Beisbolo aistruolius Japonijos stadiono tribūnose pakeitė šokantys robotai

2020 07 21 08:03

Dėl Japonijoje galiojančių apribojimų, įvestų siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje, į stadionus neįleidžiami žiūrovai. Tačiau japonų beisbolo komandai „Fukuoka SoftBank Hawks“ fanų palaikymas akivaizdžiai svarbus, tad teko spręsti, kuo pakeisti tribūnas užpildančius beisbolo aistruolius. Tinkamiausiais kandidatais tokiam vaidmeniui buvo pripažinti robotai.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kovoje su COVID-19: lietuvio sukurtas robotas ir dar didesnės ambicijos

2020 07 11 14:31

Vos per dvi savaites pagamintas ir specifinį šviesos bangos ilgį naudojantis robotas naikina bet kokį užkratą nuo visų paviršių 360 laipsnių kampu į visas puses.

Inf. šaltinis: Tv3.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Autonominiai robotai važinėja tarp skirtingų SEAT gamyklos pastatų ir jų nauda akivaizdi

2020 07 10 15:03

Tai, kad robotai dirba gamyklose, jau seniai nieko nestebina. Tačiau SEAT gamykloje Martorelyje ne visi robotai slepiasi viduje. Štai robotizuoti elektriniai vilkikai AGV per dieną nuvažiuoja 240 km ir dalijasi keliais su automobiliais, sunkvežimiais, dviratininkais ir pėsčiaisiais.

AGV gali pavežti 10 tonų krovinius © SEAT nuotrauka
AGV gali pavežti 10 tonų krovinius
© SEAT nuotrauka

AGV (automated guided vehicles) – tai 8 robotų sistema. Tai yra maži visiškai autonomiški elektriniai vilkikai, galintys tempti automobilių detalių vežimėlius. Ir taip – jie važinėja keliais, nors tie keliai nėra vieši.

Automobilių gamyba yra labai sudėtingas logistikos uždavinys. Tiekėjai kasdien pristato tūkstančius detalių, kurios privalo nukeliauti į atitinkamus cechus. Šis rūšiavimas ir vietinis pristatymas įprastai patikimas mažiems terminalų vilkikams, kurie naudoja dyzeliną. Tačiau taip teršiamas oras ir eikvojami resursai.

Šiuo metu SEAT gamykloje Martorelyje dirba 8 tokie AGV vilkikai. Jie važinėja tais pačiais keliais, kaip ir gamyklos darbuotojai bei didesni sunkvežimiai. Vienas toks robotas gali patempti 10 tonų svorį. Jie naudoja radarus, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimis, tačiau neturi jokios išorinės valdymo sistemos – jie nevažinėja bėgiais ar įsikibę į kokį lyną.

AGV robotas turi kelias kameras, kurios stebi mašinos aplinką. Tiesą sakant, būtent taip šie robotai ir yra valdomi – jie nenaudoja GPS, o tiesiog seka pažįstamus pastatus ir ženklus. Tarpusavyje AGV bendrauja 4G ryšiu, kuris padeda išvengti susidūrimų.

Tiesa, AGV robotas juda vos 1 metro per sekundę greičiu (3,6 km/val.). Toks greitis pasirinktas dėl saugumo – robotas gali sustoti greičiau nei per sekundę, todėl gali išvengti ir visai šalia pasirodžiusių kliūčių. Gamyklos teritorijoje yra ir ženklai, perspėjantys žmones apie aplink važinėjančius robotus.

AGV baterijos yra įkraunamos indukciniu būdu – tam tereikia 15 minučių, todėl įkrovimas vyksta tuo pat metu kaip ir pakrovimas. 8 robotai per dieną perveža daugiau nei du tūkstančius detalių. Ir taip SEAT per metus sutaupys nemažai pinigų ir sumažins į aplinką išskiriamo CO2 kiekį net 1,5 tonomis.

Ir taip, anksčiau šį darbą atlikdavo žmonės. Tačiau visais robotų gamyklose tik daugėjo ir tuo pačiu daugėjo ir žmonių. Tokie robotai pagerina gamyklos efektyvumą, kas neabejotinai yra vertinga siekiamybė.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų

2020 07 08 20:07

Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.

Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Ne tik namus, bet ir kiemus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuojame“: žmonės buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Prieš pora metų vejos robotai buvo retenybė, tačiau šiuo metu savaeigiai žolės pjovimo įrenginiai yra gana įprasti, vis dažniau pasitaiko vejos robotų vagysčių ir techninių gedimų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Bendrovės statistika rodo, kad robotai dažniausiai genda dėl elektros įtampos svyravimų. Pasak V. Katilienės, neretai vejos pjovimo robotus sugadina žaibas arba drėgmė. „Panašiai, kaip ir kitą elektros įrangą, žaibuojant roboto įkrovimo stotelės laidus reikėtų atjungti“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vejos pjovimo robotai dažniausiai pavagiami iš kiemų, terasų bei atvertų garažų. „Mūsų duomenimis, už žolės pjovimo roboto vagystę atlyginama žala, priklausomai nuo įrenginio, svyruoja nuo 1 iki 5 tūkst. eurų, už remontą atlyginamos žalos vidurkis siekia 500 eurų. Dažniausiai šių įrenginių žalos registruojamos nuo gegužės iki spalio mėnesio“, – komentuoja draudikė.

Įkrovimo stotelė – mažiau matomoje vietoje

Ji atkreipia dėmesį į robotų priežiūrą. „Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti tinkama robotų įkrovimo stotelės vieta, kuri turėtų būti paslėpta nuo pašalinių žvilgsnių. Žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių: nepalikti roboto matomoje vietoje, rinktis vejos robotą, kurį pavogus įsijungia signalizacija, o pranešimas siunčiamas tiesiai į savininko telefoną“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Kad dėl techninio gedimo vejos robotas nenuvažiuotų į tvenkinį ir neužkliūtų už iš žemės kyšančios kliūties, rekomenduojama pasirūpinti, kad įrenginį sumontuotų profesionalai ir jis būtų tinkamai prižiūrimas.

Pasak V. Katilienės, šių įrenginių priežiūra svarbi ir vejos pjovimo mėnesiais, ir žiemos metu, kai vejapjovė „ilsisi“.

Balos robotams – rizikingos

Estijos bendrovės „Saestuudio“ specialistas Alanas Heibergas rekomenduoja vejos robotą bent kartą per metus nugabenti į priežiūros dirbtuves. „Kad įrenginio pjovimo peiliai būtų pakankamai aštrūs, nuo jų kartkartėmis reikėtų nuvalyti susikaupusią žolę. Į tai būtina atkreipti dėmesį lietingu laikotarpiu. Kartą per metus priežiūros darbus reikėtų atlikti dirbtuvėse, kur mechanikas įvertins judančių dalių nusidėvėjimą, o svarbiausia – kompiuteriu atliks įrenginio diagnostiką. Jos metu vejos robotas prijungiamas prie kompiuterio, patikrinami peilių, ratų, akumuliatoriaus būklė, sukalibruojami jutikliai ir atnaujinama jo programinė įranga, t. y. iš anksto nustatomi galimi gedimai“, – pasakoja specialistas.

Pasak A.Heibergo, šio įrenginio negalima plauti slėginiu plovimo įrenginiu, o jeigu po lietaus vejoje susidaro balos, kurių gylis yra didesnis nei pjovimo aukštis, vejos robotą reikėtų palaikyti įkrovimo stotelėje, kol išdžius žemės paviršius.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pademonstruotos „Spot“ roboto „naminės“ versijos galimybės

2020 06 29 10:19

„Boston Dynamics“ inžinierių sukurtas keturkojis robotas „Spot“ neseniai pasirodė prekyboje, tačiau kol kas jį gali įsigyti tik verslo klientai. Dabar kūrėjai pranešė, kad netrukus visi turės galimybę gauti mechaninį augintinį. Kompanijos įkūrėjas Markas Raibertas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pademonstravo garsiojo roboto „naminės“ versijos galimybes.

Pademonstruotos „Spot“ roboto „naminės“ versijos galimybės

Ateinančiais mėnesiais bendrovė planuoja išleisti specialią „Spot“ konfigūraciją su mechanizuota „ranka“. Viena iš jo ypatybių yra „vištos galvos“ funkcija, kurią suaktyvinus galūnė nejudriai laikoma tam tikroje padėtyje, o robotas gali judėti aplink fiksavimo tašką.

Įranga su manipuliatoriumi, anot inžinierių, žymiai padidins roboto galimybes tiek gamyboje, tiek kasdieniniame gyvenime. Nors dabar prietaisas nėra sertifikuotas kaip saugus namų naudojimo mechanizmas, gamintojas jau sukūrė keturkojo namų ūkio pagalbininko prototipą, kuris kainuos mažiau nei verslo versija.

„Mes taip pat turime projektą, kuris, esu tikras, bus labai įdomus daugeliui iš jūsų – turime omenyje namų tvarkymo klausimą. „Spot“ dar neprieinamas naudojimui namuose, tačiau kažkada tai įvyks “, – sakė robotikos kompanijos „Boston Dynamics“ vadovas Markas Raibertas.

Gamintojas taip pat svarsto kitas „Spot“ panaudojimo galimybes, tokias kaip pakuočių pristatymas ir pagyvenusių žmonių priežiūra. Priklausomai nuo konfigūracijos, robotas-šuo gali būti aprūpintas kameromis su 306 laipsnių matymu, kuris leidžia jam orientuotis ir judėti savarankiškai.

Šiuo metu pagrindinės „Spot“ versijos kaina yra 74 500 USD, papildomas įkroviklis kainuoja 1 650 USD, o kamerų sistema su LIDAR (objektų aptikimo ir atstumų matavimo metodas lazerio pagalba) klientams kainuos dar 34 570 dolerius.

Inf. šaltinis: Topcom.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Boston Dynamics“ pradėjo pardavinėti robotą „Spot“ visiems norintiems

2020 06 18 09:41

Įmonė „Boston Dynamics“, kurianti įspūdingus ir gyvūnus primenančius robotus, pagaliau pradėjo laisvai pardavinėti keturkojus robotus „Spot“. Po kelerių metų vystymosi praėjusiais metais gamintojas pradėjo nuomoti įrenginį įmonėms, o nuo dabar bet kuri Jungtinių Valstijų bendrovė gali įsigyti „Spot“ už 74 500 JAV dolerių kainą.

„Boston Dynamics“ pradėjo pardavinėti robotą „Spot“ visiems norintiems

Už tokią kainą galima nusiprikti automobilį „Tesla Model S“, tačiau „Boston Dynamics“ sako, kad mainais pirkėjas gauna pažangiausią pasaulyje mobilųjį robotą, galintį judėti beveik visur, kur tik gali žmogus (išskyrus kopėčias).

Nors robotas yra įdomus, šiuo metu „Spot“ dažniausiai naudojamas stebėjimui ir duomenų rinkimui. Bandymų metu „Spot“ sukūrė 3D statybviečių žemėlapius ir išaiškino įtaisų gedimus jūrinėse naftos platformose. Mažiau rutininiai testai apima pagalbą ligoninėms rūšiuojant pacientus, sergančius COVID-19, ir darbą policijos būryje ieškant bombų. „Boston Dynamics“ tvirtina, kad „Spot“ yra daugiafunkcinė mobilioji platforma, kurią galima sukonfigūruoti naudojant įvairius jutiklius bei užprogramuoti patruliavimui ir patikrinimams.

Bendrovė šių robotų daugiausia parduoda pramonės ir komerciniams klientams, kurie nori, kad jutikliai būtų pristatyti pavojingose ​​vietose, atsisakant žmonių pagalbos. Arba pasikartojančioms operacijoms, tokioms kaip 40 kartų per dieną fotografuoti gamykloje. Remdamasi klientų atsiliepimais bendrovė žada tęsti „Spot“ atnaujinimą, tačiau robotas jau visiškai paruoštas pardavimui. Iš dalies taip yra dėl neseniai atnaujintos programinės įrangos, kurį parašė „Boston Dynamics“ inžinieriai. Šis atnaujinimas vadinamas „Spot 2.0“ ir suteikia pažangias autonomijos ir navigacijos funkcijas.

Nors „Spot“ yra gana garsus robotas dėl žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo, jis vis tiek tebėra labai ribotas produktas. Iki šiol įmonė yra išnuomojusi apie 150 tokių prietaisų, o dėl epidemijos COVID-19 negalės įvykdyti užsibrėžto plano šiais metais pagaminti 1000 „Spot“ vienetų (įmonė ketina peržengti šią psichologinę ribą 2021 m. pirmąjį ketvirtį). Klientai taip pat apriboti tuo, kad tuo pačiu metu gali įsigyti tik du robotus, o didesni užsakymai turės būti papildomai aptariami su „Boston Dynamics“ atstovais.

Inf. šaltinis: Topcom.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV karinės oro pajėgos rengiasi žūtbūtiniam kovinių dronų ir žmonių pilotuojamų naikintuvų mūšiui

2020 06 09 12:29

JAV kariuomenė ruošiasi savo turimus kovinius dronus išbandyti pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Į kovą vienas prieš kitą stos patyrusių pilotų valdomi naikintuvai ir bepiločiai koviniai dronai.

Pentagono jungtinio dirbtinio intelekto centro vadovas, generolas leitenantas Jack’as Shanahan’as „BBC News“ tvirtina, kad JAV kariuomenė yra pasirengusi ir labai suinteresuota išbandyti dirbtinio intelekto valdomų bepiločių kovinių dronų galimybes, esant tiesioginiam susidūrimui su patyrusiais naikintuvų pilotais.

Kol kas nėra žinoma ar prieš metus sėkmingai išbandytas ilgojo nuotolio bepilotis „XQ-58A Valkyrie“ dronas dalyvaus šiuose bandymuose
Kol kas nėra žinoma ar prieš metus sėkmingai išbandytas ilgojo nuotolio bepilotis „XQ-58A Valkyrie“ dronas dalyvaus šiuose bandymuose
© JAV karinės oro pajėgos

Nors šiomis pratybomis ir nėra siekiama įrodyti, jog pilotus metas keisti dirbtinio intelekto (DI) mašinomis – bent jau kol kas – tai bus labai įdomus būdas pasižiūrėti, kaip toli pažengė DI sistemos.

Jack’as Shanahan’as tvirtina, kad bus imituojamos įvairios tiesioginės kovos situacijos. Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija surengs tokias sąlygas, kurių metų „autonominė sistema priešinsis žmogaus valdomai sistemai ir viskas vyks oras-oras sąlygomis.“

Nors viskas ir skamba taip, tarsi iš „Terminatoriaus“ filmo, bet baimintis dėl „Teismo dienos“ dar nereikėtų.

Jack’as tvirtina, kad šie bandymai bus labai įdomūs ir suteiks daug naujų žinių, bet nesitikima, jog dirbtinio intelekto mašinos pasirodys super protingos.

Praėjusiais metais JAV Karinės oro pajėgos pristatė „Skyborg“ programos kūrinį – bepilotį ilgojo nuotolio „XQ-58A Valkyrie“ droną.

Pirmieji bandymai buvo visai sėkmingi, tačiau dabar Jack’as Shanahan’as teigia, jog kariuomenės tikslai keičiasi ir JAV yra labiau suinteresuota ne į tokius masyvius bepiločius dronus, bet į mažesnių matmenų dronų spiečius.

„Aš labiau galvočiau ne apie 20 metrų sparnų pločio dronus, bet apie mažų autonominių dronų spiečių ir jų sugebėjimus“, – teigia Jack’as Shanahan’as ir priduria tikintis, jog per ateinančius porą metų karo aviacija labai stipriai pasikeis ir įprastus karinius naikintuvus po truputi keis bepiločiai koviniai dronai.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Nemažai valstybių kuria visiškai naujo tipo masinio naikinimo ginklą?

2020 06 08 19:31

2017 metais Jungtinių tautų konvencijoje, kur buvo aptariami įprastiniai ginklai, amerikietis dirbtinio intelekto tyrėjas Stuartas Russelas pristatė trumpametražį filmą apie nepilotuojamus orlaivius „Slaughterbot“, kuris netrukus pateko į „Youtube“. Šis labai staigiai išpopuliarėjęs įrašas pavaizdavo įsivaizduojamus bepiločių orlaivių spiečius, kurie autonomiškai atpažįsta priešą ir jį sunaikina, rašo Vestpointo šiuolaikinio karo institutas.

Nemažai valstybių kuria visiškai naujo tipo masinio naikinimo ginklą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Buvo įsivaizduojama, kad šie orlaiviai gali naikinti įvairius aktyvistus, nedraugiškų valstybių (ar netgi savos valstybės, bet oponuojančius) politinius vadovus. Gamintojų atstovas teigė, kad orlaivių kiekis, kurių galima prigaminti už 25 mln. JAV dolerių, gali išnaikinti pusę miesto.

Tiesa, visa tai buvo mokslinė fantastika. Bet ar tikrai?

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/73259/.

Inf. šaltinis: 15min.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Laivų traukinys vandenyne – ką tokio šįkart sugalvojo DARPA?

2020 06 03 14:59

JAV Karinis jūrų laivynas perka laivus-dronus. Tai – kariniai laivai, kurie ne tik neturi įgulos, bet net negali jos turėti – juose nėra kajučių ar valdymo įrenginių. Dabar JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius (DARPA) sugalvojo kaip išspręsti vieną su tokiais laivais siejamą problemą.

Į eilę išsirikiavę laivai-robotai lengviau įveiks bangų pasipriešinimą © DARPA
Į eilę išsirikiavę laivai-robotai lengviau įveiks bangų pasipriešinimą
© DARPA

Bepiločiai laivai, jei juos taip galima pavadinti, turi daugybę privalumų. Visų pirma, žinoma, į karštuosius taškus nebūtina siųsti žmonių. Jie gali plaukioti palei priešiškų valstybių krantus, rinkdami informaciją ir net naikindami taikinius. Nors tokio laivo praradimas reikštų didelius nuostolius, avarija ar užpuolimas nekainuotų žmonių gyvybių. Antra, tokie laivai gali būti pigesni. Technologijų kūrimas ir vystymas kainuotų nemažai, tačiau vos tik tie kaštai būtų paskirstyti per didesnį laivų skaičių, laivai-dronai kainuotų pigiau nei įprasti kariniai laivai. Taip yra dėl to, kad jie neturi įprastų valdymo įrenginių ir fiziškai yra mažesni – juk juose nėra maisto sandėlių, kajučių, kapitono tiltelio, valdymo įrenginių ir kitų žmonėms būtinų patogumų.

Mažesnis laivas – mažiau metalo – mažesnė kaina. Na, kai atsipirks technologijos. Tačiau žemesnis siluetas turi ir kitą privalumą – tokius laivus sunkiau pastebėti. Bet yra ir vienas trūkumas – maži ir vidutinio dydžio laivai sunkiau kovoja su bangų pasipriešinimu.

JAV ketina naudoti vidutinius (12-50 metrų ilgio) ir didelius (60-91 m ilgio) bepiločius laivus. Jų pajėgumai prilygs gerokai didesniems laivams su įgulomis, tačiau mažesnis korpusas reiškia, kad bangos tokius laivus paveiks žymiai labiau. Kitaip tariant, ilgesnių kelionių metu jie sudegins labai baug degalų. Svarstomos kelios išeitys. Viena iš jų – tokių laivų paleidimas iš didesnių laivų su įgulomis. Netoli misijos vietos pasirodęs didžiulis karinis laivas paleistų porą tokių laivų. Jiems reikėtų įveikti trumpesnį atstumą, todėl degalų sąnaudų klausimas nebūtų toks svarbus.

Kita išeitis, kokią dabar sugalvojo DARPA inžinieriai, laivų traukinys. Į misiją plaukiantys bepiločiai laivai tiesiog susikabintų tarsi traukinio vagonai. Jie galėtų susikabinti fiziškai arba galėtų tiesiog plaukti vienas paskui kitą išlaikydami labai mažą atstumą. Didžiausią bangų pasipriešinimą patirtų priekyje plaukiantis laivas, kiti plauktų laisviau. Iš esmės, keli bepiločiai laivai sudarytų vieną didelį laivą, kuris bangų pasipriešinimą įveiktų žymiai lengviau, sudegintų mažiau kuro ir galėtų savarankiškai leistis į ilgesnes keliones.

Laivai-dronai, beje, turi ir dar vieną privalumą – jie yra atsparūs pandemijoms. COVID-19 iš rikiuotės išvedė net kelis laivus, tiek komercinius, tiek karinius. Dar didesni ligų protrūkiai ateityje gali pakenkti ir svarbioms misijoms. Tokie plaukiojantys robotai yra atsparūs žmogiškoms problemoms. Apskritai, ateities karuose pranašumą turės tie, kurie į mūšius siųs mažiau žmonių ir daugiau robotų. Tiesa, tas DARPA laivų-robotų traukinys greičiausiai pasirodys tik šio dešimtmečio pabaigoje arba kito pradžioje.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

2020 05 28 10:54

Naujose technologijose labai svarbią vietą užima vaizdo atpažinimo ir apdorojimo technologijos. Didelę visos iš išorės gaunamos informacijos dalį žmogus gauna regėjimo pagalba, todėl akivaizdu, kad vaizdo atpažinimo integravimas elektronikoje bus labai plačiai vystomas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios technologijos panaudojimo sritis yra gana plati pradedant saugumo įranga, baigiant autonominiais automobiliais. Vaizdo apdorojimas ir atpažinimas reikalauja gana didelės skaičiavimo spartos procesorių bei didelės darbinės atminties pralaidos, nes nesuspausta vaizdo informacija yra saugoma atskirų kadrų matricose.

Šiuolaikinėse inovacijų technologijose vis daugiau panaudojama dirbtinio intelekto elementų. Juo domisi daugelis medicininės įrangos gamintojų, saugumo ir žvalgybos tarnybos, komercinės gamyklos ir daugelis kitų.

Trumpai tariant, dirbtinis intelektas yra mašinos gebėjimas priimti sprendimus, remiantis dideliu kiekiu iš anksto gautų duomenų (tai „apmokymo“ fazė), ir galimybe juos panaudoti savarankiškam ateities problemų sprendimui, o ne tik vykdyti iš anksto programuotojo parašytas komandas. Tiesą sakant, tie sprendimų ir mokymosi algoritmai yra jau apibrėžti žmogaus ir patys negali evoliucionuoti. Tarp mokslininkų jau gana ilgai vyksta diskusijos, ar mašinos galės ateityje tikrąja to žodžio prasme pačios galvoti.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto M2M laboratorijoje buvo sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas. Jis yra skirtas dirbtinio intelekto ir vaizdo atpažinimo programų, kurios yra kuriamos instituto studentų, tyrimams ir testavimams. Be to, esant didėlei paklausai autonominiams įrenginiams, maketą taip pat galima panaudoti įrenginių automatizavimo algoritmų kūrimui.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

Maketo pagrindą sudaro „UDOO BOLT V3“ mini kompiuteris. Automatizuota platforma vaizdo atpažinimui ir dirbtiniam intelekto skaičiavimams naudoja AMD „Ryzen V1202b“ procesorių, kurio taktinis dažnis gali siekti iki 3,2 GHz. Darbinė atmintis 8 GB. Sistema turi ir grafinę posistemę AMD „Radeon Vega 3“.

Komunikacijai su išoriniais mechaniniais komponentais yra panaudotas į mini kompiuterį integruotas „Arduino Leonardo“ mikrovaldiklis ir išorinis „Adafruit“ PCA9685 PWM išplėtimo modulis.

Duomenų, programų ir operacinės sistemos (OS) saugojimui yra skirti du NVME SSD diskai. Sistema palaiko Windows 10 ir Linux OS. Mobilioji platforma yra aprūpinta ir Wifi bei Bluetooth moduliais. Važiuoklės maketas duomenų išvedimui, bei programavimui turi du ekranus. Pagrindinis yra 800×480 raiškos LCD ekranas, antrasis yra OLED technologijos 128×32 raiškos ekranas. Esant poreikiui per USB-C arba HDMI jungtis galima prijungti dar kelis papildomus stacionarius ekranus. Platforma turi 6 Ah talpos akumuliatorių, kurio užtenka platformos veikimui bent trisdešimt minučių.

Vaizdo atpažinimo algoritmų testavimui M2M laboratorijoje sukonstruotas mechaninis važiuoklės maketas

Vaizdo atpažinimui yra naudojami ultragarso jutikliai ir kamera, galinti sukiotis horizontaliai ir vertikaliai 180 laipsnių kampais. Platforma naudoja keturis įvairiakrypčius ratus „Omnidirectional Mecanum wheels“, kurių pagalba platforma gali judėti visomis kryptimis, nekeisdama ratų padėties ir jų pasukimo kampo. Platformos korpusą ir pagrindą 3D spausdintuvu M2M laboratorijoje atspausdino doktorantas Albert Cesiul. Dar būdamas studentu Albert Cesiul susidomėjo šioje laboratorijoje atliekamais projektais, todėl savo bakalauro ir magistrinių studijų baigiamuosius darbus nusprendė atlikti M2M laboratorijoje. Magistro darbas buvo „Dirbtinių neuroninių tinklų taikymas vaizdo atpažinimui ir mechanizmų valdymui įterptinėse LINUX sistemose“. Baigęs studijas Albert Cesiul įstojo į doktorantūrą, ir toliau kartu su studentais sėkmingai dirba dirbtinio intelekto srityje, kuria vaizdo atpažinimo bei apdorojimo sistemas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »