Carnegie Mellon universitete robotai nevaikšto ir nekalba, jie šliaužia. Pastaruosius du dešimtmečius Howie‘is Chosetas kuria robotus, kurie panašūs į tikras gyvates. Profesorius įsitikinęs, kad greitai jo robotai gyvatės pravers medicinos, tyrinėjimų srityje bei gelbėjimo operacijose. Didesni robotai yra su kameromis, kiti – su davikliais, kurie perduoda duomenis realiu laiku.
Robotizuotas „varnas“ „Robo Raven“ kuriamas, remiant JAV Karo mokslinių tyrimų laboratorijai. Roboto karkasą sudaro tuščiaviduriai plastikiniai vamzdeliai, kurie sukurti, panaudojant 3D spausdintuvus. Visa tai apvilkta sparnais ir uodega, kurie padaryti ir „Mylar“ folijos. Prie „varno“ prototipo dirbama jau nuo 2007 metų – jie nuolat krisdavo, suduždavo, juos atakuodavo kiti plėšrūs paukščiai.
Inžinieriai iš „Coordinated Robotics Lab“ (Kalifornijos universitetas) sukūrė vaizdo apdorojimo technologiją, skirtą realiu laiku analizuoti gaisrus uždarose patalpose. Roboto programinė įranga gauna ir apdoroja iš infraraudonųjų spindulių kameros gautus duomenis, kuriuos vaizduoja tiesiogiai ant patalpos trimačio plano, formuojamo iš realiu laiku gaunamų stereo kameros vaizdų. Tai leidžia šiam nedideliam robotui sukurti papildytos realybės vaizdą, apimantį trimatį žemėlapį bei temperatūros duomenis, kurį, perduodamą saugiu atstumu esantiems gelbėtojams, galima iš karto naudoti gaisro židinių ar nukentėjusių asmenų pastate paieškai.
Britų mokslininkai sukūrė visą būrį itin savarankiškai dirbančių robotų, galinčių atlikti įvairias gabenimo ir objektų perkėlimo funkcijas. Specialistai sako, jog jų darbas – puiki pradžia kuriant savarankiškai veikiančių robotų komandas, kurios gebėtų ne tik puikiai vykdyti įvairias gelbėjimo operacijas, bet ir atliktų chirurgines operacijas.
Jei ruošiatės svarbiam susitikimui ar pasimatymui, vienas iš svarbių dalykų yra kvapas. Žmonės patys dažnai neužuodžia, ar smirdi, tačiau ateityje nebereiks draugų ar šeimos narių statyti į nepatogią padėtį – jūsų burnos ir kojų kvapą įvertins robotai.
Tokius robotus sukūrė Japonijos kompanija „CrazyLabo“, bendradarbiaudama su Kitakiūšių nacionaliniu technologijų koledžu. Kojų kvapą vertina šunį primenantis robotas, o kvapą iš burnos „uosto“ robotas merginos veidu.
Jei kojų kvapas bjaurus, robotas-šuo „praranda sąmonę“, o jei viskas gerai – pasitrina į kojas. Burnos kvapą vertinanti robotė nuosprendį pasako žodžiu: jei kvapas pusėtinas, sulauksite tik švelnaus pasišlykštėjimo, o jei situacija labai bloga, ji puls kviesti greitąją pagalbą.
Abu robotai turi aromato jutiklius, kurie tikrina tam tikrų cheminių dalelių kiekį ore.
Robotas, kurį sukūrė Kornelio universiteto specialistai, bando atspėti, ką darys žmogus, kad galėtų laiku jam pagelbėti. Robote įdiegtas algoritmas stebi žmogų ir savo „smegenyse“ perrinkinėja labiausiai tikėtinus veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti artimiausiu metu. Robotas naudoja sensorinių pilną kontrolerį „Microsoft Kinect“ ir trimatės vaizdinės medžiagos duomenų bazę, kad galėtų lengviau nuspręsti, kokią situaciją jis stebi, asocijuodamas atitinkamus daiktus su būsimais veiksmais. Vėliau robotas sukuria galimų sąrašą veiksmų, kurie galėtų įvykti (pavyzdžiui, žmogus valgys, gers, tvarkys namus arba patrauks kokį nors daiktą), išskiria labiausiai tikėtiną ir atitinkamai veikia. Robotas teisingai atpažįsta 82 proc. veiksmų per vieną sekundę ir 57 proc. – per dešimt sekundžių.
Vasara individualių namų, sodybų ar kolektyvinių sodų šeimininkams asocijuojasi ir su žalia pievele. Kiekvienas veją prižiūrintis šeimininkas turi savo nuomonę, kieno – jo paties ar kaimyno vejapjovė - geresnė, kaip dažnai derėtų pjauti veją ir ją tinkamai prižiūrėti. Kol ietys lūžta dėl trimerių ar žoliapjovių, gamintojai savo dėmesį šiandien telkia į prieš dvi dešimtis metų sukurtus robotu-vejapjoves. Esą šie taip patobulėjo, kad pagaliau gali mesti iššūkį tradicinėms vejos priežiūros priemonėms.
Robotai vejapjovės, lyginant su šiuo metu dažniausiai naudojamomis benzininėmis žoliapjovėmis, turi nemažai privalumų…
Gepardas – ne tik pats greičiausias žinduolis pasaulyje, net ir gyvūnas, bene geriausiai mokantis tausoti ir taupyti energiją. Būtent pastaroji gepardo savybė ir įkvėpė Masačusetso technologijos institute (MIT) dirbančius inžinierius ir mokslininkus sukurti robotą-gepardą, kuris jau dabar vadinamas antruoju greičiausiu kada nors pagamintu robotu šioje žemėje.
Japonijos bendrovė, besispecializuojanti apsaugos sistemų gamyboje, „Secom“ turi svarbių naujienų visokio plauko plėšikams ir vagišiams – dažniau pakelkite akis į dangų, nes jau labai greitai jus seks bepiločiai skraidantys namų apsaugos įrenginiai. Jie sukurti nuskristi į įsilaužimo vietą ir įamžinti nusikaltėlį.
Robotų suklestėjimas – šis siužetas yra daugybės antiutopinių filmų scenarijų pagrindas: singuliarumas – taškas, kuriame dirbtinis intelektas aplenks žmogaus protą. Nors tai vis dar skamba kaip mokslinė fantastika, daugelis kompiuterinės technikos specialistų teigia, kad singuliarumo taškas bus pasiektas XXI amžiuje.
Tačiau labai mažai kas sutinka su tuo, kaip po to atrodys mūsų ateitis. Kai kurie žmonės prognozuoja epinius mūšius tarp robotų ir žmonių, o kiti mano, kad viršintelektinės mašinos palydės mus į nemirtingumą. Nuo masinio sunaikinimo iki gyvenimo pratęsimo. Gearmix.ru pateikia šešis potencialius robotizuotos ateities scenarijus.
Karas su robotais
Šis košmaras tapo pagrindiniu kūrybiniu kuru filmui „Terminatorius“ – galimybė, kad vieną dieną robotai susikaus su žmonėmis mūšyje dėl dominavimo. Inžinieriai jau dabar kuria robotus-mulus, robotus-karius, o bepiločiai lėktuvai tampa kasdieniu įrankiu kovoje su terorizmu. Mažiausiai keli apokalipsės pranašai mano, kad kitame amžiuje viršintelektiniai robotai galės aplenkti savo kūrėjus.
