Androidas „Saffir“ gesins ugnį JAV kariniuose laivuose
2015 06 17 08:17Žmonės nelabai linkę užleisti savo darbo vietas robotams, tačiau vieną užduotį jie tikrai patikėtų mašinoms – tai gaisrų gesinimas laivuose. Norėdami įgyvendinti šią idėją, JAV karinės jūros pajėgos ir mokslinių jūros tyrimų centras pademonstravo jų sukurtą robotą „Saffir“, kuris puikiai užgesino gaisrą laivo „USS Shadwell“ denyje mokymų metu.
Gaisras jūroje – pats baisiausias jūreivio košmaras. Dar baisiau, jei ugnis pasklinda po karinio laivo denį. Keleiviniame laive, kilus gaisrui, žmones galima išgelbėti susodinus juos į gelbėjimo valtis, o gaisras kariniame laive kelia dvigubą grėsmę, kadangi jame gabenami ginklai ir sprogstamosios medžiagos. Tokiame laive gesinti gaisrą tampa labai pavojinga, o kartais ir neįmanoma. Todėl JAV karinės jūros pajėgos susidomėjo idėja – sukurti robotus, kurie sugebėtų užgesinti įsiplieskusią ugnį kariniuose laivuose.
Naujausias šios srities robotas yra dvikojis humanoidas „Saffir“, kurio ūgis – 178 cm, o svoris – 64,8 kg. Šis robotas buvo kuriamas pagal kito roboto CHARLI-L1 principą, kurį sukūrė Virdžinijos technologijos universiteto darbuotojai. Tačiau robotas „Saffir“ pasižymi naujesnėmis ir patobulintomis funkcijomis, pavyzdžiui, jis gali judėti kaip „super žmogus“ sunkiai prieinamose ir sudėtingose patalpose, taip pat sugeba įveikti nelygius su kliūtimis paviršius bei gali lipti laiptais.
„Balansavimas bet kokio tipo vietovėje – labai sudėtingas procesas, ypač dvikojams robotams, – sako Virdžinijos technologijos universiteto mašinų gamybos katedros docentas Brianas Lattimeras. – Visos kūno kontrolės dėka visi roboto sąnariai veikia taip, kad jis sugeba išsaugoti savo masės centrą ant nežinomo ir nestabilaus paviršiaus.“
„Saffir“, kurį finansuoja mokslinių jūros tyrimų centras, tikslas – gaisro gesinimas ir žalos kontrolė. Jis naudoja termo vaizdą, kad galėtų aptikti gaisrą, o taip pat „Lidar“ ir kitus daviklius, kurie nustato gaisro kryptį ir suteikia galimybę robotui matyti pro dūmus. Ateityje robotas galės savarankiškai judėti ir naudoti gaisrines žarnas, tačiau kol kas jis yra valdomas nuotoliniu būdu. Nors robotas ir galės judėti autonomiškai, jam vis tiek reikės jūreivių ir gaisrininkų pagalbos, kurie dirbs nuotoliniu būdu.
Androido „Saffir“ galimybės buvo pademonstruotos parodoje „Naval Future Force Science & Technology EXPO 2015“. Buvo rodoma nufilmuota medžiaga, kur robotas gesino gaisrą laivo „USS Shadwell“ denyje praėjusių metų sausio mėnesį. Bandymų metu robotui buvo uždėtas kostiumas nuo lietaus, apsaugantis elektroniką nuo vandens. „Saffir“ užgesino gaisrą, naudodamas nedidelę gaisrinę žarną.
„Mes nusprendėme sukurti ir pademonstruoti humanoidą, kuris mobiliai judėtų laivo denyje, sugebėtų atidaryti duris ir naudotis gaisrinėmis žarnomis, o, taip pat daviklių dėka matytų ir judėtų pro dūmus, – sako mokslinių jūros tyrimų centro programos „Žmogaus, roboto ir kognityvios neurologijos sąveika“ mokslų vadovas Thomas McKenna. – Šios idėjos tikslas – laikyti jūreivius nuošalyje nuo tiesioginio gaisro.“
Pasak jūros tyrimų centro mokslinių, sekantis jų žingsnis – gerokai naujesnis dizainas, daugiau autonomiško, ryšio, žvalgybos ir greičio. Be to, komanda mano, kad androidą „Saffir“ galima būtų panaudoti ir kitose srityse, pavyzdžiui, atlikti profilaktines apžiūras arba vietoj jūreivių atlikti kitas sudėtingas užduotis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas ROV sugeba rasti išsiliejusios naftos dėmes jūroje
2015 06 15 18:01Kai žmonės bando utilizuoti naftos dėmes jūroje, pagrindinis dalykas, į kurį jie turi atkreipti dėmesį, yra išsiliejusios naftos koncentracijos zonos. Virdžinijos Jūrų tyrimo instituto mokslininkai sukūrė robotą ROV, kuris šį darbą atlieka matuodamas išsiliejusios naftos dėmių storį ant jūros paviršiaus.
Paprastai išsiliejusios naftos dėmių storį ir plotą vizualiai nustato žmonės, laivuose arba orlaiviuose stebėdami išsiliejimą iš viršaus. Pasak projekto vadovo Paulo Panetta, tai gana sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Žmonėms sudėtinga išsiaiškinti ir rasti vietą, kur išsiliejusios naftos dėmės būna didelės apimties. Būtent čia gali padėti robotas.
Į robotą ROV integruoti keturi garso davikliai. Šių technologijų dėka judėdamas po vandeniu esančia naftos dėme, robotas siunčia garso bangas į viršų – į teršalų dėmes Pirmiausia, kiekviena iš šių bangų dalinai atvaizduoja užterštos zonos ribų tankį tarp vandens ir naftos, o, po to atvaizduoja ribas tarp naftos ir oro arba ledo.
Po to, kai šios atvaizduotos garso bangos sugrįžta atgal pas robotą ROV, jo programinė įranga analizuoja nedidelį uždelsimą tarp dviejų atspindžių. Dirbant tokiu būdu, jis gali tiksliai nustatyti dėmių tankį, atstumu nuo kelių centimetrų iki mažiau nei pusės milimetro.
Bandymai buvo atlikti specialiame baseine, kuriame roboto ROV prototipas judėjo savo vikšrinės važiuoklės pagalba, o žmogus-operatorius valdė jį reguliuojamu kabelius. Į robotą taip pat integruoti temo davikliai ir dvi vaizdo kameros, skirtos navigacijai.
Taip pat robotas gali judėti savarankiškai ir dirbti be piloto pagalbos kaip povandeninis automatinis aparatas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „Parrot“ dronas valdys dangų ir vandenis
2015 06 15 09:00Naujasis kompanijos „Parrot“ dronas „Hydrofoil“ atliks dvigubą paskirtį: jis geba skraidyti, kaip bet kuris kitas kvadrokopteris, tačiau jis taip pat gali būti panaudotas mažos valtelės valdymui. Technologija gan paprasta. Pritaisius droną prie laivelio jungties, jo propeleriai atsiduria 90 laipsnių kampo padėtyje ir stumia jį į priekį.
„Hydrofoil“ drono kaina siekia 169 eurus ir tai yra tik vienas iš tuzino naujų „Parrot“ produktų, kuriuos kompanija pristatė praėjusį penktadienį Prancūzijoje. „Parrot“ siūlo pirkėjams šviečiantį droną, skirtą naktiniams skrydžiams, patobulintas antžeminių savo robotų versijas bei kvadrokopterį, ant savo „nugaros“ galintį gabenti nedidelį krovinį.
Visus šiuos dronus Europoje bus galima įsigyti jau liepos mėnesį. „Parrot“ ketina apie savo naujuosius gaminius atskleist daugiau informacijos šį mėnesį JAV vyksiančioje parodoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vienarankis robotas įveikė samurajų kardų rungtynėse
2015 06 13 15:40Tūkstančius metų mirtiniausias dalykas su kardu buvo žmogus. Nuo tada žmonės iš esmės perėjo nuo kapojimo įrankių prie šautuvų ir sprogmenų, bet kardų menas tebėra išimtinai žmogaus sritis. Ar bent jau buvo, kol tyrėjai Japonijoje mojuoti kardais ėmė mokyti robotus.
Balandį Japonijos „Nimiki“ laboratorija davė robotui putplasčio kardą, sparčias mechanines akis ir išmokė kautis su žmogumi. Gal roboto mokymas kaip kautis su žmogumi nėra geriausias pasirinkimas. Ar galima kaip nors kitaip pademonstruoti mašinos sugebėjimus valdyti aštrią geležtę, be treniravimosi su žmonėmis?
„Yaskawa“, tarptautinė kompanija iš Japonijos, besispecializuojanti servoįrangos ir motorų jai gamyboje, atsako teigiamai. Savo „Yaskawa Bushido Project“ kompanija sujungė jėgas su Isao Machii, jaijutsu kardų kovos meistru. Šalimais, Machii ir „Yaskawa Motoman MH24“ robotinė ranka atliko penkias užduotis, iš pradžių skindamiesi kelią per žiedus, vaisius ir ankštis. Tada jie atliko tūkstantį kirčių į treniruočių taikinius. Paskutiniosios užduoties pabaigoje Machii atrodo išsekęs, tačiau bejausmis mašininis priešininkas lieka pasirengęs kaip visada. Gerai, kad jis negali vaikščioti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Roboto „Creadapt“ nesustabdys jokios kliūtys
2015 06 12 09:53Maždaug prieš pusę metų garsus robotikos specialistas Jean-Baptiste Mouret sukūrė robotizuotą vabzdį, kuris turi aštuonias autonomiškas kojas. Įdomiausia tai, kad robotas gali ir toliau savarankiškai judėti, kai netikėtai praranda vieną arba kelias kojas. Naujausias Jeano-Baptiste’o Mouret kūrinys – robotas „Creadapt“, kuris juda šešiomis kojomis-ratais ir kaip tvirtina kūrėjai, ateityje jo negalės įveikti jokios kliūtys.
Judėdamas plokščiu ir tvirtu paviršiumi, robotas „Creadapt“ juda kaip daugiaratis vežimėlis. Tačiau jei jis turi važiuoti kitokiu paviršiumi, pavyzdžiui, padengtu žole, purvu, žvyru arba lipnia medžiaga, robotas gali pakeisti savo judėjimo būdą, kuris bus labiausiai tinkamas tokiam paviršiui.
Robotas, netekęs savo galūnių ir robotas, bandantis efektyviai įveikti įvairių tipų paviršius, susiduria su viena ir ta pačia užduotimi – maksimaliai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Robotai savarankiškai perpranta, kaip prisitaikyti prie esamų sąlygų, panašiai kaip vaikai. Mokydamiesi vaikai nuolatos gauna naujų žinių, atnaujina esamas, optimizuoja savo veiksmus, prisitaiko ir daro daugybę kitokių dalykų, kurie apibūdinami terminu „vystymasis“. Lygiai taip pat elgiasi ir projekto „Creadapt“ robotai. Kai patenka į naują situaciją, jie bando įvairius variantus tol, kol randa patį geriausią.
„Pagrindinis projekto „Creadapt“ tikslas – sukurti esminius evoliucinės robotikos principus, kurie naudoja evoliucinių algoritmų kūrybines ir adaptavimosi savybes, sugebančias parinkti optimaliausią roboto elgesio strategiją naujų arba netikėtų situacijų metu, – pasakoja Jean-Baptiste Mouret. – Tipiška užduotis – kai robotas patenka į situaciją, kurioje turi adaptuotis prie naujos aplinkos, pavyzdžiui, sulūžus galūnei arba pasikeitus paviršiaus tipui. Tokiu atveju robotas savarankiškai pasirenka kelis variantus, kurie padeda prisitaikyti ir ištirti naują aplinką. Praėjus kelioms minutėms robotas būna pasirengęs išspręsti sunkumus ir tęsia savo misiją iki tol, iki kol neprireikia naujos adaptavimosi procedūros.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vabalas-kiborgas padeda perprasti skrydžio ypatumus
2015 06 11 18:53Vabzdžių skrydžio tyrimai gali būti gana sudėtingi. Sunku priversti vabzdžius daryti tai, ko nori tyrėjai. Todėl Kalifornijos Berklio universiteto ir Nenijango technologijos universiteto Singapūre mokslininkai išbandė kitokį būdą – jie pritaisė elektronines „kuprines“ prie spalvotų vabalų nugarėlių. Taip jie gali valdyti vabzdžius distanciniu būdu. Vabalas laisvai sau skraido ir nieko nenutuokia, kad jį kažkas kontroliuoja. Šios technologijos dėka, mokslininkai ne tik išsiaiškino, kaip skraido vabzdžiai, bet ir rado būdą, kur juos būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, gelbėjimo-paieškos operacijose.
Kuprinė susideda iš nebrangaus mikrovaldytuvo, belaidžio siųstuvo/imtuvo ir 3,9 voltų ličio baterijos. Taip pat į ją integruoti šeši elektrodai, kurie siunčia elektrinius impulsus vabalų raumenims skrydžio metu.
Eksperimento metu vabalai buvo patalpinti į uždarą patalpą, kurioje buvo įrengtos aštuonios 3D kameros. Naudodami radijo signalus, perduodamus į kuprinę kas milisekundę, tyrėjai pasirinktinai stimuliavo įvairius raumenis. Tokiu būdu jie sugebėjo valdyti vabzdžių skrydžio kryptį: į kairę arba dešinę, ir aukštyn arba žemyn. Tuo pačiu metu kuprinė perdavinėjo nervų-raumenų duomenis į kompiuterį.
Pasak tyrimų vadovo profesoriaus Hirotaka Sato, vabalai-kiborgai gali padėti atlikti entomologinius tyrimus bei pasitarnauti žmonėms. „Mes lengvai galėtume pridėti nedidelį mikrofoną ir termo daviklius, kurių dėka vabalai galėtų dalyvauti gelbėjimo-paieškos operacijose. Taip pat šių technologijų dėka, mes galėtume saugiai ištirti tas vietoves, kurių žmogui pasiekti neįmanoma, pavyzdžiui, sugriuvusių pastatų plyšiai.“
Analoginiai tyrimai vyksta Šiaurės Karolinos universitete, kur mokslininkai nuotoliniu būdu valdo tarakonus, prie kurių nugarų pritaisytos panašios mikroschemos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Net robotams-šiukšliadėžėms reikalingi socialiniai įgūdžiai
2015 06 11 09:13Ateityje robotai atliks daugybę įvairių funkcijų ir kiekvieną dieną bendraus su žmonėmis. Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai nutarė išsiaiškinti, kaip žmonės sąveikauja su robotais natūralioje aplinkoje, o ne laboratorijoje ir atliko eksperimentą. Eksperimento metu gauta informacija gali padėti robotų kūrėjams sukurti labiau rafinuotus robotus, kurie sugebėtų suprasti žmonių socialinius komunikavimo signalus.
Šiame eksperimente naudotas robotas buvo tiesiog nuotoliniu būdu valdoma šiukšlių dėžė, pastatyta ant „iRobot Create“ platformos. Ant šiukšliadėžės buvo įtaisytos dvi slaptos kameros su mikrofonais, iš kurių informacija buvo siunčiama roboto judesius kontroliuojančiam tyrėjui. Eksperimento metu robotas–šiukšliadėžė buvo paleistas į Stanfordo universiteto kavinę, kurioje teikė savo paslaugas – rinko šiukšles. Robotas tai darė skirtingais būdais. Pirma, jis sustodavo tam tikru atstumu (maždaug 1,5 m) nuo žmonių ir pradėdavo krutėti. Jei žmonės atrodė kviečiantys, jis privažiuodavo arčiau. Kai žmogus įmesdavo šiukšlę į jį, robotas vėl pradėdavo krutėti. Antrasis elgesio būdas buvo kitoks – robotas tiesiog privažiuodavo prie staliuko, kur sėdėjo žmonės ir kartais netgi atsitrenkdavo į kėdę.
Eksperimentas suteikė nemažai naudingos informacijos apie tai, kaip ateities robotai, teikiantys tam tikras paslaugas, turėtų interpretuoti žmonių elgesį. Pavyzdžiui, žmonės, kurie turėjo šiukšlių ir norėjo jas išmesti, parodė nemažai socialinių signalų: žiūrėjo į robotą, gestikuliavo, šypsojosi, kartais netgi mojo robotą tarsi kviesdami. Tuo tarpu žmonės, kurie nenorėjo roboto paslaugų demonstravo priešingus ženklus: vengė roboto, jį ignoravo, rodė mažai susidomėjimo, vienas žmogus netgi pastūmė robotą, kad šis pasitrauktų. Stanfordo universiteto doktorantūros studentas Stephen Yang pastebėjo, kad žmonės demonstravo nesusidomėjimą robotu panašiais ženklais, kokiais demonstruoja ir nesusidomėjimą kitu žmogumi. Mokslininkai pastebėjo, kad dauguma žmonių, kurie dauguma žmonių, ignoravusių robotą, kavinėje sėdėjo vieni. Žmonių grupelės į robotą reagavo palankiau.
Eksperimentas parodė, kad ateities robotai turėtų gebėti interpretuoti žmonių socialinius signalus arba šių signalų nebuvimą, kad galėtų efektyviai sąveikauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, robotas turėtų suprasti, jog stumtelėjimas ir ignoravimas yra akivaizdus signalas, sakantis „eik iš čia“. Tik gebėdamas suprasti žmonių siunčiamus signalus, robotas gali būti naudingas ir tuo pačių ne erzinantis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai, pamėgdžiodami gyvūnus, gali greitai atsistatyti po patirtos žalos
2015 06 10 09:57
Mokslininkai sukūrė naują technologiją, kuri leidžia robotams greitai atsistatyti po patirtų traumų, greičiau nei porą minučių, panašiai, kaip prisitaiko sužeisti gyvūnai.
Tokie autonominiai robotai būtų labai naudingi ten, kur sunku ar net neįmanoma juos pataisyti, pavyzdžiui, atokiose vietovėse ar nepalankiose aplinkose, pavyzdžiui, branduoliniuose reaktoriuose, nelaimės ištiktuose rajonuose, po vandeniu.
Vaizdo įraše užfiksuotas šešiakojis robotas, kuris prisitaiko ir vėl ima vaikščioti, net jei nebeveikia dvi jo kojos. Taip pat robotas-manipuliatorius vėl išmoksta teisingai padėti objektą, jei sugenda keli jį valdantys varikliai.
„Sužeisti gyvūnai nepradeda mokytis nuo nulio, – sako Žanas-Baptistas More (Jean-Baptiste Mouret) iš Pjero ir Mari Kiuri universiteto. – Jie intuityviai mėgina įvairius elgesio būdus. Ši intuicija leidžia jiems išbandyti keletą skirtingų elgesio modelių, o po to – pasirinkti tą, kuris tinkamiausias tokiai traumai. Mes sukūrėme robotus, kurie gali daryti tą patį.“
Mokslininkai sukūrė „bandymų ir klaidų” algoritmą, kuris leidžia robotams, lygiai taip pat kaip tai daro gyvūnai, atsitikus traumai, patikrinti kelis judėjimo būdus ir greitai atrasti tokį, kuris tinka geriausiai.
„Pavyzdžiui, jei robotas vaikščiojo daugiausia užpakalinėmis kojomis, bet dėl kažkokių priežasčių jis nebegali to daryti, jis mėgins vaikščioti priekinėmis kojomis. Labai stebina, kad atrodęs beviltiškai sugedęs robotas jau po poros minučių visai efektyviai nušlubuoja tolyn“.
Šio tyrimo rezultatai paskelbti gegužės mėnesio žurnale „Nature“.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
Keturkojis robotas „Cheetah“ dabar sugeba šokinėti per kliūtis
2015 06 08 16:11Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai išmokė savo robotą „Cheetah“ (liet. gepardas) bėgimo metu pastebėti kliūtis bei jas peršokti. „Biometrics Robotics Lab“ komandos kūrinys yra pirmasis keturkojis robotas pasaulyje, galintis autonomiškai bėgti bei šokinėti per barjerus.
MIT tyrėjai Hae Wong Parkas, Patrickas Wesingas ir Sangbae Kimas pirma išbandė roboto šoklumą laboratorijoje, ant bėgtakio. Vėliau „Cheetah“ buvo „paleistas nuo pavadėlio“ ir savarankiškai šokinėjo per kelyje pasitaikančias kliūtis. Apie 30 kilogramų sveriantis robotas, judėdamas maždaug 8 kilometrų per valandą greičiu, įveikė pusės metro aukščio barjerus. Lygiu keliu robotas geba bėgti net 20 km/h greičiu.
MIT kūrėjų komanda demonstruos savo roboto naujuosius gebėjimus „DARPA Robotics Challenge“ finalo metu, kuris vyks birželio 5–6 dienomis, Kalifornijoje.
„Cheetah“ projektas finansuojamas iš DARPA organizacijos Maksimalaus mobilumo ir manipuliacijos padalinio lėšų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Jaunuolis sugalvojo, kaip nebrangiai gaminti robotizuotas galūnes
2015 06 07 23:28Eastonui LaChappelle‘ui buvo vos keturiolika, kai jis pradėjo ardyti skrudintuvus. Po penkerių metų jis jau tapo pasaulinio garso robotikos specialistu, namuose sukūrusiu nebrangias „Anthromod“ robotizuotas rankas. Šias rankas jomis besinaudojantis žmogus gali kontroliuoti mintimis.
Inf. šaltinis: DELFI.TV