Ar žaisliniai robotai gali išmokyti vaikus programuoti?
2013 10 31 11:11Praėjusiais metais Vikas Gupta paliko „Google“ vartotojiškų mokėjimo padalinio vadovo postą ir užsiėmė savais projektais. Kartą jis perskaitė straipsnį, kad Estijoje vaikai mokomi programuoti jau nuo pirmos klasės. Visa tai palyginęs su situacija JAV, jis nebuvo labai patenkintas. Taip buvo imtasi ieškoti patrauklių būdų, kurie leistų pradėti mokyti programavimo abėcėlės 4–5 metų sulaukusius vaikus.
Paieškų rezultatu tapo startuolis „Play-i“, kuris ketina užsiima žaislinių robotų gamyba. Neseniai startavo kampanija, kurios metu siekiama pritraukti projektui reikalingus 250 tūkst. dolerių.
Kūrėjai nusprendė nenaudoti abstrakčių koncepcijų ir neketinta susikoncentruoti ties kodu ir sintakse. „Didžioji dalis kodo – tai nuoseklus objektų eiliškumo išdėstymas, – teigė V. Gupta. – 4–5 metų vaikams būtų sunku rašyti ilgas komandas. Tačiau jei visa tai paverstume muzika ar žodžiais, arba pasakojimu, tuomet vaikai viską įsimintų geriau.“
Šiuo metu vaikams duodama žaisti su robotais „Yana“ ir „Bo“. Jiems galima duoti komandas, pasinaudojant išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis. Visa tai leidžia išmokyti ciklų, sąlygų ir t. t.
Robotas „Bo“ gali atkurti melodijas su ksilofonu, reaguoti į „fizines“ komandas. Jei jis bus perstumtas kitur, jis atsimins šį judesį, išsaugos kaip komandą, kurią galės vėliau panaudoti.
Robotai dirbs su tokiomis programavimo kalbomis, kaip „Scratch“, „Blockly“, „C“ ir netgi „Python“.
Tie, kas prisidės prie finansavimo programos, galės įsigyti robotą „Yana“ už 49 dolerius, „Bo“ už 149 dolerius, tuo tarpu abu kartu – už 189 dolerius. Mažmeninėje prekyboje, kūrėjų teigimu, jie kainuos brangiau.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Britų inžinieriai semiasi įkvėpimo iš kolibrių
2013 10 29 13:01Stenfordo universiteto tyrėjai nori patobulinti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius, imdami pavyzdį iš vieno greičiausių sutvėrimų žemėje – kolibrio. Inžinieriai filmuoja didelės spartos kameromis, paskui stebi skraidančius paukščius. Kolibriai per sekundę padaro nuo 12 iki 80 judesių, kurių žmogaus akis nė neužfiksuoja.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Japonijoje sukurtas robotas gimnastas
2013 10 25 18:37Japonai nuo seno garsėja ypatingu domėjimusi robotais: juos konstruoja ne tik inžinieriai ir robototechnikos specialistai, bet ir daugybė pavienių entuziastų. Vienas iš jų sukūrė nedidelį naminį robotą „Hinamitetu“, demonstruojantį ant skersinio tikro gimnasto talentą. Robote įrengtas fotodaviklis padeda jam tiksliai atlikti reikimus judesius. Pranešama, kad pirmieji „Hinamitetu“ prototipai buvo gana negrabūs, tačiau dabartinis 17 variantas gali įsisiūbuoti ant skersinio, kelis kartus apsiversti, šoktelėti ore darydamas salto, vėl pakibti ant skersinio, dar kartą persiversti ir tiksliai nusileisti ant kojų.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Mechaninis karpis neša jūrų robotiką į naujas gelmes
2013 10 23 08:23Singapūro nacionalinio universiteto žuvis – robotė kuriama jūros gelmių misijoms, kurios žmonėms yra pernelyg sudėtingos ar pavojingos: pradedant vamzdynų tikrinimu ir baigiant karine žvalgyba. Jos kūrėjai tvirtina, kad autonomiškas prototipas gali būti užprogramuotas taip, kad nardytų ir kiltų vandenyje aukštyn, vietoje balasto naudodamas patį vandenį.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Sukurtas pirmasis pasaulyje biorobotas
2013 10 20 16:06Smithsono institute Vašingtone (JAV) demonstruojamas pirmasis pasaulyje biorobotas vardu Frankas, kuriame veikia 28 tikslios žmogaus organų ir kūno dalių kopijos.
Biorobotas kvėpuoja, turi plakančią širdį, veikiančius inkstus, gali kalbėti, vaikščioti, regėti, skelbia „CNet News“. Visi jo organai veikia anatomiškai tiksliai, sakoma pranešime. Skelbiama, kad šio unikalaus bioroboto gamyba atsiėjo vieną milijoną dolerių.
Nors mokslininkai jį laiko milžinišku robototechnikos žingsniu į priekį, jie pripažįsta, kad iki dirbtinių smegenų jiems dar labai toli: Franko galvoje veikia bioninius organus kontroliuojančios mikroschemos.
Pranešama, kad biorobote naudojama daugybė jutiklių ir procesorių, kurie padeda Frankui orientuotis aplinkoje ir vaikščioti išvengiant kliūčių.
Tiesa, jo intelektas apsiriboja valdymo programos galimybėmis.
Įdomu, kad pirmieji Smithsono instituto surengto bioroboto pristatymo žiūrovai pastebėjo gana nedraugišką Franko veido išraišką: pasak robotą konstravusių specialistų, toks įspūdis turbūt susidarė dėl to, kad Franko veidas buvo modeliuojamas taip, kad neturėtų jokios išraiškos.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Geriausia 2013 m. ateities prietaiso koncepcija – skraidantys ir dulkes valantys mini robotai
2013 10 18 15:10Automatinė valymo sistema „Mab“, kurią sudaro šimtai skraidančių mini robotų, pripažinta geriausia ateities prietaiso koncepcija jau 11 metus rengiamame tarptautiniame dizaino konkurse „Electrolux Design Lab“.
Dizaino studento iš Kolumbijos Adriano Perezo Zapatos suprojektuotas prietaisas nuskenuoja erdvę, identifikuoja išvalytinas zonas ir pasiunčia tai atlikti skraidančius robotus.
„Būdamas universiteto sode, stebėjau organizuotą bičių skrydį link žiedadulkėmis apsipyIusių gėlių, ir buvo nuostabu matyti tuos pulkus, dirbančius kartu. Mano koncepcija „Mab“ reikalauja tik trumpos pradinės konfigūracijos, kad galėtų veikti autonomiškai – grįžęs namo šeimininkas galės atsipalaiduoti ir su malonumu stebėti, kaip savarankiškai triūsia „Mab“ fėjos“, – sako A. P. Zapata.
Pasak žiuri pirmininko ir „Electrolux“ dizaino vadovo Stefano Marzano, šių metų konkursą laimėjusi koncepcija demonstruoja naują požiūrį į robotą, kuris traktuojamas ne kaip vienas žmogų mėgdžiojantis elementas, o kaip magiškos gamtos logikos įkvėptas kolektyvinis intelektas ir bendradarbiavimo sistema.
„Mab“ yra inovatyvi koncepcija, kuri leistų pasiekti maksimalius rezultatus su minimaliomis kasdieninėmis pastangomis ir dėl to tiktų ir namų vartotojams, ir verslo klientams“, – sako S. Marzano.
„Electrolux Design Lab 2013“ nugalėtojas laimėjo 5000 EUR piniginį prizą ir apmokamą pusmečio stažuotę „Electrolux“ globalaus dizaino centre.
Antrąją konkurso vietą laimėjo 3D maisto spausdintuvas „Atomium“, kurį sukūrė Luiza Silva iš Brazilijos, o trečiąją vietą – korėjiečio Jeabyun Yeon „Kvėpuojanti siena.“
Šių metų konkurse Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros studentėms Evelinai Kudabaitei (su kaitlentės-staltiesės projektu „CookCloth“) ir Austėjai Stiklerytei (su oro valytuvo-segės idėja „AirPin“) pavyko užkopti iki geriausių konkurso projektų 50-uko.
Inf. šaltinis: Electrolux, UAB
JAV koviniai robotai išmoko pliekti iš kulkosvaidžių
2013 10 17 20:39JAV kariuomenės bazės Fort Benninge (Džordžijos valstija) poligone prieš kelias dienas buvo sėkmingai išbandytas kovinis robotas „Protector“, šaudantis modifikuotu kulkosvaidžiu M-240.
Šio kulkosvaidžio šaudymo nuotolis siekia beveik 1 800 metrų. Nors aviaciniai kariniai robotai, oficialiai vadinami bepiločiais orlaiviais, jau ne vienerius metus ginkluojami kompaktiškomis „oras-žemė“ tipo raketomis, kuriomis Afganistane ir kitose karo veiksmų zonose naikinamos transporto priemonės ir gyvoji jėga, kulkosvaidžiais šaudantys antžeminiai robotai negali nekelti susirūpinimo, pastebi „Popsci.com“.
Tiesa, autonominiai robotai patys nepriima sprendimų atidengti ugnį į žmones ar kitus taikinius, tačiau iš esmės techniškai jie jau galėtų tai daryti. „Protector“ yra nedidelis savaeigis kovinis robotas, skirtas JAV kariuomenės padalinių kroviniams ir amunicijai transportuoti raižyto reljefo sąlygomis. Jis gali gabenti iki 227 kg krovinius, papildomai iki 227 kg masės krovinį galima vežti priekaboje.
„Protector“ gali įvažiuoti į 45 laipsnių statumo šlaitus, prireikus tiekti 2 kW galios elektros energiją, transportuoti du sužeistus karius, talkinti išminuotojams. Jis gali pasiekti maksimalų 8 km/h greitį.
„Protector“ yra 106 x 90 x 193 cm dydžio, jis valdomas operatoriaus nuotoliniu būdu ne didesniu nei 1000 metrų atstumu. Sprendžiant iš paskelbto įrašo, dabar „Protector“ išmoko šaudyti kulkosvaidžiu.
JAV kariuomenei skirtus antžeminius kovinius robotus gamina „iRobot“, HDT, „5D Robotics“, „Lockheed Martin“, „Boston Dynamics“ ir kitos bendrovės.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Geriausi šunų draugai – robotai?
2013 10 14 18:14Vengrijos mokslininkai nustatė – šunys aktyviau reaguoja į socialiai besielgiančius, o ne pasyvius robotus. Tyrimas, atliktas su 41 šunimi, atskleidė daug įdomių įžvalgų, neabejotinai praversiančių ateityje kuriant namams skirtus robotus. Tokie robotai ne tik puikiai įsijungs į žmonių gyvenimą, bet ir praskaidrins keturkojų augintinių būtį. Šunys džiaugsmingai klauso robotų komandų, jeigu tik mašinos elgiasi aktyviai, panašiai kaip žmonės, konstatuoja mokslininkai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotas rašo tarsi žmogaus ranka
2013 10 11 19:01Nors daugelis turbūt neprisimena, kada paskutinį kartą popieriaus lape savo ranka rašė laišką arba vietoj SMS žinutės su palinkėjimais siuntė atviruką su savo parašytais sveikinimais, ranka rašyti asmeniniai tekstai daugelyje totaliai kompiuterizuotų šalių laikomi didelės pagarbos ir dėmesio kitam ženklu.
Tik bėda ta, kad ne visi turi laiko (o gal ir noro) vedžioti rašikliu po popieriaus lapą, be to, nuo nuolatinio naudojimosi kompiuterių klaviatūromis nukenčia ne vieno rašysena. Pasirodo, ne bėda: netrukus už mus dailyraščiu laiškus ar sveikinimus galės rašyti specializuoti robotai. Vieną jų jau naudoja verslo dovanomis prekiaujanti JAV bendrovė „Bond Gifts“.
Kadangi jos klientai pinigų turi daugiau nei laiko, bendrovė jiems pasiūlė naują paslaugą: pagal užsakymą roboto užrašytus sveikinimo ar padėkų tekstus, kuriuos sunku atskirti nuo tikros žmogaus rašysenos. Šiuo metu ši paslauga teikiama tik JAV, o už 255 ženklų ilgumo užrašą (kartu su vašku užantspauduota aukso spalvos kortele) reikia sumokėti 5 dolerius.
Pranešama, kad šio rašysenos roboto gamintojams pavyko sėkmingai įveikti svarbiausius žmogaus rašysenos imitavimo sunkumus: robotas taip tiksliai keičia rašiklio spaudimo jėgą rašydamas atitinkamas raides ir skyrybos ženklus, kad užrašas atrodo autentiškas. Bendrovės atstovai žada, kad ateityje klientai galės pasirinkti ir jiems priimtiniausią rašysenos stilių, kurių esą bus nemažai.
Inf. šaltinis: Ekonomika.lt
Lūžio taškas. Ateitis su dirbtiniu intelektu
2013 09 28 08:21Biofizikas ir neurobiologas, Kalifornijos universiteto Funkcinio branduolinio rezonanso vaizdavimo centro mokslininkas Giedrius Buračas tiesiogiai dalyvauja dirbtinių smegenų kūrimo projekte. „Lužio taško“ konferencijoje jis pristato naujausius pasiekimus dirbtinio intelekto srityje, neabejodamas, kad tai žmonijai suteiks daugiau galimybių plėsti intelektualinius gebėjimus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV