Povandeninis dronas slapta rinks duomenis apie branduolinius povandeninius laivus
2021 01 05 09:57JAV karinis jūrų laivynas paskelbė apie savo povandeninių transporto priemonių arsenalo planus sukurti naują didesnę bepilotę povandeninę transporto priemonę.
© U.S. Navy
Bepiločiai orlaiviai yra laikomi karinio jūrų laivyno ateities dalimi, o šias naujas povandenines transporto priemones galės slaptai dislokuoti ir susigrąžinti atominiai povandeniniai laivai. Patys bepiločiai orlaiviai vykdys įvairius tikslus.
NAVSEA oficialiai pateikė prašymą teikti pasiūlymus dėl jų „Snakehead“ nepilotuojamų transporto priemonių 2 etapo. Prašymas pateikti pasiūlymą iš esmės reiškia kvietimą rangovams pateikti kainas ir projektus atrankai.
Gavęs visus pasiūlymus, laivynas planuoja galutinai pasirinkti iki 2021 m. pabaigos, greičiausiai iki rugsėjo.
Naujoji transporto priemonė yra didelio tūrio bepiločių povandeninių transporto priemonių arba LDUUV klasėje. Šie dideli bepiločiai orlaiviai turi neįtikėtinai ilgą autonominį laiką, leidžiantį rinkti žvalgybos duomenis, neutralizuoti minas ir vykdyti kitas misijas.
Vienas iš naujojo LDUUV klasės įrenginių turės sonarus ir batimetrinius jutiklius, kurie leis parengti išsamius jūros dugno žemėlapius ir gylio diagramas. Tokie duomenys yra labai svarbūs povandeninių laivų operacijoms, taip pat nuotolinei jūrų navigacijai.
Teoriškai povandeniniai laivai galėtų dislokuoti bepilotę transporto priemonę, kad ši ištirtų kelią į priekį, atidžiai nustatydama savo optimalų kelionės kelią, kad būtų išvengta galimo pavojaus jūroje.
Nors karinis jūrų laivynas viešai paskelbė savo prašymą teikti pasiūlymus dėl naujos transporto priemonės, yra labai mažai detalių apie tai, kas bus transporto priemonėje ir kokios įmonės prisidės jas konstruojant.
JAV karinis jūrų laivynas turi ne tik eskadrilę pilotuojamiems laivams, bet ir bepiločiams laivams. Pavyzdžiui, „One“ arba „UUVRON-1“ buvo pirmosios nepilotuojamos povandeninės transporto priemonės, skirtos bepiločiams laivams. Šiuo metu laivynas naudoja du anksčiau sukurtus LDUUV klasės įrenginius, iš kurių vienas yra „Sea Horse“, 28 pėdų 5 tonų transporto priemonė, kitas – „Sea Stalker“, kuris yra modifikuotas „jūros arklys“ su įvairiais kitais misijos paketais.
Kol kas naujoji transporto priemonė bus toliau kuriama su atnaujinimais, kurie turėtų pasirodyti 2021 m.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Magiškas figūras danguje kuria šviečiančių dronų spiečius
2021 01 04 11:00Įspūdingas ne tik dronų sukuriamas vaizdas danguje, bet ir pats dronų armijos pakilimas. Visi jie yra valdomi sudėtinga kompiuterine programa, tik jos dėka dronai „žino“ kiekvienas savo vietą ar judesį tam tikru momentu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Pirmasis toks atvejis medicinoje – pacientui pritaikyta revoliucinė technologija ir vėl leidžia valdyti galūnes… mintimis
2021 01 01 10:27Pirmą kartą medicinoje pacientui pritaikyta naujausia technologija suteikia vilčių paralyžiuotiems žmonėms vėl valdyti protezuotas galūnes.
Naudojant Johno Hopkinso universiteto sukurta technologija, kojų ir rankų nevaldantis vyras mintimis galėjo vienu metu valdyti du rankų protezus. Tai pirmasis toks atvejis medicinoje.
Roberto „Buzo“ Chmielewskio mintimis valdomi rankų protezai © Johns Hopkins Medicine
Bendradarbiaujant Johno Hopkinso medicinai (JHM) ir Johno Hopkinso universiteto taikomosios fizikos laboratorijai (APL), 10 valandų trukusios chirurginės procedūros metu buvo implantuoti šeši elektrodai į Roberto „Buzo“ Chmielewskio smegenis. Šios operacijos dėka, Chmielewskis įgijo galimybę protu valdyti protezines rankas.
Prieš tris dešimtmečius Chmielewskis buvo paralyžiuotas po nelaimės su banglente, dėl kurios jo galūnių judėjimas buvo minimalus.
Dabar, praėjus beveik dvejiems metams po JHM ir APL bendradarbiavimo pradžios, Chmielewskis gali naudoti abi savo robotines rankas paprastoms užduotims atlikti, pavyzdžiui, pats save pamaitinti.
„Šio tipo tyrimai, žinomi kaip smegenų ir kompiuterio sąsaja (BCI), daugiausia buvo sutelkti tik į vieną ranką, kurią valdo tik viena smegenų pusė“, – teigia fizinės medicinos direktorius medicinos mokslų daktaras ir tyrimų grupės narys Pablo Celnikas.
Tyrėjai pritaikė sistemą, kuri automatizuoja dalį robotų valdymo naudojant dirbtinį intelektą. Tikslas buvo sujungti smegenų ir kompiuterio sąsajos signalus su robotika ir dirbtiniu intelektu, kad vartotojas galėtų sutelkti dėmesį į detales, pvz., kokį daiktą pasiimti, kaip atpjauti maisto gabaliuką ir pan., iš esmės leidžiant dirbtiniam intelektui perimti kontrolę, kai pacientas jau būna priėmęs sprendimą atlikti veiksmą.
„Mūsų tolesni šio darbo žingsniai apima kasdienio gyvenimo veiklų išplėtimą, kurį galime pasiekti naudodamiesi šia žmogaus ir mašinos komandų sąsaja, taip pat siekiame vartotojams papildomo jutiminio atsako vykdant užduotis“, – sako APL elektros inžinierius ir tyrimų grupės narys mokslų daktaras Francesco Tenore.
Pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip Chmielewskis kairiuoju rankos protezu pjausto maistą, o dešiniu maitinasi. Abi roboto rankos momentais juda vienu metu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Amerikiečiams siuntas kitąmet pristatys robotai: veš maistą ir vaistus
2020 12 31 10:32Prognozės, kad ateityje pasaulyje daugės robotų, kurie perims darbą iš kai kurių profesijų atstovų ir atliks mums įprastas užduotis. Panašu, jog spėjimai pildosi – robotikos startuolis „Nuro“ JAV Kalifornijos valstijoje gavo leidimą teikti siuntų pristatymo paslaugas robotizuotomis savavaldėmis transporto priemonėmis.
Kalifornijos motorinių transporto priemonių departamento direktorius teigia, jog šis leidimas žymi svarbų žingsnį autonominių automobilių evoliucijoje. Svarbu paminėti, kad nors pastaruoju metu JAV technologijų Meka laikomo San Francisko miesto gatvės buvo tiesiog perpildytos įvairių savavaldžių transporto priemonių, visos jos teturėjo laikiną leidimą valstijos keliuose atlikti bandymus. „Nuro“ tapo pirmuoju, kuriam oficialiai leista teikti komercines paslaugas.
2021 metais „Nuro“ robotai pradės pristatinėti maisto prekes ir vaistus dviejose apylinkėse, netoli kompanijos būstinės Mountain View mieste.
Šiek tiek anksčiau šiais metais bendrovė gavo 500 milijonų JAV dolerių investicijų, kurios pagal planą bus panaudotos teikti siuntų pristatymo paslaugas modifikuotais „Toyota Prius“ automobiliais, važiuojančiais visiškai autonominiu režimu, o šiek tiek vėliau į tarnybą išleisti ir pačios kompanijos sukurtas R2 transporto priemones, kurios neturi nei vairo, nei vairuotojo sėdynės.
R2 geba išvystyti 56 km/h greitį, yra 2,74 m ilgio ir 1,1 m pločio. Automobiliukas kelyje orientuojasi naudodamas temperatūros jutiklius, radarą, 360 laipsnių kampu filmuojančias kameras – tai jam leidžia saugiai dalyvauti eisme ir atlikti savo misiją. „Nuro“ tikisi, kad jos teikiamą paslaugą kaliforniečiai iš karto pamėgs, kadangi ji padės supaprastinti didelių ir labai užimtų namų ūkių gyvenimą bei pasitarnaus tiems, kurie gyvena nuošalesnėse vietovės ir dėl vienos ar kitos priežasties negali vairuoti automobilio.
Vis dėlto pristatymo paslauga tėra tik ledkalnio viršūnė. „Nuro“ neseniai įsigijo autonominius sunkvežimius projektuojančią kompaniją „Ike“ ir pateikė paraiškas daugybei įdomių patentų gauti. Tai rodo, jog bendrovė nusiteikusi labai rimtai ir netrukus planuoja pasiūlyti kur kas platesnes savavaldžių transporto priemonių pritaikymo galimybes.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu
Tyrimas: Lietuvos baldų pramonės darbuotojai šiek tiek baiminasi, kad juos pakeis robotai
2020 12 26 11:39KTU mokslininkų atliktas pilotinis tyrimas su 350 prie robotizuotų linijų dirbančių baldų gamyklų darbuotojų parodė, kad jie nerimauja dėl to, kas jų laukia spartėjant robotizacijai.
Žodis „robotas“ pirmą kartą pavartotas 1920 m. Taigi, robotai švenčia savo šimtmetį. Jų populiacija nuolat auga, nes jie vis plačiau pritaikomi gamyboje, paslaugų sektoriuose ar namų ūkiuose.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/75727/
Pirmą kartą istorijoje JAV oro pajėgos leido dirbtiniam intelektui valdyti karinę techniką
2020 12 22 14:02Jungtinių Valstijų oro pajėgos pirmą kartą žinomoje pasaulio istorijoje leido dirbtiniam intelektui (DI) valdyti karinę techniką. Gruodžio 15 d. įvykusiame testavimo skrydyje buvo panaudotas legendinis žvalgybos lėktuvas „U-2“. Pilotas ir jam asistavęs DI sėkmingai atliko 2,5 valandos trukmės skrydį.
Skrendatis „U-2“ © wikimedia.org
Nors skamba labai grėsmingai, dirbtinis intelektas pavadinimu ARTUµ, tik padėjo įslaptintam pilotui, žinomam slapyvardžiu „Vudu“, valdyti vieną žinomiausių žvalgybos lėktuvų. DI negavo prieigos prie lėktuvo kontrolės sistemų ar ginkluotės, jam paskirtoji užduotis – būti atsakingu už radaro sensorių stebėjimą.
Kariškiai nedaugžodžiavo paviešindami įvykusį bandymą. Žinoma tik kad tai bent trejus metus trukusio projekto kulminacija. Kompiuterinė programa realiu laiku mokėsi atpažinti antžemines priešlėktuvines sistemas ir artėjančias raketas.
Kur kas daugiau atskleista apie pačią dirbtinio intelekto programą. ARTUµ yra patobulinta atviro kodo principu parašyto algoritmo µZero versija. Pastarąjį sukūrė britų kompanija „DeepMind“, kuri šiuo metu valdoma kompanijos „Google“. Ši DI programa privalėjo greitai mokytis žaisti strateginius žaidimus, tokius kaip GO ir šachmatai, net nežinodama visų taisyklių.
Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurtas vienvietis žvalgybinis lėktuvas „U-2“ buvo sudėtingas inžinerijos kūrinys. Pilotui teko atlikti daugybę užduočių, nuo sudėtingo valdymo iki 20 km aukštyje galinčio skristi lėktuvo, nuolatinio stebėjimo ar jis išlieka nepastebėtas virš priešiškos teritorijos, iki visų žvalgybinių užduočių atlikimo. Tai labai daug darbo vienam, nes orlaivis ore gali išbūti net iki 20 valandų.
„Piloto įgūdžių suderinimas su mašininiu mokymusi šiame istoriniame skrydyje yra tiesioginis atsakymas į Nacionalinės Gynybos Strategijos kvietimą investuoti į autonomines sistemas“, sakė JAV oro pajėgų Sekretorė Barbara Barrett.
Akivaizdu, kad kol kas iki visiškai autonomiškai veikiančių karo mašinų ateities dar teks palaukti. Tačiau daugės sričių, kuriose už viską paskirtas atsakingu žmogus tarsis su DI. Pilotų atvejų bus lyg antrasis pilotas gebantis reikšti savo objektyvią nuomonę susiformavusią iš ankstesnių precedentų.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pristatytas didžiausias pasaulyje dronas vykdys labai svarbią misiją
2020 12 21 09:21Nors pagalvojus apie kosmosą, pirmiausia į galvą ateina didžiulės raketos, netrukus šis vaizdinys gali pasikeisti. JAV įsikūrusi įmonė „Aevum“, ką tik pristatė didžiulį bepilotį orlaivį „Ravn X“, skirtą veikti kaip autonominė, mažų palydovų paleidimo sistema.
„Ravn X“ dronas © „Aevum“
Panašiai kaip „Rocket Lab“, „SpaceX“, „Virgin Orbit“ ir daugybė kitų startuolių, „Aevum“ tikisi supaprastinti skrydžius į kosmosą, naudodama naują paleidimo sistemą, kuri gali nugabenti į orbitą nedidelius palydovus. Kompanija sukūrė didžiausią bepilotį orlaivį pasaulyje, kuris autonomiškai gali pakilti ir nusileisti vos 1,6 kilometro ilgio kilimo ir tūpimo takuose.
Milžiniškas „Ravn X“ dronas sveria 28 tonas, yra 24 m ilgio, 5,5 m aukščio, jo sparnų ilgis yra 18 m ir naudoja tą patį reaktyvinį kurą, kaip ir įprastas lėktuvas. „Aevum“ teigia, kad „Ravn X“ gali būti paleistas beveik visomis oro sąlygomis. Orlaivis yra 70 procentų daugkartinio naudojimo, kuris, „Aevum“ teigimu, ateityje bus patobulintas ir sieks 95 procentus.
„Ravn X“ turi tam tikrų panašumų su „Virgin Orbit“ paleidimo sistema arba „Stratolaunch“, kuris yra didžiausias pasaulyje lėktuvas ir kuriamas tam, kad iš oro būtų galima paleisti krovinius į kosmosą. Skirtingai nuo šių sistemų, „Ravn X“ nereikalaus, kad orlaivį pilotuotų žmonės, todėl pašalinama rizika žmogaus gyvybei. „Aevum“ teigia, kad visas autonominių „RavnX“ transporto priemonių parkas galės kas 180 minučių paleisti krovinį į kosmosą.
„Aevum“ jau sudarė palydovų paleidimo sutartis už daugiau nei 1 milijardą JAV dolerių. Tarp klientų yra JAV kosmoso pajėgos, kurios naudos „Ravn X“ sistemą mažų palydovų misijai ASLON-45, kuri planuojama prasidės 2021 metų trečią ketvirtį.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bandoma naujoviška Mėnulio navigacijos sistema
2020 12 17 10:06Nusileisti kitame dangaus kūne – ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas – yra labai sudėtinga. Robotiniai aparatai tą turi daryti autonomiškai, bet idealiai tiksliai nurodyti nusileidimo vietos iš anksto neįmanoma. Tai apriboja galimas nusileidimų vietas – reikia ieškoti plačios lygumos su kuo mažiau riedulių bei tvirtu pagrindu, kad net ir kilometrų nukrypimas nuo taikinio nepražudytų visos misijos. Analogiška problema kiltų, jei autonominis zondas bandytų skraidyti virš dangaus kūno paviršiaus ir norėtų nutūpti keliose vietose.
© „Intuitive Machines“
Naujame tyrime pristatoma metodika, kaip šiuos iššūkius įveikti, pasitelkus vaizdų apdorojimo sistemas. Konceptualiai metodika yra labai paprasta: iš judančio aparato padarius keletą paviršiaus nuotraukų truputį skirtingu metu, galima nustatyti judėjimo kryptį. Žinoma, praktikoje atsiranda kliūčių: automatiškai sulyginti nuotraukas trukdo kintantys šešėliai bei perspektyvos efektai.
Visgi šiandieninė programinė įranga tą gali išspręsti, tad aparatas galėtų autonomiškai sekti savo judėjimo kryptį vietinės aplinkos atžvilgiu. Būtent to ir reikia norint tiksliai pasiekti numatytą nusileidimo vietą.
Tyrėjai patikrino, kad metodika puikiai veikia su „Apollo“ misijų metu darytomis nuotraukomis bei su dirbtiniais Mėnulio paviršiaus atvaizdais. Artimiausiais metais ją bus galima patikrinti planuojamų robotinių misijų metu, o po kelių metų galbūt ir pritaikyti praktikoje.
Sistema pasitarnautų ir žmonių pilotuojamoms „Artemis“ misijoms – ir kaip pagalba pilotams, ir suteikdama galimybę iš tyrimų bazės paleisti autonominių zondų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Spacecraft and Rockets“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Ar ateityje pastatus statys robotai, o ne žmonės?
2020 12 11 16:49Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą? Į šį klausimą pranešime žiniasklaidai atsakyti bando Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) alumnas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/75806/
Latvijoje koronaviruso testus padeda atlikti robotas – tikimasi palengvinti tyrimus regionuose
2020 12 09 10:53Latvijos mokslininkai sukūrė robotą, atliekantį COVID-19 testus. Idėjos autoriai tikina, kad šalyje užtektų šimto tokių robotų, kad kiekvienam piliečiui testavimo stotelės būtų pasiekiama vos už 10–15 kilometrų.
Mokslininkas Didzis Gavars ir koronaviruso tyrimų stotelė / Stop kadras
Mėlyna dviejų metrų aukščio ir metro pločio dėžė prie vienos iš ligoninių Rygoje atkreipia daugelio dėmesį. Aparate roboto ranka surenka mėginius, reikalingus COVID-19 testui. Per savaitę jų padaryta jau per 500.
Roboto kūrėjai – trys Latvijos įmonės. Autoriai tikina, kad tai viena pirmųjų automatizuotų tyrimų stotelių, kurioje atliekamas polimerazės grandininės reakcijos testas.
Norintis išsitirti žmogus visas instrukcijas mato ekrane. Robotas paduoda reikalingas priemones, po to mėginius surenka. Šie keliauja į laboratoriją. Žmogus atsakymą, ar serga, ar ne, elektroniniu paštu gauna per parą.
Pradėjus plačiai naudoti šias stoteles – testus būtų galima atlikti be kontakto su medicinos sistemos darbuotoju, tad pavyktų sumažinti užsikrėtimų skaičių COVID-19 testavimo centruose. Be to, būtų galima užtikrinti sklandų ir greitą testavimą regionuose.
„Skaičiavome, kad norėdami, jog šalies gyventojams nereiktų nuo namų iki tyrimo aparato važiuoti toliau nei 10–15 kilometrų, Latvijoje reikia 100 šių įrenginių“, – pasakoja mokslininkas Didzis Gavars.
Projekto autoriai tikina, kad išradimas – įrodymas, jog Latvija geba kurti technologijas net tada, kai stoja pasaulio tiekimo grandinės. Visos medžiagos ir darbo jėga – iš Latvijos.
„Laikomės principo: mąstyk globaliai, veiksmų imkis savo šalyje. Gamyba gali būti perkelta kur nors į Aziją ar kitus žemynus, bet dabar ten gali strigti tiekimo grandinės. Todėl viskas vyksta čia: nuo gamybos iki informacinių technologijų paslaugų teikimo“, – tikina D. Gavars.
Kol kas automatizuota COVID–19 stotelė – tik bandomasis projektas. Planuojama dar kelias įkurti regionuose, labiausiai nutolusiuose nuo testavimo centrų.
Inf. šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt