JAV karinius laivus saugos moduliniai kateriai-robotai

2020 02 21 12:33

2000 metais JAV Karinio jūrų laivyno „USS Cole“ buvo atakuotas Adeno uoste Jemene. Sprogmenų pilnas kateris rėžėsi į eskadrinio minininko šoną. Išpuolis pasiglemžė 17 jūreivių gyvybes, dar 39 buvo sužeisti, o „USS Cole“ remontas kainavo 200 milijonų dolerių. Dabar JAV galvoja, kaip tokių tragiškų įvykių išvengti ateityje.

Uostuose stovintys kariniai laivai yra pažeidžiami. Kariniai laivai dažnai naudojasi tais pačiais uostais kaip ir komerciniai laivai, todėl absoliutų saugumą užtikrinti nėra lengva. Tačiau pagalba jau pakeliui – jau kelerius metus tobulinamas nepilotuojamas kateris CUSV (Common Unmanned Surface Vehicle) jau yra pasiruošęs saugoti laivus.

CUSV yra modulinis © U.S. Navy
CUSV yra modulinis © U.S. Navy

CUSV – tai beveik 12 metrų ilgio kateris-robotas, kuriam nereikia žmonių. Tiesą sakant, žmonėms čia net nėra vietos. CUSV gali be problemų patruliuoti net 20 valandų. Šį katerį galima valdyti per atstumą, tačiau jis taip pat gali veikti ir visiškai autonomiškai.

Pagrindinė CUSV užduotis – karinių laivų apsauga, tačiau šis kateris gali būti panaudotas ir kitoms reikmėms. CUSV gali vykdyti žvalgybą, padėti apžiūrėti pavojingus degančius ar skęstančius laivus. Kitaip tariant, CUSV padeda išvengti žmonių naudojimo ten, kur jie nėra būtini.

CUSV pasiekia 35 mazgų (apie 65 km/val.) greitį ir yra stebėtinai manevringas. Jo konstrukcija yra modulinė. Štai prieplaukos apsaugos funkciją CUSV vykdo ginkluotas .50 kalibro kulkosvaidžiu, kameromis ir garsiakalbiais. Būtent tokios konfigūracijos CUSV buvo neseniai išbandytas.

Jūriniame konteineryje pasislėpę kariai valdė CUSV, kuris turėjo priartėti prie įtartino laivo, besiartinančio prie prieplaukos, kurioje ilsėjosi kariniai laivai. Šįkart – tai tik pratybos, tačiau jau visai greitai CUSV gali sulaukti iš tikrų tokių užduočių. Kateris greitai priartėjo prie laivo ir per garsiakalbius pranešė, jog jam derėtų trauktis. Šis, žinoma, nesitraukė, todėl teko imituoti laivo apšaudymą.

CUSV gali patruliuoti ir visiškai savarankiškai. Kateris gali pastebėti laivus ten, kur jų neturėtų būti, prie jų priartėti ir paleisti įrašytą pranešimą per garsiakalbius. Tačiau ginklai naudojami tik tada, kai CUSV yra valdomas žmogaus – kovinių veiksmų CUSV autonomiškai neatlikinės.

Ateityje CUSV ar panašūs autonominiai kateriai bus naudojami vis dažniau. Tai padės apsaugoti laivus, jų įgulas ir išvengti žmonių naudojimo pavojingose užduotyse.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslininkai žiogus pavertė biorobotais, kurie galėtų užuosti sprogmenis

2020 02 20 08:10

Vašingtono universiteto mokslininkų komanda, pasinaudodama unikalia vabzdžių uoslės sistema, biologiškai patobulino žiogus, kad jie galėtų aptikti sprogmenis, skelbia universitetas.

Žiogai / Vašingtono universiteto nuotr.
Žiogai / Vašingtono universiteto nuotr.

Tradiciniai cheminio jutimo prietaisai, populiariai vadinami elektroninėmis nosimis, buvo kuriami dešimtmečius, tačiau žiogų uoslė lenkia anksčiau sukurtus inžinerinius prietaisus. Mokslininkai ištyrė žiogus, kad būtų galima dar patobulinti šią jų juslę.

Straipsnyje, kuris paskelbtas sistemoje „BioRxiv“, tyrėjai aprašė, kaip žiogus veikė įvairios cheminės medžiagos, kurios naudojamos sprogmenims gaminti.

Vabzdžių antenose esantys uoslės receptorių neuronai (ORN), kurių kiekvienoje antenoje yra apie 50 tūkst., atpažįsta šių cheminių medžiagų kvapus. Elektriniai signalai perduodami į antenos skiltį – vabzdžio smegenų dalį. Pasinaudodami elektrodais, pritvirtintais prie šios smegenų dalies, tyrėjai sugebėjo atskirti žiogo reakcijas ir susieti jas su skirtingų cheminių medžiagų kvapais.

Šie signalai buvo stiprinami ir belaidžiu būdu perduodami iš vabzdžių į nedidelį procesorių. Visas cheminio atpažinimo procesas truko tik kelis šimtus milisekundžių.

Vis dėlto iškilo rimtų kliūčių. Po 7 valandų tokio medžiagų identifikavimo žiogai pavargo ir nugaišo.

Be to, tik vienam žiogui pavyko identifikuoti cheminių medžiagų kvapus daugiau nei 60 procentų tikslumu.

Visgi mokslininkai nustatė, kad, pasinaudojus „spiečiaus išmintimi“ ir sujungus duomenis iš daugelio vabzdžių, tikslumas padidėjo. Žiogų septyneto vidutinis tikslumas siekė 80 procentų.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tyrimas atskleidė: 9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

2020 02 13 13:28

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms, o serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?

Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.
Diskusija apie robotizaciją. Pranešimo autorių nuotr.

JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?

Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/71670/

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Mokslo sriuba“: dirbtinio intelekto kontrolė

2020 02 12 20:22

Fantastiniuose filmuose dažnai vaizduojami robotai ir kompiuteriai, kurių intelektiniai sugebėjimai stipriai lenkia žmonių galimybes. Nors šiandien tai tik filmų siužetų dalis, netrūksta tikinčių, kad tai taps realybe. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankė dirbtinio intelekto žinovas ir mašininio mokymosi inžinierius Dovydas Čeilutka.

Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Mokslo sriuba“: kodėl dirbtiniam intelektui nėra lengva atskirti kačių ir šunų atvaizdus?

2020 02 12 19:51

Apie galimybes sukurti dirbtinį intelektą imta kalbėti dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau tada kilęs entuziazmas išblėso, susidūrus su pirmomis techninėmis kliūtimis. Visgi nauji technologiniai sprendimai įpūtė naujų vėjų šioje srityje. Pirmosios pokalbio dalies su dirbtinio intelekto žinovu Dovydas Čeilutka apie dirbtinį intelektą klausykite „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje.

Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV Sausumos pajėgos jau žino, kur panaudos dirbtinį intelektą

2020 02 05 10:59

Gera žvalgyba – pusė teigiamo rezultato mūšyje. Stebėti priešo veiksmus kitoje fronto pusėje yra tiesiog būtina ir tam kuriama daug efektyvių technologijų. Tačiau dabar JAV Sausumos pajėgos nori ne tik matyti, ką veikia priešas, bet ir prognozuoti jo veiksmus. Ir technologijos tam jau kuriamos.

Idėja iš tiesų nėra tokia jau sudėtinga. ATR-MCAS (Aided Threat Recognition from Mobile Cooperative and Autonomous Sensors) programa siekia sukurti dronų ir dirbtinio intelekto sistemą, kuri itin tiksliai fiksuotų priešo ginkluotės judėjimą ir pateiktų prognozes. Iš pradžių, teritoriją skenuotų spiečius skraidančių ir važiuojančių dronų. Ši informacija tuomet būtų apdorota dirbtinio intelekto sistemos, kuri atpažintų skirtingus ginkluotės vienetus (artileriją, pėstininkų grupes, tankus) ir juos klasifikuotų, pažymėtų pavojingiausius ir nustatytų jų judėjimą.

JAV Sausumos pajėgos jau žino, kur panaudos dirbtinį intelektą
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Taip būtų sudarytas taktinis priešo pajėgų žemėlapis. Jis būtų itin tikslus ir nurodytų ne tik skirtingos ginkluotės vietas, bet ir jos judėjimo kryptį. Tai leistų išvengti neplanuoto susidūrimo. Pavyzdžiui, tiekimo sunkvežimiai galėtų apvažiuoti priešo artilerijos veikimo nuotolį apibrėžiantį perimetrą.

Tačiau priešo pajėgų judėjimas fiksuojamas jau dabar. Kita ATR-MCAS technologijos funkcija yra kur kas įspūdingesnė – dirbtinis intelektas ne tik fiksuos priešo ginkluotės judėjimą, bet ir pateiks prognozes. Ši sistema į skirtingus grėsmės lygius klasifikuos skirtingus priešo pajėgų veikimo taškus. Pavyzdžiui, 6 tankai judantys užnugario link bus fiksuojami kaip ne tokia rimta grėsmė kaip 4 tankai judantys JAV karių pusėn. Kadangi šias prognozes pateiks dirbtinio intelekto sistema, su laiku jos prognozės turėtų tikslėti, nes algoritmas mokysis priešo taktikos subtilybių.

Manote, kad tai nėra reikalinga sistema? Prisiminkite, kad šiuolaikiniame mūšio lauke dedamųjų yra labai daug. Dronai, antžeminė ir skrendanti technika, ilgo nuotolio artilerija, raketiniai ginklai – viską būtina sekti. Tuo pačiu būtina suprasti priešo taktinius veiksmus ir pasirūpinti savų karių aprūpinimu. Ši dirbtinio intelekto ir dronų-sensorių sistema galėtų palengvinti šią užduotį.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kinija kovai su koronavirusu pasitelkė dronus

2020 02 04 10:59

Kinijos valdžios pareigūnai prašo šalies žmonių kuo daugiau laiko leisti namuose ir ieško vis naujų būdų būti išgirsti. Naujausia iniciatyva – dronai, garsiakalbiai ir trumpi vaizdo įrašai. Visos šios priemonės skirtos paraginti žmones likti namuose ir taip mažinti viruso plitimo galimybes.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Balandis-robotas gali padaryti didelę įtaką ateities skrydžiams

2020 02 03 09:13

Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė sparnuotą robotą, galintį pamėgdžioti paukščių skridimo judesius. Šis robotas gali įkvėpti naujos kartos skraidančių robotų kūrėjus. Mokslininkai tyrinėjo, kaip beskrisdami paukščiai gali dinamiškai kaitalioti sparnų formą. Tokie judesiai yra žymiai pranašesni už orlaivių judesius.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV pajėgos turi naują tikslą – robotai vietoje žmonių

2020 02 02 10:53

Ateityje robotai daugelyje sričių pakeis žmones. Šis procesas jau vyksta ir dabar nuostabos nebekelia. Tačiau yra viena sritis, kur robotai yra tiesiog būtini – JAV Ginkluotosios pajėgos jau stengiasi pakeisti žmones amunicijos pristatymo linijose.

FAAR tieks 155 mm sviedinius tokiems ginklams kaip „M109A7 Paladin“  ©commons.wikimedia.org
FAAR tieks 155 mm sviedinius tokiems ginklams kaip „M109A7 Paladin“
©commons.wikimedia.org

Galbūt jums nepatinka jūsų darbas, tačiau ar galite įsivaizduoti vairuotojo, kuris kasdien netoli karinių veiksmų zonos važinėja su keliomis tonomis sprogmenų? Kariniai tiekimo konvojai visada yra priešiškų pajėgų taikikliuose. Ir robotizuoti juos tikrai būtų protinga.

JAV Sausumos pajėgos jau vykdo FAAR programą (Field Artillery Autonomous Resupply), kurios tikslas – pagerinti amunicijų ir atsargų tiekimo linijų efektyvumą. Geriausias būdas tai padaryti – pakeisti sunkvežimių vairuotojus robotais. Robotai nepavargsta, neišsigąsta, nepatiria streso – taigi, jų vairuojami sunkvežimiai važinėtų nuosekliau, išlaikytų iš anksto numatytą grafiką. Dar svarbiau tai, kad jie padėtų išvengti žmonių aukų, nes tiekimo sunkvežimiuose žmonių tiesiog nebūtų. Tie žmonės galėtų būti panaudojami efektyviau – ten, kur reikalingas žmogaus protas.

Savaeigė haubica „M109A7 Paladin“ gali per minutę iššauti 1-4 kartus. „Paladin“ viduje telpa tik 39 sviediniai. Kartu su šia haubica į veiksmo vietą gali keliauti ir specialiai jai sukurta paramos mašina, kurioje – dar 95 sviediniai. Visą šią amuniciją „Paladin“ gali panaudoti labai greitai.

Taigi, reguliarus ir strategiškai apgalvotas tiekimas yra tiesiog būtinas. O štai žmonės sunkvežimiuose – tikrai nebūtini.

JAV sprendimo ieško jau kurį laiką. Idealiu atveju, konvojui nereikėtų nei vieno vairuotojo, tačiau sunkvežimiai nebūtų per daug nutolę nuo įprastų – būtina sistema, kuri neužkirstų kelio vairuotojo naudojimui. Sunkumų kelia tai, kad šiems sunkvežimiams reikės vengti ne tik įprastų kelio kliūčių, o ir bekelėje pasitaikančių akmenų bei žmonių.

Taigi, sistema naudos dirbtinį intelektą ir robotinius sunkvežimių vairavimo įrenginius. Įdomu ir tai, kad robotai taip pat turėtų padėti pakrauti ir iškrauti krovinį. Kol kas programoje dalyvauja šešios kompanijos, Sausumos pajėgos tolesniam idėjų vystymui skirs 150 tūkstančių dolerių. Vėliau, žinoma, užsakymo laimėtojas gaus žymiai rimtesnę sumą.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotai, kuriems reikia atsigerti: ši roboto ranka prakaituoja, kad atvėstų

2020 02 01 09:27

Mokslininkai sukūrė minkštą robotinį raumenį, kuris prakaituoja, kad išliktų šaltas ir galėtų imituoti rankos judesius.

Tyrėjai iš Kornelio universiteto Niujorke sukūrė roboto ranką iš hidrauliškai valdomų ir pirštus primenančių dalių, turinčių mažas skylutes, per kurias gali išsiskirti vanduo, skelbia universitetas.

Prakaituojanti roboto ranka / Kornelio universiteto nuotr.
Prakaituojanti roboto ranka / Kornelio universiteto nuotr.

Tyrėjai teigė, kad robotas gali „prakaituoti“ norėdamas reguliuoti savo temperatūrą.

Robertas Shepherdas, Kornelio mechaninės ir kosminės inžinerijos docentas, kuris vadovavo projektui, aiškino, kad perkaitimas yra iššūkis robotams, pagamintiems iš „minkštų“ medžiagų.

Taip yra todėl, kad lanksčios, sintetinės medžiagos sulaiko šilumą iš vidinių variklių, valdančių robotą. Pavyzdžiui, metalai greitai išsklaido šilumą, o minkštos medžiagos ją sugeria. Kad šios medžiagos atvėstų, reikalingas vidinis ventiliatorius, kuris padidina nepageidaujamą svorį ir tūrį.

Tyrėjas su komanda sukūrė hidrogelio medžiagą, kuri išspaudžia vandenį iš daugybės mažų porų, kurios automatiškai išsiplečia, kai temperatūra pasiekia 30C laipsnių, ir užsidaro, kai temperatūra nukrenta.

Šis šiluminio valdymo metodas reiškia, kad robotas gali būti eksploatuojamas ilgą laiką ir neperkaisti. Mokslininko teigimu, tai jau ne pirmas kartas, kai žmogaus biologijos principai padeda inžinieriams, kurie kuria robotus.

Projektas aprašomas „Science Robotics“ žurnale, o tyrėjai teigia, kad ateityje tokie veikimo principai galėtų būti naudojami norint pakeisti trintį tarp paviršių ir sudaryti sąlygas sklandžiam judėjimui. Jie gali būti itin naudingi nukreipiant slenkančių ar stumdomų robotų lokomotyvą.

Ši technologija taip pat galėtų būti naudojama, pavyzdžiui, pašalinant teršalus nuo paviršiaus.

Tiesa, technologija turi ir trūkumų. Tokiems robotams nuolatos reikėtų vandens. „Jie, kaip ir žmonės, turėtų atsigerti“, – pridūrė mokslininkas.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »