„StrongPoint“ investicijos netrukus leis parduotuvių darbuotojams į pagalbą pasitelkti robotus

2021 03 17 10:51

Mažmeninės prekybos technologinių sprendimų kūrėja „StrongPoint“ investuoja 800 tūkst. eurų į pirmųjų humanoidinių robotų, skirtų pagalbai maisto prekių parduotuvėse, vystymą. Pastarieji gebės ne tik tūpti ir stotis, bet ir pernešti daiktus bei krauti prekes į lentynas. „StrongPoint“ bendradarbiauja su Norvegijos robotų kūrėjais „Halodi Robotics“ bei kartu su jais planuoja specializuoto humanoidinio roboto prototipą sukurti iki šių metų pabaigos. Masinę robotų gamybą ir paleidimą į rinką planuojama pradėti 2023 m.

„StrongPoint“ investicijos netrukus leis parduotuvių darbuotojams į pagalbą pasitelkti robotus

Leis visą dėmesį skirti pirkėjams, o ne prekėms

Dviejų technologijų bendrovių sukurtas humanoidinis robotas bus pirmasis, pritaikytas mažmeninės prekybos sektoriui. Kaip teigia Julius Stulpinas, „StrongPoint Technology“ vadovas, minėtas išradimas pagelbės darbuotojams bei atlaisvins juos nuo sunkių fizinių ir rutininių užduočių. Todėl įdiegę šį inovatyvų sprendimą į savo procesus, maisto prekių tinklai galės dar efektyviau planuoti savo veiklą.

„Investuodami laiką ir išteklius į naujausios kartos technologijas, kuriame sąlygas efektyvesniam darbų planavimui ir įgyvendinimui. Žmogaus intelektinė veikla, gebėjimas improvizuoti, vienu metu spręsti daugybę sudėtingų užduočių ir bendrauti yra nepakeičiami. Būtent šių žmogaus gebėjimų reikia imantis daugiausiai pridėtinės vertės kuriančių darbų, nuo kurių atitraukia monotoniškos rutininės užduotys. Mūsų kuriamas sprendimas leis visą darbuotojų potencialą skirti svarbiausioms užduotims, o rutinines patikėti robotui pagalbininkui“, – sako J. Stulpinas.

Kuriamas humanoidas turės visą judesių, kuriuos darbuotojai atlieka mažmeninės prekybos salėse, amplitudę: galės kelti, pernešti, nuimti ir atlikti kitus judesius ranka, net atidaryti duris ar spausti tikslų mygtuką. Robotas gebės atkartoti žmogaus rankų ir pirštų judesius, todėl jam bus įveikiami ir sudėtingesni darbai – ne tik pakelti, bet ir į tikslią vietą padėti ar pastumti tam tikrą daiktą. Negana to, jis galės saugiai įveikti didesnius atstumus ir dirbti visą parą. Tikimasi, kad šis humanoidas pravers ir e. prekyboje, priveždamas ir pristatydamas prekes.

Prototipas bus sukurtas šįmet

Pusę planuojamų investicijų „StrongPoint“ skirs moksliniams tyrimams ir plėtrai, kitą pusę – investicijoms į pirmaujančią pasaulyje humanoidinių robotų kūrėją „Halodi Robotics“. Humanoidinio roboto prototipą, pritaikytą mažmeninės prekybos sektoriui tikimasi sukurti dar šįmet. Per 2022 m. robotai būtų testuojami realioje prekybininkų aplinkoje, o 2023 m. tikimasi pradėti serijinę gamybą ir robotų naudojimą prekybos tinkluose.

„Didžiuojamės turėdami galimybę bendradarbiauti su „StrongPoint“ įgyvendinant šį unikalų projektą. Mūsų partnerių komanda gerai išmano mažmeninės prekybos sektorių, kuriam kuria technologijas ne vienerius metus. Sutelkę abiejų komandų žinias ir įgūdžius, galime iš esmės pakeisti šio sektoriaus procesus prekybos vietose“, – komentuoja „Halodi Robotics“ vykdantysis direktorius Bentas Børnichas.

Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra įvairių tipų robotų, atliekančių tam tikrą funkciją – konsultuojančių, skenuojančių prekes, valančių patalpas ir kt. Tačiau iki šiol nėra sukurta robotų, kurie galėtų atkartoti žmogaus rankos judesius ir padėtų mažmeninės prekybos sektoriuje.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Boeing“ bepilotis naikintuvas atliko pirmąjį sėkmingą skrydį: tai pirmasis tokio tipo dronas

2021 03 12 12:54

Sėkmingai išbandytas bepilotis orlaivis yra pirmasis tokio tipo, tačiau tikrai nepaskutinis. Dronas naudos dirbtinį intelektą bepiločiams ir žmonių valdomiems skrydžiams.

„Youtube“ stopkadras
„Youtube“ stopkadras

Dronas naudos dirbtinį intelektą bepiločiams ir žmonių valdomiems skrydžiams.

Kovo 1 dieną „Boeing Australia“ ir Australijos karinės oro pajėgos (RAAF) paskelbė, kad bepilotis „Loyal Wingman“ naikintuvas sėkmingai užbaigė pirmąjį bandomąjį skrydį. „Boeing“ taip pat pateikė vaizdo įrašą apie šį įspūdingą pirmąjį skrydį.

„Pirmasis „Loyal Wingman“ skrydis yra svarbus žingsnis šiame ilgalaikiame, reikšmingame Oro pajėgų ir „Boeing Australia“ projekte, ir mes džiaugiamės galėdami būti sėkmingo bandymo dalimi. „Loyal Wingman“ projektas yra kelias į autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto integravimą siekiant sukurti protingas žmonių ir mašinų komandas“, – sakoma RAAF oro pajėgų pajėgų vadovės oro vicemaršalės Cath Roberts pranešime.

„Vykdydami šį projektą mes mokomės integruoti šias naujas galimybes, kad papildytume ir išplėstume kovos su oro pajėgomis ir kitas misijas“, – sakė ji.

Šis pirmasis „Loyal Wingman“ orlaivis dabar taps „Boeing Airpower Teaming System“ pagrindu ir skris kartu su kitomis platformomis, naudodamas dirbtinį intelektą komandai su įgula ir be jos.

Tai pirmasis tokio pobūdžio naikintuvas, bet tikrai nebus paskutinis. Šiuo metu kuriami papildomi modeliai.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Štai jis – mažasis robotukas Ibo

2021 03 12 11:38

„Klaipėdos vandenų“ specialistai turi nediduką, tačiau itin vertingą pagalbininką, be kurio nebūtų suradę nei nelegaliai naudoto „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų vamzdžio, nei kitų Kuršių marių teršėjų. Darbavosi robotukas ir Salantuose, kai į tvenkinius pasklido dar sovietmečiu naudotas šildymo kuras. Tai, ką pamato nedidelis robotas, anot specialistų, ir glumina, ir piktina.

© DELFI / Rita Gečiūnaitė
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Pagal šiukšles specialistai jau gali pasakyti, kokie žmonės gyvena artimiausiuose namuose.

AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų priežiūros tarnybos inžinierius Nerijus Eidimtas neslepia, kad dar sovietmečiu apie tokią įrangą specialistai galėjo tik svajoti. Anuomet pagrindinė įranga buvo žibintas ir veidrodis: vienas iš specialistų šviesdavo į vamzdį vienoje pusėje, o kitoje vamzdžio pusėje kitas darbuotojas šviesą gaudydavo veidrodėliu. Jei šviesa sklido, reiškė, kad vamzdis nėra užsikišęs.

Dabar užtenka įjungti ekraną, į vamzdį nuleisti nediduką robotą – ir viskas matyti kaip ant delno. O vaizdai išties nedžiugina, ir tai, ką mato specialistai, dažnai nesužavi. Bene mažiausiai gamtą tausojančių žmonių gyvena studentų bendrabučiuose. Iš jų iškeliaujantis į nuotekas vanduo gausus nemalonių radinių – nuo asmeninių higienos priemonių iki akivaizdžiai vykusio vakarėlio įrodymų.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/77191/

Inf. šaltinis: Delfi.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Į Lietuvą pristatytas pirmasis Europos Komijos nupirktas dezinfekcijos robotas

2021 03 09 15:20

Šiandien Vilniaus centro polikliniką pasieks pirmasis Europos Komisijos nupirktas dezinfekcijos robotas. Tokie robotai skirti steriliai aplinkai ligoninėse ir poliklinikose užtikrinti nesukeliant nereikalingos rizikos darbuotojams.

Europos Komisijos / Thibault Savary nuotr.
Europos Komisijos / Thibault Savary nuotr.

Dezinfekcijai robotas naudoja ultravioletinę šviesą, o ne chemines priemones. Tai padidina personalo saugumą, nes jiems nereikia tvarkyti, transportuoti ar laikyti toksiškų, pavojingų ar ėsdinančių cheminių medžiagų. Robotas valdomas per atstumą mobiliąja programėle iš kitos patalpos nei ta, kuri yra dezinfekuojama. Standartinio dydžio palatą jis dezinfekuoja per 10 minučių ir vienu įkrovimu gali dezinfekuoti 18 palatų.

Europos Komisija ES šalių ligoninėms nupirks 200 tokių robotų. Tam Europos Komisija skiria iki 12 mln. eurų iš Skubios paramos priemonės.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija

2021 03 08 17:17

Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrimai atskleidė, kad įmonės, kuriose didelė dalis veiklos robotizuota ir automatizuota, pandemiją įveikė kur kas lengviau.

Robotai pramonėje
Robotai pramonėje

Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey&Company“ pernai atliko 400 kompanijų apklausą apie pandemijos įtaką jų veiklai ir tolesnes perspektyvas. 94 proc. respondentų teigė, kad veiklos automatizavimas padėjo krizės metu tęsti darbus, 56 proc. technologijas įvardijo kaip labai svarbias.

Tarptautinė robotikos federacija, kasmet skelbianti robotizacijos procesų duomenis iš viso pasaulio, sako, kad pramonės ir gamybos sektoriuose dirbančių robotų skaičius kasmet didėja – naujausiais duomenimis, per penkerius metus nuo 2014 iki 2019 m. pasaulyje jis pakilo beveik 85 proc. Neabejojama, kad pandemija tapo jau kurį laiką vykstančių robotų lenktynių akseleratoriumi – augančios paklausos ženklai stebimi ir sektoriuose, kurie anksčiau šiuo klausimu buvo atsargūs.

Renkamasi tarp „dabar“ ir „vėliau“

Pasaulyje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia 113, labiausiai robotų tankumu išsiskiriančioje Vakarų Europoje – net 225 robotai. Deja, Lietuva šioje srityje kol kas nelabai turi kuo pasigirti – pas mus 10 tūkst. darbuotojų tenka apie 5 robotus. Skaičius nedidelis, tačiau nuo 2017 metų jis padidėjo net 150 procentų!

Didžiausia Baltijos šalyse SBA priklausanti baldų įmonių grupė, nepaisant pandemijos iššūkių, 2020 m. instaliavo 10 naujų robotų šalia 50 jau įdiegtų anksčiau ir tai, ko gero, yra vienas didžiausių skaičių šalyje. „Robotex“ pernai įdiegė 20 robotizuotų sistemų įvairiuose pramonės sektoriuose, nors neišnaudoto potencialo matome kur kas daugiau.

Pandemija dalį įmonių mūsų šalyje privertė rinktis tarp dviejų krypčių – „dabar“ ir „vėliau“. Įmonės turėjo susikoncentruoti į „dabar“ – žmonių išlaikymą, žaliavų tiekimą, produkcijos realizavimą. Investicijos į procesų automatizavimą tapo „vėliau“ sprendimu.

Įžvelgti robotizacijos naudą neįdarbinus nė vieno roboto – sudėtinga. Tačiau būtent pirmieji robotai tampa lūžio tašku, juos įsidiegusios įmonės lengviau priima sprendimus dėl plėtros. Pandemijos metu įmonės, kurios buvo bent iš dalies robotizavusios darbą, pastebėjo, kad automatizuoti sektoriai nukentėjo mažiau.

Robotizuojamų sričių daugėja

Dažnu atveju aktyvesnį domėjimąsi robotizacija mūsų šalyje stabdo ne tiek lėšų klausimas, kiek konservatyvus požiūris į naujoves ar informacijos stoka. Dėmesys robotizacijai turėtų būti daugiau rodomas ir valstybės lygiu – juk modernios technologijos augina ne tik įmones, bet ir šalies ekonomiką.

Pandemija paskatins robotizacijos bangą Lietuvoje ir pasaulyje. Visiems įprasta matyti robotus baldų, medienos, maisto ar medicinos pramonėje, tačiau vis užtikrinčiau jie žengia ir į kitus sektorius nei juose įsitvirtina. Dideliu greičiu robotizuojasi logistikos ir e. prekybos sektorius – vien „Amazon“ yra įdarbinusi apie 30 tūkst. robotų, kad spėtų patenkinti klientų poreikius. Spėjama, kad netrukus robotizuoti sprendimai įsišaknys ir žemės ūkyje – čia atsiras savaeigiai traktoriai ir pasėlius laistantys dronai. Robotai pasitelkiami net ir tokiose srityse kaip psichoterapija.

Vis dėlto, robotai niekada nepakeis žmonių. Technologijos neišstumia žmonių, o skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas. Tą liudija ir daugybės įmonių pavyzdžiai, rodantys, jog net ir gamyboje diegiant robotus, įmonėse dirbančių žmonių skaičiaus toliau didėja . Robotus valdo ne kas kitas, o žmonės, kurie robotų „bendradarbių“ dėka taip pat gali dirbti ne tokį monotonišką ar fiziškai sunkų darbą. Dėl to klausimas turi būti ne „ar“ reikia automatizuoti procesus, o „kada“, ir tai daryti kuo greičiau.

BA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Mokslininkai prie roboto prijungė skėrio ausį ir ši sistema veikia, bet kodėl tai yra svarbus pasiekimas?

2021 03 04 16:27

Skėriai – tai dideli vabzdžiai, primenantys žiogus, kurių bijo ūkininkai. Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto ūkininkų laukų nuo skėrių neapgins, bet skėriai juos domina. Štai vieno skėrio ausį jie išoperavo ir prijungė prie roboto.

© TAU
© TAU

Skėrių ausys yra ypatingai tikslūs garso jutikliai. Tai – labai kompaktiškos integruotos sistemos, savo struktūra primenančios kažką tarp žmogaus ausies ir elektroninio mikrofono. Mokslininkai teigia, kad skėrio ausis yra tarsi mikroskopinis dažnių analizatorius. Todėl tos ausys yra tiriamos, nes nesižavėti tokia gamtos inžinerija būtų labai sunku.

Tel Avivo universiteto (TAU) mokslininkai vieno skėrio ausį išoperavo ir prijungė prie mažo roboto tarsi kokį elektroninį jutiklį. Ir jiems pavyko – ta sistema veikia. Robotas buvo užprogramuotas, kad išgirdęs porą suplojimų judėtų pirmyn, vieną – atgal. Ir jis tai daro, klausydamasis garsų per negyvo skėrio ausį.

Kadangi skėrio ausis nėra žmogaus sukurtas jutiklis, reikėjo pasistengti, kad pavyktų ją prijungti prie elektroninės sistemos. Žinoma, daug ausies galimybių buvo prarastos. Nors, nepaisant to, tai vis tiek yra ypatingas mokslinis pasiekimas, rodantis, kad biologinių ausų ir elektroninių robotų integracija yra įmanoma net tokiame mažame mastelyje. Tik kam to reikia?

Na, reikia. Vabzdžių ausys galėtų būti naudojamos kaip labai pigūs ir įspūdingas charakteristikas turintys jutikliai. Gamta yra geriausia inžinierė, bet mokslininkams dar reikėtų surasti būdų atverti tas charakteristikas robotams. Be to, biologinių jutiklių ir elektronikos integracija padės kurti ir medicininius prietaisus. Galų gale, mokslininkai norėjo pažiūrėti ar tai įmanoma. Skėrių ausys jau seniai lyginamos su elektroniniais mikrofonais, todėl tai reikėjo išbandyti.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Prie robotų gamintojų durų nusidriekė eilės – virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos

2021 03 04 09:51

Robotikos sprendimus kuriančios bendrovės stebi itin išaugusį įmonių poreikį automatizuoti ir tokiu būdu efektyvinti procesus. Su robotikos sprendimais dirbantys kūrėjai sako šiuo metu eilėje turintys daugiau projektų nei iki pandemijos. Ypač aktyvūs užsakovai – pramonės sektoriaus atstovai, bet visgi skuba ne visi – kai kurie įsileisti inovacijas vis dar baiminasi, rašome pranešime žiniasklaidai.

Prie robotų gamintojų durų nusidriekė eilės – virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Eilėje – daugėja automatizavimo projektų

Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Daumantas Simėnas sako, kad bendrąja prasme pandemija teigiamai paveikė robotikos ir automatikos sektorių. Ypač išaugo įmonių susidomėjimas įvairiais robotų sprendimais.

„Tai nėra pirma ir, ko gero, ne paskutinė pandemija, tad dabar įvairūs verslai kaip niekad anksčiau suaktyvino galimų robotikos sprendimų paieškas. Atliekame technologinius auditus pramonės įmonėse, tad galime drąsiai paliudyti, kad šioje srityje stebimas ženklus suaktyvėjimas“, – pastebi D. Simėnas.

Jis sako, kad kol kas anksti sakyti, kiek bus investicijų į robotikos sprendimus, bet su robotikos sprendimais dirbantys verslai šiuo metu eilėje turi tikrai daug projektų, ko anksčiau nebuvo.

Efektyvins procesus, bet išlaikys darbuotojus

Anot robotikos asociacijos vadovo, kol kas tendencijas išreikšti skaičiais ir matyti, kur tiksliai keliauja robotikos sektorius, dar anksti, bet kas tikrai aišku – tai pramoninių robotų naudojimo augimas.

„Verslai itin aktyviai domisi, kaip būtų galima automatizuoti įmonių procesus ir kiek įmanoma juos suaktyvinti. Tiesa, tikslas – ne eliminuoti žmogiškąjį faktorių ir darbuotojus, bet siekti geresnių galimybių verslui tęsti veiklą pandemijos sąlygomis ar panašios krizės atveju, perorientuoti specialistus į kūrybiškesnius, sudėtingesnius uždavinius. Tai padeda išvengti visiško įmonės izoliavimo, kurio atvejų matėme ir Lietuvoje“, – komentuoja D. Simėnas, kuris jau šį ketvirtadienį Lietuvos Verslo Forume dalinsis savo įžvalgomis ir moderuos diskusiją apie tai, kaip toliau plėtosis robotikos sektorius.

Antra aiški tendencija, anot pašnekovo, yra ta, kad Lietuvos įmonėms daugės galimybių konkuruoti su Kinijos ir kitų šalių bendrovėmis didesnio masto pirkimuose. Pavyzdžiui, dalyvaujant Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijų konkursuose, kuriuose perkamos žaliavos ir įvairūs komponentai, paslaugos.

„Manau, bus kur kas paprasčiau įeiti į tas tiekimo grandines, nes aptarnavimo laikas iš Lietuvos ir kitų Rytų-Šiaurės Europos gamintojų yra tikrai greitesnis. Taip pat Lietuvoje galime pasiūlyti aukštos kokybės produkcijos ir komponentų. Tad galima nuspėti, kad kompanijos vis aktyviau dairysis tiekėjų arčiau – ne Azijoje, o Europoje. Turime išnaudoti šias galimybes“, – įžvalgomis dalinasi Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Kolaboratyvūs robotai užkariauja pasaulį

Trečia stebima tendencija, anot pašnekovo, yra kolaboratyvių robotų arba kobotų (angliškai – cobots) rinkos augimas. Tiesa, pasaulyje ši kryptis pastebima jau kurį laiką, bet jos įsitvirtinimas Lietuvoje dar gali užtrukti.

„Dauguma pramoninių robotų turi būti saugiai aptverti. Jiems dažniausiai statomi didžiuliai narvai ir saugos sistemos, kad žmogui įėjus į roboto narvą viskas sulėtėtų arba robotas sustotų. Tokios saugumo sistemos yra reikalingos tam, kad nebūtų jokių incidentų. Bet šiandien pasaulyje matome augantį susidomėjimą ir platesnį bendradarbiaujančių robotų naudojimą įmonėse. Tai robotai, kurie dėl pažengusių jutiklių ir saugumo technologijų gali dirbti šalia žmogaus ir nekelti jokio pavojaus. Tai ypač praverčia konkrečiose operacijose, tokiose kaip produktų ar komponentų surinkimas“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, Lietuvoje gamybos sektorius yra šiek tiek konservatyvesnis inovacijų atžvilgiu, todėl kolaboratyvių – bendradarbiaujančių robotų poreikis ateina kiek lėčiau.

„Gamybos sektoriuje veikiančios įmonės dažniausiai nori įvertinti ir pamatyti, kad tai jau veikia, ir tik tada diegti pas save, o ne būti pirmi eilėje. Žinoma, tai daugiau bendra tendencija, nes tikrai yra įmonių, kurios nelaukia ir noriai pritaiko inovacijas savo veikloje. Tad sunku prognozuoti, kada naujausios kartos robotų technologijos pasieks Lietuvą, bet tikrai tikiu, jog po 5 metų apie juos kalbėsime jau kitaip. Įmonėms norint didinti našumą, taip pat susiduriant su žmogiškųjų išteklių trūkumu, kolaboratyvūs robotai labai pagelbės surinkimo ar kitose gamybos operacijose. Žinoma, tai priklauso nuo kitų faktorių, tokių kaip operacijos sudėtingumas, bet kai kuriose įmonėse robotas atlieka apie 80 proc. darbo, o žmogui lieka tik 20 proc. Tokiu būdu įmonės produktyvumas gali augti, nes viskas daroma ne tik greičiau, bet ir tiksliau“, – įsitikinęs D. Simėnas.

Potencialo daug, bet jis dar neišnaudotas

Minėdamas verslo sritis, kuriose neabejotinai ir toliau augs poreikis diegti robotikos sprendimus, D. Simėnas pirmiausia įvardija mediciną. Pandemijos metu ypač išryškėjo medicinos robotų, apimančių dezinfekcinių sprendimų inovacijas ar testavimo automatizaciją, poreikis.

Taip pat nuolat auga paslaugų robotų rinka, taip vadinami „naminiai robotai“, atliekantys tokias buitines funkcijas kaip langų valymą, grindų siurbimą, žolės pjovimą ar kita.

„Šie sprendimai užima didelę dalį robotikos rinkoje ir rodo didelius augimo tempus. Beje, išskirčiau dar vieną pandemijos padiktuotą tendenciją – naminiai dezinfekciniai robotai, kurie ne tik plaus grindis, bet ir turės dezinfekavimo funkciją“, – pastebi pašnekovas.

D. Simėnas sako, kad Lietuvoje tikrai netrūksta tiek kūrėjų, tiek įmonių, integruojančių įvairius pažangius sprendimus, bet potencialas dar tikrai neišnaudotas.

„Skiriamės nuo pasaulio ir Europos tuo, kad, 10000 darbuotojų tenkančių robotų skaičius vis dar yra mažas. Yra įvairių skaičiavimų, kurie rodo, jog dabar turime 10-20 pramoninių robotų 10 tūkstančių darbuotojų, bet oficialios statistikos nėra. Tiesa, robotikos asociacija jau inicijavo bendradarbiavimą su Lietuvos statistikos departamentu ir nuo kitų metų tikimės matyti bei visuomenei pristatyti išsamesnius duomenis, atspindinčius realią situaciją.

Bet kuriuo atveju, matome, kad vis daugiau įmonių atsigręžia į pramoninius robotus ir jų panaudojimą. Ypatingai tose srityse, kur yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – sako Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Anot D. Simėno, tikrai galime drąsiai pasigirti, kad Lietuvos robotikos sektorius išties dinamiškas. „Turime robotikos įmonių, kurios kuria naujus sprendimus, integruoja ir įgyvendina sudėtingus automatizavimo projektus. Pavyzdžiui, viena įmonė sukūrė metalo lankstymo sprendimą įmonėms – tai yra standartinis metalo lankstymo robotas, kuris padeda spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumą ir padidina bendrą įmonių našumą, padeda išlaikyti pastovią kokybę. Turime ir tokių, kurios geba pilnai robotizuoti smulkių elektronikos gaminių surinkimą, ar kurios dirba su dirbtinio intelekto algoritmais, juos kuria ir pardavinėja pasaulyje“, – pavyzdžiais dalinasi robotikos asociacijos vadovas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kinijos bepilotis užgožė kitus panašius gynybos mugėje pristatytus produktus

2021 02 26 11:14

Praėjusį sekmadienį Abu Dabyje pradėjusioje veikti Tarptautinėje gynybos parodoje ir konferencijoje dalyvavo ir kinai. Vienas iš svarbiausių jų produktų – „Caihong 5“ (vaivorykštė), tai – universalus, vidutinį aukštį pasiekiantis ilgo nuotolio bepilotis.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

NASA marsaeigis „Perseverance“ nusileido sėkmingai ir jau perduoda pirmus vaizdus

2021 02 19 09:53

NASA misijos valdymo centre – džiaugsmo šūksniai ir inžinierių tarpusavio sveikinimai vieni kitiems: JAV kosmoso agentūros aparatas „Perseverance“, kurio paskirtis yra ieškoti gyvybės pėdsakų Marse, sėkmingai nusileido Raudonojoje planetoje ir pranešė, kad yra „gyvas“. Ir NASA jau sulaukė pirmų vaizdų iš naujo ratuoto Marso gyventojo.

NASA nuotr. / Pirmoji zondo „Perseverance“ nuotrauka iš Marso
NASA nuotr. / Pirmoji zondo „Perseverance“ nuotrauka iš Marso

„Perseverance“ zondo nusileidimo vieta yra Jezero krateris – iš orbitos jis atrodo kaip labai palanki vieta Marso gyvybei egzistuoti. Krateryje nusileidęs zondas turės keturias pagrindines užduotis: geologinę (nusileidimo vietoje išanalizuoti uolienas ir peizažą bei pagal tuos duomenis pateikti žmonėms daugiau žinių apie tos vietovės istoriją); astrobiologinę (nustatyti, ar nusileidimo rajonas kada nors buvo tinkamas gyvybei bei ieškoti kadaise egzistavusios gyvybės pėdsakų); mėginių rinkimo (surasti ir surinkti tokius Marso grunto mėginius, kurie gali pasirodyti įdomūs iš mokslinės pusės bei paruošti tuos mėginius pargabenimui į Žemę); pasirengimo žmonių atvykimui (išbandyti technologijas, kurios kada nors ateityje gali būti reikalingos žmonių išgyvenimui Marse).

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/76850/

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

NASA marsaeigis baigė septynetą mėnesių trukusią kelionę

2021 02 19 07:36

NASA marsaeigis „Perseverance“ – pati pažangiausia robotizuota astrobiologinė laboratorija, kada nors iš Žemės paleista į kosmosą, – trečiadienį baigė septynetą mėnesių trukusią kelionę, kurios tikslas – įveikus 470 mln. kilometrų, pamėginti nusileisti raudonojoje planetoje.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »