Dronai gali padėti suprasti, kaip susiformuoja viesulai
2015 01 24 10:22Kolorado ir Nebraskos valstijų (JAV) universitetų mokslininkai paskelbė, kad jie sukūrė nepilotuojamą skraidymo aparatų sistemą viesulų tyrimams. Universitetuose susibūrė mokslininkų grupė, pasitelkusi dronus tyrinėjanti stiprias audras.
Šis projektas vykdomas jau keletą metų. Nuo 2009 metų mokslininkai jau buvo paleidę dronus ištirti dešimt skirtingų audrų. Tęsdami projektą, mokslininkai siekia patobulinti dronų įrangą, kadangi iš audrų gauta informacija apie oro temperatūrą ir drėgnumą buvo gera, tačiau ne itin tiksli apie vėją.
Mokslininkai jau surinko nemažai vertingos informacijos, paleisdami dronus į stiprių audrų vietas, o dabar jie siekia tokiu pačiu būdu labiau išsiaiškinti kaip formuojasi viesulai.

Projekto autoriai mano, kad dronai yra geriausias įrenginys, galintis patekti į patį audros sūkurį. Dronų naudojimas teikia daug privalumų. Jie gali atlikti matavimus įvairiame aukštyje, didelėje teritorijoje, jiems nereikia daug erdvės pakilimui ar nusileidimui. Dronai gali skristi per stiprius vėjo sūkurius, liūtis, krušas, galingas audras. Dar vienas pliusas yra tas, kad naudojant dronus, nekeliamas pavojus žmonių sveikatai.
Audrų tyrinėjimui naudojami dronai yra apie 1,5 metro ilgio, o jų sparnai maždaug 3 metrų ilgio. Jie turi įrangą, matuojančią oro temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir greitį. Surinkta informacija tiesiogiai siunčiama tyrėjams Wi-Fi ryšio dėka. Gauta informacija gali padėti nustatyti iš kur atėjo audra, kas ją sukėlė. Tyrėjai mano, kad tokiu būdu tiriant tornadus, būtų galima sužinoti kaip jie susiformuoja.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dirbtinio intelekto specialistas Davose: robotai sociopatai gali užgrobti žmoniją
2015 01 23 14:04Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume vyriausiasis dirbtinio intelekto (DI) ekspertas Stuartas Russellas išsakė nuomonę, kad DI gali užgrobti žmones dar iki tol, kol bus gyvi jo vaikai, rašo „The Telegraph“.
Šiuo metu svarbiausias iššūkis yra padaryti taip, kad kompiuteriai ir toliau tenkintų žmonių poreikius, o ne taptų grėsme jiems, aiškino S. Russellas. Kad taip nutiktų, labai svarbu robotus aprūpinti tokiomis vertybėmis, kokias turi žmonės.
Tačiau yra galima ir kitokia ateitis – tokia, kurioje mūsų lauks robotai sociopatai. Didžiausia grėsmė iš dirbtinio intelekto yra autonominės ginklų sistemos. Tačiau jau visai netrukus dirbtinio intelekto sistemos iš žmonių atims ir darbo vietas. S. Russellas priminė, kad kompiuteriai jau dabar perėmė milijonus darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo žmonės.
Apie dirbtinio intelekto grėsmes neseniai buvo užsiminę ir vienas garsiausių šių laikų fizikų Stephenas Hawkingas, apie jas nuolat kalba ir „SpaxeX“ bei „Tesla“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Dirbtinės smegenys ir beisbolas
2015 01 23 09:24Žmonių galvos smegenų dalis, atsakinga už motorikos kontroliavimą ir kūno koordinavimą, vadinama smegenėlėmis (lot. cerebellum). Robotikos srityje dirbantys mokslininkai siekia sukurti dirbtines smegenėles, kurios atliktų žmogaus smegenėlių funkcijas ir padėtų robotui kontroliuoti judesius, atsižvelgiant į realiu laiku vykstančias situacijas.
Japonijos mokslininkai Tadashi Yamazaki ir Jun Igarashi sukūrė dirbtinių smegenėlių modelį, sudarytą iš daugiau nei 100 000 dirbtinių neuronų, kurių dėka robotai tiksliai kontroliuotų savo judesius. Šių dirbtinių smegenų padedamas, robotas netgi gali žaisti beisbolą.

Išradimas buvo išbandytas sujungus smegenėles su mažu robotu humanoidu. Mokslininkai tikrino ar dirbtinės smegenėlės gali išmokyti robotą tiksliai atmušti į jį skrendantį kamuoliuką, kurį paleidžia aparatas. Bandymo rezultatai parodė, kad bėgant laikui, treniruodamasis robotas išmoksta kada reikia pakelti lazdą, kad atmuštų kamuoliuką.
Bandymo metu buvo pademonstruotas ir roboto išmokimo nuslopinimas. Kai buvo skleidžiamas tik kamuoliuko paleidimo garsas, o kamuoliukas nebūdavo paleistas, robotas kurį laiką dar reaguodavo į garsą ir pakeldavo lazdą, tačiau greit nustojo reaguoti ir išmokimas buvo nuslopintas.
Mokslininkai teigia, kad jų sukurtos realaus laiko dirbtinės smegenėlės ateityje gali būti galingas robotų mokymo ir treniravimo įrenginys įvairiose srityse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas „Wigl“ pasitelkęs muziką moko vaikus programuoti
2015 01 22 17:19„Wigl“ – tai interaktyvus lavinamasis robotas, turintis muzikinę klausą. Šį robotą galima valdyti muzikos garsais, sklindančiais iš magnetofono, gitaros, smuiko ir netgi dainavimu. Sujungdami garsų natas kartu, kaip eilučių kodą programoje, vaikai gali padaryti taip, kad „Wigl“ šoktų ir vis keistų šokių stilių. Toks žaismingas užsiėmimas ne tik patinka vaikams, tačiau palengvina jų įvairių disciplinų mokymąsį, priversdamas vienu metu dirbti abu smegenų pusrutulius, kairįjį – atsakingą už logiką, ir dešinįjį – už kūrybiškumą

Pasirodo, kad dabartiniais laikais pasaulyje trūksta inžinierių. Daugelis žmonių mano, kad inžinerijoje reikia puikiai išmanyti matematiką. Tačiau inžinierius turi pasižymėti ir kūrybiškumu. Vien tiksliųjų mokslų neužtenka. Roboto „Wigl“ dėka vaikai, jau ankstyvoje vaikystėje, gali susipažinti bei susidomėti inžinerija ir programavimu.
Mikrofono, mikrovaldiklio ir dviejų variklių dėka robotas „Wigl“ gali girdėti, suprasti ir judėti pagal muzikos taktą. Robotas „Wigl“ turi du natų klausymosi režimus: automatinį ir programavimo.
Kai „Wigl“ klausosi jam žinomų muzikinių natų, jis juda ir šviečia. Konkrečios natos priverčia „Wigl“ atlikti specialius veiksmus. Pavyzdžiui, kai groja nata A (la) – robotas juda į priekį, kai D (re) – atgal. Grojant visą dainą iš skirtingų natų, gaunasi visas šokis.
Vietoj judesių, „Wigl“ girdi garsus, jis nejuda ir išsaugo natas savo atmintyje. Kiekviena išgirsta nata įsimenama kaip eilutės kodas kompiuterio programoje. Norint paleisti „Wigl“ programą, reikia pagroti arba padainuoti ypatingą garsą, paspaudus mygtuką „Enter“, ir robotas pradės judėti. Tai įdomus būdas sugalvoti užduotis ir jų sprendimus (pavyzdžiui, nusiųsti „Wigl“ į labirintą) ir išmokyti vaikus kodavimo pagrindų. Natos veikia kaip pseudo-kodas.
Tuo tarpu, kai daugelis robotizuotų žaislų rinkoje veikia išmaniojo telefono arba kompiuterio dėka, robotas „Wigl“ veikia bendraudamas su vaiku ir jo muzikiniu instrumentu. Roboto kūrėjai nori, kad vaikai išmoktų mąstyti nestandartiškai ir be planšetės, todėl „Wigl“ neturi ekrano, o bendrauja su vaiku tiesiogiai.
Pastaraisiais metais kūrėjai kartu su robotu „Wigl“ atliko bandymus daugelyje mokyklų ir kitų mokymosi įstaigų. Daugiau nei 150 vaikų ir jų tėvelių išbandė kaip veikia „Wigl“. Dabar, kiekvienas norintysis, robotą „Wigl“ gali įsigyti pagal išankstinį užsakymą. Jo kaina siekia 150 dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonai ruošiasi pardavinėti nesąmones pliurpiančius robotus
2015 01 22 07:06Naująjį kalbantį robotą pristatę japonai teigia, kad žmonėms reikia nustoti tikėtis, jog robotai turėtų juos suprasti. Vietoje to, žmogus pats turėtų derintis prie roboto pokalbio.
Hiroshio Ishiguros sukurtas 28 centimetrų robotas „Sota“ su sagas primenančiomis akimis, užprogramuotas kone vienai užduočiai – kalbėtis su kitais savo robotiniais bičiuliais. Šis robotas net nesiekia suprasti, ką jam sako žmonės.
„Sota“ robotu, neseniai demonstruotu Tokijo muziejuje, bus pradėta prekiauti liepos mėnesį. Jo kaina sieks 850 dolerių. Nors galima nusipirkti ir vieną robotą, tačiau norint pasidžiaugti visomis „Sota“ galimybėmis, klientai turėtų įsigyti mažiausiai du.

„Nesustokite su pora. Nusipirkite tris ar keturis“, – sakė Ishiguro, Osakos universiteto profesorius. Ishiguro taip pat pristatė kur kas pažangesnį, taip pat komunikavimui skirtą robotą „CommU“. Tiesa, jo kaina penkis kartus didesnė nei „Sota“ robotų.
Muziejuje organizuotą konferenciją, kurioje buvo pristatyti „Sota“ ir „CommU“, vedė kiti du humanoidai. Jie šnekučiavosi su šiais dviem naujausiais Japonijos kalbančių robotų panteono nariais.
Robotų gamintojas „Vstone“, padėjęs Ishigurai sukurti komercinį produktą, tikisi parduoti 3000 „Sota“ robotų per ateinančius penkerius metus, daugiausiai verslo įmonėms. Šie robotai gali būti naudojami kaip puiki reklamos priemonė, įrankis pritraukti pirkėją prie produkto.
Japonija vis dar išlieka pasaulyje pirmaujančia robotų gamintoja. Japonai vis labiau išplečia savo robotinių gaminių spektrą; pradėję nuo industrinių robotų, dabar jie vartotojams siūlo prabangius robotinius žaislus.
Ishiguro teigė, jog „Sota“ ir „CommU“ idėja panaši, kurią įžvelgiame stebėdami plepančius vaikus. Į jų pašnekesį įsikišantis suaugęs žmogus, nesitiki rimto pokalbio, o veikiau dalyvauja dialoge dėl smagumo.
Demonstracijoje vienas „CommU“ robotas paklausė kito „CommU“ roboto: „Ar žinai Daniją?“
Šis atsakė: „Man patinka Danija.“ Jam paantrino pirmasis: „Aš irgi mėgstu Daniją“.
Ishiguros teigimu, šie robotai gali kur kas daugiau nei tik sutikti su vienas kitu. Jie gali būti užprogramuoti įvairiems pokalbiams, netgi ginčams.
Mokslininkas pabrėžė, jog žmonėms reikėtų nekelti tokių aukštų bendravimo reikalavimų, kokius jie iškelia patys sau. Balso atpažinimas robotams visada buvo itin sudėtinga užduotis. Žmonės veikiau turėtų patys pabandyti prisitaikyti prie roboto gebėjimų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tarą rūšiuojantis robotas „SecurFlow“
2015 01 21 17:15Kompanija „Gebo Cermex“ pristatė naują produktą – robotizuotą sistemą „SecurFlow“, kuri rūšiuoja parvirtusius butelius ant konvejerio. Tai padės gamintojams sumažinti nesklandumus, kurie įvyksta butelių transportavimo metu. „SecurFlow“ – tai pusiau lankstinis robotas, judantis šešiose ašyse ir turintis griebtuvus, kuriuos specialiai jam sumontavo korporacija „Fanuc“.
Užpatentuotos sistemos dėka aptinkami ir pastatomi ant transportavimo platformos apvirtę buteliai. Kompanija „Gebo Cermex“ praneša, kad robotas dirba 99,5 % efektyvumu.

„Gebo Cermex“ vadovas Franckas Klotzas sako, kad robotas „SecurFlow“ gali dirbti su plastikiniais ir stikliniais buteliais, skardinėmis ir netgi kanistrais, o taip pat su pripildyta tara. Jis paaiškino, kad patogią ir lengvą sistemą jau dabar galima integruoti į standartines konvejerines platformas.
Klotzas papasakojo, kad daugelis gamintojų, naudojančių plastikinę tarą, susiduria su didžiausia problema: buteliai sustatyti ant platformos dėl savo nepastovaus svorio dažnai parkrinta. O tai sukelia daug nepatogumų. Todėl kompanija ir sugalvojo sukurti robotizuotą mašiną, kuri aptiktų, pakeltų ir pastatytų tarą. Robotas gali butelius grąžinti į vietą arba juos išmesti.
Roboto „SecurFlow“ sukūrimo tikslas – greitesnis investicijų susigrąžinimas. Vietoje žmonių dirbanti robotizuota mašina, veikia be poilsio valandų. Anksčiau nukritus tarai, operatorius turėdavo sustabdyti konvejerį, kad ją pataisytų ar pakeltų. Todėl roboto „SecurFlow“ dėka gamybos efektyvumas ateityje turėtų gerokai pakilti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Geriausi praėjusių metų dronų dizaino sprendimai
2015 01 21 07:05Praėjusiais metais dronų kūrėjai kaip reikiant paplūšėjo. Daugybė tarptautinių kompanijų domėjosi šių skraidyklių teikiamomis galimybėmis ir vystė nuosavus projektus. Nuo autonomiškų krovinių pristatymų ir unikalių vaizdo kadrų fiksavimo iki visą pasaulį apimančios interneto plėtros; dronai vis tobulėja ir išrandama vis naujų jų pritaikymo būdų. Puslapis DesignBoom.com sudarė geriausių praėjusių 2014-ųjų metų dronų dizaino sprendimų dešimtuką.
„The Conecticivity Lab“ („Facebook“ / Internet.org)
Įsigijusi dideliems aukščiams skirtų dronų gamintoją „Titan Aerospace“, „Facebook“ paskelbė apie savo naująjį projektą – „The Connectivity Lab“. Šio projekto komanda darbuojasi su naujosiomis aeroskosmonautikos ir komunikacinėmis technologijomis, siekdama prisidėti prie Internet.org misijos – pagerinti ir išplėšti interneto prieinamumą visame pasaulyje. Komandoje darbuojasi net NASA mokslininkai, projektas tyrinėja daugybę įvairių sistemų, tokių kaip ilgojo skrydžio sklandytuvai, palydovai, interneto tinklai, radijo technologijos ir lazeriai. Galutinis šio projekto tikslas – padidinti visos planetos interneto aprėptis iki 100 %, t. y. pasirūpinti, kad internetu galėtumėte naudotis, būdami bet kurioje Žemės vietoje. Viena iš rimtai svarstomų priemonių, šiam tikslui pasiekti, tai saulės energija varomi ir interneto tiekimo įranga aprūpinti dronai, kurie pakiltų net į 20 kilometrų aukštį ir sklandytų padangėse nenusileisdami net penkerius metus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48246/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kuratas – transformerio kostiumas už milijoną dolerių
2015 01 20 17:54Prieš keletą metų išradingieji japonai pristatė robotizuotą milžinišką kario kostiumą, pavadinimu Kuratas. Jo viduje sėdintis žmogus gali apšaudyti jus BB rutuliukų kruša vien nusišypsojęs.
Be šypsena valdomų BB rutuliukais šaudančių automatų, robo-kostiumas taip pat ginkluotais ir vandens užtaisų raketsvaidžiais. Prieš kelis metus pristačius jį publikai, daug kas manė, kad tai tėra neblogas pokštas. Tačiau dabar, kiek patobulintą šio roboto versiją galite nuspirkti „Amazon Japan“ parduotuvėje už 1 milijoną dolerių.

Robotinis kostiumas turi keturis ratus ir yra varomas benzinu. Sėdėdami jo viduje galėsite važiuoti iki 8 kilometrų per valandą greičiu. Pradėtas kurti, kaip veikiau meninis projektas, Kuratas tapo realiu, pirkėjams prieinamu įspūdingu robotu.
Robotinis kostiumas sveria maždaug 4 500 kilogramų ir yra maždaug 4 metrų aukščio, kurį jo pilotas gali modifikuoti. Kostiumas valdomas jo „pilve“ sėdinčio piloto kontroliavimo pultu ir planšete. Robotą taip pat galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu.
Robotinis kostiumas turi ir dvi rankas, gebančias suimti ir pakelti įvairius objektus. Jos valdomos, naudojantis viduje įtaisytomis specialiomis pirštinėmis. Tiesa, rankos, kaip ir vandens užtaisų raketsvaidžiai ir BB rutuliukų automatai, į pagrindinį roboto komplektą neįtraukti, todėl juos teks įsigyti atskirai. Taip pat papildomai galima įsigyti ir priedą, leidžiantį iš roboto šaudyti fejerverkais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
DENSO VS-050 – pramoninis robotas-dezinfektorius
2015 01 20 09:53„DENSO Robotics“ pranešė, jog sukūrė naują, kompaktišką, greitos spartos, šešių ašių dezinfekcijos robotą VS-050. Šis robotas turi valymo įrankį ISO 5 ir specialiai suprojektuotą dangą, kuri apsaugo nuo biologinio užterštumo.
„Mes sukūrėme VS-050, kadangi pastebėjome didelę paklausą tokiose srityse kaip farmacija, medicina ir mokslas, – teigė kompanijos Denso pardavimų vadybininkas Peteris Cavallo. – Dabar mūsų klientai bus patenkinti sterilizacijos reikalavimais ir galės pasinaudoti kitais roboto privalumais.“
Robotas VS-050 gali saugiai sterilizuoti produkciją į pagalbą pasitelkdamas vandenilio peroksidą arba ultravioletinių spindulių šviesą. Lygi suapvalinta išorinė roboto danga neturi išorinių sraigtų ir yra sandari, todėl į jį nepateks purvas, dulkės arba kiti nešvarumai. Laidai roboto viduje eina iki flanšo, o sujungiamasis valdymo mazgas yra apatinėje roboto dalyje. Tokio išdėstymo tvarka suteikia robotui galimybę tobulai valdyti manipuliatorių ir palengvina valymo procesą.

Tipinės itin tikslaus ir greito roboto VS-050 naudojimo sritys: montavimas, dozavimas, mašinų apžiūra, medžiagų apdorojimas, pakavimas ir testavimas.
DENSO yra stambiausia nedidelių surenkamų robotų gamintoja visame pasaulyje. Daugiau nei 16 000 robotų dirba pačios įmonės patalpose. O daugiau nei 60 000 DENSO robotų paslaugomis naudojasi kitos kompanijos iš viso pasaulio.
Kompanijos DENSO robotai gali pakelti iki 20 kg krovinį, o jų pasiekiamumas siekia nuo 350 iki 1300 mm. Kompaktiško dizaino dėka, DENSO robotai lengvai prisitaiko prie aplinkos. Šiuo metu galima įsigyti tokius modelius: standartinius (IP40), siurblius (IP65), purkštuvus (IP67), valytojus (ISO 3, 4 ir 5).
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„J-Deite Quarter“ – robotas-transformeris
2015 01 19 19:18Praeitų metų gruodį Tokijuje buvo demonstruojamas robotas-transformeris, kuris geba iš humanoido persitransformuoti į automobilį ir atvirkščiai. Robotas sugeba judėti būdamas ir automobiliu, ir robotu. Kūrėjai planuoja sukurti visavertę roboto versiją, kurio ūgis bus 5 metrai, ne anksčiau nei 2020 metais.
Dabartinį roboto prototipą sukūrė ir parodoje „Digital Content Expo“ pristatė du japonų išradėjai Wataru Yoshizaki ir Kenji Ishida. Kai robotas iš automobilio pasiverčia į humanoidą, jo ūgis siekia 1,30 m.
Projektas vadinasi „J-Deite Quarter“, o 2020 metais bus sukurta didžiulė roboto versija, kurios automobilio forma savo dydžiu primins tradicinį automobilį. Tačiau iki to laiko, kūrėjai dar planuoja pasipraktikuoti ir 2016 metais sukurti 2,5 metro ūgio robotą-transformerį.
Esamas roboto-transformerio prototipas sveria 35 kg ir gali judėti 1 km/h greičiu. Tai penkis kartus lėčiau nei eina žmogus. Tačiau kai robotas persitransformuoja į automobilį, jis gali judėti iki 10 km/h greičiu.
Robotas veikia unikalios programinės įrangos „V-Sido“ OS dėka, kurią sukūrė Wataru Yoshizaki. Svarbu paminėti, kad išradėjai dabartinio transformerio nežada pasiūlyti vartotojų rinkai, o demonstruos jį kaip prototipą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
