Laivų traukinys vandenyne – ką tokio šįkart sugalvojo DARPA?

2020 06 03 14:59

JAV Karinis jūrų laivynas perka laivus-dronus. Tai – kariniai laivai, kurie ne tik neturi įgulos, bet net negali jos turėti – juose nėra kajučių ar valdymo įrenginių. Dabar JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius (DARPA) sugalvojo kaip išspręsti vieną su tokiais laivais siejamą problemą.

Į eilę išsirikiavę laivai-robotai lengviau įveiks bangų pasipriešinimą © DARPA
Į eilę išsirikiavę laivai-robotai lengviau įveiks bangų pasipriešinimą
© DARPA

Bepiločiai laivai, jei juos taip galima pavadinti, turi daugybę privalumų. Visų pirma, žinoma, į karštuosius taškus nebūtina siųsti žmonių. Jie gali plaukioti palei priešiškų valstybių krantus, rinkdami informaciją ir net naikindami taikinius. Nors tokio laivo praradimas reikštų didelius nuostolius, avarija ar užpuolimas nekainuotų žmonių gyvybių. Antra, tokie laivai gali būti pigesni. Technologijų kūrimas ir vystymas kainuotų nemažai, tačiau vos tik tie kaštai būtų paskirstyti per didesnį laivų skaičių, laivai-dronai kainuotų pigiau nei įprasti kariniai laivai. Taip yra dėl to, kad jie neturi įprastų valdymo įrenginių ir fiziškai yra mažesni – juk juose nėra maisto sandėlių, kajučių, kapitono tiltelio, valdymo įrenginių ir kitų žmonėms būtinų patogumų.

Mažesnis laivas – mažiau metalo – mažesnė kaina. Na, kai atsipirks technologijos. Tačiau žemesnis siluetas turi ir kitą privalumą – tokius laivus sunkiau pastebėti. Bet yra ir vienas trūkumas – maži ir vidutinio dydžio laivai sunkiau kovoja su bangų pasipriešinimu.

JAV ketina naudoti vidutinius (12-50 metrų ilgio) ir didelius (60-91 m ilgio) bepiločius laivus. Jų pajėgumai prilygs gerokai didesniems laivams su įgulomis, tačiau mažesnis korpusas reiškia, kad bangos tokius laivus paveiks žymiai labiau. Kitaip tariant, ilgesnių kelionių metu jie sudegins labai baug degalų. Svarstomos kelios išeitys. Viena iš jų – tokių laivų paleidimas iš didesnių laivų su įgulomis. Netoli misijos vietos pasirodęs didžiulis karinis laivas paleistų porą tokių laivų. Jiems reikėtų įveikti trumpesnį atstumą, todėl degalų sąnaudų klausimas nebūtų toks svarbus.

Kita išeitis, kokią dabar sugalvojo DARPA inžinieriai, laivų traukinys. Į misiją plaukiantys bepiločiai laivai tiesiog susikabintų tarsi traukinio vagonai. Jie galėtų susikabinti fiziškai arba galėtų tiesiog plaukti vienas paskui kitą išlaikydami labai mažą atstumą. Didžiausią bangų pasipriešinimą patirtų priekyje plaukiantis laivas, kiti plauktų laisviau. Iš esmės, keli bepiločiai laivai sudarytų vieną didelį laivą, kuris bangų pasipriešinimą įveiktų žymiai lengviau, sudegintų mažiau kuro ir galėtų savarankiškai leistis į ilgesnes keliones.

Laivai-dronai, beje, turi ir dar vieną privalumą – jie yra atsparūs pandemijoms. COVID-19 iš rikiuotės išvedė net kelis laivus, tiek komercinius, tiek karinius. Dar didesni ligų protrūkiai ateityje gali pakenkti ir svarbioms misijoms. Tokie plaukiojantys robotai yra atsparūs žmogiškoms problemoms. Apskritai, ateities karuose pranašumą turės tie, kurie į mūšius siųs mažiau žmonių ir daugiau robotų. Tiesa, tas DARPA laivų-robotų traukinys greičiausiai pasirodys tik šio dešimtmečio pabaigoje arba kito pradžioje.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

2020 05 28 10:54

Naujose technologijose labai svarbią vietą užima vaizdo atpažinimo ir apdorojimo technologijos. Didelę visos iš išorės gaunamos informacijos dalį žmogus gauna regėjimo pagalba, todėl akivaizdu, kad vaizdo atpažinimo integravimas elektronikoje bus labai plačiai vystomas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios technologijos panaudojimo sritis yra gana plati pradedant saugumo įranga, baigiant autonominiais automobiliais. Vaizdo apdorojimas ir atpažinimas reikalauja gana didelės skaičiavimo spartos procesorių bei didelės darbinės atminties pralaidos, nes nesuspausta vaizdo informacija yra saugoma atskirų kadrų matricose.

Šiuolaikinėse inovacijų technologijose vis daugiau panaudojama dirbtinio intelekto elementų. Juo domisi daugelis medicininės įrangos gamintojų, saugumo ir žvalgybos tarnybos, komercinės gamyklos ir daugelis kitų.

Trumpai tariant, dirbtinis intelektas yra mašinos gebėjimas priimti sprendimus, remiantis dideliu kiekiu iš anksto gautų duomenų (tai „apmokymo“ fazė), ir galimybe juos panaudoti savarankiškam ateities problemų sprendimui, o ne tik vykdyti iš anksto programuotojo parašytas komandas. Tiesą sakant, tie sprendimų ir mokymosi algoritmai yra jau apibrėžti žmogaus ir patys negali evoliucionuoti. Tarp mokslininkų jau gana ilgai vyksta diskusijos, ar mašinos galės ateityje tikrąja to žodžio prasme pačios galvoti.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto M2M laboratorijoje buvo sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas. Jis yra skirtas dirbtinio intelekto ir vaizdo atpažinimo programų, kurios yra kuriamos instituto studentų, tyrimams ir testavimams. Be to, esant didėlei paklausai autonominiams įrenginiams, maketą taip pat galima panaudoti įrenginių automatizavimo algoritmų kūrimui.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

Maketo pagrindą sudaro „UDOO BOLT V3“ mini kompiuteris. Automatizuota platforma vaizdo atpažinimui ir dirbtiniam intelekto skaičiavimams naudoja AMD „Ryzen V1202b“ procesorių, kurio taktinis dažnis gali siekti iki 3,2 GHz. Darbinė atmintis 8 GB. Sistema turi ir grafinę posistemę AMD „Radeon Vega 3“.

Komunikacijai su išoriniais mechaniniais komponentais yra panaudotas į mini kompiuterį integruotas „Arduino Leonardo“ mikrovaldiklis ir išorinis „Adafruit“ PCA9685 PWM išplėtimo modulis.

Duomenų, programų ir operacinės sistemos (OS) saugojimui yra skirti du NVME SSD diskai. Sistema palaiko Windows 10 ir Linux OS. Mobilioji platforma yra aprūpinta ir Wifi bei Bluetooth moduliais. Važiuoklės maketas duomenų išvedimui, bei programavimui turi du ekranus. Pagrindinis yra 800×480 raiškos LCD ekranas, antrasis yra OLED technologijos 128×32 raiškos ekranas. Esant poreikiui per USB-C arba HDMI jungtis galima prijungti dar kelis papildomus stacionarius ekranus. Platforma turi 6 Ah talpos akumuliatorių, kurio užtenka platformos veikimui bent trisdešimt minučių.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

Vaizdo atpažinimui yra naudojami ultragarso jutikliai ir kamera, galinti sukiotis horizontaliai ir vertikaliai 180 laipsnių kampais. Platforma naudoja keturis įvairiakrypčius ratus „Omnidirectional Mecanum wheels“, kurių pagalba platforma gali judėti visomis kryptimis, nekeisdama ratų padėties ir jų pasukimo kampo. Platformos korpusą ir pagrindą 3D spausdintuvu M2M laboratorijoje atspausdino doktorantas Albert Cesiul. Dar būdamas studentu Albert Cesiul susidomėjo šioje laboratorijoje atliekamais projektais, todėl savo bakalauro ir magistrinių studijų baigiamuosius darbus nusprendė atlikti M2M laboratorijoje. Magistro darbas buvo „Dirbtinių neuroninių tinklų taikymas vaizdo atpažinimui ir mechanizmų valdymui įterptinėse LINUX sistemose“. Baigęs studijas Albert Cesiul įstojo į doktorantūrą, ir toliau kartu su studentais sėkmingai dirba dirbtinio intelekto srityje, kuria vaizdo atpažinimo bei apdorojimo sistemas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotas švitina Singapūro prekybos centrą ultravioletiniais spinduliais

2020 05 26 12:23

Naujai sukurtas išmanusis robotas Singapūro prekybos centruose su naujuoju koronavirusu kovoja naudodamas ne chemikalus, bet šviesą. Užuot purškęs tokias medžiagas kaip vandenilio peroksidas, ultravioletiniais spinduliais dezinfekuojantis mobilusis robotas „Sunburst“ savo ultravioletinių C spindulių, arba UVC, lempa sterilizuoja ne tik paviršius, bet ir sunkiai pasiekiamus plyšius bei netgi orą.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tokio mėnuleigio dar nebuvo: galės keliauti į tamsiausias Mėnulio vietas

2020 05 24 12:00

Netoli Mėnulio ašigalių esama kraterių, kurių dugno niekad neapšviečia Saulė. Orbitinių zondų stebėjimai sufleruoja, kad ten gali būti daug vandens ledo. Pastarasis ne tik įdomus moksliniu požiūriu, bet ir labai naudingas būsimiems Mėnulio kolonistams. Kraterių tyrinėjimo planai susiduria su didele problema – kaip suteikti energijos ten važiuojančiam mėnuleigiui?

© Fernando Gandía/GMV
© Fernando Gandía/GMV

Saulės baterijos tamsiame krateryje nenaudingos, o radioizotopinis generatorius yra sunkus ir sudėtingas. Be to, gali netyčia ištirpdyti krateryje esantį ledą ir netgi paskandinti patį mėnuleigį.

Europos kosmoso agentūra neseniai išbandė galimą sprendimą – energijos perdavimą lazerio spinduliu. Mėnuleigį energija aprūpinti galėtų stacionarus paviršinis zondas, kuris savo ruožtu gautų energiją iš Saulės. Mėnuleigis energiją priimtų naudodamas specialiai pritaikytą Saulės bateriją; planuojama, kad toks perdavimo būdas veiktų iki 15 kilometrų atstumu. Prie baterijos būtų pritaisytas ir valdomas reflektorius – atspindimas lazerio spindulys leistų mėnuleigiui komunikuoti su zondu.

Kol kas sistema išbandyta Tenerifės saloje, kurios reljefas primena Mėnulio paviršių. Kada toks mėnuleigis galėtų išskristi į Mėnulį – nepranešama. Tiesa, jau suplanuota ir galima misijos vieta – de Gerlache ir Shackleton krateriai prie Pietų ašigalio.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

KTU mokslininkas G. Dervinis: šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti

2020 05 23 11:29

Sparčiai vystantis visuomenei, augant jos lūkesčiams, atsiranda vis daugiau įvairių elektrinių prietaisų, kurie mums palengvina buitį ir darbą, tačiau ne visus juos vadiname robotais. Kartais net nesusimąstome, kodėl vienas ar kitas prietaisas atlieka tam tikras funkcijas, kas yra jo viduje, ir kaip gali atsiliepti jame užslėpta programinė klaida, kurią padarė žmogus.

Užsienio kapitalo įmonė „Milton Keynes“ jau daugiau kaip metus savo klientus džiugina bekontakčiu prekių pristatymu. Karantino laikotarpiu toks prekių pristatymas išpopuliarėjo ir Lietuvoje, tačiau „Milton Keynes“ išsiskiria tuo, kad pristatymą atlieka ne kurjeris, o kobotas (angl. cobot).

Kobotais vadinami bendradarbiaujantys robotai, bendraujantys su žmonėmis bendroje erdvėje. Kobotai, priešingai nei tradiciniai pramoniniai robotai, suprojektuoti veikti autonomiškai, užtikrinant saugumą ir saugų atstumą nuo sąlyčio su žmonėmis.

Visuomenė nėra linkusi lengvai priimti pokyčius, ypač tai sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems norisi gyvo bendravimo, o technologijas įsisavinti prireikia daugiau laiko.

KTU EEF Automatikos katedros vedėjas Gintaras Dervinis. KTU nuotr.
KTU EEF Automatikos katedros vedėjas Gintaras Dervinis. KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Automatikos katedros vedėjo Gintaro Dervinio teigimu, šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti, o jų funkcija – padėti skirti laiko pokalbiams su aplinkiniais.

„Savitarnos kasos prieš 10 metų taip pat buvo skeptiškai vertinamos dėl sukčiavimo ir kitų įvairių, kartais nepagrįstų priežasčių, o dabar matome didelį jų privalumą. Vienintelis minusas čia, kad negalima su šia „pardavėja“ pasikalbėti. Žinoma, prie kasos gali stovėti humanoidas, bet su juo nepabendrausi. Uždavus klausimą, jis tau atsakymą pateiks iš paieškos sistemos, bet ar pajusi bendravimo kibirkštį? Ne taip nebus“, – savo įžvalgomis dalijasi G. Dervinis.

Žmogų darbo rinkoje keičia robotas

Pandemijos laikotarpiu, kuomet viena iš pažeidžiamiausių grupių tampa gamybos darbuotojai, įmonėms, tenka ieškoti sprendimų, tenka apriboti veiklą, įgyvendinant karantino priemones pandemijai stabdyti.

Veiklos automatizavimas padeda lengviau valdyti riziką dėl darbo jėgos praradimo plintant virusui ir leidžia tęsti veiklą ar ją nesunkiai perorganizuoti, taip išvengiant darbų stabdymo bei darbuotojų atleidimo. Šiuo atveju daugelis smulkių neautomatizuotų ar mažai automatizuotų įmonių susiduria su dideliais sunkumais.

„Viskas priklauso nuo to, ką mes darome, jei orientuojamasi į masinę gamybą ar mes pasieksime efektyvumą – klausimas? Jeigu sprendžiami tam tikri mechaniniai sprendimai, lankstumas, funkcionalumas. Kartais žmogui lengviau padaryti veiksmą nei robotui, galbūt tam veiksmui atlikti reikėtų net kelių robotų”, – G. Dervinis.

Pasak G.Dervinio, siekiant robotizuoti gamybos procesą, tikriausiai, tektų perorganizuoti visą gamybą, kadangi vienas darbuotojas gali atlikti daug įvairiausių užduočių, ko negalime pasakyti apie robotą. Be abejo, galima daugumą darbuotojų pakeisti robotais, tačiau ne visus, nes atsiras poreikis robotų aptarnavimui, tam reikės samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

„Robotas optimizuos bet kokį veiksmą, bet negalės priimti kitų sprendimų. Menininko negali pakeisti robotas, tačiau gali jam padėti? Ar robotika palengvina skulptoriaus darbą? Garsiausi skulptoriai kurti pradėdavo nuo akmens luito paruošimo, o dabartinis menininkas darbą pradeda sukurdamas eskizą „AutoCAD‘o programoje“. Visą akmens luito paruošimo etapą atlieka automatizuotos staklės“,– apie šiuolaikišką žmogaus darbo palengvinimą pasakoja docentas.

Kuriame robotus artimus sau

Vis labiau pastebima tendencija, kad robotas kuriamas panašios išvaizdos į žmogų. G.Dervinio nuomone, tokiu būdu palengvinama jų integracija.

„Robotai kuriami artimi žmogui, lygiai taip pat, kaip ir dievas vaizduojamas žmogaus pavidale, nes sau artima išvaizda priimama kur kas lengviau“, – G. Dervinis.

Jo teigimu, kurdami robotus stengiamės integruoti tai, kas ateina iš gamtos, tai, kas remiantis evoliucija, yra pasitvirtinę. Nes dirbtinai sukurtas robotas – artimas mirimo fazei:, šiandien jis veikia, o rytoj jau neveiks.

„Jei bandoma įtraukti evoliuciją į jo veiksmus bei mąstymą – jis turi galimybę išgyventi. Be žmogaus gebėjimo mąstyti bei fantazuoti, tikriausiai, šiai dienai vis dar gyventume akmens amžiuje ir apie galimybę keliauti bei tokį gyvenimą, koks yra dabar, net nesusimąstytumėme. Lygiai taip pat ir dirbtinis intelektas, kuris nuolat tobulėja yra žmogaus fantazijos ir intelekto vaisius, kuris veda mus į dar didesnę pažangą“, – pabrėžia mokslininkas.

KTU EEF dėstytojo Arūno Lipnicko teigimu, šiuo metu dirbtinis intelektas vystosi kopijavimo būdu – kopijuojant ekspertų žinias.

„Pavyzdžiui, medikų žinių kopijavimas, interpretuojant radiologines nuotraukas: ne kiekvienas miestelis gali turėti savo radiologą, kuris dirbtų 24 val., tad kuriamos tokios sistemos, kad galima būtų įkelti nuotrauką , o pagal ekspertų žinias apmokytas dirbtinis intelektas darytų panašius sprendimus“, – sako jis.

A. Lipnicko teigimu, viskas lyg ir atrodytų gerai, bet čia atsiranda toks niuansas: kai yra 10 ekspertų, kurių tarpe yra vienas kitam prieštaraujančių, tokiu atveju yra pasirenkamas dažniausiai pasitaikęs gydytojų atsakymas.

Mokslininkas pastebi, kad visuomet išlieka tikimybė, kad robotas gali tapti pavojingas žmogui. Jei robotą užprogramuotume išvalyti žemę nuo šiukšlių, o robotas pamanys, kad žmogus yra šiukšlė, tuomet galima tikėtis blogiausio.

G. Dervinis sako, kad kiekvienas mūsų galime būti valdomas emocijomis, kylančiais poreikiais bei informacija.

„Siekiant apsisaugoti nuo manipuliacijos yra kuriama dirbtinio intelekto (DI) etika. Emocija nėra programuojama – šypsnis tai tik atvaizdas. DI yra kuriamas žmonių – kokias funkcijas įdiegsime, tokias pasekmes ir turėsime. Jei robotas nužudė žmogų, tai ne roboto, o žmogaus klaida, jo atlaidumas, nes įrankis negali žudyti. Mūsų natūrali savybė yra daryti klaidas, o tai žudo. Kiek mes padarysime dirbtiniame intelekte klaidų, tiek ir super intelektas tų klaidų atkartos“, – pabrėžia jis.

Mokslininko teigimu, rašytojas fantastas Aizekas Azimovas sukūrė robotų elgesio taisykles.

„Pirmoji taisyklė – robotas negali sužeisti žmogiškos būtybės veikimu ar neveikimu. Antroji – robotas turi paklusti žmogiškos būtybės įsakymams, išskyrus kai tie įsakymai prieštarauja pirmajai taisyklei. Trečioji taisyklė – robotas turi ginti savo egzistenciją, išskyrus kai tai prieštarauja pirmajai ir antrajai taisyklėms“, – taisykles įvardina docentas.

G. Dervinio teigimu, mes kuriame robotus, kurie negali pakenkti žmogui, bet taip pat kuriame karinius robotus, kurie savaime yra žudymo mašinos, štai čia žmogus peržengia savo intelektą, save vadindamas intelektualu. Mes galime palengvinti sau gyvenimą, tačiau neturime peržengti sau susikurtų taisyklių.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Rankų pristigusiems ūkininkams į pagalbą skuba šuo-robotas

2020 05 22 12:34

Amerikiečių įmonė „Boston Dynamics“ pristatė keturkojį robotą. Spotu pavadintas aparatas „išmokytas“ ganyti avis. Pravartūs šuns-roboto įgūdžiai – „Boston Dynamics“ programuotojų ir Naujosios Zelandijos robotų valdymo platformos „Rocos“ leidėjų bendro darbo rezultatas.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Nauja robotikos industrijos tendencija: sparti „kobotų“ plėtra

2020 05 20 11:13

Tarptautinių ekspertų nuomone, Europos pramonei vis svarbiau tampa sukurti pusiausvyrą tarp žmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę ir mašinų-robotų, kurios atlieka besikartojančias užduotis. Tokiu būdu padidinamas produktyvumas, darbo vietų patrauklumas, gamybos ir susijusių paslaugų kokybė.

Renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, „Fanuc“ kobotas
Renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, „Fanuc“ kobotas

„Supaprastinimas, bendradarbiavimas ir skaitmeninimas – tai lemiantys veiksniai didėjančiam Europoje diegiamų robotų skaičiui. Tokias tendencijas šių metų pradžioje išskyrė Tarptautinė Robotikos Federacija. Žmonės ir automatizuoti procesai yra puikus derinys, galintis užtikrinti lankstumą ir prisitaikymą prie naujų klientų poreikių“, – sako Erika Tauraitė Kavai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir projekto „Smart Inotech pramonei“ ekspertė.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/projektai/ivairus/72992/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą

2020 05 19 18:15

Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarymas mus privertė patikėti tomis technologinėmis galimybėmis, kurios jau buvo parengtos, bet menkai naudojamos. Jo teigimu, gyvenimui atskleidus naujas galimybes, pokrizinis pasaulis atgal nebegrįš.

KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

„Norėdami geriau pasiruošti pokyčiams, turime pabandyti bent įsivaizduoti jų kontūrus. Šiandien žmonijos technologizacijos lygis yra toks, kad jį sunku aprėpti vienu žvilgsniu. Be didžiulių privalumų, gili technologijų skverbtis į kasdieninę mūsų veiklą, pramogas, namų ūkį turi ir gąsdinančių pusių, iš kurių ryškiausia ir kiekvienam aktuali tema yra privatumo praradimas“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius.

Kita vertus, krizė atveria ir naujas galimybes. Pavyzdžiui, darbas iš namų iki šiol buvo norma tik nedidelei daliai kūrybos darbuotojų: architektams, dizaineriams, konstruktoriams ar programuotojams.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72989/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Nevaldomas dronas – pavojus visiems oro erdvės naudotojams

2020 05 18 13:13

Šylant orams ir laisvėjant karantino apribojimams, vis dažniau žmonės renkasi pramogas lauke ir kelia bepiločius orlaivius, kitaip dar vadinamus dronais. Bepiločiai orlaiviai išties smagi pramoga, puiki galimybė fiksuoti įdomius kadrus ir, neretai, vertinga pagalba verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai dar ir didžiulė atsakomybė. Šį teiginį patvirtina ir pasaulyje kartas nuo karto pasikartojantys incidentai, kurių metu dėl neatsakingai valdomo drono būna uždaryta ar bent jau sutrikdyta oro erdvė. Vienas tokių pavyzdžių, prieš porą metų Gatviko oro uoste, Londone, įvykęs incidentas, kurio metu dėl neatsakingai valdomo drono teko atšaukti šimtus skrydžių.

Nevaldomas dronas – pavojus visiems oro erdvės naudotojams
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Laimei, Lietuvoje tokių įvykių užfiksuota nebuvo. Tačiau prieš leidžiant bepiločiam orlaiviui kilti, būtina atsiminti pagrindines taisykles ir jomis vadovautis. Lietuvos oro erdve naudojasi įvairūs oro erdvės naudotojai – lėktuvai, sraigtasparniai, balionai, parasparniai, bepiločiai orlaiviai. Oro erdvė yra ribota ir daugėjant naudotojų skaičiui ji, deja, nesiplečia, tad visi turi ja naudotis netrukdydami vieni kitiems ir užtikrindami tokius svarbius dalykus kaip saugumas ir privatūs interesai.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72964/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV kariuomenė kurią dar neregėtą flotilę iš ypatingų karinių laivų

2020 05 13 12:31

JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius DARPA kartu su Kariniu jūrų laivynu kurs visą naujo tipo laivų flotilę. Tai – ypatingi laivai, kuriems be kito ko nebus baisios ir jokios pandemijos.

Planuojama per penkerius metus pastatyti 10 pajėgių autonominių 60-90 metrų ilgio laivų (LUSV arba Large Unmanned Surface Vehicle ships). Akivaizdu, kad LUSV – nelabai didelis laivas, tačiau dydis čia nėra labai svarbus. Tokie pusiau autonominiai laivai galėtų vykdyti labai pavojingas ar labai nuobodžias operacijas. Jie plauktų konvojaus priešakyje, galėtų vykdyti žvalgybos misijas. Nors šie laivai galės veikti autonomiškai, tikėtina, kad juose bus vietos ir nedidelei įgulai – dėl visa ko. LUSV bus statomi gręžinių platformų aptarnavimo laivų pagrindu.

Kaip NOMAR laivą įsivaizduoja dailininkas © DARPA
Kaip NOMAR laivą įsivaizduoja dailininkas © DARPA

Tuo pat metu DARPA ir Laivynas vykdo ir kitą projektą – NOMAR (No Mariners Required Ship). Tai – visiškai antonimiškas karo laivas. LUSV vis dar turės žmonių įgulai skirtas patalpas ir įrangą, o NOMAR to visiškai atsisakys. Tai leis sukurti santykinai mažą karo laivą – jis už panašiai ginkluotą laivą su įgula bus žymiai mažesnis jau vien dėl to, kad čia nebus kajučių, maisto atsargų triumo, virtuvės ir kitų žmonėms reikalingų patalpų. Be to, NOMAR galėtų veikti labai efektyviai nepriklausomai nuo žmonių sukeliamų rūpesčių. Kadangi toks autonominis laivas neturėtų įgulos, jam nereikėtų ir maisto atsargų, o ir globalios pandemijos šiems laivams visiškai negalėtų pakenkti.

Tiesa, DARPA net nėra įsitikinusi, kad toks laivas gali egzistuoti. Technologiškai tai tikrai įmanoma, bet ar Laivynas norės patikėti rimtus ginklus laivui be jokios įgulos? Ir kaip politikai reaguos į tokiam inžineriniam stebuklui reikalingas investicijas?

NOMAR turėtų ypatingai žemą siluetą ir greičiausiai būtų ginkluotas raketomis. Kokiomis ir kiek? Sunku pasakyti. NOMAR galėtų rinkti žvalgybinę informaciją. Pavyzdžiui, toks laivas galėtų plaukioti palei Šiaurės Korėjos krantus, klausydamasis radijo komunikacijos ir stebėdamas radarų signalus. NOMAR nebūtų nematomas – tiesiog šis laivas būtų toks žemas, kad lengvai pasislėptų bangose.

Kažkas panašaus į NOMAR yra neišvengiama. Ateityje karinių laivų be įgulos tikrai bus. Klausimas, kada. LUSV pasirodys per penkerius metus, bet tai bus tik tarpinė stotelė.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »