Robotika Lietuvoje – kada vaikų būreliai virs pokyčiais pramonėje?
2023 10 22 12:59Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8 % BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5 % BVP suma.
Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8 % įmonių, o 2,7 % naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7 % pramoninius robotus naudojančių įmonių.
Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui
Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis. Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą.
Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti.
Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.
Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu. Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų. Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą, bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.
2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija
Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.
Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.
Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?
Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.
Sprendimas – automatizacija, tačiau į technologinę pažangą Lietuva investuoja per mažai (šaltinis – „Eurostat“)
Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai