Apklausa: kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas
2019 03 25 16:47Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė: ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina: dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, palyginimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių yra dauguma.
Pranešimo autorių nuotr.
„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus.
Robotizuotas dabartines savo darbo vietas mato 32 proc. darbininkų bei techninių darbuotojų. Tuo tarpu robotą savo vietoje rečiausiai įsivaizduoja aukščiausio lygio vadovai – 77 proc. mano, kad robotizacija jų darbo vietų nepalies.
Tiesa, nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, dauguma, arba 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research“ atliktoje apklausoje.
„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.
Pasak jo, lietuviška patirtis taip pat yra pozityvi: „Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegėme 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Tiesiog automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizacija skatina žmones ugdytis kitus įgūdžius“.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta“ 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.
Bijote, kad ateityje valstybes valdys robotai? Tyrimas atskleidė nerimą keliančią tiesą
2019 03 24 09:43IE Universitetas Ispanijoje atliko įdomų tyrimą, kurio metu apklausė 1600 žmonių iš skirtingų Europos valstybių. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus dėl dirbtinio intelekto plėtros, grėsmės ir automatizacijos problemų. Viskas būtų įprasta, tačiau vienas tyrimo rezultatas tiesiog šokiruoja.
70 % tyrimo dalyvių atskleidė, kad jei technologijų plėtra nebus reguliuojama, jos gali sukelti daugiau problemų nei duotų naudos. 56 % dalyvių taip pat manė, kad robotizacija sukels sąmyšį darbo rinkoje. 68 % išreiškė susirūpinimą, kad pokalbiai internetinėje erdvėje išstums bendravimą realybėje. Apskritai, žmonės atrodo susirūpinę, kad technologijų plėtra gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, jei nebus kontroliuojama.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/67426/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV jūrų pėstininkai bando iš faneros pagamintą droną
2019 03 23 15:35Karinių pajėgų naudojami dronai įprastai yra pagaminti iš kompozitinių medžiagų ir kainuoja šimtus tūkstančių. Tačiau LG-1K, šiuo metu bandomas Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpuso, yra pagamintas iš paprastos faneros ir šiek tiek aliuminio. Dar daugiau – jis kainuos mažiau nei jūsų automobilis.
LG-1K paleidžiamas iš transportinio lėktuvo © Gamintojo nuotrauka
„Logistic Gliders“ sukurtas dronas nėra skirtas kovinėms misijoms, tačiau vis tiek yra labai svarbus ir naudingas. Paleistas iš transportinio lėktuvo ar sraigtasparnio LG-1K gali sekti nustatytu maršrutu, vengdamas gamtinių kliūčių. Šis dronas nėra labai aptakus, tačiau vis tiek gali pasiekti 280 km/val. greitį. LG-1K atrodo tarsi dėžė su sparnais, tačiau toks įspūdis nėra apgaulingas – tai yra dėžė su sparnais.
LG-1K yra transportinis dronas. Paleistas iš lėktuvo jis išskleidžia sparnus ir sklendžia link numatyto tikslo. Tuomet išskleidžia parašiutą ir grakščiai nusileidžia į laukiančių karių glėbį. LG-1K taip pat gali nusileisti ant papilvės – jokios važiuoklės jis neturi. Tai – labai patogus ir praktiškas būdas pristatyti atsargas neskrendant tiesiai virš dalinių. Tai yra, transportinis lėktuvas gali skristi saugiu atstmu, neišduodamas savo karių buvimo vietos ir nerizikuodamas pritraukti nereikalingą priešo priešlėktuvinės gynybos dėmesį. Paleistas dronas pats įveikia likusią kelio dalį ir su maždaug 318 kg krovinio nusileidžia į numatytą tašką.
LG-1K ilgis siekia 3,17 metrus, o sparnų ilgis – vos daugiau nei 7 m. Didžiąją konstrukcijos dalį sudaro fanerinė dėžė – paprasta transportinė dėžė, į kurią galima prikrauti maisto, amunicijos ar kitokių atsargų. Aišku, šis dronas turi ir aliuminio komponentų bei elektroninę dalį su GPS moduliu. LG-1K gali skristi autonomiškai pagal iš anksto nustatytą maršrutą, bet gali būti ir valdomas per atstumą. Geriausia tai, kad šis dronas yra labai pigus.
LG-1K kaina 4,5-11 tūkstančių dolerių, priklausomai nuo konfigūracijos. Tas pats dronas galėtų būti panaudotas ne kartą, nors dabar apie tokią galimybę negalvojama. Tiesa yra ta, kad jei reikia tokių priemonių atsargoms pristatyti, susigrąžinti ištuštintą LG-1K nebūtų lengva. Tokie dronai praverstų pristatan atsargas tolimuose kraštuose tarnaujantiems kariams.
„Lockheed C-130 Hercules“ transportinis lėktuvas galėtų gabenti net 18 LG-1K dronų, todėl vieno skrydžio metu atsargas būtų galima išsiųsti keliems skirtingiems daliniams. Šiuo metu dronas yra vis dar bandomas, tačiau panašu, kad ateityje jis turėtų tapti efektyvia atsargų pristatymo priemone.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kas yra Kosminė stotis: Robotiada 2019?
2019 03 22 20:28Milžiniškos raketos negailestingai degina kurą, visomis pastangomis keldamos neįkainojamą krovinį, po savęs paliekančios ryškų rėžį danguje. Liko dar kelios minutės ir pasieksime egzosferą, kurioje automatiškai atsikabins mus skraidinusios raketos ir beribėje erdvėje tarp palydovų ir kosminių šiukšlių liks tik vienas objektas – Kosminė stotis: Robotiada.
„Robotiada 2018“ – Luko Balandžio nuotrauka
Iki kelionės tikslo likus tik kelioms minutėms verta prisiminti kas mūsų laukia pasiekus kelionės tikslą – pristatome renginį Kosminė stotis: Robotiada 2019 ir jame slypinčias nepamirštamas akimirkas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67436/
Inf. šaltinis: TV3.lt
Naudingi patarimai, kaip išsirinkti valymo robotą
2019 03 22 08:01Technologijų rinka vystosi žaibišku greičiu. Šiuo metu projektuojami įrenginiai yra aprūpinami vis išmanesnėmis sistemomis ir vis pažangesniais sprendimais, o viskas tik vardan didesnio mūsų gyvenimo patogumo. Vienas tokių įrenginių yra valymo robotai. Pasak Varle.lt buitinės technikos ekspertų, šių įrenginių populiarumas auga kaip ant mielių. Kada ir kodėl verta investuoti į valymo robotą ir kaip jį išsirinkti? Dulkių siurblių specialistai parengė išsamų valymo robotų pirkimo gidą.
Kas yra valymo robotas?
Valymo robotas yra išmanus įrenginys, kuris yra mažesnis atitikmuo atliekantis dulkių siurblio, elektrinės šluotos ar langų valytuvo (priklausomai nuo pasirinkto tipo) funkciją.
Nuo klasikinių buitinės technikos įrenginių jį išskiria speciali sistema su programine įranga bei jutiklių ir kamerų rinkinys, kuris leidžia jam savarankiškai atlikti valymo darbą. Valymo robotas gali susipažinti su valymo sritimi, suplanuoti savo maršrutą ir aplenkti kliūtis, tačiau tai ne visos jo galimybės.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/patarimai/elektronika/67380/
Mokslininkai pasimokė iš krevečių: kuriamas tobulas povandeninis sienų griovimo įrankis
2019 03 21 10:40Krevetės gal ir nėra didelės, bet kai kurios jų pasižymi unikaliais gebėjimais. Štai, pavyzdžiui, spragsinčiųjų krevečių šeimos – alpheidae – atstovai geba generuoti tokią smūginę jėga, kad vandenyje susidaro superkarštos plazmos smūginė banga, gebanti imobilizuoti auką ar sugriauti priedangą. Todėl nenorėtų nustebti, kad pažaboti tokią supergalią užsimanė ir mokslininkai, rašo engadget.com.
Viena inžinierių grupė sukūrė tokią roboto ranką, kuri atkartoja spragsinčiųjų krevečių medžioklės būdą generuoti plazmą – tikimasi, kad ši ranka taps vertingu povandeninių mokslinių tyrimų ir pramoninės veiklos įrankiu.
Tyrimus mokslininkai pradėjo nuo trimačiu spausdintuvu sukurto krevetės žnyplės modelio. Viršutinė šio modelio dalis yra atsilenkianti ir veikia tarsi kūjis, apatinė atlieka priekalo vaidmenį. Žmonių sukurto modelio veikimas grindžiamas itin greitu spyruokliniu viršutinės šios žnyplės dalies judinimu. Šio judesio metu sukuriama pakankama galia, kad susidarytų labai greitai judantis vandens srautas, išgarinantis vandenį ir sukuriantis kavitacijos burbulą, kurio viduje temperatūra pakyla iki kelių tūkstančių laipsnių - beveik iki Saulės paviršiaus temperatūros. O šio burbulo subliuškimo metu susidaro plazma ir smūginė banga.
Žinoma, iki pramoniniams darbams tinkamos viską griaunančios roboto rankos reikės dar gerokai padirbėti: kol kas mokslininkų modelis tobulinamas siekiant aplenkti ir evoliucijos išvystytą krevetės gebėjimą smūgiuoti. Bet ilgainiui tikriausiai bus galima pamatyti nemažai šio modelio realizavimo būdų. Tokia roboto ranka gali būti pakankamai galinga, kad gręžtųsi per akmenis ar grynintų vandenį smūgine banga sukurdama peroksidus.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Lenkijoje įdarbinimo agentūros siūlo įdarbinti robotus
2019 03 20 12:55Kaimyninės Lenkijos, kuri dėl emigracijos prarado daugybę darbuotojų, įdarbinimo agentūros jau gali pasiūlyti originalią paslaugą – vietoj kvalifikuoto, bet gana siauros kvalifikacijos darbuotojo, galima bandyti užsakyti skaitmeninį specialistą. Tokios, pagal konkrečius darbdavio poreikius sukurtos programos, gali atlikti didžiąją dalį nuobodžių, nuolat besikartojančių operacijų.
„Skaitmeniniai darbuotojai skirti tam, kad padėtų žmonėms, o ne juos pakeistų. Jie išlaisvina darbuotojus nuo pasikartojančių užduočių, darbų, kurie firmoms nieko naujo neduoda“, – sako įmonės „Pirxon“, kuriančios robotus, vadovas Bartoszas Sobolewskis.
Programuotojai iš Gdansko laiko save savotiška darbuotojų paieškos kompanija ir netgi bendradarbiauja su tikra įdarbinimo agentūra. Tik jie ieško ne darbą išmanančio specialisto, o siūlo darbdaviui sukurti skaitmeninį asistentą, galintį atlikti didžiąją dalį dažnai nuobodžių pasikartojančių operacijų.
„Robotai nedaro klaidų, nepridirba ko nors netikėto. Skaitmeninis darbuotojas visada daro tai, kam yra užprogramuotas. Jo neveikia ligos, oras, paros laikas. Jis dirba ir naktį, ir auštant, ir vidury dienos. Visada atlieka darbą kokybiškai“, – sako B. Sobolewskis.
Lenktynės tarp sąskaitininkės ir roboto Ksavero parodė, kad vykdydamas tokias griežtai užprogramuotas užduotis dažniausiai laimi robotas.
„Vienas mūsų klientas, statybinių medžiagų didmenininkas, įdarbino skaitmeninį darbuotoją tam, kad jis suvedinėtų į apskaitos sistemą klientų sąskaitas faktūras ir su jais atsiskaitinėtų. Dabar šis darbuotojas sutvarko 90 procentų tokių faktūrų“, – pasakoja įmonės vadovas.
Ši lenkų dirbtinio intelekto sprendimų kompanija konstatuoja, kad tokių paslaugų poreikis labai išaugo. Per pirmus darbo metus jie sukūrė 6 skaitmeninius darbuotojus, per antrus – jau 40, taigi progresas akivaizdus.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Dronais pristatomos siuntos – jau netolima realybė
2019 03 19 10:58Prekės kelyje pas pirkėją žmonių netrukus gali visai nelikti. Vis labiau įsisiūbuojant prekybai internetu technologijų ekspertai prognozuoja, kad jau netoli tas laikas, kai prekes gal net tą pačią dieną mums pristatys ne kurjeriai, o dronai, savavaldžiai paštomatai ar net droidai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtis Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. eurų (2016 m. – 274 mln.). Svetainės internetoparduotuvės.lt duomenimis, prekes internete siūlė kone 1000 lietuviškų interneto parduotuvių. Mokėjimo bendrovės „Paysera“ teigimu, vienas pirkėjas interneto prekybos vietose pernai vidutiniškai paliko apie 62,5 euro. Įkandin elektroninių parduotuvių auga ir jas aptarnaujančių siuntų pristatymo tarnybų darbo apimtys bei pajamos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/67339/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Nuomonė: kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto?
2019 03 18 08:02Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui. Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.
Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67347/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Gavome į kaulus pirmame kėlinyje, bet talentai padės laimėti: Lietuva gali tapti Europos humanoidų sostine
2019 03 17 19:46Teigiama, kad 2030 metais dirbtinis intelektas sukurs produktų ir paslaugų už 11,4 trilijono eurų, t. y. daugiau už Kinijos BVP. Baltijos šalyse bus sukurta bendra autonominių automobilių kelių infrastruktūra, humanoidai pakeis dėstytojus ir net darželių auklėtojas, o išmanios klientų valdymo sistemos „didžiojo sprogimo“ principu integruosis į debesiją.
„Lietuva turi kliautis protais. Dirbtinis intelektas leidžia daugiau uždirbti, o ne naikina darbo vietas. Lietuvoje yra keturiasdešimt bendrovių, kurios dirba su dirbtiniu intelektu. Noriu, kad jų daugėtų“, – konferenciją „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“ pradėjo Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67336/
Inf. šaltinis: LRT.lt