„Pocket Flyer“ – kišeninis dronas
2015 02 10 13:31Naujas kompanijos „CyPhy Works“ kvadrokopteris „Pocket Flyer“ sužavės kiekvieną. Jis telpa kišenėje ir sveria mažiau nei 80 gramų. Nežiūrint į tai, jis gali išbūti ilgiau nei 2 valandas ore ir fiksuoti HD kokybės vaizdo kadrus.
Kol didžioji dauguma vartotojų rinkai siūlomų dronų valdomi bevieliu ryšiu, „Pocket Flyer“ kontrolei naudojamas plonytis laidas. Šiuo laidu taip pat robotui teikiama elektros energija. Taip skamba kaip gera idėja, ypač jei kalbama apie skraidančius robotus, kurie iššvaisto daug energijos bandydami pasipriešinti gravitacijos jėgai. Įprastiniai bevieliai robotai sugeba ore išsilaikyti ne daugiau 20 minučių.
Helen Greiner, kompanijos „CyPhy Works“ įkūrėja ir generalinė direktorė teigia, kad įprastiniai dronus nepatogūs dėl nuolat išsikraunančių baterijų. O vario mikropluošto kabelis suteikia pastovų maitinimo šaltinį iš pagrindinės nešiojamos maitinimo bazės. O prijungus prie elektros tinklo, tokie robotai galėtų skraidyti dienų dienas.
Ilgalaikis energijos šaltinis yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių „Pocket Flyer“ drone buvo panaudota laidinio ryšio technologija. Roboto valdymas laidu užtikrina didesnį saugumą. Naudojantis bevieliu ryšiu, drono kontrolę gali perimti pašaliniai asmenys. Ypač tai aktualu karyboje, kur oponentų perimtas dronas gali net tik rėžtis į žemę, bet ir su vertinga informacija bei technika patekti į priešo rankas ar net būti panaudotas prieš jo šeimininkus. Greiner paaiškina, kad net, jei piktavalis norės nutraukti ryšį ir valdyti droną pats, tai jis galės tik sutrikdyti ryšį su operatoriumi ir bepilotis taps tiesiog neveiksnus.
Vario mikropluošto kabelis išsivynioja tiesiog iš ritės, kuri pritaisyta prie drono. Joje suvyniota net 76 metrai kabelio, kuris išsitempia, priklausomai nuo skrydžio atstumo.
Šis nedidelis dronas su laidiniu ryšiu buvo kuriamas kariniams tikslams. Pasak Greiner, kareiviams dabar bus gerokai patogiau nešiotis panašius dronus su savimi, kadangi jie yra nedidelio dydžio ir gali būti naudojami įvairiose situacijose.
Į drono „Pocket Flyer“ rinkinį įeina:
- jutiklinis prietaisas, primenantis išmanųjį telefoną ir veikiantis su bet kokia operacine sistema;
- bazinė stotis;
- ritė su mikropluošto kabeliu;
- pats dronas „Pocket Flyer“;
- nešiojamasis dėklas.
Šiuo momentu yra sukurtas tik drono „Pocket Flyer“ prototipas. Tačiau kompanija „CyPhy Works“ sudarė kontraktą su JAV Oro pajėgų sparčiųjų inovacijų fondu ir netrukus pradės kurti masiniam naudojimui skirta skraidyklę . Šiais patogiais ir efektyviais dronais žadama aprūpinti įvairias karines struktūras.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinis siurblys užpuolė savo šeimininkę
2015 02 10 09:29Ant grindų užsnūdusi moteris net neįtarė, kuo tai baigsis. Robotinis dulkių siurblys įsiurbė jos plaukus, kuriuos vėliau teko vaduoti gaisrininkams.
52 metų amžiaus Pietų Korėjos Čangvono miesto gyventoja leido dieną, atlikdama namų ruošą. Nusprendusi pailsėti, ji prigulė ant grindų ir tikėjosi, jog jos robotinis pagalbininkas nuveiks likusį darbą, kol ji trumpam nusnūs.
Deja, miegą nutraukė netikėtas siurblio išpuolis. Ant grindų pasklidusius moters plaukus robotinis pagalbininkas, ko gero, palaikė dulkėmis ir nieko nelaukęs susiurbė. Plaukai įstrigo robote, o nelaimėlei nepavykus savarankiškai išsivaduoti, teko kviesti gaisrininkus. Tik atvykę paramedikai sugebėjo ją išlaisvinti.
Kaip pastebi portalas geek.com, moteriai pasisekė, jog jos užpuolikas nebuvo „Dyson 360 Eye“, kurio siurbimo jėga galėtų plaukus išvis išrauti.
Nors moteris, kurios vardas neskelbiamas, išvengė sužalojimų ir atsipirko tik išgąsčiu bei sugadinta šukuosena, tačiau nežinoma, ar ji ir toliau naudosis robotinio siurblio pagalba.
Po šio incidento pusiau juokais, pusiau rimtai, pasigirdo nuomonių, jog toks robotinio dulkių siurblio išpuolis tik konflikto tarp žmonijos ir robotų pradžia. Robotinės namų įrangos panaudojimo mąstai vis didėja. Pavyzdžiui, vien kompanija „iRobot“ per pastaruosius 10 metų pardavė daugiau nei 10 milijonų „Roomba“ modelio dulkių siurblių. Nieko nuostabaus, jog didėjant robotų panaudojimui, didės ir įvairių nelaimingų nutikimų, susijusių su robotika, skaičius.
Taip pat tobulėjant dirbtinio intelekto galimybėms, apie jo keliamus pavojus ima atvirai kalbėti ir tokios mokslo pasaulyje įtakingos asmenybės kaip Stephenas Hawkingas ar Bilas Geitsas. Tačiau kai kurie dirbtinio intelekto ekspertai mus ramina. Pavyzdžiui, anot Arizonos universiteto neurologijos mokslų ir elektros inžinerijos profesorius Charlso Higginso, dirbtinis intelektas vis dar nėra tokio lygio kad galėtų mums kelti rimtą grėsmę. Pernai Higginsas teigė, jog mokslininkams kol kas nepavyksta sukurti net katės proto lygio dirbtinio intelekto. O anot jo, juokinga įsivaizduoti robotą žudiką, mąstantį lyg katė. (Nors, ko gero, kai kurie kačių augintojai su juo nesutiktų).
Tiesa, kažin ar didžiausią grėsmę žmonijai kelia robotiniai dulkių siurbliai. Bent jau šis atvejis, greičiausiai, yra tik nelaimingas atsitikimas, o ne sąmoningas dirbtinio intelekto išpuolis. O gal būt dulkių siurblys būtent ir nori, kad taip manytumėme?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
10 keisčiausių robotų
2015 02 09 18:10Darbas fabrikuose, namų ruoša, vaikų linksminimas, Marso tyrinėjimai – visą tai ir dar daugelį kitų dalykų jau dabar atlieka robotai. Nežiūrint į tai, kad daugelis robotų už mus atlieka nuobodžius darbus ir palengviną buitį, egzistuoja ir robotai, į kuriuos pažvelgus tik kyla klausimas: „Kaip tai šovė į galvą jų kūrėjams?“ Portalas Robotics.com.ua net sudarė tokių keisčiausių, absurdiškiausių ir neįprasčiausių robotizuotų mašinų dešimtuką.
„Flappy Bird“ robotas
„Flappy Bird“ – tai didelės sėkmės sulaukęs, bet itin trumpai gyvavęs žaidimas. Jo populiarumui nepakenkė, net tai, jog žaidimas buvo neįtikėtinai sudėtingas, o žaidėjai praleisdavo galybę laiko vis iš naujo bandydami įveikti jo kliūtis. Būtent tai ir įkvėpė „Cloud-Tea Studio“ inžinierius Shi Xuekun ir Liu Yang sukurti robotą „Flappy Bird Bot“. Šio roboto paskirtis – pereiti visus žaidimo lygius savarankiškai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48513/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas chirurgas sėkmingai atliko 4 operacijas
2015 02 09 09:45Korporacija „TransEnterix“ užsiima ne tik medicininių prietaisų gamyba, bet ir kuria robotizuotus instrumentus, kurie naudojami invazinėje chirurgijoje. Vienas jų žinomiausių sukurtų robotizuotų prietaisų yra „SurgiBot“. Nesenai korporacija pranešė, kad šis robotas chirurgas sėkmingai atliko 4 operacijas. Kompanijos valdyba taip pat pranešė, kad gavo ilgai lauktą leidimą FDA 510(k) iš Amerikos maisto ir vaistų administracijos.
Naudodamas sistemą „SurgiBot“, Majamio „Baptist Health Medical Group“ medicinos centro chirurgas ir bendrosios chirurgijos vadovas Juan-Carlos Verdeja atliko dvi tulžies pašalinimo operacijas. O daktaras Michael N. Ferrandino, urologijos skyriaus direktorius – atliko dvi inkstų pašalinimo operacijas.
Sistemos „SurgiBot“ dėka, pacientui padaromas tik mažytis pjūvis. Chirurgui lengva ir patogu dirbti su šiuo robotu, nes vienu metu jis gali naudoti ne vieną, o kelis chirurginius instrumentus. „Įvertinęs ergonominius privalumus, o taip pat ir puikią 3DHD vizualizaciją, aš tiesiog buvau apstulbęs sistemos teikiamomis galimybėmis“, – dalinosi įspūdžiais daktaras Verdeja.
Pasak daktaro Ferrandino, robotą „SurgiBot“ galima naudoti pačiose įvairiausiose operacijose. Šios sistemos dėka, galima atlikti subtilias ir kombinuotas invazines vieno porto, laparoskopines ir automatizuotas operacijas.
Kompanijos „TransEnterix“ prezidentas ir generalinis direktorius Todd M. Pope tiki, kad leidimas FDA 510 (k) suteiks didesnes galimybes panaudoti sistemą „SurgiBot“ įvairesnėse chirurgijos srityse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nuostabūs robotiniai vabaliukai
2015 02 08 23:09Šie mieli, 3D spausdintuvu pagaminti robotai gali būti puikūs laisvalaikio praleidimo kompanionai ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Robotus vardu Charlie ir Billy sukūrė inžinierius-mechanikas Jonathanas Spitzas, kuris įgijo daktaro laipsnį Izraelio technikos universitete.
Robotas Billy susideda iš 3D būdų atspausdintų dalių, „Arduino Leonardo“ platformos ir dviejų nuolatinės srovės variklių, kurie formuoja roboto-vabzdžio elgesį. Billy valdomas nesudėtinga išmaniojo telefono programėle ir gali judėti įvairiais paviršiais.
Charlie – antrasis prototipas, kuris yra gerokai mažesnis, tačiau „protingesnis“ už savo kolegą. Robotas Charlie gali leistis nuožulniais paviršiais, įveikdamas stačius šlaitus (net 45 laipsnių kampo). Taip pat jis gali persiropšti per objektus, kurių aukštis panašus į jo.
Robotas Billy susideda iš 20 dalių, o Charlie surinktas iš 38 skirtingų detalių. Kurdamas robotą Charlie, Spitzas panaudojo mažesnę „Arduino“ plokštę ir du mikroprocesorius „Baby Orangutan“, kad galėtų valdyti keturis jo variklius: du – vaikščiojimui ir du – šliaužimui. Charlie taip pat galima valdyti „Bluetooth“ ryšiu.
Abiejų robotų gamyba 3D spausdintuvu užtrunka maždaug 24 valandas. Patobulinęs savo robotus, Spitzas ieškos kompanijų, kurios sutiktų pardavinėti jo produktus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
13 ūkininkavimo robotų, kurie pakeis žmonijos ateitį
2015 02 08 15:18Nuo pasėlius prižiūrinčių dronų iki robotų nuimančių derlių – mus maitinančią pramonę vis greičiau ir greičiau perima autonominės mašinos. Portalas Gizmodo.com nusprendė peržvelgti ūkinės robotikos tendencijas ir pristato 13 pačių inovatyviausių ir įdomiausių šios srities robotų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48486/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Paukščiai bus mokomi kovoti su dronais?
2015 02 07 15:07Pastaruoju metu dronų „prieinamumas“ tapo kur kas didesnis – pasiūla išaugo, kainos krito, žmonių susidomėjimas suintensyvėjo. Vis daugiau nepilotuojamų oro transporto priemonių pakyla į dangų.
Neseniai FAA visuomenę informavo apie spartėjantį dronų integracijos veiksnį ir kaip pavyzdį paminėjo oro robotą, kuris buvo pilotuojamas netoli kitos aviacijos priemonės, sukeliant pavojų. Vis dėlto daugybę klausimų, panaudojimo aspektu, dronai kelia ne tik visuomenės atžvilgiu. Paukščių gerovė taip pat skatina susimąstyti. Aktualią temą, leidinyje „Popular Science“, analizuoja apžvalgininkas Kelsey D. Atherton. Autorius iškelia svarbius klausimus dronų integracijos galimybių bei rezultatų atžvilgiu gamtos pasaulyje.
Kelsey D. Atherton pateikia pavyzdžius, susijusius su draudimu pilotuoti dronus nacionaliniuose parkuose. Pernai JAV Nacionalinė Parkų tarnyba, prabildama apie dronų žalą laukinei gamtai, uždraudė bet kokią oro robotų eksploataciją Josemičio nacionaliniame parke . Toks sprendimas buvo sukoncentruotas į sakalų lizdų apsaugojimo būtinumą. Po šio įvykio, draudimas pilotuoti dronus įsivyravo ir kituose parkuose. Visgi, netrukus po paskelbimo apie draudimą, Jeloustono nacionaliniame parke (angl. Yellowstone National Park ) turistas sudaužė savo skraidinamą oro robotą, sukeldamas pavojų gamtai.
Manoma, kad kuo daugiau nepilotuojamų oro transporto priemonių pakyla į dangų, tuo didesnė tikimybė sujaukti ilgaamžius, tradicinius paukščių gyvenimo įpročius, t.y. paukščių gyvenimo ir egzistavimo gamtoje modelį. Autorius primena, jog sakalai mūsų pasaulyje gyvena tūkstančius metų, o dronai – naujų laikų išradimas, griaunantis gamtoje nusistovėjusias taisykles. Remdamasis šia samprata Kelsey D. Atherton iškelia susimąstyti verčianti klausimą – ar paukščiai sugebėtų išmokti taktikos, kuri jiems padėtų nugalėti „įsibrovėlius“?
Džordžijos Sakalų asociacijos (angl. Georgia Falconry Association) prezidentas ir direktorius Joey Seabolt į tokius samprotavimus žvelgia kritiškai. Pasak jo, paukščių treniravimas, siekiant juos išmokyti susidoroti su oro robotais, sukeltų paukščiams neįtikėtiną grėsmę. Pastarajai nuomonei pritaria ir ekspertas Roger Chastain, kurio teigimu, net jei ir dronai nėra itin pavojingi paukščiams, rizikuoti neverta. „Sky Falconry“ bendrasavininkas Kirk Sellinger mano, jog tokia galimybė yra ir ji labai reali, visgi, pernelyg pavojinga paukščių atžvilgiu.
Sakalininkas Chris Davis pripažįsta bandęs išmokyti sakalą numušti droną, tačiau ta patirtis nebuvo teigiama. Anot jo, oro robotai paukščių akimis yra kažkas nepažįstamo ir nenatūralaus, todėl instinktai, padedantys jiems nuspręsti kaip elgtis, nėra išlavinti.
Vis dėlto, kartais, oro robotuose įžvelgdami konkrečią grėsmę paukščiai juos puola net ir be papildomų treniruočių. Verta prisiminti 2014 metų rudenį „YouTube“ tinklapyje patalpinti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip vanagas užpuola droną.
Nepaisant to, ekspertai teigia, kad verčiau paukščius treniruoti prie oro robotų „priprasti“, o ne juos pulti. Manoma, jog ateityje plėšrieji paukščiai, išlavinę instinktus, sugebės tinkamai reaguoti į dronus – patys nuspręsdami ar jie jiems kelią grėsmę, ar ne.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „terminatorius“ Putino nesužavėjo
2015 02 07 08:16Pasaulinė karybos pramonė vis labiau žvelgia į robotikos pritaikymo galimybes. Viena iš labiausiai šioje srityje pažengusių šalių – JAV. Nesnaudžia ir Rusija. Kol amerikiečiai vis daugiau dėmesio skiria bepiločių kovinių ir žvalgybos orlaivių tobulinimui, o neseniai prabilta ir apie branduolinį ginklą galinčio gabenti drono planus, rusų robotai kur kas žemiškesni.
Nors iš tiesų kai kurie Rusijos vikšriniai, automatais ginkluoti ir nuotoliniu būdu valdomi robotai atrodo gan grėsmingai ir net prabilta apie tokių robotų kuopos steigimą, naujausias rusų sukurtas robotas kažin ar labai išgąsdins priešą, ar sukels robotų apokalipsę.
Neseniai rusai pristatė robotą humanoidą, kuris šiek tiek priminė grupės „Daft Pank“ narį. Demonstracijos metu, fone degant automobiliui, keturratį apžergęs robotas iš lėto juo apsuko ratą nedidele trasa. Visą tai stebėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Filmuotoje medžiagoje jis užfiksuotas pritariamai linčkiojantis, tačiau niūri veido išraiška išduoda, kad robotas jo nei kiek nesužavėjo. Ko gero, pasaulio užvaldymo planuose paskendęs Putinas iš visą griaunančio karinio roboto tikėjosi daugiau.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Humanoidė Jennifer įsispyrė į slides
2015 02 06 15:20Jennifer – tai pirmasis ledo ritulį gebantis žaisti robotas, sukurtas Manitobos universitete. Robotas jau spėjo išgarsėti, pasirodydamas ne vienoje televizijos laidoje. Dabar mažoji robotė užsiiminėja slidinėjimu. Tiesa, kalnų trasoms Jennifer dar nepasiruošusi.
Manitobos universiteto studentų Autonominių priemonių laboratorijoje sukurtas lėlės dydžio robotas 2012-aisiais laimėjo tarptautinį dizaino konkursą. Tokį įvertinimą robotas gavo už gebėjimą čiuožti bei žaisti ledo ritulį. Dabar komanda moko Jennifer slidinėti, tiek lygia vietove, tiek nuo kalno.
Siekiama išmokyti robotą slidinėjimo subtilybių šių metų liepą vyksiančiam „DarwIn-OP Humanoid Application Challenge“ konkursui.
Laboratorijai vadovauja Johnas Andersonas ir Jacky Batles. Andersono teigimu, roboto krosinio slidinėjimo sistema paremta ankstesniu ledo čiuožimo modeliu. Baltes pridėjo, jog komanda tik dabar pradėjo studijuoti kalnų slidinėjimo ypatybes, bet jau išmokė robotą pagrindinių šiam slidinėjimo stiliui skirtų stabdymo bei posūkių manevrų. Kol kas svarbiausias tikslas parengti roboto kontrolės sistemą, kuri leistų dinamiškai keisti krosinio slidinėjimo režimą į kalnų, keičiantis slidinėjimo trasos ypatybėms.
Laboratorija išplatino „YouTube“ filmuką, kuriame demonstruoja Jennifer slidinėjimo įgūdžius.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
MIT robotikos kūrėjai ruošia staigmeną kontrabandininkams
2015 02 06 09:32Masačusetso technologijos instituto mokslininkai sukūrė povandeninį robotą, kuris padės ieškoti kontrabandos. Kol kas dar prototipo stadijoje esantis futbolo kamuolio formos ir dydžio robotas, ultragarsu tikrins laivus, potencialiai gabenančius nelegalų krovinį.
Robotas atspausdintas 3D spausdintuvu ir susideda iš dviejų dalių. Vienoje, vandeniui atsparioje dalyje sutalpinta visa elektronika: valdymo schemos, akumuliatoriai, ryšio antena ir inercinių matavimų blokas. Kitoje dalyje įrengta motorinė sistema – šeši siurbliai. Plaukdamas palei laivus, robotas aptinka mažai pastebimas tuštumas korpuse, kur kontrabandininkai dažnai mėgsta slėpti savo nelegalų krovinį. MIT komandos povandeniniai robotai yra kompaktiškų gabaritų, greitai juda ir nepalieka pėdsakų vandenyje. Šių savybių dėka jie atlieka darbą labai efektyviai. Be to, robotus lengva užmaskuoti dumbliais ir šiukšlėmis.
Vieno povandeninio roboto kaina – 600 dolerių. Jis veikia ličio akumuliatorių pagalba 40 minučių, tačiau dėka geros spartos, robotas sugeba per tą laiką patikrinti net kelis laivus. Pasak kūrėjų, ateityje į jūrą bus paleisti didžiuliai būriai tokių robotų, kurie dirbs pamainomis vis savarankiškai grįždami į bazę pasikrauti elementų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt