Elektroninė oda – robotikai ir protezavimui
2014 12 25 21:16Lytėjimas yra gan subtilus pojūtis, tačiau jis leidžia greitai reaguoti, pavyzdžiui, kai kas nors slysta iš mūsų rankų, tada mes galime stipriau suimti laikomą objektą. Pirmą kartą mokslininkai skelbia sukūrę tamprią „elektroninę odą“, pagamintą žvelgiant į mūsų pačių odos veikimą, kuri geba jausti ne tik spaudimo jėga, bet ir nustatyti šios jėgos kryptį. Šio mokslinio darbo ataskaita skelbiama „ACS Nano“ žurnale. Teigiama, jog šis išradimas pasitarnaus protezų ir robotikos kūrime.
Hyunhyub’as Ko ir jo kolegos paaiškino, jog elektroninė odos yra lankstūs, plėvelės tipo prietaisai, skirti fiksuoti spaudimo jėgai, skaityti smegenų aktyvumui, tikrinti širdies plakimo ritmui arba atlikti kitas funkcijas. Siekiant padidinti lytėjimo jautrumą, kai kurios iš jų atkartoja mikrostruktūras aptinkamas, pavyzdžiui, vabaluose bei laumžirgiuose. Tačiau nei vienai elektroninei odai nepavyko pajusti dirgiklio krypties. O būtent tai yra informacija, kuri gali mūsų kūnams daug ką pasakyti apie objekto formą ir tekstūrą, bei kaip jį laikyti. Ko komanda nusprendė kurti elektroninė odą, kuri būdų panaši į mūsiškę, t. y. galėtų „jausti“ trijose dimensijose.
Tyrėjai sukūrė dėvimą dirbtinė odą, sudaryta iš mažyčių kupolų, kurie susijungia bei deformuojasi, kada patiria išorinį spaudimą arba net vėjo gūsius. Ši oda geba jausti prisilietimų, oro pūtimo ir vibracijų lokaciją bei intensyvumą. Mokslininkai teigia, jog jų išradimas gali būti pritaikytas galūnių protezų, robotinės odos bei reabilitacinių prietaisų kūrime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Medikai grąžino abi rankas, jų netekusiam vyrui
2014 12 24 08:25Prieš daugiau nei 40 metų Leslis Baughas neteko abiejų savo rankų. Po nelaimingo atsitikimo su elektra, medikams teko jas amputuoti iki pečių. Tačiau, dėka moderniųjų medicinos technologijų, Leslis vėl gali naudotis rankomis.
Johno Hopkinso Taikomosios Fizikos Laboratorija savo modulinius galūnių protezus (angl. Modular Prosthetic Limbs) kūrė ir tobulino jau daugiau nei dešimtmetį. Dabar mintimis valdomos mechaninės galūnės leidžia Baughui judinti naująsias rankas 30 laipsnių diapazonu į abi puses. Ir nors moduliniai galūnių protezai pacientams naudojami ne pirmą kartą, tai pirmasis atvejis istorijoje, kai šie protezai pritaikomi abiejų rankų netekusiam žmogui.
„Jis gali naudotis skirtingų laipsnių judesiais – judinti pečius, alkūnes, riešus ir plaštakas – tačiau jam vis tiek reikia pasirinkti norimą judinti protezo dalį. Taigi jam pirma reikia nustatyti peties poziciją, tada alkūnės, riešo, o tik tada atskirai judinti plaštaką ar kitas rankos dalis“, – apie Leslio naujuosius robotinius protezus kalbėjo Courtney Moran, Johno Hopkinso universiteto tyrėja.
Pasak traumatologijos chirurgo Alberto Chi, tai palyginti naujas metodas, kurio metu iš naujo perskirstomi paciento nervai, kurie kažkada valdė jo tikrąsias galūnes.
„Iš naujo perskirstydami nervus, galime padaryti, jog viršutinių galūnių amputacijas patyrę žmonės valdytų protezus, vien tik galvodami apie norimą atlikti veiksmą“, – sakė Chi.
Prieš pradedant naudotis robotiniais protezais, Lesliui Baughui teko kurį laiką treniruotis su virtualia sistema. Johno Hopkinso universiteto mokslininkų sukurta programinė įranga, naudojanti specialius algoritmus, užfiksavo pasikartojančius vyriškio nervų sistemos signalus, vėliau juos paversdama į mechaninių rankų judesius.
Nors ši naujoji technologija kol kas dar nėra visiškai užbaigta, dar laukia didelis darbas laboratorijoje, tačiau mokslininkai užtikrinti, jog robotinės rankos greitu metu jau galės padėti Baughui namuose arba bet kur kitur. Šios akimirkos vyriškis nekantriai laukia.
„Gal pagaliau galėsiu, įmesti monetą į gaiviųjų gėrimų aparatą ir iš jo išsiimti limonado skardinę, – sakė Baughas. – Tai paprasti dalykai, apie kuriuos žmonės niekada nesusimąsto. Vėl galėsiu juos daryti.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
DPD plėtoja ambicijas gabenti siuntas dronais
2014 12 23 14:25Tarptautinė skubių siuntų bendrovė „GeoPost“, valdanti „DPD Lietuva“, pradėjo vadinamųjų dronų – bepiločių skraidyklių – bandymus. Prancūzijoje realiomis sąlygomis pademonstruotos pilnai automatizuoto siuntos gabenimo galimybės – pakilimas, skrydis, nusileidimas, grįžimas.
Specialaus užsakymo bepilotė skraidyklė gali gabenti iki 4 kilogramų siuntą 20 kilometrų spinduliu, nepriklausomai nuo esančio reljefo. Bandymo metu bepilotės skraidyklės prototipas pristatė 2 kilogramų siuntą adresatui už 1200 metrų.
Sėkmingas bandymo rezultatas patvirtina „GeoPost“ strategiją plėtoti alternatyvius ir inovatyvius siuntų gabenimo būdus. Nors prieš pradedant kasdienėje veikloje naudoti bepilotes skraidykles dar laukia aktyvus tolimesnio testavimo ir tobulinimo etapas, jau šiandien akivaizdu – jų panaudojimo galimybės didžiulės.
Bepilotės skraidyklės ypač tinkamos gabenti siuntas izoliuotose ar laikinai nepasiekiamose vietose, pavyzdžiui, pasiekti trobelę kalnuose, salose ar nuskristi į kaimo vietovę, pristatyti siuntas didelių renginių metu, kai ribojamas eismas, taip pat įveikti reikiamą atstumą esant nepalankioms oro sąlygoms – sniegui ar potvyniui blokuojant eismą keliuose.
„Mokslo ekspresas“. Robotikos ateitis: protingesni už mus?
2014 12 23 08:12Mokslininkai siekia robotus padaryti protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų. Papasakosime apie važiuojančių ir skraidančių robotų taikymą kariuomenėje, Lietuvos karo akademijos Karo technologijų centre kuriamus kariuomenės pagalbininkus, apie VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto avionikos laboratorijoje konstruojamus lėktuvus robotus ir robotikos tendencijas pasaulyje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Mikroskopinės robotinės musės
2014 12 22 19:02JAV armijos tyrimų laboratorijos atviroji programa kviečia prisidėti investuotojus ir inžinierius, kuriant įvairias naująsias technologijas. Tokias kaip nago dydžio robotinė musė, kurios sparnai plasnoja nenaudojant variklio.
JAV armijos mokslininkai kviečia įvairių sričių specialistus prisidėti prie naujojo projekto – paversti sumanią robotinę musę į beveik nesusekamą šnipinėjimo įrenginį.
Robotinės musės yra (arba bus) pusiau autonomiški robotai, savo išvaizda primenantys tikrus vabzdžius. Šių robotų sparnai veikia be variklių.
Sparnai padaryti iš medžiagos, vadinamos PZT. Kada ši medžiaga deformuojama, ji sukelia elektros iškrovas. Ir atvirkščiai – kada per šią medžiaga leidžiama elektra, ji keičia savo formą.
Medžiaga PZT – švino cirkonato titanatas – tai keraminis perovskitas, turintis stiprias pjezoelektrines savybes. Tai reiškia, jog ši medžiaga patirdama spaudimą išskiria elektros iškrovą. Elektra taip pat išgaunama, kai ant medžiagos paviršiaus susidaro temperatūrų skirtumai.
Būtent dėl šių PZT savybių, ši medžiaga itin domina mokslininkus, kurie ieško būdų kaip energija aprūpinti nano dydžio mašinas, tokias mažas, kad jų net neįmanoma prijungti prie baterijų.
Tyrėjai iš JAV Armijos Tyrimų Laboratorijos padalinio, įsikūrusio Adelfuose, Merilende, jau sukūrė vieną „vabzdžių įkvėptą“ skraidančių mikrobotų seriją, skirtą pasitarnauti kariams mūšio lauke, atliekant žvalgybos misijas. Robotinės musės tokios mažos, jog geba patekti į bet kurią vietą, o po to su GPS navigacijos pagalba arba be jos savarankiškai sugrįžti. Taip pat mažieji robotai gali kartu su savimi gabenti nedidelius lazerinius atstumo matuoklius, kameras, aukštimačius arba kitus sensorius, taip suteikdami kariams vertingos informacijos. Dauguma Armijos laboratorijose sukurtų kvadrokopterio tipo „musių“, naudojasi ultragarsiniais motorais, kurių skersmuo siekia tik tris milimetrus.
Mažiausio šiuo metu sukurto skraidančio roboto svoris siekia 20 gramų.
Tačiau tai tikri drambliai, palyginus su kur kas mažesniais metaliniais vabzdžiais, kuriuos kuria kita armijos tyrimų laboratorijos (ATL) komanda, vadovaujamas Ronaldo G. Polcawicho. Polcawichas yra medžiagų ir inžinerijos mokslų daktaras. Jis praleido dešimtmečius ieškodamas būdų, kaip panaudoti išmaniąsias, meta bei keistomis savybėmis pasižyminčias medžiagas, kuriant motorus, ašis bei kitas mechanines dalis mašinoms, kurios joms per mažos.
Polcawichui pavyko sukurti eilę robotinių kojų šimtakojį primenančiam robotui, kuris ropos, kai per jį bus leidžiama elektros srovė.
Mokslininkas taip pat sukūrė sparnus, kurių dydis varijuoja nuo 2,5 iki 5 cm, padarytus iš PZT medžiagos. Sparnai lankstūs, geba plasnoti ir sukuria kėlimo jėgą, per juos leidžiant elektros srovę. ATL išplatintame pranešime spaudai, Polcawichas teigė, jog tokia struktūra turi potencialą skristi.
ATL „Open Campus“ programa, pradėta kaip atsakas į vis mažėjantį mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą. Taip pat tikimasi, jog tai paskatins inovatyvių naujųjų sistemų vystymą, pakviečiant kūrėjus iš civilių gretų bei naujus investuotojus.
Polcawichas tikisi, jog „Open Campus“ programos pritraukti mokslininkai susidomės jo laboratorijos vykdomais pjezoelektronikos ir mikro-skraidyklių projektais, o taip pat padės paskatinti mažyčiams robotams skirtų dirbtinio intelekto technologijų plėtrą.
Nors PZT mikro-musių technologija atrodo daug žadanti, tačiau šiuo metu tai mažiausiai finansuojamas Polcawicho laboratorijoje vykdomų projektų. JAV Gynybos Departamentas kur kas didesniu prioritetu laiko projektus skirtus taktinių radijo tinklų ar navigacijos sistemų kūrimui, nei nago dydžio skraidančius robotus, iki kurių sukūrimo ir pritaikymo mūšio lauke gal tekti laukti 10 ar 15 metų. Būtent todėl Polcawichas tikisi, jog „Open Campus“ programa pritrauks naujų investicijų ir, svarbiausia, žmonių, norinčių dirbti su šiuo mikro-musių projektu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai – ne tik automobilių pramonei
2014 12 21 09:41Užkariavę automobilių gamybą, industriniai robotai skinasi sau kelius į kitas pramonės šakas, kurios iki šiol dar nebuvo taip paliestos inovatyviųjų technologijų. Tai atveria milžinišką galimybių pasaulį. Netgi tose šalyse, kuriose robotų panaudojimas yra pats didžiausias (Japonija, Vokietija ir JAV), robotų tankis automobilių gamybos sektoriuje yra septynis kartus didesnis nei visose kitose pramonės šakose kartu sudėjus. Tai rodo Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenys, pateikti „2014 World Robot Statistics“ ataskaitoje.
Robotinis darbo automatizavimas klesti. Nuo 2010 iki 2013 metų visame pasaulyje vidutinės investicijos į automatikos sektoriuje naudojamas robotines technologijas padidėjo 22 %. Vyrauja aiški tendencija – industrinės robotikos pritaikymas skverbiasi į jai iki tol buvusias neįprastas pramonės sritis.
Manfredas Gundelis, TRF tarybos narys ir „KUKA Robotics– generalinis direktorius teigė, jog „naudotis industriniais robotais vartotojams tampa vis lengviau. Naudojantis inovacijomis, tokiomis kaip valdymo sąsajos, valdymo pultai ir programine įranga, žmonės galės automatizuoti įvairias užduotis, net neturėdami patirties robotikos srityje. Tai atveria naujas galimybes vidutinio dydžio ir įvairių pramonės šakų įmonėms.“
Vienas svarbus faktorius yra naujos kartos lengvieji robotai, kurie leidžia žmogui ir mašinai dirbti greta vienas kito – be jokių apsaugos priemonių. Jų pritaikymo nauda pirma suvokta industrijoje. Mathias Wiklundas, „Comau Robotics“ atstovas, teigė, jog universalūs, naujos kartos industriniai robotai leis robotams ir žmonėms dirbti komandiškai.
Žmogaus ir mašinos partnerystė atliks pagrindinį vaidmenį tobulinant pažangiosios gamybos viziją. Šie lengvai valdomi robotai suteiks galimybę automatizuotis įvairiems sektoriams. Šių robotų ateities potencialas matomas, žvelgiant į robotikos panaudojimo tankį įvairiose industrijose. Pavyzdžiui, Japonijos automobilių pramonėje 10 000 darbuotojų tenka 1 520 robotų. Tuo tarpu visuose kituose sektoriuose 10 000 darbuotojų tenka tik 214 robotizuotų pagalbininkų. Vokietijoje ir JAV vyrauja panašios tendencijos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai mokomi matyti
2014 12 20 16:40Greitu metu robotai gali pažvelgti į pasaulį visiškai kitaip. Ir vis tai dėka darbo, nuveikto Virdžinijos universitete.
Syedas Saudas Naqvi, doktorantūros studentas iš Pakistano, dirba ties algoritmu, padėsiančiu kompiuterinėms programoms bei robotams matyti vaizdus, panašiu būdu, kaip juos matome mes.
Saudas paaiškino: „Šiuo metu kompiuterinės programos mato daiktus plokščius – joms sunku atskirti vieną objektą nuo kito.“
Veidų atpažinimo sistema jau naudojama, bet kaip teigia vienas iš Saudo mokslinio darbo vadovų, dr. Willas Browne, objektų atpažinimas yra gerokai sudėtingesnė užduotis, nes dirbama su daugybę kartų didesniu kintamųjų kiekiu.
Egzistuoja skirtingi objektų atpažinimo būdai, vieni remiasi pasikartojančiais raštais, tekstūromis ar spalvomis, tuo tarpu kiti – kontūrais ir formomis. Saudo naudojamas algoritmų sistema pasinaudoja labiausiai reikiama informacija priimant sprendimus, pasirinkdama geriausią algoritmą kiekvienam individualiam atvejui.
„Objekto savybės nustatymas ne visad toks pats – kartais objektą išskiria jo forma, kartais tai tekstūra arba spalva. Pavyzdžiui, gėlės nuotraukai, gali prireikti kitokio algoritmo nei kartoninės dėžės vaizdui“, – teigė Saudas.
Šio algoritmo darbas buvo pristatytas šių metų Genetinės ir evoliucinės kompiuterijos konferencijoje (GECCO), Vankuveryje ir buvo apdovanotas Geriausio mokslinio darbo apdovanojimu.
Kompiuterinės regos algoritmas bus dar labiau tobulinamas. Prie jo prisidės „Victoria Summer Scholarship“ projektas, kuris pritaikys jį realiam robotui, atliekančiam objektų atpažinimo užduotis. Algoritmas bus naudojamas tiek analizuojant statiškus, tiek judančius realaus pasaulio vaizdus.
Tikimasi, jog algoritmas gebės padėti robotui orientuotis, atskirdamas objektus nuo aplinkos. Dr. Browne teigė, jog yra daugybė šios technologijos panaudojimų būdų, tiek dabar, tiek ateityje. Technologija galėtų būti iš kart pritaikyta socialinėje medijoje bei kituose tinkluose, analizuojant įvairias nuotraukas, bei papildant jas žodine informacija, apie jose vaizduojamus objektus ir vietoves.
„Daugelio pop kultūroje vaizduojamų fantastinių robotų veikimui, prireiktų tokios technologijos. Šiuo metu ne daug robotų sugebėtų į skalbyklę sudėti drabužius – ši technologija pagelbėtu jiems tai padaryti.“
Daktaras Browne taip pat pažymėjo, jog tokia vaizdų technologija ateityje taip pat gali būti pritaikyta medicininiuose bandymuose, pavyzdžiui, mamogramose atpažįstant vėžines ląsteles.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas-gyvalazdė žengia pirmuosius žingsnius
2014 12 19 15:32Bielefeldo universiteto mokslininkai sėkmingai išmokė vienintelį tokio tipo robotą pasaulyje vaikščioti. Jo pirmieji žingsniai užfiksuoti vaizdo klipe. Robotas pramintas Hectoro vardu, o jo dizainas sukurtas žvelgiant į gyvalazdes. Įkvėpti šio vabzdžio, mokslininkai suteikė Hectorui pasyvius elastinius sąnarius ir itin lengvą egzoskeletą. Robotą unikaliu daro taip pat ir tai, jog jis aprūpintas dideliu kiekiu jutiklių ir funkcionuoja remdamasis biologijos įkvėpta decentralizuotos atsakomosios kontrolės koncepcija – „Walknet“. Robotas ir toliau bus tobulinamas, kaip projekto CITEC dalis.
Šį vaikščiojantį robotą sukonstravo Biomechatronikos tyrėjų grupė. Ateityje Hectoras turėtų pasitarnauti kaip tyrimų platforma biologijos ir robotikos mokslininkams, tiriantiems įvairias gyvūnų judėsenos hipotezes. Vienas iš pagrindinių jo aspektų – gebėjimas apdoroti didelius duomenų kiekius, gaunamus iš išorinių jutiklių. Padedamas šiais duomenimis robotas gali kur kas geriau vaikščioti autonomiškai. Žvelgiant į ateitį, mokslininkai kaip pagrindinę užduotį įžvelgia judesių optimizavimą.
„Hectoro judėsenos pavarų elastika veikia panašiai kaips raumenys biologinėje sistemoje“, – teigė profesorius dr. Axelas Schneideris. Jis vadovauja Biomechatronikos tyrimų grupei ir kartu su profesoriumi dr. Volkeriu Dürru koordinuoja CITEC projektą. Schneideris ir jo komandą patys sukūrė minėtąsias sąnarius atstojančias elastines judėsenos pavaras. Iš viso Hectoras turi 18 tokių sąnarių. Jų dėka robotas gali lanksčiai prisitaikyti prie vaikščiojimo paviršiaus ypatybių.
„Tačiau vienų elastinių savybių nepakanka, kad Hectoras gebėtų vaikščioti kliūčių pilnoje natūralioje aplinkoje, – teigė Schneideris. – Reikėjo sukurti kontrolės sistemą, kuri koordinuotų roboto judesius.“ Už šią užduotį buvo atsakingas Janas Paskarbeitas. Jis taip pat programavimo pagalba sukūrė Hectoro virtualią versiją, kad galėtų atliktų valdymo eksperimentus jo nesugadindamas. „Kiekviena sub-sistema turi komunikuoti viena su kita, kad robotas gebėtų sklandžiai judėti, – teigė Paskarbeitas. – Kitu atveju, pavyzdžiui, Hectoras į orą gali iškelti per daug kojų, prarasti stabilumą ir nuvirsti. Taip pat kojos privalo reaguoti į galimus susidūrimus su pašaliniais objektais. Šią užduotį sprendėme įdiegdami robotui refleksyvią elgseną, skirtą laipiojimui per objektus“, – paaiškino CITEC projekto mokslininkas.
CITEC Pranašumo centre aštuoni tyrėjai kartu darbavosi trejetą metų, didelės apimties projekte siekdami optimizuoti Hectoro veikimą. Tyrėjų grupę sudarė mokslininkai iš kompiuterijos, biologijos, fizikos ir inžinerijos mokslo sričių. Dabar komanda darbuojasi, aprūpindama Hectoro priekinę dalį tolimojo nuotolio jutikliais. Jie jau turi prototipą su dviem šoninėmis kameromis bei dviem lytėjimo jutikliais. Abi šios sistemos yra įkvėptos vabzdžių pasaulio – jų veikimo ypatybės primena matomas gyvuosiuose modeliuose. „Dabar pagrindinis iššūkis bus integruoti šiuose tolimojo nuotolio jutiklius kartu su laikysenos ir sąnarių kontrolės sistemomis. Hectoras yra ideali tyrimų platforma, šiam darbui atlikti“, – užbaigė Volkeris Dürras.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Universalus robotas „Patin“
2014 12 19 10:16Tokijuje įsikūrusi dizaino studija „Flower Robotics“ siekia įgyvendinti inovatyvią robotinės technikos viziją, kuri realizuotų idėją, jog tam tikri buityje esantys daiktai, tokie kaip vazos ar lempos galėtų judėti namų erdvėje. Anksčiau, šiais metais, kompanija pristatė mechanizmą „Patin“ – paslaugų robotą, atliekantį unikalias funkcijas, naudojant specialius priedus.
Priešingai nei užduočių robotus (pavyzdžiui „Roomba“), „Patin“ sudaro mobili bazę, su viršutiniu disku, prie kurio įmanoma prijungti įvairius modelius. Būtent dėl šios originalios funkcijos, skirtingos specifikos darbams įgyvendinti reikalingas tik vienas „Patin“ robotas, o ne daugybė robotų, gebančių atlikti konkrečius darbus.
Naujausias „Patin“ prototipas sukurtas remiantis daugiakrypte ratų baze, kuri robotui suteikia galimybę grakščiai judinti ratukus. Robotas yra varomas „NVIDIA’s Jetson TK1“ procesoriaus ir veikia su integruota „Linux“ programine sistema, o objektams bei žmonėms kelyje aptikti naudoja „ASUS Xtion Pro Live“ kamerą. Robotas turi dar kelis papildomus jutiklius ir mikrovaldiklius, skirtus palengvinti „Patin“ valdymą. Universalus robotas, sugebantis panešti iki 5 kg sveriančius daiktus, gali būti programuojamas pasitelkiant programinės įrangos kūrimo rinkinį (SDK). „Patin“ taip pat geba prisijungti prie „internetinio debesies“ paslaugos ir gauti prieigą prie įvairių duomenų (pvz., muzikos failai).
Kaip robotas draugas bei pagalbininkas, orientuotas į namų robotų rinką, „Patin“ susidurs su konkurencijos faktoriumi, t. y. kitais panašaus pobūdžio robotais, vieni jų – neseniai pristatyti – humanoidas „Pepper“ ir robotas „Jibo“. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tampa vartotojų pritraukimas ir įtikinimas, jog „Patin“ gali būti naudingas namuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Svarbus Vokietijos žingsnis dronų-kurjerių panaudojime
2014 12 18 18:45Vokietijos logistikos kompanija DHL neseniai paskelbė pristatanti dronų-kurjerių paslaugą, kuri bus skirta tik ypatingiems atvejams, tokiems kaip vaistų pergabenimas, ir pan. Kompanijos tikslas – mažus, siuntinius skraidinti gebančius dronus siųsti į Juist salą, esančią Vokietijoje, kad šie pristatytų medicinos ir skubios pagalbos reikmenis.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių teikiamų paslaugų idėja yra „tęsinys“ pernai gruodį vykdyto DHL projekto, susijusio su roboto „Parcelcopter“ tobulinimu. Anot DHL, tai yra pirmasis oro robotas galintis (legaliai) ES ribose skraidinti tam tikrą siuntinį.
Žinoma, per metus robotų technikos pramonėje daug kas pasikeitė, todėl nauja „Parcelcopter“ versija – „Parcelcopter 2.0“ yra kur kas pažangesnis kūrinys nei jo prototipas. Modernus dronas pasižymi tvirtumu – gali pakilti į 50 m aukštį bei atlaikyti smarkų vėją ar lietų. Skrydžio sparta – 64 km/h. Autonominė oro transporto priemonė geba skristi apie 45 minutes iki būtinybės pasikrauti. Dronas gali gabenti maždaug 1,2 kg svorį, o pats sveria 5 kg.
Dronas „Parcelcopter 2.0“ taip pat turi integruotą modernią autopiloto sistemą, garantuojančią precizišką ir tikslingą oro roboto veiklą.
Nepaisant to, jog Vokietijos transporto ir skaitmeninės infrastruktūros ministerija (vok. Bundesministerium für Verkehr und digitale Infrastruktur), įvertinusi naujųjų technologijų nauda bei galimybes, nustatė riboto skrydžio zoną, kuria DHL dronai gali nevaržomai naudotis, kol kas kompanija dronus naudos tik tuomet, kai kitos pristatymo galimybės nebus įmanomos. Tačiau DHL siekia, jog dronų-kurjerių paslauga taptų realybe kasdieniame pasaulyje. Organizacija siekia absoliutaus dronų panaudojimo komerciniais tikslais įteisinimo.
Inf. šaltinis: Robotika.lt