Sergantiems vaikams – robotinis turas zoologijos sode
2015 01 19 08:03Lankymasis zoologijos sode, tai nepakartojama pramoga vaikui, kuri dažnai jo amintyje įsirėžia visam gyvenimui. Tačiau kai kuriems vaikams – tai nepasiekiama. Kai kurie vaikai priversti glaustis ligoninėse. Rimtai sergantys vaikai net negali pakilti iš savo lovų.
Kas, jeigu jie vis tiek galėtų patirti ir pamaytyti tai, ką patiria ir pamato jų bendraamžiai zoologijos soduose? Šį klausimą užduoda ir į jį patys atsakymą siūlo komanda „Robots for Good“ (liet. Robotai geram tikslui). Jie sugalvojo, kaip pasiūlyti Didžiosios Britanijos Didžiojo Ormondo gatvės vaikų ligoninės (GOSH) pacientams virtualiai apsilankyti Londono zoologijos sode. Jie tam panaudojo „Oculus Rift“ virtualios realybės akinius, 3D būdu spausdinamą robotą-huamoindą ir riedį.
„InMoov Explorer“ robotas, savyje sujungia įvairius atvirojo kodo sprendimus su kitomis technologijomis, kad kartu suteiktų mažiesiems ligoniukams „supergalių“ . Geano Langevino sukurtas ir visiems norintiems patiems jį pasigaminti nemokamai prieinamas 3D būdu spausdinamas „InMoov“ robotas, gali būti pritaisomas ant Boriso Lanodini sukurtos „Open Wheel“ sistemos, taip pat visiems laisvai prieinamo transporto įtaiso, sukurto remiantis riedžio technologija. Šis mobilus robotas sukurtas, kad vaikai jį galėtų saugiai valdyti nepakildami iš savo lovų. Naudodamiesi virtualiosios realybės „Oculus Rift“ akiniais bei žaidimų konsolės pulteliu primenančiu valdikliu, vaikai kontroliuoja robotą ir mato tai, ką mato jis.
Siekiant iš šio projekto gauti kuo daugiau naudos, „InMoov“ robotai bus kuriami ir konstruojami mokinių. Šie bendradarbiaus su vietos prekybininkais ir robotikos kūrėjais, kad išmoktų naudotis naujausiomis technologijomis, bei padėtų savo sergantiems bendraamžiams. Šie sukurti robotai bus paaukoti Londono GOSH ligoninei. Jos pacientai galės nuotoliniu būdu valdyti zoologijos sode esančius robotus. Padedami virtualios realybės „Oculus Rift“ akiniais, šie robotai galės vaikščioti ir žvalgytis zoologijos sode, stebėti liūtus, žirafas ir lokius realiuoju laiku. Dabar projekto komanda dirba ties tinkama roboto judėsena. Manoma, kad robotas gali į zoologijos sodus išriedėti greičiau nei po metų.
Kadangi esminiai roboto komponentai yra atvirojo kodo ir prieinami visiems, projektas gali ir toliau evoliucionuoti bei plėstis. Visi norintys gali atsisiųsti roboto brėžinius, atsispausdinti jį 3D aparatu ir pritaikyti jam įvairias modifikacijas. Į šį projektą neįtraukta nei viena korporacija, visi jo dalyviai jame dalyvauja neatlygintinai. Tikimasi, jog galiausiai šių technologijų padedami sergantys ir neįgalūs vaikai galės virtualiai aplankyti juos dominančias vietas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Rapere“ – dronas, skirtas kitų dronų medžioklei
2015 01 18 15:03Komercinių dronų kūrėjai kuria robotinę skraidyklę, kurios paskirtis bus persekioti, perimti ir sunaikinti kitus dronus.
Tvoros visą laiką buvo puiki priemonė, apginti savo privačią valdą nuo pašalinių akių, tačiau dronams tampant vis labiau prieinamiems vis didesniems vartotojų ratams, tuo pačiu kyla ir susirūpinimas dėl saugumo. Jau dabar pastebima įvairių konfliktų, kurių ateityje tik dažnės. Pavyzdžiui, neseniai garsiai nuskambėjo incidentai, kai virš Prancūzijos atominių elektrinių buvo pastebėti nenustatytiems asmenims priklausę dronai. Tuo tarpu JAV gyventojas, virš savo valdų skrendantį droną numušė, pasitelkdamas savo lygiavamzdį šautuvą.
Naujame projekte, bepiločių skraidyklių kūrėjai nusprendė su dronais kovoti pasitelkdami dronus. „Rapere“ (lot. „rapio“, reiškiantis „vogti“) – tai dronas, skirtas kitų dronų medžioklei ir naikinimui.
Komandą sudaro kūrėjai, kurie turi metų metus kauptą darbo su nepilotuojamomis oro transporto priemonėmis patirtį. Tiesa, jie kol kas dėl komercinių priežasčių nori išlikti anonimiški. „Rapere“ jau bandomas lauko sąlygomis, tačiau nepaskelbta jokia video medžiaga ar nuotraukos, demonstruojančios dronų žudiko darbą. Šiam projektui skirtas tinklalapis kol kas išplatino tik koncepcijos veikimą rodančias skaidres.
Nepaisant slaptumo, šis projektas išties skamba kaip puiki idėja. Aktyvuotas dronas persekios kitas robotines skraidykles, naudodamasis 12 žemos rezoliucijos, tačiau 90 fps greičio vaizdo kameromis. Pasivijęs kitą droną, dronas-naikintojas pakibs virš jo, o tada išmes virvę. Ši virvė įsipainios į medžiojamo drono sraigtus ir jis paprasčiausiai tėkšis į žemę.
Anot kūrėjų, dronas-naikintojas pats sugeba atskirti paukščius nuo kitų skraidyklių. Jo viduje sumontuoti galingi procesoriai bei kita elektroninė įranga.
Vienas iš šio dronų naikintojų trūkumas, tai labai trumpas skrydžio laikais. Kol kas medžiotojas ore išsilaiko tik maždaug 2 minutes (kol tuo tarpu įprastinis komercinis dronas sugeba skristi apie 15 minučių). Tačiau gamintojų tegimu tai nėra didelė problema. Tradiciniuose dronuose daugiausiai energijos sunaudojama palaikant jo skrydį. Tuo tarpu „Rapere“ energiją daugiausiai eikvoja jo vidiniai kompiuteriai, analizuojantys persekiojamo drono veiksmus ir atliekantys kitas „medžiotojo smegenų“ funkcijas
Nors „Rapere“ skraido tik 2 minutes, jis pasižymi itin dideliu greičiu, todėl net ir per tokį trumpą laiką jis sugeba sumedžioti bet kokią kitą sraigtinę robotinę skraidyklę ir pats saugiai nusileisti ant žemės. Anot roboto kūrėjų, „Rapere“ toks greitas, kad skrydžio metu iš didesnio atstumo net sunku jį įžiūrėti.
Tačiau vis dėl to yra ir potencialių drono pritaikymo praktikoje problemų. Nors jį įsigyti gali būti legalu, tačiau panaudoti jį pagal paskirtį, turbūt, galės ne kiekvienas norintis. Viena pirmųjų kliūčių, su kuria susidurs kaimynų vaikų droną sunaikinti sumanęs potencialus pirkėjas, bus kaina. Dronas-naikintojas tikrai nekainuos tiek pat, kiek populiariosios komerciškai prieinamos skraidyklės kaip, pavyzdžiui, „DJI Phantom 2“. Tai veikiau bus profesionalams, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojams skirtas įrankis, arba jo vartotojai pirma privalės įgyti jo naudojimui skirtą kvalifikaciją.
Drono kūrėjai svarsto įvairius variantus, kad būsimiems jo naudotojams nekiltų noro piknaudžiauti jo funkcijomis. Svarstoma netgi bendradarbiauti su policijos pareigūnais – asmenys, norintis įsigyti droną savo privačios valdos apsaugai, pirma tai turėtų suderinti su vietos teisėsaugos pareigūnais.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Skynet“ kuria pašto dėžutes bepiločiams oro kurjeriams
2015 01 17 15:03
Bepiločių skraidymo aparatų technologijos tobulėja taip sparčiai, kad greitai ateis laikas, kai jie žmonėms pristatinės paštą į namus. Dronų kūrėjai kol kas dar nesutarė kokių imsis priemonių, kad šios transporto priemonės pristatydamos siuntą galėtų saugiai išvengti susidūrimų su pašaliniais objektais, nesužalodami aplinkinių bei nepadarydami žalos patys sau. Ypač tai aktualu galutinėje siuntos pristatymo fazėje, kad dronui leidžiantis tenka susidurti su jam nepažįstama aplinka.
Tačiau du australų mokslininkai iš kompanijos „Skynet“ mano, kad jų sukurta sistema padės išspręsti šią problemą. Jų sistema – tai specialūs tinklai, skirti bepiločiams kurjeriams, kurie vadovaudamiesi šviesos diodais galės tiksliai nutūpti reikiamoje vietoje.
„Skynet“ koncepcija nebus taip viešinama, kaip „Amazon“ arba „Google“, tačiau galės padėti išspręsti tikslaus nutūpimo klausimus. Nei viena kompanija kol kas nepasiūlė panašaus sprendimo, išskyrus virves, kurios nuleis siuntinį („Google“ projektas „Wing“) ir „Amazon“ prielaidos, kur visi dronai galės saugiai nutūpti ant plokščio paviršiaus prie kliento namų durų.
Pasak „Skynet“ komandos nario Klintono Berchato, toks nutūpimo būdas šalia durų nėra pats geriausias, jei žmogus gyvena bute. Jo nuomone, ši sistema veiktų geriau, jei būtų sukurtas tinklas, kuriame dronai pristatytų žmonėms siuntinius. Tačiau čia iškyla klausimas apie tikslumą, kadangi GPS technologijos nėra pakankamai preciziškos.
Būtent tada Berchatas kreipėsi į elektronikos specialistą Grantą Bajemą, kad kartu išsiaiškintų, kaip pasiekti reikiamą tikslumo lygį. Jie sugalvojo sprendimą, kurio dėka GPS nukreips droną tinkamu siuntinio pristatymo adresu ir padės teisingai pasirinkti atstumą nuo vartų. Šviesos diodų indikatoriai, esantys kiekviename iš keturių kampų, padės nustatyti tikslią roboto padėtį ir leis dronui nusileisti virš tinklo. Įtaisytas daviklis skanuos unikalų brūkšninį kodą, kuris patikrins, ar tinklas priklauso teisėtam siuntinio gavėjui, prieš jį patalpinant į uždaromą konteinerį.
Berchatas teigė, jog yra daugybė žmonių, kurie dirba su kitomis problemomis, susijusiomis su dronais (katastrofų išvengimas, naudinga apkrova ir t. t.), tačiau jų projektas orientuotas į galutinį etapą ir bus skirtas paslaugų sričiai, kaip „Amazon“ ir „Google“ dronai.
Pasak komandos, „Skynet“ sistema gali būti įrengta nuosavuose namuose arba butuose, tačiau tai nereiškia, kad klientas turės tiesiog pritaisyti tinklą ir laukti siuntinio.
Anot Berchato, ši sistema turi būti įrengta profesionaliai. Reikia turėti bent esminius technikos pagrindus, norint sistemą pritvirtinti prie sienos ir įsitikinti, kad ji yra tiksliame lygyje siuntinio pristatymui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
It į vandenį prasmegęs Marso tyrimų robotas „Beagle 2“ aptiktas planetos paviršiuje
2015 01 16 18:44Marso tyrimams sukurtas robotas „Beagle 2“, kurio ilgą laiką ieškojo mokslininkai, buvo rastas Marso paviršiuje ir greičiausiai yra nepažeistas, skelbia BBC.
Iš orbitos padarytos aukštos raiškos kameros „HiRise“ nuotraukos nustatė, kurioje vietoje nukrito robotas. Atrodo, kad „Beagle 2“ yra neišsibarstęs į smulkesnes dalis, maždaug už 5 km nuo ten, kur turėjo nusileisti 2003 m. gruodžio 19 dieną.
„Beagle 2“ dizainas turi keletą dislokuojamų „žiedlapių“, ant kurių buvo sumontuoti Saulės kolektoriai. Iš nuotraukų matyti, jog ši sistema pilnai nesuveikė.
„Jiems pilnai neišsiskleidus, mes niekaip negalėjome su robotu komunikuoti, nes radijo dažnio antenos buvo po Saulės kolektoriais“, – sakė „Beagle“ misijos vadovas Markas Simsas iš Lesterio universiteto.
„Apie gedimo priežastis galima tik spekuliuoti, tačiau gedimą galėjo nulemti, ir greičiausiai nulėmė, nelaimingas atsitiktinumas – turbūt stiprus smūgis sutrikdė struktūrą, arba pradurtas ir lėtai besileidžiantis parašiutas tinkamai neišsiskleidė“, – sakė jis.
Ankstesnis „Beagle 2“ misijos vadovas buvo prieš metus miręs profesorius Colinas Pilingeris, tarpplanetinių mokslų ekspertas iš Didžiosios Britanijos Atvirojo universiteto. „Beagle 2“ Raudonojoje planetoje turėjo ieškoti gyvybės ženklų. Jame buvo sumontuotas gręžimo instrumentas, turėjęs leisti paimti mėginius iš po planetos paviršiaus.
„Beagle 2“ į Raudonąją planetą pakėlė erdvėlaivis „Mars Express“, kuris veikia ir šiandieną.
„Beagle 2“ – tai bendras Europos kosmoso agentūros ir Didžiosios Britanijos kosmoso agentūros projektas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotinių siurblių rinka 2020 metais išaugs iki 2,6 mlrd. dolerių
2015 01 15 08:012013 metais robotizuotų siurblių buvo parduota už 981 mln dolerių. Pagal naujausias prognozes, robotų-siurblių rinka 2020 metais išaugs iki 2,6 mlrd dolerių. Kodėl? Todėl, kad šie automatizuoti aparatai efektyviai ir kokybiškai išvalo patalpas be jokio žmogaus įsikišimo. Robotai-siurbliai ypač tinka tiems žmonėms, kurie turi mažai laiko rūpintis savo namų švara.
Pernai atlikta robotų-valytojų rinkos analizė rodo, kad robotizuoti siurbliai yra populiarūs visame pasaulyje. Pasak tyrimų grupės, kuri atlieka įvairius tyrimus su robotais-siurbliais, 2013 metais šių prietaisų pardavimai buvo maži palyginus su tais skaičiais, kurie bus pasiekti iki 2020 metų. Namų robotikos rinką planuojama praplėsti iki 9 mlrd dolerių, kai kiekvienuose namuose bus vienas arba daugiau robotų-valytojų.
Robotai-valytojai greitai įgavo žmonių pasitikėjimą. Didžiausias mobilių namų robotų privalumas – automatizuotas darbo procesas, kurio dėka žmonės sutaupo laiką ir jį gali praleisti su savo šeima. Pasak robotikos specialistų, kurie kuria robotizuotus valytojus, tai nepakeičiamas prietaisas buityje.
Automatizuotų sistemų dėka robotai-siurbliai gali dirbti kiekvieną dieną ir palaikyti švarą namuose. Robotai-siurbliai kasmet tobulinami, kuriamos naujos technologijos, taip pat atsižvelgiama į klientų poreikius. Rinkos lyderių gaminiai ir toliau sėkmingai konkuruoja. Nauji produktai, didėjantis funkcionalumas, įspūdingi dizainai, ilgesnis veikimo laikas – visi šie robotinių siurblių vystymo procesai tęsis ir ateityje.
Savo rabotinių siurblių rinkos dalį atsirėžti siekia tokios kampanijos kaip „Coroware“, „Dyson“, „Electrolux“, „Fluidra“, „Google“, „Hanool Robotics“, „Hayward“, „iRobot“, „Karcher“, „KumoTek“, „Kyosho“, LG, „Lilin Group“, „Mamirobot“, „Matsutek“, „Metapo“, „Microbric“, „Miele“, MSI, „Neato Robotics“, NEC, P3, „Parallax“, „Pentair“, „Samsung“, „Surveyor“, „Yujin Robot“, „Zodiac Pool Systems“, „Toshiba“, „Ecovacs“ ir „Philips“.
Pagrindiniai konkurencingi faktoriai robotų-siurblių rinkoje yra našumas, produkto kaina, akumuliatoriaus galingumas ir bendra eksploatuojamos sistemos vertė. Produktai konkuruoja dėl naudojimo paprastumo, integravimosi su esama namų įranga, kokybės, patikimumo, klientų palaikymo, prekės ženklo ir reputacijos.
Su robotika susijusios inovacijos, pagerina paklausą. Robotų naudojimas buityje tampa vis priimtinesnis. Šių produktų įvairovė didžiulė. Techninių komponentų tobulinimo dėka robotų kainos mažėja ir jie vis labiau prisitaiko prie įvairių valymo užduočių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai – naujas menininkų įrankis?
2015 01 14 16:04Dronų pramonė, nepaisant suvaržymų bei apribojimų, klesti. Oro robotai veržiasi į daugelį pramonės sričių, įvairios meno šakos – ne išimtis.
Fotografams dronai jau seniai tapo puikia „priemone“, kurios pagalba įmanoma užfiksuoti stulbinančius vaizdus iš aukščio ar panaudoti dronus meniškai ekspresionistiniams arba itin moderniems kadrams. Tačiau fotografija nėra vienintelė sritis, kurioje kūrybingi asmenys pasitelkia robotines skraidykles.
Pavyzdžiui, Kanados pramogų kompanija „Cirque du Soleil“ surengė spektaklį, kurio tikslas – interakcija tarp žmonių ir dronų. Be to, verta nepamiršti „Disney“ orinių marionečių, valdomų aviacijos įrenginiais, projekto. Kitaip tariant, vis dažniau kompanijos bei įvairios kultūros organizacijos siekia įrodyti, kad dronai yra tinkami ne tik kariuomenės tikslams, žmonių gelbėjimo operacijoms ar žaidimams. Jie taip pat tampa meno dalimi.
Robin McNicholas „The Guardian“ publikacijoje apie dronus rašo, kad oro robotų kultūra išaugo iš mėgėjų entuziastų. Jis pateikia tokius pavyzdžius kaip: „Nixie“, „Drone it Yourself“, „DJI Inspire 1“. Apžvalgininko nuomone, dronų pasiūla vartotojui šiandien yra taip puikiai apgalvota, kad iš esmės galėtų užimti aukščiausią vietą reklamos bei prekybos sąrašuose ne tik robotų technikos, bet ir bendruoju technologijų atžvilgiu. Vartotojai, ne komerciniais tikslais, gali naudoti dronus pagal poreikius, todėl, anot R. McNicholas, skraidančių robotų kultūra yra evoliucijos viršukalnėje.
Dronų panaudojimas meno kategorijoje sėkmingas ne tik dėl techninių galimybių. Svarbu tai, kad oro robotai kelia susižavėjimą, nuostabą. Tai, nepaisant ilgų tobulinimo metų, nauja sritis, provokuojanti visuomenės smalsumą. Žmonių ir robotų sąveika – komunikacija (pvz., projektas „Project Daedalus“) yra vienas įdomiausių veiksnių, kuriuos menininkai (teatre, foto sesijų metu, pokalbių šou ir t.t. ) siekia realizuoti.
Autonominių oro transporto priemonių panaudojimas meno industrijoje atveria modernių galimybių zoną ne tik menininkams, bet taip pat leidžia žmonėms kitaip pažvelgti į jau pažįstamas (ar absoliučiai naujas) sritis, vystant progresyvų požiūrį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai – JAV ateities branduolinių atakų ginklas
2015 01 14 09:52Bet koks karas yra tragedija, o kai susirėmimams pasitelkiama branduolinė amunicija, tai tampa pasauline katastrofa, su kuria niekas nenori susidurti. Branduolinių ginklų panaudojimas, akivaizdu, siaubą keliantis faktorius, tačiau dar baisiau, kad branduolines bombas ateityje skraidins nepilotuojamos transporto priemonės. Ar tai reiškia, kad dronai taps branduoliniu ginklu?
Diskusijas šia tema paskatino tai, jog JAV oro pajėgos siekia pritaikyti dronus branduolinio ginklo gabenimui į karines misijas. Leidinyje „Popular Science“ apžvalgininkas Kelsey D. Atherton informuoja apie slaptą ir ilgai vystomą projektą, kurio tikslas – bombonešių automatizavimas, kitaip tariant, nepilotuojamų oro robotų pritaikymas branduolinės amunicijos transportavimui.
„Skamba gana bauginančiai, taip? Visgi, nepaisant daugelį metų vykusios evoliucijos oro robotų pramonėje, kariuomenė dar nėra absoliučiai pasirengusi patikėti dronams branduolinius ginklus“, – rašo Kelsey D. Atherton primindamas, jog beveik pusę Karinių JAV oro pajėgų sudaro B-52 bombonešiai, kurie pirmą kartą eksploatuoti pradėti 1961 metais.
Vėliau, rašoma publikacijoje, buvo sukurti du bombonešiai B-1 ir B-2. Visos oro transporto priemonės skirtos branduolinių ginklų gabenimui į tolimas misijas. Tačiau dabar, naujosioms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, Karinės oro pajėgos pradėjo siekti modernizavimo aviacijos mechanizmų gamybos bei panaudojimo srityse. Pradėtas LRS-B projektas.
LRS-B projektas remiasi į novatoriškos ir, anot JAV Karinių oro pajėgų sekretorės Deborah Lee James, brandžios technologijos panaudojimą, leidžiantį kurti inovatyvias strategijas ginklų eksploatacijoje. Naujo tipo bombonešis galės įveikti ypač ilgas distancijas, prisipildyti degalų ore ir, teigiama, užtikrins geriausius rezultatus. Visgi Pentagono atstovai patikino, kad kol kas bombonešiui nebus suteiktas absoliutus savarankiškumas.
„Visi sprendimai remiasi tik į šiandienines dronų galimybes, tačiau tai nereiškia, kad šios galimybės išliks tokios pat amžinai“, – straipsnyje rašo Kelsey D. Atherton. Autorius teigia, kad visuomenės baimė, jog dronai eksploatuos branduolinę amuniciją yra pagrįsta. Nepaisant to, jog šiuo metu bombonešiai nėra autonominiai, labai didelė tikimybė, kad greitai jie tokiais taps. Kategoriški Karinių oro pajėgų atstovų pareiškimai, jog šis klausimas kol kas nesvarstomas, pasitikėjimo nekelia.
Daugelio teigimu, nepilotuojamoms oro transporto priemonėms transportuojant branduolinį ginklą – dronai taptų tiksinčia bomba, keliančia paniką visuomenėje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinis superkamuolys padės tirti Titaną
2015 01 13 18:59NASA sukurtas robotas-superkamuolys tirs Titaną. Kosminio roboto nusileidimas kitoje planetoje niekada nebuvo lengvas. Netgi pačiu palankiausiu atveju, procesas reikalauja daug sudėtingų nusileidimo operacijų, tokių kaip parašiutų, oro pagalvių išsiskleidimas, įskaitant ir minkšto nusileidimo reaktyvinius variklius. Kai tik aparatas nusileidžia, iškyla kitų problemų, susijusių su vietove ir dirvožemyje slypinčiais spąstais.
Tyrėjai iš NASA sugalvojo naują kosminių robotų nusileidimo ir judėjimo koncepciją, kuri padėtų paprasčiau ir gerokai pigiau ištirti saulės sistemas. Idėjos esmė – moksliniai prietaisai patalpinami į robotizuotą, kamuolio formos, egzoskeletą. Beje, posistemiai elementai, iš kurių susideda egzoskeletas yra kieti, o pats egzoskeletas – elastinis, todėl jis gali lengvai keisti savo formą ir sugerti planetos paviršiaus smūgio sukeltą energiją nepakenkiant sau ir moksliniams prietaisams.
Ši „sferinė“ struktūra gali nusileisti be parašiuto, oro pagalvių ir minkšto akumuliatorių nusileidimo. Ji tiesiog nukrenta ant planetos paviršiaus arba palydovo ir sugeria smūgio sukeltą energiją. Tokiu būdu superkamuolys „sutaupo“ masę, reikalingą sudėtingesniam prietaiso nusileidimui. „Sferinė“ egzoskeleto forma taip pat pašalina sunkumus, susijusius su ratuoto arba vikšrinio kosminio roboto judėjimu. Kai tik kosminis robotas pasiekia nusileidimo paviršių, jis gali naudoti tą pačią struktūrą, kad galėtų judėti paviršiumi be ratų ar vikšrų.
Ši nauja konstrukcija vadinasi „Super Ball Bot“ (robotas-superkamuolys). Konstrukcija susideda iš tvirtų elementų (tuščiavidurių cilindrinių strypų) sutvirtintų lanksčia medžiaga (elastingu trosu). Šioje konstrukcijoje yra nedaug pažeidžiamų detalių, kurios galėtų sulūžti nusileidus aparatui ant planetos paviršiaus arba palydovo.
Tačiau Marso atmosfera yra labai plona, todėl superkamuolys leisdamasis į šią planetą turėtų pasinaudoti parašiutu. Todėl mokslininkų dėmesį patraukė Saturno palydovas Titanas, kurio atmosfera gali sumažinti kosminio laivo greičio kritimą taip, kad robotą būtų galima išmesti iš 100 km aukščio. Superkamuolį galima labai kompaktiškai sulankstyti ir patalpinti į kosminį laivą. O išmetimo metu įsitempus trosui jis įgautų savo realią formą. Trumpinant ir ilginant trosus, kuriais sujungti tvirti roboto-superkamuolio elementai, robotas galėtų riedėti dirvos paviršiumi. Taip pat tų pačių kabelių dėka galima būtų pakeisti roboto formą taip, kad centre išdėstyti moksliniai prietaisai būtų naudojami reikalingiems tyrimams atlikti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Qualcomm“ parodė savo naują robotą „Snapdragon Cargo“
2015 01 13 08:29Dauguma kompanijos „Qualcomm“ produktų susiję su mobiliais įrenginiais, tokiais kaip išmanieji telefonai ar planšetės, tačiau padalinys „Qualcomm Research“ turimas technologijas naudoja ir kitose sferose, pavyzdžiui, robotų kūrime.
Parodoje CES 2015 kompanijos „Qualcomm“ atstovai pademonstravo savo paskutinį kūrinį – robotą, kuris gali skraidyti (taip pat ir su kroviniu) ir važinėti. Jo aparatinės platformos pagrindą sudaro „Snapdragon“ procesorius, turintis ne tik skaičiavimų branduolius, tačiau ir bevieles sąsajas, daugybę jutiklių ir įvesties/išvesties priemonių.
Dronas naudoja mašinų regos technologijas, kurios robotui „Cargo“ leidžia geriau orientuotis jį supančioje aplinkoje. Jam valdyti ir konfigūruoti naudojamas specialus instrumentų rinkinys „Machine Vision Research“, kuris bus prieinamas ir trečių šalių kūrėjams.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT.
„Chairless Chair“ – kėdė-egzoskeletas
2015 01 12 11:48Jei jums kada nors teko dirbti gamykloje, sandėlyje, virtuvėje arba kirpykloje, tada puikiai žinote, ką reiškia kojų skausmas, kai reikia išstovėti visą darbo dieną. Deja, ne visada yra galimybė atsinešti kėdę ir atsisėsti. Todėl Šveicarijos kompanija „Noonee“, nutarė padėti žmonėms, dirbantiems stovimą darbą, ir sukūrė egzoskeletą „Chairless Chair“. Jis dedamas ant apatinės kūno dalies, užsifiksuoja ir leidžia žmogui sėdėti patogioje padėtyje.
Kompanijos „Noonee“ įkūrėjas ir vadovas Keith’as Gunura kėdę-egzoskeletą pradėjo gaminti 2009 metais, kai dirbo Šveicarijos technologijų instituto „Bioinspired Robotics Lab“ laboratorijoje. Nemaloni, pirmoji paties Gunuros darbo – prie pakavimo konvejerių – patirtis, paskatino sukurti šį prietaisą.
Šiuo metu kompanija „Noonee“ turi pagaminusi kelis demonstracinius kėdės-egzoskeleto „Chairless Chair“ pavyzdžius. Prietaisas turi unikalią padėčių fiksavimo sistemą, kuri aktyvuojama pagal vartotojo komandą ir paverčia egzoskeletą į kietą konstrukciją. Egzoskeleto konstrukcija suprojektuota taip, kad sėdinčiojo svoris paskirstomas ir nukreipiamas į žmogaus bato kulną.
Pagal kompanijos „Noonee“ planus, galutinis prietaiso „Chairless Chair“ variantas svers 2 kilogramus neįskaitant akumuliatorinės baterijos svorio. Šios 9 voltų akumuliatorinės baterijos dėka, žmogus ant kėdės-egzoskeleto galės sėdėti 8 darbo valandas. Deja, kūrėjai kol kas neskelbia kėdės-egzoskeleto kainos, netgi orientacinės.
Pasak vienos iš kompanijos „Noonee“ darbuotojos Olgos Motovilovos, jų pagamintą egzoskeletą galės naudoti žmonės, dirbantys pačiose įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, pramonėje, kino industrijoje, medicinoje, žemės ūkyje ir panašiai. Tačiau pirmiausia jų produktas orientuotas į tuos žmones, kurie dirba pramoninėse įmonėse ir fabrikuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt