Virš „Audi“ gamyklos sukiojasi naujos kartos dronai – jie stipriai palengvina gamyklos darbą
2020 08 04 08:53Automobilių gamyba yra vis labiau automatizuojama. Jau seniai nieko nebestebina faktas, kad didelę dalį automobilių surinkimo atlieka robotai. Tačiau kodėl dabar aplink „Audi“ gamyklą netoli Štutgarto sukiojasi dronai?
Tokie dronai greitai paplis po visas „Volkswagen“ gamyklas
© „ Audi“ nuotrauka
Automobilių gamyba yra ne tik sudėtingas technologinis, bet ir logistinis procesas. Iš skirtingų tiekėjų atkeliauja tūkstančiai detalių ir medžiagų, jos visos turi būti paskirstytos į atitinkamus cechus, reikia sureguliuoti ir darbuotojų srautus. Galiausiai, reikia pasirūpinti, kad ir užbaigti automobiliai iškeliautų ten, kur yra jų pirkėjai.
„Audi“ gamykla Nekarzulme – viena sudėtingiausių „Volkswagen“ grupėje. Taip yra dėl to, kad čia gaminama labai daug skirtingų modelių – A4, A5, A6, A7, A8 ir net R8 kartais sukiojasi šios gamyklos aikštelėse. Visi nauji automobiliai yra registruojami ir pastatomi atitinkamose aikštelėse, kad jų išvežimas būtų lengvesnis. Tačiau tai vis tiek nėra labai sklandus procesas.
Ir štai į pagalbą atskrenda dronai. Kiekvienas naujas automobilis turi RFID (radijo bangų dažnio identifikacinę) mikroschemą, o dronas – RFID skaitytuvą. Šis šešių propelerių orlaivis maždaug 10 metrų aukštyje skrenda virš automobilių eilių ir registruoja kiekvienos mašinos stovėjimo vietą GPS žemėlapyje. Vos tik dronas nusileidžia, informacija perduodama kompiuteriu ir yra prieinama gamyklos darbuotojams, atsakingiems už automobilių išvežimą.
Dronas pakyla, skrenda ir nusileidžia autonomiškai. Pilotas prižiūri jo skrydį ir gali pats valdyti droną, jei to reikia. Dar įdomiau tai, kad prieš skrydį dronas gauna informaciją apie orus ir pats nusprendžia ar jie yra tinkami skrydžiui.
„Audi“ teigia, kad pora tokių dronų stipriai palengvina gamyklos darbą. Ateityje jie tikrai pasirodys ir kitose grupės gamyklose.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Beisbolo aistruolius Japonijos stadiono tribūnose pakeitė šokantys robotai
2020 07 21 08:03Dėl Japonijoje galiojančių apribojimų, įvestų siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje, į stadionus neįleidžiami žiūrovai. Tačiau japonų beisbolo komandai „Fukuoka SoftBank Hawks“ fanų palaikymas akivaizdžiai svarbus, tad teko spręsti, kuo pakeisti tribūnas užpildančius beisbolo aistruolius. Tinkamiausiais kandidatais tokiam vaidmeniui buvo pripažinti robotai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kovoje su COVID-19: lietuvio sukurtas robotas ir dar didesnės ambicijos
2020 07 11 14:31Vos per dvi savaites pagamintas ir specifinį šviesos bangos ilgį naudojantis robotas naikina bet kokį užkratą nuo visų paviršių 360 laipsnių kampu į visas puses.
Inf. šaltinis: Tv3.lt
Autonominiai robotai važinėja tarp skirtingų SEAT gamyklos pastatų ir jų nauda akivaizdi
2020 07 10 15:03Tai, kad robotai dirba gamyklose, jau seniai nieko nestebina. Tačiau SEAT gamykloje Martorelyje ne visi robotai slepiasi viduje. Štai robotizuoti elektriniai vilkikai AGV per dieną nuvažiuoja 240 km ir dalijasi keliais su automobiliais, sunkvežimiais, dviratininkais ir pėsčiaisiais.
AGV gali pavežti 10 tonų krovinius
© SEAT nuotrauka
AGV (automated guided vehicles) – tai 8 robotų sistema. Tai yra maži visiškai autonomiški elektriniai vilkikai, galintys tempti automobilių detalių vežimėlius. Ir taip – jie važinėja keliais, nors tie keliai nėra vieši.
Automobilių gamyba yra labai sudėtingas logistikos uždavinys. Tiekėjai kasdien pristato tūkstančius detalių, kurios privalo nukeliauti į atitinkamus cechus. Šis rūšiavimas ir vietinis pristatymas įprastai patikimas mažiems terminalų vilkikams, kurie naudoja dyzeliną. Tačiau taip teršiamas oras ir eikvojami resursai.
Šiuo metu SEAT gamykloje Martorelyje dirba 8 tokie AGV vilkikai. Jie važinėja tais pačiais keliais, kaip ir gamyklos darbuotojai bei didesni sunkvežimiai. Vienas toks robotas gali patempti 10 tonų svorį. Jie naudoja radarus, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimis, tačiau neturi jokios išorinės valdymo sistemos – jie nevažinėja bėgiais ar įsikibę į kokį lyną.
AGV robotas turi kelias kameras, kurios stebi mašinos aplinką. Tiesą sakant, būtent taip šie robotai ir yra valdomi – jie nenaudoja GPS, o tiesiog seka pažįstamus pastatus ir ženklus. Tarpusavyje AGV bendrauja 4G ryšiu, kuris padeda išvengti susidūrimų.
Tiesa, AGV robotas juda vos 1 metro per sekundę greičiu (3,6 km/val.). Toks greitis pasirinktas dėl saugumo – robotas gali sustoti greičiau nei per sekundę, todėl gali išvengti ir visai šalia pasirodžiusių kliūčių. Gamyklos teritorijoje yra ir ženklai, perspėjantys žmones apie aplink važinėjančius robotus.
AGV baterijos yra įkraunamos indukciniu būdu – tam tereikia 15 minučių, todėl įkrovimas vyksta tuo pat metu kaip ir pakrovimas. 8 robotai per dieną perveža daugiau nei du tūkstančius detalių. Ir taip SEAT per metus sutaupys nemažai pinigų ir sumažins į aplinką išskiriamo CO2 kiekį net 1,5 tonomis.
Ir taip, anksčiau šį darbą atlikdavo žmonės. Tačiau visais robotų gamyklose tik daugėjo ir tuo pačiu daugėjo ir žmonių. Tokie robotai pagerina gamyklos efektyvumą, kas neabejotinai yra vertinga siekiamybė.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų
2020 07 08 20:07Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Ne tik namus, bet ir kiemus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuojame“: žmonės buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Prieš pora metų vejos robotai buvo retenybė, tačiau šiuo metu savaeigiai žolės pjovimo įrenginiai yra gana įprasti, vis dažniau pasitaiko vejos robotų vagysčių ir techninių gedimų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Bendrovės statistika rodo, kad robotai dažniausiai genda dėl elektros įtampos svyravimų. Pasak V. Katilienės, neretai vejos pjovimo robotus sugadina žaibas arba drėgmė. „Panašiai, kaip ir kitą elektros įrangą, žaibuojant roboto įkrovimo stotelės laidus reikėtų atjungti“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vejos pjovimo robotai dažniausiai pavagiami iš kiemų, terasų bei atvertų garažų. „Mūsų duomenimis, už žolės pjovimo roboto vagystę atlyginama žala, priklausomai nuo įrenginio, svyruoja nuo 1 iki 5 tūkst. eurų, už remontą atlyginamos žalos vidurkis siekia 500 eurų. Dažniausiai šių įrenginių žalos registruojamos nuo gegužės iki spalio mėnesio“, – komentuoja draudikė.
Įkrovimo stotelė – mažiau matomoje vietoje
Ji atkreipia dėmesį į robotų priežiūrą. „Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti tinkama robotų įkrovimo stotelės vieta, kuri turėtų būti paslėpta nuo pašalinių žvilgsnių. Žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių: nepalikti roboto matomoje vietoje, rinktis vejos robotą, kurį pavogus įsijungia signalizacija, o pranešimas siunčiamas tiesiai į savininko telefoną“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Kad dėl techninio gedimo vejos robotas nenuvažiuotų į tvenkinį ir neužkliūtų už iš žemės kyšančios kliūties, rekomenduojama pasirūpinti, kad įrenginį sumontuotų profesionalai ir jis būtų tinkamai prižiūrimas.
Pasak V. Katilienės, šių įrenginių priežiūra svarbi ir vejos pjovimo mėnesiais, ir žiemos metu, kai vejapjovė „ilsisi“.
Balos robotams – rizikingos
Estijos bendrovės „Saestuudio“ specialistas Alanas Heibergas rekomenduoja vejos robotą bent kartą per metus nugabenti į priežiūros dirbtuves. „Kad įrenginio pjovimo peiliai būtų pakankamai aštrūs, nuo jų kartkartėmis reikėtų nuvalyti susikaupusią žolę. Į tai būtina atkreipti dėmesį lietingu laikotarpiu. Kartą per metus priežiūros darbus reikėtų atlikti dirbtuvėse, kur mechanikas įvertins judančių dalių nusidėvėjimą, o svarbiausia – kompiuteriu atliks įrenginio diagnostiką. Jos metu vejos robotas prijungiamas prie kompiuterio, patikrinami peilių, ratų, akumuliatoriaus būklė, sukalibruojami jutikliai ir atnaujinama jo programinė įranga, t. y. iš anksto nustatomi galimi gedimai“, – pasakoja specialistas.
Pasak A.Heibergo, šio įrenginio negalima plauti slėginiu plovimo įrenginiu, o jeigu po lietaus vejoje susidaro balos, kurių gylis yra didesnis nei pjovimo aukštis, vejos robotą reikėtų palaikyti įkrovimo stotelėje, kol išdžius žemės paviršius.
Pademonstruotos „Spot“ roboto „naminės“ versijos galimybės
2020 06 29 10:19„Boston Dynamics“ inžinierių sukurtas keturkojis robotas „Spot“ neseniai pasirodė prekyboje, tačiau kol kas jį gali įsigyti tik verslo klientai. Dabar kūrėjai pranešė, kad netrukus visi turės galimybę gauti mechaninį augintinį. Kompanijos įkūrėjas Markas Raibertas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pademonstravo garsiojo roboto „naminės“ versijos galimybes.
Ateinančiais mėnesiais bendrovė planuoja išleisti specialią „Spot“ konfigūraciją su mechanizuota „ranka“. Viena iš jo ypatybių yra „vištos galvos“ funkcija, kurią suaktyvinus galūnė nejudriai laikoma tam tikroje padėtyje, o robotas gali judėti aplink fiksavimo tašką.
Įranga su manipuliatoriumi, anot inžinierių, žymiai padidins roboto galimybes tiek gamyboje, tiek kasdieniniame gyvenime. Nors dabar prietaisas nėra sertifikuotas kaip saugus namų naudojimo mechanizmas, gamintojas jau sukūrė keturkojo namų ūkio pagalbininko prototipą, kuris kainuos mažiau nei verslo versija.
„Mes taip pat turime projektą, kuris, esu tikras, bus labai įdomus daugeliui iš jūsų – turime omenyje namų tvarkymo klausimą. „Spot“ dar neprieinamas naudojimui namuose, tačiau kažkada tai įvyks “, – sakė robotikos kompanijos „Boston Dynamics“ vadovas Markas Raibertas.
Gamintojas taip pat svarsto kitas „Spot“ panaudojimo galimybes, tokias kaip pakuočių pristatymas ir pagyvenusių žmonių priežiūra. Priklausomai nuo konfigūracijos, robotas-šuo gali būti aprūpintas kameromis su 306 laipsnių matymu, kuris leidžia jam orientuotis ir judėti savarankiškai.
Šiuo metu pagrindinės „Spot“ versijos kaina yra 74 500 USD, papildomas įkroviklis kainuoja 1 650 USD, o kamerų sistema su LIDAR (objektų aptikimo ir atstumų matavimo metodas lazerio pagalba) klientams kainuos dar 34 570 dolerius.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
„Boston Dynamics“ pradėjo pardavinėti robotą „Spot“ visiems norintiems
2020 06 18 09:41Įmonė „Boston Dynamics“, kurianti įspūdingus ir gyvūnus primenančius robotus, pagaliau pradėjo laisvai pardavinėti keturkojus robotus „Spot“. Po kelerių metų vystymosi praėjusiais metais gamintojas pradėjo nuomoti įrenginį įmonėms, o nuo dabar bet kuri Jungtinių Valstijų bendrovė gali įsigyti „Spot“ už 74 500 JAV dolerių kainą.
Už tokią kainą galima nusiprikti automobilį „Tesla Model S“, tačiau „Boston Dynamics“ sako, kad mainais pirkėjas gauna pažangiausią pasaulyje mobilųjį robotą, galintį judėti beveik visur, kur tik gali žmogus (išskyrus kopėčias).
Nors robotas yra įdomus, šiuo metu „Spot“ dažniausiai naudojamas stebėjimui ir duomenų rinkimui. Bandymų metu „Spot“ sukūrė 3D statybviečių žemėlapius ir išaiškino įtaisų gedimus jūrinėse naftos platformose. Mažiau rutininiai testai apima pagalbą ligoninėms rūšiuojant pacientus, sergančius COVID-19, ir darbą policijos būryje ieškant bombų. „Boston Dynamics“ tvirtina, kad „Spot“ yra daugiafunkcinė mobilioji platforma, kurią galima sukonfigūruoti naudojant įvairius jutiklius bei užprogramuoti patruliavimui ir patikrinimams.
Bendrovė šių robotų daugiausia parduoda pramonės ir komerciniams klientams, kurie nori, kad jutikliai būtų pristatyti pavojingose vietose, atsisakant žmonių pagalbos. Arba pasikartojančioms operacijoms, tokioms kaip 40 kartų per dieną fotografuoti gamykloje. Remdamasi klientų atsiliepimais bendrovė žada tęsti „Spot“ atnaujinimą, tačiau robotas jau visiškai paruoštas pardavimui. Iš dalies taip yra dėl neseniai atnaujintos programinės įrangos, kurį parašė „Boston Dynamics“ inžinieriai. Šis atnaujinimas vadinamas „Spot 2.0“ ir suteikia pažangias autonomijos ir navigacijos funkcijas.
Nors „Spot“ yra gana garsus robotas dėl žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo, jis vis tiek tebėra labai ribotas produktas. Iki šiol įmonė yra išnuomojusi apie 150 tokių prietaisų, o dėl epidemijos COVID-19 negalės įvykdyti užsibrėžto plano šiais metais pagaminti 1000 „Spot“ vienetų (įmonė ketina peržengti šią psichologinę ribą 2021 m. pirmąjį ketvirtį). Klientai taip pat apriboti tuo, kad tuo pačiu metu gali įsigyti tik du robotus, o didesni užsakymai turės būti papildomai aptariami su „Boston Dynamics“ atstovais.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
JAV karinės oro pajėgos rengiasi žūtbūtiniam kovinių dronų ir žmonių pilotuojamų naikintuvų mūšiui
2020 06 09 12:29JAV kariuomenė ruošiasi savo turimus kovinius dronus išbandyti pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Į kovą vienas prieš kitą stos patyrusių pilotų valdomi naikintuvai ir bepiločiai koviniai dronai.
Pentagono jungtinio dirbtinio intelekto centro vadovas, generolas leitenantas Jack’as Shanahan’as „BBC News“ tvirtina, kad JAV kariuomenė yra pasirengusi ir labai suinteresuota išbandyti dirbtinio intelekto valdomų bepiločių kovinių dronų galimybes, esant tiesioginiam susidūrimui su patyrusiais naikintuvų pilotais.
Kol kas nėra žinoma ar prieš metus sėkmingai išbandytas ilgojo nuotolio bepilotis „XQ-58A Valkyrie“ dronas dalyvaus šiuose bandymuose
© JAV karinės oro pajėgos
Nors šiomis pratybomis ir nėra siekiama įrodyti, jog pilotus metas keisti dirbtinio intelekto (DI) mašinomis – bent jau kol kas – tai bus labai įdomus būdas pasižiūrėti, kaip toli pažengė DI sistemos.
Jack’as Shanahan’as tvirtina, kad bus imituojamos įvairios tiesioginės kovos situacijos. Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija surengs tokias sąlygas, kurių metų „autonominė sistema priešinsis žmogaus valdomai sistemai ir viskas vyks oras-oras sąlygomis.“
Nors viskas ir skamba taip, tarsi iš „Terminatoriaus“ filmo, bet baimintis dėl „Teismo dienos“ dar nereikėtų.
Jack’as tvirtina, kad šie bandymai bus labai įdomūs ir suteiks daug naujų žinių, bet nesitikima, jog dirbtinio intelekto mašinos pasirodys super protingos.
Praėjusiais metais JAV Karinės oro pajėgos pristatė „Skyborg“ programos kūrinį – bepilotį ilgojo nuotolio „XQ-58A Valkyrie“ droną.
Pirmieji bandymai buvo visai sėkmingi, tačiau dabar Jack’as Shanahan’as teigia, jog kariuomenės tikslai keičiasi ir JAV yra labiau suinteresuota ne į tokius masyvius bepiločius dronus, bet į mažesnių matmenų dronų spiečius.
„Aš labiau galvočiau ne apie 20 metrų sparnų pločio dronus, bet apie mažų autonominių dronų spiečių ir jų sugebėjimus“, – teigia Jack’as Shanahan’as ir priduria tikintis, jog per ateinančius porą metų karo aviacija labai stipriai pasikeis ir įprastus karinius naikintuvus po truputi keis bepiločiai koviniai dronai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Nemažai valstybių kuria visiškai naujo tipo masinio naikinimo ginklą?
2020 06 08 19:312017 metais Jungtinių tautų konvencijoje, kur buvo aptariami įprastiniai ginklai, amerikietis dirbtinio intelekto tyrėjas Stuartas Russelas pristatė trumpametražį filmą apie nepilotuojamus orlaivius „Slaughterbot“, kuris netrukus pateko į „Youtube“. Šis labai staigiai išpopuliarėjęs įrašas pavaizdavo įsivaizduojamus bepiločių orlaivių spiečius, kurie autonomiškai atpažįsta priešą ir jį sunaikina, rašo Vestpointo šiuolaikinio karo institutas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Buvo įsivaizduojama, kad šie orlaiviai gali naikinti įvairius aktyvistus, nedraugiškų valstybių (ar netgi savos valstybės, bet oponuojančius) politinius vadovus. Gamintojų atstovas teigė, kad orlaivių kiekis, kurių galima prigaminti už 25 mln. JAV dolerių, gali išnaikinti pusę miesto.
Tiesa, visa tai buvo mokslinė fantastika. Bet ar tikrai?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/73259/.
Inf. šaltinis: 15min.lt.
Laivų traukinys vandenyne – ką tokio šįkart sugalvojo DARPA?
2020 06 03 14:59JAV Karinis jūrų laivynas perka laivus-dronus. Tai – kariniai laivai, kurie ne tik neturi įgulos, bet net negali jos turėti – juose nėra kajučių ar valdymo įrenginių. Dabar JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius (DARPA) sugalvojo kaip išspręsti vieną su tokiais laivais siejamą problemą.
Į eilę išsirikiavę laivai-robotai lengviau įveiks bangų pasipriešinimą
© DARPA
Bepiločiai laivai, jei juos taip galima pavadinti, turi daugybę privalumų. Visų pirma, žinoma, į karštuosius taškus nebūtina siųsti žmonių. Jie gali plaukioti palei priešiškų valstybių krantus, rinkdami informaciją ir net naikindami taikinius. Nors tokio laivo praradimas reikštų didelius nuostolius, avarija ar užpuolimas nekainuotų žmonių gyvybių. Antra, tokie laivai gali būti pigesni. Technologijų kūrimas ir vystymas kainuotų nemažai, tačiau vos tik tie kaštai būtų paskirstyti per didesnį laivų skaičių, laivai-dronai kainuotų pigiau nei įprasti kariniai laivai. Taip yra dėl to, kad jie neturi įprastų valdymo įrenginių ir fiziškai yra mažesni – juk juose nėra maisto sandėlių, kajučių, kapitono tiltelio, valdymo įrenginių ir kitų žmonėms būtinų patogumų.
Mažesnis laivas – mažiau metalo – mažesnė kaina. Na, kai atsipirks technologijos. Tačiau žemesnis siluetas turi ir kitą privalumą – tokius laivus sunkiau pastebėti. Bet yra ir vienas trūkumas – maži ir vidutinio dydžio laivai sunkiau kovoja su bangų pasipriešinimu.
JAV ketina naudoti vidutinius (12-50 metrų ilgio) ir didelius (60-91 m ilgio) bepiločius laivus. Jų pajėgumai prilygs gerokai didesniems laivams su įgulomis, tačiau mažesnis korpusas reiškia, kad bangos tokius laivus paveiks žymiai labiau. Kitaip tariant, ilgesnių kelionių metu jie sudegins labai baug degalų. Svarstomos kelios išeitys. Viena iš jų – tokių laivų paleidimas iš didesnių laivų su įgulomis. Netoli misijos vietos pasirodęs didžiulis karinis laivas paleistų porą tokių laivų. Jiems reikėtų įveikti trumpesnį atstumą, todėl degalų sąnaudų klausimas nebūtų toks svarbus.
Kita išeitis, kokią dabar sugalvojo DARPA inžinieriai, laivų traukinys. Į misiją plaukiantys bepiločiai laivai tiesiog susikabintų tarsi traukinio vagonai. Jie galėtų susikabinti fiziškai arba galėtų tiesiog plaukti vienas paskui kitą išlaikydami labai mažą atstumą. Didžiausią bangų pasipriešinimą patirtų priekyje plaukiantis laivas, kiti plauktų laisviau. Iš esmės, keli bepiločiai laivai sudarytų vieną didelį laivą, kuris bangų pasipriešinimą įveiktų žymiai lengviau, sudegintų mažiau kuro ir galėtų savarankiškai leistis į ilgesnes keliones.
Laivai-dronai, beje, turi ir dar vieną privalumą – jie yra atsparūs pandemijoms. COVID-19 iš rikiuotės išvedė net kelis laivus, tiek komercinius, tiek karinius. Dar didesni ligų protrūkiai ateityje gali pakenkti ir svarbioms misijoms. Tokie plaukiojantys robotai yra atsparūs žmogiškoms problemoms. Apskritai, ateities karuose pranašumą turės tie, kurie į mūšius siųs mažiau žmonių ir daugiau robotų. Tiesa, tas DARPA laivų-robotų traukinys greičiausiai pasirodys tik šio dešimtmečio pabaigoje arba kito pradžioje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt