Norite įsigyti droną? Geriausios 2014 metų skraidyklės
2015 01 03 15:47Galbūt norite įsigyti savo pirmąjį droną, tačiau nežinote, kuris geriau tiktų pradedančiajam arba, kuo vieni dronai geresni už kitus? Puslapis MyFirstDrone.com sudarė šių metų geriausių vartotojams prieinamų robotinių skraidyklių dvyliktuką.
Šis trumpas gidas supažindins skaitytojus su visomis geriausiomis naudojimui pilnai paruoštomis daugiasraigtinėmis skraidyklėmis. Geriausiųjų dvyliktukas buvo sudarytas atsižvelgiant į drono gebėjimus, kokybę, valdymo paprastumą bei kainą. Tiesa, koks dronas tiks geriausiai jums, galite nuspręsti tik jūs patys, todėl svarstant, kokią skraidyklę išsirinkti, nereikėtų atmesti ir žemesnėmis vietomis įvertintų robotų, ypač žinant, kad visų jų charakteristikos ir pritaikymo galimybės skiriasi.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/48020/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Akys danguje: bepiločiai orlaiviai jau raižo Lietuvos padangę
2015 01 02 20:10Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle), bepiločiai orlaiviai šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje. Jie savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/48031/.
JAV dronų naudotojų laukia griežti įstatymai
2015 01 02 10:01Ūkininkai nori, kad dronai prižiūrėtų jų laukus. Vestuvių fotografai nori dronų tam, jog galėtų juos panaudoti nuotraukoms iš dangaus. „Tačiau šiems norams netrukus gali prireikti piloto licencijos“, – rašo Jose Pagliery, portalo „CNNMoney“ apžvalgininkas. Įstatymų, anot publikacijos autoriaus, verta tikėtis griežtų.
Straipsnyje teigiama, jog metams baigiantis FAA (JAV Federalinės Aviacijos Administracija) pateiks apsvarstytas taisykles, kurios bus taikomos visiems nedideliems oro robotams, valdomiems nuotoliniu būdu, verslo ar komercijos tikslais. FAA pozicija – anot patikimų, bet neįvardytų J. Pagliery šaltinių – dronams turi būti taikomi griežti priežiūros ir eksploatacijos standartai, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti.
Viena iš numanomų taisyklių – visi dronai, lengvesni nei 55 svarai (maždaug 25 kilogramai), padangę narstyti galės tik dienos metu, o nepilotuojamą oro transporto priemonę valdantis operatorius turės tikslingai prižiūrėti roboto skrydį. Be to, prognozuojama, kad robotams nebus leista pakilti aukščiau 400 pėdų (apie 120 metrų).
Publikacijos autorius teigia, jog tokių įstatymų įsigaliojimas netaps teigiamu veiksniu oro robotų pramonėje. Reglamentai padidins dronų naudojimo išlaidas, apribos geografinį diapazoną. Be to, sunkesni nei 55 svarai skraidantys mechanizmai bus išstumti iš „galimybių rinkos“.
„737 lėktuvo valdymas absoliučiai skiriasi nuo nepilotuojamo aviacijos roboto kontrolės“, – teigia „Airware“ kompanijos vadovas Jesse Kallman. Pasak jo, idėja, jog dronų valdymui gali tekti įsigyti piloto licenciją yra ne tik nepagrįsta, bet ir absurdiška.
Manoma, jog piloto licencijos reikalavimas valdant droną verslo ar pramonės srityse drastiškai sumažins oro robotų panaudojimą įvairiose industrijose, kuriose nepilotuojami aviacijos mechanizmai būtų naudingi.
Oro robotai – tai kur kas daugiau nei pramoga. Jiems piešiamas svarbus vaidmuo ateityje, susijęs su komerciniu ir pramoniniu panaudojimu. Dronai tinkami ne tik greitam vaistų ar kitų medicinos priemonių gabenimui į sunkiai pasiekiamas katastrofų vietas. Nedidelės energetikos kompanijos galėtų naudoti dronus iš arti apžiūrint vėjo jėgaines (šiuo metu šį darbą atlieka technikai, kurie, norėdami efektyviai atlikti darbą, turi stovėti įrenginio viršuje, beveik 80 metrų aukštyje). Geležinkelio įmonės norėtų dronus naudoti kaip palydovus traukiniams ilgose kelionėse bei geležinkelio bėgių tikrinimui.
Nepilotuojamos oro transporto priemonės turi daugybę pritaikymo galimybių, tačiau FAA reglamentai riboja numanomas galimybes net tik JAV, bet ir turi įtakos visame pasaulyje. Ar Federalinė aviacijos administracija elgiasi neteisingai ignoruodama inovacijas, atsakyti sunku. Vis dėlto įstatymų griežtumas skirtas tam, jog būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai pakeis žmones atlikdami inventorizaciją
2015 01 01 16:21Inventorizacija yra nuobodus, varginantis ir neįdomus darbas. Dažnai tam naudojamos RFID antenos arba optiniai skeneriai, kuriais nuskaitoma kiekviena sandėlyje esanti prekė ir taip užregistruojama jos buvimo vieta.
Internetinės parduotuvės „Amazon“ sandėliuose naudojama inventorizacijos sistema, kurioje nurodyta kiekvienos prekės vieta ir kiekis. Prireikus tam tikros prekės į tą vietą siunčiamas ratuotas robotas, kuris atneša ją. Robotai taip pat papildo dėžes, pritrūkus prekių. Šie būdai gali veikti efektyviai, tačiau jie yra brangūs ir ganėtinai sudėtingai pritaikomi.
Mokslininkai siūlo paprastesnį būdą kaip galima palengvinti inventorizaciją. Jų manymu, autonominiai dronai, kurie turi RFID antenas ar kameras ir tokiu būdu nustato tikslią prekių buvimo vietą, gali kur kas geriau pakeisti žmones.
Vokietijos mokslininkai, dirbantys „Fraunhofer“ institute, Dortmunde, mano, kad dronai gali būti geri pagalbininkai atliekant inventorizaciją sandėliuose ar parduotuvėse. Jų projektas pavadintas „InventAIRy“. Jie orientuosis erdvėje naudodami ultragarso jutiklius, 3D kameras ir lazerinius skenerius.
Dronai yra tinkami atlikti inventorizaciją dėl keleto priežasčių. Visų pirma, vieta, kurioje atliekama inventorizacija dažniausiai yra struktūruota, todėl dronai gali gerai joje orientuotis. Sandėliuose prekės kraunamos taip, kad užimtų kuo mažiau vietos, ir būtų išnaudota visa turima erdvė. Taigi prekės į lentynas kraunamos taip aukštai, kaip tik įmanoma. Žmonėms reikalingos kopėčios, tačiau skraidantys dronai gali nesunkiai pasiekti ir identifikuoti aukštai esančias prekes.
Planuojama, jog jau įpusėjus 2015 metams, naujoji sistema veiks pusiau autonomiškai, judės tarp lentynų ir gebės išvengti kliūčių. Vėliau bus pridėtos RFID antenos, integruota duomenų bazė ir algoritmas, leidžiantis robotui atlikti užduotis visiškai savarankiškai.
Mokslininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad netolimoje ateityje jų projektas labai pasitarnaus palengvinant ir optimizuojant darbus sandėliuose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Komerciniai dronai: galios potencialas ekonomikoje
2014 12 31 12:18Verslo tinklalapyje „Businessinsider“ ekspertas Marcelo Ballve pateikia įžvalgas apie dronų daromą įtaką ekonomikai.
„Visai neseniai, kai žmonės išgirsdavo žodį „dronas“, jie galvodavo apie nepilotuojamus karinius orlaivius ar lėktuvus, dalyvaujančius prieštaringose, slaptose misijose“, – rašo M. Ballve. Autorius pabrėžia, kad situacija pradėjo keistis Jeff Bezos paskelbus, jog „Amazon“ ketina įgyvendinti robotų-kurjerių idėją. Nuo tada nepilotuojamos oro transporto priemonės tapo geidžiama „atributika“ bene kiekvienoje industrijoje – nuo mokslo ir medicinos iki pramogų ir prekybos.
Straipsnyje rašoma, jog nors mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje dronai taps kasdienio gyvenimo dalimi, jie tikrai bus svarbus aspektas verslui ir individualiems vartotojams, užsiimantiems gamyba ar, pavyzdžiui, ūkininkavimu.
„Naujoje „BI Intelligence“ ataskaitoje mes analizavome komercinių ir karinių dronų rinką, siekdami įvertinti oro robotų industrijos potencialą plėstis, bei aiškinomės, kurios industrijos, per artimiausius kelis metus, bus labiausiai paveiktos dronų integracijos ir pakeis jų verslo modelį“, – informuoja straipsnio autorius, teigdamas, kad komercinių dronų potencialas ekonomikai ir naujo verslo modelio formavimui yra labai didelis. Ataskaitoje teigiama, kad per artimiausius dešimt metų dronų gamybai bus išleisti 98 milijardai dolerių, o 12 procentų visos sumos sudarys komercinių oro robotų gamyba ir pritaikymas.
Manoma, kad nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo plėtra, nepaisant įvairių nepalankių įstatymų, slopinančių jų eksploatacijos galimybes, taps kritiniu faktoriumi daugeliui pramonės šakų ir turės įtakos bendrai pasaulio ekonomikai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokslininkai sukūrė robotizuotas rankas, valdomas mintimis
2014 12 30 09:07Robotizuotos rankos žmonėms su amputuotomis galūnėmis – nebe fantazija, o amerikiečių mokslininkų sukurta realybė. Mintimis valdomas galūnes sukūrė tyrėjų grupė iš Johnso Hopkinso fizikos laboratorijos Merilande. Pirmuoju pacientu tapo Leslie‘is Baugas, prieš 40 m. per nelaimingą atsitikimą netekęs abiejų rankų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„GoPro“ ketina pradėti dronų gamybą
2014 12 29 02:00Kompanija „GoPro“, kuri technologijų pasaulyje žinoma dėl aukštos kokybės kamerų, skirtų filmuoti veiksmo scenas, svarsto dronų gamybos galimybę. Pasak portalo „Businessinsider“ bei „Wall Street Journal“ informacijos, „GoPro“ projektuojami oro robotai būtų skirti asmeniniam naudojimui, kitaip tariant, tai būtų dronai sukurti remiantis „vartotojiškumo“ koncepcija.
Kompanija pranešė, jog ketina pradėti funkcionalių daugiasraigčių skraidyklių pardavimą, kurios iš kitų oro robotų išsiskirtų unikalia ypatybe – ypač aukštos raiškos kamera. Šie dronai būtų skirti ne komerciniam panaudojimui, o asmeniniams vartotojų poreikiams. „GoPro“ robotinių skraidyklių gamybos ir pardavimo veiklą siekia pradėti 2015 metais. Kaina, anot „Wall Street Journal“ gali svyruoti nuo 500 iki 1000 dolerių (apie 1400–2800 Lt).
Organizacijos „GoPro“ siekis prisijungti prie dronų pramonės nestebina. Kompanijai nepilotuojamų skraidyklių gamybos sritis nėra nauja, nes organizacija bendradarbiauja su įvairiais oro robotų kūrėjais (pavyzdžiui, „3D Robotics“) ir tiekia jiems profesionalias kameras, skirtas panaudojimui dronuose.
Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria oro robotų industrija, dronai vis dažniau tampa šių dienų robotikos dėmesio centru. Universalumas ir dinamika nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo galimybėse skatina vis daugiau kompanijų prisijungti prie šių modernių mechanizmų gamybos. „GoPro“ tiekia kameras dronų gamintojams ir tokiu būdu prisideda prie „oro fotografijos“ plėtros, todėl jų noras sukurti autentiškus autorinius dronus, su įmantriomis aukštos raiškos kameromis, yra ne tik strateginis, bet ir elementarus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar galime pasitikėti autonominiais robotais?
2014 12 28 09:19Autonominis dulkių siurblys gali susiurbti lapelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris ar kita svarbi informacija. Būtų nepaprastai šaunu, jei siurblys galėtų pastebėti, kad ant lapelio kažkas užrašyta ir praneštų apie tai žmogui.
Fabrikuose dirbantys robotai pasižymi itin didelia galia. Siekiant užtikrinti saugumą jie dažniausiai yra izoliuoti nuo žmonių. Tačiau gali būti, gal ateityje, žmonės turės bendradarbiaudami dirbti kartu su autonominiais robotais. Tuomet turėtų būti užtikrinta, kad robotai nesužeis su jais dirbančių žmonių.
Autonominis automobilis, turintis jutimo sistemą, kuri padeda atpažinti aplinką, atsidūręs avarinėje situacijoje gali trenktis į priekyje esančią mašiną arba stabdyti, rizikuojant susidurti su iš galo važiuojančiu automobiliu. Kyla klausimas ar galima pasitikėti autonominėmis sistemomis, užtikrinant, kad jie nesužalos aplink esančių žmonių ar įrangos.
Taigi mokslininkai, kuriantys pusiau ar visiškai autonominius robotus susiduria su rimtais sunkumais – jie turi numatyti ir įvertinti visas galimas pavojingas situacijas ir rasti būdą kaip robotai galėtų jas išspręsti. Robotai turi sugebėti saugiai atpažinti objektus, daryti sprendimus apie savo tolimesnius veiksmus.
Kalbant apie robotus humanoidus, vis dar nėra aišku kam turėtų būti skiriama atsakomybė už roboto padarytą žalą – roboto kūrėjui, pačiam robotui ar jo savininkui. Gali būti, kad pats naudotojas, nemokėdamas elgtis su robotu, blogai jį užprogramavo ar išmokė jį neteisingai atlikti veiksmą ir dėl to buvo padaryta žala.
Vis dar kyla daug klausimų kaip mes galime patikrinti ar robotų priimami sprendimai yra saugūs ir teisingi. Inžinerijos ir fizinių mokslų tyrimų tarybą (angl. Engineering and Physical Sciences Research Council – EPSRC) Didžiojoje Britanijoje bando rasti atsakymą į šį klausimą. Jie ieško sprendimų kaip būtų galima padaryti autonominius robotus saugesniais. Tris metus truksiantis projektas tirs kaip oficialiai patikrinti ir teisiškai patvirtinti robotų sprendimo priėmimo procesus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Paieškos operacijoms skirtas povandeninis robotas
2014 12 27 19:59Okayama universiteto (Japonija) tyrėjai sukūrė naują povandeninį robotą, skirtą autonominėms paieškos ir sekimo operacijoms. 3D objektų atpažinimo technologiją turintis robotas, gali ilgą laiką dirbti giliai po vandeniu.
Povandeninė navigacija kartu su garso ir 3D vaizdo duomenimis įgalina naująjį autonominį povandeninį įrenginį surasti bei sekti taikinį netgi 5 mm tikslumu. Tyrėjai tikisi, kad tikslumą pavyks pagerinti iki 0,5 mm. Toks tikslumas gautas naudojant ant žemės dirbančius robotus.
Mokslininkai mano, kad toks robotas gali būti taikomas nukenksminant radiacija užterštas vandenynų ir kitų vandens telkinių zonas, vandenynų gelmėse ieškant įvairių gamtinių išteklių, tyrinėjant povandeninį gyvenimą, ar net gelbėjant žmonių gyvybes.
Robotas buvo testuojamas nedidelio dydžio baseine. Bandymo metu robotas sėkmingai susijungė su taikiniu, kuris turėjo 7 cm skersmens jungtį. Ši užduotis buvo skirta imituoti roboto energijos įkrovimą. Robotas juda autonomiškai, prisitaikydamas prie taikinio pozicijos pasikeitimo.
Mokslininkų teigimu, roboto veikimo principas gali būti pritaikytas ne tik povandeniniams robotams. Panašiai sukonstruoti autonominiai robotai galėtų būti naudojami kosmose, pavyzdžiui, jie galėtų statyti bazes Mėnulyje. Tai universalus išradimas, kuris gali pritaikytas įvairiose srityse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šiurpios išvaizdos robotas pateks bet kur
2014 12 26 15:52„Series 2 X125 System“ – tai „OCRobotics“ kompanijos neseniai pristatytas kirminą primenančio roboto prototipas. Roboto gyvatiški judesiai veikia hipnotizuojančiai ir tuo pačiu kelia šiurpą – ko gero kažką panašaus matėme tik fantastiniuose siaubo filmuose.
Visų pirma „OCRobotics“ komanda šį robotą kūrė, kaip industrinį įrenginį, skirtą vamzdžių ir įvairių kitų sunkiai prieinamų erdvių valymui bei priežiūrai. Roboto veikimas itin preciziškas; atkartodamas padarytus judesius robotas geba atsitraukti lygiai tokia pat trajektorija, kokia judėjo į priekį.
Tikslų roboto veikimą užtikrina mokslininkų sukurtas „nosies sekimo“ algoritmas. Tiesdamasi į priekį robotinė-gyvatė savo kūnu atkartoja „galvos“ nueitą kelią, tai jai leidžia nesunkiai įveikti įvairias kliūtis, pavyzdžiui, vamzdžių alkūnes. Jeigu roboto galva sugeba kur nors pralįsti, vadinasi ten pat pateks ir likęs jos kūnas.
Kol kas šis gyvatiškas robotas, o tiksliau jo pagrindas, pritaisytas prie bėgių, tačiau jį nesunkiai galima primontuoti prie standartinio roboto rankos ar ratuotos transporto priemonės. Tada robotas gyvatė galėtų pasiekti dar toliau.
Planuojam, jog „Series 2 X125 System“ bus naudojama branduoliniuose reaktoriuose, chemijos gamyklose, bei kitose žmogaus sveikatai pavojingose vietose. Robotas gali kartu su savimi gabenti įvairią iki 6 kg sveriančią įrangą; nuo vaizdo kameros ar žibintuvėlio iki priešgaisrinės žarnos ar metalo pjovimo degiklio.
Dar viena šio roboto panaudojimo perspektyva – žmonių gelbėjimas. Ši robotinė gyvatė nesunkiai galėtų atlikti paieškos ir gelbėjimo misijas žemės drebėjimų ar kitų katastrofų nusiaubtose teritorijose, tarp griuvėsių ieškodama sužeistųjų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt