investiciją į mokslui ir studijoms tarnausiantį KU robotikos centrą padėkojęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog nauja įranga didina ne tik KU, paties Robotikos centro galimybes ir konkurencingumą. „Dėl potencialo dirbti su naujausiomis technologijomis ir robotų sistemomis KU robotikos centras gali tapti patraukliu partneriu pramonės įmonėms ir kitoms organizacijoms, ieškančioms ekspertų bendradarbiaujančių robotų srityje. Tai kuria naujas verslo galimybes ir prisidės prie regiono ekonominio augimo“, – sakė KU rektorius.
„Lietuva turi nepaprastai gabių, talentingų ir darbščių jaunų žmonių, kurie nori tobulėti, augti, generuoti idėjas ir kurti bei savo kūriniais, atradimais prisidėti prie naujų galimybių verslui atvėrimo. Džiaugiamės ilgamete draugyste su Klaipėdos universitetu ir galimybe prisidėti prie talentingų specialistų sėkmės istorijų. Tikime, kad apie jų pasiekimus šiame Robotikos centre išgirsime ir mes, ir pasaulis“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. KU ateities paramos fondas nuo pat veiklos pradžios telkia verslo paramą įsteigtam neliečiamojo kapitalo fondui bei investicijoms į KU mokslo ir studijų materialinės bazės stiprinimą, aktualiems moksliniams tyrimams ir projektams skatinti, talentingiems mokslininkams ir dėstytojams pritraukti, gabiems studentų motyvuoti. Nuo 2021-ųjų fondas pasirašė sutarčių, kurių vertė didesnė nei 0,5 mln. eurų.
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai