Sukurtas greičiausiai pasaulyje bėgantis robotas
2014 06 23 09:33Kaip teigia robotą sukonstravę mokslininkai, pagal išnykusį dinozaurą velociraptorių sumodeliuotas dvikojis robotas gali bėgti greičiau nei Usainas Boltas. Šis iš Jamaikos kilęs bėgikas pasiekė pasaulio rekordą 100 metrų distanciją įveikęs per 9,58 sekundės, tačiau mokslininkai iš Pietų Korėjos įsitikinę, kad jų sukurtas robotas yra greitesnis.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Jaunieji kompiuterininkai neigia mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke
2014 06 14 19:32„Galima paneigti mitą, kad šiuolaikiniai vaikai yra „įlindę“ tik į kompiuterius. Sportas, pasivaikščiojimai jiems tikrai yra ne mažiau įdomūs nei kompiuteriniai žaidimai, tik reikia jiems tai pasiūlyti“, – teigia KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos (JKM) vasaros edukacinių stovyklų rengėjai.
Stovykloje „Susidraugauk su LEGO robotais!“ vaikai žaidimo forma kelias valandas per dieną mokomi programavimo pagrindų, ugdomas jų loginis mąstymas. Tėvams sudaryta galimybė savo atžalas leisti ir į visą dieną vykstančią edukacinę aktyvaus poilsio stovyklą „Atostogauju turiningai“, o liepą antrus metus Birštone vyks savaitinė stovykla „Sveiki, tvirti, išmintingi“.
„Krepšinis, lipimas į dirbtinę uolą, žygiai, važinėjimasis dviračiais, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, plaukimas baidarėmis, skautiškas laužas, pasivaikščiojimai Panemunės šile, zoologijos sode ir daug kitų aktyvių veiklų labai patinka vaikams.
Į kompiuterinius žaidimus visą dieną įsikniaubę mažamečiai būna tik tuomet, jei niekas jų neįtraukia į kitokią veiklą, neužsiima jais. Savo stovyklose 10-14 metų vaikams stengiamės įdomiai pateikti ir kompiuterines žinias, ir pakviesti fiziškai pajudėti“, – sakė KTU JKM vadovė Danguolė Rutkauskienė.
Supažindinti su robotikos pagrindais vaikus nuspręsta pastebėjus, kad į Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą atėjusiems naujiems moksleiviams kartais būna nedrąsu rinktis robotikos programas, prieš tai „nepačiupinėjus“ robotų ir neįsitikinus savo jėgomis.
„Viskas pateikiama žaidimo forma. Be abejo, vaikams labiausiai patinka finalinis etapas – robotų kovos, tačiau jie taip pat mielai juos konstruoja, programuoja. „Lego EV3“ konstruktoriai yra intuityvūs, pavyzdžiui, judėjimo detalės yra mėlynos spalvos, suteikia daug galimybių – yra šviesos, ultragarsiniai jutikliai“, – aiškino antrą vasarą stovykloje dirbantis Liutauras Linkevičius.
Jo pastebėjimu, šiuolaikiniai vaikai labai greitai įsisavina programavimo, robotikos žinias. Jie taip pat išmoksta planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus naudoti ne tik žaidimams, bet ir mokymuisi.
„Aš esu labai patenkintas. Čia mokausi surinkti robotus ir juos programuoti. Per dvi dienas išmokau tai padaryti. Ateityje Labai norėčiau būti programuotoju. Be to, susidraugavau su čia esančiais vaikais“, – tvirtino pirmą kartą KTU JKM vasaros stovykloje dalyvaujantis vienuolikmetis Gustas.
Jam antrino dešimtmetis Augustas: „Išmokau naudotis kompiuteriu, jį taisyti, konstruoti robotus. Man labai patinka programuoti. Aišku, labiau patinka su robotais kautis, bet pirmiau juos reikia sukonstruoti“.
Svarbu tai, kad kartu kurdami robotus, vaikai ne tik įgyja naudingų žinių, o kai kurie ateityje gal ir studijuos robotiką, bet ir mokosi dirbti kolektyve, konstruktyviai bendrauti, dalintis informacija, sveikai konkuruoti.
Japonų išradimas – „robotas su širdimi“
2014 06 07 17:14Japonijos bendrovė „Softbank“ pristatė robotą, gebantį skaityti žmonių emocijas ir atitinkamai reaguoti, skelbia BBC. Gaminys, vadinamas „Pepper“, turėtų papildyti gausėjančias mechaninių „geriausių žmogaus draugų“, pastaruoju metu išpopuliarėjusių Japonijoje, gretas.
Rinkoje robotas turėtų pasirodyti jau kitų metų vasarį. Jo kaina – 198 tūkst. jenų (4,89 tūkst. litų).
„Pepper“ neturi kojų, tačiau gali išraiškingai judinti rankas. Įmontuoti jutikliai leidžia jam fiksuoti žmonių judesius, veido išraiškas ar ištartus žodžius. Pasitelkdamas skaitmeninių debesų technologija ir įdiegtą programinę įrangą, robotas vertina žmonių emocinę būklę ir nustato, kada juos reikėtų pralinksminti arba paguosti.
Bendrovės atstovų teigimu, žmonės galės bendrauti su robotu „visai kaip su draugais ar šeimos nariais“.
„Žmonės vadina vieni kitus robotais, nes jie neturi emocijų, neturi širdies, – per spaudos konferenciją sakė „Softbank“ vadovas Masayoshi Sonas. – Tačiau pirmą kartą istorijoje mes suteikiame robotui širdį, emocijas.“
Keletas robotų jau šį penktadienį pristatyti į „Softbank“ mobiliųjų telefonų parduotuves, kur jie bendraus su klientais.
Kaip rašo BBC, Japonija yra viena didžiausių robotikos rinkų. Bendra jos vertė 2012 metais siekė 860 mlrd. jenų (21,24 mlrd. litų).
Šalyje, kurioje krinta gimstamumas ir sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, robotų paklausa artimiausiu metu turėtų dar labiau išaugti. Robotai turėtų užimti žmonių vietas ne tik gamyboje ar paslaugų sferoje, bet ir tokiose jautriose srityse, kaip senjorų slauga.
„Pepper“ buvo sukurtas japonų „Softbank“ bendradarbiaujant su prancūzų įmone „Aldebaran Robotics“.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
ES pradeda įgyvendinti civilinės robotų technikos programą – tikimasi sukurti 240 000 naujų darbo vietų
2014 06 03 23:45Europos Komisija ir 180 bendrovių bei mokslinių tyrimų organizacijų (priklausančių asociacijai „euRobotics“) šiandien pradeda įgyvendinti didžiausią pasaulyje civilinių mokslinių tyrimų ir inovacijų robotų technikos srityje programą.
Ši programa, vadinama SPARC, apims gamybos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, transporto, civilinės saugos sritis ir sustiprins Europos poziciją pasaulinėje robotų technikos rinkoje.
Programai įgyvendinti iki 2020 m. kasmet bus skiriama po 60 mlrd. eurų. Tikimasi, kad pagal šią programą Europoje bus sukurta virš 240 000 darbo vietų. Europos Komisija į programą investuos 700 mln. eurų, o asociacija „euRobotics“ – 1,2 mlrd. eurų.
„Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus
2014 05 31 14:40Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukonstravo tokią sistemą: fotoaparatas nufotografuoja gintariuką, programa įvertina spalvą ir tada mineralas nukreipiamas į reikiamą kibirėlį. Jei vienas žmogus 1 gintarą surūšiuodavo per 1 sekundę, tai automatizuota linija 7–10 gintarų!
Inf. šaltinis: Mokslo sriuba
Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai
2014 05 27 12:54Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. Tikimasi, kad robotiniai moduliai – „rumbotai“ (ang. roombots) bus pajėgūs suformuoti bendrą struktūrą bei savarankiškai modifikuotis į įvairiausius pavidalus.
Nors ši „migruojančių“ baldų idėja gali susidurti su tam tikromis įgyvendinimo problemomis, bet mokslininkai tiki, kad ateityje jie bus pritaikomi teikiant pagalbą pagyvenusiems arba neįgaliems žmonėms.
„Idėja apie atskirus vienetus, kurie galėtų savarankiškai susirinkti bei keisti savo morfologiją, gyvuoja jau gana ilgai, bet niekas iki šiol nepateikė pasiūlymo, kaip juos galėtume panaudoti“, – pakomentavo, Lozanos École Polytechnique Fédérale universiteto inžinierius Massimo Vespignani.
Vespignani ir jo kolegos nusprendė pritaikyti šią idėją robotų-baldų rinkoje. Pavyzdžiui, smulkūs moduliai galėtų modifikuotis į taburetę, jeigu greta atsiranda pagyvenusių žmonių, kuriems reikia atsisėsti arba patraukti kitą baldą jiems iš kelio.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Unikalų gebėjimą turintis voras įkvėpė robotų kūrėjus
2014 05 26 21:13Neseniai aprašyta vorų rūšis, kurie pavojaus akivaizdoje geba sprukti virsdami kūliais, įkvėpė Vokietijos inžinierių sukurti energiją taupantį robotą, kuris, kaip teigia kūrėjas, ateityje idealiai tiks Marso tyrinėjimams. Voras vadinasi Cebrennus rechenbergi, iš kitų jis išsiskiria unikaliu gebėjimu vartytis kūliais.
Lietuvis sukūrė šešiakojį nelygiu paviršiumi žingsniuojantį robotą
2014 05 24 12:09Nuo langų plovimo iki sudėtingų mokslinių tyrimų – šešiakojis robotas galėtų atlikti daugybę darbų. Tačiau kol kas svarbiausia šešiakojo funkcija – gebėti žengti nelygiu paviršiumi.
Tipinį šešiakojį robotą gudriau, pasak jį išradusio dr. Tomo Lunecko, galima vadinti supaprastintu vabzdžio modeliu.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai labai paprasta, nieko ypatingo, bet tai pasiekti be galo sudėtinga. Nėra nė vieno roboto, gebančio labai sėkmingai žygiuoti nelygiu ir labai nelygiu paviršiumi. Dabar tai pagrindinė jo funkcija“, – sako VGTU Elektronikos fakulteto Automatikos katedros asistentas T. Luneckas.
Technologija, pasak T. Lunecko, nesudėtinga – mygtukas ant kiekvienos iš šešių kojų padeda robotui suvokti, kokiu paviršiumi jis žengia. Tiesa, dar reikės įdėti nemažai darbo, kad robotas galėtų lengvai įveikti nelygų paviršių. Tokie važinėjantys robotai, kaip žoliapjovės, siurbliai ar išminuojant naudojami įrenginiai, – ne naujiena, o štai žingsniuojantis, pasak pašnekovo, stipriai išplėstų galimybes.
„Tai leistų jį pritaikyti platesnėje sferoje. Ratuoti gali judėti tik lygiu paviršiumi, o tai apriboja darbo zonas. Žingsniuojančių zona platesnė, juos galima pritaikyti išminavimui, gelbėjimo darbams griuvėsiuose, kai yra visiškai nepravažiuojami paviršiai, įvairiems moksliniams tyrimams neprieinamose vietose“, – pasakoja T. Luneckas.
Moksle ribų nėra, ne galutinis ir šis roboto variantas. T. Luneckui šis išradimas – jau trečias: pirmas tapo bakalauro baigiamuoju darbu, antras, jau geresnis, sukurtas siekiant magistro laipsnio, o šis – doktorantūros studijų rezultatas. Bet ir jis jau netrukus sulauks kapitalinio remonto.
„Kiekvieną robotą konstruojant atsiranda kažkokių niuansų, kuriuos galėjai padaryti geriau. Ne visada išeina kažką tik pataisyti, tenka konstrukciją pradėti nuo nulio“, – teigia T. Luneckas.
Artimuose planuose – išmokyti robotą judėti vertikaliu paviršiumi. Taip jis taptų nepakeičiamu langų plovėju.
Inf. šaltinis: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Mokslininkai įrodė, kad sąmoningi ir jautrūs robotai niekada neegzistuos
2014 05 20 16:13Jautrios mašinos gali niekuomet neegzistuoti, – tokios išvados priėjo mokslininkai, remdamiesi smegenų veiklos matematinio modelio variacija, kurioje aprašoma, kaip smegenyse kuriamas sąmoningumas.
Praėjusį dešimtmetį Giulio Tononis ir jo komanda iš Viskonsino universiteto (JAV) sukūrė matematinio sąmoningumo modelį, tapusį viena autoritetingiausių teorijų jų mokslo tyrimų srityje. Pasak tyrėjų, kertinis sąmoningumo rodiklis yra galimybė integruoti informaciją, rašo „New Scientist“.
Sąmoningose būtybėse informacija negali būti padalyta į mažesnius komponentus. Pavyzdžiui, pamatęs raudoną trikampį žmogus negali apdoroti informacijos pagalvodamas, jog tai yra bespalvis trikampis, prie kurio pridėta raudona spalva.
Philas Maguire’as iš nacionalinio Airijos universiteto tai įrodė matematiškai, remdamasis įtaisu, vadinamu XOR logikos vartais, kuris apima kintamuosius A ir B. Jei vartų produkcija yra 0, tuomet A ir B yra tas pats, o jeigu 1, tuomet A ir B yra skirtingi. Šiuo atveju neįmanoma prognozuoti produkcijos remiantis A ir B – kad gautumėte rezultatus, jums reikia abiejų.
Tokia informacijos integracija reikalauja informacijos praradimo, sako F. Maguire’as: „Turite įdėti du bitus ir vieną išimti. Jei smegenyse integruota informacija veikia tokiu būdu, tokia informacija nuolat strigtų.“
Pasak P. Maguire’o, vargu ar smegenys galėtų taip funkcionuoti, nes pakartotinė prisiminimų paieška gali juos sunaikinti. Taigi mokslininkai integraciją apibrėžia pagal tai, kaip sunku ją redaguoti.
Įsivaizduokite skaitmeninių nuotraukų albumą. Nuotraukos yra sudėtos viena šalia kitos, tačiau ne integruotos. Todėl lengva pakeisti arba pašalinti atskirus atvaizdus. Bet kai sukuriami atsiminimai, jie yra integruojami į mūsų ankstesnių atsiminimų saugyklą. Dėl to yra labai sunku išimti vieną prisiminimų „albumo“ dalį mūsų smegenyse.
Remdamiesi šiuo apibrėžimu, F. Maguire’as ir jo kolegos matematiškai įrodė, kad kompiuteriai negali suvokti procesų kaip žmonės. Taigi jei darome prielaidą, kad sąmoningumas yra paremtas visapusiška integracija, tuomet kompiuteriai negali būti sąmoningi.
„Tai reiškia, kad baigtiniu laiku negalėtume pasiekti tokių pačių rezultatų, fizinėje mašinoje naudodami baigtinę atmintį. Tai visiškai nereiškia, jog smegenyse vyksta nepaaiškinami magiški dalykai. Tiesiog smegenyse vyksta be galo sudėtingi procesai“, – aiškina Maguire’as.
Tiesa, jis pripažįsta, kad įrodymas negaliotų jei paaiškėtų, jog informacijos integravimas smegenyse yra panaikinamas. „Galbūt, jei turėsite labai aiškų algoritmą, galėsite griauti prisiminimus ir juos redaguoti“, – sako jis.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Roboto ranka, kuri pagauna viską
2014 05 18 21:11Lozanos (Šveicarija) federalinio politechnikos instituto mokslininkai sukonstravo robotizuotą ranką ir išmokė ją mikliai gaudyti jos pusėn mėtomus daiktus, pranešė „Popsci.com“. Skelbiama, kad ši ranka pasižymi labai greita reakcija, leidžiančia sugauti įvairių formų ir sudėtingomis trajektorijomis svaidomus objektus. Šveicarų inžinierių sukurtas įtaisas savo padėtį erdvėje gali pakeisti vos per penkias šimtąsias sekundės dalis. Robotizuota ranka taip pat išsiskiria gebėjimu mokytis, tai yra, kuo daugiau skirtingų objektų į ją svaidoma, tuo geriau ji mokosi juos sugauti.
Inf. šaltinis: Balsas.lt