Bevielis robotas neria ten, kur bijo plaukti nardytojai
2010 11 07 13:21Kanados Jorko universiteto inžinieriai giliojoje baseino dalyje pradėjo bandyti savo robotą. AQUA pavadintos mašinos kūrėjai tikisi, kad ji padės tyrėjams geriau tirti ir rinkti duomenis iš vandenynų gelmių. AQUA naudoja pelekus, kad galėtų plaukti po vandeniu. Aprūpintas daugybe jutiklių ir kamerų robotas yra sukurtas nėrimui į pavojingas vietas, kur kiltų pavojų žmonėms narams.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ypač greita robotizuota kamera atkartoja akių judesius
2010 11 05 09:28Miuncheno technikos universiteto mokslininkai surinko ypač funkcionalų mechanizmą. Tai robotizuotas įrenginys, skirtas jame pritvirtintos kameros palenkimams ir pasukimams – visa tai naudojama žmogaus regėjimo ir žvilgsnio ypatumų tyrimuose. Platforma gali keisti savo padėtį iki 2500 laipsnių per sekundę greičiu (akys – 1000 laipsnių per sekundę). Aparatinė platformos dalis naudoja ultragarsinius pjezoprievadus, judinančius prizmatinius mazgus, kurie sujungti su strypais, prijungtais prie kameros. Visa konstrukcija sveria mažiau nei 100 g.
Inf. šaltinis: 3DNews.Ru
Klaipėdietis robotų kūrėjas dalyvaus prestižinėse robotų sumo varžybose Japonijoje
2010 11 04 15:28Gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas gruodžio 19 dieną Japonijoje dalyvaus prestižinėse robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“. Tuo tarpu klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus, ėmęsis remti Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) planuoja Lietuvoje surengti Europos sumo robotų čempionatą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Čempionė pelė-robotė labirintą įveikia vos per 5 sekundes
2010 11 02 21:50Konkursas „Micromouse“ yra tarptautinio masto renginys, kurio metu mažytės automatinės pelės-robotės turi ištyrinėti ir vėliau kaip galima greičiau (ir „elegantiškiau“) įveikti labirintą. Atrodytų, jog 16×16 dydžio labirintas nėra labai sudėtinga užduotis, tačiau iššūkių visgi yra gausu.
Žinoma, kiekvienai pelei suteikiami keli bandymai, kurių metu robotas turi ištobulinti savo įgūdžius įveikti sudėtingą maršrutą. Kartais tokio tipo labirintai pramogų tikslais sukuriami ir žmonėms (pavyzdžiui, tinkamai išpjovus auginamų kukurūzų lauką). Tad jei norite išbandyti, ar tikrai tokia užduotis yra sudėtinga, pamėginkite ištyrinėti ir įveikti tokį galvosūkį bėgte ir per kelias sekundes. Atsižvelkite į tai, kad pelėms nesuteikta galimybė matyti labirintą iš viršaus ir jos neturi integruoto GPS modulio, kaip kai kurie kiti robotai – jos tiesiog įsimena kiekvieną koridorių ir prisimena jų išdėstymą.
Konkursas pradėtas organizuoti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, nors esama duomenų, jog pirmieji entuziastai varžybas rengdavo net šeštajame dešimtmetyje. Konkurso etapai rengiami visame pasaulyje ir didžiausio populiarumo sulaukia Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje, Singapūre, Indijoje ir Pietų Korėjoje.
Labirintas yra sudarytas iš 16×16 dydžio kvadratinio tinklelio – kiekvieno kvadrato kraštinė sudaro 180 mm, o šoninių sienelių aukštis yra 50 mm. Pelės yra visiškai autonominiai robotai, turintys be jokios pagalbos rasti kelią nuo nustatytos startinės pozicijos iki labirinto centro. Pasiekusi tikslą, pelė paprastai atlieka kelias papildomas paieškas, siekdama nustatyti optimalų maršrutą. Nustačius optimalų maršrutą, pelė turi jį įveikti per kaip galima trumpesnį laiką. Pelės pasiekia iki 3 metrų per sekundę greitį. Egzistuoja ir sudėtingesnė konkurso versija pavadinimu „Half Size Micromouse“, pradėta rengti 2009 metais. Jo metu labirintas užima tą patį plotą, tačiau jį sudarančių kvadratėlių kraštinės sumažintos dvigubai (t. y. labirinto dydis sudaro 32×32 ląstelių).
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotai ateina į ligonines
2010 11 02 11:50„Geminoid F“ – pirmasis bendrovės „Kokoro“ pagaminto nepaprastai tiksliai žmogų imituojančio roboto modelis, skirtas komerciniam naudojimui. Pranešama, kad tokie robotai bus gaminami pagal užsakymą ir taps realių žmonių „klonais“. Manoma, kad jie galėtų tapti praktiniu viešbučių ar biuro priimamųjų automatizavimo sprendimu. Ligonių priežiūrai skirta šio roboto atmaina yra pigesnė, nes naudoja mažiau judesiams atlikti būtinų elektros varikliukų.
Inf. šaltinis: IT bazė
Kanadoje atlikta pirmoji pasaulyje visiškai robotizuota chirurginė operacija
2010 10 31 17:26McGill universiteto Sveikatos centre (Monrealis, Kanada) atlikta pirmoji pasaulyje visiškai robotizuota chirurginė operacija su pilnos anestezijos panaudojimu. Medicininę procedūrą atliko du robotai – chirurgas „DaVinci“ ir anesteziologas „McSleepy“.
Chirurginis robotas „DaVinci“ medicinos srityje sėkmingai darbuojasi nuo šios vasaros, tačiau įdomu tai, kad pirmasis jo prototipas sukurtas dar 1980 metais. Juo besinaudojantys specialistai operacijas gali atlikti nuotoliniu būdu. Jo „kolega“ – robotas „McSleepy“ – iš esmės yra automatizuota anestezijos mašina, kuri šiam procesui vykdyti naudojama nuo 2008 metų. Suderinus šių mašinų galimybes, jos Monrealio ligoninėje gydomam pacientui atliko prostatektomijos (prostatos šalinimo) operaciją. Tiesa, nors „DaVinci“ buvo valdomas žmogaus, tačiau operacinėje be robotų ir paciento daugiau nebuvo nei vieno asmens.
„Robotų „DaVinci“ ir „McSleepy“ bendradarbiavimas mums pasirodė akivaizdi galimybė; medicinoje naudojami robotai savo veiksmus atlieka daug saugiau ir tiksliau nei žmogus, todėl gaunami ir geresni galutiniai rezultatai“, – teigia McGill universiteto Sveikatos centro anestezijos skyriaus gydytojas T.M. Hemmerlingas, kuris taip pat dirba šio universiteto mokslinių tyrimų institute.
„DaVinci“ mums leidžia dirbti naudojant darbo stotį; mašinos padedami, chirurginius instrumentus savo pirštais valdome tokiu tikslumu, kuriam užtikrinti vien tik žmogaus galimybių nepakanka“, – komentuoja universiteto urologas A. Aprikian. Jis kartu su savo vadovaujama chirurgų komanda roboto manipuliatorius valdo specialia darbo stotimi, kuri mašinos „matomus“ trimačius vaizdus tiesiogiai transliuoja į didelės raiškos ekraną. „Anestezijos užtikrinimas roboto atliekamai prostatektomijai yra sudėtinga procedūra, kadangi idealioms operavimo sąlygoms užtikrinti būtina atsižvelgti ir į operuojamo paciento padėtį, ir į raumenų atsipalaidavimo lygį. Automatizuota „McSleepy“ anestezija garantuoja aukščiausią kokybę, nepriklausančią nuo subjektyvios patirties. Ją galima sukonfigūruoti tiksliai bet kokio tipo robotizuotai operacijai“, – priduria Hemmerlingas.
Medikai sutinka, jog norint ištobulinti robotizuotą chirurgiją, dar būtina atlikti nemažai tyrimų ir darbų – pradedant techniniais aspektais, baigiant robotams reikalingos erdvės užtikrinimu. Elektroniniai chirurgai žmogaus artimiausioje ateityje tikrai nepakeis, tačiau leis jiems operacijas atlikti aukščiausiu lygiu. Sukauptą patirtį Monrealio medikai planuoja pritaikyti kitokio tipo operacijose, gydant platesnį pacientų ratą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotas lanksto marškinėlius
2010 10 30 19:03Gal kiek juokingai atrodantis aparatas, pagamintas „Lego Mindstorms NXT“ pagrindu, tvarkingai sulanksto marškinėlius.
Klaipėdietis Japonijoje susikaus su geriausiais robotų kūrėjais
2010 10 30 10:34 Vitalijus Rodnovas (kairėje) su kolega iš Latvijos San Franciske, pasaulio robotų čempionate |
|---|
Siekdamas skatinti inovatyvias idėjas, aukštųjų technologijų kūrimą ir verslumą Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ėmėsi iniciatyvos remti entuziastus klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus.
„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, – teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakoja gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.
Daugiau Skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/25908/
Inf. šaltinis: KMTP
Kauno kolegijoje – robotukų kovos
2010 10 29 15:54Kauno kolegijos Technologijų fakultete gyvuoja automatikos entuziastų įsteigtas „Roboklubas“, kuriame susijungia ir technologijos, ir programavimas, ir kūryba. Būsimieji automatikai nusprendė savo eksperimentus neslėpti už auditorijos sienų, o pademonstruoti publikai.
Spalio 28 d. nuo Kauno kolegijoje organizuota „R&E diena“ – šios aukštosios mokyklos Kompiuterinių technologijų katedra rengė robotų varžybas, kurių metu Automatinio valdymo studentai žiūrovus sužavėjo sukonstruotais radiobangomis valdomais robotais. Demonstruotos trys užduotys – „Lenktynės“, „Labirintas“ ir „Sumo“, o tikslas – nugalėti ir išrinkti stipriausiojo robotuko autorių.
„Lenktynių“ metu robotukai turėjo kuo greičiau ir tiksliau įveikti „Kauko“ vardu pakrikštytą trasą, „Sumo“ – tai tikros grumtynės, kurių metu vienas robotukas turėjo išstumti iš tam tikro apibrėžtos teritorijos kitą. Užduotis „Labirintas“ parodė manevringiausius robotukus – reikėjo įveikti vingiuotą trasą neprisiliečiant prie jos sienų.
Kiekvienas dalyvis robotų varžybose pasirodė puikiai ir sulaukė žiūrovų aplodismentų bei palaikymo šūksnių. Varžyboms teisėjavę Kompiuterinių technologijų katedros dėstytojai – Igoris Šajevas ir Dominykas Baltrušaitis – nusprendė pirmąją vietą skirti Automatinio valdymo studentams Aloyzui Čibirkai ir Martynui Samuoliui, antrąją – Gražvydui Bereniui, trečiąja vieta dalinosi Marius Augys ir Giedrius Žemaitis, ketvirtoji atiteko Vidmantui Masioniui.
Robotų kovose dalyvavusiai studentų komandai ir visam „Roboklubui“ vadovauja rungtynėms teisėjavęs Procesų valdymo laboratorijos vedėjas I. Šajevas, kuris studentus supažindina su elektronikos procesais, o jaunieji automatikai konstruoja įvairias roboformas – naudoja aplinkos atpažinimo jutiklius, diodus, fototranzistorius, akumuliatorius ir pan. bei susipažįsta su programavimo principais.
Inf. šaltinis: Kauno kolegija
Robotų plaštakas patobulins malta kava
2010 10 28 20:32Minkštas kamuolys, kuris sukietėja išsiurbus orą, gali tapti pagrindu naujos kartos robotų galūnėms.
Įprastinės robotų plaštakos daugiau ar mažiau primena mūsiškes, tačiau suimti ir laikyti daiktus jiems yra sudėtingas uždavinys.
„Žmogaus plaštaka turi daug sukimosi ašių ir sąnarių, ir mes išmokome jais puikiai naudotis, – aiškina Čikagos universiteto mokslininkas Erikas Braunas. – Tuo tarpu robotikoje tai reiškia daugelio skirtingų dalių valdymą, kuriam reikia jutiklių ir kompiuterio.“
Kaip ir visa, kas genialu, nauja robotizuota plaštaka veikia labai paprastai. Iš esmės tai yra latekso balionas, pripildytas sumaltos kavos. Būdamas minkštas, jis glaudžiai prisispaudžia prie griebiamo daikto. Kai iš baliono išsiurbiamas oras, jis susitraukia ir sukietėja – visai kaip kava vakuuminėse pakuotėse. Į balioną vėl prileidus oro, jis paleidžia laikomą daiktą.
Malta kava gali iš esmės pakeisti robotizuotas plaštakas
Dr. Hodas Lipsonas, Kornelio universiteto inžinerijos profesorius, teigia, kad maltos kavos granulės yra labai panašios į mažus guolius, kurie gali lengvai ristis vienas per kitą, o spustelėjus susirakina.
Tokių savybių turi įvairios medžiagos, pavyzdžiui, ryžiai ar smėlis, tačiau specialistai pasirinko kavą, nes ji lengva.
Naujoji plaštaka gerai suima pačius įvairiausius daiktus, įskaitant žalią kiaušinį ir monetą, kuriais manipuliuoti gali būti nelengva net žmonėms. Kadangi technologija yra universali, ją galima pritaikyti ne tik prie surinkimo linijų, bet ir išminuotojų darbe arba kaip protezą.
„Šiuo daiktu būtų galima pakelti ir automobilį, jeigu plaštaką padarytume pakankamai didelę“, – įsitikinęs E. Braunas.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt