Dirbtinis intelektas – į prezidentus?
2016 08 23 20:17Vienas iš kandidatų į JAV prezidento postą – Zoltanas Istvanas, kuris atstovauja Transhumanistų partijai, sulaukė itin daug žiniasklaidos dėmesio.Tačiau pats prezidentu tapti jis neketina, tikina, jog šį postą ateityje užims dirbtinis intelektas (DI).
Jo kampanijai netrūksta socialiai jautriomis temomis grįstų pasisakymų. Z. Istvanas yra už genų modifikacijas, žmogaus gyvenimo trukmės pratęsimą ir net kūno modifikavimą iki tokio lygio, kuris nekenkia aplinkiniams. Visa jo atstovaujama partija ragina žmonės eiti bendro tikslo link – apeiti mirtį, žmogų perkeliant į skaitmeną.
Tiesa, visgi Z. Istvanui laimėti beveik nėra šansų, tačiau jis prisipažįsta, kad pagrindinis jo dalyvavimo tikslas yra populiarinti mokslą, o ne laimėti rinkimus. Nepaisant to, kad daugelis metodų ir ateities pranašysčių yra aršiai kritikuojamos mokslininkų.
Z. Istvano nuomone, DI sistemos ir kitos technologijos gali valdžią padaryti kur kas efektyvesnę. Jis tikina, kad algoritmai gali priimti geresnius sprendimus negu žmonės.
Su tuo nesutinka technologijų ekspertai, kurie tikina, kad DI mokosi iš žmonių, vadinasi, praktiškai neįmanoma išvengti klaidų, kurias padaro žmonės.
„Labai svarbu reguliuoti DI. Manau, žmonės turės balsuoti, kurie algoritmai bus jų valdžioje, lygiai taip, kaip dabar renkami žmonės į įvairius postus“, – atsikerta Z. Istvanas.
Kolorado universiteto mokslininkas Steve`as Vanderheidenas tikina, kad kai kurios Z. Istvano idėjos – kaip aktyvesnė kova su klimato pokyčiais – yra palaikomos mokslininkų, tačiau kitos yra kritikuojamos.
„Daugelis jo futuristinių vizijų yra tik teoriniame lygmenyje. Jo populiarinamos idėjos yra labai suidelizuotos, joms trūksta kritikos ir sveiko proto“, – sako S. Vanderheidenas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokslininkai bakterijas pavertė robotais kovai su vėžiu
2016 08 23 10:16Kanados mokslininkai pasitelkė į pagalbą bakterijas, kad šios nugabentų vaistus tiksliai tik į vėžio pažeistus audinius. Iš šimtų milijonų bakterijų sudaryti legionai buvo labai preciziškai valdomi kompiuteriu, rašo phys.org.
Monrealio ir McGill universitetų mokslininkams pavyko sukurti iš bakterijų sudarytus nanorobotus, kurių judėjimą galima valdyti kompiuteriu. Šie miniatiūriniai robotai, nešantys ypač toksiškus vaistus, mokslininkų gali būti nukreipti kraujotakos sistema nukeliauti tiksliai į pačius aktyviausius vėžio židinius. Tokia vaistų transportavimo sistema leis sunaikinti tik vėžines ląsteles, nepažeidžiant aplink esančių sveikų audinių.
Tyrimui vadovavęs Monrealio universiteto Nanorobotikos laboratorijos vadovas profesorius Sylvainas Martelis kartu su kolegomis savo kuriamiems nanorobotams pasitelkė magnetotaktines bakterijas. Šie mikroorganizmai viduje turi magnetosomas – mažus į magnetinį lauką reaguojančius kūnelius, kurios tarsi mikroskopinės kompaso rodyklės leidžia bakterijoms orientuotis ir keisti judėjimo kryptį.
Pasinaudodami šiuo mechanizmu, tyrėjai sugebėjo kompiuterio valdomu magnetu „nuvesti“ bakterijas kraujagyslėmis iki pat vėžio židinių eksperimentuose su pelėmis. Dar daugiau, patekusios į ligos paveiktus audinius, šios bakterijos automatiškai suranda pačius pavojingiausius regionus, kuriuose yra mažiausiai deguonies – šiose zonose vėžinės ląstelės dauginasi aktyviausiai.
Šios vėžio pažeistų audinių zonos sunkiausiai pasiduoda tradiciniams gydymo metodams – čia retai padeda net ir pavojinga radioterapija. Užtat vaistų pripumpuotos mažytės bakterijos prasispraudžia net ir pro pačius siauriausius fiziologinius darinius, tad mokslininkai gali jas nukreipti tiksliai ten, kur vaistai padarys didžiausią poveikį vėžio ląstelėms. Tokie „robotukai“ padėtų išvengti vieno didžiausių tradicinės chemoterapijos trūkumų, kai pacientui suleidžiami toksiški vaistai pažeidžia sveikus audinius bei apnuodija visą organizmą.
Profesoriaus S. Martelio vadovaujami mokslininkai taip pat pademonstravo, kaip labai tiksliai įmanoma valdyti šimtus milijonų šių bakterijų turinčius darinius – kompiuterio valdomu magnetiniu lauku šių mikroorganizmų spiečiai buvo manipuliuojami tarsi nanorobotų būriai, galintys atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, per keliolika minučių pastatyti mikroskopinio dydžio piramidę. Šis atradimas leis ateityje kurti ir tobulinti ypač preciziškus vaistų transportavimo bei diagnostikos metodus.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Sukurtas kaip žmogus vaikštantis humanoidas
2016 08 22 14:15Humanoidas robotas DURUS vaikšto kaip žmogus ir net avi batus! DURUS stato pėdas lygiai taip, kaip tai daro žmonės.
„Amber Lab“ sukurtas DURUS pirmiausiai buvo labai slaptas DARPA projektas, pradėtas dar 2013 metais. Humanoidas yra maždaug 10 kartų efektyvesnis negu dauguma šiuo metu sukurtų robotų.
Šiuo metu DURUS gali eiti 2 val. 35 minutes ir 43 sekundes. Per tą laiką jis sunaudoja maždaug 350 vatų energijos.
Anot robotikos specialisto prof. Aarono Ameso, DURUS stebina tiek savo išorine konstrukcija, tiek algoritmais. Robotas eina beveik kaip žmogus ir niekada nenuvirsta.
Anot DURUS sukūrusių inžinierių, jų svarbiausias tikslas buvo surasti metodą, kaip padaryti, kad eidamas robotas išnaudotų kuo mažiau energijos.
DURUS yra apatinė dalis roboto PROXI, kurį DARPA ketina netrukus pristatyti. DURUS bus pritaisyta viršutinė kūno dalis, kuri bus tokia efektyvi, jog PROXI jau galės eiti apie 8 valandas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotika penkiamečiui suteikė galimybę gyventi visavertį gyvenimą
2016 08 22 08:14Robotų technikos kompanijos „Bioniks“, „Xplorer 3D“ ir „Viscous.co“ subūrė bendruomenę „e-NABLE Community“ ir komandą „UnLimbited“ tam, kad penkiamečiui berniukui ir daugeliui kitų vaikų suteiktų galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
Mažasis pakistanietis Mir Bayyaan Baloch per trumpus gyvenimo metus susidūrė su daugybę problemų – gimęs be kairės rankos berniukas dažnai patyria diskomfortą atliekant elementarius procesus, paprasti gyvenimiški veiksmai jam tampa vis sudėtingesni.
Tačiau inovatyvių kompanijų dėka situacija pasikeitė – Mir pirmasis vaikas Pakistano regione, kuriam suteikta galimybė pagerinti gyvenimą pasitelkus 3D spausdinimo metodu sukurtą dirbtinę galūnę.
Robotinės rankos dėka, kuri yra sukonstruota idealiai atitikti berniuko anatominius duomenis, Mir Bayyaan Baloch gali džiaugtis paprastais vaikystės malonumais – žaisti, „sumušti penkis“ su draugais bei tėčiu ar važiuoti dviračiu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar verslui tikrai naudingiau, jeigu žmones pakeistų robotai?
2016 08 21 15:13Robotai perima vis daugiau žmonių darbo. Jie jau atlieka sudėtingas operacijas, dirba statybose, laboratorijose, gali rašyti straipsnius, pirkti akcijas ir t. t. Tai verčia susimąstyti, ar robotai verslui tikrai gali būti naudingesni už žmones?
BBC sukūrė interaktyvų puslapį „Will a robot take your job?“. Jame galite įvesti savo profesiją ir sistema suskaičiuos, koks procentinis šansas, kad vietoje jūsų ateityje dirbs robotas. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad skaičiavimai pateikiami remiantis tik Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimas.
Vis daugiau pasaulio kompanijų investuoja į tai, kad pas juos dirbtų robotai. Jie nejaučia emocijų, negali susirgti, nualpti ar jausti skausmo.
Tačiau mokslininkai teigia, kad robotų atėjimas į verslo pasaulį neturėtų gąsdinti. Jie gali ne atimti iš jūsų darbą, o pasitarnauti tam, kad jis būtų atliktas efektyviau, perimti sunkias, pavojingas ar monotoniškas užduotis.
Robotai kol kas negali ir dar greitai negalės prilygti žmogaus protui ir kūrybinei galiai, jie neturi socialinio ir emocinio intelekto.
BBC skaičiuoja, kad mažiausiai tikimybė, jog robotai perims slaugytojų, psichologų, psichoterapeutų ir vadybininkų darbą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurtas rajos robotas, varomas žiurkių ląstelėmis
2016 08 21 09:22Mokslininkai sukūrė dygliauodegės rajos robotą, kuris plaukioja varomas kiek neįprasta energija, – raumenų ląstelėmis, surinktomis iš žiurkių širdžių.
Pasak mokslininkų, toks robotas gali labai pasitarnauti ateityje, kuriant dirbtines širdis, kurios veiktų visai kaip tikros širdys.
Žuvų klasei priskiriamos rajos turi plokščią kūną ir rykštės formos uodegas. Rajos juda naudodamos į sparnus panašius pelekus.
Mokslininkai pabandė sukurti robotą, kurio manevringumas būtų panašus į rajos. Kai Harvardo universiteto tyrėjas Kitas Parkeris analizavo rajų judėjimą, jis pastebėjo, kad jų „sparnų“ judesiai primena širdies plakimą, todėl buvo nuspręsta panaudoti žiurkių širdies ląsteles.
Tyrėjai pirmiausiai suprojektavo robotinį rajos skeletą, kuris buvo sudarytas iš aukso ir specialiai pagaminto lankstaus plastiko ir silikono. Ant roboto buvo pritaisytos ląstelės, kurios susitraukdamos „sparnus“ spaudžia žemyn, o kai atsipalaiduoja – jie pakyla aukštyn, taip robotinė raja gali judėti vandenyje.
Robotui buvo panaudota maždaug 200 tūkst. žiurkių širdžių ląstelių, jo ilgis – maždaug 1,6 cm, o sveria vos 10 g. Robotas kol kas gali plaukti tik vandenyje, kuriame yra daug cukraus, kuris maitina ląsteles.
„Šis robotas yra gyvas, tačiau nepavadinčiau jo organizmu, nes jis negali daugintis. Vienu metu pagaminame maždaug 5–6 tokius robotus ir jie išgyvena apie savaitę“, – sako K. Parkeris.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar policijai tikrai reikia sprogdintojų robotų?
2016 08 20 22:13Visai neseniai Dalaso policija pirmą kartą panaudojo robotą „Remotec F5“, kuris susprogdino žudynes surengusį nusikaltėlį. Iš karto po to kilo diskusija, ar policijai tikrai reikia tokių robotų, ar juos naudoti legalu ir juo labiau – etiška?
Tai buvo pirmas kartas, kai policijos robotas buvo panaudotas žmogaus nužudymui. Dažniausiai policija naudoja kitus metodus, kurie turėtų ne žudyti, o tik sustabdyti įtariamus nusikaltėlius. Netgi bombą susprogdinęs Dalaso policijos robotas dažniausiai buvo naudojamas, pavyzdžiui, pristatyti reikiamus daiktus įkaitų paėmusiems nusikaltėliams.
Dalaso pareigūnai buvo kritikuojami dėl to, kad nužudė žmogų, nepaisant to, kad jis surengė skerdynes. Tačiau policininkai tvirtino, kad bomba buvo panaudota ne iš karto, prieš tai dar buvo bandoma vesti derybas, o kadangi žudikas toliau žudė žmones, buvo panaudota bomba.
Otavos universiteto teisės ir filosofijos profesorius Ianas Kerras tikina, kad šis įvykis sukūrė precedentą žudyti, nors dar net nėra apibrėžta tiksliai, kada panaudoti ginklus yra tikrai būtina. Jis tikina, kad robotų žudikų panaudojimas tik greičiau eskaluoja konfliktą ir visiškai panaikina nekaltumo prezumpciją: asmuo nekaltas tol, kol neįrodomas jo kaltumas.
I. Kerrui pritaria ir daug technologijų specialistų, teigdami, kad robotika gali būti kur kas sumaniau naudojama, stengiantis išsaugoti įtariamojo gyvybę. Kaip rašo spectrum.ieee.org, reikėtų atskirti ir kariuomenę bei policiją, bei ten naudojamus ginklus.
Tuomet, anot technologijų specialisto Patricko Lino, kyla klausimas, ar policijai tikrai gali būti suteikiama žudymo galia.
„Žinoma, robotai žudikai gali išsaugoti daug gyvybių, bet prieš juos pasitelkiant, reikia pagalvoti apie kitus būdus, kuriuos gali pasiūlyti robotikos specialistai“, – teigia P. Linas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Žmogiškoji rega“ robotuose taps nedarbo priežastimi?
2016 07 30 08:08Robotai, galintys matyti – tokia yra daugelio kompanijų siekiamybė, ir nors įmantrūs jutikliai bei novatoriškos profesionalios kameros dalinai realizuoja šį tikslą, inovatyvūs kūrėjai nori kur kas daugiau.
Viena tokių kompanijų, siekiančių absoliutaus tobulumo robotų „žmogiškos regos“ kūrime, yra japonų įmonė „3D MEDiA“, kurios artimiausių planų sąrašą neseniai papildė 10 milijonų turinčio biudžeto išleidimas, skirtas pagreitinti robotams taikytinos 3D matymo sistemos kūrimą, siekiant skatinti pramoninių automatinių mašinų tobulinimą.
„3D MEDiA“ yra pirmoji komercinė kompanija įkurta Ritsumeikan universiteto, esančio Kiote. Prie šio projekto prisidedantys mokslininkai ir inžinieriai mano, kad suteikus galimybę robotams iš tiesų matyti, pasikeistų daugelis dalykų, susijusių su autonominių mašinų galimybėmis bei panaudojimu. O tiksliau – pramoniniams robotams „praregėjus“ padidėtų jų darbo kokybė bei našumas. Matydami tarsi tikromis akimis, o ne optiniais jutikliais robotai sugebėtų ne tik nustatyti objektų egzistavimą, bet ir iš tiesų jį suvokti.
Žinoma, kol kas tai tik planai, tačiau jeigu „3D MEDiA“ įgyvendintų savo planus, padėtis pasikeistų neįtikėtinai sparčiai – robotai evoliucionuotųsi sumanumo aspektu, todėl pramoninių autonominių mašinų veikla taptų produktyvesnė. O, anot specialistų, tai išprovokuotų sumažėjusią darbuotojų paklausą fabrikuose, gamyklose, kompanijose bei padidėjusį nedarbingumo lygį visame pasaulyje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kuriamas mini dronas, kuris gaudys pokemonus
2016 07 28 09:01Poreikis – išradimų motina. Danai iš „TRNDlabs“ projektuoja mini droną, kurio dėka naudotojas galės sėkmingiau gaudyti pokemonus.
Danų kompanija „TRNDlabs“ reaguoja į naujos manijos poreikius. Kuriamas mini dronas, kuris turėtų veikti kaip išorinė kamera. „Pokedrone“ pagaus pokemonus ten, kur kol kas nebuvo pagavęs joks žaidėjas.
Įrenginys turės automatinės pradžios ir nusileidimo funkcijas, todėl nereikės žaisti drono eksperto. Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų manymu, toks įrenginys yra kitoks, nes tai dronas, kuris kuriamas ne šios įrangos potencialiems naudotojams, o kaip papildoma įranga žaibišku greičiu išpopuliarėjusio „PokemonGo“ žaidimo gerbėjams. Visas sumanymas remiasi tuo, kad skaitmeninė programėlė turėtų naudoti drono, o ne telefono kamerą ir GPS modulį. „Pokedrone“ mini dronas turėtų būti visiškai suderinamas su programėle.
Kol kas nelabai žinoma, kaip į įrenginio pavadinimą reaguos „Pokemon Company“. Šis priešdėlis yra labai vertingas ir kiekvienas jo naudojimas reikalauja licencijos.
Kada galėtų atsirasti šis mini dronas? Kol kas įrenginys yra protipo fazėje. Debiutuoti jis turėtų kitų metų pradžioje, tačiau neaišku, ar pokemonų manija dar neužgęs.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
Maskavimosi meistras – robotas chameleonas iš Kinijos
2016 07 26 17:58Naujo robotizuoto chameleono dėka, kariai galės puikiai užsimaskuoti mūšio lauke ir likti nepastebėti. Tyrėjai iš Kinijos universiteto Uchan 3D-spausdintuvu sukūrė roboto-gyvūno modelį ir integravo į jį plazminius ekranus, kurie sugeba išgauti įvairias spalvas ir greitai transformuotis tarp jų, aptikdami foną su šviesos davikliais.
Chameleona „oda“ pagaminta iš nedidelių stiklo plokštelių su mažomis skylutėmis, kurių dydis yra 50 nanometrų. Mokslininkai plokšteles padengė auksine spalva, sukurdami miniatiūrinius bokštelius su dažniniu elektrolitų sluoksniu ir sidabro jonų geliu. Plazmonai įgauna naują spalvą, kai šviesa patenka ant auksinių bokštelių, kurie nustato jų atspindžio ir šviesos absorbacijos savybes.
Davikliai padeda aptikti šviesą ir spalvą vietovėse, o po to reguliuojamas elektrinis laukas, kuris esant būtinybei pakeičia spalvą.
Pasak mokslininkų, robotas šiuo metu apsiriboja tik pagrindinėmis spalvomis – raudona, žalia ir mėlyna, tačiau ateityje šis prietaisas tikrai galės atpažinti visą spalvų gamą ir prisitaikyti prie bet kokios spalvos. Anot žiniasklaidos, yra tikimybė, kad vieną gražią dieną ši technologija bus panaudota kamufliažinėse transporto priemonės arba kareivių aprangų gamyboje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt