Kaip išardyti senas elektromobilių baterijas 10 kartų greičiau? Kvieskite robotą į pagalbą
2021 08 20 10:46Senos elektromobilių baterijos nėra šiukšlė. Jos gali būti perdirbtos ar pritaikytos kitiems energijos saugojimo sprendimams. Bet kaip jas išardyti? Dažnai tai daroma rankomis, bet tai – pakankamai pavojinga ir brangu.
„YouTube“ stopkadras
Elektromobilių baterijų ardymas yra pakankamai pavojingas darbas. Net ir senos baterijos turi pakankamai energijos, kad sužeistų žmogų. Be to, jose yra kenksmingų chemikalų. Galiausiai, baterijų konstrukcija apsunkina jų ardymą, nes skirtingos medžiagos persipina į kelių sluoksnių struktūras, o pačios baterijos gali būti labai skirtingos.
Dėl šių priežasčių elektromobilių gamintojai norėtų savo baterijas naudoti kiek įmanoma ilgiau. „Nissan“ nori naudoti senas „Leaf“ baterijas duomenų centruose ar atsinaujinančios energetikos projektuose, „Renault“ kuria namų baterijas. Nors gamintojai kalba apie perdirbimą, kol kas perdirbama tik nedidelė elektromobilių baterijų dalis.
Dabar JAV sukurta robotizuota baterijų ardymo sistema. Įkvėpimo ji sėmėsi iš kietųjų diskų perdirbimo cecho robotų, kurie dirbo su labai mažomis detalėmis. Naujasis robotas gali saugiai išardyti bateriją, net jei ji dar nėra visiškai iškrauta. Paprastai tariant, žmonėms tereikia išimti bateriją iš automobilio – nuo to momento darbą perima robotas, kuris išardo baterijų modulį ir pradeda atskirti jo dalis.
Robotas išardo baterijų modulius iki atskirų elementų. Kai žmogus išardo 12 modulių, robotas susitvarko su visu 100. Tai ne tik tausoja žmonių sveikatą ir taupo laiką, bet ir sumažins baterijų perdirbimo kainą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Xiaomi“ pristatė šunį pakeisiantį robotą už 1300€
2021 08 15 11:47Kinijos gamintoja „Xiaomi“pristatė keturkojį robotą – šunį, kuris buvo pademonstruotas „Mi Mix 4“ flagmano pristatymo metu. Šiame robote rasime atvirojo kodo programinę įrangą, leidžiandžiančią Jums pritaikyti roboto funkcijas pagal savo poreikius.
Naujasis „CyberDog“ robotas yra paremtas „NVIDIA Jetson Xavier NX“ platforma, kuri veikia su dirbtinio intelekto algoritmais. Jame naudojami 384 CUDA branduoliai, 48 tenzoriniai branduoliai, 6 Carmel tipo branduoliai ARM architektūroje, taip pat du varikliai, kurie pagreitina mašininio mokymosi užduočių apdorojimą. Be to, roboto viduje rasime ir 128 GB SSD diską.
„CyberDog“ renka informaciją apie aplinką pasitelkiant 11 didelio tikslumo jutiklių, kurie teikia grįžtamąjį ryšį robotui judant. Robotas turi jutiklinius sensorius, kameras, ultragarsinius jutiklius, GPS modulius, leidžiančius „CyberDog“ tyrinėti ir sąveikauti su esančia aplinka.
„CyberDog“ robotas – šuo naudojasi „Xiaomi“ atvaizdavimo technologijomis, kurias bendrovė šiuo metu naudoja savo išmaniuosiuose telefonuose. Šis robotas turi interaktyvias dirbtinio intelekto kameras, itin plataus kampo žiūronus, taip pat „Intel RealSense D450“ gylio jutiklį bei gali būti dresuojamas naudojant kompiuterinio matymo algoritmus. Be to, visi šie stebėjimo jutikliai naudojami autonominiam objektų sekimui ir judėjimui valdyti. Ne gana to, robotas sugeba realiu laiku stebėti aplinką, sukurti judėjimo žemėlapį, nustatyti kelionės tikslą ir net įveikti kelyje esančias kliūtis.
„Xiaomi CyberDog“ palaiko valdymą balsu pasitelkiant skaitmeninį asistentą. Šiai užduočiai „Xiaomi“ robotas turi šešis integruotus mikrofonus. Galite pažadinti šį robotą balsu, naudodamiesi nuotolinio valdymo pulteliu ar pasitelkę mobiliesiems telefonams skirtą aplikaciją. Verta pastebėti, kad „CyberDog“ gali atlikti daugybę skirtingų pagrindinių užduočių.
„Xiaomi“ taip pat pažymi, kad ji pati sukūrė „CyberDog“ esančius servo variklius, kurių maksimalus sukimosi greitis yra 220 aps/min., sukimo momentas - 32 Nm. Įrenginys gali judėti iki 3,2 metro per sekundę greičiu (apie 11,5 km per valandą) ir gabenti iki 3 kilogramų svorį turinčius daiktus. Bendrovė taip pat aprūpino robotą trimis C tipo USB jungtimis ir viena HDMI jungtimi, leidžiančia kūrėjams ir entuziastams patobulinti „CyberDog“ savo nuožiūra, pridedant, pavyzdžiui, foninį apšvietimą, panoraminę kamerą, judesio kamerą, „LiDAR“ jutiklį ar kitus priedus .
Reiktų pastebėti, kad įmonė planuoja pagaminti tik 1000 „CyberDog“ robotų. Bendrovė jau yra numačius kainą už šį robotą, kuri, greičiausiai, sieks maždaug 1300 eurų. Užuot į rinką paleidusį šį robotą kaip įprastą produktą, bendrovė šiuo metu ketina išleisti 1000 vienetų tikriems „Xiaomi“ gerbėjams, inžinieriams ir robotikos entuziastams, kad jie kartu ištirtų dideles „CyberDog“ teikiamas galimybes. Manoma, kad šis sprendimas padidins bei pritrauks naujų žmonių į atviro kodo bendruomenę, kuriai vadovauja „Xiaomi“. Tai turėtų padėti sukurti robotikos laboratoriją, kuri padės pamatus ateitį keičiantiems sprendimams bei produktams kurti ir įgyvendinti.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lukas Snarskis.
Lietuvis kuria robotus, su kuriais galima pasikalbėti kaip su žmonėmis, – jie galėtų netgi pamokyti jus lietuviškai
2021 08 12 10:54Inžinerinės informatikos doktorantą Liną Aidoką robotika sužavėjo dar vaikystėje. Pradėjęs domėtis sudėtingesniais robotais – humanoidais, Linas nusprendė apsilankyti garsaus kūrėjo ir menininko Hiroši Ishiguro laboratorijoje, kur kuriami vieni pažangiausių robotų pasaulyje. Laboratorijoje Linas jau apsilankė keturis kartus ir yra gerai susipažinęs ne tik su Japonijos technologine pažanga, bet ir su šalies kultūra, kalba. Šiandien Linas tiesiogiai prisideda prie robotikos plėtros Lietuvoje, dirba dirbtinio intelekto laboratorijoje ir kuria robotus, šnekančius lietuviškai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Kokia veikla dabar užsiimate? Ar šiuo metu kuriate robotus?
– Neseniai užbaigėme projektą „Liepa-2“. Viena iš projekto dalių yra roboto valdytuvas – lietuvių kalba valdomas robotas. Pats robotas šneka lietuviškai ir moko vaikus ar kitus besidominčius žmones kelių eismo taisyklių 45 minučių trukmės pamokoje.
Dabar darbuojuosi Vilniaus universitete neseniai įkurtoje dirbtinio intelekto laboratorijoje. Kuriame naujus robotus ir mėginsime užsiimti su dirbtiniu intelektu ir lietuvių kalba susijusia moksline veikla. Taip pat testuoju įvairiausius roboto asistento prototipus, kuriu jam programinę įrangą, planuoju, kokią elektroniką bus galima naudoti robotui, o prototipus spausdiname 3D spausdintuvu.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/79306/
Inf. šaltinis: LRT.lt. Autorius: Eimantas Leknickas.
Ūkininkavimas tuoj atrodys visiškai kitaip – garsus traktorių gamintojas žengė labai svarbų žingsnį
2021 08 10 10:41„John Deere“ yra vienas iš garsiausių traktorių gamintojų pasaulyje. Ne vieną žalią traktorių galite pamatyti ir mūsų laukuose. Ir dabar „John Deere“ įsigijo kitą kompaniją – šis žingsnis rodo, kaip ateityje keisis ūkininkavimas.
„John Deere“ jau kurį laiką bendradarbiavo su „Bear Flag Robotics“. Gamintojo nuotrauka
„John Deere“ už 250 milijonų dolerių įsigijo Silicio slėnio startuolį „Bear Flag Robotics“. 2017 metais įkurta kompanija, kaip galite numanyti iš jos pavadinimo, kuria autonomines technologijas. „Bear Flag Robotics“ puslapiuose teigia, kad kompanija nori automatizuoti žemdirbystės techniką ir taip sumažinti maisto auginimo kaštus.
„Bear Flag Robotics“ sistemą sudaro visas eilė aplink traktorių (ar praktiškai bet kokią kitą žemės ūkio mašiną) išdėstytų kamerų tinklas. Jų matomas vaizdas yra analizuojamas kompiuterio, kuris nusprendžia, kokia trajektorija traktoriui geriau judėti, kurioje vietoje pradėti darbą. „Bear Flag Robotics“ ir „John Deere“ bendradarbiauja nuo 2019 metų, todėl naujas sandoris nebuvo netikėtas žingsnis.
„John Deere“ stengiasi vystyti autonomines žemdirbystės technologijas. Technika ir taip yra stipriai kompiuterizuota, todėl sekantis žingsnis yra logiškas – sumažinti žmogui tenkančio darbo kiekį. Be to, kvalifikuotų darbininkų, galinčių ir norinčių dirbti su šia stipriai robotizuota technika, ir taip trūksta. Daugelis praeito amžiaus traktoristų įsėdę į visiškai naują traktorių visko turi mokytis iš naujo.
Ar traktoristams reikėtų bijoti netekti darbų? Galbūt, bet kvalifikuotas darbuotojas dideliame ūkyje visada bus reikalingas. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad automatizacija sukurs 97 milijonus naujų darbo vietų. Kažkam reikės gaminti ir prižiūrėti tas robotizuotas sistemas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Didžiausias variklių gamintojas pasaulyje bando naują logistikos sprendimą
2021 08 09 15:53Kai kalbame apie logistiką, dažniausiai turime omenyje lėktuvus, laivus ir sunkvežimius, jungiančius didžiulius sandėlius ir gamyklas. Tačiau net ir didelės gamyklos viduje sureguliuoti komponentų ir užbaigtų produktų judėjimą nėra lengva. Štai didžiausias vidaus degimo variklių gamintojas pasaulyje turėjo pasitelkti įdomų inovatyvų sprendimą.
Nauji robotai buvo sukurti bendradarbiaujant su „Jungheinrich“ © „Audi“ nuotrauka
Gali būti, kad nežinojote, jog „Audi Hungaria“ (Vengrija) yra didžiausias vidaus degimo variklių gamintojas pasaulyje (na, bent jau pasak „Audi“ ir tikriausiai neskaičiuojant mažųjų, ne automobilinių variklių). Tačiau tai – centrinis variklių tiekėjas visai „Volkswagen“ grupei. Iš esmės, tai reiškia, kad neefektyvus darbas „Audi Hungaria“ gamykloje turėtų neigiamos įtakos visai „Volkswagen“ veiklai Europoje.
Ir būtent dėl to dabar „Audi Hungaria“ gamykloje dirba 6 autonominiai logistikos robotai, sukurti kartu su „Jungheinrich“. Šie robotai-vilkikai turi visas naujausias saugumo ir navigacijos technologijas, nes važinėja visai netoli žmonių. Aišku, maždaug vieno kilometro atstumas buvo suplanuotas iš anksto. Jame yra 57 stotelės – 50 iš jų yra visai greta surinkimo linijų. Vienas robotas gali gabenti net 5 tonas įvairių detalių, kurias paskirsto nustatytose vietose 2.0 l variklių surinkimo linijoje. Keliaudamas atgal robotas į centrinį logistikos mazgą nuveža pakavimo medžiagas.
Robotai yra valdomi lazerine navigacija. Lazeriai yra sumontuoti pačiame roboto korpuse. Jie atsispindi nuo roboto maršrute sumontuoti atspindinčių paviršių – lentynų, sienų, kolonų. Tai autonominei sistemai padeda geriau suprasti savo padėtį erdvėje ir išvengti kliūčių. Kaip supratote, jokių bėgių, grindyse paslėptų magnetų ar nieko panašaus čia nėra. Ir negali būti, nes ateityje maršrutas gali būti keičiamas ar plečiamas.
6 nauji autonominiai robotai „Audi Hungaria“ prisijungia prie įspūdingos 60 robotų grupės, kuri stipriai pagerina vidinių logistikos procesų efektyvumą. Tikėtina, kad ateityje autonominių robotų automobilių gamyklose tik daugės, bet jie dirbs kartu su žmonėmis, į jų darbo vietas pristatydami komponentus ir, jei reikės, įrankius.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Prasidės nauja siuntų pristatymo era: „Volocopter“ ir „Schenker“ baigė testuoti krovininį droną
2021 08 08 08:23Skraidančio miesto transporto rinkos pionieriai „Volocopter“ bei didžiausia pasaulio logistikos ir transporto įmonė „Schenker“ skelbia baigę testuoti logistinėms operacijoms skirtus elektrinius krovininius dronus „VoloDrone“ ir sukūrę efektyviausias darbo praktikas.
Gamintojo nuotr.
Nuo 2019 metų vidurio kartu prie „VoloDrone“ projekto dirbančios įmonės testavo, kaip atrodytų personalo, darbo apkrovų bei automatinių mašinų valdymas logistikos bendrovėse įdiegus šią technologiją ir šį mėnesį paskelbė sukūrę efektyviausias bei saugiausias darbo su dronu praktikas.
Testų rezultatai bus naudojami plėtojant „VoloDrone“ operacijas logistikoje, įgyvendinant automatizaciją bei siekiant užtikrinti tvarumą tiekimo grandinėje visame pasaulyje.
„VoloDrone“ suteikia naujas galimybes visam logistikos sektoriui ir tuo pačiu atspindi „Schenker“ inovacijų ir tvarumo siekius logistikoje. „Volocopter“ įmonės lyderystė naujoje skraidančio transporto rinkoje geriausiai atsispindi jų praktiniuose sprendimuose ir pasišventime sukurti skraidantį miesto transportą“, - teigia – „Schenker” vadovas Lietuvoje Audrius Sungaila.
„VoloDrone“ testus atliko iš viso trys komandos iš „Volocopter“, „Schenker“ ir Fraunhoferio medžiagų srautų ir logistikos instituto. Testų metu analizuoti saugūs krovinių svoriai ir tipai, automatinis drono pakrovimas ir daugybė kitų būtinų drono kodavimo bei saugumo patikrų, siekiant sukurti efektyviausius drono paruošimo skrydžiui procesus.
„Sukūrę „VoloDrone“ darbo praktikas „Volocopter“ įmonėje žengiame didelį žingsnį į kitą transporto logistikos etapą savo rankose turėdami apčiuopiamus ir mūsų teiginius pagrindžiančius testų rezultatus. Bendradarbiavimas su „Schenker“ mums pademonstravo, kad jie yra puikūs investuotojai ir vertingi partneriai, padėsiantys įgyvendinti komercines „VoloDrone“ operacijas“, – teigė „Volocopter“ komercijos skyriaus vadovas Christianas Baueris.
„Volocopter“ ir „Schenker“ įmonės komercinio elektrinio drono „VoloDrone“ idėją pradėjo plėtoti dar 2019 metais. Dviejų metų bendro darbo rezultatas – elektrinis dronas, gebantis iki 200 kg sveriančius krovinius transportuoti iki 40 km atstumu, jis bus naudojamas krovinių gabenimui tarp skirtingų verslų.
Šis skraidančio miesto transporto sprendimas taps „Volocopter“ ekosistemos dalimi, kurioje taip pat yra keleivinių transporto paslaugos „VoloCity“ ir „VoloConnect“, sistemos infrastruktūra „VoloPort“ ir realiu laiku operacijas padedanti koordinuoti sistema „VoloIQ“.
Latvijos kavinėje įdarbino robotą virėją: gali pakeisti net 6 darbuotojus
2021 08 06 15:00Siekdami pakeisti greitojo maisto industriją, Latvijos išradėjai pristatė robotą virėją. Jis gali ne tik paruošti patiekalą per keletą minučių, bet ir priimti užsakymą bei patiekti jau paruoštą maistą. Nors robotas kol kas aptarnauja tik lankytojus Rygoje, išradėjai teigia turintys planų išmanųjį virėją pristatyti ir kitose šalyse.
Stopkadras. LRT.lt nuotr.
„Roboeatz“ – po griūvančiu tiltu įsikūrusi kavinė, kur užsisakius patiekalą, garuojantis maistai klientui bus pristatytas per penkias minutes. Kad ir ne ilgą, procesą galima stebėti.
Tiesa, pačioje kavinėje žmonių nedaug. Latvijoje norint sėdėti viduje galioja reikalavimas turėti skiepų pasą, tačiau tai nesustabdo klientų. Indelio makaronų jie skanauti skuba į lauką.
„Įdomi patirtis. Nesitikėjau, kad roboto pagamintas maistas gali būti toks skanus. Šiuolaikinė idėja, ypač tinka kovido laikams. Žymiai saugiau, kai maistą ruošia robotas, o ne žmogus, be to – įdomiau“, – teigia kavinės lankytoja Iveta Ratinika.
Kavinė atidaryta dar 2018 metais, idėjos autorių teigimu, siekiant pakeisti greitojo maisto industriją. Robotas gali dirbti vietoj keturių ar šešių darbuotojų, todėl smarkiai sumažėja kavinės sąnaudos. Be to, jam nereikia atostogų, socialinio draudimo, jis neserga, o per pandemiją nuramina klientus – robotas iš namų viruso tikrai neatneš.
„Užtrukome kokius trejus metus, kad sukurtume tai, ką turime dabar. Dabartinis robotas savarankiškai gali gaminti, patiekti, priimti užsakymus per programėlę, taip pat išsivalyti. Iš esmės, tai visiškai savarankiškas robotas-virtuvė“, – sako „Roboeatz“ įkūrėjas Konstantins Korcjomkins.
Išradėjai ramina, nors robotas gali pakeisti darbuotojus, tai neturėtų paskatinti nedarbo, mat vis mažiau norinčių dirbti mažai apmokamą darbą restoranuose: plauti indus, ar skrudinti bulvytes.
Visgi robotai virtuvėse – ne naujiena. Visai neseniai vienoje Paryžiaus kavinių robotas pradėjo kepti picas. Tačiau jis ne tik kepa – daro viską, nuo užsakymo priėmimo, iki dėžutės išlankstymo, tešlos paruošimo, picos pjaustymo ir pristatymo klientui. Robotas smarkiai padidino kavinės apsukas, per valandą jis gali paruošti apie 80 picų. Tuo metu Jungintėse Amerikos Valstijose (JAV) toks įrenginys ruošia šviežias salotas, kurios patiekiamos maisto automatuose.
Nors robotų daugėja, Rygos „Roboeatz“ įkūrėjai konkurencijos nesibaimina. Neseniai savo įrankį pristatę JAV vykstančiame elektronikos renginyje, sumanytojai jau rengiasi biurus atidaryti tiek Kanadoje, tiek Amerikoje. Be to, pasak kūrėjų, jų robotas kavinės svečiams pasiūlyti platų patiekalų asortimentą.
„Robotą galima išmokyti gaminti praktiškai bet ką. Šiuo metu sistema gamina iš jau paruoštų ingredientų – supjaustytų daržovių ar mėsos, skysčių. Sudėjus visus tuos komponentus, galima paruošti pačių įvairiausių patiekalų“, – tikina kavinės įkūrėjas.
Inf. šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt. Autorius: Indrė Urbaitė.
Ką dabar veikia „Ingenuity“ sraigtasparnis Marse?
2021 07 29 10:55Vasario mėnesį kartu su naujausiu NASA marsaeigiu „Perseverance“ Raudonojoje planetoje nusileido ir sraigtasparnis „Ingenuity“. Balandį ir gegužę jis atliko penkis bandomuosius skrydžius – tiek ir buvo suplanuota.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paaiškėjus, kad sparnų keliamoji galia pakankama ir skraidyti plonoje Marso atmosferoje įmanoma, „Ingenuity“ komanda nusprendė panaudoti jį kitiems darbams – žvalgyti „Perseverance“ trajektoriją ir ieškoti geriausio kelio iki numatytų taikinių.
Sudaryti judėjimo planus marsaeigiams tikrai nelengva, ir nors NASA turi daug patirties, tai visada yra daugybės žmonių darbo reikalaujanti užduotis. Orbitinėmis nuotraukomis naudotis negalima – jų raiška neleidžia įžiūrėti mažesnių nei metro dydžio objektų, tuo tarpu marsaeigį sustabdyti gali ir gerokai mažesnė kliūtis.
Taigi iki šiol kiekvieno marsaeigio kelionė buvo planuojama naudojantis jo paties darytomis nuotraukomis. Bet žiūrint iš vieno taško sunku susidaryti įspūdį apie realų kliūčių išsidėstymą, tad kelio paieškos trukdavo ilgai. Tuo tarpu „Ingenuity“ leidžia greitai padaryti daug nuotraukų iš įvairių pusių, žvelgiant iš aukštai.
Kai kuriose „Ingenuity“ nuotraukose matomi vaizdai, kurių „Perseverance“ net nepamatys – nelygaus arba netvirto paviršiaus zonos, per kurias važiuoti atrodo pernelyg pavojinga. Būtent toks ir yra ilgalaikis sraigtasparnių naudojimo Marse tikslas ir planas: suteikti misijoms papildomą požiūrio tašką, galimybę pažvelgti į vietas, prie kurių neįmanoma privažiuoti, ir taip praturtinti žinias, gaunamas iš orbitinių bei paviršinių zondų.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Karališkasis jūrų laivynas bepiločius orlaivius išbandė tarp bangų
2021 07 21 12:49Karališkasis jūrų laivynas pirmą kartą išbandė naują kovos technologiją – karinių bepiločių orlaivių būriai jūrų pėstininkus lydėjo ir virš vandens, ir po vandeniu.
Karališkasis laivynas / Dronas „Ghost“ sukurtas taip, kad kuo tyliau žvalgytųsi į priekį
Prieštaringi vertinimai
Jūrų pėstininkai išbandė slaptus žvalgybinius dronus, daug pakeliančius aprūpinimo modelius ir savaeigę valtį.
BBC portalui karininkai teigė, kad „autonominių ir pažangiųjų pajėgų“ bandymuose, kaip žmonės ir mašinos galėtų dirbti kartu, pastaraisiais metais padaryta „fenomenali“ pažanga.
Tačiau autonominių technologijų naudojimas mūšio lauke tebėra prieštaringai vertinamas.
„Tai nerimą keliantis įvykis, kai skubama kurti autonomines ginklų sistemas – ginklus, kurie, paleisti, patys pasirenka taikinius ir naudoja smurtinę jėgą“, – sakė Šefildo universiteto dirbtinio intelekto ir robotikos profesorius emeritas ir vienas iš Atsakingos robotikos grupės vadovų Noelis Sharkey.
„Nors dronai čia dar nebuvo ginkluoti, Jungtinė Karalystė įsitraukia į tarptautines ginklavimosi varžybas su tokiomis šalimis kaip JAV, Rusija, Kinija, Izraelis ir Australija.“
Šeši „Malloy TRV150“ dronai, kurių kiekvienas gali gabenti iki 68 kg. aprūpino jūrų pėstininkus, kurie dalyvavo mokomuosiuose „reiduose“, skenavo vandenyną ieškodami minų ir kliučių, stebėjo taikinius.
Taip pat buvo bandomas kitas povandeninis dronas „Raydrive“, skirtas šnipinėti priešo laivus „beveik be garso“, pranešė „Times“. Karinis jūrų laivynas teigė, kad jo tikslas – „įdiegti autonomines sistemas fronto linijoje“.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Indijoje į kovą prieš COVID-19 stojo robotai
2021 07 14 10:43Indijoje, šalyje, kurioje užregistruotas antras pagal dydį pasaulyje COVID-19 atvejų skaičius, ligoninės pradėjo naudoti robotus. Jų pagalba palengvinamas pacientų su jų artimaisiais bei gydytojais bendravimas, slaugos darbuotojų kasdienybė.
Atlieka įprastas užduotis
Bangalore įsikūrusi bendrovė „Invento Robotics“ sukūrė tris robotus, kurie atlieka įvairias užduotis – nuo paviršių dezinfekavimo iki atsakymų į pacientų klausimus ir vaizdo konsultacijų su gydytojais.
Iš aštuonių bendrovės iki šiol įdiegtų robotų populiariausias modelis yra Mitra, kuris hindi kalba reiškia „draugas“ ir kainuoja apie 10 000 JAV dolerių. Naudodamas veido atpažinimo technologiją, robotas gali prisiminti pacientų, su kuriais bendravo, vardus ir veidus, taip pat savarankiškai vaikščioti po ligoninę ir padėti pacientams susisiekti su šeimos nariais ir gydytojais per kameras ir prie krūtinės pritvirtintą vaizdo ekraną.
„Robotas Mitra taip pat gali būti slaugytojos ar gydytojo asistentas, matuoti rodmenis ir gyvybines funkcijas, priminti apie vaistus“, – CNN pasakojo „Invento Robotics“ generalinis direktorius Balajis Viswanathanas.
Jis sako, kad į žmogų panašus robotas bendrauja su pacientais ir įgyja jų pasitikėjimą. „Galbūt skamba ironiškai, bet mes naudojame robotus tam, kad į ligonines įneštume žmogiškumo.“
B. Viswanathanas sako, kad „Invento“ naudoja „geriausią savo klasėje apsaugą“, skirtą vaizdo kanalams tarp gydytojų, pacientų ir jų šeimų. Nuodugnioms telemedicinos konsultacijoms aplink robotą pastatoma kabina, kad pacientams būtų užtikrintas privatumas.
Inf. šaltinis: 15min.lt