Seksas su robotais – mūsų ateitis?
2015 08 07 11:41Sekso psichologijos ekspertė yra įsitikinusi, kad po 2070 m. seksas su robotais bus ne tik socialiai priimtinas, bet netgi populiaresnis nei santykiai su kitu žmogumi, rašo Independent.co.uk.
Nors daugeliui ši mintis kol kas atrodo tarsi ištrauka iš fantastinio filmo, dr. Helen Driscoll mano, kad greitu metu požiūris į tai turėtų stipriai keistis.
„Apie virtualią realybę ir seksą su robotais esame linkę galvoti dabartinių normų kontekste, tačiau, jei prisimintume socialines sekso normas, kurios egzistavo prieš 100 metų, taptų akivaizdu, kad jos sparčiai ir radikaliai keitėsi“, – teigia H. Driscoll.
Turint omenyje tai, kad teoriškai robotai galėtų būti užprogramuoti daryti bet ką ir bet kokiomis pozicijomis, seksas su robotais išties galėtų tapti populiaresnis nei su kitu žmogumi.
Dr. H. Driscoll pastebi, kad virtuali realybė tampa vis realesnė ir gali pamėgdžioti ar net patobulinti seksą su žmogumi, todėl normalu tikėtis, kad daugelis mieliau rinktųsi seksą su robotu nei seksą su ne tokiu tobulu partneriu.
Pastaruoju metu išleisti filmai „Ji“ ir „Ex Machina“ labiau koncentruojasi į neigiamą tokių santykių pusę, tačiau, jei ši mintis dabar atrodo šokiruojanti ir mums neįprasta, nereikėtų skubėti manyti, kad virtualūs santykiai yra mažiau vertingi nei tikri.
Juk tiek daug žmonių sugeba pamilti virtualioje erdvėje sutiktus žmones, net neturėję galimybės jų sutikti ir su jais bendrauti gyvai.
Ir nors žmogus iš principo yra sociali būtybė, o kontakto su kitu žmogumi stoka gali paskatinti vienatvės jausmą, galimybė bendrauti su robotu, kurį sunku atskirti nuo realaus žmogaus, gali tai pakeisti iš esmės.
Jei robotas absoliučiai identiškas žmogui, tačiau neturintis blogų įpročių ir silpnųjų pusių, kodėl gi žmogus turėtų nesimėgauti bendravimu su juo?
Štai prieš dvi savaites robotas išlaikė savimonės testą, o praeitais metais kompiuteris tapo pirmuoju, išlaikiusiu Tiuringo testą, įtikindamas žmones tuo, kad jis taip pat yra žmogus.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
JAV kariuomenė pademonstravo prieš dronus nukreiptas technologijas
2015 08 06 21:30Inf. šaltinis: DELFI.TV
„HitchBOT“ kelionė baigėsi. Su robotu brutaliai susidorota
2015 08 04 09:22Sėkmingai apkeliavęs Kanadą, Vokietiją ir Olandiją, kelyje remdamasis tik gera pakeleivingų vairuotojų valia, robotas „HitchBOT“ aptiktas sumaitotas Filadelfijoje. Kanadiečiai „HitchBOT“ kūrėjai pranešė, kad šį vaiko dydžio robotą vandalai apgadino „nepataisomai“.
„HitchBOT“ savo kelionę per JAV pradėjo vos prieš dvi savaites Masačusetse. Štai kokį atstumą pavyko įveikti robotui, iki kol jį užpuolė chuliganai.
Robotas buvo visiškai bejėgis, kalbant apie judesius. Sumanę jį pavežėti vairuotojai, turėjo robotą patys įsisodinti į savo automobilį. Tiesa, robotas savo nejudrumą kompensavo plepumu. „HitchBOT“ gebėjo palaikyti pokalbį su vairuotoju. Jo GPS įranga leido sekti roboto buvimo vietą, o įtaisyta vaizdo kamera maždaug kas 20 minučių automatiškai užfiksuodavo po nuotrauką.
Anksčiau šiais metais „HitchBOT“ apkeliavo Olandiją ir Vokietiją. Kartu su pernai įveikta Kanada robotas iš viso autostopu sukorė daugiau nei 6000 kilometrų atstumą. Ir visą šį kelią „HitchBOT“ įveikė saugiai.
Viena iš roboto kūrėjų Frauke Zeller teigė, jog dažnai keliamas klausimas, ar žmonės turėtų pasitikėti robotais? Tačiau šiuo projektu keltas klausimas, ar robotai gali pasitikėti žmonėmis?
Pasak žurnalistų, „HitchBOT“ buvo rastas su nuplėšta galva bei rankomis.
Internautams ėmus dalintis savo užuojauta nelaimėliui, galima teigti, jog robotų pasitikėjimui žmonija suduotas nemenkas smūgis.
Nors roboto gyvenimas buvo trumpas ir truko tik 2 metus, tačiau galima pasidžiaugti, kad juos „HitchBOT“ praleido užsiimdamas savo mėgstamiausiu užsėmimu – kelionėmis autostopu.
Prieš susiduriant su piktavaliais, robotas planavo aplankyti eilę garsių Amerikos vietovių, pavyzdžiui, Las Vegasą ir Rašmoro kalną. Tiesa, pranešama, kad robotui pavyko apsilankyti „Red Sox“ rungtynėse bei pasižvalgyti Atlanto vandenyno pakrantėje.
Nors dar nežinoma, ar atgaivintas „HitchBOT“ robotas vėl leisis į kelionę per JAV, tačiau jo kūrėjai žada, kad šis incidentas tikrai nesustabdys jų vykdomo projekto.
Robotas savo „Twitter“ profilyje pranešė, kad šį kartą yra priverstas baigti savo kelionę, bet jo meilė žmonėms niekada neišblės.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Facebook“ saulės energija varomas dronas taps interneto skleidėju
2015 08 03 14:17„Facebook“ kompanija nepaliauja stebinti. Šį kartą ji pasikvietė žurnalistus bei technologijų ekspertus į vieną iš savo bazių, kurioje yra kuriamas didelis Saulės energija varomas bepilotis orlaivis, gavęs „Aquila“ vardą.
Savo forma jis labiau primena didelį bumerangą nei bepilotį orlaivį, dar kitaip vadinamą dronu. Pasak „Facebook“ atstovų, kurie atsakingi už „Aquila“ projektą, pagrindinis šio drono tikslas bus specialių lazerių pagalba suteikti prieigą žmonėms prie interneto ryšio.
Galbūt bus sunku patikėti, tačiau šiais laikais pasaulyje yra apie 4 milijardus žmonių visame pasaulyje, kurie neturi prieigos prie interneto. Būtent „Aquila“ projektas yra pasirinktas kaip šios problemos sprendimo būdas.
„V“ formos dronas yra paremtas „Boeing 737“ sparnų technologija. Net ir pilnai pakrautas jis sveria tris kartus mažiau nei „Toyota Prius“. Pilnai pakrautas jis gali skraidyti apie 90 dienų be jokio sustojimo.
O kaip jis teiks internetą? „Facebook“ kompanijos inžinieriai montuos specialius lazerius ant žemės, kurie galės aptikti bepiločio orlaivio „Aquila“ kupolo formos galvą, esančią drono apačioje. Taigi, nuošaliuose regionuose esantys lazeriai aktyvuos droną, o šis, gavęs signalą, ims transliuoti interneto ryšį.
Kadangi lėktuvas reikalauja susiejimo su lazeriais, esančiais ant žemės, todėl dėl blogų oro sąlygų interneto ryšio tiekimas gali būti sutrikdytas.
Iš anglies pluošto pagamintas dronas ore gali išbūti apie tris mėnesius, tačiau kol kas bandymų metu jam ore pavyko išbūti dvi savaites. Dėl šios priežasties, norint prailginti drono gyvybės laiką, jo paviršius buvo padengtas Saulės kolektoriais.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Dronas žvalgėsi po Londono tunelius
2015 08 02 08:16Kone kasdien populiarėjanti robotų technika – dronai – kyla ne tik į dangaus platybes, bet ir leidžiasi žemyn, pasižvalgyti po tunelius.
Aerofotografijos virtuozas John Bontoft, bendradarbiaudamas su „BBC“, tapo bene pirmuoju oro roboto pilotu, nuskraidinusiu droną į požemius. Novatoriška operatorių komanda gavo leidimą įamžinti vaizdus gigantiškuose Londono tuneliuose, kurie yra „Crossrail“ geležinkelio dalis. Kelionei buvo pasirinktas „DJI Phantom 2“ oro robotas ir „GoPro“ kamera.
Naują „Crossrail“ geležinkelio liniją planuojama paleisti 2018 metais. Bėgių tinklas sieks apie 96 kilometrus, o požeminė jo dalis – tuneliai – 21 kilometrą. „Crossrail“ projekto tikslas – pagerinta Londono ir jo priemiesčių infrastruktūra, atverianti novatoriškas bei modernias susisiekimo galimybes.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Samsung“ išleis droną asmenukių mėgėjams
2015 08 01 15:12„Samsung“ kompanija pradėjo realizuoti „Project Selfie Camera Drone“ projektą, kuris iš esmės yra specifinis, t. y. kitoks nei pagrindinė bendrovės, užsiimančios išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių ir kitos buitinės ir kompiuterinės technikos gamyba, veikla.
Kadangi šiuo metu dronų gamyba įgauna stulbinantį populiarumą, „Samsung“ nusprendė šioje srityje išbandyti savo jėgas plačiau. Kol kas tikslios informacijos, susijusios su drono dizainu ir specifikacijomis nėra, kadangi projektas yra kūrimo stadijoje. Manoma, jog įrenginys bus panašus į žinomą skraidančią asmenukių kamerą „Lily“.
„Samsung“ visada stengiasi žengti koja kojan su inovacijomis ir aktyviai dalyvauja šiuolaikiniuose plėtros projektuose. Jei kompanijai pavyks sukurti naują įrenginį su ilga baterijos veikimo trukme, labai tikėtina, kad jis taps hitu šios inovatyvios produkcijos rinkoje.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
Ar mėgėjiškas dronas gali jus nužudyti? „Mitų Griovėjai“ tai išsiaiškins
2015 07 31 08:05Ginčai dėl mėgėjiškų dronų keliamo pavojaus žmonių privatumui bei kitų oro transporto priemonių saugumui vis netyla. Tačiau ar pažiūros nekaltai atrodantis, mėgėjiškas dronas gali kelti tiesioginę grėsmę žmogaus gyvybei? Laidos Mitų Griovėjai (angl. „Mythbusters“) vedėjai nusprendė atsakyti į šį klausimą ir išbandyti kvadrokopterio sraigto ašmenų aštrumą realybėje.
Eksperimentui buvo pasirinkta negyva višta. Naudodami drono sraigtą mitų griovėjai vištos krūtinėje padarė kelių centimetro gylio pjūvį.
Ko gero, gan panašaus efekto reikėtų tikėtis ir jei drono sraigtas paliestų žmogaus kūną, o tokio gylio pjūviai nesunkiai gali pažeisti gyvybiškai svarbias kraujagysles. Būtent dėl šios priežasties, pasigirsta nemažai raginimų leisti tik sraigtų apsaugas turinčių kvadrokopterių naudojimą.
Tiesa, vien susidūrimas su dronu nereiškia, kad būsite supjaustyti. Yra užfiksuota nemažai atvejų, kai paukščiai atakuoja ore skriejančius dronu, tačiau, regis, lieka nenukentėję.
Tačiau paliudyti, kad akistata su drono ašmenimis gali baigtis blogai, gali net tokios įžymybės kaip Enrique Iglesias.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Karinio laivyno ateitis – 3D spausdinimas
2015 07 30 17:54Dar prieš pirmajam karo laivui išplaukiant į vandenis, jo įgula susidūrė su rimta problema – ribota laivo talpa. Bėgant amžiams kariniai laivai šioje srityje vis tobulėjo. Ieškota kuo kompaktiškesnės ir lengvesnės ginkluotės, geresnių amunicijos bei kitų atsargų sandėliavimo būdų. Žvelgiant į šiandieną, visiškai naują šios problemos sprendimo būdą siūlo inovatyviosios technologijos. 3D spausdinimas leis taupyti vietą laivuose, sandėliuojant tik dronų bei kitos įrangos gaminimui reikiamas žaliavas. Teigiama, jog tokiu būdu laivuose būtų galima spausdinti net kovinių raketų galvutes.
Prieš ketverius metus Southamptono universitetas sėkmingai sukūrė 3D būdu spausdinamą droną SULSA. Neseniai toks pats dronas buvo paleistas iš nedidelio Britų Karališkojo laivyno patrulinio laivo „HMS Mersey“. Bepilotė skraidyklė sėkmingai pakilo ir įveikusi pusės kilometro atstumą pasiekė krantą.
Žemiau pateiktoje filmuotoje medžiagoje galite pamatyti minėtojo skrydžio vaizdus iš drono perspektyvos:
Nors SULSA dronas buvo atspausdintas krante, tačiau tai nesunkiai galima atlikti ir laive. Galimybė esant reikalui iš turimų žaliavų atsispausdinti dronus leis tokiems nedideliems laivams kaip „Mersey“ tapti kur kas efektyvesniais.
Tačiau, jeigu vietoje žvalgybinio drono laivui prireiktų kažko grėsmingesnio, pavyzdžiui, kovinės raketos?
Karinės įrangos gamybos milžinė „Raytheon“ praneša, jog tokia technologija jau ranka pasiekiama. Šį mėnesį išplatintame „Raytheon“ pareiškime teigiama, jog atliekami bandomieji kovinių raketų 3D spausdinimo darbai. Inžinieriams pavyko atspausdinti net raketų variklius ir raketų taikinio ieškiklių sudedamąsias dalis. Pranešama, kad šiuo metu „Raytheon“ specialistai sugeba atspausdinti 80 % raketos konstrukcijai reikiamų detalių.
Karybos industrija vis labiau žvelgia į kuriamos įrangos lankstumą ir universalumą. Rytojaus jūreiviai gali palikti krantą, net nežinodami kokios misijos jų laukia. Vis modernėjančiame karo lauke žvalgybos misija gali virsti atakos veiksmais, todėl 3D spausdinimas užtikrins, kad galimai reikiama įranga visada būtų prieinama.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nickas Daltonas: robotų apokalipsės laukti neverta
2015 07 29 08:50Dirbtinio intelekto populiarėjimas bei tobulėjimas mūsų visuomenėje kelia vis daugiau kontroversiškų diskusijų. Nuomonės įvairios – robotai yra mūsų ateitis ir gero gyvenimo garantas, robotai padeda mums tobulėti, robotai yra nekontroliuojami, robotai sunaikins žmoniją. Apie numanomą robotų apokalipsę ir neįtikėtiną dirbtinio intelekto pavojų žmonijai perspėja teoretikai bei verslo magnatai, tokie kaip Stephenas Hawkingas, Elonas Muskas ir Billas Gatesas. Naujausios technologijos, robotų integracija ir netgi jų teisių analizė vis dažniau papildo filmų scenarijus.
Visgi kompiuterijos mokslų specialistas Nickas Daltonas, straipsnyje publikuotame portale „The Conversation“, skatina atkreipti dėmesį ne tik į kultūrinius aspektus bei vyraujančias tendencijas ir diskusijas, bet ir į techninius pokyčius. Pavyzdžiui, DARPA rengiamą robotų iššūkį. Užduotims kasmet sunkėjant – robotai įgauna vis daugiau dinamiškų savybių ir sumanių būdų išbandymams įveikti. Kitaip tariant, technika tampa gudresnė, pajėgesnė, produktyvesnė. Tačiau nepaisant sumanumo robotų pasaulyje, realiose situacijose dauguma įveikiamų užduočių yra „septynmečio lygio“, o jas, beje, atlikti sugeba tik patys sumaniausi ir ištvermingiausi robotai.
Paprasti dalykai yra sunkūs
„Jeigu mašina sugeba atlikti kažką, kas mums atrodo sudėtinga, esame linkę manyti, kad ji taip pat lengvai gali atlikti ir paprastus dalykus, tačiau tokia nuomonė nėra visuomet teisinga“, – teigia Nickas Daltonas. Pasak eksperto, žmonės yra daugia-funkcionalūs, jie geba daryti daugybę skirtingų veiksmų, užduočių ir funkcijų, o daugumą jų net tuo pačiu metu. Tačiau robotai yra kitokie, jie „auga“ skirtingoje aplinkoje, todėl ir jų funkcionalumas yra kitoks – robotas dažniausiai privalo tobulai atlikti tik vieną funkciją.
Mokslinė fantastika yra tik mokslinė fantastika
Dirbtinio, žmogui priliygstančio intelekto idėja siekia dar antikos laikus. Pavyzdžiui, Pigmalionas – senovės graikų mitologinis personažas – Kipro karalius ir skulptorius, pamilo savo sukurtą Galatėjos skulptūrą, kuri deivės Afroditės valia vėliau tapo moterimi ir savo kūrėjo žmona. Daltonas įvardija ir Holivudo kūrinius, tokius kaip „Terminatorius“, „Dirbtinis intelektas“, kurie, anot jo, yra tik kūrybinė idėjų atmaina, analizuojanti sudėtingus tapatybės paieškos klausimus bei žmogaus psichologiją – ką reiškia būti žmogumi, kaip turi elgtis žmogus, kokios yra žmogiškosios vertybės.
Daltonas primena, kad terminas „robotai“ atsirado ne mokslinių tyrimų metu, bet čekų fantastikos rašytojo Karelo Čapeko dėka, kuris rašė apie darbininkų klasės įsigalėjimo baimę trečiajame dešimtmetyje.
Taigi, galbūt mes iš tiesų kartojame istoriją kitomis aplinkybėmis? Numanomas darbininkų luomo kilimas, tuometinei aukštuomenei prilygo zombių apokalipsei. Šiandien mes taip pat elgiamės su dirbtiniu intelektu.
Kompiuteriai nėra žmonės
Kompiuterijos mokslų tyrėjas Jaronas Lanieras teigia, kad problema glūdi mite, charakterizuojančiame kompiuterius kaip žmones. Taip sukuriamas užburtas ratas – vizijos apie robotus skatina naujus mokslinius tyrimus, o nauji pasiekimai papildo tikėjimą mitu, kuris motyvuoja mokslininkus jį paneigti ir tęsti tolesnius bandymus.
Jeigu visuomenė nerimauja dėl dirbtinio intelekto ir mašinų iškilimo, J. Lanier atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į kompiuterių veiklos principus bei statistiką, siekdamos užkariauti žmonių rasę, mašinos turėtų sulaukti visiško „sistemos nulūžimo“. „Bet net ir tokiu atveju, remiantis DARPA bandymų rezultatais, durų užtrenkimas būtų labai veiksmingas, siekiant atsilaikyti prieš robotus“, – ironizuoja N. Daltonas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujos kartos bioninės rankos atkartos raumenų skaidulų funkciją
2015 07 28 15:52Raumenų skaidulas primenantys plonyčiai naujos kartos bioninės rankos laidai išsiskiria unikalia savybe. Pajungus elektros srovę, jie susitraukia – kaip tikri raumenys. Elektros srovę išjungus, jie sugrįžta į pirminę būseną.
Inf. šaltinis: DELFI.TV