Olimpiadoje varžosi ir robotai
2012 08 25 17:18Londone vyko olimpinės ir vyks parolimpinės žaidynės, tačiau visi sportiškiausi pasaulio robotai šiemet renkasi kitame Jungtinės Karalystės mieste Bristolyje, rašo bbc.co.uk.
Robotai varžosi įvairiose sporto šakose – taip pat žaidžia futbolą, krepšinį, kilnoja sunkumus.
Tai yra pirmas kartas, kai olimpinės robotų žaidynės vyksta Jungtinėje Karalystėje, o organizatorių teigimu, šįkart pavyko susilaukti rekordinio norinčiųjų dalyvauti kiekio.
Be to, robotai per žaidynes sumušė keletą pasaulio rekordų.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/36061/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotas išmoko atpažinti savo atvaizdą veidrodyje
2012 08 23 16:43
Nico valandų valandas praleidžia prie veidrodžio. Tačiau tuštybe to nepavadinsi: Nico – tai robotas humanoidas, gebantis atpažinti savo atspindį, todėl žengęs didelį žingsnį savęs supratimo link.
Be to, remdamasis atspindžiu veidrodyje, Nico gali identifikuoti tikslią savo rankos buvimo vietą erdvėje. Justinas Hartas ir Brianas Scassellati iš Jeilio universiteto neseniai jį išmokė atpažinti savo rankos buvimo vietą net 2 cm tikslumu bet kurioje dimensijoje. Tai didžiulis pasiekimas, mat tokio erdvinio suvokimo dar nebuvo įgijęs joks robotas, rašo newscientist.com.
Nico – unikalus eksperimentas. Jo tikslas – patikrinti, ar robotas gali įveikti klasikinį savęs pažinimo išbandymą, vadinamą veidrodžio testą. Dažniausiai šis testas atliekamas su gyvūnais. Žiūrėdami į veidrodį jie turi atpažinti, kad dėmė, esanti veidrodžio paviršiuje, yra jų pačių kūno atvaizdas. Šį testą kol kas gebėjo įveikti tik delfinai, orkos, žmonės ir kelių rūšių beždžionės.
Kol Nico bus pasirengęs laikyti šį testą, jis turi įveikti keletą paruošiamųjų etapų. Jam būtina daugiau sužinoti apie save: ekperimentatorių komanda planuoja jį išmokyti atpažinti savo torso ir galvos buvimo vietą, kaip šios „kūno“ dalys atrodo, kokios yra formos, spalvos, tekstūros. Nico jau supranta, kaip susieti savo galūnių judesius su jų atspindžių judesiais veidrodyje, o tai – puikus įgūdis.
„Mane labiausiai stebina ir džiugina tai, kad robotas išmoko atpažinti savo modelį ir panaudoti informaciją, kurią suteikia atspindys veidrodyje“, – džiūgavo J. Hartas. Jis kartu su savo kolega šiuos pasiekimus pristatė Dirbtinio intelekto konferencijoje Toronte, Kanadoje.
Mary-Anne Williams iš Sidnėjaus technologijos universiteto taip pat pabrėžia robotų savęs pažinimo būtinybę, ypač jei ketinama šiuos įdarbinti kartu su žmonėmis.
„Dauguma šių dienų robotų ne tik kad nepažįsta savo atspindžio veidrodyje, bet ir apskritai negeba atpažinti savo kūno dalių. Pavyzdžiui, robotas gali pažiūrėti žemyn, pamatyti savo pėdas, bet nesuvokti, kad šios yra jo kūno dalis“, – aiškino mokslininkė iš Kanados.
M. Willliams įsitikinusi, kad savęs pažinimas yra pagrindinis socialinis įgūdis, be kurio robotai negebės normaliai bendrauti su žmonėmis.
Inf. šaltinis: LRT
Dirbtinis intelektas: kada robotai galės mąstyti kaip žmonės?
2012 08 22 16:50
Šią vasarą kompiuterinė programa tik per plauką neįveikė Turingo testo, kuris yra skirtas išbandyti mašinų sugebėjimą demonstruoti intelektą. Taigi dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja ir tik laiko klausimas, kada jis pavys kūrėjus – žmones, rašo Telegraph.co.uk.
Dirbtinio intelekto sugebėjimai yra vertinami matematiko Alano Turingo testu, kurį jis pasiūlė 1950-aisiais. Anuomet kompiuteriai buvo sąlyginai paprastos mašinos, tačiau mokslininkai ir filosofai jau svarstė, ar mašinos galėtų mąstyti.
A. Turingas teigė, kad šis klausimas yra beprasmis, ir siūlė pirmiausia galvoti apie tai, ką kompiuteris gali daryti: ar jis gali kalbėti? Ar jis gali palaikyti pokalbį pakankamai įtikinamai? Jei taip, galima sakyti, kad mašina tam tikra prasme yra protinga.
Matematikas pasiūlė testą, kurį pavadino „Pamėgdžiojimo žaidimu“. Jo metu teisėjas raštu 5 minutes bendrauja su žmonėmis ir mašinomis, kurie yra atskirti izoliuotose patalpose. Jei teisėjas pagal bendravimą negali atskirti mašinos nuo žmogaus, laikoma, kad ji išlaikė testą.
A. Turingas svarstė, kad 2000-aisiais atliekant tokį testą vidutinis teisėjas turės ne didesnę nei 70 proc. tikimybę nurodyti, kas yra žmogus, o kas – kompiuteris. Kitaip sakant, kompiuteriai teisėjus apgaus 30 proc. atvejų.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/36008/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kaip greitai robotai pakeis žmones?
2012 08 22 12:23
„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“.
Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų. Ir visa tai robotai daro be kavos pertraukėlių, tris pamainas per dieną, 365 dienas per metus.
Ši gamykla turi kelis tuzinus darbuotojų vienai pamainai. Tai sudaro apie dešimtadalį žmonių dirbančių gamykloje Kinijoje.
Tai ateitis. Nauji robotai, žymiai geriau prisitaikanti nei mašinos naudojamos automobilių ir kitose sunkiosios pramonės gamyklose, keičia darbuotojus visame pasaulyje tiek gaminimo, tiek platinimo sektoriuose.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/35982/.
Inf. šaltinis: Ekonomika.lt
Tikrasis bepilotis lėktuvas
2012 08 20 19:36Masačusetso technologijos institutas sėkmingai užbaigė projektą, kurio tikslas buvo sukurti tikrąją bepilotę skraidyklę. Rezultatas – lėktuvas, kuris gali skraidyti po požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitoje vietoje su daug kliūčių be žmogaus pagalbos. Jų sukurto lėktuvo sparnų skersmuo – du metrai, o jutiklis lazeris įmontuotas korpuse „žvalgosi“ po aplinką ieškodamas saugiausio kelio. Korpuse taip pat rasime jutiklių, fiksuojančių lėktuvo padėtį erdvėje, greitį ir panašiai.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Roboto ranka švaistosi plaktuku, neutralizuoja sprogmenis
2012 08 17 18:45„Sandia National Laboratories“ laboratorijos mokslininkai ir inžinieriai pranešė sukūrę iš modulių sudarytą robotizuotą ranką, kuri puikiai kilnoja daiktus, gali neutralizuoja savadarbius sprogstamus įtaisus. Rankos kūrimą finansuoja DARPA.
Bendradarbiaudami su Stanfordo universiteto tyrėjais, „Sandia National Laboratories“ laboratorijos mokslininkai sukūrė roboto ranką sudaryta iš magnetais pritvirtinamų pirštų. Jei vykdant operaciją pastarieji nukrenta, tai pati roboto ranka juos gali prisitvirtinti atgal. Taip užtikrinama, kad nesėkmės atveju nereikės konstruoti rankos iš naujo. Pakaks prijungti prarastus pirštus.
Magnetais tvirtinami pirštai taip pat gali būti įvairiausių modifikacijų – turėti įmontuotą žibintuvėlį ir panašius prietaisus. Ranka taip pat gali ne tik kilnoti daiktus, bet ir jais naudotis. Roboto ranką valdo operatorius specialia pirštine.
Dar vienas mechaninės rankos privalumas – jos savikaina. Mokslininkai sako, kad viena tokia ranka (kartu su pirštais) turėtų kainuoti tik 10 tūkst. JAV dolerių, o tai maždaug 90 proc. pigiau nei bet kuri kita, tokio paties pobūdžio ranka.
Jei kada svajojote sukurti robotą žudiką, kuris pats save surenka iš dalių, gali mosikuoti įvairiaisiais šaltaisiais ginklais ir dar kainuoja pigiai – tai jūsų šansas.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
JAV pasienyje atvykstančius pradeda tikrinti robotai
2012 08 16 19:19Meksikos ir Jungtinių Valstijų pasienyje tarnybą pradėjo virtualus pareigūnas pravarde Elvis, apklausiantis į JAV vykstančius asmenis ir iki 90 proc. tikslumu atpažįstantis melą.
Šis robotas įrengtas JAV ir Meksikos sienos Denniso DeConcini Port kontrolės punkte Nogalese, Arizonos valstijoje, pranešė CNN. Šiek tiek bankomatą su dideliu ekranu primenantis įrenginys, oficialiai vadinamas AVATAR (Automated Virtual Agent for Truth Assessments in Real-Time), naudoja dirbtinio intelekto technologiją ir pats apklausia sieną iš Meksikos pusės kertančius asmenis. Jis patikrina atvykstančiųjų į JAV pasus ir paima jų pirštų atspaudus (tai daroma su pačių atvykstančiųjų, norinčių naudotis paprastesnėmis sienos kirtimo procedūromis pagal „Trusted Traveller“ programą, sutikimu).
 AVATAR robotas (nuotr. gamintojo) |
|---|
Pranešama, kad AVATAR robotas, neoficialiai vadinamas Elviu, vidutiniškai vieną atvykstantįjį patikrina per 5 minutes. Jis paima pirštų atspaudus, persiunčia juos į duomenų bazę, ir pradeda klausinėti priešais jį stovintį žmogų. AVATAR ekrane rodomas virtualaus pareigūno veidas. Jis gali būti ir vyriškas, ir moteriškas, tačiau Dennis DeConcini Port kontrolės punkto pareigūnai išsirinko vyrišką variantą, sakoma pranešime.
Kol tikrinamas asmuo atsakinėja į Elvio užduodamus klausimus, AVATAR biometrinė įranga tikrina, ar šis žmogus nemeluoja. Tai daroma išsyk keliais būdais: jautrūs AVATAR mikrofonai ir speciali programinė įranga registruoja mažiausius žmogaus kalbos garso dažnių diapazono, ritmo, tono pakitimus, vaizdo kamera stebi veido išraišką, kurios pokyčius analizuoja specialūs algoritmai, o infraraudonųjų spindulių kamera fiksuoja akies vyzdžių susitraukimus ir žvilgsnio fokuso taškus. Jei šios apklausos, kuri vyksta anglų ar ispanų kalba pagal tikrinamo asmens pasirinkimą, metu Elvis užfiksuoja įtartiną fiziologinę reakciją, kuri gali būti laikoma melo išraiška, tolimesnį tikrinimą vykdo iškviestas pasienio kontrolės pareigūnas. O jei AVATAR lieka patenkintas atsakymais ir „uždega žalią šviesą“, atvykstančiojo daugiau niekas nebetikrina.
AVATAR Jungtinių Valstijų muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos užsakymu sukūrę Arizonos valstijos universiteto mokslininkai tvirtina, kad šis robotas gali atpažinti melą net iki 90 proc. tikslumu, tuo tarpu patys pasienio pareigūnai gali jį pastebėti tik maždaug 54 proc. tikslumu. Robotas taip pat yra pranašesnis dėl to, kad gali dirbti 24 valandas per parą, neserga, jam nereikia mokėti atlyginimo.
Kol kas AVATAR tikrina atvykstančius į JAV tik eksperimento teisėmis, žmonės gali atsisakyti tokios patikros ir rinktis pareigūnų apklausą. Tačiau jei Elvio bandymai bus sėkmingi, gali būti, kad po kurio laiko robotai JAV pasienyje darbuosis nuolatinai.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Sukurtas robotas, galintis paimti belaisvius
2012 08 13 16:35Kare naudojami robotai neima belaisvių. Ar robotas MAARS bus pirmoji išimtis? Kol kas akivaizdu, kad ore lakstantys ir į teroristus raketas laidantys bepiločiai orlaiviai neima belaisvių, o štai sukurtas bepilotis šarvuotis galėtų.
Sukurtas robotas, galintis paimti sužeistus karius / © youtube.com
Išgirsti kalbų šia tema buvo galima ir neseniai vykusioje bepiločių sistemų konferencijoje AUVSI 2012. Bepiločių sistemų industrija gali pasiūlyti net keletą robotų, apginkluotų tik svaiginančiais ar tik sužeidžiančiais ginklais. Atrodo, kad realiausias kandidatas – robotas MAARS (Modular Advanced Armed Robotic System), kurį sukūrė bendrovė „QinetiQ“.
Be piloto riedantis šarvuotis, savo matmenimis tik šiek tiek mažesnis už Marse nusileidusi „Curiosity“ apginkluotas keturiais M203 ir M240 kulkosvaidžiais. Kūrėjai teigia, kad kulkosvaidžiai gali būti užtaisyti žudyti nepritaikytas šoviniais, kurie apsvaigina priešą. O jei labai norėsite, už papildomą kainą galima pritaisyti ir elektros impulsinį ginklą (įsivaizduokite „Tazer“ elektrošoko pistoletą).
Tuomet, bendrovės „Harris Corporation“ sukurta robotizuota ranka galėtų be sąmonės gulintį teroristą uždėti ant specialaus dėklo ir robotas priešininką parsigabentų namo. Visa tai nors ir praktiškai neišbandytas, tačiau įmanomas belaisvių ėmimo scenarijus, laukiantis kariškių susidomėjimo.
Kol kas MAARS puikiai šaudo ir iš kovos lauko gali pargabenti sužeistą karį. Tiesa, šiam teks kol kas pačiam užlipti ant gulto.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Pentagonas užsisakė žvalgybai skirtą robotą – kirminą
2012 08 10 18:11Masačusetso Technologijos instituto (MIT) mokslininkai ir inžinieriai JAV gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūros (DARPA) užsakymu kuria kirminą imituojantį robotą „Meshworm“.
Šis robotas gali šliaužti panašiai kaip tikras kirminas ir pralįsti pro mažiausias skylutes, sakoma MIT pranešime. „Meshworm“ korpusas minkštas, tad jis turėtų atlaikyti stiprius smūgius ar sprogimo bangą. Tokie robotai, manoma, galės būti naudojami žvalgybos tikslais.
Pasak MIT atstovų, vykdant šį projektą talkina kolegos iš Harvardo universiteto (JAV) ir P. Korėjos nacionalinio universiteto Seule. Pasak inžinerių, konkreti roboto – kirmino išorės forma parinkta neatsitiktinai: ji padeda sumažinti triukšmą. Iš pradžių roboto kūrėjai ketino naudoti pneumatikos varomus metalinius elementus, tačiau tai pareikalavo didinti roboto matmenis, be to, buvo aukštas triukšmo lygis. Gavus DARPA finansavimą pradėta naudoti kita technologija: pneumatines sistemas inžinieriai pakeitė „dirbtiniais raumenimis“, sudarytais iš plonų nikelio ir titano vielučių. Tokia konstrukcija gali keisti savo formą veikiant elektros srovei, sakoma pranešime.
„Meshworm“ prototipas yra vamzdelis iš elastingų polimerinių gijų ir jas užpildančios elastingos medžiagos. Aplink visą roboto korpusą apvyniotos nikelio ir titano vielutės. Šis sluoksnis padalintas į tris sektorius, kurie veikiant elektros srovei gali susitraukti arba išsiplėsti, taip imituodami kirmino kūno judesius. Palei roboto korpusą pritvirtinti ir išilginiai „dirbtiniai raumenys“, atsakingi už judėjimo kryptį.
Roboto judėjimą valdo specialus algoritmas, keičiantis įtampos į konkrečius roboto korpuso sektorius padavimą. Kol kas „Meshworm“ gali šliaužti tik 1,8 metro per valandą greičiu. Kūrėjai pabrėžia, kad „Meshworm“ yra atsparus fiziniam poveikiui: jis gali atlaikyti smūgį plaktuku, jam neturėtų būti baisi ir sprogimo banga.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Kinijoje gatvės šokių sugebėjimus demonstravo robotai
2012 08 08 13:49Kinijos Heilongdziango provincijoje viename šokių konkurse varžėsi robotai, pagal muziką mosavę rankomis ir judinę savo kūnus, pranešė valstybinė Kinijos žiniasklaida. Fudzino mieste vykusiame konkurse savo robotų sugebėjimus demonstravo 29 studentų komandos iš Kinijos, Rusijos, Meksikos ir Pietų Korėjos. Tarp užduočių buvo gatvės šokiai ir šokiai su vėduoklėmis.
Konkurse, kuris truko vieną dieną, taip pat buvo galima išvysti kinų hieroglifais rašantį robotą ir būgnus mušančius kiborgus. Varžybas laimėjo Meksikos universitetas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV