Kinijoje statoma pažangiausia pasaulyje gamykla, kurioje robotai gamins robotus
2018 10 29 20:34Šveicarijos elektrotechnikos ir robotikos įmonė ABB paskelbė, kad investuos 150 mln. JAV dolerių į pažangios robotikos gamyklos statybas Kinijoje, Šanchajuje: šioje gamykloje robotai gamins robotus, rašo engadget.com.
Gamyba bus vykdoma vienarankiais „YuMi“ robotais, kuriuos gamina patys ABB – šie robotai yra tokie pažangūs, kad netgi buvo panaudoti orkestrui diriguoti. Bet Šanchajuje jie užsiims ne dirigavimu, o mažų detalių surinkimu. Taip pat tikimasi toje pačioje gamykloje plačiai naudoti „SafeMove2“ programinę įrangą, kuri leis „YuMi“ robotams saugiai dirbti net ir tada, kai šalia surinkimo linijų bus žmonių. ABB skelbia, jog jų tikslas yra paversti gamyklą Šanchajuje pačia pažangiausia robotų gamykla pasaulyje. Joje netgi bus mokslinių tyrimų centras, kuriuo ketinama spartinti įmonės pažangą dirbtinio intelekto srityje. Be to, ši gamykla išplės robotų, gaminamų Kinijos rinkai, asortimentą – jie bus siūlomi ir automobilių, ir elektronikos gamintojams.
Kinija yra antra pagal dydį ABB rinka po JAV, o naujoji gamykla turėtų smarkiai sustiprinti įmonės pozicijas. Tikimasi, kad 7000 kv. metrų ploto gamykla darbą pradės 2020 metų pabaigoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kodėl dronų negalima skraidinti netoli oro uostų?
2018 10 26 12:35Jei mėgstate pilotuoti mėgėjiškus dronus, žinote, kad juos į dangų kelti galima tikrai ne bet kur. Viena iš tokių uždraustų vietų – oro uostų apylinkės. Norinčių iš arti nufilmuoti kylančius lėktuvus tikrai yra daug, bet tai – labai pavojinga. Kaip pavojinga? Deitono universiteto mokslininkai nusprendė tai parodyti.
Lėktuvams daug žalos pridaryti gali ir paukščiai, ir kruša. Tiesa yra ta, kad lėktuvo fiuzeliažas yra pagamintas iš palyginti plono aliuminio. Tačiau paukščių ar ledo sukelti pažeidimai beveik niekada nebūna konstrukciniai ir lėktuvas gali skristi toliau arba saugiai nusileisti. Tačiau dronai nėra paukščiai – jie yra sunkūs, kieti ir valdomi dažnai nepatyrusių pilotų.
Oro uostai gerai saugosi nuo potencialių pavojų. Jei būsite sugautas su dronu, problemų turėsite ilgam laikui. Tačiau mokslininkai iš Deitono universiteto norėjo parodyti, kokią žalą lėktuvui gali padaryti dronas. Jie laboratorijoje atliko bandymą – dideliu greičiu į lėktuvo sparno modelį paleido populiarų „Phantom“ bepilotį. Štai kaip atrodo to bandymo rezultatai:
Kaip matote, dronas ir pats subyrėjo, tačiau jo tvirtumo pakako padaryti didelę žalą. Atsivėrusi anga sparno dangoje nėra katastrofiška problema – lėktuvas galėtų saugiai nutūpti. Panašią žalą lėktuvo paviršiui daro ir didesni paukščiai. Tačiau paukščio kūnas nėra labai tvirtas ir sparno konstrukcijai pakenkti negali. O štai dronas pasiekė sparno lonžeroną (skersinį konstrukcijos elementą) ir jį pažeidė.
Kokias išvadas galima daryti po šio bandymo? Na, lėktuvas tikriausiai vis tiek galėtų nusileisti, tačiau padarytą žalą ištaisyti būtų labai brangu. Dar daugiau – rimtesni pažeidimai galėtų sukelti ir katastrofą, o sparnas net nėra jautriausia dalis. Dar brangesni ir potencialiai pavojingesni pažeidimai gali būti sukelti, jei dronas pataikys į lėktuvo variklį. Todėl tokie pavojingi užsiėmimai nėra gera mintis.
Aišku, lėktuvai skraido kur kas aukščiau nei pasiekia mėgėjiški dronai. Iš esmės, jie yra pažeidžiami tik kai kyla ir leidžiasi. Todėl prie oro uostų dronus skraidinti draudžiama.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bepiločiai ir 3D technologijos atkurs per karus sugriautus miestus Sirijoje ir Irake
2018 10 20 13:05Prancūzijos pradedančioji įmonė su bepiločiais ir 3D technologijomis rekonstruoja istorijos ir kultūros paminklus, nukentėjusius per karus Artimuosiuose Rytuose. Paveldo Sirijoje ir Irake atkūrimo projektas pristatytas parodoje Paryžiuje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Japonijoje – pirmoji pasaulyje tarptautinė robotų konferencija
2018 10 19 10:06Japonijos ūkio ministerija ir naujų technologijų plėtros organizacija surengė pirmą pasaulyje tarptautinę robotų konferenciją. Daug dėmesio šiame renginyje skirta robotams, kurie realiai galėtų pakeisti darbininkus, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje. Tam net gi surengtas tokių robotų konkursas.
Iki šiol robotizacija daugiausiai naudos duoda konvejerinėje gamyboje, kur aplinka griežtai kontroliuojama, o robotai, nors ir patys sudėtingiausi, atlieka pasikartojančias operacijas. Jie tai daro daug kartų veiksmingiau nei žmonės, bet dabar pramoninėse šalyse trūksta visai žemos kvalifikacijos darbuotojų, pavyzdžiui, tokių, kurie krauna prekes į parduotuvių lentynas. Deja šis, atrodo, paprastas darbas reikalauja iš robotų gerokai daugiau sugebėjimų ir dirbtinio intelekto, kad jie galėtų greitai spręsti įvairias nestandartines situacijas. Japonijoje surengtame konkurse kol kas pristatyti tik tokių robotų prototipai.
„Dabartines šiame robotų konkurse parodytas technologijas dar anksti pritaikyti tikram darbui. Manau, tai, ką čia matote, bus naudojama įprastinėse parduotuvėse po 10–20 metų“, – aptarnavimo robotų konkurso dalyvis Souši Masaki.
Japonijos demografinė statistika teigia, kad darbingo amžiaus žmonių šalyje per artimiausius 50 metų sumažės nuo 76 mln. iki 45 mln. ir vargu ar jie norės dirbti žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus.
„Viena didžiausių ir pastaruoju metu aktyviausių robotikos krypčių – spręsti darbuotojų trūkumo problemas. Stengiamasi peržengti dabartines robotų naudojimo sritis ir sukurti technologijas, kurios iš tikrųjų leistų pakeisti darbininkus“, – sakė „Omron Robotic“ projektų vadovas Naoja Oči.
Kita vertus, pramoninai robotai, ypač tie, kurie turi platesnes galimybes, tebėra labai brangūs.
„Manau, dėl jų kainos smulkiems verslininkams kils sunkumų įdiegiant universalios paskirties gamybinius robotus“, – sakė 60 metų parodos lankytojas Jošjuki Jokota.
Robotų konferencija ir aptarnavimo robotų konkursas Tokijuje baigsis sekmadienį. Tada turėtų paaiškėti, kurie iš parodytų prototipų turi geriausių galimybių kada nors užkariauti milžinišką aptarnavimo pramonės rinką.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Tuščia kabina. Kada skraidysime bepiločiais lėktuvais?
2018 10 17 15:16Aviacijos kompanijos, nepaisydamos didelių galimų sutaupymų, prie skrydžių su vienu pilotu, ar iš vis be piloto, pereiti neskuba dėl neigiamos keleivių nuomonės.
Iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio tolimuose lėktuvų reisuose buvo būtini bent trys pilotai ir keturi varikliai. Dabar su lėktuvais susitvarko ir du pilotai. Be to, netgi tolimiausiuose maršrutuose (ilgesniuose, nei 17 valandų ore) prižiūrinčios organizacijos leidžia naudoti vos du variklius, o ne keturis. Nesunku įsivaizduoti, kad netrukus prie šturvalo liks vos vienas pilotas. Negana to, panašu, kad netoli ta diena, kai komerciniai laineriai skris iš vis be žmonių kabinoje.
Iš karto kelios kompanijos – nuo aerokosminės pramonės gigantų „Boeing“ ir „Airbus“ iki mažutėlių startuolių – stengiasi išspręsti tą patį galvosūkį: kaip priartinti žmoniją prie kitos aviacijos kartos, kur pilotas nebebus svarbiausias, o lėktuvai ims keistis skrydžio duomenimis tarpusavyje be žmogaus dalyvavimo? Ir svarbiausia – kaip išlaikyti aukštą saugumo lygį.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/65547/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ateitis jau čia – robotai po truputį keičia mokymosi procesą
2018 10 16 12:22Naujausių technologijų plėtra bei gamyba šiandien yra pasiekusi aukščiausią tašką bei palietusi pačias įvairiausias sritis, tarp kurių ne išimtis ir švietimas. Viena didžiausių sensacijų – robotai, kuriuos vis dažniau sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog jie iš esmės pakeis ir mokymosi procesus. Jau dabar galime pastebėti, kad edukacija tampa vis labiau personalizuota, o dalį mokytojo funkcijų gali atlikti technologijos. Tad koks mokytojo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje?
Švietimas – viena pagrindinių sričių, negalinti ignoruoti naujausių technologijų. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesai stipriai kis dėl robotų bei įvairių išmaniųjų sistemų integracijos mokyklose.
Dėl šios priežasties vis daugiau mokytojų stengiasi kelti savo skaitmenines kompetencijas, o dalis jų šiemet tai daro projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Kauno technologijos universiteto, šio projekto partnerio, socialinių mokslų ir edukologijos docentė Nida Ambrasė teigia, jog ugdyti tokias kompetencijas dabartiniams mokytojams būtina, juk po truputį siekdamos pagerinti mokymosi patirtį mokyklos užsienyje jaukinasi net ir tokias naujoves, kaip dirbtinis intelektas.
Integruoti robotus vis dar baiminasi
Robotų panaudojimo mokyklose galimybės – itin plačios. Jie gali padėti mokyti vaikus tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos ar net programavimo. Tačiau atlikti tyrimai rodo, jog nors moksleiviai su malonumu mokosi padedami robotų, mokytojai kol kas į šį dalyką žiūri skeptiškai ir juos naudoti vengia.
„Mokytojai neturėtų galvoti, jog robotai pakeis jų profesiją ar komplikuos jų darbą - pasaulinė praktika rodo, kad robotai iš esmės yra kuriami kaip pagalbinė, o ne autonominė mokymosi priemonė mokyklose. Nors robotai geba atlikti konkrečias užduotis, mokslininkams vis dar nepavyko sukurti tokio, kuris galėtų atsakyti į kompleksiškus klausimus ar reaguoti į netikėtas situacijas, kurias geri mokytojai yra visuomet pasiruošę spręsti. Šiandienos robotams taip pat trūksta empatijos, jie neturi gebėjimų įkvėpti moksleivius“, – teigia N. Ambrasė
Dėl šios bei kitų priežasčių – didėjančio nedarbo lygio bei techninių gedimų vakarų valstybės ne itin veržiasi integruoti robotus mokyklose. Tačiau ekspertai teigia, kad išvengti pokyčių yra tiesiog neįmanoma. Tikimasi, kad tobulėjantys robotai padės individualizuoti kiekvieno mokinio mokymosi procesą, padėdami parinkti tinkamiausią mokymosi programą, kuri geriausiai atitiks moksleivio tempą.
„Pasauliui vis greičiau modernėjant, dabartinių mokinių karta turi didesnius lūkesčius, todėl mokyklos turi būti labiau pasirengusios technologiniams pokyčiams nei anksčiau. Išmaniosios technologijos, o taip pat ir robotai padeda mokymąsi padaryti įdomesnį, o patį mokymosi procesą – kūrybiškesnį, bei lavina skirtingus mokinių įgūdžius“, – „Samsung Mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Mokytojai dirbs kartu su robotais
Diskutuojant ar ateityje robotai galės visiškai pakeisti mokytojus, specialistai skuba nuraminti: mokytojo profesija tikrai bus reikalinga ir toliau. Žinoma, visa pedagogų darbo specifika neišvengiamai pakis, kadangi jie, greičiausiai, atliks stebėtojų bei sprendimų priėmėjų rolę.
Manoma, kad robotas klasėje galėtų veikti kaip antra rankų pora, pirmiausia padedanti atlikti technines funkcijas – pavyzdžiui, žymėti lankomumą. Jis taip pat galėtų padėti kurti pamokų programą. Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie moksleivius, robotas galėtų autonomiškai naršyti internetinius mokymo išteklius tam, kad surastų pamokų planus, geriausiai tinkančius tam tikroms moksleivių grupėms. Tai leistų sumažinti krūvį, kuris dabar tenka mokytojams, o mokytojo specialybę padaryti patrauklesnę.
Neatmetama, kad robotai galėtų atlikti ir kitas funkcijas – suteikti mokytojams daugiau žinių apie mokinius bei jų poreikius. Mokyklų klasėse galėtų būti įrengtos kalbos ir gestų atpažinimo technologijos, akių judesių stebėjimo bei kiti fiziologiniai jutikliai, kurie rinktų ir analizuotų informaciją apie kiekvieną mokinį. Mokytojai informaciją gautų realiu laiku – nebereikėtų laukti pakeltos mokinio rankos ar testų, kad mokytojai pamatytų, kaip mokiniui sekasi įsisavinti dėstomą informaciją.
„Daugelyje skirtingų šalių mokytojai jau dabar pradeda naudoti robotus, kad pagerintų mokymosi kokybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje autistams vaikams ir jaunuoliams mokykloje buvo naudojamas interaktyvus robotas humanoidas, kuris padėjo jiems tobulinti socialinius įgūdžius. Daugeliui autizmu sergančių vaikų lengviau bendrauti su robotu nei mokytoju, nes jis neturi skirtingų veido išraiškų ir nekeičia balso tono. Norvegijoje robotai padeda vaikams dėl ligos negalintiems lankyti mokyklos, o JAV ir Singapūro mokyklose egzistuoja speciali platforma, leidžianti vaikams kurti ir programuoti savo robotą. Manau, kad netolimoje ateityje panašios praktikos bus integruotos ir į Lietuvos švietimo sistemą“, – apie robotų vaidmenį švietime kalba N. Ambrasė.
Nuo šiol ekologinius laukus padės stebėti dronai
2018 10 08 21:49Ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkio gamyba neišvengiamai bus skaitmenizuota. Parama žemės ūkiui po 2020-ųjų metų taip pat greičiausiai bus orientuota į modernių technologijų diegimo skatinimą. Jau dabar Lietuvos ūkininkai, kiek leidžia galimybės, stengiasi rinktis išmaniąsias žemės ūkio technologijas. „Inovatyvių sprendimų ieškome ir mes – ekologinių ūkių patikrose jau naudojame dronus, o kitais metais naujųjų technologijų pritaikymą įstaigos darbui planuojame dar išplėsti“, – sako VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas.
Asociatyvi nuotr.
Daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/65416/.
VGTU sukonstruotas pirmasis lietuviškas bepilotis orlaivis, varomas saulės energija
2018 10 05 09:13Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute sukonstruotas saulės energija varomas bepilotis orlaivis „Solarwing“ sėkmingai įveikė bandymus – nepertraukiamai danguje išbuvo visą dieną. Universiteto mokslininkai drauge su studentais yra pirmieji sukūrę tokį aparatą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Pasak VGTU Aeronautikos laboratorijos vedėjo Aleksandr Lapušinskij, plečiantis bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms, ypač aktualus tampa jų skrydžio laikas. „Šiuo metu visų skraidančių bepiločių aparatų skrydžio laikas yra labai ribotas ir priklauso nuo akumuliatorių talpos ar sunaudojamo kuro kiekio. Todėl tokiam orlaiviui sudėtinga įveikti ilgus atstumus, apskrieti dideles teritorijas. Būtent šią problemą ir išsprendžia saulės energijos panaudojimas“, – pasakoja VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto atstovas, vadovavęs „Solarwing“ konstravimo darbams. Saulės energiją naudojantis bepilotis orlaivis puikiai tinka sienos apsaugos tarnyboms, kai reikia stebėti didelius pasienio ruožus, taip pat ūkininkams, turintiems didelius pasėlių plotus, draudėjams, nustatantiems žalos dydį, didelių teritorijų žemėlapių sudarymui, paieškos ir gelbėjimo darbams, filmavimui ir fotografavimui iš oro ir pan. Be to, svarbus ir ekonominis efektas – bepiločio orlaivio skrydžio valanda atsieina kur kas pigiau nei malūnsparnio ar pilotuojamo lėktuvo.
„Solarwing“ sveria 5 kg., jo sparnų mojis – 3,2 m., juose yra sumontuota 60 saulės elementų, kurie surenka saulės energiją ir ja krauna lėktuvo akumuliatorių. Nors saulės energija varomi bepiločiai orlaiviai nėra visiška technologinė naujovė, jų nėra daug, o saulės energija skrydžiams naudojama retai. VGTU sukurtas bepilotis orlaivis išsiskiria ir kita inovacija – jis yra suprogramuotas skristi termikuose. „Termikai – tai šiltos srovės, kylančios nuo žemės. Jos susidaro, kai saulė netolygiai įkaitina žemę, todėl vietose, kuri ji įkaista labiau, oras pradeda judėti aukštyn. Šiomis srovėmis naudojasi paukščiai, sportiniai sklandytuvai. Mūsų bepilotis orlaivis taip pat gali naudotis šia energija ir dar labiau prailginti skrydžio laiką“, – pasakoja A. Lapušinskij. Jo teigimu, termikai yra visiškai nauja sritis, kurioje dirbama tobulinant bepiločių orlaivių galimybes.
Lietuvių sukurtas bepilotis orlaivis gali skristi automatiškai tam tikru maršrutu, pagal suprogramuotas GPS koordinates, atlikti automatinį pakilimą ir nusileidimą. Sumontuota telemetrijos sistema taip pat leidžia valdyti orlaivį iš žemės bei siųsti video signalą internetu. Dėl šios technologinės naujovės „Solarwing“ veikimas praktiškai neribotas – jis gali skristi visur, kur yra mobilusis internetas.
Saulės energija varomo bepiločio orlaivio istorija VGTU prasidėjo prieš ketverius metus, atvykus mainų studentams iš Barselonos aviacijos universiteto. „Vėliau prie projekto dirbo VGTU studentai, konsultavomės su universiteto mokslininkais, ekspertais. „Solarwing“ – tai studentų ir inžinierių entuziazmo dėka gimusi sėkmės istorija“, – pabrėžia jos idėjos autorius ir iniciatorius A. Lapušinskij. Pasak jo, tokie projektai skatina studentų techninę kūrybą, moko dirbti komandose, spręsti inžinerines problemas, studentai baigdami universitetą turi ne tik teorinius brėžinius ir skaičiavimus, bet ir veikiančius prototipus.
A. Lapušinskij šiemet buria naują studentų komandą, kurie tobulins ir kurs antrą orlaivio versiją „Solarwing v2“. Bus siekiama, kad bepilotis orlaivis ore galėtų išsilaikyti ir naktį, o nepertraukiamai danguje išbūtų net kelias dienas. Universiteto atstovas tikisi, kad tai padės rasti partnerių ir idėją komercializuoti.
Europos Komisijos duomenimis per ateinančius 20 metų bepiločių orlaivių sektorius sukurs daugiau kaip 100 000 darbo vietų, o su naujomis paslaugomis susijusios plėtros poveikis ekonomikai sieks 10 mlrd. eur.
„Solarwing“ konstravimo ir skrydžio bandymo akimirkas galite pamatyti čia:
Dronai – išmaniajai miesto priežiūrai
2018 10 04 12:28AB „Grinda“ sostinės infrastruktūros priežiūrai pradėjo naudoti bepilotę skraidyklę su stebėjimo įranga, skirtą avarinių situacijų mastų vertinimui, nelegalių statybų ar nelegalių sąvartynų paieškai. Žiemos metu dronas galės būti naudojamas sniego valymo darbų kontrolei. Papildoma programinė įranga leidžia tiksliai išmatuoti atstumus tarp pasirinktų objektų, apskaičiuoti paviršių plotą ar objektų tūrius.
„Dronų panaudojimą planuojame vis labiau integruoti į miesto ūkio paslaugas. Žinoma, dar yra daug iššūkių šioje srityje: turime turėti didesnes autonomiškumo galimybes, automatizuotą duomenų nuskaitymą ir pan. Šie pirmieji bandymai parodo, kad einame prasmingu keliu ir galime ieškoti įvairių inovatyvių sprendimų, kurie prisideda prie greitesnės reakcijos, taigi ir greitesnio, efektyvesnio miesto paslaugų teikimo. Planuojame toliau naudoti droną statybų stebėsenai – ar statybų aikštelės tvarkomos tinkamai, neteršiama aplinka. Taip pat nelegaliai užimtos valstybinės žemės paieškoms“, – sako savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Bepilotę skraidyklę galės naudoti ne tik „Grinda“, bet ir kitos miestą prižiūrinčios savivaldybės įmonės. Miesto transportininkams skraidyklė padės stebėti eismo situaciją ir parkavimo užimtumą, bus naudinga vertinant spūsčių apimtis, priežastis, pašalinimo galimybes ir modeliuojant transporto srautus. Gatvių apšvietimo specialistams ši įranga gali padėti fiksuoti gatvių apšvietimo gedimus, miesto viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams – nustatyti miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų savininkų žolės ir šakų deginimo atvejus. Ateityje panašios bepilotės skraidyklės galės būti naudojamos ir kitose srityse: žiemą kontroliuojant, kaip miestą prižiūrinčios įmonės valo šaligatvius ar gatves, ar apžiūrint šilumos trasų gedimus.
„Mums, už miesto priežiūrą atsakingai įmonei, ypač svarbu praktinis gautos informacijos pritaikymas. Pavyzdžiui, programinė įranga užfiksuotą vaizdo medžiagą konvertuoja į trimačius modelius ir tiksliai apskaičiuoja biriųjų medžiagų kiekį, padeda įvertinti statybų eigoje reikalingo grunto kiekį“, – pasakoja UAB „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
Bepilote skraidykle galima iš aukščiau apžiūrėti sunkiau pasiekiamas vietas, užfiksuoti pažeidimus ir operatyviai pateikti vaizdo medžiagą atsakingoms tarnyboms. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad iš statybviečių išvažiuojantys sunkvežimiai purvinais ratais smėliu ir moliu teršia miesto gatves (dėl to užsikemša paviršinių nuotekų surinkimo trapų grotelės), statybų rangovai įpareigojami nuplauti iš statybos vietos išvažiuojančių transporto priemonių ratus.
Bepilotė skraidyklė taip pat bus naudojama apžiūrint po audrų atsiradusias sąvartas parkuose ar miesto miškuose, grunto nuošliaužas sunkiau prieinamose vietose, pavyzdžiui, kapinėse ar statybvietėse, vertinant išplovų ar įgriuvų apimtis. Dronas padės įvertinti po vėtros nuvirtusių medžių šalinimo sudėtingumą ar aplinkos taršos mastą, aptikti nelegalius sąvartynus, kuriuose išmestos senos bešeimininkės padangos, cheminės medžiagos ar kiti teršalai.
Ar gyvename imitacinėje realybėje – atsakymai VGTU „Tyrėjų naktyje“
2018 09 27 15:56Rugsėjo 28 d. į „Tyrėjų nakties“ renginius duris atvers Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“, kviečiantis susimąstyti, kokioje realybėje gyvename – tikroje ar imitacinėje – ir kiek mūsų kraujyje yra TECHno genų.
Šiemet VGTU „LinkMenų fabrikas“ Tyrėjų nakčiai pristatys per 20 renginių interaktyvių veiklų ir dirbtuvių. Renginio dalyvius stebins skirtingu laiku pasirodantis įspūdingas šviesos ir garso performansas, leisiantis pasijusti tarsi meditacijoje. Kiek TECHno genų yra mūsų kraujyje padės nustatyti fabrike veikianti TECHno genų laboratorija, kurioje dalyviai bus vaišinami DNR kokteiliais.
Tyrėjų naktis. VGTU nuotr.
„Šiemet Tyrėjų naktyje kviesime visus tapti tyrėjais ir atsukti padidinamąjį stiklą į save ir mus supančią realybę. Ar ji tikra, ar imitacinė? Koks mūsų vaidmuo šiandieniniame technologijų ir kiborgų pasaulyje? O gal ir mūsų pačių kraujyje jau seniai teka TECHno genas?“, – rasti atsakymus į šiuos klausimus ir dalyvauti „Tyrėjų nakties“ renginiuose kviečia VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.
Tyrėjų naktyje organizatoriai kvies pasivaikščioti su renginio erdvę prižiūrinčiais beveik 3 metrų robotais bei pasidaryti su jais asmenukę. Suabejoti trapia riba tarp realybės ir fantastikos privers protu nesuvokiami reginiai, kuriuos išvysime vyksiančiame mokslo šturme.
Jaunieji tyrėjai sužinos, kokiu principu veikia mikrorobotai bei turės galimybę iš parankinių medžiagų sukonstruoti elektromechaninį robotą bei sudalyvauti greičiausio mikroroboto „šimtakojo“ varžybose. Ne tik pasigaminti mikrorobotą, bet renginio dalyviai turės progą iš varinės vielos sukonstruoti tunelį, o iš galvaninio elemento pasigaminti magnetiniu lauku varomą elektrinio traukinio modelį, o vėliau bus organizuojamos greičiausios traukinio varžybos.
Renginio metu bus kuriamas reportažas ir imituojamas pasaulio robotikos čempionatas, vyks jo filmavimas, filmuotos medžiagos montavimas ir rengimas TV naujienų reportažui. Dalyviai sužinos, kaip kuriamos naujienos, kokie pagrindiniai televizijos kūrimo principai bei galės prisijungti prie kūrėjų komandos.
Keturioliktą kartą vyksianti „Tyrėjų naktis“ kviečia visus mokslo entuziastus leistis į atradimų virtinę ir dar geriau pažinti mokslą bei mokslininkus. Europos tyrėjų naktis paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus kvies daugiau nei 300 Europos miestų. Šio renginio tikslas – didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.