Pingvino jaunikliu užsimaskavęs robotas
2014 11 05 08:08Tyrėjai savo nuotoliniu būdu valdomai robotinei mašinėlei panaudojo imperatoriškojo pingvino jauniklio maskuotę, siekdami priartėti prie pingvinų, jų netrikdant.
Gyvūnų elgsenos tyrimai gali būti gan sudėtingi – žmogaus buvimas šalia verčia juos jaudintis, jie ima elgtis neįprastai. Viena išeitis to išvengti, naudoti nuotoliniu būdu valdomas robotines mašinėles (roverius), tačiau kai kurie gyvūnai yra gerokai baikštesni nei kiti. Pingvinus tyrinėjantys mokslininkai nusprendė užmaskuoti savo roverį ir padaryti jį panašų į imperatoriškojo pingvino jauniklį. Taip užmaskuotas robotas geba daug arčiau priartėti prie paukščių, jų neišgąsdindamas.
Tarptautinė mokslininkų komanda iš Strasbūro universiteto, vedamo Yvono Le Maho, Adelės Žemėje, Antarktidoje įkurdino 34 karališkuosius pingvinus. Pingvinams buvo pritaisyti išoriniai širdies ritmo matuokliai, kurių duomenis galima nuskaityti RFID ryšio antena, tačiau tam būtina priartėti per maždaug 60 centimetrų atstumą.
Šie pingvinai yra itin baikštūs. Mokslininkai norėdami surinkti daviklių duomenis, tarp pingvinų pasiuntė savo neužmaskuotą roverį. Nors kiaušinius perintys pingvinai ne itin draugiškai sutiko robotą, klykė bei jį baksnojo snapais, tačiau roveris savo misiją įvykdė. Be to, sutrikęs pingvinų širdies ritmas greičiau atsistatė po patirto streso, nei tada, kada duomenis kolonijoje rinko žmogus.
Roveris tap pat sugebėjo priartėti prie milžiniškų dramblinių ruonių, kurie tik vos atkreipė dėmesį į šalia zujantį robotą.
Tačiau tiriant imperatoriškuosius pingvinus, kurie yra dar baikštesni, tokio roboto nepakanka. Taigi mokslininkai nusprendė padaryti jį panašų į pingvino jauniklį. Pirmoji iš stiklo pluošto padaryta jo versija išgąsdino paukščius. Vėliau buvo sukurtos dar penkios roboto maskuotės versijos, kol galiausiai jis nebegąsdino pingvinų. Pingvinams įtiko pūkuotą jauniklį primenantis roboto kostiumas.
Tiesą sakant, pingvinai jautėsi taip gerai šalia užsimaskavusio roboto, jog jaunikliai net ėmė su juo glaustytis, kaip tai daro tarpusavyje, o suaugę pingvinai jam čiulbėjo ir atrodė nusiminę, kai šis jiems neatsakė tuo pačiu.
Šis roboto pritaikymas atveria naujas galimybes paukščių stebėjimui iš arti, o tiksliau klimato kaitos padariniams pingvinų kolonijose tirti. Roveris taip pat gali būti panaudotas įrašinėti garsams, gali gabenti vaizdo kemeras bei galybę jutiklių aplinkos tyrimams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas tarp griuvėsių atpažįsta žmogaus siluetą
2014 11 04 12:09Naudodama algoritmus, mokslininkų komanda iš Gvadalacharos universiteto (Meksika) sukūrė neuroninį tinklą, kuris leidžia robotui atpažinti skirtingus objektus. Robotas galės atpažinti įvairius atvaizdus, pirštų antspaudus, veidus, kūnus, balso tonus ir net DNR.
Tiksliųjų ir Inžinerinių mokslų centro tyrėja Nancy Guadalupe Arana Daniel savo moksliniame darbe susitelkė ties žmonių siluetų atpažinimu masinių nelaimių vietose. Mokslininkė sukūrė sistemą, su kuria robotas, aprūpintas žibintuvėliais ir stereoskopinėmis kameromis, apdoroja vaizdus ir įvairių matematinių skaičiavimų padedamas, atskiria žmones nuo pašalinių aplinkos objektų.
Atpažinimo procesui naudojamos HD vaizdo kameros, kuriomis skenuojama pasirinkta aplinka. Tada vaizdai išryškinami ir tam tikri segmentai išskiriami, pavyzdžiui, žmogaus siluetas nuo griuvėsių.
Dėl šio projekto sudėtingumo buvo paprašyta Alma Yolanda Alanis García bei kitų mokslininkų pagalbos. Jie darbavosi ties roboto išvaizda bei valdymu. Kad robotui būtų lengviau judėti per įvairias kliūtis, jam buvo pritaikyta vikšrinė važiuoklė, todėl jis truputėlį primena tanką. Robotas taip pat turi judesio daviklius, kameras, lazerį ir infraraudonųju spindulių sistemą, kurie leis orientuotis aplinkoje, atrasti reikiamus kelius ir kurti 2D žemėlapius.
Visų pirma, visa atpažinimo sistema yra įdiegiama į robotą. Jei robotas yra per mažas gabenti vidinį kompiuterį, algoritmų sistema veikia kitame nešiojamame įrenginyje, taip leidžiant robotą valdyti per atstumą. Roboto kamerų gauti žmogaus atpažinimo vaizdai yra persiunčiami į juos apdorojantį kompiuterį.
Kai robotas išgauna siluetus, jis pasinaudoja deskriptoriaus (atpažinimo) sistema, kuri išskiria vizualines charakteristikas (3D taškus), kad išrinktų – apgaubtų tam tikrus objektus ratu – ir sukurtų žmogaus išorinį siluetą. Šie siluetai taps pavyzdžiais, skirtais treniruoti neuroninį tinklą, pavadintą CSVM, atpažįstantį įvairius objektus.
Po to, nufotografuoti vaizdai transformuojami į skaitmeninius duomenis, kurie reikš atitinkamą formą, spalvą ir tankį. Sujungus šiuos tris aspektus yra gaunamas naujas vaizdas, kuris yra praleidžiamas pro filtrą nustatyti, ar tai tikrai yra žmogaus siluetas.
Tolimesnis projekto tikslas – toliau dirbti su šiuo robotu ir mokyti jį automatiškai atpažinti žmogaus figūrą, remiantis ankstesne patirtimi. Tai daroma norint imituoti protingų būtybių mokymosi procesą, kad vėliau robotas galėtų autonomiškai susieti reikiamus elementus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Robotai-bitės“ atkartos spiečiuje gyvenančių bičių elgesį
2014 11 03 20:39Mokslininkai sukūrė autonomiškus mikro robotus, kurių būrys geba atkartoti bičių spiečiaus elgesį. Jų funkcionavimas tiriamas pasitelkus inovatyvią „geltonojo drugelio“ genties vardu – Colias pavadintą atviros platformos sistemą.
Robotų-bičių būrys įkvėptas gamtos dėsnių, kuriuos sumanūs mokslininkai stengiasi „perteikti“ ir automatizuotoms mašinoms. Kūrėjai bando robotams įdiegti bendrumo pojūtį, jog šie gebėtų kartu, kaip komanda, įvykdyti sudėtingas užduotis.
Dėl aparatūros sudėtingumo bei sąnaudų kuriant robotų programinę įrangą, dabartiniai moksliniai robotų spiečių tyrimai dažniausiai atliekami pasitelkus modeliavimo programinę įrangą. Tačiau pastaroji neretai tampa netiksli, jei robotų būrys yra pernelyg didelis. Siekdami išspręsti šią problemą Linkolno universiteto (Anglija) mokslininkai, bendradarbiaudami su Kinijos Tsinghua universitetu, sukūrė Colias platformą, atveriančią platesnes automatizuoto robotų būrio kontrolės galimybes.
„Platforma privalo sugebėti imituoti gamtoje aptinkamų spiečių elgesį, pavyzdžiui, vabzdžių, paukščių, netgi žuvų. Colias – pilnos komplektacijos platforma, veikianti su programine įranga, kurios valdymo aspektų pritaikymas yra svarbus robotų mokslo bei tyrimų srityse. Ši koncepcija suteikia galimybę koordinuoti paprastų fizinių robotų veiklą, siekiant jų komandinio darbo. Decentralizuotas robotų-bičių kontroliavimas gali būti pasiektas kiekvienam robotui individualiai taikant aiškiai apibrėžtas sąveikos taisykles. Colias sistema jau buvo panaudota bandant atkartoti „gamtos scenarijų“ ir paaiškėjo, jog programa tirianti kolektyvinį elgesį veikia puikiai, kaip teigė tyrimo komandos narys, iš Linkolno universiteto, Farshadas Arvinas.
Šie novatoriški mechanizmai yra 4 centimetrų skersmens, o jų judesio greitis maždaug 35 cm/s. Tarpusavyje robotams komunikuoti leidžia tolimieji infraraudonųjų spindulių jutikliai, suteikiantys galimybę „jausti“ šalia esanti būrio narį 0,5–2 cm atstumu, o trys optiniai jutikliai bei unikalus procesorius padeda išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių
Kitas kūrėjų komandos žingsnis – pagerinti robotų-bičių viziją, naudojant greitesnį kompiuterio procesorių, su integruotais inovatyviais matymą tobulinančiais mechanizmais, kurių įkvėpimo šaltiniu taptų gamtos pasaulis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„OSHBot“ padės jums apsipirkti
2014 11 03 09:48Ar kada teko klaidžioti prekybos centre tarp lentynų ieškant tam tikros prekės? Dabar galėsite kreiptis pagalbos į robotą. „Lowe‘s Inovation Labs“ prsitato savo naująjį robotą, kuris talkins pirkėjams buitinių prekių parduotuvėse.
Žiemos švenčių metu Lowe kompanija išbandys savo robotų-konsultantų veikimą vienoje buitinių prekių parduotuvėje San Jose, Kalifornijoje. „OSHBot“ visiškai autonomiškas, gausybė jutiklių leidžia jam savarankiškai judėti išvengiant kliūčių. Robotas geba pasisveikinti, atsakyti į nesudėtingus pirkėjų klausimus, pavyzdžiui, kur rasti tam tikrą produktą. Beje, „OSHBot“ moka kelias kalbas, o esant reikalui gali vaizdo ir garso ryšiu sujungti pirkėją su žmogiškaisiais savo bendradarbiais.
Dar viena įspūdinga roboto funkcija, tai objektų atpažinimas. Pirkėjui tereikia robotui parodyti prekės pavyzdį ir robotas nurodys, kur ją rasti. Robotas atpažįsta ne tik tradicinius darbo įrankius, bet net ir varžtus bei kitas smulkmenas.
„OSHBot“ taip pat nereikalauja jokių papildomų infrastruktūros pakeitimų parduotuvėse. Nakties metu robotas savarankiškai tiria parduotuvės aplinką, sukuria jos žemėlapį ir atnaujina savo informaciją apie tai, kur padėta kokia prekė.
„Lowe‘s Inovation Labs“ vadovas teigė, jog mažmeninė prekyba bėgant laikui pasikeitė neženkliai. Robotai – tai pirmasis dalykas, kuris iš ties gali kardinaliai pakeisti pirkėjų potyrius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Nestle“ pardavėjais įdarbins tūkstančius humanoidų
2014 11 02 15:13Greitu metu Japonijos elektronikos prekių parduotuvėse bus galima išvysti „Nescafe“ kavos aparatais prekiaujančius robotus-humanoidus „Pepper“. Humanoidai pirkėjams siūlys „Nescafe Dolce Gusto“ ir „Nescafe Gold Blend Barista“ kavos mašinas.
„Pepper“ – tai pirmasis robotas pasaulyje, gebantis atpažinti žmogaus emocijas bei į jas atsakyti. Naujausia balso ir emocijų atpažinimo technologija aprūpintas humanoidas moka skaityti žmonių veidų išraiškas ir klausytis jų balso tono. Šią informaciją „Pepper“ panaudoja, siekdamas nustatyti, kaip jaučiasi žmogus.
Kaip teigia „Nestle Japan“ generalinis vadovas ir prezidentas Kohzoh Takaoka, „Pepper“ gebės papasakoti apie „Nescafe“ produktus ir paslaugas bei palaikyti pokalbį su pirkėju. Jis tikisi, jog šis aptarnavimo modelis paplis visame pasaulyje, kaip puikus japonų inovatyvumo pavyzdys.
„Pepper“ humanoidas – tai „SoftBank Robotics“ produktas, kuriuo siekiama robotines technologijas perkelti už gamyklų ribų. „SoftBankę korporacijos atstovas Masayoshi Son teigė, jog svajonė su „Pepper“ sukurti inovatyvų potyrį vartotojui, dabar tapo realybe. Kompanija tikisi, jog bendravimas su robotu pirkėjams bus jaudinanti ir maloni patirtis.
Pepper humanoidų komanda „Nescafe“ kavos aparatais pradės prekiauti gruodį. Pirma jie bus išbandyti 20-yje parduotuvių, tačiau „Nestle“ iki 2015-ųjų metų pabaigos planuoja robotus įdarbinti maždaug tūkstantyje prekybos vietų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Į akis lendantis robotas
2014 11 01 09:18„Eye Catcher“ – tai nedidelis robotizuotas paveikslėlis, kuris niekada nedings iš tavo akių. „Ferrofluid“ medžiaga pripildytas medinis rėmelis, kurio viduje atvaizduojamas minimalistinis veidukas, seka žmogaus judesius ir stengiasi atsidurti ten, kur žiūri žmogus.
„Eye Catcher“ (liet. Akių Gaudytojas) roboto nereikės ieškoti, jis pats jums iššoks prieš akis. Šio projekto autoriai Linas Zhangas ir Ran XieInteractive architektūros laboratorija iš Londono Universitetinio Koledžo sukūrė dėmesio ištroškusį robotą; jeigu eisite pro jį, jis seks jus siena, tikėdamasis patraukti jūsų dėmesį. Jeigu stabtelsite ir pažvelgsite į jį, į jus ims spoksoti dvi juodos akys. Akys sudarytos iš magnetinių geležies nanodalelių medžiagos, vadinamos „ferrofluid“ (liet. „geležies skystis“) ir geba demonstruoti skirtingas nuotaikas.
Žvelgiant į šio neišvaizdaus paveikslėlio darbą, atrodo, jog jis veikia kone magiškai, tačiau visos techninės detalės paslėptos nuo žiūrovo akių. Iš tiesų visas darbas atliekamas kitoje medinės sienelės pusėje esančio roboto, judinančio paveikslėlį galingų magnetų pagalba. Mažytėje ir vos pastebimoje skylutėje paveikslėlio rėmelyje įtaisyta vaizdo kamera, kuri fiksuoja žmogaus eiseną ir perteikia šią informaciją robotui.
Taip pat ši kamera fiksuoja žmogaus veido išraiškas bei akių judesius. Programinė įranga apdoroja šią informaciją, o paveikslėlis stengiasi atkartoti žmogaus nuotaikas. Kada žiūrovas šypsosi, juodos akys atrodo linksmos; kada žiūrovas susiraukęs ir niūrus, geležies nanodalelės nuo akių pažyra į paveikslėlio apačią ir jos atrodo liūdnos.
Projektą prižiūrintis Ruairis Glynnas teigė, jog pasitelkiant gausybę eksperimentinių filmų, fotografinių ir fizinių prototipų, buvo ištirtas primityvus akių simuliavimo efektas. „Eye Cathcer“ projektas sukūrė naujovišką ekspresyvią sąsają, su kuria atpažįstamieji algoritmai tiria publikos veidus, o robotas geba kurti atsakus į jų išraiškas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris per 1 min.
2014 10 31 12:00Olandų studentas pristatė savo sugalvotą „greitosios pagalbos skraiduolio“ prototipą – skraidantį defibriliatorių, kuris pas širdies smūgio auką atskris per keletą minučių.
Inžinerijos absolvento Aleco Momonto suprojektuota skraidyklė ore gebės išvystyti 100 km/val. greitį. Be to, skirtingai nei greitosios pagalbos automobiliai, pas ligonį skries nosies tiesumu, nestodamas sankryžose ir nestrigdamas spūstyse.
Širdies masažo įrenginys prie mirštančiojo atskris 100 km/val. greičiu
Greitosios pagalbos spalvomis dažytas šešių propelerių skraiduolis gali skraidinti ne daugiau kaip 4 kg krovinį. Kaip tik tiek sveria širdies masažo įranga.
„Europos Sąjungoje kasmet širdies infarktas ištinka apie 800 tūkst. žmonių, – pasakoja išradimo autorius iš Delfto universiteto (Olandija). – Išgyventi pavyksta tik 8 proc. Viena pagrindinių priežasčių – santykinai ilgas laiko tarpas, per kurį atvyksta medicinos pagalba. Ekipažas atvyksta vidutiniškai per 10 min., o smegenys ir organizmas miršta po širdies sustojimo praėjus 4–6 min.“
12 kvadratinių kilometrų teritorijoje greitosios pagalbos skraiduolis defibriliatorių pacientui galėtų atskraidinti per 1 minutę. Taip ligonio šansai išgyventi padidėtų nuo 8 proc. iki 80 proc. Skraidantis defibriliatorius sektų skambučius į pagalbos centrą ir naudotųsi GPS navigacija.
Skraiduolis ne tik labai greitai atvyktų įvyko vieton, bet ir taptų nuotoline tiesioginės vaizdo transliacijos kamera medikams – ant skraiduolio sumontuotos vaizdo kameros leistų medikams nuotoliniu būdu apžiūrėti ligonį ir iškart pateikti instrukcijas šalia aukos esantiems žmonėms.
Skraidantis prototipas jau spėjo sulaukti didžiulio greitosios pagalbos medikų dėmesio. Idėją sveikina ir organizacija „Dutch Heart Foundation“.
Tačiau idėjos autorius nori, kad jo skraiduolis taptų ne tik skraidančiu defibriliatoriumi, bet apskritai „skraidančia medicinos įrangos dėže“, kuri, iškilus būtinybei, gabentų taip pat ir deguonies kaukes atkirstiems ugnies ar dūmų, insulino injekcijas sergantiesiems cukralige. Tiesa, universali skraiduolio modifikacija kol kas – tik idėjų lygmenyje.
O ir pats skraiduolis kol kas – kūdikystės stadijoje: dar reikia tobulinti vairavimo mechanizmus, spręsti teisines problemas. A. Momontas išreiškė viltį, kad Olandiją visiškai funkcionalius greitosios medicininės pagalbos skraiduolius turės per artimiausius penkerius metus. Viena tokia skraidyklė turėtų kainuoti apie 15 tūkst. eurų.
„Manau, kad skraiduoliai per penkerius tarnavimo metus išgelbėtų šimtus gyvybių, - įsitikinęs jaunasis Olandijos inžinierius. – Jų esminis privalumas – širdies smūgio ištiktam ligoniui, taip skendusiam, sužalotam ar kvėpavimo problemų ištiktam žmogui pagalbą pristatyti per pirmąsias minutes. Šią idėją jau galima įgyvendinti, nes modernios gyvybę gelbstinčios technologijos, pvz., defibriliatoriai, dabar yra pakankamai maži, kad juos būtų galima gabenti skraiduoliais.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Dexmo“ – paliesk kibernetinį pasaulį
2014 10 30 13:58Kinijos robotikos komanda pristato „Dexmo“ – plaštakos judesius atkartojantį mechaninį egzoskeletą. Prietaisas skirtas vartotojui paliesti kibernetinį pasaulį. Pirštų judesius fiksuoja egzoskelete įmontuoti jutikliai ir visą ši judesių informacija persiunčiama tiesiai į kompiuterį, kuriame programuotojų komanda, naudodama savo specialųjį kinematinį algoritmą, sukuria rankos modelį.
Savo reklaminiame klipe kūrėjų komanda teigė, jog jei „Oculus Rift“ leidžia pamatyti žmogui virtualų pasaulį, argi nebūtu puiku, jeigu būtų įmanoma jį paliesti? Klipe jie pristato „Dexmo Classic“ ir „Dexmo F2“. „Classic“ yra nešiojamas egzoskeletas, kuris fiksuoja 11 rankos judesių laisvumo laipsnių. „F2“ turi papildomą funkciją, kuri sustiprina ir pagreitina atgalinį ryšį. Mokslininkai pradėjo „Dexmo“ projektą, pastebėję, kad yra labai mažai įperkamų rankos judesius atkartojančių prietaisų robotikos ir virtualios realybės suvokimo srityje. Vietoje brangių daviklių ir besilankstančių jutiklių, komanda panaudojo nebrangius rotacinius jutiklius, kartu su prie rankos priglundančiomis plastikinėmis dalimis. Taip smarkiai sumažinti įrenginio kaštai.
Virtualios realybės kūrėjų džiaugsmui „Dexmo“ bus parduodamas kartu su programinės įrangos kūrimo paketu bei darbų pavyzdžiais, o taip pat ir su jau į ranką įdiegtais algoritmais. „Dexmo“ yra belaidis, perduodantis informaciją „Bluetooth“ ryšiu, ir gali veikti net šalia stipraus magnetinio lauko. Egzoskeletas per bandymus judėjo laisvai ir sklandžiai.
Įrenginio kūrėjai kreipėsi į „Kickstarter“, tikėdamiesi surinkti 200000 dolerių paramą. Už 158 dolerius galima įsigyti „Dexmo Classic“, o už 359 dolerius – „Dexmo F2“ modelį. Visą šį projektą sukūrė ir jį plėtoja „Dexta Robotics“ iš Šendženo, Kinijos. Komanda teigia, jog stengiasi daryti viską, kad kainos būtų kuo mažesnės ir kad kuo daugiau žmonių galėtų pajusti virtualų pasaulį.
Gamintojai teigia, kad šiuo prietaisu galima kontroliuoti robotines rankas. Su „F2“ ranka, per atstumą galima pajusti daikto formą arba kliūtį. Su kai kuriais padėties nustatymo metodais, galima atlikti itin sudėtingas užduotis, pavyzdžiui nuotoliniu būdu nukenksminti bombą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Atvirasis 3D spausdintuvu atspausdintas robotas „Poppy“ turėtų įkvėpti inovacijoms auditorijose
2014 10 29 14:18
Susipažinkite su „Poppy“ – pirmu visiškai atviruoju, 3D spausdintuvu atspausdintu humanoidiniu robotu. „Poppy“ – tai robotas, kurį susikurti ir susiprogramuoti gali bet kas. Tai reiškia, kad jis nėra vien mokslininkams ir inžinieriams skirta priemonė. Jo kūrėjų grupė siekia, kad jis būtų naudojamas profesiniam mokymui mokymo įstaigose, ir taip suteikti studentams galimybę eksperimentuoti.
Poppy sukūrė Prancūzijos mokslo ir technologijų institucijos „Inria“ grupė „Flowers“, kurianti kompiuterinius ir robotų modelius kaip priemones, galinčias padėti suprasti žmonių vystymosi procesus. Dr. Pierre’as-Yvesas Oudeyeras, kuriam skirta Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacija pradedantiesiems mokslininkams kompiuterijos ir informatikos srityje, paaiškino: „Įdėta labai mažai pastangų ištirti 3D spausdinimo naudą ir jo sąveiką su informatika auditorijose. Sukūrę platformą „Poppy“, mokymo įstaigoms ir dėstytojams siūlome būdą, kaip ugdyti studentų, besimokančių tokių dalykų kaip mechanika, informatika, elektronika ir 3D spausdinimas, kūrybiškumą.“
Susikurkite savo robotą
„Poppy“ yra atspausdinamas 3D spausdintuvu, jo elgesys kontroliuojamas atvirąja programine įranga, todėl naudotojai gali greitai ir lengvai sukurti savo roboto dalis ir patys programuoti jo elgesį. Dr. P.-Y. Oudeyeras paaiškino: „Ir aparatinė, ir programinė įranga yra atvirosios. Humanoidinis robotas „Poppy“ nėra vienas, jų yra tiek pat kiek naudotojų. Todėl jis labai patrauklus – iš vien technologinės priemonės jis tapo tikra socialine platforma.“
Dėl prieinamos atvirosios aparatinės ir programinės įrangos naudotojams lengva eksperimentuoti pirmą kartą kuriant savo robotą. „Poppy“ dabar taip pat suderinamas su platforma „Arduino“, todėl robotas gali veikti su kitais elektroniniais prietaisais, įskaitant išmaniuosius drabužius, apšvietimą, jutiklius ir muzikos instrumentus.
Pasidarykite patys mokyklose
Dr. P.-Y. Oudeyeras planuoja išplėsti šios technologijos taikymą, kad ji būtų naudojama ne tik mokslinių tyrimų laboratorijose, bet ir kitur, visų pirma, švietimo sektoriuje. Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn taip komentavo iniciatyvą „Poppy“: „Tai puikus Europos mokslinių tyrimų tarybos projekto vaisius – nebrangi platforma, kuri galėtų paskatinti sąveikesnę ir labiau įkvepiančią mokymosi aplinką, kurioje studentai galėtų geriau suprasti mokslinius tyrimus ir dizainą.“
Platformą „Poppy“ buvo galima įgyvendinti dėl EMTT finansuojamo projekto „Explorers“. Jame dalyvaujantis dr. P.-Y. Oudeyeras naudodamasis robotais tiria mokymosi ir vystymosi mechanizmus. „Mūsų hipotezė yra, kad kūnas – itin svarbus kintamasis žmonėms įgyjant motorinių ir socialinių įgūdžių. Nagrinėjant šią teoriją mums reikėjo sukurti platformą, kuria naudojantis būtų galima greitai išbandyti naujas robotų struktūras. Taip atsirado platforma „Poppy“.“
Gavęs EMTT lėšų dr. P.-Y. Oudeyeras galėjo sukurti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus robotikoje. Jis tikisi, kad informatikos, programavimo ir dizaino studentai galės mokytis naudodamiesi „Poppy“, o vėliau galbūt rasti darbą robotikos sektoriuje. Projektas „Explorers“, kurio vertė – 1,5 mln. EUR, bus vykdomas iki 2015 m.
Tarpdisciplininiai žaidimai
„Poppy“ taip pat suteiks galimybę naudotojams labai atvirai ir bendradarbiaujant dalytis idėjomis bei rezultatais specialioje interneto platformoje, kuri suburs švietimo, meno, mokslo bei pramonės sričių atstovus. Dr. P.-Y. Oudeyero grupė jau panaudojo „Poppy“ kitose srityse, įskaitant menus. Parengus tebesitęsiančią menininkų viešnagės programą „Êtres et Numériques“ grupė bendradarbiavo su šokėja ir vaizdinio meno kūrėja, kad, naudodami robotą, ištirtų su kūno gestais ir judesiais susijusias emocijas bei suvokimą. Jie tikisi šiuos bandymus tęsti ir per kitus meninius pasirodymus.
Tokijo dizaino parodoje lankytojus džiugino robotė „Asuna“
2014 10 28 12:42Dainuojantys, plojantys, grojantys gitara ir netgi bendraujantys su lankytojais robotai atsidūrė Tokijuje atidarytos dizaino parodos dėmesio centre. Tokijo dizaino savaitėje dalyvauja daugiau nei 1 300 dizainerių, architektų, muzikantų ir dailininkų, kur pristatė naujausius savo darbus. Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė androidas-humanoidas „Asuna“, apdovanojęs parodos lankytojus subtilia veido išraiška.
Inf. šaltinis: DELFI.TV