Štai kaip atrodys pirmasis istorijoje Marso straigtasparnis „Ingenuity“

2020 05 11 09:57

Marsaeigis „Perseverance“, išskrisiantis šią vasarą, kartu gabens ir nedidelį sraigtasparnį. Jam oficialiai paskirtas vardas „Ingenuity“ (Išradingumas).

© NASA
© NASA

Sraigtasparnis yra mažytis, sveria mažiau nei du kilogramus; tiesa, masyvesnis Marse ir negalėtų skraidyti, nes ten atmosfera gerokai retesnė, nei Žemėje. Visgi toks prietaisas leis ištirti daug didesnį plotą, nei vien marsaeigis, be to, sraigtasparnis galės pasiekti įdomias uolienas ar vietas, prie kurių privažiuoti neįmanoma.

Tiesa, pagrindinė Išradingumo užduotis bus parodyti, ar apskritai tokio pobūdžio misija yra įmanoma; jei ji bus sėkminga, ateityje Marso misijos galės dažniau gabentis sraigtasparnius ir kitus skraidančius aparatus.

„Perseverance“ taikinys Marse yra Jezero krateris, kuriame matyti senovinės upės delta ir daug įdomių regionų, kuriuose kadaise galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos.

Naujame tyrime teigiama, kad kraterio geologija puikiai tinka ne tik gyvybei užsimegzti ar vystytis, bet ir jos pėdsakams išlikti iki šių dienų.

Mokslininkai pritaikė Žemės upių deltų formavimosi modelį Marsui ir, remdamiesi turimais stebėjimų duomenimis, apskaičiavo, kaip galėjo formuotis Jezero krateryje matoma delta. Paaiškėjo, kad nuosėdų sunešimas užtruko bent 19-37, bet visa tai nutiko per 380 tūkstančių metų laikotarpį. Kitaip tariant, greičiausiai vietinis klimatas buvo labai sausas, upė tekėjo retai, bet tekėdama nuosėdas nešė sparčiai. Būtent tokiose nuosėdose labiausiai tikėtina aptikti senovinės gyvybės pėdsakų, nes upių sąnašų paskandinti gyvi organizmai ar jų liekanos, virtę uolienomis, gali išlikti net ir milijardus metų.

„Perseverance“ surinkti duomenys padės ne tik atsakyti į klausimą, ar Marse (ar bent Jezero krateryje) kada nors egzistavo gyvybė, bet ir išsiaiškinti, ar tikrai Marso upių vystymuisi galima taikyti panašius modelius, kaip šiandieninių upių Žemėje.

Tyrimo rezultatai publikuojami „AGU Advances“.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pasauliui pristatomas lėktuvus lydėsiantis visiškai autonominis „draugužis“

2020 05 07 15:01

Vertinant šalių karinį potencialą dauguma mielai pamiršta australus, nors ši valstybė taip pat ginkluojasi moderniais ginklais. Tiesa retas jų būna kurtas namuose. Šįkart australiškasis „Boeing“ padalinys, aktyviai bendraudamas su karališkosiomis Australijos oro pajėgomis, pristatė naujovišką karinį droną – „Loyal Wingman“ pilną ateities sprendimų.

Pirmasis pademonstruotas „Loyal Wingman“ © boeing.com
Pirmasis pademonstruotas „Loyal Wingman“ © boeing.com

Pažvelgus į pirmuosius bepiločio orlaivio vaizdus, jį galima sumaišyti su penktos kartos naikintuvų. Mažesnis radaruose paliekamas pėdsakas nemaišo, tačiau „Loyal Wingman“ (liet. Lojalus draugužis) nėra kuriamas kaip karinis ar juo labiau solo misijas vykdysiantis aparatas.

Norint geriau suprasti jo būsimą vaidmenį, reikia geriau suprasti oro pajėgų veikimo principus. Įprastai kariniai lėktuvai neskraido po vieną. Tokia formuotė istoriškai susiklostė nuo pačių pirmųjų oro kovų. Esant bent keliems draugiškiems lėktuvams, lengviau nuvyti prie uodegos prikibusius persekiotojus.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72837/.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt. Autorius: Arnas Mulokas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Seniau priimti sprendimai atsipirko: šios įmonės nekalba apie prastovas ar darbuotojų atleidimus

2020 04 16 15:52

Nors COVID-19 pandemijos krizė stipriai paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius visame pasaulyje, į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės veiklos nestabdo, o robotų sistemų vystytojai Lietuvoje ir pasaulyje randa naujų nišų verslui ir savo kuriamais sprendimais stoja į kovą su virusu.

© Organizacijos nuotr.
© Organizacijos nuotr.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72559/

Inf. šaltinis: Delfi.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Amerikiečiai kuria iš granatsvaidžio paleidžiamą droną

2020 04 14 13:53

M320 – povamzdinis granatsvaidis, kurį naudoja JAV, Kanados, Vokietijos ir dar kelių šalių pajėgos. Kaip supratote, šis ginklas šaudo granatomis ir yra montuojamas prie kitų ginklų. Tačiau dabar JAV Sausumo pajėgos galvoja šiek tiek praplėsti M320 funkcijų sąrašą – šis granatsvaidis galėtų paleisti ir droną.

GLAUS drono elektronika © US ARMY
GLAUS drono elektronika © US ARMY

GLAUS raidėmis (Grenade Launched Unmanned Aerial System) pažymėtas dronas – tai itin mažas elektrinis žvalgybos prietaisas su 850 mAh baterija. Cilindro formos dronas su užlenkiamomis propelerio mentimis tilptų į 40 mm M320 granatsvaidžio vamzdį. Paleistas jis galėtų kurį laiką rinkti žvalgybinę informaciją, kuri praverstų konkrečioms karių komandoms.

Reikalas tas, kad didieji žvalgybiniai dronai yra didžiuliai lėktuvai. Jiems paleisti reikia daug laiko ir pastangų. Mažesni žvalgybiniai dronai, įprastai paleidžiami iš rankų, vis tiek yra gana dideli, kartais juos tenka surinkti mūšio lauke. Tuo tarpu GLAUS būtų mažas ir pakankamai pigus žvalgybos prietaisas, kuris suteiktų siaurą, bet konkrečioms 3-5 karių grupėms reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, kiek priešo karių slepiasi už pastato ar kokią techniką jie turi. Tiesa, GLAUS galėtų kur kas daugiau.

Vos paleistas GLAUS išskleistų sparnus ir propelerį. Droną valdytų karys – tam reikėtų specialaus pultelio, su ekranu, į kurį dronas ir transliuotų pastebimą vaizdą. GLAUS galėtų pakilti į didesnį nei 600 metrų aukštį ir galėtų skraidyti apie 90 minučių. O tada greičiausiai būtų pamirštas – drono susigrąžinimas nebūtų didelis prioritetas.

M320 granatsvaidis puikiai tinka tokiems darbams, nes pasižymi švelniu paleidimo mechanizmu. Įprastai granata ginklo vamzdį palieka maždaug 72 metrų per sekundę greičiu – lėčiau nei dažasvydžio šovinys. Toks paleidimo mechanizmas užtikrins, kad trapi GLAUS elektronika nebus pažeista ir dronas bus paleistas sėkmingai.

Na, bent jau tokia GLAUS koncepcija. Dronas dar nėra pagamintas ir išbandytas. Gali būti, kad po bandymų bus pastebėta, kad GLAUS negali susidoroti su nepalankiomis oro sąlygomis ar negali transliuoti tinkama vaizdo kokybe.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvių kuriamos inovatyvios technologijos žemės ūkyje: dirvožemį tirs bepilotės skraidyklės

2020 04 13 15:32

„Tik apie 10 proc. išmaniosios žemės ūkio technikos galimybių yra panaudojama. Taip yra dėl to, kad nėra pritaikymo būdų. Išskyrus navigaciją lauke. Tai vienas paprasčiausių pritaikymo būdų. O norint kitas technikos galimybes panaudoti yra reikalingos žinios iš pačio lauko“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto mokslininkas Ričardas Skorupskas.

Bepilotė skraidyklė, tirianti dirvožemį / Rimanto Petraičio nuotr.
Bepilotė skraidyklė, tirianti dirvožemį / Rimanto Petraičio nuotr.

Žemės ūkio konsultavimo tarnyba (ŽŪKT) kartu su VU mokslininkais jau išbandė bepilotę skraidyklę, pritaikytą dirvožemiui tirti. Atlikta 90 skrydžių, aerodistanciniai tyrimai daryti dešimtyje ūkių, kurie dabar turės laukų dirvožemio pasą.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72491/

Inf. šaltinis: LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Išradingas sprendimas: Japonijos universitete diplomus už studentus atsiėmė robotai

2020 04 08 18:44

Ką daryti, kad vienas didžiausių gyvenimo įvykių nebūtų paveiktas koronaviruso? Reikia atsiųsti vietoje savęs… robotą. Japonijoje universiteto studentai nesutiko, kad dėl koronaviruso paskelbtas karantinas pakirstų kelią mokslų baigimo šventei, rašo „Cnet“.

Išradingas sprendimas: Japonijos universitete diplomus už studentus atsiėmė robotai
„YouTube“ stopkadras.

„Business Breakthrough“ (BBT) universiteto absolventams Tokijuje nebuvo leidžiama atvykti į tradicinę diploma įteikimo ceremoniją dėl koronaviruso. Todėl jie pasitelkė „Newme“ robotus „avatarus“, valdomus nuotoliniu būdu, kad atsiimtų diplomą vietoje studentų.

Skaitmeninės planšetės buvo įmontuotos robotams į galvas, rodančios tikrųjų studentų, prisijungusių per „Zoom“ platformą, veidus. Tokiu būdu studentai galėjo ceremonijoje dalyvauti nuotoliniu būdu.

Kad pataikytų į temą, robotai taip pat dėvėjo juodas kepures bei mantijas.

Vienas iš neįvardintų studentų po diplomų įteikimo ceremonijos teigė, jog niekada nebūtų pagalvojęs, kad valdys savo robotą avatarą ir taip sudalyvaus mokslų baigimo šventėje. Anot jo, tai visiškai nauja patirtis.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvių išradimai, gelbstintys pandemijos metu

2020 04 01 11:43

Pokalbis apie lietuvių išradimus, kuriuos paskatino koronaviruso plitimas.


Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Baiminatės robotų apokalipsės? Jos išvengti gali padėti save paaiškinantis dirbtinis intelektas

2020 03 31 16:33

Dirbtiniu intelektu pasaulis tiek ir žavisi, tiek ir nerimauja. Kompiuteriai perima kai kuriuos mūsų darbus, rekomenduoja grojaraščius, vairuoja automobilius… O kuo labiau šios technologijos tobulėja, tuo labiau neramu ‒ o jei dirbtinis intelektas taps toks protingas, kad pranoks net mus pačius?

Pasak mokslininkų, nepaisant sudėtingų šiuolaikinių technologijų, tokių kaip neuroniniai tinklai ir gilusis mokymasis, dirbtinis intelektas nepasivys žmogiškojo dar daugelį dešimtmečių, o galbūt ir niekad. Tačiau kai vis daugiau gyvenimo sričių pradeda kontroliuoti kompiuteriai, kyla natūralus klausimas ‒ ar galime jais pasitikėti?

Kada paskutinį kartą klausėtės specialiai Jums „Spotify“ programėlėje sudaryto dienos grojaraščio? Ar tikrinote „Youtube“ ar „Netflix“ būtent Jums skirtas rekomendacijas? Ar šie pasiūlymai Jums tiko ir patiko?

Net jeigu „Spotify“ stipriai prašovė ir parinko Jus nustebinusį, nuvylusį ar net suerzinusį grojaraštį, didelių nepatogumų tai, tikriausiai, nesukėlė. Be to, šios technologijos nuolat tobulėja, taigi sugrįžkite rytoj ‒ gal grojaraštis jau bus tinkamesnis…

„Youtube“ rekomendacijos, ką žiūrėti toliau.
„Youtube“ rekomendacijos, ką žiūrėti toliau. Kaip ši ir kitos turinio platformos internete žino, kokį turinį rekomenduoti būtent Jums? Tai ‒ mašininio mokymosi rezultatas. Apdorojęs be galo daug duomenų iš kitų vartotojų, algoritmas ieško tam tikrų dėsnių, ir atrastas žiūrimumo „taisykles“ pritaiko Jums.
© youtube.com

Tačiau, jeigu tokias pačias klaidas darytų Jūsų savaeigis automobilis, automatizuotos diagnostikos prietaisas ligoninėje, ar algoritmas, kuris sprendžia, ar leisti Jums pasiimti paskolą banke? Kaip žinoti, ar šiais dirbtinio intelekto algoritmais galite pasitikėti, kur ir kodėl jie gali klysti?

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/72346/.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt. Autorius: Eglė Marija Ramanauskaitė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuviai kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą

2020 03 23 14:15

Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos“, įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.

„Dezinfekavimo metu kyla didelis pavojus žmonėms užsikrėsti virusais, todėl mūsų kuriamas autonominis robotas galėtų padėti efektyviai išspręsti šią problemą ir užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą”, – pasakojo Paulius Rakauskas, verslo vystymo vadybininkas iš UAB „Rubedo sistemos“.

Lietuviai kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą

Idėja sukurti tokį autonominį roboto prototipą technologijų kūrėjams kilo tuomet, kai prasidėjo korona viruso COVID-19 viruso protrūkis Kinijoje. Buvo susisiekta su dezinfekcinius įrenginius gaminančia amerikiečių įmone ir pasiūlytas bendradarbiavimas – sukurti autonominį dezinfekavimo įrenginį - robotą. Amerikiečiai išreiškė didelį susidomėjimą ir iškart buvo pradėti darbai. Pirmieji diegimai prasidėjo Azijos rinkoje, kur ir prasidėjo COVID-19 plitimas. Pirmasis roboto prototipas jau netrukus pradės veikti Hong Kongo ligoninėje.

Pasaulyje yra keletas įmonių, kurios siūlo mobilius robotus, dezinfekuojančius patalpas ultravioletiniais UV spinduliais, tačiau toks metodas nėra labai efektyvus ir turi daug šalutinių poveikių aplinkos įrenginiams ir žmonėms.

Lietuvių sukurtas robotas turi daug pranašumų. Visų pirma, dezinfekavimas vykdomas purškiant specialius garus ant sienų, rankenų, stalų, kėdžių, tai pat galima naudoti purškiant ant medicininės įrangos. Garai prasiskverbia net į mažiausius patalpos ar įrangos tarpelius, kurių paprastomis priemonėm nebūtų galima dezinfekuoti.

„Šie dezinfekciniai garai nekenkia jokiems paviršiams. Pats dezinfekavimo metodas išnaikina 99,9999 proc. bakterijų, virusų, grybelių, tame tarpe ir COVID-19. Patalpa tampa faktiškai sterili“, – pasakojo P.Rakauskas.

Kūrėjai taip pat akcentavo ir kitą privalumą – po dezinfekcijos nelieka jokių toksinių medžiagų, tik deguonis ir vandens garai. Šis dezinfekavimo metodas yra nepavojingas žmonėms. Jį galima naudoti net maisto dezinfekavimui.

Autonominis robotas veikia kruopščiai ir tiksliai. Jis gali dezinfekuoti dažnai, nuolat palaikydamas sterilias patalpas 24/7. Yra apsaugomi žmonės, nes jiems nereikia patiems vaikščioti po galimai užkrėstas patalpas ir dezinfekuoti rankiniu būdu. Robotas geba susikurti aplinkos žemėlapį ir maršrutą, kuriuo apvažiuoja patalpą ją dezinfekuodamas. Be to, jis gali gerokai atidžiau dezinfekuoti patalpą pagal iš anksto užduotą maršrutą ir tai atlikti žymiai dažniau.

Operatorius gali nustatyti, kokiu dažnumu ir kokiu paros metu nori atlikti dezinfekavimą. Robotą galima išsikviesti dezinfekuoti tam tikrą teritoriją tuomet, kai atsiranda specialus poreikis ir visą tai galima daryti nuotoliniu būdu, t.y. per išmanųjį telefoną ar kompiuterį.

Toks sukurtas autonominis robotas turi didelį taikymo potencialą ateityje: gali būti naudojamas ligoninėse, karantino vietose, biuruose, ugdymo įstaigose, prekybos centruose, sandėliuose, įvairiose viešosiose erdvėse, tokiose, kaip stotys, oro uostai.

Šiuo metu jau sukurtas roboto prototipas, kurį galima išbandyti, tobulinamas dizainas, funkcionalumas, įmonė „Rubedo sistemos“ ieško papildomų investicijų ir planuoja dalyvauti MITA paskelbtame inovatyvių idėjų konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“, taip pat ES investicijų priemonėse „Inostartas“, „Inočekiai“.

„Labai džiugu, kad technologijų kūrėjai šiomis dienomis aktyviai įsitraukia į kovą su COVID-19 ir siūlo rinkai inovatyvius sprendimus. Tokios idėjos gali padaryti proveržį ir padėti pasauliui, todėl valstybė stengsis sudaryti patrauklias sąlygas gauti finansavimą inovatyviems projektams“, – komentavo kadenciją baigiantis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Paaiškino, kodėl Lietuva atsilieka nuo Skandinavijos šalių ir Estijos: prisižaidėme savo darbuotojų pigumu

2020 03 13 18:59

„Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo metu Lietuvoje 1 tūkstančiui darbuotojų tenka tik pusė roboto. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas“, – apie Lietuvos gamybos sektorių sako „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovas Gediminas Misevičius.

Paaiškino, kodėl Lietuva atsilieka nuo Skandinavijos šalių ir Estijos: prisižaidėme savo darbuotojų pigumu
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Algos mažos, nes efektyvumas žemas

G. Misevičius sako, kad gyvename laikotarpyje, kuomet įvairūs technologiniai sprendimai yra taikomi gamybos pramonėje. Arba kitaip – „pramonės revoliucija 4.0”. Rankų darbą ima keisti specializuoti sprendimai, kurie padeda produkciją gaminti greičiau, o kaštai – mažesni.

Gamyba Lietuvoje, sako G. Misevičius, sudaro apie 20 proc. valstybės Bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot pašnekovo, reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį sudaro mažos pridėtinės vertės gamyba. „Jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, tai matytume, kad Lietuvoje tikrai didelis darbuotojų skaičius yra gamybos sektoriuje. O palyginus su kitomis šalimis – algos yra gana mažos, nes efektyvumas yra žemas. Lietuvoje kylant darbuotojų atlyginimams su tokiu žemu efektyvumu vis sunkiau ir sunkiau tampa konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Gamybos plėtra negali būti tokia greita, kai viskas yra paremta žmonių rankiniu darbu.

Jei palygintume statistiką, tai Vokietijoje 1 tūkstančiui darbuotojų gamybiniame sektoriuje tenka apie 32 robotus. Atrodo, kad Kinijoje vyrauja rankinis darbas, bet ten apie 10 robotų tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. O tuo tarpu Lietuvoje tik pusė roboto tenka 1 tūkstančiui darbuotojų. Kitaip pasakius – 2 tūkstančiams darbuotojų tenka 1 robotas. Jei lygintume Lietuvą su Kinija, tai mes 20 kartų turime mažiau robotizacijos gamybiniame sektoriuje”, – pastebi G. Misevičius.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72051/

Inf. šaltinis: Delfi.lt. Autorius: Vytautė Merkytė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »