Biologinis dronas suyra nepalikdamas pėdsakų
2015 01 12 08:11Bio-dronas, kuris ištirpsta po skrydžio, nepalikdamas jokių pėdsakų, gali skambėti tarsi Džeimso Bondo filmo scenarijus. Tačiau NASA mokslininkų komanda iš tiesų kuria tokį robotą, praneša CNN.
Straipsnio autorius Peter Shadbolt šmaikščiai ironizuoja, jog sudėtingas bei inovatyvus, iš grybų pluoštus ir klonuotos vapsvos nuodus jungiančios medžiagos pagamintas, dronas gali priminti propeleriais varomą kartoninę kiaušinių dėžutę. Vis dėlto kūrėjai patikina, kad šis neįprastai atrodantis oro robotas geba skristi itin pažeidžiamose ir kritinės priežiūros (ekologijos aspektu) reikalaujančiose vietovėse, nepalikdamas beveik jokių pėdsakų.
Novatoriško biologinio drono kūrėjų komandai vadovauja Lynn Rothschild, kurios susidomėjimas autonominėmis oro transporto priemonėmis išaugo dirbant ekologiškai pažeidžiamose vietose Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, Žemės mokslo grupėje. Komandos vadovės teigimu, dronai nuolatos pradingsta, todėl biologinio oro roboto projektavimas yra racionalus, jei norima tokio pobūdžio transporto priemones naudoti ekologiškai nestabilioje aplinkoje.
Kaip sumontuotas modernus biologinis robotas? Tam pasitelkti ne tik grybų pluoštai, bet ir „save auginantys“ celiuliozės fermentai bei vapsvų seilės. Drono važiuoklė pagaminta iš micelio (plonas ir labai trapus plonų hifų tinklas), kuris, anot mokslininkų, yra tarsi greitai yrantis naujos kartos plastikas. Jungiamosios detalės atspausdintos sidabriniu nanodalelių rašalu, kuris taip pat „sudužęs“ greitai sunyksta gamtoje.
Vis dėlto modernus kūrinys turi trūkumų. Vienas jų – užterštumo apribojimas, kitas – standartinių, greitomis yrimo savybėmis nepasižyminčių, elementų naudojimas. Projektuodami droną mokslininkai pasitelkė įprastą bateriją, motorą bei propelerius…
Kūrėjai neketina sustoti ir planuoja rasti būdą kaip šiam oro robotui suteikti dar daugiau organinių ypatybių. Akivaizdu, kad tokios technologijos pritaikymas, atvertų naujas galimybes nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojime.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Programuojamas dulkių siurblys „iRobot“
2015 01 11 17:21Norite programuojamo roboto, kurį galėtumėte išmokyti groti jums patinkančia dainą, sukurti šviesų šou ar tiesiog autonomiškai pradėti darbą po vakarėlio? Kompanija „iRobot“ pristato būtent tokio pobūdžio robotą dulkių siurblį – „Create 2“.
Pirmą kartą, septynerių metų laikotarpyje, populiarios dulkių siurblio sistemos „Create“ kūrėjai rado būdą kaip ją patobulinti, pritaikant inovatyvias technologijas, atveriančias unikalias galimybes vartotojams. „Create 2“ tobulumo siekė įvairių STEM („science“ – mokslas, „technology“ – technologijos, „engineering“ – inžinerija ir „math“ – matematika) sričių ekspertai.
Modernumu stebinantis robotas „Create 2“ yra tinkamas ne tik pradedantiesiems, tačiau ir pažengusiems programuotojams, nes siūlo platų programavimo galimybių spektrą. Sistemoje – pagrindiniai programavimo pavyzdžiai, esminiai projektai, tokie kaip „DJ Create 2“ – „Bluetooth“ ryšis, leidžiantis robotą dulkių siurblį paversti šėlsmą mėgstančių didžėjumi. „LightBot“ suteikia galimybę žaisti šviesomis, o pasirinkus programuoti „CameraBot“ režime prie jautrius sensorius turinčio roboto įmanoma prisijungti kamerą ir nuotoliniu būdu stebėti tai, ką dulkių siurblys „mato“ virš savęs bei aplink.
„Create 2“ taip pat pristatomas su unikaliais failais bei instrukcijomis, kurios suteikia galimybę kurti naujas roboto dalis. Tokiu būdu, pasitelkus kūrybiškumą ir technologines žinias, robotas-siurblys yra modernizuojamas bei suasmeninamas pagal autentiškus norus.
Novatoriškos sistemos kūrėjų teigimu, robotai yra šmaikštus ir įdomus mokymosi įrankis, todėl panašaus pobūdžio mechanizmai turi daug potencialo edukacinėse programose.
Programuojamas robotas dulkių siurblys „Create 2“ sukurtas bendradarbiaujant „iRobot“ komandai ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Ozobotai“ moko vaikus programuoti
2015 01 09 08:20Viena iš didžiųjų švietimo evoliucijų buvo vaikų kompiuterinio raštingumo plėtra. Tačiau sunkiausia užduotis vis dar išliko padaryti mokymąsi programuoti ne tokiu „sausu“ užsiėmimu. Pietų Kalifornijos startuolis surado naują inovatyvų būdą, kaip išspręsti šią problemą, panaudojant golfo kamuoliuko dydžio robotus, kurie geba sekti jūsų nupieštomis linijomis, o taip pat keliauti ant planšetės ekrano nurodytais takais.
„Ozobot“ vardą turintis robotas išpopuliarėjo pernai, debiutuodamas CES parodoje. Dėl savo nedidelės kainos (vieno roboto kaina kartu su programine įranga ir žaidimais siekia kiek daugiau nei 40 eurų) bei daugybės edukacinių galimybių, robotas „Ozobot“ sulaukė daug pagyrų iš įvairių vaikų švietimui skirtų organizacijų. Dabar kompanija „Evollve“ pristato naują roboto versiją, kuri leidžia naudoti „Blockly“, „Google“ biblioteką, skirtą kurti vizualinius programavimo redaktorius ir rašyti komandas „Ozobot“ robotams.
Naujoji versija pasirodys kiek vėliau šiais metais.
„Ozobot“ sėkmės paslaptis – su juo ypač lengva dirbti – tereikia nupiešti keletą linijų, taigi vartotojas skatinamas nenuleisti rankų ir pabandyti kurti toliau. Mažytis „Ozobot“ robotas veikia naudodamasis „iOS“ arba „Android“ programine įranga. Šiais metais taip pat ketinama jį pritaikyti „Microsoft“ sistemai. Robotas juda ant popieriaus lapo arba planšetės ekrano. Nuo nubrėžtos linijos spalvos priklauso, ką darys robotas. Pavyzdžiui, manipuliuojant linijomis, galima priversti „Ozobot“ suktis vietoje arba staigiai pagreitėti.
Štai čia ir įsilieja programavimo elementai – dabar galite „užprogramuoti“ robotą judėti, naudodamiesi specialia „Ozobot“ programine įranga. Vėliau planuojama tam pritaikyti „Blockly“ sistemą. Ateityje kompanija planuoja pritaikyti „Ozobot“ įvairioms kitoms programavimo kalboms. Kol kas pagrindinis siekis nėra išmokyti vaikus tokių programavimo kalbų kaip „Python“ ar C++, bet perteikti jiems mąstyseną, kaip kurti komandų sekas bei perprasti jų vizualines išraiškas.
Taip pat įžvelgiamas ir naudingas socialinis roboto teikiamas elementas. „Vaikai tapo per daug uždari, taigi mes iš ties stengėmės sukurti kažką, kas susietų „Ozobot“ su fiziniu pasauliu“, – teigė kompanijos įkūrėjas ir generalinis direktorius Naderas Hamda.
Daugybė kompiuterinių žaidimų sukuriama vien tik pramogos tikslais, tačiau, ką parodė tokie žaidimai kaip „Minecraft“, kartais jie gali turėti pašalinį efektą, kai žaidimo elementai panaudojami kaip programavimo ir kompiuterinės mechanikos mokymo platforma.
„Ozobot“ eina kiek kitu keliu. Visų pirma šis robotas buvo kurtas kaip mokymosi platforma, o tik po to darbo su juo procesą siekiama padaryti kuo smagesniu ir žaismingesniu.
„Evollve“ gavo kelių milijonų dolerių finansavimą iš įvairių verslo angelų organizacijų, o taip pat ieško kitų papildomų investicinių šaltinių šiam projektui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas pavertė paplūdimį milžiniška drobe
2015 01 08 18:58Ne, tai ne ateivių palikti ženklai. Robotinis menininkas sukūrė gigantiškus piešinius paplūdimio smėlyje. „Disney Reserch“ komandos Ciuriche narys Paulas Beardsley‘us ir jo kolegos iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto sukūrė ratuotą robotą, gebantį kurti piešinius, perduodamus jam išmaniuoju telefonu arba planšete, skelbia naujienų portalas NewScientist.com.
Robotas apskaičiuoja kelią smėlyje, kuris atitinka duotąjį piešinį ir imasi darbo. Prie jo pritvirtintas grėblys išrėžia raštus smėlyje. Sukurti kiekvieną piešinį užtrunka maždaug 10 minučių. Robotą galima valdyti nuotoliniu būdu, o tai visą paplūdimį paverčia viena milžiniška skaitmeniniu būdu valdoma piešimo lenta.
Robotas juda trimis ratais. Dėl šio ypatumo jam kur kas lengviau brėžti glotnius vingius nei aštrius kampus. Kad išrėžtų tinkamą kampą, robotas pirma nupiešia liniją, o po to pakelia grėblį, prieš pasinaudodamas lazeriais ir inerciniais jutikliais, kurių pagalba perpozicionuoja save taip, kad galėtų atsekti reikiamą liniją.
Komanda planuoja aprūpinti robotą įvairia papildoma įranga, kad šis galėtų smėlyje palikti įvairias tekstūras arba ištrinti jau nubrėžtas linijas. Roboto kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš Naskos Linijų – milžiniškų senovės žmonių išrėžtų linijų Naskos dykumos slėnyje, Peru. „Mes norime sukurti milžiniškus piešinius smėlyje, kurie priblokštų žmones“, – teigė Beardsley.
Praėjusių metų pabaigoje robotas buvo pristatytas Bombėjaus „Techfest“ renginyje, Indijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotiniai aktoriai – teatrų ateitis?
2015 01 08 08:20„Mūsų prigimtyje glūdi matyti gyvybę, asmenį ir ketinimus ten, kur jų nėra“, – skelbia „Engineered Arts“ tinklalapis, kompanijos įsikūrusios Penryne, Anglijoje, kuri gamina pirmuosius pasaulyje komerciškai prieinamus mechanizuotus aktorius. „RoboThespian“ išnaudoja šį žmogaus troškimą; tai antropomorfinė mašina, taškas grafoje, kuri prasideda su automatika ir baigsis, kada nebegalėsime atskirti gyvo padaro nuo mechanizuoto.“ Portalas TheaterMania.com klausia, ar robotai-aktoriai išties pakeis žmones?
Karelas Čapekas 1921-aisiais pirmasis pasaulyje panaudojo žodį „robotas“ savo pjesėje , tačiau robotų revoliucija gali prasidėti būtent teatruose.
Willas Jacksonas yra kompanijos „Engineered Arts“ įkūrėjas bei vadovas. Nors idėja, apie žmonių vaidmenis teatruose perimančius robotus gali skambėti lyg nužengusi iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau Jacksonas apie „RoboThespian“ panaudojimą kalba ramiai ir realistiškai. Teatralinių gabumų turintį androidą jis pradėjo kurti 2005-aisiais metais, tiesa, ne kaip aktorių, o ekskursijų gidą. „Įtemptai dirbau švietimo srityje ir mes bandėme sukurti būdą perteikti informaciją žmonėms, – teigė Jacksonas. – O geriausias būdas tai padaryti, tai atsistoti ir papasakoti. Niekas nenori stypsoti vienoje vietoje ir per naują perpasakoti tą pačią istoriją visą dieną. Tada pamanėme: Ei, tai juk toks darbas, kurį galėtų atlikti robotas.“
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48081/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai mokosi virti, žiūrėdami „YouTube“ vaizdelius
2015 01 07 18:15Mokslininkai sukūrė naują robotų mokymo būdą. Robotai naudojimosi įvairias įrankiais subtilybių išmoksta žiūrėdami svetainės „YouTube“ filmukus.
Marylando universiteto ir Australijos NICTA tyrimų centro mokslininkai paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgia savo pasiekimus. Tyrėjų rezultatai bus plačiau aptarti šio mėnesio pabaigoje kasmetinėje Dirbtinio intelekto pažangos asociacijos rengiamoje konferencijoje.
Šis dirbtiniu intelektu paremtas procesas vadinamas „giliuoju mokymusi“. Jo pagrindą sudaro sistemos, vadinamos dirbtiniais neuronų tinklais, apdorojančios informaciją gaunamą iš vaizdų, garsų bei kitų įvesties duomenų. Apdorojęs šią informaciją dirbtinis intelektas, padaro išvadas ir imasi atsakomųjų veiksmų.
Mokslininkai panaudojo konvoliucinius neuroninius tinklus (kuriuos, beje, naudoja „Facebook“ svetainė bei daugybė kitų kompanijų), kad robotas identifikuotų, kaip vaizdo medžiagoje ranka paimami daiktai ir atpažintų tam tikrus objektus. Sistema taip pat geba prognozuoti veiksmus, susijusius su objektų bei rankų judesiais.
Treniruodami savo modelį, tyrėjai pasirinko 88 „YouTube“ filmukų duomenis, kuriuose užfiksuoti žmonės gamina maistą. Remdamiesi šia informacija, jie sukūrė komandas, skirtas atlikti robotui.
Tyrėjų teigimu, tokių sistemų pritaikymas, ateityje gali atvesti iki pilnai mąstančio roboto, skirto atlikti įvairioms užduotims. Toks robotas norėdamas atlikti tam tikrą darbą, tiesiog turėtų „peržiūrėti“ internete patalpintus vaizdo failus.
Nors humanoidai virėjai nėra naujiena, tačiau „gilusis mokymasis“ galėtų išplėsti jų panaudojimą bei padidinti reikšmingumą.
Pasaulyje jau kelių restoranų virtuvės naudojasi humanoidų virėjų pagalba. Pavyzdžiui, Kinijoje makaronų restoranas pradėjo naudoti makaronus pjaustantį robotą, tai leidžia sutaupyti laiko bei sumažinti darbo kaštus.
Kitas Kinijos restoranas Kunshan mieste taip pat naudojasi roboto pagalba, ne tik gaminant maistą, bet ir pristatant jį klientams.
Oksfordo universiteto tyrėjai 2013-aisiais paskelbė savo mokslinį darbą, kuriame prognozuojama, jog yra 92 % tikimybė, kad per kelis ateinančius dešimtmečius greitojo maisto ruošimo ir pristatymo darbus perims robotai.
Matant tokį, vis didėjantį humanoidų virėjų panaudojimą ir tokių technologijų kaip gilusis mokymas atsiradimą, minėtosios Oksfordo prognozės tikrai gali išsipildyti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotų orkestras atliko serialo „Doctor Who“ melodiją
2015 01 07 16:05
Robotai įrašinėja albumus su žmonėmis, pergroja tokių grupių kaip „Motörhead“ dainas ar net atlieka vokalines džiazo partijas. Tačiau, regis, to jiems negana. Dabar robotai subūrė net nuosavą orkestrą.
Didžiųjų žiemos švenčių proga, 15 robotinių muzikantų suvienijo jėgas ir šis robotų orkestras atliko unikalią serialo „Doctor Who“ (liet. Daktaras Kas“) melodijos versiją.
Didžiosios Britanijos Karališkojo instituto mokslininkai, specialių Kalėdinių paskaitų metu, transliuotų „BBC Four“ kanalu Jungtinėje Karalystėje, pasitelkė 15 robotų, kuriems taip pat akomponavo žmonės ir atliko minėtojo mokslinės fantastikos serialo teminę dainą.
Keletą robotinio orkestro muzikantų sudarė modernūs humanoidai, grojantys klavišiniais instrumentais bei teraminu, kiti orkestro nariai, buvo tik robotinės rankos, laikančios būgnų lazdeles arba seno modelio spausdinimo aparatai, mušantys ritmą. Savo burzgimu muzikinę kompoziciją papildė net skraidantis dronas.
1825-aisiais britų mokslininko Maiklo Faradėjaus pradėtos ir tradicija tapusios Karališkojo instituto kalėdinės paskaitos kasmet transliuojamos per Jungtinės Karalystės televiziją. Kiekvienais metais paskaitų tema keičiasi, o ją pristato pasirinktos mokslinės srities ekspertai.
Šių metų tema buvo „Kibirkščių lietus – kaip patobulinti savo namus“, kurią pristatė profesorė Danielle George, elektros inžinierė iš Mančesterio universiteto.
„Įkvėpta pačio Karališkojo instituto nario Maiklo Faradėjaus, profesorė Danielle George siekia panaudoti paprastus motorus, kurdama pasaulio geriausią robotų orkestrą, – skelbė Karališkojo instituto tinklalapis. – Šioje paskaitoje, Danielle paaiškins, kaip veikia ši robotika ir motorais varomi įrenginiai, bei pademonstruos, kaip šie dalykai gali būti pritaikomi, duodant pradžią technologinei revoliucijai.“
Karališkasis institutas savo tinklalapyje taip pat skelbia daugybę mokslinių projektų, kuriuos galėsite atlikti patys, įskaitant, namų darbo projektorių, muzikinius instrumentus, nuotolinio valdymo dovanas, hologramas, lietimo ekranui skirtas pirštines bei daugybę kitų šaunių dalykų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas pamokys jus, kaip žaisti alaus pongą
2015 01 06 18:24„Versaball“ savo išvaizda primena minkštą streso kamuoliuką, bet iš tiesų tai pramoninis robotas, skirtas saugiam darbui su įvairiais objektais. Norėdami pademonstruoti, kad šis robotas ne tik sugeba puikiai dirbtim bet ir linksimtis, jo kūrėjai nusprendė „CES 2015“ parodoje, kuri vyks sausio 6–9 dienomis, surengti „Versaball“ ir pongo čempionų iš Bpong.com parodomąją dvikovą.
Kai „Versball“ projektas buvo pristatytas pernai, jo pagrindinė paskirtis buvo pasiūlytai naują, paprastą, universalų, nebrangų ir saugų šalia esantiems žmonėms būdą, kaip robotas galėtų sugriebti įvairius objektus, be nuolatinio jo naudojamų instrumentų keitimo ir programinių atnaujinimų. Norėta sukurti itin nesudėtingą „įjungtaišjungta“ tipo vieno mygtuko paspaudimo komandą. Šiuo atveju, roboto ranką atstojanti įgaubta pagalvėlė išleisdama orą susitraukia, taip sugriebdama norimą objektą, o orui pripildant pagalvėlę – jį paleidžia. Priešingai nei mechaniniai griebtuvai, paremti rankos modeliu, Versaball turi maišelio formos suėmiklį, kuris suteikia įrenginiui sukibimo savybes.
Žemiau pateiktame „Youtube“ filmuke, „Empire Robotics“ komanda demonstruoja, jog Versaball geba ne tik paimti ping pongo kamuoliukus, bet taip pat ir itin tiksliai juos sviesti į pasirinktus puodelius. Roboto veikimas kiek primena oro patrankos šūvius. Norėdamas sugriebti objektą, „Versaball“ išsiurbia orą iš kamuoliuko polimerinio apvalkalo, taip kamuoliukas stipriai suspaudžiamas, lyg plytą primenanti kava vakuuminiuose pakeliuose. Norėdamas išmesti kamuoliuką, „Versaball“ papučia į kamuoliuką, susidaręs vakuumas dingsta ir objektas išskrieja.
Remiantis šia paprasta, bet sumania technika, kuo labiau suspaudžiamas kamuoliukas, tuo stipriau jis išsviedžiamas. Su tinkama slėgio kontrole bei truputėliu taikymosi, prie UR robotinės rankos pritaisytas „Versaball“ sugeba itin tiksliai pataikyti kamuoliuką į už 2 metrų esančius nedidelius plastikinius puodelius.
„Versaball“ drąsiai priims bet kurio „CES 2015“ dalyvio iššūkį ir stos į mūšį alaus pongo dvikovoje. Visą tai vainikuos sausio 6 dieną įvyksiantis mačas, kuriame galutinėje „mašinos ir žmogaus“ kovoje, robotas varžysis su „Bpong“ pasaulio čempionato nugalėtojais.
„Empire Robotics“ atstovai teigia, jog šios varžybos skirtos ne tik pralinksminti CES svečius. Tai tai pat padės pademonstruoti „Versaball“ objektų sugriebimo, išlaikymo bei itin taiklaus svaidymo galimybes. Taip pat tai padės pademonstruoti, jog šis robotas gali saugiai dirbti šalia žmonių; mažai tikėtina, jog minkštas roboto griebtuvas galėtų sužeisti kieno nors įstrigusius pirštus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinis lopšys pats pasups kūdikį
2015 01 06 08:11„MamaRoo“ – tai kūdikiams skirtas lopšys, kurį galite valdyti savo išmaniojo telefono programėle.
Kaip žino kiekvieno kūdikio tėvas, mažyliui ėmus verkti, nuraminti jį gali būti itin sunkus ir varginantis darbas – ypač, jeigu tuo metu privalote užsiimti kita veikla.
Čia į pagalbą atskuba „mamaRoo“. Oficialiai pristatytas 2010-aisiais, „mamaRoo“ yra robotinis lopšys, turintis keletą skirtingų pasirenkamų supamųjų ir kilnojamųjų judesių programų. 2015-uosius šis lopšys pasitinka gerokai atsinaujinęs – dabar jis turi „Bluetooth“ jungtį bei gali būti valdomas išmaniuoju telefonu.
Kitus atnaujinimus sudaro, naujas LCD valdymo sąsajos ekranas, naujas širdies plakimo garso leistuvas, kuris nuramina supama kūdikį, be jau senesnėse versijose buvusių gamtos garsų įrašų. Taip pat galite prijungti savo paties išmanųjį telefoną arba MP3 grotuvą, bei leisti norimus garso įrašus per lopšyje integruotas garso kolonėles. Visa tai valdoma programėle, kuri taip pat teikia patarimus kaip naudotis lopšiu.
Robotinį lopšį sukūrusios įmonės „4moms“ generalinis direktorius Robas Daley teigė, jog atsižvelgiant į vertingas vartotojų įžvalgas, „4moms“ kuria kūdikiams skirtą įrangą, kuri padeda išspręsti opiausias jų priežiūros problemas. Daley teigimu, tėvai prašė nuotolinio lopšio valdymo galimybės, kad galėtų pakeisti „mamaRoo“ nustatymus, netrikdydami besiilsinčio arba žaidžiančio kūdikio, taigi kompanija atsižvelgė į tai ir dabar tai galima atlikti naudojant „4moms“ programėlę.
Lopšyje įdiegtos penkios supimo programos, atkartojančios natūralius kūdikių patiriamus judesius. Tuo tarpu lopšio viršuje kabo dvipusiai žaislai (viena jų pusė spalvota, o kita išmarginta baltais ir juodais raštais), skirti patraukti jų dėmesį.
Lopšyje naudojama „iOS“ ir „Android“ programinė įranga yra nemokama (nors kol kas ji prieinama tik JAV gyventojams), tuo tarpu pats „mamaRoo“ robotinis lopšys kainuoja apie 200 eurų. Už 225 eurus galima įsigyti spalvingesnį lopšio modelį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotikos renesansas: ar robotai taps visaverčiais žmogaus partneriais?
2015 01 05 18:21 
Informacinių technologijų pažanga keičia pasaulį įvairiais, dažnai netikėtais būdais. Antai pastaruoju metu revoliucinius pokyčius išgyvena 3D spausdintuvų sritis. Kas galėjo pagalvoti, jog bus galima greitai ir patogiai atsispausdinti ne tik įvairiausius objektus, bet ir gyvus organus transplantacijai.
Kita sritis, šiuo metu stovinti ant revoliucijos slenksčio – robotika. Naudojant tokias naujas metodikas, kaip gilus mokymasis („deep learning“) bei „Kinect“ jutiklių sistema, siekiama padaryti robotus protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų ir tobulėti. Taigi visaverčiais žmogaus partneriais.
„Esminį lūžį padarė kompiuterinė technika, t. y. skaičiavimo pajėgumų padidėjimas tūrio masės vienetui. Kuo aukštesnis intelektas, tuo daugiau reikia atlikti skaičiavimų, naudoti gerokai tikslesnius jutiklius. Šiuolaikiniai procesoriai labai galingi ir naudoja nedaug energijos“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Darius Rudinskas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48038/.
Inf. šaltinis: LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt