Karo lauke žmones pakeis robotai?
2014 03 27 10:51Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame žmogaus gyvybė atiduodama į roboto rankas? Tokia realybė – ne už kalnų. Kol Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama vardija sankcijas Kryme taisykles laužančiai Rusijai, šios šalies mokslininkai kuria scenarijus, kaip kariniai konfliktai galėtų baigtis, jei ginklais žvangintų ne žmonės, o jų kūriniai – robotai.
Šiuolaikinis karas jau beveik dešimtmetį nebeįsivaizduojamas be robotinių prietaisų. Kol kas jie dažniausiai naudojami žvalgyboje: ištiria planuojamą užimti teritoriją ir praneša apie joje tykančius pavojus. Tai leidžia išvengti netikėtų susidūrimų su priešais. Džordžijos technologijos instituto profesorius Ronaldas Arkinas tokius karybai skirtus prietaisus vadina žmonių moralės sargais, nes jie gali išgelbėti karius nuo būtinybės patiems nuspausti gaiduką ir tapti žudikais. Kare neišvengiamai kažkieno rankos turi būti suteptos krauju, tad kodėl šio darbo nepatikėjus bejausmėms mašinoms?
Robotų šalininkai mini ir finansinius platesnio robotų naudojimo privalumus. Geram kariui paruošti reikia daug pinigų ir laiko, brangiai atsieina sužeistųjų gydymas, o kariui žuvus tenka mokėti didžiules kompensacijas. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba, žinoma, taip pat nepigus reikalas, bet vis tiek atsieitų pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės.
Už Atlanto jau sukurti specialūs robotai, skirti sužeistų karių evakuacijai iš karo veiksmų zonos. Prieš kelerius metus pristatytas nuotoliniu būdu valdomas BEAR robotas turi vaizdo kamerų ir daviklių rinkinį bei rankas, galinčias pakelti iki 230 kg masės krovinius, o tai reiškia, kad gali panešti net sunkiausią kareivį. Operatorius jį valdo arba naudodamas kompiuterinę pirštinę, fiksuojančią jo rankos judesius, arba specialią šaunamojo ginklo buožę. Smūgio bangos ar kito fizinio poveikio parverstas robotas sugeba pats atsistoti.
Atvejams, kai sužeisto kario negalima pargabenti iš mūšio zonos, Carnegie Mellon universiteto mokslininkai sukūrė gyvatę primenančią lanksčią robotizuotą ranką. Šis robotas leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir įvertinti kario fizinę būklę. Jame sumontuoti detektoriai nustato, ar žmogus kvėpuoja. Prie roboto galima pritvirtinti ir deguonies kaukę. Ranka valdoma nuotoliniu būdu, naudojant vairalazdę. Šiuolaikinėmis technologijomis persmelkta idėja įgyvendinta ir Šiaurės bei Pietų Korėjų pasienyje. Dar 2006 metais „Samsung“ kartu su Pietų Korėjos universitetu sukūrė gynybinę robotų sistemą, kuri sėkmingai veikia iki šiol. Nuolat iš šiaurinių savo kaimynų grėsmę jaučiantys korėjiečiai sukonstravo infraraudonųjų spindulių jutikliais bei filmavimo kameromis aprūpintą robotą, kuris gali nesunkiai identifikuoti objektą ir pataikyti į jį iš 3,2 km atstumo.
Šiuose robotuose-sargybiniuose taip pat integruoti mikrofonai ir garsiakalbiai, tad šie reaguoja į garsinius signalus ir gali vykdyti elementarią komunikaciją – jei priartėjęs žmogus pateikia neteisingą slaptažodį, robotas gali tuoj pat paskelbti aliarmą, ar paleisti guminių kulkų seriją. Tačiau riba tarp technologinės pažangos ir apokalipsės – labai trapi.
Mokslininkai įsitikinę, kad dar keletas patobulinimų ir kariniai robotai gali nesunkiai tapti profesionaliais kovotojais, šaltakraujiškai naikinančiais viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ar brutalūs bejausmiai prietaisai žmonijai atneš daugiau naudos, ar žalos, vieningos nuomonės kol kas nėra.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
„Microsoft“ įkūrėjas: žmonės net neįsivaizduoja, kiek darbo vietų per dvidešimtmetį pakeis robotai
2014 03 20 08:54Į darbo rinką atkeliauja labai dideli pokyčiai, kuriems žmonės ir vyriausybės nėra pasiruošusios, mano „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
Praėjusį ketvirtadienį kalbėdamas Amerikos verslo institute, B. Gatesas sakė, kad per ateinančius 20 metų didelė dalis darbų išnyks ir bus pakeisti programinės įrangos automatizavimu, rašo „Businessinsider“.
„Programinė įranga, galinti atlikti vairuotojų, pardavėjų, ar seselių darbą, progresuoja. Laikui bėgant technologijos sumažins poreikį darbams, ypatingai tiems, kuriems nebūtina ypatingų įgūdžių, – kalbėjo B. Gatesas. – Praėjus dvidešimčiai metų nuo dabar, darbo reikalavimai daugumai įgūdžių bus gerokai žemesni. Nemanau, kad žmonės tai turi savo psichikos modelyje.“
Pasak jo, norint paskatinti įmones samdyti žmones reikia keisti mokestinę aplinką ir atsisakyti pajamų mokesčio. Jis taip pat nepritaria minimalaus darbo užmokesčio kėlimui, nes esą pakeltas minimalus darbo užmokestis atgrasys darbdavius nuo žmonių samdymo ir paskatins rinktis automatizuotas darbo vietas.
B. Gatesas nėra vienintelis, perspėjantis apie robotizacijos permainas. Sausio mėnesį „The Economist“ išspausdino tyrimą su eile specialybių, kurioms esą gresia išnykimas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Iš lego dalių sukonstruotas robotas pagerino Rubiko kubo pasaulio rekordą
2014 03 18 18:09Anglijos inžinierių iš plastiko sukonstruotas robotas pagerino Rubiko kubo pasaulio rekordą. „CubeStormer 3“ pramintas robotas Rubiko kubą sudėjo vos per 3,253 sekundės ir ankstesnį antros kartos „CubeStormer“ kito roboto rekordą (5,35) pagerino 62 proc., praneša „The Verge“.
Ankstesnis Rubiko kubo rekordas taip pat buvo greitesnis nei žmogaus, kuris priklauso olandui Matsui Valkui, pernai Rubiko kubą sudėjusiam per 5,55 sekundės.
Robotas „Cubestormer 3“ Rubiko kubo dėjimui naudoja variklius, pavaras ir rankas iš „Lego Midstrom“ dalių, tai pat ir specialią „Android“ programėlę, kuri veikia „Samsung Galaxy S4“ telefone, daro analizę ir įrenginiui perduoda kontrolės komandas.
Kad būtų sukonstruotas robotas, inžinieriams prireikė nemažai laiko: laisvu nuo darbo metu inžinieriai Davidas Gilday’us ir Mike’as Dobsonas užtruko 18 mėnesių.
Pasak D. Gilday’aus, viena sudėtingiausių užduočių buvo suderinti komunikaciją tarp išmaniojo telefono ir jo motorų. Viena yra sukurti programinę įrangą, kuri gali iš dalių sudėti Rubiko kubą, o visai kas kita – tai padaryti greitai ir taip, kad roboto dalys nesiliestų viena su kita.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Į vandenyną bus paleisti robotai žuvys
2014 03 18 13:49Masačusetso technologijos institute (MIT) pagamintas vadinamojo minkštojo povandeninio roboto, imituojančio žuvies kūną, prototipas. Toks robotas po vandeniu gali staiga ir mikliai išsilenkti, greitai keisti plaukimo kryptį ir saugiai dirbti su narais.
Pasak robotą sukūrusių JAV mokslininkų, šio išradimo pritaikymo galimybės labai plačios: tokie robotai žuvys gali būti naudojami vandenynams tirti, povandeninėms minoms ieškoti, jie gali talkinti po vandeniu dirbantiems žmonėms ir kt.
Skirtingai nuo kitų iš metalo ir kieto plastiko gaminamų povandeninių robotų, MIT sukurtas prototipas turi minkštą silikoninį kūną. Mokslininkų teigimu, vadinamieji minkštieji robotai turi nemažai pranašumų lyginant su įprastiniais, o bene svarbiausiu laikomas gebėjimas suteikti silikoniniams robotams bet kokią norimą korpuso formą.
Silikono naudojimas suteikia galimybę tokiems robotams judėti po vandeniu bet kuria kryptimi ir greitai reaguoti į komandas. Svarbu ir tai, kad roboto mechaninės dalys turėtų išlikti sveikos po susidūrimo su kokia nors kliūtimi. MIT sukurtas robotas žuvis sudarytas iš dviejų dalių: priekinėje(galvoje) įrengtas valdymo kompiuteris, balionėlis su suspaustomis anglies dvideginio dujomis ir baterija. Užpakalinė dalis (uodega) sudaryta iš minkšto silikono su specialiais kanalais. Valdymo kompiuteriui paliepus iš baliono paleistos dujos pripildo kanalus ir priverčia uodegą išsilenkti reikiama kryptimi.
Pranešama, kad maksimalus jos išsilenkimo kampas siekia 100 laipsnių. Tai esą leidžia robotui po vandeniu atlikti netikėtus ir staigius plaukimo krypties pakeitimus lygiai taip pat greitai, kaip tai daro tikros žuvys.
Pranešama, kad prototipas kol kas pasižymi ribotomis autonominio veikimo galimybėmis, nes jame įrengto dujų baliono talpa yra maža. Ateityje inžinieriai CO2 dujas planuoja pakeisti vandeniu, nors tai gali šiek tiek sumažinti roboto judrumą. Pasak MIT atstovų, masinė tokių robotų gamyba leistų juos labai atpiginti. Didžiausia problema, su kuria susiduria techninė tokių robotų plėtra, yra energijos šaltinių talpa. Sėkmingam žuvų robotų veikimui būtini žymiai didesnės talpos akumuliatoriai nei plačiai naudojamos ličio jonų baterijos.
Skelbiama, kad naujos kartos MIT silikoninio roboto prototipas gebės savarankiškai plaukioti po vandeniu 30 minučių. Jo kūrėjai mano, kad jis sugebės lengvai įsiterpti į žuvų guotą ir vykdyti tyrimus natūralioje jų aplinkoje.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Pirmąją roboto ir žmogaus stalo teniso dvikovą laimėjo žmogus
2014 03 13 11:20Robotai sukurti tam, kad padėtų žmonėms. Tobulėjant technologijoms jie dažniau aplenkia žmones, tačiau kol kas geriausių stalo teniso žaidėjų jie dar negali. Kinijos robotikos pramonės gamintoja „Kuka“ suorganizavo dvikovą, kuri gali būti vadinama pirmąja oficialia roboto (robotinės rankos) ir žmogaus stalo teniso mačo akistata, o ją laimėjo žmogus, rašo mashable.com.
„Kuka“ robotinė ranka „Agilus“ žaidė prieš Vokietijos stalo teniso čempioną ir buvusį stalo teniso pasaulio čempioną Timą Bollą. Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykusioje akistatoje laimėjo T. Bollas.
Daug detalių apie mačą nėra žinoma – ar buvo žaidžiama vieną kartą, ar keletą. Taip pat nežinoma, kokia technologija panaudota kuriant robotinę ranką, kad ši sektų stalo teniso kamuoliuką.
„Kuka“ įrašė mačą, iškarpė jo fragmentus ir santrauką panaudojo savo reklamai. Greičiausiai dėl to, kad gyvai žaidimas vyko labai greitai ir įprastiniu greičiu būtu sudėtinga susekti judantį kamuoliuką, didelė mačo dalis pavaizduota sulėtintai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mokiniai mokėsi kurti, programuoti ir valdyti robotus
2014 03 05 21:20Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijos lankytojai – vaikai ir jaunuoliai – sėmėsi robotikos žinių: mokėsi konstruoti, programuoti ir valdyti robotukus. Užsiėmimo dalyviai ne tik ugdė kūrybiškumą, bet ir patys to nejausdami turtino ir taikė programavimo, fizikos ir matematikos žinias, stebėjo kaip „mato“ robotas, sužinojo, kas yra giroskopas, ir t.t.
„Mokiniai gali pasirinkti, kaip atrodys ir kokias funkcijas vykdys – statys namus, gabens krovinius, gelbės sužeistuosius ar atliks kitus darbus – jų robotai, – pasakoja užsiėmimą vedusi Rasa Timukienė. – Didžiausias iššūkis – tiksliai ir teisingai kompiuteriu suprogramuoti kiekvieną komandą, kurią robotas turi atlikti. Stebėdami robotą, jo judesius vaikai iš karto mato, ar rezultatas toks, kokio jie tikėjosi, ar vis dėlto reikia dar pasukti galvas ir perdėlioti loginius elementus.“
Anot R. Timukienės, robotų programavimas ir valdymas – efektyvus mokymo būdas, nes žaisdami ir eksperimentuodami vaikai greičiau suvokia ir įsisavina pagrindinius mechanikos ir fizikos dėsnius, lavina loginio mąstymo, komandinio darbo ir planavimo įgūdžius.
„Robotai patinka ne tik berniukams, bet ir mergaitėms, tik jos labiau mėgsta juos konstruoti, o berniukai – valdyti išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais,“ – pastebi R. Timukienė, užsiėmimui pasitelkusi LEGO robotus.
Jos teigimu, jau dabar daugelis žmonių kasdien susiduria su įvairiais robotais. Mus supantys prietaisai, pavyzdžiui, elektrinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina ar net mobilusis telefonas veikia kaip robotai, t.y., reaguoja į mygtukų paspaudimus, įjungia ar išjungia mūsų pasirinktas programas, funkcijas.
NSO laboratorija, kurioje vaikai praktiškai susipažįsta su mokslo įdomybėmis, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, veikia kiekvieną pirmadienį ir antradienį. Kas kartą vaikų ir jaunuolių laukia vis kita tema. Jie jau susipažino su energiniais augalais, mokėsi atpažinti gyvūnų garsus, aiškinosi, kaip neriasi vorai, kodėl šnypščia tarakonai, kaip įsirengti akvariumą ir auginti spalvingus mineralų kristalus, kokius pietus suruošti vabzdžiaėdžiui augalui ir t. t.
NSO laboratorija veikia jau ketvirtus metus. Iš jų 2,5 metų jos užsiėmimai organizuojami pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Vienas jų – Vytauto Didžiojo universitetas. Pagal šį projektą taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo reportažų ciklas „Mokslas iš arti“, leidžiamos garsių užsienio autorių mokslo populiarinimo knygos, surengtas mokslo populiarinimo priemonių konkursas ir t. t.
Inf. šaltinis: Bernardinai.lt
Robotizuoti sodo šviestuvai vaikščioja paskui šeimininką
2014 03 05 09:39Kai kurie miesto gyventojai, užmiesčiuose turintys sodus, perka specialius šviestuvus. Pastarieji labai patogūs, kadangi soduose tamsiu paros metu iš tikrųjų galima koją nusilaužti.
Antra vertus, iškyla kita problema: kaip apšviesti visą teritoriją, nepristatant visos galybės tokių šviestuvų (juo labiau, kad tai gali nemažai kainuoti)? Būtent šiam reikalui ir sukurti robotizuoti sodų šviestuvai.
Jie gali sekti paskui žmogų ir apšviesti jam kelią. Teoriškai, jei surengėte vakarėlį, kiekvienam svečiui galima priskirti po vieną tokį mielą, šviečiantį keturkojį. Įrenginiai turi infraraudonųjų spindulių daviklius, kuriais matuojamas atstumas iki tikslo. Tai neleidžia įsirėžti į žmogų ar pačiam nenusiversti.
Robotizuotų šviestuvų autorius tikisi, kad ateityje tokius sprendimus valdys „centralizuota nervų sistema“, galinti automatiškai robotus sustatyti į eilę taip, kad būtų nušviestas kelias žmogaus ėjimo kryptimi.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Robotai – termitai stato struktūras be jokio plano
2014 03 04 19:40Vaizdo klipe pavaizduoti robotai – statybininkai tarsi atliktų subtilų šokį, kartu kurdami struktūrą. Visa tai įdomu todėl, kad jų niekas nevaldo: jie sprendimus priima savarankiškai, bendraudami tik vienas su kitu. Jie netgi neturi jokio struktūros statymo plano, rašo puslapis „ScienceMag“.
Visa tai yra Harvardo inžinerinių ir taikomųjų mokslų mokyklos projekto dalis. Jo metu robotai stato struktūras, kurios smarkiai viršijo jų pačių matmenis, tuo tarpu statyboje naudojami gana paprasti darbų vykdymo principai.
Mokslininkai nusprendė, kad pavyzdžiu robotams turėtų tapti termitai. Šie vabzdžiai savo namų statymo metu naudojasi ne kažkokiu konkrečiu planu, o gamtos signalais. Lygiai taip pat ir robotai – jie analizuoja struktūrą ir patys nusprendžia, kaip ją plėtoti toliau.
Iš esmės, robotai – statybininkai važinėja po aikštelę, kol nepamatys tam tikrų žymų arba krūvos statybinių medžiagų. Robotai nežino, kiek struktūroje turėtų būti sudėtinių dalių (kaladėlių) ir kaip dirba kiti robotai. Jie tiesiog stato, kol neišsikrauna akumuliatorius. Vieno darbininko pasitraukimas visiškai neįtakoja likusiųjų „gyvųjų“ darbo.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Laikrodis
2014 03 04 16:46Japonai į miškus paleis robotus medkirčius
2014 03 03 19:01Japonijos bendrovės „Marutoni Seiko“ ir Gifu universiteto specialistai sukūrė robotą – medkirtį. Pagrindinė jo paskirtis – sliuogimas medžių kamienais ir šakų genėjimas, praneša „IEEE Spectrum“.
Pasak roboto kūrėjų, jis turi taupiai energiją vartojantį grandininį pjūklą ir moka prisitaikyti prie medžio kamieno ypatumų. Šios naujovės didžiausias pranašumas yra tas, kad po medžius laipiojantis robotas išvaduos medkirčius nuo pavojingo sunkių šakų genėjimo.
Roboto-medkirčio masė yra 13 kg. Jis gali judėti nuo 6 iki 25 cm skersmens medžių kamienais aukštyn ir žemyn. Pranešama, kad judėjimo greitis medžio kamienu siekia apie 25 cm per minutę. Pjaudamas reikiamą šaką jis išjungia judėjimui skirtą variklį ir laikosi ant kamieno naudodamas savo svorį. Pjaustomų šakų storis neturi būti didesnis nei 5 cm.
Pirminiai šio roboto bandymai jau atlikti, tačiau pabrėžiama, kad jie buvo vykdomi idealiomis sąlygomis: arba ant tiesaus medinio stulpo patalpoje, arba miške ant tiesių medžių kamienų. Daugiau informacijos apie šį robotą nepateikiama.
Inf. šaltinis: Balsas.lt