Žmogaus teisių gynėjai siekia visiems laikams uždrausti robotus-policininkus
2014 05 15 18:08Vykdant policijos pareigas, kaip ir kariaujant, žmogiško vertinimo svarba priimant sprendimą panaudoti mirtiną ginklą yra neįkainojama. Todėl vyriausybėms reikėtų sutartinai preventyviai uždrausti bet kokių visiškai autonominių ginklų kūrimą, kol ne per vėlu, tikina žmogaus teisių gynėjai.
Visiškai autonominiai ginklai, kuriuos galima būtų pavadinti ir robotais-žudikais, taptų grėsme pagrindinėms žmogaus teisėms, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų naudojami kare, ar prižiūrint visuomeninę tvarką, pirmadienį išplatintame pareiškime nurodė žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“. Šis klausimas pirmąkart bus svarstomas ir Jungtinių tautų organizacijoje.
26 puslapių apimties ataskaitoje pirmąkart apžvelgtos grėsmės, kurias kelia autonominiai ginklai, naudojami visuomenės tvarkos priežiūrai, o ne tik mūšio lauke. Žmogaus teisių gynėjai pastebi, kad visiškai autonominiai ginklai keltų grėsmę pačiai pagrindinėms žmogaus teisėms – teisei į gyvenimą, teisei gintis ir orumo principui.
Tarptautiniai debatai dėl visiškai autonominių ginklų anksčiau būdavo skirti svarstymams apie jų potencialią naudą ginkluotų konfliktų metu ir klausimams, ar jie turėtų būti suderinami su tarptautine humanitarine teise arba karo teise. Tuo tarpu „Human Rights Watch“ savo naujoje ataskaitoje tyrinėja potencialią tokių ginklų įtaką žmogaus teisių požiūriu ir karo, ir taikos metu.
Ženklų, kad įvairios valstybės kuria vis labiau automatizuotus, vis daugiau autonominių funkcijų turinčius ginklus, daugėja. Jų pirmtakai jau dabar yra naudojami.
Žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad robotizuoti ginklai būtų linkę iššauti tada, kai žmogus nešautų, nes ginklų neįmanoma užprogramuoti taip, kad jie priimtų teisingą sprendimą bet kokioje situacijoje. Robotikos ekspertų teigimu, maža tikimybės, kad tokie robotai pasižymėtų žmogiškomis savybėmis – pavyzdžiui, gebėjimu vertinti sprendimo teisingumą, kuris svarbus įvertinant teisę į gyvenimą nenumatytose situacijose.
Visiškai autonominės ginklų sistemos būtų sunkiai suderinamos ir su žmogaus orumu: bedvasės mašinos negali suprasti ar įvertinti gyvybės vertės, tačiau turėtų galią spręsti, kada gyvybę galima atimti, tvirtina žmogaus teisių gynėjai.
Be to, sukūrus tokių ginklų sistemą būtų sunku išsiaiškinti, kas yra atsakingas už tokio ginklo veiksmus. Karininkas? Programuotojas? Gamintojas? Atsakyti į šį klausimą nėra tinkama nei baudžiamoji, nei civilinė teisė, tvirtina „Human Rights Watch“ atstovai.
„Neaiškus atsakomybės pasiskirstymas susilpnintų atgrasymą nuo ateities pažeidimų. Šeimoms būtų labai sudėtinga gauti kompensaciją ar rasti teisybę už autonominio ginklo neteisėtai nužudytą giminaitį“, – sakė „Human Rights Watch“ vyriausioji ginklų padalinio tyrėja ir ataskaitos autorė Bonnie Docherty.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Neuronines mikroschemas „Qualcomm“ išbando su robotais
2014 05 07 14:00Vieni pirmųjų daiktų, su kuriais susiduria vaikai realiame pasaulyje, nuo senų laikų yra žaislai. Jie nuo seno formavo jo neuronų tinklą, mokė akimis ir rankomis atpažinti atvaizdus bei manipuliuoti objektais. Fizinių modelių pasaulis mažąjį žmogutį ruošė gyvenimui realiame pasaulyje. Įdomu tai, kad tuo pačiu keliu nusprendė eiti ir vienas didžiausių mobilių mikroschemų gamintojų „Qualcomm“, kuris testuoja iš principo naujos architektūros mikroschemas.
„Qualcomm“ mokslininkų atliekamas testavimas, kurį aprašo puslapis „Neuromorphic Chips“, puikiai atspindi tai, kokiu keliu eina dabartinė žmonių civilizacija. Vieni ekspertai ją vadina informacine, kiti – postindustrine… O štai nedideliu šuniuko dydžio roboto testavimui „Qualcomm“ naudoja žaisliukų rinkinį, kurį pagimdė amerikiečių prekybininkų mitologija – Kapitonas Amerika ir Žmogus Voras. Komiksų personažai nuo šiol pradeda gyventi realiame pasaulyje, tik šį kartą jų vaidmenį atlieka robotai su neuroninėmis mikroschemomis.
Robotas, kuris dėlioja žaisliukus viena ar kita tvarka, pats nėra žaisliukas. Jis yra naujos technologijos – žmogaus smegenų alternatyvos – bandytojas. Juk būtent šis organas leido žmogui tapti planetos Žemė valdovu. Ši gamtos sukurta technologija nėra jau taip lengvai perkeliama į tradicinės architektūros procesorius. Tas pats išmanusis telefonas yra daug kartų galingesnis už 2000-ųjų stacionarius kompiuterius, jau nekalbant apie tuos lempinius analogus, su kuriais kurtos atominės bombos. Tačiau galia pasireiškia tik nuoseklių skaičiavimų srityje.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Minirobotai gydytojai jūsų kraujyje
2014 05 05 19:26Mažyčiai robotai gali padėti jums išgyti. Veikdami kaip minimechanikai, vieną dieną jie galėtų surinkti medicininius prietaisus kūno viduje.
Jau dabar egzistuoja tikros konstrukcijos mikrorobotai – nuo panašių į kirmėles, galinčias judinti sunkius krovinius, iki raumenų jėga valdomų mašinų, galinčių skersai eiti per laboratorinį suoliuką. Vis dėlto iki šiol šių miniatiūrinių objektų valdymas buvo nepakankamas.
Ericas Dilleris ir Metinas Sitti’is iš Carnegie Mellon universiteto Pitsburge sukūrė paprastą mikrorobotų versiją, naudodami lazdeles, pagamintas iš magnetinių medžiagų. Kiekvienas robotas yra apie 1 mm ilgio ir turi dvi, galinčias sugriebti, rankas. Magnetinis laukas naudojamas robotų judėjimui ir griebtuvų valdymui.
Anksčiau, galintys sugriebti, robotai turėjo būti prijungti prie išorinio valdiklio, todėl jie buvo netinkami naudoti žmogaus kūno viduje. Kitos versijos robotai negalėjo judėti ir sugriebti tuo pačiu metu. „Galime juos judinti atvertus ar suspaustus, tai nedaro įtakos“, – sako Sitti’is.
Kol kas sukurti robotai, galintys perkelti smulkius objektus ir statyti tiltus iš Y formos lazdelių. Sitti’is tikisi, kad ateityje kitos versijos galės būti švirkščiamos į kūną kartu su mikroįrenginiais, kurie judės kraujotakoje ir padės užsitraukti žaizdoms.
„Mums svarbu sukurti mažesnius įrenginius tam, kad lengviau patektume į kūną, tačiau jeigu jie per maži, tuomet jie nėra pakankamai naudingi, – sako jis. – Mes norime surinkti robotą kūno viduje.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pasveikinkite bendradarbius robotus
2014 05 05 08:39Anksčiau baimintasi, kad staklių atsiradimas atims iš mūsų darbą, tačiau šį katą darbo pasaulis pasikeis amžiams, sako Andrew McAfee.
Žinoma, tačiau darbo vietų nykimas dėl automatizacijos ir technologijų pažangos vyksta jau seniai. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad dėl tų pačių priežasčių vyksta ir naujų darbo vietų kūrimas. Šiuo metu yra stebimas technologijų smūgis ekonomikai ir darbo jėgai. Kyla klausimas – į kurią pusę keičiasi pusiausvyra?
Kaip, jūsų manymu, tai vyks?
Galimi trys scenarijai, susiję su šia technologijų banga. Pirmasis scenarijus – smūgis ekonomikai, prie kurio prisitaikyti reikės laiko ir mums patiems, tačiau galiausiai pasieksime pusiausvyrą. Pramonės revoliucija ilgainiui tapo ypač naudinga britų darbininkams. Fabrikų elektrifikacija galų gale sukūrė didelę, stabilią ir klestinčią JAV viduriniąją klasę. Šis modelis turėtų suteikti mums pasitikėjimo, siekiant kitos sėkmingos pusiausvyros.
Kokie kiti galimi scenarijai?
Antrasis scenarijus yra susijęs su vėlesniais pasiekimais: dirbtiniu intelektu, automatiniu vairavimu, paveiksiančiu žmones, užsidirbančius gyvenimui vairavimu, gamybą paveiksiančiais robotais. Jeigu išsipildys antrasis scenarijus, tuomet iškils didesnė problema, nes ekonomikai bus sunku prisitaikyti, o darbuotojams persikvalifikuoti.
Trečiasis scenarijus – mes galiausiai pateksime į mokslinės fantastikos ekonomiką ir mums išvis nereikės dirbti.
Ginkluoti rusiški robotai policininkai saugos raketų bazes
2014 04 30 09:17Vakarams robotų apginklavimo idėja visada atrodė kiek atgrasi. Nepaisant dešimtmečių vystymo, jokia sistema niekada nebuvo įgyvendinta ir vargu ar balsingos žmogaus teisių kampanijos leis tam nutikti artimoje ateityje. Tuo tarpu rusai, atrodo, dėl to galvos nesuka.
Praeitą mėnesį Dmitrijus Andrejevas iš Rusijos Strateginių raketų pajėgų paskelbė, kad mobilūs robotai saugos penkias balistinių raketų stotis. Šie robotai gali aptikti ir sunaikinti taikinius be žmogaus įsikišimo. Atrodo, Rusija ima pirmauti naujose robotų rungtynėse.
Robotas sargas, dar vadinamas „mobiliuoju robotiniu kompleksu“, buvo sukurtas Iževsko radijo gamykloje, kompanijoje, įsikūrusioje už 1200 km į rytus nuo Maskvos. Jis sveria apie 900 kg, turi kameras, lazerinį ieškiklį ir radaro jutiklius. Apginkluotas 12,7 milimetrų sunkiuoju kulkosvaidžiu, galima pasirinkti ir lengvesnius ginklus. Jis greitas, varomas benzininiu varikliu, gali pasiekti 45 km/h greitį. Gali veikti 10 valandų arba savaitei persijungti į miego režimą.
Gamintojas pademonstravo robotą sargą Rusijos ginklų mugėje pernai. Andrejevo teigimu, robotai gali šaudyti į taikinius automatiniu arba pusiau automatiniu režimu. Tuo tarpu JAV policijoje ginklo panaudojimą turi patvirtinti žmogus. Bepiločiai karo lėktuvai patys raketų nepaleidžia, o veikia kaip žmogaus valdomos nuotolinio paleidimo platformos. Nei rusiškų robotų kūrėjai, nei Strateginės raketų pajėgos į „New Scientist“ užklausą dėl interviu iki žurnalo spausdinimo neatsakė.
Robotų apginklavimo sumanytojas – Rusijos gynybos ministras Sergejus Kužugetovičius Šoigu. 2013 sausį jis pareiškė, kad armija išplės robotų naudojimą, taip per du metus sutaupydama 2,4 milijardus dolerių. Birželį ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas paskelbė naujos karinių robotų laboratorijos Degtiariovo ginklų gamykloje Kovrove ir naujo karinės robotikos centro Žukovskio oro pajėgų inžinerijos akademijoje, steigimą. Pasak Rogozino, robotai gelbės gyvybes: „Turime vykdyti mūšius be jokio kontakto, kad mūsų vaikinai nežūtų ir tam būtina naudoti karo robotus.“
JAV neginkluoti sarginiai robotai MDARS patruliuoja branduoliniuose objektuose ir jūrų laivyno bazėse, bet ginkluotiems robotams apetitas atrodo nedidelis. Tūkstančiai JAV robotų, vadinamųjų bepiločių žemės aparatų (unmanned ground vehicle – UGV), buvo panaudoti bombų naikinimui Irake ir Afganistane. Tačiau bandomasis SWORDS – ginkluotos „Talon“ bombų naikinimo roboto versijos – bandymai Irake 2007 m. buvo atšaukti dėl „neįsakytų ar netikėtų judesių“. Sklido gandai apie robotų nepaklusnumą kulkosvaidžių nukreipimą į draugiškus karius. Iš tiesų, įvyko du smulkūs incidentai, iš kurių vieną sukėlė nepritvirtinta viela, o kitą – brokuotas saugiklis. Bet vadai buvo pakankamai išgąsdinti, kad atšauktų SWORDS debiutą.
Thomasas Nashas, JK įsikūrusios ginklų kontrolės kampanijos grupės direktorius, nerimauja. „Valstybių kuriamų autonominių ginkluotės sistemų, kurios pačios identifikuotų taikinius ir juos atakuotų, panaudojimo perspektyva yra didelis rūpestis žmonijai“, – sako jis.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Magnetiniai mikrorobotai
2014 04 24 08:47Tyrimų centras „SRI International“, vykdantis įvairius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, patraukė dėmesį, paskelbęs apie kuriamus magnetinius mikrorobotus, kuriuos galima preciziškai valdyti magnetiniais laukais, ir kurie gali būti pritaikomi įvairiausioms gamybos užduotims, įskaitant ir elektronikos prietaisų surinkimą. Tokių mikrorobotų skaičių galima nesunkiai didinti.
Žurnalas „IEEE Spectrum“ pranešė kad šie magnetiškai valdomi mikrorobotų būriai, dirbdami kartu, gali pasiekti įspūdingų rezultatų. Jie yra pagaminti iš nebrangių magnetų, ir juda ant paviršiaus, panašaus į spausdintinę plokštę su laidininkų takeliais. Šias takeliais tekanti ir specialia programine įranga valdoma elektros srovė sukuria magnetinius laukus, kurie valdo ir pačius mikrorobotus. Paviršius, kuriuo gali judėti robotai, gali būti ir lankstus.
Mikrorobotai net tik ypač tiksliai valdomi, tačiau gali ir labai greitai judėti. Pavyzdžiui, vos 2 mm dydžio magnetinis robotukas gali judėti 35 cm/s greičiu, tai yra per sekundę nulėkti atstumą, 175 kartus viršijantį savo ilgį. Tai bemaž atitinka naikintuvą, skrendantį 1 Macho greičiu (t. y. garso greičio ore greičiu, 330 m/s).
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip mikrorobotai juda įvairiais paviršiais, taip pat lanksčiais ir vertikaliais, o grupė iš 73 robotų sinchroniškai juda, kiekvienas 19 judesių per sekundę greičiu (visa sistema atlieka 1386 judesius per sekundę). Taip pat du robotukai darbuojasi, klijuodami anglies pluošto vamzdelius.
„SRI International“ patentuota „Diamagnetinės mikromanipuliacijos technologija“ (Diamagnetic Micro Manipulation (DM3)) yra prieinama kaip mokslinių tyrimų platforma universitetams ir kitiems tyrėjams.
Galimos pritaikymo sritys – greita prototipų dalių, elektronikos gamyba, pavyzdžiui, optoelektronikos ir hibridinių grandynų surinkimas, „laboratorijų luste“, išmaniųjų audinių, kompaktiškų diagnostikos įrenginių, aplinkos apsaugos prietaisų gamyba.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
NASA ir „Google“ kuria pirmuosius robotus su 3D žemėlapių technologija
2014 04 23 20:50JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA ir „Google“ ketina į orbitą pakelti skraidančius robotus su 3D žemėlapių technologija, kuri leis jiems pirmą kartą naviguoti patiems.
Dabartinės sistemos robotų navigacijai kosmose naudoja ultragarsą arba infraraudonuosius spindulius. Su „Google“ pagalba įrengta sistema naudos 3D žemėlapių technologiją, kuri leistų robotams judėti gerokai toliau ir, svarbiausia, taupant astronautų laiką, nes kai kuriuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo astronautai, robotai galės atlikti patys.
Projekto tikslas yra „Google“ projektą „Tango“ integruoti į NASA palydovus SPHERES (Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites), kurie Tarptautinėje kosminėje stotyje veikia kaip astronautų pagalbininkai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Didelis robotikos šuolis: bioninė kengūra
2014 04 17 08:21Tai robotas, bet ši bioninė kengūra yra labai panaši į gyvą. Vokietijos pramonės inžinierių „Festo“ sukurtai kengūrai pneumatinės roboto pavaros leidžia atlikti šuolį ir tuo pačiu metu sugerti nusileidimo ant žemės smūgį. Dirbtinėms Achilo sausgyslėms buvo panaudoti elastingi spyruoklės elementai iš gumos, kurie padeda konvertuoti ir išsaugoti kiekvieno šuolio kinetinę energiją.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV jūrų laivynas ketina išmėginti robotus – ugniagesius
2014 04 06 19:48Robotai ugniagesiai, kurie gali atlaikyti itin stiprų karštį, šią vasarą bus išmėginti JAV jūrų laivyno. Laivų autonominis priešgaisrinis robotas (SAFFIR) pagamintas Virdžinijos ir kitų JAV universitetų.
Tikimasi, kad robotai galės atlikti galybę užduočių – balansuoti, sukti vožtuvus, vilkti vandens žarną ir gesinti ugnį, rašo BBC. Jie taip pat turi įdiegtą sistemą, kuri po nelaimės gali padėti ieškoti likusiųjų gyvų įgulos narių.
Robotų kūrėjų tinklalapyje rašoma, kad jie robotai „gali išverti didesnį karštį ilgesniais laiko tarpais nei žmonės“. Dvi roboto versijas ketinama išmėginti „USS Shadwell“ laive, kuris reguliariai padegamas siekiant patikrinti priešgaisrinę įrangą.
Vieno roboto aukštis sieks 1,5 m, o kitas bus gerokai aukštesnis ir labiau pažengęs.
Robotai vis dažniau atsiduria kariūnų akiratyje. Pentagono DARPA turi aibę robotų karių ir taip pat dirba siekdami pagerinti kareivių gebėjimus mūšio lauke, kurdami kostiumus iš išmaniųjų medžiagų.
Šią savaitę pranešta apie JAV karinį dalinį, kuris ieškos sankirtų tarp biologijos ir inžinerijos ir rūpinsis supermedžiagomis, atsinaujinančiais ištekliais ir saulės elementais.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotai-krabai atskleis dar nepažintą povandeninį pasaulį
2014 03 31 20:09Kosmosas yra ne vienintelė mokslininkų iki galo neperprasta erdvė. Didžiulės neatrastos teritorijos plyti giliai jūros dugne, mūsų pačių planetoje. Tačiau tai gali greitu metu pasikeisti dėka milžiniškų robotizuotų krabų.
Šios monstriškos mašinos kūrėjai teigia, kad tai giliausiai galintis nusileisti ir didžiausias pasaulyje povandeninis robotas. Sveriantis 635 kg, „Crabster CR200“ ropoja jūros dugnu, kaip tikras vėžiagyvis ir naudoja sudėtingą mechanizmą savęs stabilizavimui.
Manoma, kad robotas gali būti naudojamas mokslinių tyrinėjimų projektuose bei po vandeniu esančių konstrukcijų tvirtinimui, pavyzdžiui, vamzdžių, naudojamų naftai ir dujoms tiekti.
Koncepcijos vaizdo įraše, kūrėjų komanda nurodė, kad robotas gali paimti įvairius daiktus ir sukrauti juos į dėtuvę, kuri primeną burną. Nors reali versija vis dar tam nepajėgi.
Dėl savo dydžio ir svorio, robotas taip pat gali būti naudojamas nardymui povandeninėse srovėse, nes tvirtai stovi ant šešių kojų ir sugeba išlaikyti savo kūno kontrolę stipriame vandens sraute, praneša „PopSci“. Krabas turi 11 kamerų, įskaitant akustinę, skirtą pagal atsispindinčias garso bangas orientuotis drumzlinuose vandenyse. Prietaisas realiu laiku fiksuoja tarp 4 ir 30 kadrų per sekundę vaizdo medžiagą.
Koncepcijos brėžinys atskleidžia, kad robotas turi spalvotą HD kamerą, kuri gali priartinti bei patikrinti povandeninius objektus iš arti ir siųsti duomenis atgal 500 metrų ilgio kabeliu, kuris taip pat leidžia operatoriams kontroliuoti krabą iš viršaus. Pagal planą, robotas gali įvertinti greitį ir judančio vandens kryptį, taip pat nuolat pranešti apie savo buvimo vietą jūros dugne.
„Crabster CR200“ naudodamas sonarus gali sukurti savo aplinkos 3D žemėlapius. Jo maksimalus greitis 1,6 km/val. Robotą sukūrė Korėjos vandenynų mokslo ir technologijų instituto inžinieriai. Praėjusią vasarą jie baigė pirmąją povandeninę misiją.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt