Mūrijimo robotai per 4 valandas gali pastatyti teniso korto dydžio sienas
2023 10 19 10:44Nepaprastas mūrijimo robotas „Hadrian X“ atvažiuoja į statybų aikštelę ir atrodo kaip įprastas sunkvežimis, tada ištiesia 32 m strėlę ir pradeda tiksliai kloti iki 300 didelių mūro blokų per valandą. Stebėti šį procesą yra nepaprastai įdomu.
Mūrijimo robotai per 4 valandas gali pastatyti teniso korto dydžio sienas. / Ekrano nuotr.
Bendrovė „Fastbrick Robotics“ („FBR“) sukonstravo pirmąją „naujos kartos“ „Hadrian-X“ sistemą.
Praėjusį mėnesį ji pasiekė naują greičio rekordą per pirmąjį bandymą lauke – daugiau kaip 300 mūro blokų per valandą.
Šį greitį padidinus iki didžiausių blokų, su kuriais sistema gali dirbti, t. y. 45 kg svorio 600 x 400 x 300 mm dydžio monstrų, gauname įrenginį, galintį per valandą sumūryti apie 70 kv. m vertikalios sienos, t. y. maždaug ketvirtadalį teniso korto. Be to, ją sukūrusi bendrovė „FBR“ tikisi, kad ji bus daug greitesnė; jos didžiausias numatomas greitis yra 500 blokų per valandą.
Atvykęs į statybvietę, „Hadrian X“ valdomas planšetiniu kompiuteriu ir tiksliai kloja plytas. Darbuotojai į sunkvežimio galą padėklu pakrauna mūro blokelius, po to „dehacker“ robotai juos išpakuoja ir, jei reikia, supjausto diskiniu pjūklu.
Tada jie vienas po kito siunčiami mažais ramsčiais žemyn strėlės viduriu, tepami specialiais statybiniais klijais vietoj skiedinio ir klojami į vietą. Po 45 minučių jau būna išdžiūvę ir tvirtai sukibę.
„Hadrian X“ teleskopinė strėlė yra pakankamai ilga, kad būtų galima statyti trijų aukštų statinius, be to, ji gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, esant bet kokiam orui.
Tiesa, mūrijimo robotai gali padaryti klaidų. Kaip matyti vaizdo įraše, bandymo metu pasitaikė plyšių tarp plytų. Vis dėlto manoma, kad ilgainiui tokios problemos neliks.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Naujas DI per 26 sekundes sukūrė nematytą vaikštantį robotą
2023 10 11 09:11Inžinierių komanda iš JAV Šiaurės-Vakarų universiteto sukūrė pirmąjį dirbtinį intelektą, gebantį kurti robotus nuo tuščio lapo.
Pirmas DI projektas buvo robotas, judantis lygiu paviršiumi. Šią užduotį jis atliko per kelias sekundes. Be to, šiam DI nereikia superkompiuterio ir milžiniško duomenų masyvo, užtenka paprasto personalinio kompiuterio.
„Mes atradome labai spartų DI pagrįstą projektavimo algoritmą, kuris įveikia evoliucijos užtvaras, nepakliūdamas į žmonių-konstruktorių daromų sisteminių klaidų spąstus, – sakė projekto vadovas Samas Kriegmanas. – Mes pasakėme DI, kad norime žeme galinčio vaikščioti roboto. Paskui tiesiog paspaudėme mygtuką ir viskas! Jis kaip mat pateikė roboto, nepanašaus į jokį žinomą gyvūną, schemą. Vadinu šį procesą „žaibiška evoliucija“.
2020 metais Kriegmanas pristatė „ksenobotus“, pirmus gyvus, vien iš biologinių ląstelių sukurtus robotus. Dabar jis su komanda tiria dirbtinės gyvybės potencialą, praneša EurekAlert. DI inžinierių minties vaisius, robotas, pavyko mažas ir neįmantrus. Ir jis suprojektuotas iš neorganinių medžiagų. Tačiau tai yra pirmasis žingsnis į mašinų sukurtų instrumentų erą.
„Žiūrėdami į šį robotą, žmonės galbūt mato bereikalingą įtaisą, – sakė Kriegmanas. – Aš regiu visiškai naujo organizmo gimimą“.
Iš pradžių DI sukonstravo muilo gabalėlio dydžio bloką. Jis galėjo siūbuoti, bet tikrai negalėjo vaikščioti. Supratęs, kad tikslas nepasiektas, DI tęsė darbą. Kiekviename naujame cikle jis šalino trūkumus ir tobulino gaminį. Pamažu robotas išmoko šokinėti pirmyn, čiužinėti ir, galiausiai, žingsniuoti pusės savo kūno ilgio per sekundę greičiu – maždaug dvigubai lėčiau, nei įprastai vaikščioja vidutinis žmogus.
Visas procesas – nuo beformio bloko iki mokančio vaikščioti roboto – nešiojamajame kompiuteryje užtruko 26 sekundes. Per šį laiką DI pasiekė tą patį sprendimą, kaip ir gamta – kojas. Tačiau kitaip, nei ji, DI nesiekė simetrijos. Dėl to robotas pavyko trikojis, su peleku išilgai nugaros, plokščiu veidu ir skylutėmis kūne.
Paskui tyrėjai, norėdami patikrinti projektą, panaudojo DI pasiūlytas schemas ir atspausdino robotą 3D spausdintuvu iš silikono. Gauta elastiška forma. Pripūtus į ją oro, roboto kojos ištįsta, o kai oras išeina – susitraukia, judindamos kūną.
Kam konstrukcijoje prisireikė skylių, DI programuotojai iki galo nesuprato. Jos atrodo atsitiktinės, tačiau, galbūt, sumažina bendrą masę ir padidina struktūros lankstumą, kad vaikščiodamas robotas galėtų sulenkti kojas.
Vašingtono universiteto mokslininkai pristatė robotą MilliMobile, kurio akumuliatorių nereikia įkrauti. Miniatiūrinis, vos 10 mm dydžio ir 1 gramo svorio prietaisas juda, naudodamasis aplinkos šviesos ir radijo bangų energija. Robotas gali pervežti tris kartus už save sunkesnius krovinius, ir perduoti duomenis belaidžiu tinklu.
hightech.plus
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Achemos grupės“ kuriamam KU robotikos centrui skyrė 51 tūkst. eurų
2023 09 26 08:17Koncernas „Achemos grupė“ Klaipėdos universiteto (KU) ateities paramos fondui skyrė 51 tūkst. eurų tikslinę paramą. Už ją įsigyta įranga deda tvirtus pamatus kuriamam KU robotikos centrui.
KU ateities fondui „Achemos grupė“ skyrė 51 tūkst. eurų. / KU nuotr.
Centras, mokslo terminais tariant – Autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto laboratorija, kursis KU Jūros tyrimų instituto bazėje. Rugsėjo 22-ąją jos turimos galimybės pristatytos KU bendruomenės, verslo atstovams.
Pasak KU Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo doc. dr. Mindaugo Kurmio, už suteiktą paramą buvo įsigytas profesionalus pramoninis mokomojo bendradarbiaujančio roboto komplektas „Fanuc CRX“, į kurį įeina pramoninis valdymo pultas, mokomieji detalių rinkiniai, profesionalus griebtuvas, „Dobot“ roboto platformos bei „Delta X2“ roboto komplektai.
Visa įranga licencijuota ir jau sėkmingai dirba, dalis jos jau buvo panaudota informatikos inžinerijos studentų baigiamiesiems darbams rengti, laboratorinių darbų stendams paruošti. „Pavadinimai, kurie galbūt nieko nesako informacinių technologijų srities nepažįstantiems žmonėms, labai informatyvūs skaitmeninio pasaulio profesionalams. Jie priimami su pagarba, nes neša žinią apie pažangą ir naujoves, kurias pažinti svarbu ir dėstytojų personalui, ir IT studijų programose besimokantiems jauniems žmonėms“, – naujomis technologijomis ir drauge su jomis atsiveriančiomis galimybėmis pasidžiaugė katedros vadovas.
Jo teigimu, esminis įsigytos įrangos komponentas yra kobotas. Tai – robotų rūšis, sukurta dirbti kartu su žmonėmis arba šalia jų. Kobotai dažnai naudojami gamybos, logistikos, medicinos
ir kt. pramonės srityse. Įrangoje integruotos saugos sistemos, kurios leidžia atpažinti žmones, sustoti arba mažinti greitį, jei yra kontakto su žmogumi rizika. Laboratorijoje dirbsiantis kobotas galės atlikti užduotis, kurios reikalauja subtilių ir tikslių rankų judesių, pavyzdžiui, surinkti mažas detales ar net vykdyti medicinines procedūras. Kobotas gali mokytis iš žmogaus demonstruojamų judesių, todėl yra gana lengvai programuojamas. Jis gali būti susietas su kitais robotais, pramoniniais įrenginiais ar programine įranga ir taip pasitarnauti kuriant sistemas, skirtas efektyviai paskirstyti darbus tarp žmonių ir robotų. „Studijuodami ir atlikdami praktinius darbus KU robotikos centre, mūsų studentai įgis ne tik teorinių žinių, tačiau ir itin reikalingų praktinių įgūdžių programuojant, valdant bei integruojant robotų sistemas, kuriant ir diegiant dirbtinio intelekto algoritmus juose, ieškant naujų robotų panaudojimo galimybių. Juk nuo mūsų parengtų specialistų žinių bei gebėjimų priklausys, kiek plačiai ir efektyviai robotų technologijos bus taikomos versle“, – akcentavo dr. Mindaugas Kurmis. Koncerno „Achemos grupė“ vadovams už svarią investiciją į mokslui ir studijoms tarnausiantį KU robotikos centrą padėkojęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog nauja įranga didina ne tik KU, paties Robotikos centro galimybes ir konkurencingumą. „Dėl potencialo dirbti su naujausiomis technologijomis ir robotų sistemomis KU robotikos centras gali tapti patraukliu partneriu pramonės įmonėms ir kitoms organizacijoms, ieškančioms ekspertų bendradarbiaujančių robotų srityje. Tai kuria naujas verslo galimybes ir prisidės prie regiono ekonominio augimo“, – sakė KU rektorius.
„Lietuva turi nepaprastai gabių, talentingų ir darbščių jaunų žmonių, kurie nori tobulėti, augti, generuoti idėjas ir kurti bei savo kūriniais, atradimais prisidėti prie naujų galimybių verslui atvėrimo. Džiaugiamės ilgamete draugyste su Klaipėdos universitetu ir galimybe prisidėti prie talentingų specialistų sėkmės istorijų. Tikime, kad apie jų pasiekimus šiame Robotikos centre išgirsime ir mes, ir pasaulis“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. KU ateities paramos fondas nuo pat veiklos pradžios telkia verslo paramą įsteigtam neliečiamojo kapitalo fondui bei investicijoms į KU mokslo ir studijų materialinės bazės stiprinimą, aktualiems moksliniams tyrimams ir projektams skatinti, talentingiems mokslininkams ir dėstytojams pritraukti, gabiems studentų motyvuoti. Nuo 2021-ųjų fondas pasirašė sutarčių, kurių vertė didesnė nei 0,5 mln. eurų.
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai
Lenkijos gėrimų bendrovės generalinė direktorė – humanoidė, dirbanti visiškai be poilsio
2023 09 18 10:09Lenkijos gėrimų bendrovės generalinė direktorė – humanoidė, dirbanti visiškai be poilsio, skelbia „Insider“.
Praėjusių metų rugpjūtį bendrovė „Dictador“ paskyrė dirbtinio intelekto valdomą robotą Mika savo eksperimentine vadove.
Mika agentūrai „Reuters“ sakė, kad ji dirba „24/7“, neturi savaitgalių.
„Pastarųjų neturiu, aš visada esu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pasiruošusi priimti vykdomuosius sprendimus“, – tvirtino ji „Reuters“ vaizdo interviu.
Mika atlieka daugybę užduočių, tarp jų – padeda atpažinti potencialius klientus ir atrenka menininkus, kurie projektuos romo gamintojo butelių dizainą.
„Mano sprendimų priėmimo procesas priklauso nuo išsamios duomenų analizės ir suderinimo su įmonės strateginiais tikslais“, – sakė ji. „Jame nėra asmeninio šališkumo, todėl užtikrinami nešališki ir strateginiai sprendimai, kuriais pirmenybė teikiama geriausiems organizacijų interesams“, – pridūrė Mika.
Tačiau humanoidė niekuomet neatleis nė vieno iš savo darbuotojų, nes tokius sprendimus „Dictador“ priima žmonės, einantys vadovų pareigas, „Reuters“ sakė „Dictador“ Europos prezidentas Marekas Szoldrowskis.
Mika yra sudėtingesnė „jos sesers prototipo“ dirbtinio intelekto roboto Sophia versija. Mika sukūrė „Hanson Robotics“ – bendrovė, sukūrusi dirbtinio intelekto robotą „Sophia“, kuris sulaukė dėmesio visame pasaulyje.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Mechaninis miau: Anglijos senjorams siūloma gyvūnų-robotų terapija
2023 09 08 09:07Jungtinės Karalystės grafystėje Rytų Sasekse nuo šiol naudojami į gyvus augintinius panašūs robotai. Nors jais neplanuojama pakeisti sarginių šunų, šiems gyvūnėliams skirta ne mažiau svarbi misija – programa „RoboPets“ siekiama padėti ankstyvąja demencijos stadija sergantiems žmonėms.
Tikimasi, jog pacientai gavę robotę katę arba robotą šunį nukreips savo dėmesį teigiama linkme, praneša BBC News.
Nuo bandomojo projekto pradžios balandžio mėnesį visoje Rytų Sasekso grafystėje naujus namus atrado 50 robotų augintinių.
Už suaugusiųjų socialinę priežiūrą atsakingas Carlas Maynardas BBC sakė, kad jį džiugina pacientų teigiama reakcija.
„Demencijos diagnozė gali sukelti šoką. Šio projekto tikslas – padėti žmonėms susidoroti su ligos simptomais, padedant jiems būti savarankiškiems ir suteikiant draugiją bei komfortą“, – sakė jis.
2019 m. Rytų Sasekse demencija sirgo beveik 9 500 žmonių.
Demencija yra daugelio smegenų ligų simptomas, o Alzhaimerio liga yra dažniausia jos priežastis. Dažniausiai sutrinka atmintis, ypač sunku prisiminti nesenus įvykius.
Viena iš robotus augintinius pacientams skyrusi socialinė darbuotoja pasakojo, kad vienas iš globojamų žmonių iš karto prisirišo prie augintinio, suteikė jam vardą, kalbėjosi su juo, glostė ir šukavo.
Rytų Susekso valdžios institucijos teigė, kad šis projektas pacientams suteikia draugiją, o tai palengvina slaugytojų darbą ir sumažina patiriamą spaudimą.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotai gali pakeisti ir šunis? Šveicarijos mokslininkai juos jau sukūrė
2023 09 04 09:35Robotų kūrėjai Šveicarijoje yra įsitikinę, kad aklųjų šunis vedlius gali pakeisti šunys robotai.
Regis, robotai pamažu tam tikrose srityse keičia ne tik žmones, bet ir šunis. Bent taip atrodo žiūrint į „robo-šunį“.
Jo kūrėjai iš Šveicarijos technologijų instituto viliasi, kad vieną dieną šunys robotai galės saugiai lydėti visiškai aklus ar regos negalią turinčius žmones, kaip dabar tai daro šunys vedliai.
„Manau, daliai žmonių šunys vedliai išties labai geras pasirinkimas, tačiau labai brangu juos išdresuoti, ilgai užtrunka. Be to, ne visi žmonės mėgsta šunis ir nori juos prižiūrėti“, – sako „robo-šuns“ kūrėjas Davide‘as Plozza.
„Robo-šuo“ yra sudėtingų, vis dar tobulinamų technologijų kūrinys. Jame įtaisytos kameros ir nuotolinių jutiklių sistemos geba nuskaityti ir įvertinti aplinką.
„Jis gali čia pat sukurti žemėlapį ir nuspręsti, kuriuo keliu geriausia pasiekti tikslą. O taip pat jis gali išvengti judančių kliūčių, pavyzdžiui, jei kelyje atsiranda žmonių ar kitų netikėtų kliūčių“, – D. Plozza.
Visgi šunys vedliai neretai tampa geriausiais ir nepakeičiamais aklųjų draugais. Juos su šeimininkais sieja itin stiprus ryšys. Su robotu tokio tikrai neužmegsi. Ironiška ir tai, kad „robo-šunis“ akliesiems kuriantys inžinieriai sako ir patys, esant reikalui, rinktųsi tikrus šunis vedlius.
Inf. šaltinis: TV3.lt. Autorius: Justė Petkevičiūtė
Ukrainoje sukurti unikalūs vikšriniai neštuvai
2023 08 27 18:47Sužeistųjų gelbėjimas karo metu yra labai svarbi, bet kartu ir sudėtinga užduotis. Kartais sužeistasis gali būti tokioje pozicijoje, kurią sunku pasiekti tiesiogiai. Taigi, ukrainiečiai sukūrė savaeigius vikšrinius neštuvus.
Ukrainos pajėgų 125-oji atskiroji brigada turi vikšrinius savaeigius neštuvus sužeistiems kariams evakuoti, praneša „ArmyInform“.
Šiuo metu brigados kovotojai vykdo gynybines operacijas Lymano fronte. Rusai aktyviai ten bando veržtis pirmyn, todėl sužeistųjų evakuacija iš mūšio lauko yra ypač svarbi, bet kartu ir sudėtinga. Karo medikas šaukiniu „Klim“ pasakojo, kad kartą jo 7 karių evakuacinė grupė buvo apšaudyta rusų okupantų ir drono. Apšaudymas buvo toks stiprus, kad sužeistųjų gelbėjimas buvo praktiškai neįmanomas, bet Ukrainos gynėjai toliau stengėsi gelbėti ginklo brolius. Rusai reguliariai apšaudo karo medikus.
Apšaudymo metu negalima greitai nešti sužeistojo, todėl evakuacija truko dvi valandas. Dėl šio įvykio „Klim“ labai džiaugiasi Slovjanske sukurtais savaeigiais neštuvais.
„Susisiekėme su [juos sukūrusiu] žmogumi. Paaiškėjo, kad jis anksčiau gamino žaislinius radijo bangomis valdomus tankus vaikams. Dabar persikvalifikavo ir sukūrė tokius neštuvus. Savanoriai padengė išlaidas, kurios siekia 70 tūkst. grivinų (1733 EUR), neštuvus gavome per dvi savaites“, – pasakojo „Klim“.
Šių neštuvų keliamoji galia yra 150 kg, o radijo pultelis veikia iki 100 metrų atstumu. Atrodo, kad tai - kuklios charakteristikos, bet to pakanka, kad medicininės evakuacijos grupė sumažėtų nuo 7 iki 2 kovotojų.
„Viskas atrodo taip: priekyje eina vienas žmogus, už pusšimčio metrų važiuoja sužeistas ant neštuvų, o už jo, tokiu pat atstumu, eina operatorius su pulteliu, kuris valdo neštuvus, pasirinkdamas kelią“, – pasakoja kovotojas „Kamaz“.
Rusijos artilerijai sunkiau aptikti tokią evakuacijos grupę. Net jei pastebės, rusai trims tokiu atstumu išsidėsčiusiems kariams nenorės skirti artilerijos sviedinių, nes jų ir taip trūksta. Be to, priešingai nei nešdami įprastus neštuvus, Ukrainos gynėjai gali laikytis labai žemai, visai prie pat žemės.
Ukrainos kovotojai gaus dar tris tokius neštuvus. Jais planuojama ne tik evakuoti sužeistuosius, bet ir pristatyti amuniciją bei vandenį į fronto liniją.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ateities parduotuvės: apsipirkti padės dirbtinis intelektas, robotai ir išmanieji vežimėliai
2023 08 10 08:33Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?
Robotai parduotuvėse
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/87968/
Povandeninio drono prototipo bandymai Klaipėdos uoste
2023 07 20 10:53Klaipėdos uoste išbandomas įvairių šalių mokslininkų sukurtas autonominio drono prototipas. Lietuvos vandenyse tokios inovatyvios sistemos, ateityje galinčios tirti, stebėti jūrų, uostų akvatorijų dugną, demonstruojamos pirmą kartą.
Povandeninio drono prototipo bandymai Klaipėdos uoste
„Inovatyviausios technologijos, galinčios tirti uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, fiksuoti taršą ir kitus dalykus – šiandien Klaipėdos uoste. Didžiulė tarptautinė komanda, vadovaujama mokslininkų, sukūrė autonominį povandeninio drono prototipą ir jį lydintį laivą, kurie gali dirbti net iki 80 parų, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Šie įrengimai varomi ne tik elektra, bet ir vandeniliu, kuris dar visai neseniai buvo laikomas ateities degalais. Klaipėdos uoste, kur planuojame įgyvendinti vandenilio gamybos projektą, šie įrenginiai jau dabar užpildomi vandeniliu ir išbandomi“.
Autonominio drono prototipas ir pagalbinis laivas sukurti dalyvaujant ES finansuojamame mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte ENDURUNS. Jame dalyvauja šešiolika partnerių iš devynių valstybių, taip pat patirtimi projekto metu dalijosi atstovai iš Pietų Korėjos. Projekto partneris – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„ENDURUNS projektas padėjo pagrindą esminiams pokyčiams, kurie ateityje lems, kaip mes vykdysime vandenynų tyrimus ir tikrinsime jūros bei uostų infrastruktūrą. Autonominio povandeninio laivo operacijos buvo derinamos su novatoriško bepiločio antvandeninio, motininio, laivo naudojimu, taip sumažinant veiklos sąnaudas. Abi priemonės gali būti varomos tiek elektra, tiek vandeniliu. Tai pirmas kartas, kai šios novatoriškos sistemos demonstruojamos Lietuvos vandenyse, globojant Klaipėdos uostui, po sėkmingų bandymų Venecijoje ir Šiaurės Adrijos jūroje anksčiau šią vasarą“, – sako Birmingemo universiteto profesorius Mayorkinos Papaelias, ENDURUNS projekto mokslinis koordinatorius.
Pagal veikimo schemą, povandeninis bepilotis dronas tyrimui yra paleidžiamas iš pagalbinio laivo, o tyrimui pasibaigus grįžta atgal. Bepilotis pagalbinis laivas yra sukonstruotas gabenti droną ir teikti geografines žymas ir duomenis į krante esantį centrą.
Sparčiai vystantis pasaulinei laivybai, auga poreikis atlikti povandeninius jūrinių objektų, uosto akvatorijos dugno, jūrinės aplinkos (dugno, landšafto, povandeninių objektų) tyrimus. Povandeniniai tyrinėjimai yra sudėtingi ir brangūs, o šiuo metu pasaulyje naudojamų dronų veikimo trukmė yra ribota.
Šiuo projektu, sutelkus įvairių šalių mokslininkus, sukurtas povandeninio drono prototipas pagal technines specifikacijas gali dirbti net iki 80-ties parų.
Povandeninį droną pagal technines specifikacijas, kurios sudarytos įvertinus visų projekto ENDURUNS partnerių poreikius, kūrė Italijos kompanija „Graal Tech Srl“, projektą koordinavo Graikijos kompanija ALTUS-LSA.
Baigiamasis renginys Klaipėdoje, kuriame bandomi sukurti įrenginiai ir dalyvauja apie 30 projekto dalyvių iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Belgijos ir kitų šalių, vainikavo ketverius metus vykusį bendrą darbą. Klaipėdoje lankosi ir Pietų Korėjos delegacija - šios šalies mokslinių tyrimų centrų ekspertai, kurie dalijasi patirtimi kuriant panašaus pobūdžio įrenginius jų šalyje.
Bendras projekto ENDURUNS biudžetas – 7,9 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Estijoje įvyko autonominių karinių robotų lauko bandymai
2023 07 13 21:11Estijos karo akademija užbaigė pirmąjį tokio pobūdžio išsamų autonominį bandymą, kuriame dalyvavo 11 tarptautinių kūrėjų iš devynių šalių.
Autonominių robotų bandymai Estijoje / Estijos karo akademijos nuotr.
Kariniai robotai turi daug akivaizdžių pritaikymo galimybių, todėl nenuostabu, kad jų kūrimu domisi tiek daug valstybių. Tai ypač aktualu, kai robotai nuo nuotoliniu būdu valdomų platformų pereina prie išties autonominių mašinų, kurios gali pačios vertinti situacijas ir siūlyti sprendimus, rašo „New Atlas“.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/87968/
Inf. šaltinis: 15min.lt