Pirmą kartą istorijoje JAV oro pajėgos leido dirbtiniam intelektui valdyti karinę techniką
2020 12 22 14:02Jungtinių Valstijų oro pajėgos pirmą kartą žinomoje pasaulio istorijoje leido dirbtiniam intelektui (DI) valdyti karinę techniką. Gruodžio 15 d. įvykusiame testavimo skrydyje buvo panaudotas legendinis žvalgybos lėktuvas „U-2“. Pilotas ir jam asistavęs DI sėkmingai atliko 2,5 valandos trukmės skrydį.
Skrendatis „U-2“ © wikimedia.org
Nors skamba labai grėsmingai, dirbtinis intelektas pavadinimu ARTUµ, tik padėjo įslaptintam pilotui, žinomam slapyvardžiu „Vudu“, valdyti vieną žinomiausių žvalgybos lėktuvų. DI negavo prieigos prie lėktuvo kontrolės sistemų ar ginkluotės, jam paskirtoji užduotis – būti atsakingu už radaro sensorių stebėjimą.
Kariškiai nedaugžodžiavo paviešindami įvykusį bandymą. Žinoma tik kad tai bent trejus metus trukusio projekto kulminacija. Kompiuterinė programa realiu laiku mokėsi atpažinti antžemines priešlėktuvines sistemas ir artėjančias raketas.
Kur kas daugiau atskleista apie pačią dirbtinio intelekto programą. ARTUµ yra patobulinta atviro kodo principu parašyto algoritmo µZero versija. Pastarąjį sukūrė britų kompanija „DeepMind“, kuri šiuo metu valdoma kompanijos „Google“. Ši DI programa privalėjo greitai mokytis žaisti strateginius žaidimus, tokius kaip GO ir šachmatai, net nežinodama visų taisyklių.
Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurtas vienvietis žvalgybinis lėktuvas „U-2“ buvo sudėtingas inžinerijos kūrinys. Pilotui teko atlikti daugybę užduočių, nuo sudėtingo valdymo iki 20 km aukštyje galinčio skristi lėktuvo, nuolatinio stebėjimo ar jis išlieka nepastebėtas virš priešiškos teritorijos, iki visų žvalgybinių užduočių atlikimo. Tai labai daug darbo vienam, nes orlaivis ore gali išbūti net iki 20 valandų.
„Piloto įgūdžių suderinimas su mašininiu mokymusi šiame istoriniame skrydyje yra tiesioginis atsakymas į Nacionalinės Gynybos Strategijos kvietimą investuoti į autonomines sistemas“, sakė JAV oro pajėgų Sekretorė Barbara Barrett.
Akivaizdu, kad kol kas iki visiškai autonomiškai veikiančių karo mašinų ateities dar teks palaukti. Tačiau daugės sričių, kuriose už viską paskirtas atsakingu žmogus tarsis su DI. Pilotų atvejų bus lyg antrasis pilotas gebantis reikšti savo objektyvią nuomonę susiformavusią iš ankstesnių precedentų.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pristatytas didžiausias pasaulyje dronas vykdys labai svarbią misiją
2020 12 21 09:21Nors pagalvojus apie kosmosą, pirmiausia į galvą ateina didžiulės raketos, netrukus šis vaizdinys gali pasikeisti. JAV įsikūrusi įmonė „Aevum“, ką tik pristatė didžiulį bepilotį orlaivį „Ravn X“, skirtą veikti kaip autonominė, mažų palydovų paleidimo sistema.
„Ravn X“ dronas © „Aevum“
Panašiai kaip „Rocket Lab“, „SpaceX“, „Virgin Orbit“ ir daugybė kitų startuolių, „Aevum“ tikisi supaprastinti skrydžius į kosmosą, naudodama naują paleidimo sistemą, kuri gali nugabenti į orbitą nedidelius palydovus. Kompanija sukūrė didžiausią bepilotį orlaivį pasaulyje, kuris autonomiškai gali pakilti ir nusileisti vos 1,6 kilometro ilgio kilimo ir tūpimo takuose.
Milžiniškas „Ravn X“ dronas sveria 28 tonas, yra 24 m ilgio, 5,5 m aukščio, jo sparnų ilgis yra 18 m ir naudoja tą patį reaktyvinį kurą, kaip ir įprastas lėktuvas. „Aevum“ teigia, kad „Ravn X“ gali būti paleistas beveik visomis oro sąlygomis. Orlaivis yra 70 procentų daugkartinio naudojimo, kuris, „Aevum“ teigimu, ateityje bus patobulintas ir sieks 95 procentus.
„Ravn X“ turi tam tikrų panašumų su „Virgin Orbit“ paleidimo sistema arba „Stratolaunch“, kuris yra didžiausias pasaulyje lėktuvas ir kuriamas tam, kad iš oro būtų galima paleisti krovinius į kosmosą. Skirtingai nuo šių sistemų, „Ravn X“ nereikalaus, kad orlaivį pilotuotų žmonės, todėl pašalinama rizika žmogaus gyvybei. „Aevum“ teigia, kad visas autonominių „RavnX“ transporto priemonių parkas galės kas 180 minučių paleisti krovinį į kosmosą.
„Aevum“ jau sudarė palydovų paleidimo sutartis už daugiau nei 1 milijardą JAV dolerių. Tarp klientų yra JAV kosmoso pajėgos, kurios naudos „Ravn X“ sistemą mažų palydovų misijai ASLON-45, kuri planuojama prasidės 2021 metų trečią ketvirtį.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Bandoma naujoviška Mėnulio navigacijos sistema
2020 12 17 10:06Nusileisti kitame dangaus kūne – ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas – yra labai sudėtinga. Robotiniai aparatai tą turi daryti autonomiškai, bet idealiai tiksliai nurodyti nusileidimo vietos iš anksto neįmanoma. Tai apriboja galimas nusileidimų vietas – reikia ieškoti plačios lygumos su kuo mažiau riedulių bei tvirtu pagrindu, kad net ir kilometrų nukrypimas nuo taikinio nepražudytų visos misijos. Analogiška problema kiltų, jei autonominis zondas bandytų skraidyti virš dangaus kūno paviršiaus ir norėtų nutūpti keliose vietose.
© „Intuitive Machines“
Naujame tyrime pristatoma metodika, kaip šiuos iššūkius įveikti, pasitelkus vaizdų apdorojimo sistemas. Konceptualiai metodika yra labai paprasta: iš judančio aparato padarius keletą paviršiaus nuotraukų truputį skirtingu metu, galima nustatyti judėjimo kryptį. Žinoma, praktikoje atsiranda kliūčių: automatiškai sulyginti nuotraukas trukdo kintantys šešėliai bei perspektyvos efektai.
Visgi šiandieninė programinė įranga tą gali išspręsti, tad aparatas galėtų autonomiškai sekti savo judėjimo kryptį vietinės aplinkos atžvilgiu. Būtent to ir reikia norint tiksliai pasiekti numatytą nusileidimo vietą.
Tyrėjai patikrino, kad metodika puikiai veikia su „Apollo“ misijų metu darytomis nuotraukomis bei su dirbtiniais Mėnulio paviršiaus atvaizdais. Artimiausiais metais ją bus galima patikrinti planuojamų robotinių misijų metu, o po kelių metų galbūt ir pritaikyti praktikoje.
Sistema pasitarnautų ir žmonių pilotuojamoms „Artemis“ misijoms – ir kaip pagalba pilotams, ir suteikdama galimybę iš tyrimų bazės paleisti autonominių zondų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Spacecraft and Rockets“.
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“. Autorius: Kastytis Zubovas
Ar ateityje pastatus statys robotai, o ne žmonės?
2020 12 11 16:49Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą? Į šį klausimą pranešime žiniasklaidai atsakyti bando Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) alumnas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotr.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/75806/
Latvijoje koronaviruso testus padeda atlikti robotas – tikimasi palengvinti tyrimus regionuose
2020 12 09 10:53Latvijos mokslininkai sukūrė robotą, atliekantį COVID-19 testus. Idėjos autoriai tikina, kad šalyje užtektų šimto tokių robotų, kad kiekvienam piliečiui testavimo stotelės būtų pasiekiama vos už 10–15 kilometrų.
Mokslininkas Didzis Gavars ir koronaviruso tyrimų stotelė / Stop kadras
Mėlyna dviejų metrų aukščio ir metro pločio dėžė prie vienos iš ligoninių Rygoje atkreipia daugelio dėmesį. Aparate roboto ranka surenka mėginius, reikalingus COVID-19 testui. Per savaitę jų padaryta jau per 500.
Roboto kūrėjai – trys Latvijos įmonės. Autoriai tikina, kad tai viena pirmųjų automatizuotų tyrimų stotelių, kurioje atliekamas polimerazės grandininės reakcijos testas.
Norintis išsitirti žmogus visas instrukcijas mato ekrane. Robotas paduoda reikalingas priemones, po to mėginius surenka. Šie keliauja į laboratoriją. Žmogus atsakymą, ar serga, ar ne, elektroniniu paštu gauna per parą.
Pradėjus plačiai naudoti šias stoteles – testus būtų galima atlikti be kontakto su medicinos sistemos darbuotoju, tad pavyktų sumažinti užsikrėtimų skaičių COVID-19 testavimo centruose. Be to, būtų galima užtikrinti sklandų ir greitą testavimą regionuose.
„Skaičiavome, kad norėdami, jog šalies gyventojams nereiktų nuo namų iki tyrimo aparato važiuoti toliau nei 10–15 kilometrų, Latvijoje reikia 100 šių įrenginių“, – pasakoja mokslininkas Didzis Gavars.
Projekto autoriai tikina, kad išradimas – įrodymas, jog Latvija geba kurti technologijas net tada, kai stoja pasaulio tiekimo grandinės. Visos medžiagos ir darbo jėga – iš Latvijos.
„Laikomės principo: mąstyk globaliai, veiksmų imkis savo šalyje. Gamyba gali būti perkelta kur nors į Aziją ar kitus žemynus, bet dabar ten gali strigti tiekimo grandinės. Todėl viskas vyksta čia: nuo gamybos iki informacinių technologijų paslaugų teikimo“, – tikina D. Gavars.
Kol kas automatizuota COVID–19 stotelė – tik bandomasis projektas. Planuojama dar kelias įkurti regionuose, labiausiai nutolusiuose nuo testavimo centrų.
Inf. šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvių komanda sukūrė intuityviai valdomą vežimėlį-robotą „Kim-e“
2020 12 07 20:55Sparčiai vystantis išmaniosioms technologijoms atsiranda unikalių inovacijų, kurios itin pagerina įvairias negalias turinčių žmonių gyvenimo kokybę ar net iš esmės pakeičia jų kasdienybę, rašoma pranešime.
„Chronus“ nuotr.
Didesnės mobilumo ar įvairių judėjimo manevrų galimybės ir net išmanus judėjimo priemonių valdymas nesinaudojant rankomis – jau nebe ateities išradimų lūkesčiai, o šių dienų realybė.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/75727/
Draugiškų robotų komanda padeda praskaidrinti nuotaiką
2020 11 30 20:13Draugiškų robotų komanda padeda praskaidrinti nuotaiką Vokietijos senelių priežiūros centro klientams ir personalui bei laikytis tinkamos higienos praktikos. Didelėmis akimis ir linksmu balsu pasižymintis robotas „Pepper“ yra itin mėgstamas senjorų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Mokslininkai siūlo sukurti naują sekso robotų tipą
2020 11 25 10:55Vašingtono universiteto mokslininkė Nancy Jecker nemano, kad sekso robotai yra juokinga tema – tai yra galimybė padėti žmonėms. Todėl Jecker siūlo sukurti naujo tipo sekso robotą.
Apie sekso robotus dažniausiai kalbama kaip apie labai brangius ir pažangius sekso žaislus. Tačiau mokslininkai mano, kad jie gali padėti spręsti visuomenės problemas. Ypač vienišumą – problemą, kurią COVID-19 pandemija tik dar labiau išryškino.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tikėtina, kad jūs esate pakankamai sveikas ir bent jau sąlyginai jaunas žmogus. Ir, tikriausiai, ir jūs kartais jaučiatės vienišas. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kaip jaustumėtės, jei gyventumėte visiškai vienas? O jei dar nebūtumėte visiškai sveikas, jums būtų sunku judėti, o technologijos jums atrodytų svetimos ir per daug sudėtingos? Taip gyvena milijonai šios planetos gyventojų.
Kompiuteriai ir telefonai padeda sumažinti vienišumo jausmą, tačiau patys vyriausi žmonės dažnai jų nesupranta arba tiesiog nenori jais naudotis. Ir jie yra beprotiškai vieniši, o ši būklė kenkia ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Juk vaikai ir anūkai tikrai nesuteikia viso žmogui reikalingo kontakto. Ar nebūtų geriau, jei šie žmonės būtų laimingesni, net jei ta laimė būtų susijusi su, sakykime, žmogaus imitacija?
Būtent dėl to biotechnikė Nancy Jecker siūlo sukurti specialiai neįgaliesiems ir vyresniems žmonėms skirtą sekso robotą. Tiesą sakant, toks apibūdinimas net nėra labai tikslus, nes seksas būtų tik viena iš tokio roboto funkcijų – dažnai ji net nebūtų pagrindinė. Toks robotas-kompanionas palaikytų pokalbį, laikytų žmogų už rankos, pasisveikintų ryte, o gal net ir pažadintų nustatytu metu.
„Taip paremtume žmogaus orumą ir padėtume žmonėms, kurių seksualumas yra sunaikintas negalios ar izoliacijos“, aiškino mokslininkė.
Robotai šiuo atveju turi pranašumų prieš žmones. Jei pripažinsime faktą, kad vyresni ir neįgalūs žmonės irgi nori fizinio artumo ir mes turime padėti jį gauti, greitai suprasime, kad išeičių nėra daug. Robotas padeda išsaugoti žmogaus orumą ir nepriklausomybę. Žmogus gali tenkinti savo poreikius (ne tik seksualinius) nekęsdamas kitų paniekos ar į nepatogią padėtį nestatydamas jam padedančių žmonių.
Sunku prognozuoti, ar tokie robotai tiktų vienišiems neįgaliems ir pagyvenusiems žmonėms – gali būti, kad ši idėja daugybei jų būtų atstumianti. Tačiau dar labiau tikėtina tai, kad tam prieštarautų tie, kuriems tokių robotų nereikia apskritai – stiprūs, sveiki ir aktyvų socialinį gyvenimą palaikantys žmonės, manantys, kad tai yra nereikalinga ar net pavojinga nesąmonė.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Kawasaki“ dronas skris greičiau už daugelį sraigtasparnių
2020 11 13 10:49„Kawasaki“ vardas jums greičiausiai yra žinomas iš motociklų pasaulio. Sportiniai „Kawasaki“ motociklai yra išties neįtikėtini, bet ar žinojote, kad „Kawasaki“ gamina ne tik juos? Štai dabar ši japonų kompanija kuria ypatingą droną, kuris savo greičiu lenks daugelį sraigtasparnių.
„K-Racer“ (Kawasaki Researching Autonomic Compound to Exceed Rotorcraft)
© Gamintojo nuotrauka
Iš tikrųjų, tai nėra taip jau keista – motociklai yra tik dalis „Kawasaki Heavy Industries“ veiklos. Ši didelė korporacija stato laivus, gamina lokomotyvus, dujų turbinas, robotus, pramoninę įrangą, kalnakasybos mašinas ir, žinoma, orlaivius. Tiesą sakant, „Kawasaki“ dalyvavo ir japoniško Tarptautinės Kosminės Stoties modulio kūrime, gamino raketas, o kariniai transportiniai „Kawasaki C1“ ir C2 japonų pajėgoms yra nepakeičiami pagalbininkai.
Taigi, noras gaminti inovatyvų droną nėra toks jau keistas. Tiesa, jis yra labiau susijęs su motociklais nei kompanijos gaminamais orlaiviais – jis naudoja „Ninja H2R“ variklį. Šis lenktyninis motociklas išvysto 310 AG (230kW) ir, jei turėtų pakankamai vietos, galėtų pasiekti maždaug 400 km/val. greitį. Motociklų varikliai yra geri savo kompaktiškumu ir greičiu, o ir galios jiems tikrai nestinga. „Kawasaki K-Racer“ dronas yra daug didesnis už motociklą, tačiau jis yra pagamintas iš itin lengvų ir tvirtų kompozitinių medžiagų.
Nors gamintojas kol kas nepateikia „K-Racer“ techninių savybių, šis dronas bus greitesnis už daugelį sraigtasparnių. Įprasto, tradicinės schemos sraigtasparnio greitį riboja tai, kad tas pats sraigtas turi rūpintis ir kelione į priekį, ir keliamosios jėgos kūrimu. Tai yra, kampas, kuriuo sraigtas gali būti pakreiptas pirmyn, yra ribotas. Tuo tarpu „K-Racer“ yra kombinuotas sraigtasparnis, turintis šiokių-tokių lėktuvo genų.
„K-Racer“ neturi uodegos rotoriaus, kuris įprastiems sraigtasparniams yra reikalingas, kad kompensuotų pagrindinio sraigto kuriamą sukimo momentą. Vietoje jo „K-Racer“ turi du šonuose sumontuotus propelerius. Jie ne tik atliks darbą, kuris įprastai tektų uodegos rotoriui, bet ir trauks orlaivį pirmyn.
Toks kombinuotas sraigtasparnis, žinoma, nėra „Kawasaki“ išradimas. Štai „Eurocopter X3“ atrodė labai panašiai ir galėjo pasiekti 472 km/val. greitį – šis sraigtasparnis buvo nepalyginamai greitesnis už kitus. O eksperimentinis „Bell 533“ turėjo uodegos rotorių, bet dar turėjo ir porą reaktyvinių variklių, kurie leido orlaiviui pasiekti 509 km/val. greitį.
Priešingai nei gali pasirodyti iš pavadinimo, „Kawasaki“ neketina naudoti „K-Racer“ lenktynėms. Tai – eksperimentinis orlaivis, leidžiantis tobulinti technologijas, kurios vėliau pravers kitų sraigtasparnių ir dronų gamyboje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Vienoje Rusijos kavinėje šeimininkauja katinas-robotas
2020 11 12 17:55Katiną primenantis robotas paglostytas murkia, be to, padeda vienos Maskvos kavinės padavėjams aptarnauti klientus. Tokiu inovatyviu ir mielu būdu kavinės vadovybė siekia ne tik džiuginti kavinės lankytojus, bet ir mažinti tiesioginį kontaktą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV