Prancūzija pristatė savo kuriamą kovinį droną
2015 06 26 09:24Praėjusią savaitę vykusioje „Paris Air Show“ parodoje Prancūzijos Gynybos ministerija pristatė savo būsimą oro pajėgų pasididžiavimą – skraidančio sparno tipo kovinį droną. Skraidyklė kuriama kartu su Didžiąja Britanija. Tikimasi, kad šie atakos dronai prancūzų naikintuvams talkins 2030 metais.
Dronas gavo kodinį pavadinimą FCAS – reiškiantį „Future Combat Air System“ (liet. „Ateities Oro Kovos Sistema“). Drono kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš ankstesnės prancūzų ir britų kartu kurtos nEUROn bepilotės skraidyklės į orą pakilusios 2012-aisiais. O taip pat ir britų „Taranis“ drono, pirmą savo skrydį atlikusio prieš du metus. Manoma, kad ši kovinė skraidyklė bus rimčiausias konkurentas amerikiečių X47B projektui.
Minėtosios parodos metu Prancūzijos gynybos ekspertai teigė, jog šis kovinis dronas skirtas ankstyviems misijų etapams. Jis pirmasis turėtų įsiveržti į kovos lauką. FCAS efektyviai praskins kelius kitiems skraidantiems aparatams, tokiems kaip „Dassault Rafale“ naikintuvai.
Šiems dronams bus patikėti patys pavojingiausi kovinių misijų etapai – oro gynybos sistemų naikinamas bei taikinių priešo teritorijoje identifikavimas ir žymėjimas. FCAS bus nepastebimas priešo radarams. Teigiama, kad jis palieka vos laumžirgio dydžio „radaro pėdsaką“. Tai skamba fantastiškai, žinant, kad skraidyklės sparnų plotis sieks apie 16 metrų. Kai FCAS atliks savo atakos misiją, į teritorijas įskris pilotuojami koviniai lėktuvai ir atliks mažiau pavojingas užduotis.
Prancūzijos gynybos viešųjų pirkimų biuras – DGA leido keliems lankytojams (pirmoji parodos diena buvo skirta tik profesionalams ir ekspertams) iš arti pažvelgti į misijų simuliacijas dideliame išlenktame vaizdo ekrane. Išbandžiusieji šią simuliaciją galėjo patys pasirinkti drono veiksmus ir nuspręsti, kuriuos taikinius – artilerijos baterijas bei šarvuotas transporto priemones – subombarduos FCAS dronas.
Virtualių demonstracijų metu du FCAS atakos dronai sunaikino priešlėktuvinių raketų bateriją, o tada darbą perleido Rafale naikintuvams. Ar iš tiesų FCAS bus toks efektyvus? Regis, teks palaukti 2030-ųjų, kad tai paaiškėtų.
DGA atstovų teigimu, FCAS dronas kurtas, galvojant apie intensyvaus pavojaus misijas, kurių metu tenka susidurti su gerai gynybiškai įsitvirtinusiomis priešo pajėgomis.
Iki šiol Prancūzija kūrė tik žvalgybinius dronus, neskirtus antžeminių taikinių atakoms. FCAS gerokai skirsis nuo šių žvalgybos bei kitų pasaulyje naudojamų atakos dronų, tokių kaip amerikiečių „Reaper“. Teigiama, kad FCAS galės savarankiškai veikti „nepalankiose erdvėse“. DGA ekspertų teigimu, norint priešiškoje teritorijoje skraidinti žvalgybos arba dabar naudojamus atakos dronus, būtina kartu naudoti dominavimą ore užtikrinančius fronto naikintuvus. Šiuolaikiniai dronai nėra pajėgūs savarankiškai apsisaugoti nuo priešininko atsakomųjų puolamųjų veiksmų, o ypač nuo atakų iš oro.
Tuo tarpu FCAS, nors irgi nebus pajėgus dalyvauti dvikovose su priešininko naikintuvais, pasižymės kur kas didesniais gynybiniais pajėgumais.
FCAS projektas prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko bendradarbiauti. Prieš tai Prancūzija kartu su keliomis kitomis Europos šalimis sukūrė „nEUROn“ atakos droną. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pasauliui pristatė gan analogišką Taranis skraidyklę. Tiek „nEUROn“, tiek Taranis buvo „technologinės demonstracijos“, veikiau skirtos išbandyti naujas dronų koncepcijas, o ne realiam panaudojimui mūšiuose skirtos skraidyklės. FCAS dronas remsis abiejų šių projektų patirtimi ir bus skirtas ne tik skrydžių demonstracijoms, bet su savimi gabens ir ginkluotę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai okupuoja Holivudą
2015 06 25 10:19Dronai pasitelkiami įvairiems filmavimo darbams – nuo filmų ir reklamų kūrimo iki sporto rungtynių fiksavimo. Tiesa, vis dar opiu klausimu išlieka jų panaudojimo saugumas.
Dronai leidžia filmų kūrėjams eksperimentuoti su oro kinematografijos galimybėmis ir daryti tai tokiais būdais, kurie ankščiau buvo neįsivaizduojami. Nuo muzikinių vaizdo klipų iki kvapą gniaužiančių sporto akimirkų – „The Wall Street Journal“ žurnalistė Ellen Gamerman apžvelgia šiandienos dronų panaudojimo filmavimuose tendencijas.
Keturi aktoriai peršoka nuo vieno pastato stogo ant kito ir pasileidžia bėgti tarp ant virvių iškabintų skalbinių eilių. Visą tą laiką juos seka kamera, kuri yra taip arti, kad net galima aiškiai įžiūrėti jų veidus. Visą tai – kadras iš naujojo Bogotoje nufilmuoto serialo „Narcos“, vaizduojančio narkotikų kartelių karus. Ši scena per daug intymi, kad ją būtų galima filmuoti sraigtasparniu, bet taip pat ir per daug įtempta, kad ją būtų galima tinkamai nufilmuoti nuo žemės.
Scenos filmavimas patikimas dronui. Maža bepilotė skraidyklė, varoma ant aštuonių voriškų kojų pritaisytais propeleriais, pakyla nuo žemės. Du vyrai valdo droną ir jo kamerą, žaidimo konsolių vairalazdėmis primenančiais valdytuvais.
Neseniai dronai buvo pasitelkti filmuojant įkaitų sceną filme „Scandal“, o taip pat skriejo ratais aplink atlikėją Mary J. Blige, naujausiame jos muzikiniame vaizdo klipe. Dronas skriejo virš Kremliaus, filmuojant šeštąją filmo „Fast and Furiuos“ dalį bei vijosi iš paskos katerį virš Bankoko Chao Phraya upėje, sukant greit pasirodysiančią juostą „Mechanic: Resurection“. Bepilotė skraidyklė skrido virš girių, filme „Into the Woods“. Dar vienas dronas netrukus fiksuos Kinijos peizažus naujajam Matto Damono filmui „The Great Wall“.
Kompanijos „Team5“ dronas filmuoja sprogimų scenas naujajam TV serialui „Narcos“ (Rob Gluckman nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/50326/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kompiuterinis žaidimas „Minecraft“ padeda tobulinti robotus
2015 06 23 18:26Browno universiteto (JAV) mokslininkai kuria naują algoritmą, kuris padės robotams geriau planuoti jų veiksmus atsidūrus sudėtingoje aplinkoje. Algoritmas kuriamas siekiant padaryti robotus naudingesnius realybėje, tačiau jo kūrimui mokslininkai pasitelkė virtualų pasaulį – kompiuterinį žaidimą „Minecraft“.
Paprastų veiksmų planavimas robotams yra sudėtinga užduotis. Žmonės atlikdami užduotį intuityviai ignoruoja aplinkoje esančius pašalinius objektus ar reiškinius, kurie nėra susiję su užduotimi tuo metu. Deja, robotai to daryti nesugeba ir tai kelia sunkumų jiems planuojant savo veiksmus. Atlikdami užduotį dauguma robotų apsvarsto visus galimus veiksmus su įvairiais objektais, kol nusprendžia kuris veiksmas yra tinkamas. Sudėtingoje aplinkoje, tai priveda prie taip vadinamo „būsenos – erdvės sprogimo“ (angl. state – space explosion) – veiksmo pasirinkimų galimybių tiek daug, kad jie apkrauna roboto mąstymą. Naujasis algoritmas gali padėti išspręsti šią problemą.
Naujas algoritmas papildo standartinį robotų planavimo algoritmą. Naudojami į tikslą orientuotų veiksmų rinkiniai – objektų ir veiksmų, kurie labiausiai tikėtina, jog tam tikroje erdvėje, leis pasiekti tikslą, komplektai. Algoritmo naudojimas leidžia robotui išmokti šiuos veiksmų rinkinius tam tikrai užduočiai per bandymų ir klaidų metodą.
Kompiuterinis žaidimas „Minecraft“ suteikė idealią erdvę išbandyti, kaip algoritmo dėka išmokti elgesio būdai pritaikomi veiksmų planavimo procese. Žaidimas „Minecraft“ – tai niekada nesibaigiantis žaidimas, kuriame žaidėjai trimatėje erdvėje stato arba griauna įvairių medžiagų blokus, tyrinėja aplinką, ieško išteklių. Browno universiteto kompiuterių mokslo docentė Stefanie Tellex sako, kad žaidimas „Minecraft“ puikiai pademonstruoja problemą, su kuria susiduria robotai. Pasak jos, žaidime pateikiame didžiulė erdvė, kurioje žaidėjas gali atlikti daug įvairių veiksmų.
Žaidime mokslininkai sukurdavo tokias sąlygas, kuriose algoritmas turėdavo surasti geriausią būdą išspręsti problemą. Vėliau, po kelių bandymų, jų „Minecraft“ veikėjas buvo perkeliamas į naują aplinką ir situaciją, kurios jie nebuvo matę anksčiau ir žiūrėjo, kaip algoritmas sugebės pritaikyti tai, ką išmoko anksčiau, naujoje situacijoje. Rezultatai parodė, kad naujasis algoritmas sugebėjo daug greičiau išspręsti naujas problemas nei standartinis veiksmų planavimo algoritmas.
Mokslininkai neapsiribojo bandymais vien tik virtualiame pasaulyje. Išbandę algoritmą žaidime, jie atliko bandymus ir realybėje. Algoritmas buvo įdiegtas į robotą, kuris turėjo padėti žmogui iškepti pyragėlius. Robotas žinojo kelis užduočiai tinkamus veiksmus. Pavyzdžiui, kad kiaušinius dažnai reikia suplakti. Taigi kai roboto darbo vietoje atsirado kiaušinių dėžutė, jis sugebėjo tai susieti su turima informacija ir suprato, kad juos reikia suplakti.
S. Tellex sako, kad naujasis algoritmas padės robotams geriau orientuotis nestruktūrizuotoje aplinkoje. Šis mokslininkų darbas taip pat atskleidžia virtualių erdvių, tokių kaip „Minecraft“, naudą kuriant bei tobulinant realiame pasaulyje veiksiančius robotus. Mokslininkų komanda ir toliau tobulins algoritmą, naudodami šią virtualią platformą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pirmąją asmeninių robotų „Pepper“ partiją pardavė per vieną minutę
2015 06 23 08:11Pirmąją asmeninių robotų-humanoidų „Pepper“ partiją, kurią sudarė 1000 gaminių, įmonė „SoftBank Robotics Corp.“ Japonijoje sugebėjo parduoti per vieną minutę. Vieno roboto, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su „Aldebaran Robotics SAS“, kaina yra apie 1800 JAV dolerių.
„Pepper“ gali kalbėti, atpažinti žmogaus emocijas, reaguoti į jo nuotaikas ir prisilietimus, taip pat moka atlikti įvairias užduotis. Robotas buvo pristatytas praėjusių metų birželį. Anonso metu „SoftBank“ prezidentas Sonas Masayoshi „Pepper“ apibūdino kaip pirmąjį pasaulyje asmeninį robotą, kuris turi emocijas.
„Šis robotas gali būti skirtingose būsenose, priklausomai nuo aplinkybių ir žmogaus veido išraiškos“, – spaudos konferencijoje tvirtino Sonas Masayoshi. Pasak gamintojų vadovo, humanoidas gali žmogui pakelti nuotaiką, būti aktyvus, o kartais, netgi pajusti vienatvę.
Tikimasi, kad pirmasis tūkstantis klientų, kurie suspėjo užpildyti išankstinį užsakymą internetu, savo robotus gaus liepos mėnesį. Tada užsakymų priėmimas bus vėl atnaujintas.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Robotinė ranka padės JAV kariams niekada neprašauti
2015 06 22 23:26JAV kariai greitu metu gali būti aprūpinti robotiniais rankų egzoskeletais, suteikiančiais jiems mirtiną taiklumą. Pasak prietaiso kūrėjų, net ir nustojus jį dėvėti, šaulio ranka stabiliau valdo ginklą.
Danas Baechle, robotinės rankos projekto „Maxfas“ tyrimų vadovas teigė, jog jo kompanijos kuriama sistema veikia panašiai kaip ir stabilizatoriai vaizdo kamerose.
Anot Baechle, tereikia tik įsivaizduoti, kokią naudą iš vaizdo stabilizatorių gauna fotografas, fiksuodamas judančius objektus. „Maxfas“ suteikia tokį pat stabilumo lygi, kuomet taikomasi į taikinį ir paleidžiamas šūvis. Sistema pajaučia net ir menkiausius rankos virpesius, apie kuriuos žmogus net nepagalvoja.
Nors kontrolės algoritmai ženkliai sumažina rankos drebėjimą, tačiau „Maxfas“ egzoskeletas nesurakina ir neapsunkina jos judesių. Šaulys gali be vargo pakeisti jos poziciją.
Dabartinis prototipas, prie kurio kūrimo prisidėjo ir JAV Armijos tyrimų laboratorija, pagamintas, naudojant masyvų, motorais aprūpintą rėmą. Apyrankės, kuriose įtaisyti akselerometrai ir giroskopai pritaisomos prie šaulio dilbio ir žasto. Šie jutikliai gali pajusti net menkiausią rankos virpėjimą. Šie duomenys perduodami mikroschemoms, išanalizuojami ir egzoskeletas ima taikyti atsakomuosius, nedidelės galios veiksmus, taip siekdamas panaikinti rankos drebėjimą.
Baechle tikisi pagaminti robotinę ranką, kurią karys nesunkiai galėtų panaudoti mūšio lauke. Ji turėtų būti lengva, kompaktiška, bei nevaržyti kūno judesių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
JAV armija išbando naują mini droną
2015 06 19 21:08PD-100 – tai naujasis JAV karių žvalgybos dronas, kurį galima nešioti prisegtą prie diržo. Šis vos 18 gramų sveriantis mažylis apginkluotas ne tik įprastinėmis vaizdo, bet ir šiluminėmis kameromis.
Anot oficialių pranešimų spaudai, JAV armijos specialiosios pajėgos jau keletą mėnesių atlieka bandymus su į delną telpančiais „PD-100 Black Hornet“ dronais.
Nors rinkoje pasirodė daugybė miniatiūrinių bepiločių skraidyklių, tačiau mažytį sraigtasparnį primenantis PD-100 modelis geba teikti tiesioginę aukštos kokybės vaizdo transliaciją bei išsilaikyti ore net 25 minutes. Tiesa, iš kitų konkurentų šis dronas išsiskiria ir įspūdinga kaina, kuri siekia net 40 000 JAV dolerių.
Dronas transportuojamas prie diržo prisegamoje dėžutėje, todėl jis visad bus šalia, kai mūšio lauke prireiks papildomų akių. Visi PD-100 skraidyklės užfiksuoti vaizdo duomenys siunčiami į dėklą ir jame saugomi, taip apsisaugant, kad vertinga informacija nepatektų į priešo rankas. Droną galima valdyti vaizdo žaidimų konsolės vairalazdę primenančiu valdytuvu arba iš anksto nustačius jo kelionės maršrutą.
PD-100 dronas jau naudojamas Didžiosios Britanijos karių, kurie skraidyklę pasitelkė misijose Afganistane. Dronas užsitarnavo gerą vardą, padėdamas aptikti snaiperius, apieškant pastatus bei identifikuojant užminuotas teritorijas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sonaru ginkluotas dronas žūklei
2015 06 18 20:38„Aguadrone“ – tai projektas, sujungiantis bepilotes skraidykles su žūklės pasauliu. Danielio Mariono sukurtas ir minios finansavimo „Kickstarter“ programoje dalyvaujantis vandeniui atsparus kvadrokopteris, turi potencialo tapti nauju, geriausiu žūklės entuziastų draugu.
„Aguadrone“ geba plūduriuoti ant vandens ir daryti povandenines nuotraukas. Nors tai ne pirmasis povandeninei fotografijai skirtas kvadrokopteris, tačiau šis bepilotis turi papildomų savybių, kurios itin patiks žvejams. Vietoje vaizdo kameros drone galima prijungti sonarą, siunčiantį Wi-Fi signalą beveik 100 metrų atstumu. Dronas automatiškai siunčia po vandeniu užfiksuotas sonaro nuotraukas į žvejo išmanųjį telefoną arba planšetę. Taip galima ne tik užfiksuoti povandeninius kliuvinius, dugno nelygumus ir duobes, kur dažnai slepiasi plėšrūnės, bet ir rasti tikslią pačių žuvų buvimo vietą.
Rasti žuvų susitelkimo vietą yra viena, tačiau, ar dronas padės žvejui jas sugauti? „Aguadrone“ skraidyklė turi dar vieną jungtį, kuri leidžia kvadrokopteriui skraidinti masalus – museles, guminukus arba blizges. Dronas gali nugabenti masalą į tiksliai tą pačią vietą, kur užfiksuotas žuvų buvimas. Dronas paleidžia savo krovinį, taip apsisaugodamas, kad pats netaptų didesnių žuvų laimikiu ir žvejui belieka tikėtis kibimo.
Tiesa, „Aguadrone“, ko gero, nėra skirtas kiekvienam žvejui. Tai veikiau nišinis produktas žvejų rinkoje. Drono kaina siekia 800 dolerių (kiek daugiau nei 700 eurų). Jį galite iš anksto užsisakyti minios finansavimo platformoje „Kickstarter“, kurioje kvadrokopterio kūrėjas tikisi surinkti 150 000 dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas 3D būdu atspausdins tiltą Amsterdame
2015 06 17 18:11Yra 3D spausdintuvų, kurie gali spausdinti metalą, yra 3D spausdintuvų, kurie geba „piešti“ objektus ore. Tačiau ne kasdien pamatysite spausdintuvą, galinti sukurti tikrą, funkcionalų tiltą.
Olandijos 3D spausdinimo technologijų kompanija MX3D, kurianti robotus, galinčius spausdinti įvairių formų plastiko ir metalo objektus, panaudos savo robotą, statant tiltą Amsterdame.
Anot MX3D dizainerio Jorio Laarmano, šis tilto projektas įrodys, jog 3D spausdinimas įžengia į didelių, funkcionalių ir ilgalaikių objektų pasaulį, išlaikydamas neribotų formų galimybes.
Dauguma 3D spausdintuvų, įskaitant ir tuos, kurie spausdina metalą, dažniausiai dirbti gali tik ribotoje erdvėje – „dėžėje“. Tačiau MX3D robotas nėra apribotas spausdinti tik už save mažesnius objektus. Iš esmės tai pramoninė šešių ašių robotinė ranka, kurią galima užprogramuoti pagaminti bet kokios formos objektą ją supančioje aplinkoje.
Anot „Fast Company“ pranešimo spaudai, Delfo universitetas sukūrė naują medžiagą, kuri yra tvirtesnė už plieną ir puikiai tinka 3D spausdinimui.
MX3D komanda laboratorijoje jau sėkmingai pagamino įvairius nedidelius tiltelius ir nors lauko sąlygomis spausdinti tiltą bus sudėtingiau nei laboratorijoje, tačiau, anot projekto sumanytojų, per Amsterdamo kanalą tiltas bus nutiestas per maždaug du mėnesius. Jį atidaryti planuojama 2017-aisiais.
Projektą remia dizaino programinės įrangos kūrėja „Autodesk“. „Autodesk“ kompanijos atstovas, futuristinėmis idėjomis pasižymintis Jordanas Brandtas teigė, jog 3D spausdinimo technologijų plėtra gali įkvėpti naują pramonės revoliuciją.
Planuojama rugsėjį viešai pristatyti projekto detales. MX3D kompanija siūlys visiems norintiems susipažinti 3D spausdinimo roboto veikimu. Šiuo metu komanda ieško tinkamos vietos Amsterdame, kur galėtų atsirasti naujasis tiltas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Androidas „Saffir“ gesins ugnį JAV kariniuose laivuose
2015 06 17 08:17Žmonės nelabai linkę užleisti savo darbo vietas robotams, tačiau vieną užduotį jie tikrai patikėtų mašinoms – tai gaisrų gesinimas laivuose. Norėdami įgyvendinti šią idėją, JAV karinės jūros pajėgos ir mokslinių jūros tyrimų centras pademonstravo jų sukurtą robotą „Saffir“, kuris puikiai užgesino gaisrą laivo „USS Shadwell“ denyje mokymų metu.
Gaisras jūroje – pats baisiausias jūreivio košmaras. Dar baisiau, jei ugnis pasklinda po karinio laivo denį. Keleiviniame laive, kilus gaisrui, žmones galima išgelbėti susodinus juos į gelbėjimo valtis, o gaisras kariniame laive kelia dvigubą grėsmę, kadangi jame gabenami ginklai ir sprogstamosios medžiagos. Tokiame laive gesinti gaisrą tampa labai pavojinga, o kartais ir neįmanoma. Todėl JAV karinės jūros pajėgos susidomėjo idėja – sukurti robotus, kurie sugebėtų užgesinti įsiplieskusią ugnį kariniuose laivuose.
Naujausias šios srities robotas yra dvikojis humanoidas „Saffir“, kurio ūgis – 178 cm, o svoris – 64,8 kg. Šis robotas buvo kuriamas pagal kito roboto CHARLI-L1 principą, kurį sukūrė Virdžinijos technologijos universiteto darbuotojai. Tačiau robotas „Saffir“ pasižymi naujesnėmis ir patobulintomis funkcijomis, pavyzdžiui, jis gali judėti kaip „super žmogus“ sunkiai prieinamose ir sudėtingose patalpose, taip pat sugeba įveikti nelygius su kliūtimis paviršius bei gali lipti laiptais.
„Balansavimas bet kokio tipo vietovėje – labai sudėtingas procesas, ypač dvikojams robotams, – sako Virdžinijos technologijos universiteto mašinų gamybos katedros docentas Brianas Lattimeras. – Visos kūno kontrolės dėka visi roboto sąnariai veikia taip, kad jis sugeba išsaugoti savo masės centrą ant nežinomo ir nestabilaus paviršiaus.“
„Saffir“, kurį finansuoja mokslinių jūros tyrimų centras, tikslas – gaisro gesinimas ir žalos kontrolė. Jis naudoja termo vaizdą, kad galėtų aptikti gaisrą, o taip pat „Lidar“ ir kitus daviklius, kurie nustato gaisro kryptį ir suteikia galimybę robotui matyti pro dūmus. Ateityje robotas galės savarankiškai judėti ir naudoti gaisrines žarnas, tačiau kol kas jis yra valdomas nuotoliniu būdu. Nors robotas ir galės judėti autonomiškai, jam vis tiek reikės jūreivių ir gaisrininkų pagalbos, kurie dirbs nuotoliniu būdu.
Androido „Saffir“ galimybės buvo pademonstruotos parodoje „Naval Future Force Science & Technology EXPO 2015“. Buvo rodoma nufilmuota medžiaga, kur robotas gesino gaisrą laivo „USS Shadwell“ denyje praėjusių metų sausio mėnesį. Bandymų metu robotui buvo uždėtas kostiumas nuo lietaus, apsaugantis elektroniką nuo vandens. „Saffir“ užgesino gaisrą, naudodamas nedidelę gaisrinę žarną.
„Mes nusprendėme sukurti ir pademonstruoti humanoidą, kuris mobiliai judėtų laivo denyje, sugebėtų atidaryti duris ir naudotis gaisrinėmis žarnomis, o, taip pat daviklių dėka matytų ir judėtų pro dūmus, – sako mokslinių jūros tyrimų centro programos „Žmogaus, roboto ir kognityvios neurologijos sąveika“ mokslų vadovas Thomas McKenna. – Šios idėjos tikslas – laikyti jūreivius nuošalyje nuo tiesioginio gaisro.“
Pasak jūros tyrimų centro mokslinių, sekantis jų žingsnis – gerokai naujesnis dizainas, daugiau autonomiško, ryšio, žvalgybos ir greičio. Be to, komanda mano, kad androidą „Saffir“ galima būtų panaudoti ir kitose srityse, pavyzdžiui, atlikti profilaktines apžiūras arba vietoj jūreivių atlikti kitas sudėtingas užduotis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas ROV sugeba rasti išsiliejusios naftos dėmes jūroje
2015 06 15 18:01Kai žmonės bando utilizuoti naftos dėmes jūroje, pagrindinis dalykas, į kurį jie turi atkreipti dėmesį, yra išsiliejusios naftos koncentracijos zonos. Virdžinijos Jūrų tyrimo instituto mokslininkai sukūrė robotą ROV, kuris šį darbą atlieka matuodamas išsiliejusios naftos dėmių storį ant jūros paviršiaus.
Paprastai išsiliejusios naftos dėmių storį ir plotą vizualiai nustato žmonės, laivuose arba orlaiviuose stebėdami išsiliejimą iš viršaus. Pasak projekto vadovo Paulo Panetta, tai gana sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Žmonėms sudėtinga išsiaiškinti ir rasti vietą, kur išsiliejusios naftos dėmės būna didelės apimties. Būtent čia gali padėti robotas.
Į robotą ROV integruoti keturi garso davikliai. Šių technologijų dėka judėdamas po vandeniu esančia naftos dėme, robotas siunčia garso bangas į viršų – į teršalų dėmes Pirmiausia, kiekviena iš šių bangų dalinai atvaizduoja užterštos zonos ribų tankį tarp vandens ir naftos, o, po to atvaizduoja ribas tarp naftos ir oro arba ledo.
Po to, kai šios atvaizduotos garso bangos sugrįžta atgal pas robotą ROV, jo programinė įranga analizuoja nedidelį uždelsimą tarp dviejų atspindžių. Dirbant tokiu būdu, jis gali tiksliai nustatyti dėmių tankį, atstumu nuo kelių centimetrų iki mažiau nei pusės milimetro.
Bandymai buvo atlikti specialiame baseine, kuriame roboto ROV prototipas judėjo savo vikšrinės važiuoklės pagalba, o žmogus-operatorius valdė jį reguliuojamu kabelius. Į robotą taip pat integruoti temo davikliai ir dvi vaizdo kameros, skirtos navigacijai.
Taip pat robotas gali judėti savarankiškai ir dirbti be piloto pagalbos kaip povandeninis automatinis aparatas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt