Autonominiai robotai Kaune bandė paimti „aukso maišą“
2019 05 27 16:20Gegužės 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.
„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Tai padarius, roboto kūrėjas laimės beveik 7000 EUR siekiantį piniginį prizą. Kaip šiais metais robotams sekėsi ieškoti aukso maišo?
„Aukso maišas“
Varžybose geriausiai pasirodė Evaldo Čiako ir Mindaugo Venckaus sukurtas robotas „Hoverbot“. Tai vienintelis robotas, kuris sugebėjo įveikti pusę trasos ir sėkmingai pasiekė aukso maišelio zoną. Nors autonominis robotas sugebėjo surasti ir paimti aukso maišelį, tačiau jį iškart paleido. Roboto kūrėjai papasakojo, kad griebtuve buvo pritaisyti mygtukai, kurie turėjo patvirtinti maišelio suėmimą. Deja, sugriebtas maišelis nenuspaudė šių mygtukų.
Robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido
Praėjusiais metais šioje rungtyje geriausiai pasirodė Evaldo Veito robotas „Fetcher 2“. Šiais metais „Fetcher 2“ įveikė rampą, tačiau robotui nepavyko pasiekti maišelio paieškos lauko. Roboto kūrėjas atkreipė dėmesį, kad šiais metais varžybų trasa buvo žymiai ilgesnė ir sudėtingesnė, o varžybų organizatoriai per vėlai paskelbė rungties taisykles. Todėl pritrūko laiko tinkamai pasiruošti.
Robotas „Fetcher 2“
Dar sunkiau sekėsi KTU studentų Juozo Balamuto ir Bingzhong Peng komandai. Vaikinų robotas „Čimodanas“ strigo antrame posūkyje ir rampos nepasiekė. Robotas staiga pametė judėjimo kryptį ir pradėjo važiuoti atgal. Maža to, netrukus išsikrovė roboto akumuliatoriai. Roboto kūrėjo Juozo Balamuto teigimu, net jei „Čimodanas“ būtų privažiavęs prie rampos, jie būtų jį sustabdę. Rampa buvo gana stati ir galėjo pažeisti roboto apačioje pritaisytą „Lidar“ jutiklį.
Robotas „Čimodanas“
Varžybas tiesiogiai transliavo „Mokslo sriubos TV“ komanda. Kviečiame žiūrėti transliacijos įrašą:
Nors nė vienam robotui nepavyko parvežti aukso maišo, KTU Studentų mokslinės draugijos nariai kviečia nepasiduoti ir kurti robotus kitiems metams. Be pagrindinės rungties, robotai varžėsi sumo, linijos sekime, saldainių rinkime ir kt. Organizatorių teigimu, šiais metais iš viso varžėsi 85 skirtingi robotai. Itin daug dalyvių atvažiavo iš Šiaulių ir Panevėžio.
Mokslo populiarintojo Igno Kančio teigimu, tokios varžybos skatina susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir programavimu. Lietuva taps aukštųjų technologijų šalimi, jei daugelis moksleivių kurs robotus, varžysis ir sieks tapti nugalėtojais. Reikia padaryti, kad robotikos varžybose varžytųsi ne šimtas, o bent tūkstantis robotų.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
Šeštadienį dangų virš KTU raižys dronai – vyks tarptautinės lenktynės DR-4.0
2019 05 23 15:18Gegužės 25 dieną, šeštadienį, 8 val. KTU stadione (Studentų g. 48) vyks dronų lenktynės, kuriose varžysis keliasdešimt pilotų iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.
KTU komanda. KTU nuotr.
Tradicinės, jau ketvirtą kartą vykstančios lenktynėse truks iki vakaro, o pilotai iki pergalės turės pereiti kelis lenktynių etapus.
Renginį organizuoja KTU Elektros ir elektronikos fakultetas (KTU EEF).
Šeštadienį KTU Studentų miestelyje susikaus robotai
2019 05 22 18:58 „Robotų intelektas 2018“ akimirkos (KTU SMD nuotr.) |
|---|
„Robotų intelektas 2019“ (RI) – jau šeštąjį kartą KTU Studentų mokslinės draugijos organizuojamas renginys. Jo programoje – autonominių robotų sumo, linijos sekimo, ralio-kroso lenktynės bei daugelis kitų rungčių.
Gegužės 25 dieną, šeštadienį, 11 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos ir Statybos ir architektūros fakultetų erdvėse (Studentų g. 50) prasidės tradicinės robotų rungtynės.
Renginyje numatomos šios rungtys:
- „Aukso maišas“ – pagrindinė RI rungtis, kurios metu robotas turi surasti maišą ir jį pargabenti į starto zoną
- „Mini sumo“ – robotai kovos kaip sumo imtynininkai
- „Lego sumo“ – analogiška rungtis „Mini sumo“, tik naudojant „Lego“ kaladėles
- „Linijos sekimas“ – robotai seks juodą liniją trasoje
- „Lego linijos sekimas“ – analogiška rungtis „Linijos sekimui“, tik su „Lego“ kaladėlėmis
- „Saldainių rinkimas“ – robotas turės surinkti kuo daugiau saldainių per tam tikrą laiką ir sugrąžinti juos į starto zoną
- „Folk race“ - ralio-kroso stiliaus lenktynės. Penki robotai pradės kartu, o laimės tas, kuris užbaigs daugiausiai ratų per nurodytą laiką
- „Free style“ – puiki proga parodyti savo roboto idėją, pristatant savo kūrinį prieš komisiją, kuri jį įvertins.
Daug žadantys oro taksi startuolio „Lilium“ bandymai Vokietijoje
2019 05 17 19:33Pirmam skrydžiui kilo oro taksi startuolio „Lilium“ penkių vietų prototipas. Viliamasi, kad šios naujos kartos transporto priemonės eksploataciją bus galima pradėti jau 2025 metais. Tai reiškia, kad žmonės galės laisvai ir greitai keliauti iš vieno miesto į kitą, negaišdami laiko oro uostuose, teigiama gegužės 16 dieną išplatintame bendrovės pranešime spaudai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo
2019 05 16 17:13Bepiločių orlaivių pritaikomumas skirtingose srityse didėja, o bene didžiausią paklausą turi fotografuojantys ar filmuojantys dronai. Jei anksčiau akį džiugino net paprasta iš drono padaryta nuotrauka, tai šiandien dronais filmuojami ar fotografuojami kadrai prilygsta kokybiškam kinematografiniam vaizdui. Gegužės 18 d. tobulinti įgūdžių, išbandyti naujų dronų galimybių susitiks entuziastai, pradedantieji ir besidomintys šia technika, kuriuos suburs vyksiantis nemokamas Dronų festivalis.
Dronų panaudojimas daugelyje gyvenimo sričių
Turbūt vienos pagrindinių dronų panaudojimo sričių visgi yra vaizdinės medžiagos rinkimas, fotografavimas ir filmavimas iš oro, nes tai, ko iš žemės nesimato, labai gerai matosi iš oro. „Anksčiau norint padaryti kraštovaizdžio ar žemėlapio nuotrauką, reikėjo kelti į orą gana brangiai kainuojantį lėktuvą ar sraigtasparnį. Dronai atpigino šias galimybes, kurių panaudojimas išties labai platus. Dronai gali palengvinti gaisrininkų darbą, padėti stebėti pavojingas zonas, aptikti gaisrus. Tai tik viena iš dronų panaudojimo galimybių, padedančių žmonėms“, – dronų privalumus vardija Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.
Dronai pasitelkiami paieškos ir gelbėjimo operacijoms. „Gelbėjimo atveju galima naudoti ne tik paprastas, bet ir naktinio matymo – šilumines dronų kameras, leidžiančias atlikti paiešką naktį. Taip pat dronus galima naudoti pasienio ruožų stebėjimui, sekti ar nėra pažeidėjų, nelegaliai kertančių pasienio ruožą“, – sako A. Lapušinskij.
Kaip specifinę dronų panaudojimo sritį mokslininkas išskiria žemėlapių sudarymą. Jis pažymi, kad bepiločiai orlaiviai gali daryti nuotraukas, kurios specialia programa sujungiamos į aukštos raiškos žemėlapius. „Kitas svarbus ir pasaulyje plačiai taikomas dronų panaudojimas – teritorijos 3D modelių sudarymas. Galbūt daugumai teko matyti „Google“ 3D žemėlapius, juose erdvėje galima matyti miestus, medžius, bokštus, pastatus. Tokiems žemėlapiams sudaryti naudojami dronai, kurie skenuoja teritoriją ir iš turimos medžiagos padaromas 3D modelis“, – teigia A. Lapušinskij.
Dronus gali naudoti ir ūkininkai. Yra specialios multispektrinės kameros, leidžiančios matyti augalo drėgmės ir trąšų kiekį. Matydamas problemines vietas, ūkininkas gali purkšti laukus tik tose vietose, kuriose trąšų kiekis nepakankamas ar trūksta drėgmės. Tokiu būdu sutaupomos medžiagos ir nepertręšiami augalai. A. Lapušinskij akcentuoja, kad dronų pritaikomumo galimybės – beribės. Dronai naudojami krovinių ir siuntų pristatymui į sunkiai pasiekiamas vietas. Taip pat dronais pristatomi medikamentai arba donorui reikalingi organai. Tokie dronai dažniausiai skraidinami į karines vietas, kur reikia žaibiškos reakcijos.
Dronai fotografavimui prilygsta kinematografiniams vaizdams
Nuo dronų atsiradimo šia sritimi besidomintis A. Lapušinskij pastebi nuolatinį dronų tobulėjimą. Anksčiau vyravo savadarbiai dronai, į kuriuos žmonės patys įmontuodavo kameras. Populiarėjant dronams, kai kurie gamintojai pradėjo gaminti ir savo kameras bei parduoti dronus, skirtus fotografavimui ir filmavimui.
Gana greitai kito ir kamerų rezoliucija: nuo pačių paprasčiausių, 8 megapikselius turinčių kamerų, dabartiniai dronai jau turi virš 20 megapikselių kameras. „Kameros tobulėjo, tačiau vartotojai pastebėjo, kad reikia tobulinti kitus dalykus, todėl gerėjo kamerų stabilizavimo mechanizmai. Šiuolaikinės kameros leidžia gauti stabilų vaizdą iš drono, nepaisant to, kad dronas naudojamas vėjuotu oru. Dronuose esančios kameros ištobulėjusios, o vaizdų kokybę lemia valdytojų turimi įgūdžiai ir praktika“, – akcentuoja A. Lapušinskij ir priduria, kad šeštadienį vyksiančiame festivalyje didelis dėmesys bus skiriamas būtent dronų valdytojų įgūdžiams gerinti.
Pašnekovas priduria, kad yra galimybė ant dronų kamerų keisti optiką. „Dažniausiai ant paprastesnio modelio dronų, skirtų fotografavimui, buvo naudojami plačiakampiai objektyvai su kuriais vaizdas iš oro atrodydavo nuobodžiai: tiesiog platus kampas, matosi daug horizonto, objektų, o įdomesnį kadrą su tokia kamera buvo sudėtinga užfiksuoti. Dabartiniai dronai leidžia keisti objektyvus ir išgauti siauresnį vaizdo kampą. Tokiu dronu fotografuoti ar filmuoti vaizdai tampa panašūs į profesionalų kinematografinį vaizdą“, – pastebi A. Lapušinskij.
Laukiama technologinio proveržio
Nors dronų pritaikomumas ir panaudojimas nuolat auga, tačiau tobulėti yra kur. Dauguma bepiločių orlaivių valdytojų, naudojantys elektra varomus dronus, susiduria su problema dėl nepakankamo skrydžio laiko. „Dronuose naudojami akumuliatoriai yra gana sunkūs, todėl paprastas kvadrokopteris negali skristi ilgiau nei 30 minučių, tai labai riboja dronų panaudojimą, todėl visas pasaulis laukia technologinio proveržio, kuris gali įvykti akumuliatorių gamybos srityje“, – teigia A. Lapušinskij.
Atsiradus lengvesniems ir talpesniems akumuliatoriams, dronų galimybės dar labiau išsiplės, nes pailgės skrydžio laikas. A. Lapušinskij įsitikinęs, kad ilgesnio dronų skrydžio metu būtų galima skenuoti didesnę teritoriją, užfiksuoti toliau esančius objektus bei taip padaryti dronus naudingesnius žmogui.
Festivalio veiklos: nuo parodomųjų šou iki praktinių skrydžių
Antrus metus Lietuvoje organizuojamas Dronų festivalis vyks VGTU Skrydžių praktikų bazėje, esančioje Kyviškių aerodrome. Dalyvių laukia parodomieji dronų šou, bepiločių orlaivių varžybos, bus pristatomas lėktuvo skrydžio simuliatorius, vyks ekskursijos po aerodromą, gamintojų bei pardavėjų mugė.
„Daugėjant profesionaliems tikslams naudojamų dronų, pastebime vis griežtėjančius reikalavimus, taikomus dronų valdytojų įgūdžiams. Todėl nusprendėme, kad esminis šių metų Dronų festivalio akcentas turi būti – valdytojų įgūdžiai. Paruošėme teorinę ir praktinę programą „žaliems“, pažengusieji galės išbandyti jėgas ir patobulinti įgūdžius įvairaus sunkumo varžybose, o profesionalai pasakos apie įgūdžius, reikalingus sienos apsaugai, teismo ekspertizei, miesto priežiūrai ir skenavimui“, – teigia vienas iš organizatorių VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Renginyje dronų operatoriams bus organizuojamos specialiai renginiui parengtos rungtys, kurios padės įvertinti turimus drono valdymo sugebėjimus. Festivalio dalyviai įgis praktinės skrydžio patirties skrisdami lauke kartu su patyrusiais instruktoriais.
Gegužę ir birželį universitetai atveria laboratorijas moksleiviams
2019 05 15 08:15Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su universitetais rengia iniciatyvą „Mokslininkai – mokykloms“. Nuo gegužės iki birželio vidurio mokslininkai kviečia mokinius į svečius arba patys planuoja apsilankyti mokyklose ir pristatyti STEAM mokslų įdomybes. Mokiniai galės išmėginti robotų programavimą, pažaisti molekulių legolende, pasigaminti natūralių kosmetikos priemonių, susidaryti mitybos planą, atrasti linksmąją chemiją – iš viso 7 aukštosios mokyklos siūlo daugiau kaip 130 įvairių edukacinių veiklų. Į jas mokyklos gali registruotis jau nuo šio pirmadienio.
„Labai skatiname patrauklų ugdymą, naujų ugdymo metodų paiešką, mokymąsi už klasės ribų, visų švietimo įstaigų ir mokslo centrų bendradarbiavimą, tad ši bendra aukštųjų mokyklų iniciatyva išties savalaikė. Svarbu sudaryti mokiniams galimybes iš arčiau susipažinti su gamtos ir „kietaisiais mokslais“, populiarinti juos, atskleisti mokslo įdomybes“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Iniciatyvoje „Mokslininkai – mokykloms“ dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, taip pat Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Itin daug edukacinių veiklų parengė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: moksleiviai galės gilintis į vaistų žmonėms ir gyvūnams kūrimo paslaptis, pasigaminti kosmetikos priemonių, per mikroskopą tyrinėti augalus. Taip pat universitetas kviečia susipažinti su veterinarijos mokslo istorija, išmokti tirti patalpų mikroklimatą, vandens, pašarų ir duonos gaminių kokybę. Mokslininkai mokys, kaip susidaryti individualų mitybos planą, įvertinti maisto produktų ir kosmetikos priemonių sudėtį.
Kauno technologijos universitetas kvies apsilankyti garso įrašų studijoje ir „Bloomberg“ finansų laboratorijoje, susipažinti su kompiuterių testuotojo profesija, mokytis programuoti su „Minecraft“, kurti mobiliąsias programėles ir žaidimus, programuoti robotus, tyrinėti kraujotakos sistemą ir širdies veiklą, sužinoti, kaip užrašyti ir perskaityti žmogaus kūno siunčiamą informaciją.
Klaipėdos universiteto mokslininkai siūlo atvykę į mokyklas pristatyti virtualias technologijas, šiuolaikinius laivus ir plaukiojančius robotus, atsinaujinančius energijos šaltinius, išmaniųjų namų valdymą. Atvykę į Klaipėdos universitetą moksleiviai galės susipažinti su kompiuteriniu projektavimu ir pneumobiliais, sukurti mobiliąją programėlę, skirtą robotų valdymui, padirbėti chemijos laboratorijoje.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas supažindins su 3D animuotų modelių kūrimu, įdomiąja robotika, mėtomų sklandytuvų gamyba, logistika, eksperimentine fotografija, saulės kolektoriais ir kitais atsinaujinančios energijos šaltiniais, statybinių konstrukcijų bandymais. Čia taip pat bus galima pagilinti finansines žinias.
Vilniaus universitete moksleivių lauks molekulių legolendas, ekskursijų ir dirbtuvių metu jie susipažins su šviesos ir nanotechnologijomis. Moksleiviai turės galimybę sužinoti, kaip veikia radijas, kas yra radijo žurnalistika, dirbtuvių metu bus apmokyti naudotis studijos technika ir vesti laidą gyvame eteryje.
Vytauto Didžiojo universitetas per praktinius užsiėmimus kvies tirti vandenį, augalus ir gyvūnus, o botanikos sode išbandyti linksmus cheminius eksperimentus, išskirti DNR iš vaisių, susipažinti su įdomiausiais aromatiniais augalais ir paslaptingu kerpių pasauliu.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija siūlo pažintį su kariūnų gyvenimu ir studijomis siekiant įgyti karininko profesiją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su universitetais kviečia mokyklas susipažinti su siūlomų veiklų sąrašu, registruotis ir aktyviai dalyvauti akcijoje „Mokslininkai – mokykloms“.
Dronų festivalis jau šį šeštadienį suburs visus bepiločių orlaivių mėgėjus
2019 05 14 18:00Gegužės 18 d. (šeštadienį) 10 val. kviečiame Jus į antrus metus vyksiantį nemokamą Dronų festivalį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Skrydžių praktikų bazėje, esančioje Kyviškių aerodrome, laukiami dronų aistruoliai, profesionalai, pradedantieji ir visi, besidomintys šios technikos galimybėmis ir naujovėmis.
Festivalis skirtas visai šeimai, kur veiklos ras kiekvienas: profesionalai lavins turimus įgūdžius, pradedantieji išmėgins skrydžio patirtį, smalsuoliai apžiūrės dronus ekspozicijoje, mažieji festivalio lankytojai galės išbandyti sklandytuvėlių dirbtuves.
„Daugėjant profesionaliems tikslams naudojamų dronų, pastebime vis griežtėjančius reikalavimus, taikomus dronų valdytojų įgūdžiams. Todėl nusprendėme, kad esminis šių metų Dronų festivalio akcentas turi būti – valdytojų įgūdžiai. Paruošėme teorinę ir praktinę programą „žaliems“, pažengusieji galės išbandyti jėgas ir patobulinti įgūdžius įvairaus sunkumo varžybose, o profesionalai pasakos apie įgūdžius, reikalingus sienos apsaugai, teismo ekspertizei, miesto priežiūrai ir skenavimui“, – teigia vienas iš organizatorių VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Dronų festivalio metu vyks parodomieji dronų šou, bepiločių orlaivių varžybos, paskaitos ir diskusijos. Taip pat pristatomas skrydžio simuliatorius, dalyvių laukia ekskursijos po aerodromą, gamintojų bei pardavėjų mugė. Dronų operatoriams organizuojamos specialiai renginiui parengtos rungtys, kurios padės įvertinti turimus drono valdymo sugebėjimus. Dalyvių laukia dronų varžybos, kuriose reikės surasti paslėptus markerius lėktuve AN-2, ieškoti markerių dideliame plote, taip pat vyks ir dronų valdymo rungtis, patikrinanti turimus vizualius skrydžio valdymo įgūdžius.
Festivalyje vyks VGTU partnerių organizuojami specialūs mokymai „DJI New Pilot Experience“, skirti pradedantiesiems dronų pilotams, dar tik ketinantiems įsigyti droną. Po informatyvios teorinės sesijos dalyviai įgis praktinės skrydžio patirties skrisdami lauke kartu su patyrusiais instruktoriais, kurie supažindins su būtinomis saugos procedūromis prieš kiekvieną skrydį. Norintys dalyvauti, kviečiami registruotis.
Renginio pradžia – gegužės 18 d. 10 val., planuojama trukmė – iki 16 val. Lauksime Jūsų VGTU Skrydžių praktikų bazėje (Kyviškių aerodromas), Lakūnų g. 1, Kyviškių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav.
Visiems dronų varžybų dalyviams būtina dalyvių registracija.
Kauno mariose bus išbandytas „Gelbėtojas – robotas“
2019 05 09 16:40Ar jau pradėjote maudymosi sezoną? Galbūt atsakysite, kad dar šiek tiek šaltoka, tačiau gelbėtojams šis sezonas nesibaigia ištisus metus. Galvoje nuolat sukasi klausimas – kaip, pasitelkus šių dienų technologijas, dar labiau apsaugoti žmones nuo nelaimingų atsitikimų vandenyje?
Įrenginio gamintojo archyvo nuotr.
Gegužės 13 d., pirmadienį, 11 val. Kauno marių paplūdimyje išbandysime nuotoliniu būdu valdomą išmanųjį Gelbėjimo plaustą. Robotas – gelbėtojas gali išvystyti iki 45 km/h greitį, įveikti stiprias bangas ir netgi prabilti ir nuraminti skęstantįjį.
Demonstracija skirta visiems norintiems susipažinti su naujausiomis gelbėjimo technologijomis, pasikalbėti su specialistais apie esamus gelbėjimo iššūkius, galimus sprendimus ir gyvai pamatyti plaustą – robotą.
Pasak UAB BIPA Inovacijų ir elektronikos skyriaus vadovo, Elmanto Mickevičiaus, šis unikalus įrenginys – tai akivaizdus pavyzdys, kaip kasdien šalia mūsų esantys ir buityje naudojami techniniai sprendimai sumodeliuoti „kitu kampu“ tampa inovacijomis gelbėjančiomis gyvybes. Inovatorius Elmantas, dar žinomas kaip Sun Eco išmaniųjų stotelių išradėjas, pademonstruos, kaip veikia gelbėjimo plaustas „Emily“ ir papasakos, kokios dar galimybės atsiveria išmaniųjų saugumo įrenginių srityje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/68022/.
Ateityje bepiločiai orlaiviai gali padėti remontuoti pastatus
2019 05 07 11:21Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos ekspertai kuria bepiločius orlaivius, kurie, jų teigimu, vieną dieną galės savarankiškai skraidyti aplink pastatus, vertinti jų būklę ir netgi be žmogaus įsikišimo juos restauruoti.Bepiločiai orlaiviai galės matyti vaizdą pasinaudodami kompiuterinėmis vaizdo technologijomis ir kurti trimačius aplinkos žemėlapius.Vos pastebėję, kad tam tikroje vietoje reikalingas remontas, jie netgi galės pakviesti kitus bepiločius orlaivius, jog tą vietą pataisytų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Universitetų mokslininkai kuria geraširdžius robotus: įkvėpė kino filmas
2019 05 04 20:22Geraširdis pripučiamas robotas iš animacinio filmo „Galingasis 6“, deja, nėra šios nuotaikingos ir jaudinančios juostos autorių išradimas, arba jie tikrai turi labai išsimokslinusių bendraautorių.
Amerikos kosminės agentūros finansuojami universitetai jau kelerius metus kuria tokius pripučiamus robotus. Jie iš tiesų patinka vaikams, be to, išleidus orą, užima nedaug vietos.
Savo pripučiamam robotui Braigemo Jango universiteto mokslininkai sugalvojo tikrai originalų vardą.
„Tai karalius Liudvikas - Njubotik sukurtas pripučiamas robotas. Karalius ypatingas tuo, kad padarytas vien iš žarnelių ir gumuoto plastiko“, – sakė universiteto doktorantas.
Kai žmonės pamato karalių Liudviką, tikrai turėtų prisiminti filmą „Galingasis 6“.
„Newbotic“ teigimu, konstrukcija, bent jau iš dalies įkvėpta šio filmo, bet tyrimus jie pradėjo gerokai anksčiau, nei filmas pasirodė. Šie minkštieji robotai sukonstruoti iš tvirtos medžiagos, o viduje yra kažkas panašaus į dviračio padangų gabalus. Visos vidinės ertmės sudarytos iš atskirų skyrių. Vienos sudaro roboto rėmą, kitos judina jo dalis.
„Tai lyg pripūsti balioną. Pripučiate šią dalį apačioje – roboto ranka pakyla. Pripučiate viršuje, ranka nusileidžia ir grįžta atgal“, – sako roboto kūrėjai.
Tyrimus Jutos valstijos universitete finansuoja NASA . Kosmoso agentūrai tai aktualu, nes tokį robotą galima supakuoti į labai nedidelį tūrį. Be to, tradiciniai robotai sunkiai pakelia smūgius. Darbas plaktuku, daiktų surinkimas robotui neretai pavojingas. Jie gali sugadinti savo pavaras ir pačius save. Pripūstam oro robotui tai nerūpi.
Inf. šaltinis: LRT.lt