„RoboCoach“ – asmeninis robotas-treneris
2016 02 24 08:54Pagal statistiką, 60 procentų vyresnių nei 64 metų žmonių gyvena mažai aktyvų gyvenimą. Tačiau yra daug būdų, kaip kovoti su šia problema. Vienas iš tokių – robotika.
Daugelis žmonių žino apie fizinių pratimų naudą, tačiau ne visada jiems skiria pakankamai laiko. Fiziniai pratimai suteikia daug privalumų pagyvenusio amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, padeda palaikyti stabilią širdies veiklą, sumažinti insulto, 2-ojo tipo diabeto susirgimo tikimybę, išvengti depresijos, kai kurių vėžio tipų, artrito ir kitų ligų.
„Daugelis judėjimo problemų siejama su amžiumi, kadangi vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau įveikti ilgus atstumus, lipti laiptais arba nešti sunkius pirkinių krepšius“, – sako šeimos gydytojas Džonas Montgomeris. Jis taip pat yra organizacijos „Senior Care Solutions“ medicinos epidemiologas ir vice prezidentas.
Singapūro vyriausybė pristatė robotą-trenerį „RoboCoach“, kuris padės kartu sportuoti pagyvenusio amžiaus žmonėms. Robotizuotas treneris siūlo individualias treniruotes, specialiai skirats senyvo amžiaus žmonėms ir prižiūri, kad visi juos atliktų teisingai.
Robotas turi malonų rožinį veidą, mėlynas akis, du dantis ir sugeba imituoti žmogaus judesius. „RoboCoach“ treniruoja senolius, demonstruodamas pratimus rankomis, atpažindamas žmogaus balsą, kuris jam praneša apie treniruotės pradžią. Robotizuotas treneris gali netgi sulėtinti tempą grupinių treniruočių metu, kad įsitikintų, jog kiekvienas mankštos dalyvis viską suspėja padaryti laiku.
Daktaras ir Singapūro komunikacijų ir informacijos ministras Yaacob Ibrahim sako, kad „RoboCoach“ iš viso gali atlikti 25 pratimus, kurie skirti pagyvenusio amžiaus žmonėms. Pasak žiniasklaidos, pirmasis robotas treneris buvo pademonstruotas aktyvaus senėjimo centre „Lions Befrienders“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas „Yujin GoCart V2“ pristatys maistą senoliams ir neįgaliesiems
2016 02 23 11:54
Pietų Korėjos kompanija „Yujin Robot“ – robotizuotų sprendimų lyderė, pristatė „GoCart V2.0“ – antrą autonominio roboto „GoCart“ versiją, kuri padės vežioti maistą senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms, esantiems sveikatos priežiūros įstaigose.
Praeitais metais komanda „Yujin Innovation Team“ dalyvavo keliuose technikos šou ir parodose, kurios vyko Vokietijoje, JAV ir Šveicarijoje. Po šių pasirodymų, kūrėjai patobulino roboto „GoCart“ versiją, kuri puikiai gelbsti žmonėms.
2015 metų pabaigoje „Innovation Team“ kartu su naujuoju robotu nuvyko į Ispaniją ir atlikto realius prietaiso bandymus. Jie vyko „Ave Maria“ fondo globojamoje įstaigoje, kur gydomi žmonės, turintys protinę negalią. Prie bandymų prisidėjo tokios kompanijos kaip „Robotnik Automation S.L.L“ ir „Robotics Institutefor Dependency“.
Bandymų metu komanda glaudžiai dirbo su įstaigos „Ave Maria“ darbuotojais ir vadovais, kad išsiaiškintų kokie yra fondo poreikiai ir kaip robotas galėtų jiems labiau pagelbėti.
„GoCart“ pasižymi naujausiomis autonominėmis navigacijos technologijomis ir mobiliais sprendimais. Robotas preciziškai lankstus, be to jį paprasta valdyti. Jis puikiai orientuojasi aplinkoje, netrukdydamas žmonėms arba kitiems objektams. Robotas, naudodamas internetą lengvai susijungia su bet kokiu prietaisu, turinčiu išmaniąją sistemą, įskaitant liftus ir automatines duris.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Sprite“ – naujoviško dizaino dronas
2016 02 22 17:06Praeitą vasarą kompanijos „Ascent Aerosystems“ kūrėjai pristatė „Sprite“ – nedidelį, tvirtą bepilotį skraidantį aparatą, kuris gali ateityje tapti stambesnių ir gremėzdiškų dronų alternatyva. Visiškai nesenai prietaisas laimėjo prestižinę „Proto Labs Cool Idea“ premiją.
„Sprite“ yra portatyvinis dronas, primenantis 10 centimetrų diametro vandens buteliuką. Visas prietaisas sveria maždaug 1 kg. Drono pagrindas sukurtas pagal koaksialinio rotoriaus dizainą (du rotoriai uždėti vienas ant kito). Nedideliame aukštyje sparnai susiskleidžia greičiau nei per puse sekundės ir dronas saugiai nusileidžia ant žemės. Prie korpuso pagrindo pritvirtinta 1080 р vaizdo kamera. Drono skrydis trunka iki 12 minučių, o jo diapazonas – iki 6 km.
„Proto Labs“ įkūrėjas Laris Lukisas sako: „Dronai jau senai vaidina didelį vaidmenį įvairiose pramonės srityse, o taip pat karinėse ir bendrose saugumo programose. Šis bepilotis skraidantis aparatas laikomas inovaciniu todėl, kad pasižymi patogiu vartotojišku dizainu; minimalus dydis, padidintas tvirtumas ir naudojimo paprastumas.“
Džonatanas Meringeris, vienas iš kompanijos „Ascent Aerosystems“ įkūrėjų, pabrėžė, kad pradžioje „Sprite“ koncepcija buvo sukurta 3D spausdintuvu, naudojant PLA ir ABS plastiką „Tuo metu tai buvo puikus kūrinys, tačiau vėliau supratome, kad reikia padidinti produkcijos kokybę ir panaudojome anglies pluošto detales, kurios suteikė dronui tvirtumo. Mes sukonstravome kelis prietaisus, atitinkančius mūsų viziją“.
Pasak kūrėjų, dronas „Sprite“ rinkoje turėtų pasirodyti antroje 2016 metų pusėje. Spėjama, kad skraidyklės kaina bus 699 dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Google“ nori, kad autonominiai automobiliai sugebėtų savarankiškai ir pasikrauti
2016 02 14 23:26Skirtumas tarp autonominio automobilio, galinčio savarankiškai pasikrauti, ir tokio pat automobilio, kuris pasikrauti savarankiškai negali, iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti reikšmingas, vertinant pastangas, būtinas šiam veiksmui atlikti, tačiau skirtumas tikrai yra.
Šis skirtumas prilygintinas skirtumui tarp išmaniojo roboto ir to, kuriam reikia pagalbos, o juk niekam nereikalingas bejėgis robotas, nes mūsų gyvenimuose ir taip pakanka gyvųjų, kuriais tenka rūpintis, įskaitant ir mus pačius, rašo „Autoevolution“. Taigi, norime prietaiso, galinčio savimi pasirūpinti, ypač kai viskas, ko reikia, - tai elektros energija baterijoms įkrauti. Belaidis įkrovimas jau artimiausioje ateityje neabejotinai taps įprastiniu dalyku, o JAV federalinės komunikacijos komisijos parengti dokumentai liudija apie tai, kad technikos milžinė „Google“ vysto sistemas, būtinas suteikti autonominiam automobiliui tokias gebėjimus.
Tiesa, norint paaiškinti, kas šiuo metu vyksta, žodis „vysto“ galbūt nėra pats tinkamiausias, nes „Google“ šiam tikslui pasiekti naudojasi kitų dviejų įmonių „Hevo Power“ iš Niujorko ir „Momentum Dynamics“ iš Filadelfijos paslaugomis. Abi šios įmonės naudoja tą patį elektros energijos belaidžio perdavimo principą, kuris paremtas po žeme esančiu siųstuvu ir priėmimo sistema, sumontuota elektromobilio apačioje. Šis veikimo principas vadinamas rezonansine magnetine indukcija ir funkcionuoja sukurdamas vibruojantį magnetinį lauką.
Šis rezultatas pasiekiamas panaudojant kintamąją srovę, perduodamą elektros grandine. Susidaręs magnetinis laukas transporto priemonėje sumontuotoje elektros grandinėje sukuria dar vieną kintamąją srovę, kuri yra panaudojama automobilyje esančiai baterijai įkrauti. Šiuo metu „Google“ atlieka eksperimentinius bandymus su „Momentum Dynamics“ sukurtais įkrovikliais ir deda pastangas, kad šie įkrovikliai būtų paruošti naudoti, kai autonominiai automobiliai bus pristatyti visuomenei.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Dronas prieš droną – į kovą pasitelkiamas tinklas
2016 02 12 21:12Kovai su dronais pasitelkiamus ginklus galima suskirstyti į dvi grupes. Sudėtingas sekimo technologijas, sutrikdančias skraidyklių jutiklius ir valdymo sistemas bei taip nukreipiančias jas į žemę. Tačiau taip pat į kovą pasitelkiami ir žmonių valdomi oro robotai, apginkluoti tokiomis kovos priemonėmis kaip tinklai. Vienas tokių – tai Mičigano technologijos universiteto (JAV) sukurtas „Drone-Catcher“ dronas.
Naudodami „DJI Phantom“ serijos skraidyklę kaip auką, mokslininkai su savo sukonstruotus oktokopteriu, užmetė ant jo tinklą. Tinklą iššaunanti patranka efektyviai veikia maždaug 12 metrų atstumu. Sugautą droną „medžiotojas“ gali nešti su savimi ir nuleisti ant žemės pasirinktoje vietoje. Taip „įkalintas“ dronas nesugadinamas ir vėliau gali būti ištirtas, pavyzdžiui, siekiant nustatyti jo savininkus. „Dronų gaudytojas“ gali būti pilotuojamas žmogaus, o taip turi ir autonominį režimą.
Šiam projektui vadovavo Mičigano technologijos universiteto mechaninės inžinerijos profesorius So Rastgaar. Duodamas interviu universiteto naujienų tarnybai, jis teigė, jog tai tarsi „robotinė sakalininkystė“. Išties, tai puikus apibūdinimas, tačiau šis metodas, kur kas saugesnis tiek „medžiotojui“, tiek jo „aukai“, nei tikro plėšriojo paukščio naudojimas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
5 priežastys mokyti robotikos mokyklose
2016 02 11 09:20Technologija yra neatsiejama nuo inovacijų ir būtinosios pažangos. Vis dėlto daugelis pasaulio mokyklų vis dar nesugeba to suprasti, neįvertindamos robotų technikos svarbos šiandieniniame pasaulyje. Be to, mokymo įstaigos, kurios visgi skiria dėmesio technologiniam švietimui, neintegruoja robotikos, todėl mokinių susidomėjimas, anot tyrėjų, nėra didelis.
Tarptautinės tendencijos robotikos švietimo sklaidoje yra itin skirtingos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose „Robotų Akademija“ vykdo įvairius projektus, kurių tikslas – robotikos integracija į švietimo sistemą mokykloje, o Australijoje ši sritis mokymo įstaigose vis dar pakankamai svetima, atsižvelgiant į šalies išsivystymo lygį.
Robotų technika turi daugybę aspektų, tačiau įprastas robotų apibrėžimas – robotas yra mechaninis įrenginys, kuris gali būti užprogramuotas vykdyti tam tikras instrukcijas. Robotas turi procesorius, sensorius, motorus ir t. t. Jis gali mokėti kalbėti, skleisti garsus, žaisti šviesomis bei kitaip reaguoti į aplinką. Būtent dėl universalumo bei ypatingų funkcijų, robotų technika yra įdomi ir įtraukianti technologijų sritis įvairaus amžiaus žmonėms.
Anot tyrėjų, vaikai teigiamai žvelgia į robotų techniką. Tai įrodo jų susidomėjimas tokiais robotiniais žaidimais kaip „Lego Mindstorms“, „Vex Robotics“ ir t.t. Šie robotai-konstruktoriai yra populiarūs visame pasaulyje ir skatina vaikus tobulėti.
Vis dėlto iškyla klausimas – ar tikrai robotika turėtų tapti būtinąją edukacijos dalimi?
5 priežastys mokyti robotikos mokyklose:
1. Vaikai tai supranta it pramogą:
Pavyzdžiui, retas vaikas atsisakys surinkti „Lego Mindstorms“ rinkinį. Tokio pobūdžio robotai-konstruktoriai gali tapti puikia įžanga net tik į robotikos pasaulį, bet ir efektyviu susipažinimu su informacinėmis technologijomis.
2. Efektyvus būdas pristatyti programavimą:
Programavimas kaip koncepcija yra itin abstraktus, tačiau turint galimybę kontroliuoti konkretų robotą, studentai gebėtų įgyti praktinių programavimo žinių.
3. Teikia įgūdžius, padėsiančių susirasti darbą ateityje:
Ateityje robotų gamyba ir pardavimas plėsis, todėl reikės asmenų, galinčių projektuoti, programuoti ir t. t. robotus bei dronus. Įgiję šiuos įgūdžius mokyklose, vaikai turėtų pranašumą darbo rinkoje ateityje.
4. Efektyvūs siekiant užimti vaikus, turinčius negalią:
Vaikai yra linkę pasitikėti technika, kadangi ji atspindi ramumą ir tikslumą. Todėl vaikai, pavyzdžiui sergantis autizmu, teigiamai reaguoja į sąveiką su robotais. Toks užimtumas padeda jiems tobulėti.
5. Tikimybė supaprastinti technologijų kompleksiškumą:
Tinkamas technologijos suvokimas ir vertinimas padėtų išvengti daugybės problemų, su kuriomis susiduria šiandienos visuomenė. Siekis integruoti robotų techniką į kasdienį žmonių gyvenimą dažnai patiria nesėkmę ne tik dėl techninių aspektų, bet ir dėl moralinio suvokimo stokos. „Išlavinta patirtis“ padėtų spręsti ateities problemas susijusiąs su koncepcijomis – ką robotai gali ir ko negali daryti.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ateities genijus lavinantys robotai „mBot“: kokia jų sėkmės paslaptis?
2016 02 10 15:12Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos rinkoje pasirodę „Makeblock“ robotai „mBot“ akimirksniu išplito visame pasaulyje ir šiandien yra parduodami net 39 pasaulio šalyse. Jų sėkmės paslaptis slypi paprastume – „mBot“ yra viena iš lengviausiai perprantamų robotikos platformų pradedančiajam vartotojui.
Ši platforma supažindina vaikus su programavimu, inžinerija ir matematika, naudodama nesudėtingą grafinę programavimo kalbą „Arduino Atheart“, kuri paremta atviro šaltinio programine įranga „Scratch 2.0”. Išmokus programuoti robotus šia kalba, ją galima pakeisti į sudėtingesnę aplinką „Arduino IDE”.
„mBot“ žavi ir tuo, kad gali atlikti begalę įvairių funkcijų: žaisti futbolą, važiuoti nenukrypdamas nuo numatyto maršruto ar neatsitrenkdamas į sienas. Dėl robotuko akyse įrengtų jutiklių, jiems užfiksavus priekyje esančią kliūtį, „mBot“ sustoja ir pakeičia važiavimo kryptį.
Kai kurios iš galimų robotuko funkcijų aprašytos dviejuose elektronine forma pateikiamuose žinynuose, skirtuose tėvams, mokytojams ir vaikams. Prieš pradedant naudoti šiuos žinynus, vaikai turi patys sukonstruoti robotą iš 38 dalių, ir tai trunka vos apie dešimt minučių, kad kuo daugiau laiko būtų galima skirti programavimui ir žaidimams. Vėliau prie pradinio modelio galima prijungti papildomų įrenginių, pavyzdžiui, kitų „Makeblock“ platformų ar „LEGO WeDo“, kuriuos jau naudoja kai kurios mokyklos Lietuvoje, dalių.
Sukonstruotas robotukas valdomas dviem būdais: pulteliu arba išmaniąja programėle. Versija, naudojama namuose, valdoma programėle, kuri gali būti įdiegta į išmaniuosius telefonus, planšetes ar stalinius kompiuterius. Programėlė prie „mBot“ prisijungia, naudodama „Bluetooth“ ryšį. Versija 2.4G skirta mokykloms, o pats robotukas valdomas į rinkinį įeinančiu pulteliu.
Per pastaruosius dešimtmečius išsiplėtusioje technologijų ir robotikos rinkoje specialistų poreikis nuolat auga. Jaunuosius mokslininkus, vieną dieną dirbsiančius šioje srityje, galime pradėti lavinti jau šiandien, o „mBot“, dėl savo paprastumo ir žaismingo dizaino, neabejotinai įeina į geriausių mokymo priemonių sąrašą.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Ar savaeigis automobilis turėtų nužudyti savo keleivį išvengdamas didesnės nelaimės?
2016 02 08 15:39Savarankiškai funkcionuojančių automobilių moralės klausimai, tokie kaip, ar autonominis automobilis turėtų užmušti savo keleivius norėdamas išvengti didesnės nelaimės, kelia daugybę kontroversiškų diskusijų bei stokoja faktų rasti teisingiausią atsakymą.
„IFL Sciene“ publikacijoje autorius Jonathan O’Callaghan rašo: „Įsivaizduokite tokį scenarijų: jūs esate robotiniame automobilyje ir, padarius posūkį, atsiduriate neišvengiamo susidūrimo su dešimties žmonių grupe padėtyje, o aplink jus vien sienos. Ką turėtų daryti automobilis? Ar autonominė mašina turėtų pasukti į šoną ir, ko gero, jus sužeisti ar užmušti, kad išvengtų didelės grupės žmonių sužalojimo? Ar visgi turėtų nesukti į šoną, stengtis sustoti, konkrečiai žinant, jog to padaryti nepavyks, ir apsaugoti savo keleivį, nepaisant grupės dešimties žmonių?“
Šią moralinę ir etinę dilemą mokslininkai nagrinėja naujame tyrime (vadovas Jean-Francois Bonnefon) publikuotame „Arxiv“. Autorių teigimu, tokie atsitikimai bus neišvengiami didėjant savarankiškai važiuojančių automobilių integracijai į visuomenę, ir kaip šie automobiliai bus užprogramuoti elgtis tokiose situacijose – nulems žmonių požiūrį į jų populiarėjimą.
„Apibrėžti algoritmus, kurie padės autonominėms transporto priemonėms spręsti tokias moralines dilemas yra neįtikėtinas iššūkis“, – rašo autoriai ir priduria, kad: „Mes teigiame, kad siekiant, jog šie tikslai būtų pasiekti, gamintojai ir įstatymų „įgalintojai“ turi bendradarbiauti su psichologais, kurie padėtų pritaikyti eksperimentinius etikos metodus situacijose, susijusiose su autonominiais automobiliais ir neišvengiama žala jų naudojime.“
Analizuodami jautrią temą, tyrėjai apklausė kelis šimtus žmonių internetinėje apklausoje. Pateikti klausimai apėmė moralinius autonominių automobilių elgesio aspektus. Rezultatai pernelyg nenustebino. Paklausti ar savaeigis automobilis turėtų nužudyti savo keleivį dėl didesnės nelaimės išvengimo apklausos dalyviai teigė, kad taip. Atsakymas pasikeitė į neigiamą tuomet, kai situacijos scenarijus pavertė apklausiamuosius vairuotojais pasmerktais žūti.
Tyrimo, vadovaujamo Jean-Francois Bonnefon, kūrėjai svarsto ir kitą įmanomą ateities „scenarijų“. Kas jeigu autonominių automobilių šeimininkai turėtų galimybę nustatyti „moralės lygį“? T. y. vairuotojas pats galėtų pasirinkti kas tokioje situacijoje turėtų žūtį – jis ar grupė žmonių. Tokiu atveju už padarinius atsakytų automobilio šeimininkas, pasirinkęs tam tikrą moralės lygį.
Tyrėjų teigimu, autonominių automobilių etiniai ir moraliniai aspektai yra sunkiausias šiandienos iššūkis dirbtinio intelekto sferoje, ir iki tol, kol bus priimti galutiniai sprendimai praeis daug laiko.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dirbtinis intelektas perspės apie sumažėsiantį cukraus kiekį kraujyje ir padės robotui kalbėtis
2016 02 05 20:06Nuo išankstinio perspėjimo apie sumažėsiantį cukraus kiekį kraujyje sergantiems cukriniu diabetu ar asmeninių patarimų, ką valgyti ir kaip sportuoti, iki „smegenų“ robotui humanoidui – IBM sukurta dirbtinio intelekto platforma superkompiuteris „Watson“ jau keičia žmonių gyvenimus, o ateityje juos įtakos dar daugiau.
Ateis diena, kai daugumą sprendimų – nuo to, ką dėsime į lėkštę pusryčiams iki to, kuria kryptimi vystyti verslą – priimsime pasikonsultavę su į žmogų panašiu kompiuteriu. Tokią ateitį didžiausioje pasaulyje technologijų parodoje CES pristatė IBM vadovė Ginni Rometty. Pasikeis ne tik žmonių įpročiai. „Tai pakeis, kuo mes esame“, – sakė IBM vadovė.
IBM vystomas „Watson“ superkompiuteris 2011 metais pagarsėjo laimėjęs „Jeopardy“ žaidimą, tačiau per tą laiką žengė didžiulius žingsnius į priekį. „Tuo metu „Watson“ galėjo tik atsakinėti į klausimus – ką jis ir padarė, nugalėdamas visus varžovus – ir turėjo vos penkias technologijas“, – prisiminė G. Rometty. Šiandien „Watson“ atlieka 32 skirtingas funkcijas 50-yje sričių.
„Žengėme į erą, kai jums nebereikia programuoti sistemų. Jos pačios supranta, pagrindžia ir mokosi“, – CES sakė „Watson“ dirbtinio intelekto platformos galimybes pristatydama IBM vadovė. „Watson“ technologija šiandien teikia daugybę skirtingų debesų kompiuterijos paslaugų, o įvairių technologijų vystytojai gali naudotis dirbtinio intelekto protu vystydami savo programinę įrangą ar technologijas.
Šiuo metu „Watson“ smegenis savo produktams tobulinti pasitelkė 80 000 technologijų vystytojų 36 pasaulio šalyse. Keletas jų buvo pristatyti sausį JAV vykusioje CES parodoje.
Padės robotui mąstyti
Mielai atrodantis robotas humanoidas „Pepper“, kurį sukūrė Japonijos telefonijos giganto „SoftBank“ specialistai, nuo šiol naudosis „Watson“ smegenimis.
2014 m. pristatytas „Pepper“, kaip teigiama, yra „pirmasis pasaulyje robotas turintis emocijas“. Jis neverda pietų ir nevalo kambarių – robotas skirtas bendravimui. Septynis mėnesius iš eilės nuperkami visi pagaminti „Pepper“ robotai ir iš viso su žmonėmis jų kalbasi jau daugiau nei 7000. Nors iš pradžių buvo labiau orientuotas kaip kompanionas vienišiems žmonėms namuose, šiandien šis mielas robotukas dažniausiai naudojamas versle – jis pasitinka pirkėjus parduotuvėse, klientus bankuose arba viešbučiuose ir pakeičia informacijos tarnybų darbuotojus.
„Watson“ dirbtinis intelektas leis „Pepper“ robotui naudotis kur kas didesniais informacijos klodais – suprasti žinutes socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašus ir nuotraukas – ir atsakyti į daugiau įvairaus tipo klausimų.
Programėlė numatys cukraus sumažėjimą kraujyje
Tačiau jei „Pepper“ tik leidžia pažvelgti į ateitį, kai, tikėtina, robotai žmonių pasaulyje taps kasdienybe, kitos „Watson“ galimybės jau šiandien gali iš esmės pakeisti žmonių gyvenimo kokybę.
Kaip paskelbta CES metu, kartu su insulino pompas ir gliukozės matuoklius gaminančia bendrove „Medtronic“ IBM, pasitelkusi „Watson“ dirbtinio intelekto galimybes, šiuo metu kuria programėlę, kuri galės iš esmės pakeisti 415 milijonų žmonių, sergančių pirmojo ir antrojo tipo cukriniu diabetu, gyvenimą.
Analizuodamas iš insulino pompų ir gliukozės matuoklių gaunamus duomenis „Watson“, manoma, galės iš anksto perspėti apie būsimą cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Atliktas bandymas su 600 pacientų duomenimis parodė, kad IBM sukurtas dirbtinis intelektas būsimą problemą gali numatyti likus trims valandoms iki cukraus kiekio sumažėjimo. Planuojama, kad programa bus pristatyta dar šią vasarą.
Dirbtinio intelekto panaudojimas medicinos ir sveikatos srityje yra viena iš svarbių IBM, sukūrusios sveikatos apsaugos padalinį, prerogatyvų.
„Mes plečiame „Watson“ jutimų spektrą ir jau suteikėme jam, pavyzdžiui, regėjimą. Pirmasis būdas išmokyti dirbtinį intelektą matyti yra duoti jam įvertinti medicinines nuotraukas“, – pasakojo G. Rometty.
2015 m. IBM įsigijo medicinos atvaizdų apdorojimo technologiją „Merge Healthcare“, kuri renka, kaupia, archyvuoja bei perduoda rentgeno nuotraukas, medicinos tyrimų rezultatus ir kitus dokumentus. Debesų technologijos paslauga „Watson Health Cloud“, veikianti dirbtinio intelekto „Watson“ superkompiuteriuose, leis medikams šiuos duomenis išanalizuoti ir padaryti išvadas apie veiksnius, turinčius įtakos pacientų sveikatai.
Studentai sukūrė vežimėlį neįgaliam kačiukui
2016 02 04 08:323D spausdinimo dėka neįgalus kačiukas gali judėti su miniatiūriniu invalido vežimėliu, skelbia portalas „IFL Sciene“.
Po devynių savaičių kovos dėl gyvenimo, kačiukas Cassidy buvo rastas leisgyvis Kanados miškuose. Pelno nesiekiančios organizacijos „Tiny Kittens“ globoje atsidūręs kačiukas svėrė mažiau nei pusę kilogramo ir, dėl traumos gimimo metu, neturėjo pilnai išsivysčiusių galinių kojyčių.
„Tiny Kittens“ įkūrėja Shelley Roche, siekdama padėti Cassidy, socialinėje platformoje „Facebook“ paskelbė ieškanti pagalbos. Netrukus, du septyniolikos metų mokiniai – Josh Messmer ir Isaiah Walker – atsiliepė į pagalbos prašymą. Jaunieji geraširdžiai inovatoriai, pasitelkę 3D spausdinimo galimybes, suprojektavo invalido vežimėlį.
Shelley Roche spaudai teigė, kad kačiukas yra labai laimingas gavęs vežimėlį, nes dabar jis gali judėti be žmonių pagalbos. Tai džiaugsmas, kurio jis anksčiau negalėjo patirti. Dabar gyventi trokštantis kačiukas gali pilnavertiškai augti ir tobulėti.
Tai nėra pirmas kartas, kai 3D spausdinimo technologija gelbsti tragiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnėlius bei žmones. Tačiau Tom Hale „IFL Sciene“ publikacijoje rašo, kad Cassidy projektas yra bene pats mieliausias iš visų ankstesnių pasiekimų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt