Nauja robotikos industrijos tendencija: sparti „kobotų“ plėtra

2020 05 20 11:13

Tarptautinių ekspertų nuomone, Europos pramonei vis svarbiau tampa sukurti pusiausvyrą tarp žmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę ir mašinų-robotų, kurios atlieka besikartojančias užduotis. Tokiu būdu padidinamas produktyvumas, darbo vietų patrauklumas, gamybos ir susijusių paslaugų kokybė.

Renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, „Fanuc“ kobotas
Renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, „Fanuc“ kobotas

„Supaprastinimas, bendradarbiavimas ir skaitmeninimas – tai lemiantys veiksniai didėjančiam Europoje diegiamų robotų skaičiui. Tokias tendencijas šių metų pradžioje išskyrė Tarptautinė Robotikos Federacija. Žmonės ir automatizuoti procesai yra puikus derinys, galintis užtikrinti lankstumą ir prisitaikymą prie naujų klientų poreikių“, – sako Erika Tauraitė Kavai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir projekto „Smart Inotech pramonei“ ekspertė.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/projektai/ivairus/72992/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą

2020 05 19 18:15

Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarymas mus privertė patikėti tomis technologinėmis galimybėmis, kurios jau buvo parengtos, bet menkai naudojamos. Jo teigimu, gyvenimui atskleidus naujas galimybes, pokrizinis pasaulis atgal nebegrįš.

KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

„Norėdami geriau pasiruošti pokyčiams, turime pabandyti bent įsivaizduoti jų kontūrus. Šiandien žmonijos technologizacijos lygis yra toks, kad jį sunku aprėpti vienu žvilgsniu. Be didžiulių privalumų, gili technologijų skverbtis į kasdieninę mūsų veiklą, pramogas, namų ūkį turi ir gąsdinančių pusių, iš kurių ryškiausia ir kiekvienam aktuali tema yra privatumo praradimas“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius.

Kita vertus, krizė atveria ir naujas galimybes. Pavyzdžiui, darbas iš namų iki šiol buvo norma tik nedidelei daliai kūrybos darbuotojų: architektams, dizaineriams, konstruktoriams ar programuotojams.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72989/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Nevaldomas dronas – pavojus visiems oro erdvės naudotojams

2020 05 18 13:13

Šylant orams ir laisvėjant karantino apribojimams, vis dažniau žmonės renkasi pramogas lauke ir kelia bepiločius orlaivius, kitaip dar vadinamus dronais. Bepiločiai orlaiviai išties smagi pramoga, puiki galimybė fiksuoti įdomius kadrus ir, neretai, vertinga pagalba verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai dar ir didžiulė atsakomybė. Šį teiginį patvirtina ir pasaulyje kartas nuo karto pasikartojantys incidentai, kurių metu dėl neatsakingai valdomo drono būna uždaryta ar bent jau sutrikdyta oro erdvė. Vienas tokių pavyzdžių, prieš porą metų Gatviko oro uoste, Londone, įvykęs incidentas, kurio metu dėl neatsakingai valdomo drono teko atšaukti šimtus skrydžių.

Nevaldomas dronas – pavojus visiems oro erdvės naudotojams
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Laimei, Lietuvoje tokių įvykių užfiksuota nebuvo. Tačiau prieš leidžiant bepiločiam orlaiviui kilti, būtina atsiminti pagrindines taisykles ir jomis vadovautis. Lietuvos oro erdve naudojasi įvairūs oro erdvės naudotojai – lėktuvai, sraigtasparniai, balionai, parasparniai, bepiločiai orlaiviai. Oro erdvė yra ribota ir daugėjant naudotojų skaičiui ji, deja, nesiplečia, tad visi turi ja naudotis netrukdydami vieni kitiems ir užtikrindami tokius svarbius dalykus kaip saugumas ir privatūs interesai.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72964/.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV kariuomenė kurią dar neregėtą flotilę iš ypatingų karinių laivų

2020 05 13 12:31

JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius DARPA kartu su Kariniu jūrų laivynu kurs visą naujo tipo laivų flotilę. Tai – ypatingi laivai, kuriems be kito ko nebus baisios ir jokios pandemijos.

Planuojama per penkerius metus pastatyti 10 pajėgių autonominių 60-90 metrų ilgio laivų (LUSV arba Large Unmanned Surface Vehicle ships). Akivaizdu, kad LUSV – nelabai didelis laivas, tačiau dydis čia nėra labai svarbus. Tokie pusiau autonominiai laivai galėtų vykdyti labai pavojingas ar labai nuobodžias operacijas. Jie plauktų konvojaus priešakyje, galėtų vykdyti žvalgybos misijas. Nors šie laivai galės veikti autonomiškai, tikėtina, kad juose bus vietos ir nedidelei įgulai – dėl visa ko. LUSV bus statomi gręžinių platformų aptarnavimo laivų pagrindu.

Kaip NOMAR laivą įsivaizduoja dailininkas © DARPA
Kaip NOMAR laivą įsivaizduoja dailininkas © DARPA

Tuo pat metu DARPA ir Laivynas vykdo ir kitą projektą – NOMAR (No Mariners Required Ship). Tai – visiškai antonimiškas karo laivas. LUSV vis dar turės žmonių įgulai skirtas patalpas ir įrangą, o NOMAR to visiškai atsisakys. Tai leis sukurti santykinai mažą karo laivą – jis už panašiai ginkluotą laivą su įgula bus žymiai mažesnis jau vien dėl to, kad čia nebus kajučių, maisto atsargų triumo, virtuvės ir kitų žmonėms reikalingų patalpų. Be to, NOMAR galėtų veikti labai efektyviai nepriklausomai nuo žmonių sukeliamų rūpesčių. Kadangi toks autonominis laivas neturėtų įgulos, jam nereikėtų ir maisto atsargų, o ir globalios pandemijos šiems laivams visiškai negalėtų pakenkti.

Tiesa, DARPA net nėra įsitikinusi, kad toks laivas gali egzistuoti. Technologiškai tai tikrai įmanoma, bet ar Laivynas norės patikėti rimtus ginklus laivui be jokios įgulos? Ir kaip politikai reaguos į tokiam inžineriniam stebuklui reikalingas investicijas?

NOMAR turėtų ypatingai žemą siluetą ir greičiausiai būtų ginkluotas raketomis. Kokiomis ir kiek? Sunku pasakyti. NOMAR galėtų rinkti žvalgybinę informaciją. Pavyzdžiui, toks laivas galėtų plaukioti palei Šiaurės Korėjos krantus, klausydamasis radijo komunikacijos ir stebėdamas radarų signalus. NOMAR nebūtų nematomas – tiesiog šis laivas būtų toks žemas, kad lengvai pasislėptų bangose.

Kažkas panašaus į NOMAR yra neišvengiama. Ateityje karinių laivų be įgulos tikrai bus. Klausimas, kada. LUSV pasirodys per penkerius metus, bet tai bus tik tarpinė stotelė.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Atstumo laikymąsi tarp žmonių Singapūre užtikrina… robotas-policininkas

2020 05 12 09:44

Na štai ir atėjo laikai, kai gatvėmis patruliuoja robotai-policininkai. Singapūro parkuose lakstantis mechaninis keturkojis „Boston Dynamics“ sukurtas šuo „Spot“ užtikrina, kad žmonės vienas prie kito nesiartintų mažesniu nei metro atstumu, rašo „Business Insider“.

Šis mechaninis policininkas kol kas pasižymi tik įspėjimo funkcija – nei gebėjimo, nei galios bausti susigrupavusius žmones jis neturi, tačiau šioje Pietryčių Azijos valstybėje galioja ganėtinai griežtos karantino taisyklės, už kurių nesilaikymą žmonėms gresia ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimo bausmė.

Atstumo laikymąsi tarp žmonių Singapūre užtikrina... robotas-policininkas
„YouTube“ stopkadras.

Įdomu tai, kad Singapūre policininko vaidmenį atliekantis robotas taip pat įdarbintas ir JAV ligoninėse. Bet ne atstumams tarp ligonių užtikrinti, o atlikti koronavirusu sergančių pacientų išskirstymo funkciją.

Ir nors šis robotas iš vaizdo primena šunį, jis neloja – Singapūro valdžios naudojamas virusas visuomenės sveikatą saugo bėgikus ir dviratininkus balsu pranešdamas laikytis atokiau nuo kitų žmonių.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72899/.

Inf. šaltinis: 15min.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Štai kaip atrodys pirmasis istorijoje Marso straigtasparnis „Ingenuity“

2020 05 11 09:57

Marsaeigis „Perseverance“, išskrisiantis šią vasarą, kartu gabens ir nedidelį sraigtasparnį. Jam oficialiai paskirtas vardas „Ingenuity“ (Išradingumas).

© NASA
© NASA

Sraigtasparnis yra mažytis, sveria mažiau nei du kilogramus; tiesa, masyvesnis Marse ir negalėtų skraidyti, nes ten atmosfera gerokai retesnė, nei Žemėje. Visgi toks prietaisas leis ištirti daug didesnį plotą, nei vien marsaeigis, be to, sraigtasparnis galės pasiekti įdomias uolienas ar vietas, prie kurių privažiuoti neįmanoma.

Tiesa, pagrindinė Išradingumo užduotis bus parodyti, ar apskritai tokio pobūdžio misija yra įmanoma; jei ji bus sėkminga, ateityje Marso misijos galės dažniau gabentis sraigtasparnius ir kitus skraidančius aparatus.

„Perseverance“ taikinys Marse yra Jezero krateris, kuriame matyti senovinės upės delta ir daug įdomių regionų, kuriuose kadaise galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos.

Naujame tyrime teigiama, kad kraterio geologija puikiai tinka ne tik gyvybei užsimegzti ar vystytis, bet ir jos pėdsakams išlikti iki šių dienų.

Mokslininkai pritaikė Žemės upių deltų formavimosi modelį Marsui ir, remdamiesi turimais stebėjimų duomenimis, apskaičiavo, kaip galėjo formuotis Jezero krateryje matoma delta. Paaiškėjo, kad nuosėdų sunešimas užtruko bent 19-37, bet visa tai nutiko per 380 tūkstančių metų laikotarpį. Kitaip tariant, greičiausiai vietinis klimatas buvo labai sausas, upė tekėjo retai, bet tekėdama nuosėdas nešė sparčiai. Būtent tokiose nuosėdose labiausiai tikėtina aptikti senovinės gyvybės pėdsakų, nes upių sąnašų paskandinti gyvi organizmai ar jų liekanos, virtę uolienomis, gali išlikti net ir milijardus metų.

„Perseverance“ surinkti duomenys padės ne tik atsakyti į klausimą, ar Marse (ar bent Jezero krateryje) kada nors egzistavo gyvybė, bet ir išsiaiškinti, ar tikrai Marso upių vystymuisi galima taikyti panašius modelius, kaip šiandieninių upių Žemėje.

Tyrimo rezultatai publikuojami „AGU Advances“.

Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pasauliui pristatomas lėktuvus lydėsiantis visiškai autonominis „draugužis“

2020 05 07 15:01

Vertinant šalių karinį potencialą dauguma mielai pamiršta australus, nors ši valstybė taip pat ginkluojasi moderniais ginklais. Tiesa retas jų būna kurtas namuose. Šįkart australiškasis „Boeing“ padalinys, aktyviai bendraudamas su karališkosiomis Australijos oro pajėgomis, pristatė naujovišką karinį droną – „Loyal Wingman“ pilną ateities sprendimų.

Pirmasis pademonstruotas „Loyal Wingman“ © boeing.com
Pirmasis pademonstruotas „Loyal Wingman“ © boeing.com

Pažvelgus į pirmuosius bepiločio orlaivio vaizdus, jį galima sumaišyti su penktos kartos naikintuvų. Mažesnis radaruose paliekamas pėdsakas nemaišo, tačiau „Loyal Wingman“ (liet. Lojalus draugužis) nėra kuriamas kaip karinis ar juo labiau solo misijas vykdysiantis aparatas.

Norint geriau suprasti jo būsimą vaidmenį, reikia geriau suprasti oro pajėgų veikimo principus. Įprastai kariniai lėktuvai neskraido po vieną. Tokia formuotė istoriškai susiklostė nuo pačių pirmųjų oro kovų. Esant bent keliems draugiškiems lėktuvams, lengviau nuvyti prie uodegos prikibusius persekiotojus.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72837/.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt. Autorius: Arnas Mulokas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Seniau priimti sprendimai atsipirko: šios įmonės nekalba apie prastovas ar darbuotojų atleidimus

2020 04 16 15:52

Nors COVID-19 pandemijos krizė stipriai paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius visame pasaulyje, į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės veiklos nestabdo, o robotų sistemų vystytojai Lietuvoje ir pasaulyje randa naujų nišų verslui ir savo kuriamais sprendimais stoja į kovą su virusu.

© Organizacijos nuotr.
© Organizacijos nuotr.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/72559/

Inf. šaltinis: Delfi.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Amerikiečiai kuria iš granatsvaidžio paleidžiamą droną

2020 04 14 13:53

M320 – povamzdinis granatsvaidis, kurį naudoja JAV, Kanados, Vokietijos ir dar kelių šalių pajėgos. Kaip supratote, šis ginklas šaudo granatomis ir yra montuojamas prie kitų ginklų. Tačiau dabar JAV Sausumo pajėgos galvoja šiek tiek praplėsti M320 funkcijų sąrašą – šis granatsvaidis galėtų paleisti ir droną.

GLAUS drono elektronika © US ARMY
GLAUS drono elektronika © US ARMY

GLAUS raidėmis (Grenade Launched Unmanned Aerial System) pažymėtas dronas – tai itin mažas elektrinis žvalgybos prietaisas su 850 mAh baterija. Cilindro formos dronas su užlenkiamomis propelerio mentimis tilptų į 40 mm M320 granatsvaidžio vamzdį. Paleistas jis galėtų kurį laiką rinkti žvalgybinę informaciją, kuri praverstų konkrečioms karių komandoms.

Reikalas tas, kad didieji žvalgybiniai dronai yra didžiuliai lėktuvai. Jiems paleisti reikia daug laiko ir pastangų. Mažesni žvalgybiniai dronai, įprastai paleidžiami iš rankų, vis tiek yra gana dideli, kartais juos tenka surinkti mūšio lauke. Tuo tarpu GLAUS būtų mažas ir pakankamai pigus žvalgybos prietaisas, kuris suteiktų siaurą, bet konkrečioms 3-5 karių grupėms reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, kiek priešo karių slepiasi už pastato ar kokią techniką jie turi. Tiesa, GLAUS galėtų kur kas daugiau.

Vos paleistas GLAUS išskleistų sparnus ir propelerį. Droną valdytų karys – tam reikėtų specialaus pultelio, su ekranu, į kurį dronas ir transliuotų pastebimą vaizdą. GLAUS galėtų pakilti į didesnį nei 600 metrų aukštį ir galėtų skraidyti apie 90 minučių. O tada greičiausiai būtų pamirštas – drono susigrąžinimas nebūtų didelis prioritetas.

M320 granatsvaidis puikiai tinka tokiems darbams, nes pasižymi švelniu paleidimo mechanizmu. Įprastai granata ginklo vamzdį palieka maždaug 72 metrų per sekundę greičiu – lėčiau nei dažasvydžio šovinys. Toks paleidimo mechanizmas užtikrins, kad trapi GLAUS elektronika nebus pažeista ir dronas bus paleistas sėkmingai.

Na, bent jau tokia GLAUS koncepcija. Dronas dar nėra pagamintas ir išbandytas. Gali būti, kad po bandymų bus pastebėta, kad GLAUS negali susidoroti su nepalankiomis oro sąlygomis ar negali transliuoti tinkama vaizdo kokybe.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuvių kuriamos inovatyvios technologijos žemės ūkyje: dirvožemį tirs bepilotės skraidyklės

2020 04 13 15:32

„Tik apie 10 proc. išmaniosios žemės ūkio technikos galimybių yra panaudojama. Taip yra dėl to, kad nėra pritaikymo būdų. Išskyrus navigaciją lauke. Tai vienas paprasčiausių pritaikymo būdų. O norint kitas technikos galimybes panaudoti yra reikalingos žinios iš pačio lauko“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto mokslininkas Ričardas Skorupskas.

Bepilotė skraidyklė, tirianti dirvožemį / Rimanto Petraičio nuotr.
Bepilotė skraidyklė, tirianti dirvožemį / Rimanto Petraičio nuotr.

Žemės ūkio konsultavimo tarnyba (ŽŪKT) kartu su VU mokslininkais jau išbandė bepilotę skraidyklę, pritaikytą dirvožemiui tirti. Atlikta 90 skrydžių, aerodistanciniai tyrimai daryti dešimtyje ūkių, kurie dabar turės laukų dirvožemio pasą.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/72491/

Inf. šaltinis: LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »