Australijos paplūdimiuose patruliuos ryklius aptinkantys dronai

2017 08 30 08:30

Kaip būtų galima išvengti ryklių atakos? Australijos valdžia turi galimą atsakymą – šią dirbtiniu intelektu paremtą ryklių žvalgybos sistemą. Rykliai aptinkami iš tiesioginių vaizdo transliacijų, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Algoritmai gali atskirti jūros gyvūnus ir banglentininkus, plaukikus ir valtis. Kai ryklys aptinkamas, iš skraidyklės garsiakalbio poilsiautojams virš galvų paskelbiamas įspėjimas. Ji netgi gali numesti skubios pagalbos rinkinius, kuriuose yra plaustas ir defibriliatorius.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Dirbtinio intelekto grėsmė: spūstis gali šalinti naikindamas žmones

2017 08 29 11:55

Dirbtinio intelekto grėsmė: spūstis gali šalinti naikindamas žmones Nesijaudinama dėl to, kad dirbtinis intelektas gali nuspręsti, jog nemėgsta žmonių, ir bandyti juos sunaikinti, LRT RADIJUI sako Gyvybės ateities instituto komunikacijos vadovė ir autorė Ariel Conn. Anot jos, didesnį nerimą kelia užduotis, kaip robotą užprogramuoti taip, kad jis nurodymus atliktų pagal žmonių norus: „Pavyzdžiui, jei dirbtiniam intelektui nurodai panaikinti spūstis keliuose, jis gali pagalvoti, kad spūsčių priežastis – per daug žmonių, tad problemą gali išspręsti juos tiesiog nužudydamas.“

Nuo „robotų žudikų“ būtų neįmanoma pasislėpti

Technologijų ir dirbtinio intelekto ekspertai atviru laišku kreipėsi į Jungtines Tautas (JT), ragindami uždrausti vadinamuosius „robotus žudikus“. Tai ginklai, kurie, panaudojus dirbtinį intelektą, patys be žmogaus įsikišimo judėtų, pasirinktų taikinius ir atakuotų. Nors tokie autonominiai ginklai dar neegzistuoja, specialistai įspėja, kad tai galėtų sukelti trečiąją karybos revoliuciją, tad reikia iš anksto užkirsti tam kelią.

Kalbėdami apie dar neegzistuojančius dalykus, primenančius mokslinę fantastiką, galime įsivaizduoti mus puolančius į žmones panašius robotus, šaudančius lazeriais iš akių ir gebančius transformuotis. Vis dėlto, pasak A. Conn iš Gyvybės ateities instituto, besirūpinančio saugia dirbtinio intelekto plėtra ir inicijavusio specialistų kreipimąsi į JT, esminis dalykas – kaip suprogramuota sistema, o ne ginklo forma. Tad mirtinais ginklais galima paversti ir dabar mums įprastus prietaisus.

„Tokių technologijų dar nesame matę. Net sunku įsivaizduoti. Paprastai iškart įsivaizduojame robotus, bet net ir maži filmuojantys dronai gali būti paversti ginklais. Net ir dar mažesnius galima sukurti. Galima sukurti daug itin mažų labai protingų ginklų, kurie galėtų bet kur judėti, nuo jų būtų neįmanoma pasislėpti. Šie ginklai galėtų vykdyti didelio masto priešų ar civilių atakas. Būtų sunku juos kontroliuoti ar sustabdyti, o jei taptum tokio ginklo taikiniu – niekur nepasislėptum“, – sako A. Conn.

Raginimą uždrausti mirtinus autonominius ginklus pasirašė daugiau kaip šimto įmonių įkūrėjai ir vadovai iš įvairių šalių, tarp jų – ir kompanijos „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bei „Google“ „DeepMind“ dirbtinio intelekto specialistas Mustafa Suleymanas.

Inf. šaltinis: LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/60629/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Amerikiečių mokslininkai sukūrė kirminą primenantį robotą

2017 08 28 16:06

Stenfordo universiteto mokslininkai sukūrė kirminą primenantį itin lankstų robotą. Specialistams prireikė pusantrų metų konstruojant ir tobulinant įrenginį, judantį taip, tarsi auganti liana medžio šaka ar didžiulė kirmėlė.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

2017 08 25 08:10

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo.

„Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos, – teigia G. Dervinis, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas. – „Su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos. Buityje žmogaus pagalbininkais tampa robotai-žoliapjovės, robotai-grindų valytojai, robotai-langų plovėjai, o paslaugų sektoriuje galime susidurti su robotais-apsipirkimo asistentais, robotais-kelionių gidais, robotais-senolių pagalbininkais. Jau nekalbant apie gamybos bei karo pramonės sektorius.“

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiaunaudojami ir ugdymo procese

„Pastebima, kad robotai atranda vietą ir vaikų gyvenime, dažnu atveju, vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Taigi, robotų vieta mūsų gyvenime yra tik mūsų fantazijos ir laiko klausimas, o jų plėtra ir vystymasis įgauna vis didesnį pagreitį“, – teigia doc. dr. G. Dervinis.

„Visuomenės domėjimasis robotika per pastaruosius 10 metų ženkliai išaugo, o gamybos procesų robotizavimas Lietuvoje tapo viena iš populiariausių sričių pramonės sektoriuje. Pažymima, kad robotų poreikis Lietuvoje atsiranda aptarnavimo ir paslaugų sektoriuose“.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto lektorius Darius Mažeika pabrėžia, kad valdyti šiuolaikinius robotus nėra sudėtinga. „Anksčiau robotai buvo labai paprasti, sudėtingai valdomi ir su itin paprasta programine įranga, o norint tokį robotą įdarbinti reikėdavo ne tik loginio mąstymo, bet ir programavimo žinių. Šiandieninėje pramonėje esančius robotus tapo lengviau valdyti bei programuoti, jie tapo spartesni ir patikimesni,“ – teigia D. Mažeika.

Pasak jo, labiausiai paplitę yra LEGO robotai, kuriuos konstruoti gali įvairaus amžiaus robotikos entuziastai. „Programuojant juos išmokstama ne tik elementarios logikos, nuoseklumo, bet ir mechanikos, pavyzdžiui kaip tinkamai sukonstruoti ar pritvirtinti atitinkamus jutiklius“, – pažymi D. Mažeika.

Robotų taikymas švietime

„Lyginant su kitomis automatikos sritimis, robotika yra viena naujausių, todėl viskas mūsų dar tik laukia. Nepaisant to, robotika ir dabar jau naudojama švietime. Pavyzdžiui, KTU robotikos studijų programoje įsisavinamos elektronikos, automatikos ir programavimo žinios, studentai programuoja robotus, kurie vėliau atlieka tam tikrus užprogramuotus veiksmus. Taip programavimas tampa gerokai įdomesnis bei informatyvesnis, patrauklesnis dėl matomo galutinio rezultato, pritaikymo galimybių, perspektyvų“, – sako G. Dervinis.

„Be to, švietimo sistemoje turime programinius robotus, kurie tikrina žinias, koreguoja klaidas, asistuoja besimokantiems. Kiekvienas susidomėjęs nuosavo roboto kūrimu susidurs su mechanika, elektronika, programavimu, o tai iš jo pareikalaus nemažai žinių, prisidės prie jų tobulėjimo, padės įgyti atitinkamos patirties. Jau pirmame kurse KTU robotikos studentai pradeda kurti robotus. Nors iš pradžių jie atrodo primityvūs (seka linija, apvažiuoja kliūtis), bet tokiu būdu jie išmoksta tam tikrų specifinių dalykų ir kartu juos apjungia į vieną, išmoksta dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas“.

Dažnai edukacijoje naudojami NAO ir „Pepper“ robotai išmoko skaityti, padeda ugdyti ir įgyti socialinių įgūdžių. Taip pat ir įvairūs robotai-gyvūnai, su kuriais vaikai įgyja daugiau bendravimo ir pažinimo įgūdžių. Didėjant jaunų žmonių užimtumui, į pagalbą mokymosi srityje ateina robotai-dėstytojai, kurie paskaitas veda nuotoliniu būdu. Tai taip pat plintanti tendencija. „Interaktyvios klasės, nuotolinis mokymas, skirtingų dalykų mokymasis, mokymasis skirtingose mokyklose ar šalyse – tai tik maža ateities robotikos perspektyva“, – teigia doc. dr. G. Dervinis.

Robotų demonstracijos

KTU rengiamos pažintinės paskaitos, ekskursijos robotikos klausimais, veikia robotų konstravimo užsiėmimai, kurių metu išmokstama ne tik konstruoti, bet ir programuoti. Labiausiai užsidegę sukonstruoja ir nuosavą robotą – pneumo-manipuliatorių. Vyresnių klasių moksleiviai priimami į „robotistų“ klubą kurti robotus įvairiam pritaikymui bei varžyboms. Taip pat ruošiami jaunieji robotikos specialistai Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje.

KTU robotikos entuziastai nuolatos dalyvauja įvairiose parodose, tokiose kaip „GameOn“, „Robotiada“, „#SWITCH“, „Išmani Lietuva“, „Login“ ir kt. Taip pat aktyviai inicijuoja, įsitraukia ir dalyvauja robotų varžybose: „Robotų intelektas“, „Robotex“, „EBEC“ ir kituose renginiuose.

KTU dirbtuvės „GameOn III“ Rugsėjo 16 d. 12 val. KTU kvies visus į robotų konstravimo dirbtuves žaidimų kultūros parodoje „GameOn III". Kiekvienas robotikos ir technologijų entuziastas turės galimybę sukonstruoti roboto ranką ir valdyti ją hidrauliniu būdu. Taip pat sukonstruotą roboto ranką bus galima ne tik lankstyti 90 laipsniu kampu, bet ir pakelti įvairius daiktus. Jos kūrime dalyvausiantys robotikos entuziastai bus apdovanoti KTU prizais.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Tarptautinėje robotikos konferencijoje Pekine – atgijusi mokslinė fantastika

2017 08 24 13:39

Antradienį, rugpjūčio 22 dieną, žiniasklaidos atstovams oficialiai prasidėjo kasmetinė Pekine vykstanti Tarptautinė robotikos konferencija, kurios metu pristatomos naujausios rinkos tendencijos ir atgijusią mokslinę fantastiką primenantys inžinierių sukurti šedevrai. Kinija – viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančių pramoninių robotų rinkų.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„LEGO“ robotai – galimybė sudominti studentus programavimu

2017 08 23 13:43

Norint paskatinti jaunus žmones siekti mokslo bei karjeros aukštumų, būtina naudoti ir atitinkamas priemones. Tačiau šių dienų švietimo sistema nėra pajėgi žengti koja kojon su technologijomis ir „Z“ kartos poreikiais. Siekdami sudominti jaunimą viena reikalingiausių šiandienos specialybių – programavimu – specialistai iš „LEGO Education“ parengė ypatingą kursą, kuris, tikėtina, padės kur kas lengviau įsisavinti žinias.

2014 m. „ReferNet Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad taikant aktyvaus mokymo ir mokymosi modelį studentai lengviau išmoksta dalyką, tampa labiau motyvuoti, pradeda kritiškiau mąstyti ir aktyviau įsitraukia į mokymosi procesą. Tai ypač aktualu šią dieną: kadangi naujausios technologijos lydi jaunimą kiekviename žingsnyje, atitinkamas priemones svarbu naudoti ir mokant.

„LEGO“ robotai – galimybė sudominti studentus programavimu

Gebėjimas programuoti nūdien yra viena iš reikalingiausių specialybių. Štai Japonijoje jau kelinti metai pardavinėjami socialiniai, bendravimui skirti robotai, kurie ilgainiui atkeliaus ir į Europą. Su robotais bus susijusios praktiškai visos ateities specialybės: gamyklose, namų ūkiuose ar prekybos centruose robotai bus neišvengiami.

„Studentai, kurie po kelių metų baigs profesines mokyklas, netruks susidurti su programavimo svarba. Todėl parengėme projektą „Jaunųjų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“, – sakė Rimantas Burnickis, „Baltic Orbis“ pardavimų vadovas, įmonės „LEGO Education“ atstovas Lietuvoje.

„LEGO“ – ne tik vaikų žaidimams

Pasak R. Burnickio, didžiausia paskata mokytis – galimybė asmeniškai pabandyti, kaip veikia programuojant padaryti sprendimai. Kurdamas realaus pasaulio objektus jaunas žmogus kur kas lengviau supranta ir įsisavina gaunamas žinias, todėl pasitelkta viena labiausiai paplitusių robotikos mokymosi platformų – „LEGO Mindstorms EV3“. Šiuos robotus mokydamiesi programuoti naudoja įvairių profesinių mokyklų ir universitetų studentai – pavyzdžiui, Stanfordo (JAV) universiteto auklėtiniai.

Pasitelkus robotus galima įgyti inžinerijos, robotų konstravimo, derinimo, sistemų programavimo žinių. Robotas – tai įrenginys, kuris geba pats priimti sprendimus, įvertindamas išorinę aplinką. Jis turi jutiklius, kurių dėka gali pamatyti, išmatuoti, pajusti kliūtį ir, priklausomai nuo studento programavimo gebėjimų, jos išvengti. Nors „LEGO Mindstorms EV3“ robotas išoriškai gali atrodyti kaip žaislinė mašinėlė, centrinis jį valdantis kompiuteris – procesorius – iš principo nesiskiria nuo pramoninių robotų šerdies.

„Suprogramavus tam tikrą komandą galima iškart matyti, ar nepadarei klaidos ir kaip tiksliai veikia funkcijos. Studentams šitaip mokytis – paprasčiau nei parašyti kelias programos eilutes ir tikrinti jas įprastais būdais. Todėl ir kilo idėja palengvinti „C“ kalbos programavimo mokymąsi, paremiant jį robotikos praktika. Keletą užsiėmimų iš ruošiamo 60 valandų trukmės mokymo kurso jau sėkmingai išbandėme mokyklose“, – pasakojo R. Burnickis.

Mokosi ir mokytojai

UAB „Baltic Orbis“ kartu su partneriais parengė ir bebaigia įgyvendinti „Erasmus+“ projektą Nr. 2015-1-LT01-KA202-013501 „Jaunų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“. Projekte dalyvauja Escola Secundária de Loulé iš Portugalijos, Profesionālās izglītības kompetences centrs iš Latvijos „Daugavpils Technikums“, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla bei Elektrėnų profesinio mokymo centras.

Projektas prasidėjo prieš porą metų, o UAB „Baltic Orbis“ kartu su Portugalijos partneriu – mokykla „Escola Secundária de Loulé“ – iki 2016 m. gegužės mėn. parengė du mokytojų mokymo modulius. Šių modulių pagrindu buvo paruošta 12 dienų trukmės informatikos mokytojų mokymo programa – kaip dėstyti programavimą, pasitelkus robotus – ir pravesti mokymai 29 mokytojams iš Portugalijos, Latvijos bei Lietuvos.

Po mokymų partnerės-mokyklos ir kursų dalyviai-mokytojai gavo užduotį sukurti „C“ programavimo kalba paremtą profesinių mokyklų moksleivių mokymo modulį, susidedantį iš dviejų dalių: „Mokymo komplektas moksleiviams“ bei „Praktinių mokymų elektroninė knyga-vadovas“. Šiuo metu projektas yra baigiamajame etape.

Baigiamasis projekto „Jaunų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“ renginys vyks rugpjūčio 29 d., antradienį, 9.00 val. Visorių informacinių technologijų parke. Registruotis į renginį ir įgyti robotikos žinių galės pirmieji 30 dalyvių, užpildžiusių registracijos anketą.

Siekiama, kad robotika paremtas programavimo „C“ kalba kursas taptų laisvai pasirenkamu mokymo moduliu, kurį ilgainiui galėtų rinktis visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jau nuo rugsėjo mėn. kursas bus išbandomas partnerių mokyklose kaip pasirenkamas modulis.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Verslininkai prognozuoja robotizacijos augimą

2017 08 21 12:26

Verslininkai prognozuoja robotizacijos augimąRobotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019 metų gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą bei palengvinančių namų buitį.

Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje. Šis skaičius rodo ne tik Europos pažangą, bet išryškina ir neigiamą pusę – Europa sparčiai senėja, o žmonių skaičius traukiasi.

„Verslo įmonės jaučia žmonių trūkumą ir ieško išeičių. Viena iš jų – robotizacija bei automatizacija. Šiandien visi norime viską gauti greit, todėl procesai irgi turi vykti greitai, tad verslas, spaudžiamas konkurencinės aplinkos ir aukštų klientų lūkesčių, turi ne tik sutaupyti, bet ir gaminti pigiau nei konkurentai. Tokia konkurencinė aplinka verčia įmones ieškoti veiklos optimizavimo sprendimų. Dažnai darbuotojai šio itin greito tempo neatlaiko, pavargsta, todėl yra paprasčiau ir pigiau į veiklą integruoti robotus ar automatizuoti procesus, kuriuos darbuotojai tiesiog prižiūri ir valdo – darbas vyksta“, – sako Rasa Beskajevienė, logistikos optimizavimo sprendimus teikiančios įmonės „Equinox Europe“ direktorė.

Galima prognozuoti, kad automatizuotos sistemos bei robotai ateityje pakeis žmones, kurie šiandien atlieka rutininius darbus – krauna, perkelia, perveža, surenka ar skirsto krovinius, prekes. Pasak R. Beskajevienės, automatizavimo sistemų privalumai yra akivaizdūs, jie pastebimi ir logistikos centruose bei sandėliuose. Pavyzdžiui, automatizuotos paskirstymo sistemos per valandą gali išrūšiuoti ir paskirstyti daugiu nei 12 tūkst. dėžių. Tokie rezultatai didina prekybininko veiklos tempą ir efektyvumą, o laimi galutinis klientas, greitai gavęs šviežiausią produktą ar siuntą.

Tam pritaria ir tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ generalinis direktorius Robertas Vilkaitis. Šios bendrovės terminale Kaune sumontuota pažangi automatizuota siuntų paskirstymo sistema leido optimaliau suvaldyti nuolat augančius siuntų srautus. Skaičiuojama, kad darbo efektyvumas padidėjo daugiau nei 20 proc. palyginus su 2014 metų rezultatais.

„Automatizuota sistema leido žymiai padidinti darbo našumą ir siuntų paskirstymo greitį. Šiuo metu terminale išrūšiuojama apie 32 tūkst. pakuočių per parą. Dėl konvejerio pralaidumo (7000 pakuočių per valandą) pilnai telpame į apribotą 8 valandų periodą, per kurį privalome užtikrinti visos Lietuvos pakuočių perskirstymą. Įsidiegus tokią sistemą sumažėjo nekvalifikuotų darbuotojų skaičius, tačiau išaugo kvalifikuotų specialistų, galinčių prižiūrėti ir valdyti šią sistemą, poreikis. Ryškėja tendencija, kad ateityje primityvias funkcijas atliekančių darbuotojų reikės vis mažiau, nes juos pakeis šias funkcijas atliekantys robotai bei sistemos“, – svarsto siuntų bendrovės vadovas.

R. Vilkaičio teigimu, automatizacijos lygis priklauso nuo veiklos apimčių. Šiandien bendrovėje naudojamos ne tik siuntų skirstymo sistemos, bet ir automatizuota laiškų bei užklausų atsakymo sistema, buhalterijos bei apskaitos procesai taip pat pamažu automatizuojami. „DPD Lietuva“ generalinis direktorius prognozuoja, kad automatizuotų procesų bei paprastas funkcijas atliekančių robotų ateityje tik daugės, tačiau ar jie sugebės pilnai pakeisti žmones – atsakyti sunku.

„Įmonės veikla susideda iš daugybės procesų, kai kuriuos jų galima automatizuoti ar vietoje darbuotojo pastatyti robotą, tačiau tikrai ne visur, todėl manau, kad robotai dar ilgai neprilygs žmogaus sugebėjimams bei intelektui, bet palaipsniui daugės sričių, kur šalia žmogaus bus ir robotas“, – įsitikinęs R. Vilkaitis.

Jau kelis dešimtmečius netyla kalbos, kad robotai gali išstumti žmones iš darbo vietų bei atimti pragyvenimo šaltinį. Robotų kūrėjai tikina, kad tokie įrenginiai ateityje padės išspręsti ne bedarbystės, o vis didėjančio žmonių trūkumo ir jų senėjimo problemas. Anksčiau robotai buvo pasitelkiami tokiems darbams, kurie yra pavojingi žmogui ir jo sveikatai, bet procesai keičiasi ir šiandien robotai atlieka žmonėms fiziškai per sunkius, rutininius, techninius darbus bei operacijas. Žmogus, darydamas kaskart vis tą patį, greit pavargsta, krenta jo produktyvumas, o robotas geba apdoroti didelį duomenų kiekį ir tokį pat darbą padaryti kur kas greičiau bei efektyviau. Logistikoje naudojamų robotų skaičius, prognozuojama, augs. Jų reiks beveik 180 tūkst. iki 2019 metų. Augimo tendencijos ryškėja ir Lietuvoje.

„Robotizacija sparčiai plečiasi tiek logistikoje, tiek buityje. Šį procesą reguliuoja rinka ir žmonių poreikiai. Verslas siekia dirbti kuo efektyviau ir našiau, o žmonės nori gyventi patogiai ir lengvai, tad robotai kuriami tam, kad mums padėtų. Buityje naudojami robotai yra paprastesni, jiems keliami mažesni reikalavimai, todėl jų skaičius auga dešimtimis kartų daugiau nei logistikoje ar gamybos pramonėje. Lietuva ne išimtis, čia taip pat galima prognozuoti robotizacijos augimą“, – sako R. Beskajevienė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė–konsultantė

2017 08 18 14:55

Robotė humanoidė Kiki tapo pirmuoju Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įdarbintu robotu. Nuo šiandien Kiki bus galima sutikti Vilniaus „Akropolio“ alėjose, kur ji suteiks pirkėjams visą reikalingą informaciją apie prasidėjusią mokyklinių prekių mugę „Atgal į mokyklą“.

Žmogaus ūgio, išraiškingų akių ir kare šukuosena pasipuošusi robotė ne tik atsakys į pirkėjų klausimus, bet ir pati sieks užmegzti kontaktą su žmonėmis – po „Akropolį“ judantis robotas siūlys prekybos ir pramogų centro lankytojams susipažinti, paspausti ranką ar apsikabinti.

„Prognozuojama, kad į žmones išvaizda panašūs robotai ir dirbtinis intelektas ateityje iš esmės pakeis daugelį mūsų gyvenimo sričių, tarp jų ir prekybą. Tad „Akropolyje“ dirbanti Kiki pirkėjams ne tik suteiks visą reikalingą informaciją, bet ir kurs naujus potyrius, leis susipažinti su tuo, kas po keleto metų gali tapti įprasta apsipirkimo patirtimi“, – sakė bendrovės „Akropolis Group“ direktorė Saulė Zabulionytė.

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė–konsultantė

Bendrovės „AlfaRobotics“ sukurta robotė-konusltantė Kiki ne tik kalba ir juda, bet ir gali rodyti emocijas gestais. Prieš pradedant darbą jos „smegenys“ papildomos reikalinga informacija, kurią robotė akimirksniu peržiūri ieškodama atsakymo į jai užduotą klausimą. Kiki taip pat gali būti operatoriaus valdoma nuotoliniu būdu.

Vilniaus „Akropolyje“, šalia prekybos ir pramogų centro informacijos centro, Kiki dirbs iki rugpjūčio 22 d. „Kol kas tai pirmasis robotų-konsultantų bandymas. Norime įvertinti, kiek sėkmingai jie jau šiandien gali būti pritaikomi prekybos ir pramogų centrų veikloje, kokį įspūdį daro pirkėjams. Jei eksperimentas pasiteisins, galbūt ateityje svarstysime robotus pasitelkti ir nuolatiniam darbui „Akropoliuose“, – apie ateityje galinčią keistis apsipirkimo patirtį kalbėjo „Akropolis Group“ direktorė S. Zabulionytė.

Neatsitiktinai robotei humanoidei pirmuoju darbo išbandymu tapo ir mokyklinių prekių mugė. „Vaikai ir jaunimas yra smalsesni, atviresni naujoms patirtims ir technologijoms. Be to – tai ateities karta, tie, kas neišvengiamai gyvens ir kurs robotų apsuptyje“, – sakė Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“ valdančios bendrovės vadovė.

Inf. šaltinis: tv3.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Estijoje dronai atskraidina gaiviųjų gėrimų

2017 08 11 19:03

Estijos pietinio Viljandžio miesto pliaže besiilsintieji šią vasarą gali išbandyti naujovę – ištroškus šaltą gėrimą jiems atskraidina dronas. Dvi savaites tokią paslaugą testavo vietos bendrovė „Cleveron“. Tiesa, gėrimo gauti tiesiai į rankas nepavyks. Jo atsiimti teks eiti į artimiausią specialų atsiėmimo punktą – tai viena iš svarbiausių projekto inovacijų. Šioje bandomojoje programoje dalyvaujantys dronai aprūpinti GPS davikliais, kurie jam padeda greitai rasti kelionės tikslą.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

2017 08 09 15:01

Visada atsiperkanti investicija – tai investicija į ateitį. Pastaroji priklauso vaikams, todėl stengtis juos įtraukti į mokslo ir išradimų pasaulį reikia nuo mažų dienų. Taip tvirtina švietimo ekspertai, pažymintys, kad eksperimentavimu ir mokslo naujovėmis sudominti galima kiekvieną vaiką, tereikia surasti tinkamą būdą.

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH!

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Tikslas – išmokyti spręsti problemas

Kaip pasakoja nuo 3,5 iki 16 metų amžiaus vaikus ugdančios „Robotikos akademijos“ turinio padalinio vadovas Kristijonas Vasiliauskas, ypač svarbu mažuosius supažindinti su eksperimentų grožiu. Vaikai turi suprasti, kad eksperimentai gali pavykti ne visada, tačiau svarbiausia yra pamėginti juos atlikti. „Akademijoje mokome ne tiek robotikos, kiek problemų sprendimo naudojantis pažangiausiomis priemonėmis. Šiandien tai robotai, tačiau rytoj juos gali pakeisti virtuali realybė, dar vėliau kokie nors mintimis valdomi įrenginiai. Robotas yra tik įrankis, o jie greitai keičiasi“, – tvirtina K. Vasiliauskas.

Pašnekovo teigimu, šiais laikais dalykų įsiminimas nėra toks svarbus, kiek būtinybė suprasti ir pasinaudoti reikiama informacija. Tiesa, kad tai išmoktų daryti kiekvienas vaikas, būtina surasti unikalų aiškinimo būdą kiekvienam.

„Vaikai nenori būti skaičiais. Šią kartą reikia mokyti ne atsiminti dalykus, o išmokyti nuolatos mokytis. Geriausiai tai pavyksta bandant ir klystant. Tik kažkodėl mūsų visuomenėje nusistovėjusi nuostata, kad jeigu kažką darai, turi pavykti tobulai iš pirmo karto. Bet juk gyvenime nėra pergalių ir pralaimėjimų. Yra pergalės ir pamokos, blogai yra ne klysti, o klysti ir nedaryti išvadų“, – teigia „Robotikos akademijos“ atstovas.

Motyvuoja klaidos ir laisvė

K. Vasiliauskui antrina ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedros docentė Berita Simonaitienė, kuri įsitikinusi, kad leidimas vaikui klysti, veikti ir pačiam atrasti ypač stipriai motyvuoja domėtis mokslu.

„Procesas ir atradimai procese labai stipriai motyvuoja ir įsuka domėjimosi ir kūrimo ratą. Vaikai dar yra natūraliai iš prigimties smalsūs, jų smalsumas dar nėra prigesęs ar užslopintas”, – aiškina B. Simonaitienė. Paklausta, kokia su mokslu susijusi veikla mažiems vaikams esanti įdomiausia, edukologijos ekspertė pastebi, kad visi vaikai esantys skirtingi. Todėl vienus gali įtraukti vaikiškų enciklopedijų vartymas, o kiti bus neabejingi mokslo populiarinimo filmams ar konstravimui.

Dar vienu būdu, skatinančiu domėtis mokslu ir jo naujovėmis, K. Vasiliauskas įvardija vadinamuosius išradimų konkursus, kurių metu jaunieji mokslininkai savo darbus pristato tiek bendraamžiams, tiek profesionalams. Tokio formato renginiai ypač populiarūs JAV mokyklose.

„Didžiausia daugumos išradėjų problema ta, kad išradėjai nėra verslininkai. Jie nesugeba paprastai ir aiškiai iškomunikuoti produkto vertės, arba neturi tam tikrų įgūdžių, nesupranta kaip tai daryti, bet turi netikėtas idėjas ir sprendimus. Dėl to tokiuose konkursuose jie gali susiburti į komandas, vėliau kurti didžiules įmones bei daryti pasaulinio lygio sprendimus“, – aiškino „Robotikos akademijos“ atstovas, pažymėjęs, kad tokios bendrovės kaip JAV interneto milžinė „Google“ taip pat organizuoja pasaulinio lygio mokslo muges. Kalbėdama apie išradimų konkursus B. Simonaitienė pažymi, kad ypač svarbu, jog juose būtų padrąsinti dalyvauti ne tik prigimtinių lyderio bruožų turintieji vaikai.

„Tylieji tyrinėtojai gali neateiti iki konkursų, todėl labai svarbu, kad pedagogai smalsius tyrinėtojus paskatintų, palaikytų, suburtų į komandą skirtingais bruožais ir gebėjimais pasižyminčius moksleivius“, – pataria edukologijos ekspertė.

Jaunieji išradėjai kviečiami į konkursą

Mokslui ir technologijoms neabejingas jaunimas savo jėgas amerikietiško stiliaus išradimų konkurse šiemet galės išbandyti ir Lietuvoje, išradimų konkurse „Mokslo čempionai“. Dalyviai nuo 12 iki 29 metų iš visos Lietuvos savo kūrybiškumą kviečiami pademonstruoti sukuriant inovatyvų ir įdomų eksponatą – robotą, programėlę, buities prietaisą ar panašų daiktą. Daugiau informacijos apie konkurso taisykles galima rasti #SWITCH! „Facebook“ paskyroje.

Geriausius dešimt kūrinių atrinks speciali vertinimo komisija ir jie bus eksponuojami #SWITCH! renginio metu, rugsėjo 19 dieną Kaune, „Cool&Crazy“ technologijų erdvėje. Visą dieną #SWITCH! renginio dalyviai galės balsuoti už eksponuojamus išradimus ir išrinkti #SWITCH! „Mokslo čempioną“. Pirmos vietos laimėtojui atiteks kelionė dviems asmenims į Europos Parlamentą, antros vietos – pramogos keturiems asmenims „Tony Resort“ laisvalaikio ir pramogų parke, užėmęs trečią vietą bus apdovanotas dronu.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »