JAV jūrų pėstininkai bando iš faneros pagamintą droną
2019 03 23 15:35Karinių pajėgų naudojami dronai įprastai yra pagaminti iš kompozitinių medžiagų ir kainuoja šimtus tūkstančių. Tačiau LG-1K, šiuo metu bandomas Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpuso, yra pagamintas iš paprastos faneros ir šiek tiek aliuminio. Dar daugiau – jis kainuos mažiau nei jūsų automobilis.
LG-1K paleidžiamas iš transportinio lėktuvo © Gamintojo nuotrauka
„Logistic Gliders“ sukurtas dronas nėra skirtas kovinėms misijoms, tačiau vis tiek yra labai svarbus ir naudingas. Paleistas iš transportinio lėktuvo ar sraigtasparnio LG-1K gali sekti nustatytu maršrutu, vengdamas gamtinių kliūčių. Šis dronas nėra labai aptakus, tačiau vis tiek gali pasiekti 280 km/val. greitį. LG-1K atrodo tarsi dėžė su sparnais, tačiau toks įspūdis nėra apgaulingas – tai yra dėžė su sparnais.
LG-1K yra transportinis dronas. Paleistas iš lėktuvo jis išskleidžia sparnus ir sklendžia link numatyto tikslo. Tuomet išskleidžia parašiutą ir grakščiai nusileidžia į laukiančių karių glėbį. LG-1K taip pat gali nusileisti ant papilvės – jokios važiuoklės jis neturi. Tai – labai patogus ir praktiškas būdas pristatyti atsargas neskrendant tiesiai virš dalinių. Tai yra, transportinis lėktuvas gali skristi saugiu atstmu, neišduodamas savo karių buvimo vietos ir nerizikuodamas pritraukti nereikalingą priešo priešlėktuvinės gynybos dėmesį. Paleistas dronas pats įveikia likusią kelio dalį ir su maždaug 318 kg krovinio nusileidžia į numatytą tašką.
LG-1K ilgis siekia 3,17 metrus, o sparnų ilgis – vos daugiau nei 7 m. Didžiąją konstrukcijos dalį sudaro fanerinė dėžė – paprasta transportinė dėžė, į kurią galima prikrauti maisto, amunicijos ar kitokių atsargų. Aišku, šis dronas turi ir aliuminio komponentų bei elektroninę dalį su GPS moduliu. LG-1K gali skristi autonomiškai pagal iš anksto nustatytą maršrutą, bet gali būti ir valdomas per atstumą. Geriausia tai, kad šis dronas yra labai pigus.
LG-1K kaina 4,5-11 tūkstančių dolerių, priklausomai nuo konfigūracijos. Tas pats dronas galėtų būti panaudotas ne kartą, nors dabar apie tokią galimybę negalvojama. Tiesa yra ta, kad jei reikia tokių priemonių atsargoms pristatyti, susigrąžinti ištuštintą LG-1K nebūtų lengva. Tokie dronai praverstų pristatan atsargas tolimuose kraštuose tarnaujantiems kariams.
„Lockheed C-130 Hercules“ transportinis lėktuvas galėtų gabenti net 18 LG-1K dronų, todėl vieno skrydžio metu atsargas būtų galima išsiųsti keliems skirtingiems daliniams. Šiuo metu dronas yra vis dar bandomas, tačiau panašu, kad ateityje jis turėtų tapti efektyvia atsargų pristatymo priemone.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kas yra Kosminė stotis: Robotiada 2019?
2019 03 22 20:28Milžiniškos raketos negailestingai degina kurą, visomis pastangomis keldamos neįkainojamą krovinį, po savęs paliekančios ryškų rėžį danguje. Liko dar kelios minutės ir pasieksime egzosferą, kurioje automatiškai atsikabins mus skraidinusios raketos ir beribėje erdvėje tarp palydovų ir kosminių šiukšlių liks tik vienas objektas – Kosminė stotis: Robotiada.
„Robotiada 2018“ – Luko Balandžio nuotrauka
Iki kelionės tikslo likus tik kelioms minutėms verta prisiminti kas mūsų laukia pasiekus kelionės tikslą – pristatome renginį Kosminė stotis: Robotiada 2019 ir jame slypinčias nepamirštamas akimirkas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67436/
Inf. šaltinis: TV3.lt
Naudingi patarimai, kaip išsirinkti valymo robotą
2019 03 22 08:01Technologijų rinka vystosi žaibišku greičiu. Šiuo metu projektuojami įrenginiai yra aprūpinami vis išmanesnėmis sistemomis ir vis pažangesniais sprendimais, o viskas tik vardan didesnio mūsų gyvenimo patogumo. Vienas tokių įrenginių yra valymo robotai. Pasak Varle.lt buitinės technikos ekspertų, šių įrenginių populiarumas auga kaip ant mielių. Kada ir kodėl verta investuoti į valymo robotą ir kaip jį išsirinkti? Dulkių siurblių specialistai parengė išsamų valymo robotų pirkimo gidą.
Kas yra valymo robotas?
Valymo robotas yra išmanus įrenginys, kuris yra mažesnis atitikmuo atliekantis dulkių siurblio, elektrinės šluotos ar langų valytuvo (priklausomai nuo pasirinkto tipo) funkciją.
Nuo klasikinių buitinės technikos įrenginių jį išskiria speciali sistema su programine įranga bei jutiklių ir kamerų rinkinys, kuris leidžia jam savarankiškai atlikti valymo darbą. Valymo robotas gali susipažinti su valymo sritimi, suplanuoti savo maršrutą ir aplenkti kliūtis, tačiau tai ne visos jo galimybės.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/patarimai/elektronika/67380/
Mokslininkai pasimokė iš krevečių: kuriamas tobulas povandeninis sienų griovimo įrankis
2019 03 21 10:40Krevetės gal ir nėra didelės, bet kai kurios jų pasižymi unikaliais gebėjimais. Štai, pavyzdžiui, spragsinčiųjų krevečių šeimos – alpheidae – atstovai geba generuoti tokią smūginę jėga, kad vandenyje susidaro superkarštos plazmos smūginė banga, gebanti imobilizuoti auką ar sugriauti priedangą. Todėl nenorėtų nustebti, kad pažaboti tokią supergalią užsimanė ir mokslininkai, rašo engadget.com.
Viena inžinierių grupė sukūrė tokią roboto ranką, kuri atkartoja spragsinčiųjų krevečių medžioklės būdą generuoti plazmą – tikimasi, kad ši ranka taps vertingu povandeninių mokslinių tyrimų ir pramoninės veiklos įrankiu.
Tyrimus mokslininkai pradėjo nuo trimačiu spausdintuvu sukurto krevetės žnyplės modelio. Viršutinė šio modelio dalis yra atsilenkianti ir veikia tarsi kūjis, apatinė atlieka priekalo vaidmenį. Žmonių sukurto modelio veikimas grindžiamas itin greitu spyruokliniu viršutinės šios žnyplės dalies judinimu. Šio judesio metu sukuriama pakankama galia, kad susidarytų labai greitai judantis vandens srautas, išgarinantis vandenį ir sukuriantis kavitacijos burbulą, kurio viduje temperatūra pakyla iki kelių tūkstančių laipsnių - beveik iki Saulės paviršiaus temperatūros. O šio burbulo subliuškimo metu susidaro plazma ir smūginė banga.
Žinoma, iki pramoniniams darbams tinkamos viską griaunančios roboto rankos reikės dar gerokai padirbėti: kol kas mokslininkų modelis tobulinamas siekiant aplenkti ir evoliucijos išvystytą krevetės gebėjimą smūgiuoti. Bet ilgainiui tikriausiai bus galima pamatyti nemažai šio modelio realizavimo būdų. Tokia roboto ranka gali būti pakankamai galinga, kad gręžtųsi per akmenis ar grynintų vandenį smūgine banga sukurdama peroksidus.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Lenkijoje įdarbinimo agentūros siūlo įdarbinti robotus
2019 03 20 12:55Kaimyninės Lenkijos, kuri dėl emigracijos prarado daugybę darbuotojų, įdarbinimo agentūros jau gali pasiūlyti originalią paslaugą – vietoj kvalifikuoto, bet gana siauros kvalifikacijos darbuotojo, galima bandyti užsakyti skaitmeninį specialistą. Tokios, pagal konkrečius darbdavio poreikius sukurtos programos, gali atlikti didžiąją dalį nuobodžių, nuolat besikartojančių operacijų.
„Skaitmeniniai darbuotojai skirti tam, kad padėtų žmonėms, o ne juos pakeistų. Jie išlaisvina darbuotojus nuo pasikartojančių užduočių, darbų, kurie firmoms nieko naujo neduoda“, – sako įmonės „Pirxon“, kuriančios robotus, vadovas Bartoszas Sobolewskis.
Programuotojai iš Gdansko laiko save savotiška darbuotojų paieškos kompanija ir netgi bendradarbiauja su tikra įdarbinimo agentūra. Tik jie ieško ne darbą išmanančio specialisto, o siūlo darbdaviui sukurti skaitmeninį asistentą, galintį atlikti didžiąją dalį dažnai nuobodžių pasikartojančių operacijų.
„Robotai nedaro klaidų, nepridirba ko nors netikėto. Skaitmeninis darbuotojas visada daro tai, kam yra užprogramuotas. Jo neveikia ligos, oras, paros laikas. Jis dirba ir naktį, ir auštant, ir vidury dienos. Visada atlieka darbą kokybiškai“, – sako B. Sobolewskis.
Lenktynės tarp sąskaitininkės ir roboto Ksavero parodė, kad vykdydamas tokias griežtai užprogramuotas užduotis dažniausiai laimi robotas.
„Vienas mūsų klientas, statybinių medžiagų didmenininkas, įdarbino skaitmeninį darbuotoją tam, kad jis suvedinėtų į apskaitos sistemą klientų sąskaitas faktūras ir su jais atsiskaitinėtų. Dabar šis darbuotojas sutvarko 90 procentų tokių faktūrų“, – pasakoja įmonės vadovas.
Ši lenkų dirbtinio intelekto sprendimų kompanija konstatuoja, kad tokių paslaugų poreikis labai išaugo. Per pirmus darbo metus jie sukūrė 6 skaitmeninius darbuotojus, per antrus – jau 40, taigi progresas akivaizdus.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Dronais pristatomos siuntos – jau netolima realybė
2019 03 19 10:58Prekės kelyje pas pirkėją žmonių netrukus gali visai nelikti. Vis labiau įsisiūbuojant prekybai internetu technologijų ekspertai prognozuoja, kad jau netoli tas laikas, kai prekes gal net tą pačią dieną mums pristatys ne kurjeriai, o dronai, savavaldžiai paštomatai ar net droidai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtis Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. eurų (2016 m. – 274 mln.). Svetainės internetoparduotuvės.lt duomenimis, prekes internete siūlė kone 1000 lietuviškų interneto parduotuvių. Mokėjimo bendrovės „Paysera“ teigimu, vienas pirkėjas interneto prekybos vietose pernai vidutiniškai paliko apie 62,5 euro. Įkandin elektroninių parduotuvių auga ir jas aptarnaujančių siuntų pristatymo tarnybų darbo apimtys bei pajamos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/67339/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Nuomonė: kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto?
2019 03 18 08:02Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui. Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.
Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67347/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Gavome į kaulus pirmame kėlinyje, bet talentai padės laimėti: Lietuva gali tapti Europos humanoidų sostine
2019 03 17 19:46Teigiama, kad 2030 metais dirbtinis intelektas sukurs produktų ir paslaugų už 11,4 trilijono eurų, t. y. daugiau už Kinijos BVP. Baltijos šalyse bus sukurta bendra autonominių automobilių kelių infrastruktūra, humanoidai pakeis dėstytojus ir net darželių auklėtojas, o išmanios klientų valdymo sistemos „didžiojo sprogimo“ principu integruosis į debesiją.
„Lietuva turi kliautis protais. Dirbtinis intelektas leidžia daugiau uždirbti, o ne naikina darbo vietas. Lietuvoje yra keturiasdešimt bendrovių, kurios dirba su dirbtiniu intelektu. Noriu, kad jų daugėtų“, – konferenciją „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“ pradėjo Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67336/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi
2019 03 13 10:49Kovo 14 d. Vilniuje vyks viena didžiausių dirbtinio intelekto konferencijų, kurioje pirmą kartą bus pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Lietuva – 27-oji valstybė pasaulyje, nacionaliniu lygmeniu parengusi tokio pobūdžio strategiją, suteikiančią galimybę maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą bei įsitraukti į globalią dirbtinio intelekto bendruomenę.
„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 15 kompanijų ir keli startuoliai, kuriantys inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus. Todėl Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui, bei visuotiniam dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sudaryti geresnes sąlygas dirbtinio intelekto taikymo plėtrai Lietuvoje ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą. Taip pat numatyti papildomi įrankiai, kuriais galės pasinaudoti verslai bei mokslo įstaigos, norinčios atlikti dirbtinio intelekto tyrimus.
„Verslas vis daugiau investuoja į šią sritį ir taiko dirbtinio intelekto sprendimus savo veikloje, todėl apie dirbtinio intelekto svarbą ir iššūkius, su kuriais susidursime ateityje būtina diskutuoti jau dabar“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Konferencijoje „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“ pranešimus skaitys įvairių sričių ekspertai, kurie pasidalins tiek praktinėmis, tiek teorinėmis įžvalgomis apie dirbtinio intelekto plėtrą.
Vilniaus universiteto profesorius, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Adolfas Laimutis Telksnys papasakos apie robotizacijos svarbą ir kaip ateityje turėtumėm bendradarbiauti su robotais. Rizikos dalinimosi platformos „Ooniq“ vyriausiasis projektų vadovas Levaldas Zigmantas pasidalins, kaip tradicinis draudimas pasitelkia dirbtinį intelektą, o startuolio „AI GENUS“ įkūrėjas Tadas Jucikas – praktinio dirbtinio intelektu pritaikymo versle pavyzdžiu.
UAB „Neurotechnology“ IT analitikas Aleksas Plielikis pristatys dirbtinio intelekto pagrindu vystomus produktus. Automatizuotos skaitmeninės dirbtinio intelekto vaizdo apdorojimo platformos „Pixevia“ vadovas Mindaugas Eglinskas papasakos apie dirbtinį intelektą, taikomą išmaniems miestams ir statybai. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos suformuotos dirbtinio intelekto ekspertų darbo grupės narys doc. dr. Darius Amilevičius aptars dirbtinio intelekto technologijų etinio reguliavimo iššūkius.
Konferencija „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“ vyks kovo 14 d. 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Konferenciją organizuoja LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ir MITA.
Technologinio virsmo laikotarpis: kodėl žmonėms nereikėtų bijoti robotų?
2019 03 09 12:08Pokalbiuose apie naujausias technologijas vis dar tenka išgirsti nuomonę, jog robotai pramonės įmonėse pakeis žmones, augs nedarbo lygis, todėl nereikėtų skubėti jų diegti. Tuo metu pasaulinės tendencijos rodo, jog robotizacija ir skaitmenizacija padeda žmonėms išvengti rutininių, nemalonių darbų, o kompanijoms – didinti savo našumą. Tiesa, dirbant su didžiausiomis Lietuvos pramonės įmonėmis galima pastebėti, kad dar ne visos jos pasiryžusios visiškai robotizuoti gamybą. Kodėl?
Pramonės sektoriaus produkcija sudaro 80 proc. iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, o bendras gamybinių įmonių indėlis į BVP siekia 20 proc. Tiesa, kai žiūrime į statistikos duomenis apie gamybos robotizaciją, Lietuva žymiai atsilieka ir Europos, ir viso pasaulio kontekste. Šiuo metu 10 tūkst. pramonėje dirbančių darbuotojų mūsų šalyje tenka vos 12 robotų. Palyginimui, Suomijoje šis rodiklis siekia 139, o Pietų Korėjoje – net 710. Akivaizdu, kad Lietuvos pramonės sektorius galėtų augti sparčiau, tačiau, visų pirma, reikia paneigti vis dar vyraujančias baimes.
Robotas – dvi papildomos rankos žmogui
Bijoti robotų tikrai nereikia, gerai įvertinus jiems galima net ir padėkoti. Juk gamybinėse įmonėse darbuotojai dažnai turi atlikti ir ne pačius maloniausius darbus – dirbti šaltose pakavimo patalpose, kelti ir nešti sunkius daiktus, tiesiogiai susidurti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Galima pastebėti, kad vis mažiau žmonių nori atlikti tokio pobūdžio užduotis, kurios gamyboje gali būti neišvengiamos. Vadinasi, būtent robotai yra sprendimas, leidžiantis darbuotojui išvengti nepalankių sąlygų ir užsiimti darbais, kurie reikalauja daugiau kūrybiškumo ir analitinio mąstymo. Taip pat robotai yra nepamainomi pagalbininkai, kai kalbame apie sezoninę gamybą – rasti darbuotojų trumpam laikotarpiui sudėtinga, lengviau tiesiog pagal poreikį įjungti ar išjungti robotą.
Kol kas Lietuvos gamybos įmonėse daugiausiai dirba pramoniniai robotai, tačiau pamažu ateina ir naujos kartos bendradarbiaujantys (angl. – collaborative) robotai, kurie užduotis atlieka kartu su žmogumi. Ši technologija kelis kartus gali padidinti žmogaus produktyvumą – juk daug daugiau veiksmų galime atlikti turėdami dvi papildomas, šiuo atveju roboto, rankas. Atsisakydamos varginančio ir monotoniško darbo įmonės gali žymiai padidinti našumą, o tuo pačiu ir kelti darbuotojams atlyginimus.
Bendradarbiaujančių robotų Lietuvos įmonėse kol kas įdiegta tik keli vienetai, nes tai pati naujausia robotizacijos tendencija. Svarbu suprasti, jog robotai, kurie dirbtinio intelekto pagalba patys sau susigalvoja darbus, ar užduotis atlieka neprašomi, yra tolimos ateities klausimas. Kol kas pramoniniai robotai tikrai nesikėsina į žmonių darbo vietas. Naujausiais tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, Lietuvoje per 2016 m. robotų skaičius augo 35 proc., o nedarbas tuo tarpu tik mažėjo (2016 m. – 7,6 proc., 2018 m. – 6,2 proc.). Dirbdamas su įmonėmis, diegiančiomis robotikos sprendimus, matau, kad darbuotojų skaičius jose tikrai nemažėja. Kaip tik, produkcijos kaina tampa konkurencingesnė ir įmonė gali sparčiai augti. Taigi, verta ir toliau ieškoti būdų į gamybos procesus diegti daugiau skaitmeninių pagalbininkų.
Pasiruošti reikia pasaulinei konkurencijai
Dirbdami su verslu pastebime, kad naujoms, gamybą tik pradedančioms įmonėms yra lengviau investuoti į procesų robotizaciją ir automatizaciją. Jei pavyko nuo pradžių investuoti į technologijas – tokiose įmonėse jau dirba ne vienas ir ne penki robotai. Vienas iš labiausiai pažengusių sektorių Lietuvoje – maisto pramonė. Šioje srityje įdiegti robotai gali ir sudėlioti sunkias dėžes su gaminiais ant paletės, ir apsukti ją plėvele, taip paruošdami siuntinį klientui. Masinę elektronikos prietaisų gamybą atliekančiose kompanijose robotai jau stoja ir prie surinkimo linijos. Tuo tarpu senesnės įmonės vis dar svarsto, ar tikrai verta investuoti į šią technologiją.
O juk vienas pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožų yra neįtikėtinas pokyčių greitis, tad net dviženklis įdiegtų robotų skaičiaus augimas pasivyti šalis lyderes mums leistų tik po keliolikos metų. Praktikoje teko matyti ne vieną pavyzdį, kaip įmonės tiesiog nespėja adaptuoti savo verslo strategijos, galvodamos, kad technologiniai pokyčiai jų neliečia. Produktus eksportuojančioms kompanijoms tai ypatingai aktualu – negalime sau leisti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje roboto surinktas prietaisas būtų pigesnis nei pagamintas rankiniu būdu Lietuvoje. Apie Lietuvos verslo galimybes išlaikyti konkurencinį pranašumą, į gamybą diegiant daugiau robotų, diskutuosime ir šį mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes robotizacija – vienas iš esminių ketvirtosios pramonės revoliucijos ir šalies ekonomikos augimo variklių.
Žinoma, vien įdiegti robotus į gamybos liniją neužtenka, reikia mokėti ir su jais „susikalbėti“. Norint pasivyti lyderes būtinas strateginis valstybės nusiteikimas ruošti pakankamai specifinį išsilavinimą turinčių programuotojų, inžinierių. Tiesa, pats darbas su robotais prie gamybos linijos nėra labai sudėtingas – juk visas bendravimas su įrenginiu ir jo procesų valdymas vyksta per kompiuterį. O mokėti elgtis su paprastu kompiuteriu ar net išmaniuoju telefonu geba net moksleiviai. Tie pramonės sektoriaus darbuotojai, kurie geba ieškoti ir rasti informaciją duomenų bazėse, supranta esmines kompiuterines komandas, tikrai gebės persikvalifikuoti ir valdyti robotus. Vis dar turintiems abejonių dėl robotizacijos būtinybės, siūlau prisiminti laidinių telefonų gamintojų likimą. Juk verslas, nespėjęs persiorientuoti į išmanesnių prietaisų gamybą, tiesiog nebeegzistuoja. Todėl, jei dirbate pramonės įmonėje, kuri nediegia naujausių technologijų, pabandykite įsivaizduoti, kaip pasaulinėje rinkoje ji atrodys po dešimties metų.
Komentaro autorius – dr. Vytautas Jokužis, „Elinta“ generalinis direktorius.